[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2008 1 30 SEK(2008) 95 KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS Lydraštis Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams MAISTINGUMO žENKLINIMO POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA {KOM(2008) 40 galutinis}{SEK(2008) 92}{SEK(2008) 93}{SEK(2008) 94} SANTRAUKA ĮVADAS Neseniai priimtoje Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti[1] pabrėžiama, kad vartotojams reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškiai, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija, kad jie galėtų rinktis pirkdami maisto produktus. Maistingumo ženklinimas – įprastas būdas perduoti informaciją vartotojams, kuriuo skatinama perkant rinktis sveikatai palankius maisto produktus. Šiuo metu Europoje pripažįstama, kad maisto ženklinimas gali būti veiksminga informacijos teikimo vartotojams priemonė, kuria sudaroma galimybė vartotojams rinktis subalansuotą mitybą. Bendrijos bendrojo maisto ženklinimo teisės aktų (Direktyvos 2000/13/EB) ir maistingumo ženklinimo teisės aktų (Direktyva 90/496/EB) reikalavimų persvarstymas buvo įtrauktas į Komisijos supaprastinimo darbo programą. Procedūriniai dalykai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis 2003–2007 m. buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis dėl Direktyvos 90/496/EB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo persvarstymo. Plačiu mastu apklaustos visos suinteresuotosios šalys, siekiant sužinoti jų nuomonę apie galiojančių teisės aktų nuostatas ir taikymą bei būtinus pakeitimus. Tarp respondentų buvo vyriausybių, NVO ir pramonės atstovų bei privačių asmenų. Tam tikros konsultacijos buvo skirtos konkrečiai valstybėms narėms, pramonei ir vartotojams. Be įvairių diskusijų su Komisijos komitetais ir patariamosiomis grupėmis, 2006 m. kovo 13 d. – 2006 m. birželio 16 d. vyko atviros konsultacijos internete. Buvo sukurta Komisijos tarnybų grupė. Poveikio vertinimą nagrinėjo grupėje įvairiems Komisijos generaliniams direktoratams atstovaujantys ekspertai bei Europos Komisijos poveikio vertinimo valdyba, kuri pateikė savo nuomonę. PROBLEMOS NUSTATYMAS Poveikio vertinimas susijęs su Direktyvos 90/496/EB, kuria nustatomas maisto ženklinimo informacijos teikimo teisinis pagrindas, persvarstymu. Pagrindinio šių maisto ženklinimo teisės aktų tikslo – informuoti vartotojus, užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir vienodas konkurencijos sąlygas – vykusiose plataus masto konsultacijose suinteresuotosios šalys neaptarė. Remiantis gautais atsakymais, suinteresuotosios šalys nepatenkintos galiojančiais teisės aktais, tačiau jos nesutaria, kaip būtų galima juos pagerinti. Pavyzdžiui, daug vartotojų mano, kad sudėtinga naudoti etiketes, kuriose nurodytas maistingumas, tačiau atlikus tyrimą nepaaiškėjo, ar problemos priežastis yra informacijos kiekis ar kiti veiksniai (pristatymo forma, sunkiai suprantami terminai, informacijos pateikimo vieta, šrifto dydis ir kt.). Vartotojai reikalauja daugiau ir geresnės informacijos etiketėse ir nori, kad ji būtų aiški, paprasta, išsami, standartinė ir patikima. Pramonės atstovai mano, kad nustatyta pernelyg daug ženklinimo reikalavimų, susijusių su išsamių techninių taisyklių įgyvendinimu. Pokyčių sąnaudos svarbios pramonei; taip pat reikia atsižvelgti į galimą poveikį tarptautinei prekybai. Valstybės narės siekia vartotojų ir pramonės poreikių pusiausvyros, atsižvelgdamos į visus konkrečioms valstybėms svarbius klausimus. Akivaizdu, kad etiketės gali būti sudėtingos, o vartotojai norėtų paprastos, aiškios, suprantamos, standartinės ir patikimos informacijos. Nors pramonė pritaria tokiam tikslui, ji taip pat susirūpinusi dėl nurodomojo teisės aktų pobūdžio ir galimų su pokyčiais susijusių sąnaudų. Konsultuojantis nustatyti keturi pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami išsamiau: ( skirtingas maistingumo ženklinimas fasuotų maisto produktų etiketėse; ( sudedamosios maisto dalys, kurios turi būti nurodomos ženklinant maistingumą; ( supaprastintas maistingumo ženklinimas, ypač nurodant informaciją apie maistinių medžiagų kiekį pakuotės priekinėje dalyje; ( informacijos įskaitomumas. Tikslai Pagrindiniai maistingumo ženklinimo teisės aktų tikslai: ( sudaryti daugiau galimybių gauti pagrindinės informacijos, susijusios su maistingumu; ( padaryti maistingumo ženklinimą geriau suprantamą vartotojams; ir ( sudaryti bendrovėms vienodas konkurencijos sąlygas. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, platus teisės akto pakeitimų mastas turėtų atitikti vartotojų ir pramonės poreikius bei šiuos konkrečius uždavinius: ( pagrindinės informacijos, susijusios su maistingumu, teikimas – tam reikia persvarstyti sudedamųjų maisto dalių, kurios nurodomos ženklinant maistingumą, sąrašą; ( vartotojams labiau prieinama informacija – informaciją apie maistingumą turėtų būti teikiama beveik visų susijusių fasuotų produktų etiketėse; ( informacijos turėtų būti teikiama taip, kad vartotojas galėtų lengvai ją rasti, suprasti ir ja pasinaudoti (įskaitant jos įskaitomumą); ( aiškesnė teisinė padėtis, susijusi su informacijos apie maistinių medžiagų kiekį teikimu pakuotės priekinėje dalyje; ( lankstumas, leidžiantis pramonei kurti naujoves, susijusias su maistingumo ženklinimu, prisitaikyti prie skirtingų rinkų ir vartotojų poreikių bei atsižvelgti į skirtingą pakavimą (dydį, formą ir kt.); ( vengiant sudaryti kliūčių bendrajai rinkai bei siekiant išpildyti vartotojų ir pramonės lūkesčius, turėtų būti sukurti mechanizmai, kurie padėtų kontroliuoti lankstumo ribas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Pagrindiniai politikos klausimai ir numatoma supaparastinimo nauda Atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir supaprastinimo procedūrą apsvarstyta keletas Bendrijos teisės aktų, susijusių su visais maisto ženklinimo teisės aktais, persvarstymo priemonių. Atsižvelgiant į maistingumo ženklinimo teisės aktus nustatytas šis pagrindinis supaprastinimo aspektas: bendrosios supaprastinimo priemonės, siekiant, kad teisinis tekstas atitiktų kitas ES politikos kryptis (įskaitant geresnį reglamentavimą): ( nustatomas lankstus mechanizmas, pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ (naujasis ženklinimo valdymas), kuriuo vadovaudamasi pramonė galėtų taikyti naujoviškus maisto ženklinimo metodus, o ženklinimo taisykles būtų galima pritaikyti prie skirtingų ir nuolat kintančių rinkų bei vartotojų poreikių; ( skirtingų horizontaliųjų ženklinimo nuostatų išdėstymas nauja redakcija. Horizontalūs teisės aktai sujungiami siekiant kuo labiau padidinti sinergiją bei Bendrijos taisyklių aiškumą ir nuoseklumą. Tai veiksmingas supaprastinimo metodas, kuriuo ekonominių operacijų vykdytojams ir vykdančiosioms institucijoms bus sudaroma aiškesnė ir paprastesnė reglamentavimo sistema. Pagrindinės galimybės Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytos įvairios Bendrijos veiksmų galimybės sprendžiant šiuos klausimus – nuo tolesnių veiksmų nesiėmimo (pagrindinis scenarijus) iki teisės aktų priėmimo. Nesiimant intervencinių priemonių išliktų esama padėtis (daug teisės aktų) ir tai turėtų tokį neigiamą poveikį: - nesuderintos ir klaidinančios taisyklės trukdytų veiksmingam įgyvendinimui; - maisto verslas patirtų nepagrįstų sunkumų dėl pasenusių, nereikalingų ir neaiškių reikalavimų; - vartotojai nenuosekliai naudotųsi etiketėse teikiama informacija; - etiketėmis nebūtų veiksmingai perteikiama informacija; - teisės aktai negalėtų būti derinami su besikeičiančia rinkų padėtimi ir teisėtais vartotojų reikalavimais. Intervencinės priemonės apsvarstytos, atsižvelgiant į reglamentavimo panaikinimą, nacionalinius teisės aktus, įstatymuose nenumatytus metodus ar Bendrijos teisės aktų atnaujinimą. Panaikinus reglamentavimą , būtų panaikintos pagrindinės politikos priemonės, susijusios su horizontaliosiomis maisto ženklinimo taisyklėmis, tiesiogiai veikiant vertikaliąsias ženklinimo taisykles. Nors maisto gamintojai dar kurį laiką taikytų galiojančias taisykles, jie laipsniškai šalintų iš etikečių, jų manymu, nereikalingą informaciją. Nesuderintos taisyklės sudarytų kliūtis vidaus rinkai, dėl jų būtų teikiama netinkama informacija ir blogėtų vartotojų apsauga. Galiojančios taisyklės patikimai užtikrina laisvą prekių apyvartą ir vartotojų apsaugą. Galiojančių taisyklių panaikinimui priešintųsi dauguma valstybių narių ir vartotojų, nes jie pripratę prie šių reikalavimų ir bet kokį jų pakeitimą būtų galima vertinti kaip vertingo acquis netektį. Todėl nuspręsta, kad reguliavimo panaikinimas – neperspektyvus metodas. Priėmus nacionalinius teisės aktus ir panaikinus suderintas Bendrijos taisykles būtų sukurtos skirtingos nacionalinės taisyklės, trukdančios vidaus rinkai; būtų iškraipoma sąžininga konkurencija; padidėtų pramonės administracinė našta; nenuoseklus metodas, taikomas turiniui ir galimybėms susipažinti su informacija, trikdytų vartotojus; ES piliečiai būtų nevienodai apsaugoti. Alternatyvūs įstatymuose nenumatyti metodai (savireguliavimas, bendras reguliavimas, rekomendacijos). Dėl skirtingų vartotojams teikiamos informacijos bruožų ir dabartinių tendencijų kurti „naują teisės kultūrą“ reikėjo įvertinti metodą, kuriuo būtų galima suderinti lankstų ir nurodomąjį pobūdį bei nacionalinio ir ES lygmens veiksmus. Įvairių lygių valdymas „iš apačios į viršų“ (vietos, nacionalinis ir Bendrijos) pagrįstas oficialios, išmatuojamos gerosios praktikos laikymusi ir suinteresuotųjų šalių duomenų dalijimusi galėtų būti perspektyvi alternatyva dėl kai kurių teisės aktų aspektų ir šis pažangus mechanizmas buvo vertinamas kaip viena iš galimybių. Politikos klausimai ir konkrečios galimybės Nors buvo svarstomi vadinamieji pagrindiniai alternatyvūs metodai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoji iniciatyva yra susijusi su persvarstymu, kurio veiksmų sritys buvo nustatytos vykstant plataus masto konsultacijoms, tačiau išsami poveikio analizė buvo grindžiama veiksmų galimybėmis, susijusiomis su 4 pagrindiniais klausimais, nustatytais galimam teisės aktų persvarstymui: 1 politikos klausimas: skirtingas maistingumo ženklinimas fasuotų maisto produktų etiketėse Dabartinės problemos Manoma, kad informacijos apie maistingumą teikimas labai svarbus sudarant galimybę vartotojams pasirinkti remiantis turima informacija. Tačiau tokia informacija teikiama nevienodai, nelygu produktų kategorija ar valstybė narė. Informacija dažniau teikiama produktų, kuriems būdingos neigiamos savybės (pvz., kurių sudėtyje yra daug riebalų), etiketėse. Politikos galimybės Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomuoju produktų ženklinimu. Pagrindiniai nustatyti faktai Pasirinkus veiksmų nesiėmimo galimybę ir visiškai savanorišką metodą nebūtų išsprendžiama nustatyta problema, ypač atsižvelgiant į informacijos teikimą produktų, kuriems būdingos neigiamos savybės, etiketėse. Privalomojo ženklinimo nustatymas nagrinėjamas vertinant taikymą visai pramonei arba su išimtimis visoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, arba taikant išimtis tik smulkiajam verslui. Taikant privalomąjį maistingumo ženklinimą visose pramonės srityse poveikis būtų labai didelis. Tačiau jei taikomas 3 metų pereinamasis laikotarpis, apskaičiuota, kad sąnaudos būtų labai sumažinamos (iki 1,2 mlrd. EUR). Siekiant teikti daugiau informacijos vartotojams, geriausia būtų privalomai ženklinti visus fasuotus produktus – taip informacija būtų įtraukiama didžiausiu mastu. Buvo tikimasi, kad taikant išimtis smulkiajam verslui būtų ženklinama apie 90 % fasuotų produktų. Numatoma, kad labiau paplitusi informacija apie maistingumą turės įtakos vartotojų elgsenos pokyčiams ir teigiamai veiks visuomenės sveikatą. 2 politikos klausimas: kiek informacijos apie maistingumą turėtų būti teikiama etiketėje – sudedamosios maisto dalys, kurios turi būti nurodomos ženklinant maistingumą Dabartinės problemos Ženklinant maistingumą siekiama informuoti vartotojus ir sudaryti geresnes galimybes rinktis maistingumo požiūriu subalansuotą mitybą, todėl reikia nuspręsti, kokia informacija turėtų būti įtraukiama ženklinant maistingumą, kad būtų tinkamai siekiama šio tikslo. Šiuo metu ženklinant maistingumą reikia nurodyti bent energinę vertę, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekį. PSO Pasaulinėje mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje[2] nustatyta, kad šios maistinės medžiagos susijusios su padidėjusia neužkrečiamųjų ligų rizika: riebalai, sotieji riebalai, trans-riebalai, laisvieji cukrūs ir druska (natris). Dauguma šių medžiagų atitinka dažniausiai 2006 m. konsultacijose minėtas sudedamąsias maisto dalis. Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys kreipėsi dėl devynių maisto sudedamųjų dalių įtraukimo ženklinant. Kitos suinteresuotosios šalys tvirtina, kad ilgas sudedamųjų maisto dalių sąrašas klaidina vartotojus. Informacijos apie labiausiai su visuomenės sveikata susijusias sudedamąsias dalis ir suprantamos informacijos pusiausvyra turi būti įvertinama atsižvelgiant į vartotojų supratimą ir informacijos pertekliaus pavojų. Politikos galimybės Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su pagrindinių maistingumo ženklinimo elementų nustatymu. Pagrindiniai nustatyti faktai Nesiimant veiksmų arba taikant savanorišką metodą teikiama informacija nebūtinai atitiktų vartotojams svarbiausias sudedamąsias maisto dalis. Bet koks galiojančių reikalavimų pakeitimas gali turėti įtakos verslui, kuriam reikėtų surinkti skirtingą informaciją apie maistinę produktų sudėtį. Apskaičiuota, kad šios pramonės sąnaudos gali būti nedidelės (jei galima pasinaudoti kompiuterių programine įranga ir greitai nustatyti maisto produktų maistinių medžiagų kiekį) arba sudaryti 3,7 mlrd. EUR jei informacijai gauti reikia cheminės produkto analizės. Vartotojai galėtų gauti naudos, jei pateikiamoje informacijoje būtų nurodomos sudėtinės maistinės medžiagos, apie kurias dažniausiai norima sužinoti, bei tos, kurios yra svarbios visuomenės sveikatai, nes yra susijusios su pavojumi susirgti tam tikromis neužkrečiamomis ligomis. 3 politikos klausimas: supaprastintas maistingumo ženklinimas, ypač nurodant informaciją apie maisto medžiagų kiekį pakuotės priekinėje dalyje Dabartinės problemos Pastaraisiais metais informacija apie maistinę sudėtį vis dažniau buvo įtraukiama paprastesniais būdais, nes tokius metodus propagavo valstybių narių institucijos ir pramonę atstovaujančios organizacijos. Su tokiu teikimu susijusi padėtis, ypač kai skatinama teikti informaciją pakuotės priekinėje dalyje, pagal galiojančius teisės aktus nėra aiški ir turėtų būti paaiškinta. Be to, taikant skirtingus metodus gali būti klaidinami vartotojai ir sudaromos kliūtys pramonės prekybai. Politikos galimybės Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su tokio pateikimo draudimu arba pagrindo savanoriškam metodui sudarymu, arba privalomu informacijos nurodymu. Pagrindiniai nustatyti faktai Atlikus tyrimą nustatyta, kad pasirinkus veiksmų nesiėmimo arba savanoriško metodo galimybes ir toliau daugėtų skirtingų sistemų. Padėtis turėtų būti aiškesnė, tačiau uždraudus tokį ženklinimą galėtų nukentėti pramonė ir vartotojai. Todėl nustačius ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą naudą patirtų vartotojai (sumažėtų klaidinimo pavojus) ir pramonė (sumažėtų pavojus sukurti kliūtis laivam prekių judėjimui). Privalomai nurodant informaciją gali padidėti maistingumo ženklinimo įtaka vartotojų elgsenai; nustatyta, kad vartotojai atsižvelgia į pakuotės priekinėje dalyje esančią informaciją daug dažniau nei į kitoje pakuotės pusėje teikiamą informaciją. 4 politikos klausimas: informacijos įskaitomumas Dabartinės problemos Jei informaciją sunku įskaityti, vartotojas gauna nedaug naudos. Įskaitomumo klausimas susijęs su įvairiais pristatymo aspektais, šrifto dydžiu, šrifto stiliumi ir spalva, pagrindo kontrastu ir t. t. Daugiausiai skundžiamasi dėl šrifto dydžio, ypač jei informacija teikiama kitoje pakuotės pusėje. Reikia įvertinti, ar teisės aktai turėtų būti pritaikyti, nustatant bendrą nuostatą, kad etiketės turėtų būti įskaitomos. Šis klausimas susijęs su visa maisto produktų etiketėse teikiama informacija, ne tik informacija apie maistingumą. Politikos galimybės Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės. Pagrindiniai nustatyti faktai Išnagrinėjus galimybes nustatyta, kad nesiimant veiksmų arba taikant savanorišką metodą padėtis labai nepasikeistų. Įtraukus reikalavimą taikyti minimalų šrifto dydį ženklinant maisto produktus, būtų galima išspręsti svarbiausią vartotojams rūpimą klausimą. Išvada Geriausia nustatyta galimybė – privalomas ženklinimas, nurodant su maistingumu susijusią informaciją apie energinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, cukrus ir druską pagrindiniame regėjimo lauke (pakuotės priekinėje dalyje) bei savanoriškai nurodant kitas maistines medžiagas. Poveikis gamintojams gali būti sumažinamas nustatant pereinamuosius laikotarpius, kad ženklinimas būtų keičiamas per normalų bendrovės etikečių keitimo ciklą. Be to, kompiuterių sistemos, leidžiančios lengvai apskaičiuoti produkto maistinę sudėtį labai sumažintų visas su tokios informacijos gavimu susijusias sąnaudas. [1] 2007 m. Europos Komisijos Baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti – KOM(2007) 279. [2] 2004 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija 57.17, Pasaulinė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategija.