Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2008/C 74/21)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį (1). Prieštaravimo pareiškimai turi būti pateikti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„KAINUUN RÖNTTÖNEN“

EB Nr.: FI/PGI/005/0099/23.06.1999

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

2.   Grupė:

3.   Produkto rūšis:

Klasė 2.4. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai ir kiti kepiniai

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Kainuun rönttönen“

4.2.   Apibūdinimas: Kainuun rönttönen yra mažas, apvalus, atviras ruginis pyragaitis su virtų bulvių košės, ruginių miltų ir bruknių įdaru. Įdaras yra saldaus skonio, rausvai rudas grūstų bulvių ir bruknių mišinys, užpiltas lydytu sviestu. Kainuun rönttönen gaminamas trim etapais: pirmiausiai pagaminamas įdaras, tada pagaminamas pagrindas ir galiausiai abi dalys sujungiamos.

4.3.   Geografinė vietovė: Kainū regioną, esantį Oulu provincijoje, sudaro 8 savivaldybės ir du miestai. Kainū turi 86 000 gyventojų, o gyventojų tankis yra 4 žmonės kvadratiniame kilometre. Visas Kainū plotas yra 24 451 km2, iš jų 12 % padengta vandeniu. Daugiau kaip 2 mln. hektarų užima miškas, kraštovaizdį iš esmės sudaro kalvos, miškai, vandens telkiniai ir pelkynai.

4.4.   Kilmės įrodymas: Produktai gaminami pagal galiojančius įstatymus, gamybos procese laikantis RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) kokybės kontrolės sistemos. Atitiktį produkto specifikacijai kontroliuoja Suomijos maisto saugos tarnyba.

Produkto atsekamumas užtikrinamas ant pakuotės arba ant pakuotės tvirtinamoje etiketėje nurodant gamintojo pavadinimą. Gaminama turi būti Kainuun rönttönen gamybai apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

4.5.   Gamybos būdas: Pyragaitis Kainuun rönttönen gaminamas trimis etapais: pirmiausiai pagaminamas įdaras, tada pagrindas ir galiausiai abi dalys sujungiamos. Kainuun rönttönen nuo pat sudedamųjų dalių svėrimo yra gaminamas tik rankomis. Mašinos naudojamos tik tešlai minkyti bei kočioti ir bulvėms skusti.

Sudedamosios dalys

Pagrindas:

Įdaras:

Įdaro gaminimas:

Bulvės nuskutamos ir verdamos vandenyje iki suminkštės. Bulvės nupilamos ir sugrūdamos.

Leidžiama grūstoms bulvėms atvėsti, tada pridedama ruginių miltų ir išmaišoma.

Mišinys paliekamas 2–3 valandoms kambario temperatūroje, kad taptų saldesnis. Mišinys kartkartėmis pamaišomas.

Kai mišinys atvėsta ir tampa saldesnis, įmaišomos su cukrumi trintos bruknės ir druska.

Pagrindo gaminimas:

Druska ištirpinama šaltame vandenyje. Po truputį įmaišomi ruginiai miltai, tada kvietiniai miltai ir truputis raugo. Suminkoma tešla. Galiausiai įmaišoma rapsų aliejaus.

Tešla iškočiojama iki 2 mm storio. Figūriniu peiliu išpjaunami 50–130 mm skersmens tešlos skrituliai. Pagrindai gausiai pripildomi įdaro, jį tepant ne arčiau kaip per 1 cm nuo krašto. Teisingas pagrindo ir įdaro santykis yra 1:1.

Kainuun rönttönen pyragaičių lankstymas, užspaudimas ir kepimas.

Pagrindo kraštai užlankstomi ant įdaro, pyragaičio centrą paliekant neuždengtą, ir kraštai tolygiai užspaudžiami, kad gautųsi glotnūs, apvalūs ranteliai. Pyragaičiai sudedami ant kepimo skardos.

Pyragaičiai kepami karštoje orkaitėje, kol plutelė taps traški ir kraštai parus. Jie išimami iš orkaitės ir kraštai nutepami lydytu sviestu.

Kainuun rönttönen pyragaičių saugojimas.

Traškūs Kainuun rönttönen pyragaičiai skaniausi šiek tiek atvėsinti.

Juos galima laikyti kambario temperatūroje dieną arba dvi, uždengtus audiniu ar popieriniame maišelyje. Šaldytuve juos galima laikyti savaitę. Prieš patiekiant, jie paprasčiausiai pašildomi.

Siekiant pailginti saugojimo laiką, pyragaičius prieš kepant arba iškepus galima užšaldyti. Galima iškepti norimą kiekį užšaldytų nekeptų pyragaičių.

4.6.   Ryšys su geografine vietove: Duona ir pyragaičiai yra svarbi Kainū virtuvės dalis. Savo knygoje „Kainuun leipä“ („Kainū regiono duona“), Götha ir Reima Rannikko rašė:„Nors Kainū regione kepama tų pačių pagrindinių rūšių duona, skirtingose jo dalyse yra dešimtys vietinių rūšių. Per penkerius mūsų darbo metus mums Kainū pavyko nustatyti apie šimtą skirtingų pavadinimų duonos ir pyragaičių rūšių. Įvertinus visus jų variantus ir niuansus, tas skaičius būtų dar didesnis. Šią duonos ir pyragaičių įvairovę bent iš dalies nulėmė Kainū geografinė padėtis Šiaurės Pohjanmos, Savo ir Rusijos Karelijos kultūrų įtakos kryžkelėje.“

Pasakojama, kad senų senovėje, žiemai baigiantis trūko maisto, o vyrai turėjo eiti į miško ruošą, moterys iš statinės dugno sukrapštė paskutines bruknes, iš pintinių surinko paskutines bulves ir šį mišinį iškepė ant ruginio paplotėlio. Taip atsirado rönttönen – didelis, skalsus pyragas. Šiais laikais gaminami ir mažesni, užkandžiams skirti rönttönen.

Žmonės skiria keturis pagrindinius skonius: sūrų, saldų, rūgštų ir kartų. Senovėje, kai cukraus būdavo sunku gauti arba jo visai nebuvo, Kainuun rönttönen tenkino žmonių saldumynų poreikį, nes gaminant bulvės tapdavo saldžios. Dėl raugo pagrindas tampa purus ir sultingas. Orkaitėje kepti rönttönen yra unikalūs, traškūs pyragaičiai.

Rönttönen yra žinomas kaip gaminys, kilęs būtent ir vien tik iš Kainū. Jis yra tipiškas vietinis Kuhmo patiekalas. Vadovėliuose ir kulinarijos knygose rönttönen pyragaičiai savaime susiejami su Kainū. Pavyzdžiui, knygoje „Baker's à la carte“ (aut. Manne Stenros) rönttönen receptą pateikė vienas iš šią paraišką pateikusių, Kainū gyvenančių gamintojų.

Kainū regione gaminami kelių rūšių pyragaičiai, tačiau tik būtent pagal šį receptą iškeptas atviras pyragaitis yra vadinamas rönttönen. Ryšys su Kainū regionu yra patvirtintas dokumentais, pavyzdžiui receptų knygoje„Suomalaisia leipäerikoisuuksia“ („Suomijos duonos gaminiai“) (Leipätoimikunta, 1988 m.). Bendra regiono ir šio produkto istorija geriausiai aprašyta Götha ir Reima Rannikko knygoje „Kainuun leipä“ („Kainū regiono duona“) (Otava, 1978 m.). Kainuun rönttönen kaip Kainū regiono kepinio pavyzdys cituojamas virtuvės šefo Jaakko Kolmonen knygoje„Suomen maakuntaleivät“ („Suomijos regionų duona“), kurioje pateikiama bemaž 80 skirtingų rūšių suomiškos duonos receptų. Literatūros kūriniuose, kuriuose vaizduojamas gyvenimas Kainū regione, pavyzdžiui Veikko Huovinen kūrinyje „Muina miehinä“ („Tarsi kitas žmogus“), Kainuun rönttönen apibūdinamas būtent kaip Kainū produktas. Kainuun rönttönen pyragaičiai yra esminė Kainū kultūros renginių, tokių kaip tradicinis metinis Kuhmo kamerinės muzikos festivalis, į kurį suvažiuoja žmonės iš viso pasaulio ir kuriame jie turi progą paragauti vietinių patiekalų, dalis. 1998 m. Kainuun rönttönen buvo pristatyti Suomijos maisto kultūros festivalyje Helsinkyje, 1994 m. – Helsinkio kaimiškų gėrybių mugėje, o 1996 m. – Štutgarto konditerijos ir kepinių mugėje. Jie buvo rodomi kasmetinės Helsinkio turizmo mugės Kainū stende.

Kainuun rönttönen ir šiandien tebepatiekiamas su sriuba. Tai skanus ir maistingas užkandis vaikams ir suaugusiesiems, ir jam pagardinti tereikia tik gabalėlio sviesto – pagal skonį. Jį galima valgyti prie kavos ir jis neprilygstamas pasiimti į keliones.

4.7.   Kontrolės įstaiga:

4.8.   Ženklinimas etiketėmis: —

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.