[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.12.2008

KOM(2008) 837 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės

{KOM(2008) 836 galutinis}

{SEC(2008)3004}

{SEC(2008)3005}

(PATEIKTA KOMISIJOS)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[3],

kadangi:

(1) Sutarties 152 straipsnyje nustatyta, kad Bendrija, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius.

(2) Nustatyta, kad ES valstybėse narėse 8–12 % hospitalizuotų pacientų patiria nepageidaujamų reiškinių gaudami sveikatos priežiūros paslaugas[4].

(3) Prasta pacientų sauga yra rimta visuomenės sveikatos problema ir didelė ekonominė našta esant ribotiems sveikatos priežiūros ištekliams. Daugumos nepageidaujamų reiškinių ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje galima išvengti atsižvelgiant į daugeliu atvejų pasireiškiančius sisteminius veiksnius.

(4) Komisijos pasiūlymas grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos bei jos Pasaulio pacientų saugos aljanso, Europos Tarybos ir Europos plėtros ir ekonominio bendradarbiavimo organizacijos atliktu darbu pacientų saugos srityje ir jį papildo.

(5) Komisija vykdydama 7–ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą remia sveikatos sistemų, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimus, pagal sveikatos temą, įskaitant pacientų saugą. Pacientų saugai didelis dėmesys skiriamas ir tyrimuose pagal informacijos ir komunikacijos technologijų temą.

(6) 2007 m. spalio 23 d. baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“[5] pacientų sauga išskirta kaip prioritetinė sritis, kurioje reikia imtis veiksmų.

(7) Iš turimų duomenų akivaizdu, kad ES valstybės narės veiksmingas ir visapusiškas pacientų saugos strategijas rengia ir įgyvendina nevienodai sparčiai[6]. Todėl šia iniciatyva siekiama sukurti pagrindą politikos formavimui skatinti ir imtis tolesnių veiksmų valstybėse narėse ir tarptautiniu mastu siekiant spręsti pacientų saugos problemas, su kuriomis susiduria ES.

(8) Pacientai turėtų būti geriau informuojami ir skatinami dalyvauti pacientų saugos procese; juos reikėtų geriau informuoti apie saugos lygius ir kaip galima rasti prieinamą visapusišką informaciją apie skundų teikimo ir žalos atlyginimo sistemas.

(9) Valstybės narės turėtų sukurti arba tobulinti esamas kompleksines pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas, kad būtų galima nustatyti nepageidaujamų reiškinių mastą bei priežastis, o po to parengti veiksmingus sprendimus bei priemones. Pacientų sauga turėtų būti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rengimo ir mokymų tema.

(10) Siekiant sukurti veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūrinius padalinius bei politiką, reikėtų rinkti palyginamus ir kaupiamus duomenis Bendrijos lygmeniu, o gerosios patirties pavyzdžius skleisti valstybėms narėms. Siekiant sudaryti geresnes savitarpio mokymosi galimybes, reikia parengti bendrą pacientų saugos terminiją ir bendrus rodiklius bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

(11) Informacijos ir komunikacijos technologijų priemonės, kaip antai elektroniniai sveikatos dokumentai ar e. receptai, gali reikšmingai padėti gerinti pacientą saugą, pavyzdžiui, sisteminiu būdu tikrinant galimas vaistų sąveikas ar alergiją vaistams.

(12) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų poveikį patiria vienas iš dvidešimties ligoninėse gydomų pacientų.

(13) Reikėtų parengti tikslines racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo strategijas papildančią nacionalinę strategiją, įtraukiant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę į nacionalinius visuomenės sveikatos politikos tikslus ir siekiant mažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų riziką sveikatos priežiūros įstaigose. Svarbu, kad nacionalinės strategijos priemonėms įgyvendinti būtų skiriama pakankamai sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skiriamų finansinių išteklių.

(14) Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė turėtų būti ilgalaikis sveikatos priežiūros įstaigų prioritetas. Siekiant į rezultatus orientuoto veikimo ir organizacinių permainų, nustatant atsakomybę visais lygiais, organizuojant paramos priemones ir vietos techninius išteklius, nustatant vertinimo procedūras turėtų būti bendradarbiaujama visais hierarchijos lygiais bei visas funkcijas atliekančių padalinių.

(15) Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tinkamai lyginti atskiras įstaigas naudojant priežiūros tinklus, stebėti su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologiją ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis.

(16) Siekdamos įgyvendinti pirmiau minėtus pacientų saugos tikslus, įskaitant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę, valstybės narės turėtų vadovautis visapusišku požiūriu, kartu įvertindamos, kurios priemonės būtų labiausiai tinkamos ir turėtų realų poveikį mažinant nepageidaujamų reiškinių paplitimą ir dėl jų patiriamą naštą.

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ.

I DALIS. VALSTYBIŲ NARIŲ VEIKSMAI

I. Sąvokų apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje taikomos 1 priede nustatytos apibrėžtys.

II. Bendrieji pacientų saugos klausimai

1. Valstybės narės turėtų remti nacionalinės politikos ir programų kūrimą ir plėtotę:

2. savo teritorijoje skirdamos kompetentingą instituciją (-as), atsakingas už pacientų saugą;

3. laikydamos pacientų saugą sveikatos politikos ir programų prioritetu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

4. palaikydamos saugesnių sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą.

5. Valstybės narės turėtų skatinti piliečius bei pacientus dalyvauti ir juos informuoti:

6. įtraukdamos pacientų organizacijas ir atstovus į pacientų saugos politikos formavimą ir programų rengimą visais lygmenimis;

7. skleisdamos pacientams informaciją apie riziką, saugos lygius ir taikomas priemones klaidų skaičiui mažinti ar jų išvengti, informuoto paciento sutikimui dėl gydymo, geresnėms pacientų pasirinkimo galimybėms ir geresniam sprendimų priėmimui užtikrinti.

8. Valstybės narės turėtų sukurti arba stiprinti pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius ir mokymosi sistemas, kurios leistų:

9. teikti adekvačią informaciją apie klaidų, nepageidaujamų reiškinių ir panašių problemų mastą, tipus ir priežastis;

10. skatinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus aktyviau teikti informaciją formuojant skaidrią ir sąžiningą pranešimų teikimo sistemą. Ši pranešimų teikimo sistema turėtų būti atskirta nuo valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų drausminės atsakomybės sistemų ir procedūrų, o sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atsakomybės teisiniai klausimai turėtų būti patikslinti.

11. Valstybės narės turėtų skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:

12. plėtodamos visų sveikatos priežiūros specialistų, kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, šių įstaigų vadovų bei administracijos darbuotojų daugiadalykį lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais;

13. bendradarbiaudamos su sveikatos priežiūros specialistų profesinio rengimo organizacijomis ir užtikrindamos, kad pacientų saugai būtų skiriamas reikiamas dėmesys sveikatos priežiūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų studijų programose ir jų tobulinimo bei mokymų programose.

14. Bendradarbiaudamos su Europos Komisija valstybės narės turėtų tinkamai klasifikuoti, reglamentuoti ir vertinti pacientų saugą:

15. parengdamos bendras sąvokų apibrėžtis ir terminiją, atsižvelgdamos į tarptautinę standartizacijos veiklą;

16. rengdamos bendrų patikimų ir palyginamų ES lygio rodiklių sistemą saugos problemoms nustatyti, saugos gerinimo priemonių veiksmingumui vertinti ir geresnėms valstybių narių savitarpio mokymosi galimybėms sudaryti;

17. rinkdamos palyginamus duomenis ir informaciją apie pacientų saugos priemonių rezultatus pagal jų tipą ir skaičių ES lygmeniu ir dalydamosi jais, sudarant geresnes galimybes savitarpio mokymuisi ir prioritetų nustatymui.

18. Valstybės narės turėtų dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi Europos lygmeniu:

19. keisdamosi gerąja patirtimi kuriant veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūrinius padalinius ir politiką, įskaitant pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas, nepageidaujamų reiškinių sveikatos priežiūroje keliamoms problemoms spręsti;

20. keisdamosi pacientų saugos priemonių ir problemų sprendimo sveikatos priežiūros įstaigose veiksmingumo patirtimi ir vertindamos galimybes šią patirtį panaudoti kitur.

III. Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė

21. Valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės nacionalinę strategiją, siekdamos:

22. įgyvendinti prevencijos ir kontrolės priemones valstybėse narėse siekiant riboti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimą;

23. stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę sveikatos priežiūros įstaigose;

24. sukurti arba stiprinti aktyvios priežiūros sistemas valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis;

25. skatinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų lavinimą ir mokymą valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis;

26. gerinti pacientams teikiamą informaciją;

27. remti mokslinius tyrimus.

28. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybes (jeigu įmanoma, per vienerius metus nuo šios rekomendacijos priėmimo) sukurti koordinuoto nacionalinės strategijos įgyvendinimo tarpsektorinį mechanizmą, kuris būtų naudojamas taip pat ir keitimuisi informacija bei veiklos koordinavimui su Komisija, ECDC ir kitomis valstybėmis narėmis[7].

IV. Papildomos rekomendacijos

29. Valstybės narės turėtų šią rekomendaciją skleisti sveikatos priežiūros įstaigoms, profesinėms organizacijoms ir švietimo bei studijų įstaigoms ir skatinti jas vadovautis rekomenduojamu požiūriu, kad pagrindiniai siūlomi elementai būtų įdiegti į kasdieninę praktiką.

30. Valstybės narės turėtų papildyti pagrindines šios rekomendacijos II ir III dalyse nurodytas priemones papildomomis 2 priede nustatytomis priemonėmis.

31. Valstybės narės turėtų pateikti ataskaitą Komisijai apie rekomendacijos įgyvendinimą per dvejus metus nuo jos priėmimo ir vėliau Komisijos prašymu siekiant toliau kontroliuoti šios rekomendacijos įgyvendinimą Bendrijos lygmeniu.

II DALIS. KOMISIJOS ATASKAITA

32. Komisijai siūloma ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios rekomendacijos priėmimo parengti Tarybai skirtą įgyvendinimo ataskaitą vertinant rekomendacijos poveikį, remiantis valstybių narių pateikta informacija, siekiant išnagrinėti, kokiu mastu pasiūlytos priemonės yra veiksmingos, ir apsvarstyti tolesnių veiksmų poreikį.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

1 PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

Nepageidaujamas reiškinys | Incidentas, dėl kurio pacientas patiria žalą. Žala reiškia kūno dalies pažeidimą arba funkcijos sutrikimą ir (arba) bet kokį jo sukeltą žalingą poveikį. |

Antimikrobinės medžiagos | Sintetinamos ar natūraliu būdu bakterijų, grybelių ar augalų gaminamos medžiagos, naudojamos mikroorganizmams, įskaitant bakterijas, virusus ar grybelius, ar parazitams, visų pirma pirmuonims, naikinti ar jų dauginimuisi slopinti. |

Su sveikatos priežiūra susijusi infekcija | Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos (ligoninėse taip pat vadinamos hospitalinėmis ar ligoninėse įgytomis infekcijomis) – dėl sąlyčio su sveikatos priežiūros įstaigomis ar gaunant sveikatos priežiūros paslaugas atsiradusi bet kokia liga ar patologija (negalavimas, uždegimas), susiję su infekcijos sukėlėjo ar jo produktų patekimu į organizmą. |

Sveikatos priežiūros įstaiga | Įstaiga, kurioje sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai teikia antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros paslaugas. |

Sveikatos priežiūros specialistas | Specialistas, kurio darbas yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir kuris yra užregistruotas atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. |

Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojas | Visi darbuotojai, dalyvaujantys teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. |

Su infekcijų kontrole susiję darbuotojai | Sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirba klinikiniuose padaliniuose (skyriuose) ir palaiko tų padalinių (skyrių) ir infekcijų prevencijos ir kontrolės grupės ryšį. Su infekcijų kontrole susiję darbuotojai padeda organizuoti infekcijų prevenciją ir kontrolę atitinkamuose padaliniuose (skyriuose) ir teikia informaciją infekcijų prevencijos ir kontrolės grupei. |

Paciento sveikatos priežiūros planas | Rašytinis dokumentas, kuriame pateikiami nurodymai dėl slaugos ar kelių specialistų teikiamos priežiūros. |

Pacientų sauga | Galimybė pacientui išvengti nereikalingos ar potencialios žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis. |

Pirminė sveikatos priežiūra | Bendruomenėje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, turinčių pirmą kontaktą su atėjusiu konsultuotis pacientu, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. |

Proceso rodiklis | Rodiklis, parodantis atitiktį tam tikrai sutartai veiklai, pavyzdžiui, rankų higiena, priežiūra, standartinės operacinės procedūros. |

Programa | Plataus pobūdžio tikslų, kurie turi būti įgyvendinti, visuma – konkrečių projektų nustatymo ir planavimo pagrindas. |

Antrinė sveikatos priežiūra | Sveikatos priežiūros specialistų, kurie paprastai neturi pirmo kontakto su pacientu, teikiamos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos. |

Struktūros rodiklis | Rodiklis, parodantis bet kokius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojų, infrastruktūros, komiteto. |

Tretinė sveikatos priežiūra | Sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje specialiems tyrimams ir gydymui reikalingus darbuotojus ir patalpas, teikiamos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos – paprastai turint pirminės ar antrinės sveikatos priežiūros specialistų siuntimą. |

2 PRIEDAS

PARAMOS PRIEMONĖS

1. Bendrieji pacientų saugos klausimai

33. Valstybės narės turėtų remti nacionalinės politikos ir programų kūrimą ir plėtotę:

34. užtikrindamos, kad aiškūs saugos standartai, taikomi jų teritorijoje teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, būtų reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami;

35. užtikrindamos aktyvų sveikatos priežiūros specialistų organizacijų vaidmenį sprendžiant pacientų saugos klausimus.

36. Valstybės narės turėtų skatinti piliečius bei pacientus dalyvauti ir juos informuoti:

37. skleisdamos informaciją pacientams apie skundų teikimo procedūras ir kompensacijas bei žalos atlyginimą, jeigu jie patyrė žalą gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, ir taikomus terminus bei sąlygas;

38. nagrinėdamos pagrindinių pacientų kompetencijų saugos srityje (t. y. pagrindinių žinių, požiūrio ir įgūdžių, reikalingų saugesnei sveikatos priežiūrai įgyvendinti) ugdymo klausimus.

39. Valstybės narės turėtų sukurti arba stiprinti pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius ir mokymosi sistemas, kurios leistų:

40. sudaryti galimybes pacientams, jų giminaičiams ir kitiems jais besirūpinantiems asmenims perduoti savo patirtį;

41. papildyti kitas saugos pranešimų sistemas, kaip antai farmakologinio budrumo ir medicinos prietaisų, jei įmanoma, vengiant pranešimų dubliavimo.

42. Valstybės narės turėtų skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:

43. įtraukdamos pacientų saugos temas į ikidiplominių ir podiplominių studijų bei sveikatos priežiūros specialistų nuolatinio profesinio tobulinimo programas;

44. nagrinėdamos visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų ir atitinkamų vadovų bei administracijos pagrindinių gebėjimų saugos srityje (t. y. pagrindinių žinių, požiūrio ir įgūdžių, reikalingų saugesnei sveikatos priežiūrai įgyvendinti) ugdymo klausimus;

45. teikdamos ir platindamos visiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams informaciją apie nepageidaujamų reiškinių riziką, saugos lygius ir taikomas priemones klaidų skaičiui mažinti ar jų išvengti ir skatinant juos dalyvauti šioje veikloje.

46. Valstybės narės turėtų tinkamai klasifikuoti, reglamentuoti ir vertinti pacientų saugą:

47. ypatingą dėmesį skirdamos sąvokų apibrėžtims, terminijai ir tarptautinei veiklai, kaip antai PSO parengta tarptautinė pacientų saugos klasifikacija ir Europos Tarybos darbas šioje srityje;

48. sudarydamos galimybę rodiklius naudoti saugos problemoms nagrinėti nacionaliniu ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis.

49. Valstybės narės turėtų dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi Europos lygmeniu:

50. laiku keičiantis svarbiais perspėjimais dėl pacientų saugos;

51. bendradarbiaudamos tarpusavyje, su ECDC, Europos Komisija ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

52. Valstybės narės turėtų plėtoti ir skatinti pacientų saugos mokslinius tyrimus,

53. įskaitant visų sveikatos priežiūros sektorių problemų ir priemonių bei nepageidaujamų reiškinių ir taikomų priemonių ekonominių išlaidų tyrimus.

2. Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė

54. Valstybės narės turėtų parengti nacionalines su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės strategijas:

55. Įgyvendinti prevencijos ir kontrolės priemones valstybėse narėse:

56. įgyvendinant standartines įrodymais pagrįstas prevencijos ir kontrolės priemones visose sveikatos priežiūros įstaigose;

57. įtraukiant infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones į pacientų sveikatos priežiūros planus;

58. užtikrinant, kad valstybių narių lygmeniu būtų nustatytos gairės ir rekomendacijos;

59. skatinant taikyti prevencijos ir kontrolės priemones naudojant struktūros ir proceso rodiklius bei remiantis vykdomos akreditacijos ar sertifikavimo rezultatais.

60. Stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę sveikatos priežiūros įstaigose.

Rekomenduojama sukurti ar įsteigti:

- su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės programą, kurioje būtų numatytos organizacinės ir struktūrinės priemonės, diagnostinės ir terapinės procedūros (pvz., antimikrobinio gydymo priežiūra), išteklių reikalavimai, priežiūros tikslai, mokymas ir informacija pacientams;

- tarpdalykinį infekcijų prevencijos ir kontrolės komitetą su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės programai parengti ir jos įgyvendinimui stebėti;

- infekcijų prevencijos ir kontrolės grupę su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės programai įgyvendinti.

- Sukurti ar stiprinti aktyvios priežiūros sistemas:

- valstybės narės lygmeniu –

- organizuojant reguliarius infekcijų paplitimo tyrimus;

- kuriant ir stiprinant koordinuojamus sergamumo tam tikrų tipų infekcinėmis ligomis stebėsenos tinklus, kad būtų sukaupti nacionaliniai referenciniai duomenys kartu su proceso ir struktūros rodikliais vertinamai nacionalinei strategijai;

- užtikrinant realiuoju laiku vykdomą priežiūrą ir laiku teikiamus pranešimus atitinkamai su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų židinių kontrolės institucijai;

- pranešant apie svarbius infekcijų židinius ir tipus ES ar tarptautiniu lygmeniu, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

- sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu –

- užtikrinant mikrobiologinių tyrimų dokumentų ir pacientų medicinos dokumentų įrašų kokybę;

- užtikrinant tam tikrų tipų infekcijų naujų atvejų pasireiškimo stebėseną, naudojant proceso ir struktūros rodiklius infekcijos kontrolės priemonėms nustatyti ir vertinti;

- užtikrinant realiuoju laiku vykdomą tam tikrų tipų infekcijų ir (arba) tam tikrų su sveikatos priežiūra susijusių patogenų padermių židinių priežiūrą.

- Priežiūros (stebėsenos) sistemose turėtų būti naudojami, kai įmanoma, ECDC rekomenduoti priežiūros (stebėsenos) metodai ir rodikliai bei ES lygmeniu sutartos atvejų apibrėžtys.

- Remti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų lavinimą ir mokymą:

- valstybės narės lygmeniu –

- parengiant ir vykdant specializuotas su infekcijų kontrole susijusių darbuotojų infekcijų kontrolės mokymo ir (arba) švietimo programas ir stiprinant kitų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų švietimo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės temomis programas;

- sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu –

- organizuojant reguliarų visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant vadovus, mokymą pagrindinių higienos ir infekcijų prevencijos ir kontrolės principų temomis;

- organizuojant reguliarų sustiprintą darbuotojų, vykdančių ypatingas su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės užduotis, mokymą.

- Gerinti pacientams sveikatos priežiūros įstaigų teikiamą informaciją:

- teikiant tikslią ir suprantamą informaciją apie su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų riziką, sveikatos priežiūros įstaigos įgyvendinamas priemones siekiant jų išvengti ir kaip pacientai gali padėti jų išvengti;

- teikiant specifinę informaciją (pvz., dėl prevencijos ir kontrolės priemonių) pacientams, užkrėstiems ar infekuotiems su sveikatos priežiūra susijusiais patogenais.

- Remti mokslinius tyrimus:

- epidemiologijos, naujų prevencijos ir gydymo metodų ir priemonių bei prevencijos ir kontrolės ekonominio efektyvumo srityse.[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] Techninė ataskaita „Pacientų saugos gerinimas ES“ ( Improving patient safety in the EU), parengta Europos Komisijai, RAND Corporation paskelbta 2008 m.

[5] COM (2007) 630 galutinis.

[6] Pacientų saugos gerinimas Europoje (SIMPATIE), Bendrijos 2003–2008 m. visuomenės sveikatos programos lėšomis finansuotas projektas, www.simpatie.org

[7] Šis tarpsektorinio bendradarbiavimo mechanizmas papildytų Tarybos rekomendacijoje Nr. 2002/77/EB dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje nurodytą tarpsektorinio bendradarbiavimo priemonę arba būtų jos dalis.