11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/1

1.1

EESRK nuoširdžiai džiaugiasi pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva. Kartu norėtų padaryti nuorodą į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo ES (1). Tačiau atsižvelgiant į jaunuolių aktyvaus dalyvavimo visuomenėje sistemų įvairovę, geriausia sprendžiant šį klausimą Europos iniciatyvą grįsti:

1.2

Aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime, įskaitant tarptautinį keitimąsi savanoriais, yra labai naudingas asmeniniam tobulėjimui, ypač jaunuolių, taip pat ir organizuotos pilietinės visuomenės vystymui Europoje. Savanoriams tai yra neprilygstama formalaus mokymosi ir savišvietos galimybė bei galimybė įgyti socialinių ir kalbos įgūdžių. Tai gali ugdyti Europos pilietiškumą ir sustiprinti ketinimą tęsti savo įsipareigojimus ateityje. Taip vyresni asmenys galėtų ir toliau dalyvauti visuomenės gyvenime, pasinaudoti savo gyvenimo patirtimi ir jaustis naudingi. Tai taip pat turėtų teigiamą poveikį jų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei savanoriškoje veikloje kartu dirbtų jauni ir seni, tai galėtų skatinti kartų tarpusavio supratimą, jie galėtų keistis patirtimi ir vieni kitus remti.

1.3

EESRK nuomone Sąjunga turėtų siekti ambicingų tikslų įtraukti vis daugiau žmonių į pilietinę visuomenę. Pradžioje reikėtų atsižvelgti į EESRK rekomendacijas, pateiktas ankstesnės nuomonės (2).

1.4

Taigi, EESRK pritartų, jei valstybės narės imtųsi iniciatyvos pradėti savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimą, padėsiantį esamoms savanoriškos tarnybos formoms įgauti tarptautinį pobūdį.

1.5

ES galėtų skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvą (3), apjungiančią mainų programų politiką ir veiklą, skirtą ne tik į jaunimui. Vienas tikslų galėtų būti indėlis į Europos integraciją. EESRK atrodo suprantama, jog Europos Sąjunga šioms programoms turėtų skirti daugiau finansinių lėšų. Tai sudarytų galimybę iš pradžių du kartus padidinti dalyvavimą jaunimo mainų programose ir užtikrintų ženklų kitų amžiaus grupių dalyvavimo rodiklių augimą.

1.6

EESRK mano, kad yra būtina orientuotis į labiau nuskriaustus jaunuolius, ypač į jaunuolius, turinčius mažiau galimybių.

1.7

Būtina užtikrinti geresnį esamų nacionalinių ir Europos programų bendradarbiavimą, siekiant sumažinti technines kliūtis, taip pat spręsti su nelaimingų atsitikimų draudimu susijusius klausimus. Šiuo tikslu Europos Sąjunga galėtų pagalvoti apie mainų programų, atitinkančių Sąjungos kokybės standartus, prekės ženklo sukūrimą. Savanoriškos veiklos kokybė, kokios ji bebūtų formos, yra svarbi ir turi būti užtikrinta atitinkamomis priemonėmis.

1.8

EESRK mano, kad yra svarbu skatinti trečiųjų šalių aspektą, kad savanoriai prisidėtų prie ES darbo įgyvendinant Tūkstantmečio tikslus, Europos vystomąją ir humanitarinės pagalbos politiką.

1.9

ES turi vertinti šią veiklą inicijuodama ir remdama tyrimus bei sukurti statistinius komponentus.

1.10

Taip pat turi būti išspręsti ir draudimo, sveikatos bei saugos klausimai. Savanoriams reikėtų užtikrinti deramą socialinę apsaugą jų tarnybos metu, tačiau tai sunku padaryti, kai savanoriai yra iš kitų šalių, nes įvairių valstybių socialinio draudimo nuostatos skiriasi. Todėl EESRK norėtų paraginti Komisiją propaguoti bendrą šių klausimų suvokimą ir ragina valstybes nares bei atitinkamas institucijas išspręsti šiuos svarbius klausimus.

1.11

EESRK supranta, kad šiam klausimui reikia nuolat skirti dėmesio, pavyzdžiui, būtų galima rengti konferencijas. Jose turėtų dalyvauti visų nacionalinių tarnybų organai, Europos Komisija ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios jaunimo arba savanoriškos tarnybos srityse, siekiant skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvos sistemos vystymą.

2.1

EESRK nuoširdžiai džiaugiasi Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva paprašyti parengti tiriamosios nuomonės projektą dėl Europos pilietinės tarnybos.

2.2

Tačiau turint omenyje jaunuolių aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime sistemų įvairovę, ar tai būtų pilietinė tarnyba, savanorių tarnyba ar kita kuri dalyvavimo forma, Europos iniciatyva privalo turėti aiškią sistemą ir apibrėžtį. EESRK mano, jog sprendžiant šį klausimą Europos lygmeniu geriausia neapsiriboti tradicine pilietine tarnyba ir Europos iniciatyvą grįsti:

2.3

Tai galėtų būti vadinama Europos pilietybės iniciatyva ir apimti didelę savanoriškos veiklos tradicijų ir praktikos įvairovę, įskaitant pilietinę tarnybą skirtingose valstybėse narėse.

2.4

Jau ir Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje buvo numatytos sąlygos jaunų darbuotojų mainams, siekiant skatinti ir plėtoti europiečių solidarumą.

2.5

Anksčiau parengtoje EESRK nuomonėje dėl savanoriškos veiklos (4) buvo pateikta daug rekomendacijų, įskaitant šias:

2.6

EESRK mano, kad, nors padaryta didelė pažanga, daugelis jo rekomendacijų ir pasiūlymų dar neįgyvendinti. Šia nuomone Komisija dar kartą pabrėžia, jog reikia įgyvendinti ankstesnės nuomonės rekomendacijas ir dar ambicingiau siekti savanorių veiklos, o konkrečiau, savanorių tarnybos, užtikrinimo.

2.7

EESRK mano, kad pilietinė visuomenė turi aktyviau dalyvauti Europos integracijos procese. Toli siekianti Europos pilietybės iniciatyva, prieinama visų amžių žmonių grupėms gali padėti užpildyti eilinio piliečio pasitikėjimo Europos Sąjunga trūkumą. Aktyvaus pilietiškumo skatinimas prisideda prie Europos Sąjungos laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principų.

2.8

EESRK pabrėžia, kad visi žmonės turi kuo aktyviau įsitraukti į pilietinę tarnybą, o ypač jaunimas ir (arba) socialiai nuskriausti asmenys tam, kad sustiprėtų jų pilietiškumo ir solidarumo jausmas. Valstybės narės, Europos Komisija ir EESRK turi dar glaudžiau bendradarbiauti pilietinės tarnybos srityje.

2.9

Dabartinės Sutarties 149 ir 151 straipsniai yra jaunimo politikos ir pilietiškumą skatinančios veiklos teisinis pagrindas, kuriuo nesiekiama suderinti teisės aktų, bet Europos Sąjungai suteikiama galimybė skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jaunimo mainus. Lisabonos sutartis iš dalies praplečia jaunimo politiką, į ją įtraukdama jaunuolių dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime.

2.10

Lisabonos sutartis (kai ji įsigalios) sukurs struktūrą – Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, kuri leis jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos operacijų.

2.11

Šiuo metu savanorių veikla yra vykdoma iš esmės taikant atvirą koordinavimo metodą, vadovaujantis Europos Sąjungos Jaunimo politika trimis pagrindinėmis kryptimis:

2.12

Yra keletas priežasčių, dėl kurių reikėtų pagalvoti apie aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime Europoje. Europos Sąjunga prisiima didesnę nei bet kuris žemynas atsakomybę, siekdama įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus. Ji – viena didžiausių pasaulyje pagalbos teikėjų. Europos piliečių įtraukimas, priimant didžiausius pasaulio iššūkius, padėtų ne tik vystytis asmeniškai, bet ir skatintų supratimą bei sukurtų reikiamus globalizuoto pasaulio tinklus.

2.13

Nacionalinė civilinė tarnyba kartais taikoma kaip alternatyva karinei tarnybai. Valstybėms narėms palaipsniui naikinant privalomąją karinę tarnybą ir didinant armijos profesionalizaciją, mažėja ir civilinės tarnybos atvejų. Kita vertus, jaunimo savanorių tarnybos vystymas galėtų būti patraukli alternatyva jaunimui įtraukti į visuomenės gyvenimą net kai karinė/visuomeninė tarnyba tampa vis retesnė.

2.14

Savanoriška veikla ir kitos pilietinės visuomenės iniciatyvos susilaukia vis daugiau dėmesio. 2004 m. pirmininkaujančiajai Italijai pakvietus, Europos Sąjungos valstybių narių, šalių kandidačių ir Europos Komisijos atstovai susitiko Romoje pirmojoje konferencijoje „Pilietinės tarnyba ir jaunimas“. Konferencijai pirmininkaujanti Italija, be kitų pastebėjimų, konferencijos išvadose patarė:

3.1.1

Viena iš programos Veiklus jaunimas dalių yra Europos savanorių tarnyba (EST). 18–30 metų savanoriai nuo dviejų iki 12 mėnesių praleidžia užsienyje. Jie gali naudotis specialaus mokymo privalumais ir jų mokymasis oficialiai pripažįstamas išduodant Youthpass. 1996–2006 m. Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvavo 30 000 savanorių.

3.1.2

Nuo 2009 m. vyresnio amžiaus žmonės bus priimami į institucionalizuotą Europos savanorių tarnybą, tai bus daroma vykdant Grundtvig programą. Nors šie mainai iš pradžių bus nedidelės apimties, verta atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad Europos Komisija ieško būdų, kaip tinkamai paremti savanorišką veiklą, kurią vykdo įvairių amžiaus grupių asmenys. Be to, realias galimybes vykdyti įvairių šalių ir įvairaus amžiaus savanorių mainus sukuria ir priemonės, kurios numatytos EK programoje „Europa – piliečiams“.

3.1.3

Jau daugelį metų tūkstančiai organizacijų valstybėse narėse vykdo dvišalį bendradarbiavimą; svarbi jo dalis yra savanorių mainai. Šie mainai yra decentralizuoti, todėl nėra jokių duomenų apie jų apimtis. Tačiau atsižvelgiant vien tik į pasaulinių struktūrų vykdomus mainus, akivaizdu, kad jose dalyvauja daug europiečių, ypač jaunimo.

3.1.4

Pagrindinės EST vertybės ir kokybės standartai nustatyti EST chartijoje. Tam, kad organizacijos, pageidaujančios siųsti arba priimti EST savanorius ar koordinuoti EST projektą, apsaugotų ir laikytųsi šių standartų, jos pirmiausiai turi būti akredituotos.

3.1.5

Europos Erasmus programa labai sėkmingai padidino universiteto studentų mobilumą ir padėjo aukštojo mokslo institucijoms bendradarbiauti. Apie 90 proc. Europos universitetų dalyvauja Erasmus programoje, o nuo jos sukūrimo 1987 m. joje dalyvavo 1,9 mln. studentų. Šia programa ateityje siekiama dar labiau padidinti mobilumą, o iki 2012 m. joje dalyvaujančių Erasmus studentų skaičių padidinti iki 3 mln.

3.1.6

Leonardo da Vinci programa apima keletą mobilumą skatinančių iniciatyvų, skirtų pirminio profesinio lavinimo ir mokymo studentams, darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims, bei profesinio lavinimo ir mokymo specialistams.

3.2.1

EESRK pripažįsta įvairias valstybių narių pilietinės tarnybos formas ir tradicijas, siekiančias aktyvaus pilietiškumo, solidarumo ir socialinio plėtojimo. Jis pabrėžia jaunimo darbo arba savanoriškos tarnybos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų svarbą ir jų indėlį. Taip pat žino, jog yra mažai informacijos apie valstybių narių pilietinės tarnybos ar savanoriškos veiklos programas.

3.2.2

Tokiose valstybėse narėse kaip Vokietija, Italija ir Prancūzija jau yra įgyvendinta jaunimui skirta pilietinė tarnyba (privaloma ar savanoriška). Kai kurios kitos šalys tokią tarnybą įgyvendina šiuo metu arba planuoja įgyvendinti.

4.1.1

Taigi, EESRK pritartų, jei valstybės narės, kuriose stiprios šios srities tradicijos ir interesai, imtųsi iniciatyvos pradėti bendradarbiavimą, kuriame esamos pilietinės ir (arba) civilinės tarnybos formos galėtų įgyti tarptautinį pobūdį.

4.1.2

EESRK sutinka, kad koordinuotų veiksmų tarp skirtingų šalių sistemų ir informacijos stoka riboja EST galimybes ir verčia susirūpinti. Komitetas taip pat pritaria pastangoms pasiekti platesnį EST pavadinimo pripažinimą, panašiai kaip yra pripažįstamas ERASMUS programos pavadinimas.

4.2.1

EESRK nuomone Sąjunga turėtų siekti ambicingų tikslų įtraukti vis daugiau žmonių į pilietinę visuomenę. Pradžioje reikėtų atsižvelgti į EESRK rekomendacijas, pateiktas ankstesnės nuomonės (žr. 2.5 punktą).

4.2.2

ES turėtų viešinti Europos pilietybės iniciatyvą, apimančią mainų politiką ir programas, kuriose ne tik pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimui, bet kurios taip pat užtikrina stipresnį europinį aspektą. Idealiu atveju visa tarnyba turėtų būti atlikta kitoje nei dalyvio šalyje. EESRK mano, jog Europos Sąjunga šioms programoms turėtų skirti daugiau finansinių lėšų.

4.2.3

Tai sudarytų galimybę apskritai du kartus padidinti jaunų savanorių dalyvavimą mainų programose. Tai būtų įmanoma, turint omenyje, kad dabartiniu metu Erasmus programoje dalyvauja daugiau kaip 100 000 studentų, kai tuo tarpu kitose jaunimo mainų programose Europoje dalyvauja labai nedaug Europos jaunimo. Ilgalaikėje perspektyvoje šios programos galėtų siekti, jog jose dalyvautų panašus skaičius dalyvių kaip ir Erasmus programoje.

4.2.4

EESRK mano, jog būtina šias programas labiau orientuoti į nepalankioje padėtyje esančius jaunuolius. Ši grupė turėtų daugiausia naudos iš dalyvavimo pilietinės visuomenės gyvenime, tačiau dažnai tam neturi finansinių galimybių ir (arba) tinkamo išsilavinimo.

4.2.5

Ši iniciatyva turėtų įtraukti ne tik jaunus žmones. Europa sensta, bet vyresni asmenys yra aktyvesni nei anksčiau ir nori aktyvesnio vaidmens visuomenėje. EESRK nuomone kitų žmonių grupių, tokių kaip pensininkai, įtraukimas į veiklą galėtų prisidėti prie „aktyvaus senėjimo“ idėjos ir suartinti skirtingų šalių naujas žmonių grupes. Taip vyresni asmenys galėtų ir toliau dalyvauti visuomenės gyvenime, pasinaudoti savo gyvenimo patirtimi ir jaustis naudingais. Tai taip pat turėtų teigiamą poveikį jų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei savanoriškoje veikloje kartu dirbtų jauni ir seni, tai galėtų skatinti kartų tarpusavio supratimą, jie galėtų keistis patirtimi ir vieni kitus remti.

4.2.6

Svarbu užtikrinti geresnį esamų nacionalinių ir Europos programų bendradarbiavimą. Tai sumažintų technines kliūtis, tokias kaip abipusio pilietinės tarnybos patirties ir jaunimo kvalifikacijos pripažinimo, bei kliūtis, susijusias su sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimu. Šiuo tikslu Europos Sąjunga turėtų pagalvoti apie mainų programų, atitinkančių Sąjungos kokybės standartus, prekių ženklo (ang. brand) sukūrimą.

4.2.7

Šiais laikais valstybė savo parama daug prisideda prie programų vystymo ir kokybės standartų užtikrinimo. Tačiau nė viena šalis nepadengia visų savanorių veiklos projektų sąnaudų. Ypač tarptautiniams projektams finansuoti dažnai ieškoma privačių finansavimo šaltinių. Taigi Europos Sąjunga, siekdama skatinti mainus ir plėtoti EPI, turi gerokai padidinti savanoriškai veiklai (įskaitant mainus) skirtą biudžetą tam, kad, pvz., padengtų koordinavimo išlaidas, taikytų paskatas ir kryžmines valstybių subsidijas. EESRK taip pat skatina valstybes nares padidinti šiai veiklai skirtą finansavimą.

4.2.8

Komitetas mano, kad yra svarbu skatinti trečiųjų šalių aspektą tam, kad savanoriai galėtų atlikti tarnybą užsienyje ir taip prisidėtų prie Tūkstantmečio tikslų, Europos vystymo ir humanitarinės pagalbos politikos įgyvendinimo. Lisabonos sutartyje numatyto Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso struktūroje taip pat turėtų būti koordinuojama iniciatyva, skatinanti platesnę struktūrą ir didesnį mainų skaičių. Ilgainiui korpuso veikloje taip pat turėtų dalyvauti ne tik jaunimas, bet ir kitos žmonių grupės. Šiame kontekste svarbu užtikrinti, kad ES vizų politika nedarytų kliūčių tokiems mainams.

4.2.9

Galiausiai ES turi vertinti šią veiklą, inicijuodama ir remdama tyrimus bei sukurti statistinius komponentus. Apie esamų pilietinių tarnybų bendradarbiavimą reikia toliau diskutuoti bei vykdyti jo stebėseną atitinkamoje institucinėje struktūroje.

4.3.1

Be pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės, EPI taip pat padėtų remti visuotines ir Europos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos vertybes. Be to, ji taip pat turėtų siekti ugdyti socialinius, kalbų ir tinklaveikos įgūdžius, prisidėti prie ES kūrimo ir veikimo, padėti įgyti patirties ir ja dalintis. Noras įgyti žinių arba geresnė saviprata ir savo gebėjimų pažinimas vis dažniau tampa motyvais dalyvauti savanoriškoje veikloje, taip pat padeda tenkinti žinių visuomenės keliamus reikalavimus.

4.3.2

EESRK mano, kad yra daug tarptautinio bendradarbiavimo ir savanorių mainų taikymo sričių (pvz., socialinė integracija, žmonių poreikiai, vaikai ir jaunuoliai, sportas, informacija, paveldo apsauga, kultūra ir menas, aplinka, civilinė sauga ir kt.), galinčių sustiprinti Europos pilietiškumą.

4.3.3

EESRK mano, kad Europos pilietybės iniciatyva galėtų taip pat sustiprinti valstybių narių, į ES stojančių šalių ir Europos kaimynystės politikos instrumento šalių bendradarbiavimą, skatindama jų aktyvų pilietiškumą ir solidarumą.

4.3.4

Savanoriai gali kryptingai kaupti svarbią darbo rinkoje reikalingą patirtį ir žinias bei kurti kontaktų tinklą. Savanoriai taip pat gali įgyti tokių sričių, kaip reklama, komunikacija, saviraiška, gebėjimas bendrauti, vadovavimo ir profesinio mokymo įgūdžių ir žinių. Taigi savanoriška veikla gali tapti svarbia šių žmonių biografijos ir profesinės karjeros dalimi. Tačiau turi būti garantuotas jaunimo savanoriškos veiklos ir jų neformalaus mokymosi poreikių pripažinimas.

4.3.5

Vis dėlto, yra ir iššūkių. Vienas iš jų – teisinio savanorių statuso nebuvimas. Nacionalinė sistema apibrėžia savanorių ir organizacijų statusą šalyje ir, kiek mažiau, užsienyje. Bet nėra nacionalinių teisės aktų, kurie suteiktų tokį patį teisinį statusą, pvz., EST savanoriams.

4.3.6

Taip pat turi būti išspręsti ir draudimo, sveikatos bei saugos klausimai. Savanoriams reikėtų užtikrinti deramą socialinę apsaugą jų tarnybos metu, tačiau tai sunku padaryti, kai savanoriai yra iš kitų šalių, nes įvairių šalių socialinio draudimo nuostatos skiriasi. Todėl EESRK norėtų paraginti Komisiją propaguoti bendrą šių klausimų suvokimą ir ragina valstybes nares bei atitinkamas institucijas išspręsti šiuos svarbius klausimus.

4.3.7

Reikia dėti visas pastangas, kad būtų išvengti bet kokie galimi prieštaravimai tarp to, kas laikoma apmokamu darbu, o kas savanoriška tarnyba. Todėl prireikus turi būti aiškiai apibrėžti skirtumai tarp apmokamų darbuotojų ir savanorių. Savanoriška veikla nebandoma pakeisti apmokamo darbo. Dėl to svarbu bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

5.1

Organizuota pilietinė visuomenė yra esminis savanoriškos veiklos sektorius. Daugelis pilietinės visuomenės organizacijų jau dalyvauja EST ir kitose Europos programose. Savanorių organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį taip pat ir platesnėje mainų programoje.

5.2

Iš tikrųjų, Europoje įvairių socialinių paslaugų teikėjai dažnai yra nepelno ir savanoriškos organizacijos. Tuo pačiu dalyvavimas visuomeniniuose judėjimuose daugeliu atvejų mažėja. Šiomis aplinkybėmis Europos pilietybės iniciatyva galėtų ne tik padidinti žmonių dalyvavimą organizuotos pilietinės visuomenės gyvenime, bet ir šių organizacijų vystymosi galimybes. Nepelno organizacijų vaidmens ir padėties visuomenėje apžvalga ir aptarimas gali pakeisti šių organizacijų indėlį ir suteikti daugiau informacijos apie jų teikiamą pridėtinę vertę visuomenei.

5.3

EPI taip pat gali sustiprinti ir padaryti pilietinę visuomenę energingesnę. Tai taip pat atneštų ir socialinio kapitalo, tokio kaip pasitikėjimas, mažesnė korupcija ir dalyvavimas savanoriškose asociacijose.

5.4

Organizacijų akreditacija ir mainų kokybės klausimas dažnai atsiliepdavo pilietinės visuomenės organizacijai. EESRK ragina valstybių narių organizuotą pilietinę visuomenę bendradarbiauti Europos lygiu tam, kad būtų nustatyti bendri akreditacijos principai ir kokybės reikalavimai. Tai, kai galima, galėtų būti atlikta kartu su atsakingomis viešojo valdymo institucijomis.

5.5

EESRK supranta, kad šiam klausimui reikia nuolat skirti dėmesio, pavyzdžiui, būtų galima rengti konferencijas. Jose turėtų dalyvauti visų nacionalinių tarnybų organai, Europos Komisija ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios jaunimo arba savanoriškos tarnybos srityse, siekiant skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvos sistemos vystymą.