[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 3.12.2008 KOM(2008) 814 galutinis 2008/0230 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje {SEK(2008)2948} {SE K(2008)2949} (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS | 110 | Tikslai Šio EB sutarties 169 straipsniu grindžiamo pasiūlymo tikslas – nustatyti Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (EMMTP), kurioje sujungiamos 22 nacionalinės metrologijos mokslinių tyrimų programos, kad būtų didinamas viešųjų metrologijos mokslinių tyrimų efektyvumas bei veiksmingumas. Ja siekiama geriau koordinuojant veiklą formuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip spręsti bendras Europos problemas, didinti šių programų poveikį ir šalinti tarp nacionalinių programų egzistuojančias kliūtis. Programoje dalyvauja šios valstybės narės ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys: Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Turkija. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) Pamatinių medžiagų ir matavimo vienetų institutas gali būti asocijuotuoju programos nariu. Ši iniciatyva paskelbta Septintosios bendrosios programos specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“. Planuojama, kad EMMTP iniciatyvai šalys dalyvės skirs 200 mln. EUR nacionalinių įnašų, įskaitant iki 50 proc. nacionalinio įnašo dydžio rezervą, ir kad bus skirtas 200 mln. EUR Bendrijos įnašas. Pasiūlymo pagrindas Metrologija – visuomenei ne itin žinoma sritis, tačiau ji būtina siekiant supaprastinti šiuolaikinės prekybos ir ryšių sąlygas. Metrologijos moksliniai tyrimai turi aiškų tikslą tenkinti visuomenės interesus ir yra viena iš svarbiausių veiklos sričių, susijusių su parama valstybės reguliavimo ir standartizavimo veiklai. Visi pagrindiniai pasaulio ekonomikos dalyviai yra pripažinę, kad metrologijos moksliniai tyrimai ir plėtra yra itin svarbūs ilgalaikiam ekonominiam augimui. Tokiomis aplinkybėmis Europa susiduria su vadinamąja „Europos metrologijos dilema“, t. y. būtinybe metrologijos mokslinių tyrimų veiklą derinti su augančiais visuomenės poreikiais, kurie tampa didesni bei sudėtingesni ir kuriems atitinkamai reikia skirti daugiau išteklių, ir kartu patenkinti „tradicinius“ poreikius nenaudojant naujų ar papildomų išteklių. Taikant čia išdėstytą požiūrį, būtina didinti skiriamus išteklius; šis požiūris gali būti sėkmingas tik jei bus tinkamai atsižvelgiama į esamas nacionalines sistemas, jos bus sujungtos į tikrą Europos programą, o tai paskatins esamų nacionalinių sistemų laipsnišką keitimą ir modernizavimą. EMMTP suteikia galimybę sumažinti veiklos kartojimąsi ir nustatyti platesnių užmojų bendrus tikslus, labiau diferencijuojant skirtingų šalių šios srities darbotvarkes. | 120 | Bendrosios aplinkybės Europos metrologijos mokslinių tyrimų šalys sudaro specializuotą bendruomenę, netiesiogiai susijusią su mokslinių tyrimų organizacijomis ar moksline bendruomene. Ji smarkiai suskaidyta ir sudaryta iš keleto pasaulinio lygio centrų, kuriems būtų naudinga plataus masto tarptautinė konkurencija. Europos metrologijos mokslinių tyrimų galimybės nėra visiškai išnaudotos. Būtini bendri valstybių narių ir Bendrijos veiksmai, kad būtų galima įgyvendinti šiuolaikinius metrologijos mokslinius tyrimus. | 130 | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Nors Europos metrologijos mokslinių tyrimų bendruomenė turi galimybę dalyvauti kai kuriose pagal Bendrąją programą vykdomose programose, šiuo metu nėra konkretaus metrologijos klausimų sprendimo plano. EMMTP iniciatyva sprendžiama suderintų veiksmų trūkumo problema, nes siūloma decentralizuotų veiksmų programa, specialiai pritaikyta metrologijos poreikiams. Bendrojoje EMMTP programoje nacionaliniams metrologijos institutams (NMI) numatytas svarbiausias vaidmuo. | 140 | Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Iniciatyvos bendrieji politikos tikslai – sustiprinti ES gebėjimą siekti aukšto lygio politikos tikslų ir reaguoti į pagrindinius iššūkius, su kuriais ji susidurs ateityje: prisidėti prie pataisytos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo; visų pirma daugiau ir geriau investuoti į žinias, užtikrinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų plėtrą; prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo; padėti Europai veiksmingiau spręsti pagrindines visuomenės problemas tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, sveikatos priežiūra, maisto sauga, visuomenės saugumas ir kt. | Konsultacijos su SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR GALIMYBIų VERTINIMAS | Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis | 211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė susitiko 2008 m. liepos 1 d., o oficiali bendra *iniciatyvos tarpžinybinė grupė (TG) buvo sudaryta ir susitiko 2008 m. liepos 31 d. ir rugsėjo 25 d. a) Konsultacijos internetu Vykdydama konsultacijas su suinteresuotaisiais asmenimis, Komisija nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki liepos 8 d. rengė apklausą internetu. Užregistruoti iš viso 162 atsakymai į apklausos internetu klausimus, iš kurių 64 % (104 atsakymai) pateikė organizacijoms atstovaujantys respondentai, o 36 % – privatūs respondentai. Didžioji dalis atsakymus organizacijų vardu pateikusių respondentų atstovavo komercinėms organizacijoms, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (26 %), komercinėms organizacijoms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų (21 %), ir aukštojo mokslo įstaigoms (18 %). Daugiausiai apklausos respondentų dirba metrologijos mokslinių tyrimų srityje (54 %) arba metrologijos diegimo ir naudojimo srityje (28 %). b) Atviras suinteresuotųjų asmenų susitikimas 2008 m. birželio 25 d. Be minėtų konsultacijų internetu, 2008 m. birželio 25 d. buvo surengtas suinteresuotųjų asmenų konsultacinis seminaras. Seminare dalyvavo 32 asmenys iš aštuonių skirtingų šalių, keleto tarptautinių organizacijų ir NMI atstovai. | 212 | Atsakymų apibendrinimas ir kaip į juos atsižvelgta Į atsakymus, pateiktus per konsultacijas internetu ir atvirą suinteresuotųjų šalių susitikimą, atsižvelgta vertinant poveikį bei rengiant šį pasiūlymą. | Politikos galimybės ir jų palyginimas Bendrijos veiksmų galimybes lemia Septintosios bendrosios programos logika ir intervencinės priemonės. Todėl šiose pasirinktyse numatytas ne tik „jokių veiksmų“ scenarijus, bet ir Septintojoje bendrojoje programoje numatyti netiesioginiai arba tiesioginiai Bendrijos veiksmai (mokslinių tyrimų finansavimas), kurie atitiktų esamą nacionalinę veiksmų logiką, susijusią su mokslinių tyrimų programavimu skirtingose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į pagrindines pasirinkčių charakteristikas, šios pasirinktys vadinamos taip: 1 politikos pasirinktis – „Bendrija nesiima jokių papildomų veiksmų“. Išsaugoma status quo, nesiimama jokių papildomų veiksmų, susijusių su EMMTP – dėl to gali būti pritaikytas tarpvyriausybinis požiūris. 2 politikos pasirinktis – „Decentralizuoti netiesioginiai Bendrijos veiksmai – paprastas koordinavimas“ pagal Septintosios bendrosios programos programas ir temas (Bendradarbiavimas. Galimybių programos). Būtų siekiama panaudoti ERA-NET schemą ir (arba) ERA-NET Plus schemą, dėmesį atkreipiant į atskirus klausimus pagal temas ir į atskiras Bendrosios programos dalis („įprastinės veiklos“ pasirinktis). 3 politikos pasirinktis – Centralizuoti netiesioginiai Bendrijos veiksmai. Metrologijos tema vėl įtraukiama į Septintąją bendrąją programą arba rengiamą Aštuntąją bendrąją programą; iš naujo pateikiama Bendrijos metrologijos programa. 4 politikos pasirinktis – „169 straipsnis – programos integravimas imantis netiesioginių Bendrijos veiksmų“. Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama integruoti valstybių narių programas pagal 169 straipsnį, kaip nurodyta Septintosios bendrosios programos specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“. 5 politikos pasirinktis – Jungtinio tyrimų centro (JTC) tiesioginiai veiksmai; siekiant patenkinti Europos metrologinius poreikius, bendra Europos metrologijos mokslinių tyrimų programa įgyvendintina per Jungtinį tyrimų centrą. Šios penkios pasirinktys skiriasi pagal tai, kokie siūlomi Bendrijos intervenciniai veiksmai – netiesioginiai ar tiesioginiai. Kiekvienos politikos pasirinkties pagrindinės savybės išsamiai aptariamos toliau. Pagal 1 politikos pasirinktį dabartinė situacija gali pasikeisti dėl to, kad Bendrija nesiima nei politinių, nei finansinių veiksmų (pasitelkdama ERA-NET ar kitas koordinavimo priemones). Labai tikėtina, kad padėtis pablogėtų, nes numatoma, kad valstybės narės mažiau investuos, jeigu metrologijos mokslinių tyrimų sritis Europoje netaps prioritetine. Status quo ir valstybių narių programų susiskaidymas išliktų; tikimybė, kad naujųjų šalių mokslinių tyrimų grupės prisijungs prie pažengusių šalių patyrusių aukšto lygio mokslinių tyrimų komandų, būtų nedidelė. Įgyvendinant 2 politikos pasirinktį būtų tęsiama veikla, nustatyta ERA-NET schemai Šeštojoje bendrojoje programoje ir ERA-NET-Plus schemai Septintojoje bendrojoje programoje. ES politikos sritis ir mokslinių tyrimų sritis (pvz., energija, apsauga) galima lengvai tiesiogiai įtraukti į suderinimo su valstybių narių programomis procesą, o gerai apgalvoti sąveikos mechanizmai su įvairiomis į metrologiją orientuotomis ERA-NET priemonėmis taptų pagrindiniai. Nebūtų taikomas nuoseklus bendras ilgalaikis programinis požiūris, kaip kad būtų daroma įgyvendinant iš tiesų europinę mokslinių tyrimų programą. Pagal 3 politikos pasirinktį nebūtinas joks didesnis institucinis pasirengimas. Ją įgyvendinant būtų sukurta speciali metrologijos mokslinių tyrimų programa, pagal kurią metrologijos bendruomenė, visa mokslo bendruomenė ir pramonė apskritai galėtų konkuruoti dėl finansavimo pagal Bendrosios programos taisykles. Būtų suteikta galimybė sutelkti dėmesį konkrečiai į naujųjų sričių technologinius iššūkius ir taip prisidėti prie sektoriaus modernizavimo. Toks veikimo būdas panašus į tai, kas numatyta pagal 2 pasirinktį. Nebūtų daroma jokia įtaka egzistuojančioms nacionalinėms metrologijos mokslinių tyrimų sistemoms ir nacionalinių programų bei infrastruktūros integravimui. Įgyvendinant 4 politikos pasirinktį būtų sukurta bendro ES ir valstybių narių mokslinių tyrimų programų kūrimo platforma – tai padėtų suformuoti ilgalaikę nuoseklią mokslinių tyrimų darbotvarkę. Aktyvus Europos Komisijos dalyvavimas gali padėti užtikrinti dėmesį judumui bei atvirumui ir naujoms sritims. Sujungus ES ir nacionalines lėšas būtų suformuoti pakankami finansiniai pajėgumai, kad būtų galima paskatinti struktūrinius pokyčius nacionalinėse metrologijos mokslinių tyrimų sistemose. Ryšiai su pramone ES lygmeniu nėra aiškūs ir tebėra labiau valstybinės reikšmės. Pasirinkus šią pasirinktį būtini esminiai instituciniai pokyčiai, kurių įgyvendinimui gali prireiktų daugiau laiko ir sudėtingų derybų su valstybėmis narėmis. Pagal 5 politikos pasirinktį numatoma, kad metrologijos moksliniai tyrimai būtų vykdomi atskirai nuo valstybių narių mokslinių tyrimų programų ir susijusios infrastruktūros, todėl ji turėtų mažai įtakos nacionalinių metrologijos mokslinių tyrimų sistemų restruktūrizavimui, ir visiškai nebūtų atsižvelgiama į valstybių narių poreikius. Kitos kliūtys – tai JTC personalo įdarbinimo reikalavimai ir konkurencijos metrologijos srityje nebuvimas, nors šioje srityje konkurencija kaip tik reikalinga, kad būtų galima rasti tinkamiausius sprendimus. Kodėl reikėtų taikyti 169 straipsnį? 1 ir 5 pasirinktys nėra tinkamos nurodytai problemai spręsti, todėl išsamioje analizėje, kurioje lyginami pasirinkčių pranašumai ir trūkumai, apsiribojama 2, 3 ir 4 pasirinktimis. Bendra išvada – atėjo laikas 169 straipsnio iniciatyvai metrologijos srityje. Ši iniciatyva svarbi siekiant patobulinti bei modernizuoti Europos metrologijos mokslinių tyrimų sistemą ir paremti tuos pramonės sektorius ir mokslo sritis, kuriems reikia vis sudėtingesnių metrologijos priemonių. | TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI | Siūlomų priemonių santrauka Įgyvendinant EMMTP dvidešimt dviejų valstybių dalyvių nacionalinės programos bus sujungtos į bendrą jungtinę mokslinių tyrimų programą ir prisidedama prie Europos nacionalinių matavimo sistemų tikslų įgyvendinimo. EMMTP leis paspartinti naujų matavimo metodų, standartų, procesų, prietaisų, pamatinių medžiagų, žinių, skirtų naujovių diegimui pramonėje ir komercijoje skatinti, mokslui, pramonei bei politikos formavimui skirtų duomenų kokybei gerinti ir direktyvų bei reglamentų kūrimui ir įgyvendinimui remti, kūrimą, įteisinimą bei naudojimą. Įgyvendinant EMMTP šių tikslų bus siekiama taip: a) metrologijos mokslinių tyrimų išteklių telkimas – bus naudojamasi valstybių dalyvių nacionalinių metrologijos institutų ir specializuotų institutų (SI) tinklais ir sukurta tinkama konkurencingų bendrų mokslinių tyrimų projektų tvarkymo sistema, skirta pagrindinėms Europos lygmeniu kylančioms metrologijos problemoms spręsti; b) sistemos atvirumas aukščiausio lygio mokslui – bus skatinamas platesnio masto Europos mokslininkų bendruomenės dalyvavimas skiriant mokslininkų stipendijas; c) pajėgumų kūrimas – bus didinami Europos metrologijos mokslininkų bendruomenės pajėgumai skiriant mokslininkų judumo stipendijas, visų pirma toms EURAMET[1] šalims narėms, kurių galimybės metrologijos mokslinių tyrimų srityje ribotos. Įgyvendinant EMMTP bus papildytos nacionalinės programos ir išimtinai nacionalinių prioritetų įgyvendinimo veikla. | 310 | Teisinis pagrindas Pasiūlymas dėl EMMTP teikiamas remiantis EB sutarties 169 straipsniu, kuriame numatyta galimybė Bendrijai dalyvauti mokslinių tyrimų programose, kurias įgyvendina kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose. Šiam pasiūlymui pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas taikytinas netiesioginis centralizuotas valdymas. Remdamasi Finansinio reglamento 56 straipsniu, Komisija iš pradžių gaus duomenų, patvirtinančių, kad sukurtos ir tinkamai veikia inter alia stipendijų skyrimo procedūros, įstaigos, kuriai ji patiki įgyvendinimą, vidaus kontrolės sistema, tinkama apskaitos sistema ir nepriklausomas išorės auditas. | 32 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Pastaraisiais metais nacionalinė ar tarpvalstybinė viešųjų metrologijos mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros koordinavimo veikla su EMMTP susijusioje srityje nebuvo plėtojama, todėl iš jos nebūtų gauta papildomų finansinių išteklių ir ji nepadėtų EMMTP integruoti į Bendrąją programą ir plačiau į Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą. Todėl mažai tikėtina, kad valstybės narės sugebėtų spręsti šias problemas pavieniui. Bendrijos teisė veikti šioje srityje yra įtvirtinta keliuose Sutarties straipsniuose, kuriuose kalbama apie mokslinių tyrimų koordinavimą ir valstybių narių bei Bendrijos bendradarbiavimą. 165 straipsnyje numatyta, kad „Bendrija ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuoja taip, kad nacionalinė politika ir Bendrijos politika būtų savitarpiškai suderintos“. Jame taip pat nustatyta Komisijos teisė glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis „imtis bet kokios naudingos iniciatyvos“ tokiam koordinavimui remti. Remdamasi įvairiomis Sutarties nuostatomis, Bendrija daugelį metų skatina nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimą ir tarpusavio bendradarbiavimą. 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu mokslinių tyrimų veikla turi būti geriau integruota ir koordinuojama, kad taptų kuo veiksmingesnė ir pažangesnė. 2006 m. Europos Parlamentas pabrėžė būtinybę geriau koordinuoti nacionalines ir Europos mokslinių tyrimų programas. Septintosios bendrosios programos specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“ paskelbta, kad pasitelkiant 169 straipsnio iniciatyvą bendra Europos metrologijos mokslinių tyrimų programa įgyvendinama per esamus nacionalinių metrologijos laboratorijų tinklus. | Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). | 331 | 169 straipsniu Bendrija skatinama „susitarusi su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis, (...) nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose, kurių imasi kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose“. Tokiomis aplinkybėmis vadovaujantis vaidmuo suteikiamas valstybėms narėms, kurios turi plačias galimybes priimti nacionalinius sprendimus. Remiantis poveikio vertinimo analize, galimo Europos lygmens finansinio indėlio dalis, kuriai būtų galima netaikyti tiesioginės nacionalinės kontrolės, yra apie 200 mln. EUR per 6–7 metų laikotarpį ir 100 mln. EUR dydžio biudžeto rezervas. Užtikrinus siūlomą 200 mln. EUR Bendrijos įnašą, EMMTP patirtų radikalias permainas – fragmentiškos nacionalinės investicijos į metrologijos mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą taptų struktūrizuotomis ir subalansuotomis nacionalinio bei ES lygmens investicijomis. | Pasirinkta priemonė | 342 | Siūloma priemonė, nustatyta bendru Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, yra 169 straipsnio įgyvendinimo priemonė. | Poveikis biudžetui | 401 | Šio horizontalaus pasiūlymo poveikis biudžetui jau nurodytas Septintosios bendrosios programos teisiniuose dokumentuose[2] ir Septintosios bendrosios programos specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“[3]. Susitarimas, kurį sudarys Komisija ir speciali vykdomoji struktūra, užtikrins Bendrijos finansinių interesų apsaugą. | Papildoma informacija | 510 | Modeliavimas, bandomasis etapas ir pereinamasis laikotarpis Veiksmams pagal ERA-NET Plus programą priskiriama EMMTP pasiūlymo modeliavimo arba bandomojo etapo funkcija. Siekdama išlaikyti tempą ir tęsti EMMTP rengimo darbus, Komisija darbo programoje "Bendradarbiavimas" nurodė, kad ši veikla pagal ERA-NET Plus yra jungiamoji priemonė pereinant prie būsimojo „169 straipsnio“ pasiūlymo. Darbo programoje "Bendradarbiavimas" iMERA Plus programai numatyta skirti 21 mln. EUR. Kvietimo teikti paraiškas pagal ERA-NET Plus programą sėkmė aiškiai parodė, kad sugebama sujungti 20 šalių nacionalinius išteklius, suorganizuoti ir vykdyti bendras kvietimo teikti paraiškas ir atrankos procedūras, kurias įvykdžius 2007 m. pabaigoje 21 bendram projektui buvo skirti 64 mln. EUR. Šio proceso rezultatai duos naudos visai Europai; be to, šiuo atveju atsižvelgta į visus svarbius įgyvendinimo aspektus, pvz., intelektinės nuosavybės teisių klausimus. Tolesnis pereinamasis laikotarpis EMMTP nereikalingas. Supaprastinimas | 511 | Pasiūlymu numatoma supaprastinti ES arba nacionalinėms valdžios institucijoms ir privatiems subjektams taikomas administracines procedūras. | 513 | ES tiesiogiai palaikys ryšius su EMMTP specialia vykdomąja struktūra, kuri bus atsakinga už Bendrijos įnašo skyrimą, jo panaudojimo stebėseną ir už ataskaitų apie jo panaudojimą teikimą. | 5.3. Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga | 531 | Pasiūlyme numatyta persvarstymo sąlyga. | 560 | 5.4. Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra susijęs su EEE ir todėl turėtų būti jai taikomas. | 2008/0230 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[4], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6], kadangi: (1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (toliau − Septintoji bendroji programa)[7] numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje. (2) Septintojoje bendrojoje programoje apibrėžiami keli kriterijai tokioms 169 straipsnio iniciatyvų sritims nustatyti: sąsaja su Bendrijos tikslais, aiški siekiamo tikslo apibrėžtis ir jo sąsaja su Bendrosios programos tikslais, sukurtas pagrindas (galiojančios arba numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos), nauda visai Europai, pakankamas kiekis reikiamo dydžio programų ir pagal tas programas vykdomos veiklos panašumas, taip pat 169 straipsnio iniciatyvos, kaip tinkamiausios priemonės nustatytiems tikslams pasiekti, veiksmingumas. (3) 2006 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 971/2006/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)[8] (toliau − specialioji programa „Bendradarbiavimas“), skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis 169 straipsnio iniciatyva metrologijos srityje išskiriama kaip viena iš sričių, kurioje Bendrija gali dalyvauti pagal Sutarties 169 straipsnį bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose. (4) Metrologija yra tarpdalykinė mokslo sritis, labai svarbi šiuolaikinės žinių visuomenės sudedamoji dalis. Patikimais bei palyginamais matavimo standartais ir tinkamai patvirtintais matavimo bei bandymo metodais grindžiamas mokslinės pažangos ir technologinių naujovių diegimas ir taip daromas didelis poveikis Europos ūkiui ir gyventojų gyvenimo kokybei. (5) Šiuo metu keleto valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų ar procedūrų, skirtų metrologijos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai remti, nėra pakankamai koordinuojamos Europos lygmeniu, ir nėra galimybės sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sritims. (6) Norėdamos, kad Europos lygmeniu metrologijos srities veikla būtų vykdoma nuosekliai, ir siekdamos veikti veiksmingai, kelios valstybės narės ėmėsi iniciatyvos sukurti bendrą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą – „Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą“ (toliau – EMMTP), kad būtų galima tenkinti Europos poreikius, susijusius su pažangiąja metrologija, kaip naujovių diegimo, mokslinių tyrimų ir politikos rėmimo priemone, visų pirma naujose technologijų srityse. (7) 2007 m. birželio 11 d. priimtoje 2007–2008 m. specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimo darbo programoje[9] Komisija skyrė finansinę paramą ERA-NET Plus programai metrologijos srityje, kad palengvintų perėjimą nuo „iMERA“ ERA-NET projekto prie bendros mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos metrologijos srityje, kuri bus įgyvendinama remiantis EB sutarties 169 straipsniu. (8) EMMTP tikslas – remti mokslinę plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną plataus masto europiniam valstybių narių bendradarbiavimui metrologijos mokslinių tyrimų klausimais visose technologijų ar pramonės srityse. Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Turkija (toliau – „valstybės dalyvės“) sutiko koordinuoti ir kartu įgyvendinti veiklą, kuria siekiama prisidėti prie EMMTP. Numatoma, kad per septynerius metus bendra jų įnašo vertė bus ne mažesnė kaip 200 mln. EUR; be to, numatytas 100 mln. EUR rezervas. (9) Siekdamos padidinti EMMTP poveikį, valstybės dalyvės pritarė Bendrijos dalyvavimui EMMTP. Bendrija turėtų dalyvauti šioje programoje ir EMMTP įgyvendinimo laikotarpiu įnešti finansinį įnašą, kurio dydis atitiktų valstybių dalyvių įnašą, bet neviršytų 200 mln. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad EMMTP atitinka Septintosios bendrosios programos mokslinius tikslus ir kad veiksmai metrologijos srityje yra horizontalaus pobūdžio arba nėra tiesiogiai susiję su dešimčia temų, EMMTP turėtų būti bendrai remiama pagal visas atitinkamas temas. (10) Papildomą finansavimą, inter alia, būtų galima gauti iš Europos investicijų banko (EIB), ypač taikant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, parengtą kartu su EIB ir Komisija pagal specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ III priedą. (11) Bendrijos finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų sudaromas finansavimo planas, pagrįstas kompetentingų nacionalinių institucijų oficialiais įsipareigojimais kartu įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas bei veiklą, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir prisidėti prie bendro EMMTP programos vykdymo finansavimo. (12) Siekiant bendrai įgyvendinti nacionalines mokslinių tyrimų programas, reikia sukurti arba pasitelkti specialią vykdomąją struktūrą, numatytą specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“. Valstybės dalyvės susitarė dėl tokios EMMTP programai įgyvendinti skirtos vykdomosios struktūros. Speciali vykdomoji struktūra turėtų būti Bendrijos finansinio įnašo gavėja ir užtikrinti veiksmingą EMMTP vykdymą. (13) Bendrijos įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad valstybės dalyvės skirs išteklius ir mokės savo finansinius įnašus. (14) Nors Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su EMMTP susijusius mokslinius tyrimus, todėl įgyvendinant EMMTP šie pajėgumai turėtų būti pasitelkti. Dėl minėtų priežasčių yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo tinkamumą dalyvauti ir gauti finansavimą, taip pat į jo dalyvavimą EMMTP valdyme. (15) Bendrijos įnašas bus įmokėtas tik kai Europos Bendrijos vardu veikianti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra sudarys bendrąjį susitarimą, kuriame bus nustatyta išsami Bendrijos įnašo naudojimo tvarka. Į tokį bendrąjį susitarimą turėtų būti įtrauktos būtinos nuostatos, užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą. (16) Bendrijos įnašo palūkanos turėtų būti laikomos asignuotosiomis įplaukomis pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[10] (toliau – Finansinis reglamentas) 18 straipsnio 2 dalį. Komisija gali atitinkamai padidinti šiame sprendime nurodytą didžiausią Bendrijos įnašą. (17) Laikydamasi bendrajame susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytų sąlygų, Bendrija turėtų turėti teisę sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei EMMTP būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei valstybės dalyvės prie EMMTP finansavimo neprisidėtų, prisidėtų tik iš dalies arba vėluotų prisidėti. (18) Siekiant veiksmingai įgyvendinti EMMTP, finansinė parama turėtų būti teikiama EMMTP projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami prižiūrint specialiai vykdomajai struktūrai, dalyviams. Tokia finansinė parama turėtų būti išmokama skaidriai ir veiksmingai. (19) Paraiškas turėtų centralizuotai vertinti nepriklausomi ekspertai prižiūrint specialiai vykdomajai struktūrai. Atrankos rezultatus turėtų patvirtinti speciali vykdomoji struktūra, ir jie turėtų būti privalomi skiriant EMMTP projektams numatytas Bendrijos įnašo lėšas ir nacionalinių biudžetų lėšas. (20) Pagal Finansinį reglamentą ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės[11] (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Bendrijos įnašas netiesiogiai centralizuotai valdomas pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto bei 56 straipsnio nuostatas ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį. (21) Visos valstybės narės ir visos prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie EMMTP. (22) Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus visų kitų šalių dalyvavimas EMMTP turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Bendrijos vardu veikianti Komisija ir dalyvaujančios valstybės narės. Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į EMMTP sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis. (23) Reikėtų imtis tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[12], 1996 m. lapkričio 11 d. reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[13] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[14]. (24) Nepaprastai svarbu, kad pagal EMMTP vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ją vykdant nebūtų pažeisti lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės principai. (25) Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo būtų įvertinta EMMTP įgyvendinimo kokybė bei veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat galutinį vertinimą. (26) Speciali vykdomoji struktūra turėtų skatinti atrinktų EMMTP projektų dalyvių bendravimą, projektų rezultatų sklaidą ir viešą šios informacijos skelbimą, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Bendrijos įnašas 1. Bendrija moka finansinį įnašą į Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (toliau – EMMTP), kurią bendrai įgyvendina Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Turkija (toliau – valstybės dalyvės). 2. Laikydamasi šio sprendimo I ir II prieduose nustatytų principų, Septintosios bendrosios programos laikotarpiu Bendrija pateikia finansinį įnašą, kurio dydis atitinka valstybių dalyvių įnašus, tačiau yra ne didesnis kaip 200 mln. EUR, ir kuris yra mokamas iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto asignavimų. 3. Bendrijos įnašas bendrai mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų visoms atitinkamoms specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, kurią pasitelkiant pagal Sprendimą 2006/974/EB įgyvendinama Septintoji bendroji programa, temoms. 2 straipsnis Bendrijos įnašo teikimo sąlygos Bendrijos įnašas teikiamas tik jeigu: 1. valstybės dalyvės įrodo, kad šio sprendimo I priede aprašyta EMMTP iš tiesų parengta; 2. oficialiai įsteigta juridinio asmens statusą turinti speciali vykdomoji struktūra, kuri yra atsakinga už EMMTP įgyvendinimą ir už Bendrijos įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, ir taikomas netiesioginis centralizuotas valdymas pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį; 3. sukurtas tinkamas ir veiksmingas EMMTP valdymo modelis pagal šio sprendimo II priedą; 4. speciali vykdomoji struktūra veiksmingai vykdo šio sprendimo I priede aprašytą veiklą pagal EMMTP, įskaitant kvietimų teikti paraiškas skelbimą; 5. kiekviena valstybė dalyvė įsipareigoja prisidėti prie EMMTP finansavimo ir padidinti šį įnašą, numatydama 50 % rezervą, kad būtų galima patenkinti sėkmingai į EMMTP projektus įsitraukiančių dalyvių iš tos valstybės poreikius; ir finansinis įnašas veiksmingai išmokamas gavėjams; 6. laikomasi Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių, ypač nustatytųjų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje[15]; 7. užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal bendruosius Septintosios bendrosios programos principus, užtikrinamas lyčių aspekto integravimas, lyčių lygybė ir darnus vystymasis; 8. suformuluotos intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančios nuostatos, susijusios su veikla, vykdoma pagal EMMTP, ir įgyvendinamos bei koordinuojamos valstybių dalyvių nacionalinio lygmens mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos bei veikla, taip siekiant skatinti tokių žinių kūrimą ir platų sukurtų žinių panaudojimą bei sklaidą. Taikoma tvarka turi atitikti modelį, įtvirtintą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1906/2006, nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)[16] (toliau – Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklės). 3 straipsnis EMMTP veikla 1. Pagrindinę EMMTP veiklą sudaro keleto partnerių tarpvalstybinių EMMTP projektų, vykdytinų mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, mokymo ir sklaidos srityse (toliau – EMMTP projektai), finansavimas. Kadangi pajėgumai metrologijos srityje yra koncentruoti, didžiąją dalį EMMTP projektų vykdo valstybių dalyvių nacionaliniai metrologijos institutai ir specializuoti institutai. 2. Siekiant didinti ir įvairinti pajėgumus metrologijos srityje, EMMTP lėšos taip pat skiriamos keletui EMMTP projektus papildančių mokslininkų stipendijų programų finansuoti. 3. EMMTP projektai atrenkami ir stipendijos mokslininkams skiriamos atsižvelgiant į kvietimų teikti paraiškas rezultatus; kvietimuose teikti paraiškas paisoma vienodo požiūrio, skaidrumo, nepriklausomo vertinimo, bendro finansavimo, finansavimo, iš kurio negalima pasipelnyti, taip pat teisės akto negaliojimo atgaline tvarka principų, kaip nurodyta šio sprendimo I priede. 4. Nustatant pagrindinius EMMTP projektų ir mokslininkų stipendijų programų vertinimo kriterijus mutatis mutandis atitinkamai taikomos Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatos. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie skelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu. 5. Daugiau informacijos apie EMMTP veiklos įgyvendinimą pateikta šio sprendimo I priede. 4 straipsnisJungtinio tyrimų centro vaidmuo 1. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras gali pretenduoti dalyvauti EMMTP ir gauti finansavimą iš EMMTP panašiomis sąlygomis, kaip ir valstybių dalyvių nacionaliniai metrologijos institutai. 2. Nuosavi Jungtinio tyrimų centro ištekliai, nepadengiami iš EMMTP skirto finansavimo, pagal 1 straipsnį nėra laikomi Bendrijos įnašu. 3. Už metrologiją atsakingas Jungtinio tyrimų centro institutas – Bendrijos vardu veikiantis Komisijos padalinys – turi teisę dalyvauti specialioje vykdomojoje struktūroje įgyvendinant EMMTP kaip balsavimo teisės neturintis stebėtojas. 5 straipsnisBendrijos ir specialios vykdomosios struktūros susitarimai Išsami lėšų valdymo bei kontrolės ir Bendrijų finansinių interesų gynimo tvarka nustatyta bendrajame susitarime ir metiniuose finansiniuose susitarimuose, kuriuos sudaro Bendrijos vardu veikianti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra. Bendrajame susitarime visų pirma įtvirtinamos tokios nuostatos: 9. paskirtų užduočių apibrėžimas; 10. užduočių vykdymo sąlygos ir išsamūs susitarimai, įskaitant pareigų pasidalijimo ir vykdytinos kontrolės organizavimo nuostatas; 11. atliktų užduočių ataskaitų teikimo Komisijai taisyklės; 12. sąlygos, kuriomis užduočių vykdymas nutraukiamas; 13. Komisijos nuodugnaus tikrinimo išsamios priemonės; 14. tam tikrų banko sąskaitų panaudojimo ir uždirbtų palūkanų panaudojimo sąlygos; 15. nuostatos, kuriomis užtikrinamas Bendrijos veiklos, susijusios su kita specialios vykdomosios struktūros veikla, matomumas; 16. įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje; 17. 2 straipsnyje nurodytos nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su veikla, vykdoma pagal EMMTP. 6 straipsnis Bendrijos įnašo palūkanos Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį EMMTP skirto Bendrijos įnašo palūkanos laikomos asignuotosiomis įplaukomis. Komisija gali atitinkamai padidinti 1 straipsnyje nurodytą didžiausią Bendrijos įnašą. 7 straipsnisBendrijos įnašo sumažinimas, kaip sankcija už netinkamą įgyvendinimą Jei EMMTP nėra įgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai, tik iš dalies ar vėluojant, Bendrija, atsižvelgdama į tai, kaip EMMTP įgyvendinama, gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą. Jei valstybės dalyvės prie EMMTP finansavimo neprisideda, prisideda tik iš dalies arba vėluodamos, Bendrija, laikydamasi bendrajame susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytų sąlygų, gali sumažinti savo finansinį įnašą, atsižvelgdama į dalyvaujančių valstybių narių skirtą finansavimo sumą. 8 straipsnis Valstybių dalyvių užtikrinama Bendrijų finansinių interesų apsauga Įgyvendinamos EMMTP, valstybės dalyvės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti. Remdamosi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktu ir Įgyvendinimo taisyklių 38 straipsnio 2 dalimi, valstybės dalyvės visų pirma imasi būtinų priemonių visiškam Bendrijai priklausančių sumų susigrąžinimui užtikrinti. 9 straipsnis Audito Rūmų atliekama kontrolė Komisija ir Au dito Rūmai, pasitelkdami savo pareigūnus ar atstovus, turi teisę atlikti patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti ir Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu valstybės dalyvės ir (arba) speciali vykdomoji struktūra Komisijai ir Audito Rūmams laiku pateikia visus turimus atitinkamus dokumentus. 10 straipsnis Keitimasis informacija Visą susijusią informaciją Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Valstybės dalyvės raginamos per specialią vykdomąją struktūrą Komisijai pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašomą papildomą informaciją, susijusią su specialios vykdomosios struktūros finansų valdymu ir atitinkančią bendrus 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus. 11 straipsnisKitų valstybių narių ir prisijungusių šalių dalyvavimas Bet kuri valstybė narė ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusi šalis turi teisę prisijungti prie EMMTP laikydamasi 2 straipsnio e ir f dalyse nustatytų reikalavimų ir yra laikoma valstybe dalyve. 12 straipsnis Kitų trečiųjų šalių dalyvavimas Valstybės dalyvės ir Komisija gali pritarti bet kurios kitos šalies dalyvavimui, jei ši įvykdo 2 straipsnio e dalies reikalavimus ir tik jei toks dalyvavimas yra numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime. Jame nustatomos sąlygos, kuriomis tokioje šalyje įsteigti juridiniai asmenys ir joje gyvenantys fiziniai asmenys gali pretenduoti į EMMTP finansavimą. 13 straipsnisMetinių ataskaitų teikimas ir vertinimas Į metinę ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos, pagal Sutarties 173 straipsnį teikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, įtraukiama EMMTP veiklos ataskaita. Praėjus trejiems metams nuo EMMTP įgyvendinimo pradžios Komisija atlieka tarpinį EMMTP vertinimą. Šiame vertinime aptariama pažanga, padaryta siekiant I priede nustatytų tikslų ir pateikiamos rekomendacijos EMMTP dėl to, kaip geriausia toliau didinti integraciją. Vertinime taip pat aptariama įgyvendinimo, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, kokybė bei veiksmingumas ir nurodoma, ar valstybių dalyvių finansiniai įnašai yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į potencialią valstybių dalyvių įvairių nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą. Komisija vertinimo išvadas, savo pastabas ir, prireikus, pasiūlymus dėl šio sprendimo keitimo pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai. Baigiantis Bendrijos dalyvavimui EMMTP, ir ne vėliau kaip 2017 m., Komisija atlieka galutinį EMMTP vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. 14 straipsnisĮsigaliojimas Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 15 straipsnis Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms. Priimta Briuselyje [...] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas […] I PRIEDAS Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP) tikslų ir veiklos apibūdinimas I. TIKSLAI Šiuolaikiniame pasaulio ūkyje metrologija aktyviai prisideda prie daugelio pasaulio valstybių technologinės ir ekonominės plėtros. Metrologijos moksliniai tyrimai reikalingi visuomenės problemoms spręsti, pvz., kosminės erdvės, įskaitant palydovų navigaciją, saugumo, sveikatos priežiūros, puslaidininkių pramonės ir klimato kaitos srityse. Metrologijos mokslinių tyrimų tikslas – tenkinti visuomenės poreikius; jie yra viena iš svarbiausių veiklos sričių, susijusių su parama valstybės reguliavimo ir standartizavimo veikla. Metrologija – visuomenei ne itin žinoma sritis, tačiau ji būtina siekiant supaprastinti šiuolaikinės prekybos ir ryšių sąlygas. Jeigu neegzistuoja vienodų ir tikslių svarsčių ir matų sistema, gali būti sunkiau patekti į rinkas. Visos labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios valstybės pripažino, kad metrologijos technologiniai moksliniai tyrimai ir plėtra yra svarbūs ilgalaikiam ekonominiam išsivysčiusios šalies augimui. Daugelyje šalių metrologijos moksliniai tyrimai tradiciškai laikomi prioritetine sritimi. Tačiau Europos šalys savo nacionalines metrologijos mokslinių tyrimų programas vykdo visiškai atskirai, o ES valstybės narės pačios iki šiol nesugebėjo sukurti vientisos ir integruotos Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP). Nacionaliniai metrologijos institutai (NMI), kuriems padeda specializuoti institutai (SI) yra atsakingi už nacionalinių metrologijos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą, kurį finansuoja centrinės valdžios institucijos arba ministerijos. Europos metrologijos mokslinių tyrimų bendruomenė yra specializuota bendruomenė, tik netiesiogiai susijusi su mokslinių tyrimų organizacijomis arba moksline bendruomene. Ji smarkiai suskaidyta ir sudaryta iš keleto pasaulinio lygio centrų, kuriems būtų naudinga plataus masto tarptautinė konkurencija. Mokslinių tyrimų srityje esama akivaizdaus kartojimosi. Bendrijos teisė veikti šioje srityje yra įtvirtinta keliuose Sutarties straipsniuose, kuriuose kalbama apie mokslinių tyrimų koordinavimą ir valstybių narių bei Bendrijos bendradarbiavimą. 165 straipsnyje numatyta, kad „Bendrija ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuoja taip, kad nacionalinė politika ir Bendrijos politika būtų savitarpiškai suderintos“. Akivaizdu, kad 169 straipsnyje Bendrija raginama imtis priemonių, kad būtų užtikrintas dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose. Bendrijos veiksmai atrodo labai pagrįsti, nes mažai tikėtina, kad šias problemas valstybės narės sugebėtų spręsti pavieniui. Įgyvendinant EMMTP dvidešimt dviejų valstybių dalyvių nacionalinės programos bus sujungtos į bendrą jungtinę mokslinių tyrimų programą ir prisidedama prie Europos nacionalinių matavimo sistemų tikslų įgyvendinimo. EMMTP leis paspartinti naujų matavimo metodų, standartų, procesų, prietaisų, pamatinių medžiagų, žinių, skirtų naujovėms diegimui pramonėje ir komercijoje skatinti, mokslui, pramonei ir politikos formavimui skirtų duomenų kokybei gerinti ir direktyvų bei reglamentų kūrimui ir įgyvendinimui remti, kūrimą, įteisinimą bei naudojimą. Įgyvendinant EMMTP šių tikslų bus pasiekta taip: a) metrologijos mokslinių tyrimų išteklių telkimas – bus naudojamasi valstybių dalyvių nacionalinių metrologijos institutų ir specialiųjų institutų tinklais ir sukurta tinkama konkurencingų bendrų mokslinių tyrimų projektų tvarkymo sistema, skirta pagrindinėms Europos lygmeniu kylančioms metrologijos problemoms spręsti; b) sistemos atvirumas aukščiausio lygio mokslui – bus skatinamas platesnio masto Europos mokslininkų bendruomenės dalyvavimas skiriant mokslininkų stipendijas; c) pajėgumų kūrimas – bus didinami Europos metrologijos mokslininkų bendruomenės pajėgumai skiriant mokslininkų judumo stipendijas, visų pirma toms EURAMET šalims narėms, kurių galimybės metrologijos mokslinių tyrimų srityje ribotos. Įgyvendinant EMMTP yra papildomos nacionalinės programos ir išimtinai nacionalinių prioritetų įgyvendinimo veikla. EMMTP iniciatyvos tikslas – sujungti ir integruoti atitinkamą nacionaliniu lygmeniu vykdomą metrologijos mokslinių tyrimų veiklą, kad būtų sukurta bendra mokslinių tyrimų programa, pasižyminti moksline, valdymo ir finansine integracija – tai būtų svarbus indėlis į Europos mokslinių tyrimų sritį ir padėtų įgyvendinti Lisabonos darbotvarkėje įtvirtintą Europos, kaip „konkurencingiausios, dinamiškiausios ir paremtos žiniomis ekonomikos“, koncepciją. Mokslinė integracija užtikrinama bendrai apibrėžiant ir vykdant EMMTP veiklą. Valdymo integracijai užtikrinti pasitelkiama EURAMET e.V., kaip speciali vykdomoji struktūra, kuriai taikomos išsamios II priede nustatytos veiklos sąlygos. Finansinė integracija reiškia, kad valstybės dalyvės faktiškai įsipareigoja prisidėti prie EMMTP finansavimo ir tuo tikslu teikia nacionalinį finansavimą iš numatytų EMMTP biudžetų visiems teisę į jį pretenduoti turintiems dalyviams, dalyvaujantiems atrinktuose EMMTP projektuose, ir prireikus numato 50 % tokių biudžetų dydžio rezervą, taip pat teikia įnašą „grynaisiais pinigais“ į bendrą fondą, iš kurio finansuojamos mokslininkų pažangos bei judumo stipendijos ir visiškai padengia einamąsias EMMTP išlaidas. Kitas finansinės integracijos aspektas – pagal Septintosios bendrosios programos taisykles suformuotas vienodas požiūris į tinkamas finansuoti išlaidas. II. VEIKLA Pagrindinę EMMTP veiklą sudaro bendra keturių rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla: A. pagrindinę veiklą sudaro keleto partnerių tarpvalstybiniai EMMTP projektai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, mokymo ir sklaidos srityse. Kadangi pajėgumai metrologijos srityje yra koncentruoti, daugiausiai EMMTP projektų vykdo valstybių dalyvių NMI ir SI; B. kad būtų didinami ir įvairinami metrologijos srities pajėgumai, sukuriamos trys stipendijų programos: B1. kad būtų pagausinta organizacijų, kurių pajėgumai glaudžiai susiję su metrologija, organizacijoms ir (arba) platesnės valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių mokslininkų bendruomenės atstovams suteikiama galimybė gauti mokslininkų pažangos stipendijas . Kiekviena atrinkta organizacija ir (arba) fizinis asmuo turi dalyvauti EMMTP projekto įgyvendinime; B2. siekiant plėtoti asmenų kompetenciją metrologijos srityje užtikrinant judumą, galimybė gauti mokslininkų judumo stipendijas suteikiama (1) valstybių dalyvių NMI ir SI mokslininkams, (2) mokslininkams, asmeniškai arba per savo organizaciją gaunantiems mokslininkų pažangos stipendijas, ir (3) EMMTP nedalyvaujančių EURAMET šalių narių, kurių turimi mokslinių tyrimų pajėgumai šiuo metu yra riboti arba kurios jų visai neturi, mokslininkams. Šios mokslininkų judumo stipendijos turi sudaryti mokslininkams galimybę likti dirbti EMMTP projekte dalyvaujančiame NMI, specializuotame institute arba mokslininkų pažangos stipendiją gaunančioje organizacijoje; B3. kad būtų užtikrintas darnus valstybių dalyvių NMI bei SI bendradarbiavimas ir parengta nauja patyrusių metrologijos mokslininkų karta, valstybių dalyvių NMI ir SI jaunesniesiems mokslininkams turėtų būti sudaryta galimybė gauti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijas , kad jie galėtų likti NMI, SI, mokslinių tyrimų pažangos stipendiją gaunančioje organizacijoje arba kitoje savo sąskaita EMMTP mokslinių tyrimų projekte dalyvaujančioje organizacijoje. Ši veikla turėtų būti skatinama, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis ir suinteresuotomis Europos ir kitų šalių organizacijomis, kurios dalyvauja savo lėšomis. Be to, iš dalies turėtų būti remiama platesnė bendradarbiavimo veikla, kad būtų populiarinama EMMTP ir didinamas jos poveikis. Ši veikla, esant reikalui, turi apimti nustatytų EMMTP mokslinių tyrimų sričių priežiūrą ir atnaujinimą vykdant tam reikalingą veiklą, pvz., rengiant seminarus ir palaikant ryšius su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis Europoje ir už jos ribų. III. VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS EMMTP projektai atrenkami ir mokslininkų pažangos bei mokslininkų judumo stipendijos skiriamos periodiškai skelbiant kvietimus teikti paraiškas. Preliminariai numatoma kvietimus teikti paraiškas skelbti ne ilgiau kaip septynerius metus kas 12–18 mėnesių. Kvietimas teikti paraiškas gauti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijas yra nuolatinis. A. EMMTP projektai a) Kvietimas siūlyti EMMTP projektų mokslinių tyrimų temas (1 etapas) Prieš paskelbiant kiekvieną kvietimą teikti EMMTP projektines paraiškas, toliau nurodyta tvarka nustatomos to kvietimo temos. Pirma, EMMTP komitetas (žr. II priedą), pasitaręs su Komisija, nustato tas EMMTP dalis, kurioms taikomas kvietimas teikti paraiškas. Antra, mokslininkų bendruomenės atstovai (kiekvienas suinteresuotas asmuo arba organizacija) kviečiami siūlyti to kvietimo mokslinių tyrimų temas. Trečia, EMMTP komitetas nusprendžia, kurios pasiūlytos mokslinių tyrimų temos yra geriausios. Siekdamas kuo geresnės kvietimo teikti paraiškas 2 etape kokybės, EMMTP komitetas gali taisyti, skaidyti ar jungti pasiūlytas temas, taip pat įtraukti naujų temų. EMMTP komitetas turi užtikrinti, kad pagal galutinę mokslinių tyrimų temą nebūtų galima nustatyti ją pasiūliusio asmens, t. y. kad temos būtų anonimiškos. b) Kvietimas teikti EMMTP projektines paraiškas (2 etapas) Atrinkus mokslinių tyrimų temas, EURAMET e.V. skelbia kvietimą teikti paraiškas ir pakviečia valstybių dalyvių NMI ir SI mokslininkų komandas burtis į konsorciumus ir teikti projektines paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas turi galioti mažiausiai du mėnesius. EURAMET e.V. kiekvieną gautą paraišką įvertina padedama ne mažiau kaip trijų nepriklausomų ekspertų, kuriuos ji paskiria remdamasi Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėse nustatytais reikalavimais. Ekspertai sudaro eilės sąrašą, kuris privalomas skirstant Bendrijos ir nacionalinį finansavimą. EMMTP projektams taikomi šie pagrindiniai vertinimo kriterijai: - aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis; - ryšys su EMMTP tikslais; - potencialus poveikis plėtojant, skleidžiant ir naudojant projektų rezultatus; - įgyvendinimo ir valdymo kokybė bei veiksmingumas. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu. Kiekviename EMMTP projektinę paraišką teikiančiame konsorciume gali dalyvauti kitas į finansavimą negalintis pretenduoti Europos arba ne Europos subjektas, jei jis gali užsitikrinti turįs dalyvavimui būtinų lėšų. Šiame etape EMMTP projektinę paraišką teikiantis konsorciumas jau gali į savo paraišką įtraukti paraišką dėl mokslininkų pažangos stipendijos, jeigu tokia stipendija suteikia projektui būtinos mokslinės vertės. Šiuo atveju paraiškos dėl mokslininkų pažangos stipendijos vertinimas yra bendro projekto vertinimo dalis. Jei toks projektas atrenkamas gauti finansavimą, tokia stipendija suteikiama iš karto. EURAMET e.V. mokslinių tyrimų taryba pateikia nepriklausomą nuomonę dėl bendrų kvietimo teikti EMMTP projektines paraiškas (1 ir 2 etapo) rezultatų vertinimo, tačiau ne dėl konkrečių EMMTP projektų. Į šią nuomonę EURAMET e.V. tinkamai atsižvelgia skelbdama kitus kvietimus teikti paraiškas. B. Kvietimas teikti paraiškas dėl mokslininkų pažangos stipendijų ir mokslininkų judumo stipendijų (3 etapas) Skelbiant atrinktų EMMTP projektinių paraiškų sąrašą, kartu skelbiamas pasiūlymas platesnei mokslininkų bendruomenei prisijungti prie EMMTP projektų pasinaudojant mokslininkų pažangos ir (arba) mokslininkų judumo stipendijomis. Jeigu EMMTP projekto konsorciumas nėra pateikęs paraiškos dėl mokslininkų ir pažangos stipendijų, tai teikdamas EMMTP projektinę paraišką, kaip nurodyta A skirsnio b punkto septintojoje pastraipoje, kiekvienas toks konsorciumas kviečiamas per tris mėnesius nuo EMMTP projektinės sutarties įsigaliojimo paskelbti kvietimą teikti paraiškas, kad būtų galima nustatyti potencialius finansavimo gavėjus ir pasiūlyti EURAMET e.V. jiems skirti mokslininkų pažangos arba mokslininkų judumo stipendiją. EMMTP finansavimas preliminariai skirstomas taip, kad iš esmės kiekvienas EMMTP projektas galėtų būti susietas su bent viena mokslininkų pažangos ir (arba) mokslininkų judumo stipendija. Tačiau tai nėra privaloma, ir tokios stipendijos skiriamos laikantis kuo lankstesnės tvarkos. EMMTP projekto konsorciumas turi paskelbti kvietimą teikti paraiškas mažiausiai viename tarptautiniame žurnale ir trijuose skirtinguose nacionaliniuose laikraščiuose trijose skirtingose valstybėse dalyvėse. Jis taip pat privalo plačiai skelbti apie kvietimą pasitelkdamas specialias informavimo priemones, ypač Septintosios bendrosios programos svetaines, specializuotus spaudos leidinius ir brošiūras, taip pat valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių įsteigtus nacionalinius informacinius centrus. Be to, kvietimo teikti paraiškas skelbimas ir informavimas apie jį turi atitikti EURAMET e.V. pateiktus nurodymus ir rekomendacijas. Konsorciumas turi pranešti EURAMET e.V. apie kvietimą ir jo turinį ne vėliau kaip likus 30 dienų iki numatomo jo paskelbimo. EURAMET e.V. patikrina, ar kvietimas atitinka nustatytas taisykles, nurodymus bei rekomendacijas. Kvietimas teikti paraiškas turi galioti mažiausiai penkias savaites. EMMTP projekto konsorciumas gautas paraiškas įvertina padedamas ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų ekspertų, kuriuos jis paskiria remdamasis Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėmis. Vertinant paraiškas, taikomi tokie pagrindiniai vertinimo kriterijai: – aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis; – ryšys su EMMTP projekto tikslais; – pareiškėjo kokybė ir gebėjimas įgyvendinti projektus, taip pat jo galimybės toliau daryti pažangą; – siūlomo mokslinių darbuotojų mokymo ir (arba) žinių perdavimo kokybė. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi, jeigu jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu. EMMTP projekto konsorciumas EURAMET e.V. turi teikti pasiūlymus dėl stipendijos skyrimo ir ataskaitas apie tai, kaip buvo administruojamas kvietimas teikti paraiškas, įskaitant jo paskelbimo būdą ir vertinime dalyvavusių ekspertų vardus, pavardes ir kur jie dirba. EURAMET e.V. per 45 dienas nuo tokio pasiūlymo gavimo skiria stipendiją arba atsisako ją skirti, jei atranka neatitiko nustatytų taisyklių, nurodymų ir rekomendacijų. EURAMET e.V. kreipiasi į ribotų pajėgumų metrologijos mokslinių tyrimų srityje turinčias arba jų apskritai neturinčias Europos šalis, kad jos paragintų savo mokslinių tyrimų institutus ir universitetus teikti mokslininkų judumo stipendijų paraiškas ir taip kurti savo pajėgumus metrologijos mokslinių tyrimų srityje. C. Jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos EURAMET e.V. organizuoja neriboto galiojimo kvietimą teikti jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijų paraiškas ir apie jį skelbia mažiausiai viename tarptautiniame žurnale ir trijuose skirtinguose nacionaliniuose laikraščiuose trijose skirtingose valstybėse dalyvėse. Ji taip pat privalo plačiai skelbti apie kvietimą teikti paraiškas pasitelkdama specialias informavimo priemones, ypač Septintosios bendrosios programos svetaines, specializuotus spaudos leidinius ir brošiūras, taip pat valstybių narių ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių šalių įsteigtus nacionalinius informacinius centrus. Paraiškas teikia mokslininkai ir siunčiančiosios bei priimančiosios organizacijos (NMI, SI ar kitos EMMTP projekte dalyvaujančios organizacijos). Finansavimas preliminariai skirstomas taip, kad iš esmės kiekvienas EMMTP projektas galėtų būti susietas su bent viena jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendija. Tačiau tai nėra privaloma, ir tokios stipendijos skiriamos laikantis kuo lankstesnės tvarkos. EURAMET e.V. vertina gautas paraiškas. Taikomi tokie pagrindiniai vertinimo kriterijai: – aukštas mokslinis ir (arba) technologinis lygis; – ryšys su EMMTP projekto tikslais; – pareiškėjo kokybė ir gebėjimas įgyvendinti projektus, taip pat jo galimybės toliau daryti pažangą; – siūlomo mokslinių darbuotojų mokymo ir (arba) žinių perdavimo veiklos kokybė. Kvietime teikti paraiškas konkrečiai nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie paskelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu. EURAMET e.V. siekia nustatyti dvi dienas per metus, kuriomis ji minėtas stipendijas teikia supaprastinta tvarka, remdamasi dėl kiekvienos paraiškos pateikiama mažiausiai vieno nepriklausomo eksperto nuomone. D. Apibendrinanti lentelė Finansavimo rūšys | Į finansavimą galinčios pretenduoti organizacijos | Į finansavimą galinčios pretenduoti šalys | Vertinimo kriterijai | A. EMMTP projektas (konsorciumas) | NMI ir SI | EMMTP valstybės dalyvės | Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies a punktas | B1. Mokslininkų pažangos stipendijos | Visos organizacijos, išskyrus NMI arba SI | Valstybės narės ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys | Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas | B2. Mokslininkų judumo stipendijos | Nuo: (1) NMI ir SI arba (2) organizacijos, besinaudojančios mokslininkų pažangos stipendija, (3) mokslininkų iš EMMTP nedalyvaujančių EURAMET šalių narių, kurios šiuo metu turi ribotus pajėgumus metrologijos mokslinių tyrimų srityje arba jų visai neturi, Iki: (1) NMI ir SI arba (2) organizacijos, besinaudojančios mokslininkų pažangos stipendija | Valstybės narės ir prie Septintosios bendrosios programos prisijungusios šalys | Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas | B3. Jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos | Nuo: NMI ir SI Iki: (1) NMI ir SI arba (2) kitų organizacijų, dalyvaujančių EMMTP projekte (konsorciume) | EMMTP valstybės dalyvės | Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklių 15 straipsnio 1 dalies b punktas | IV. FINANSAVIMO MECHANIZMAS A. Finansavimas programos lygmeniu Finansavimą EMMTP teikia valstybės dalyvės ir Bendrija. Valstybės dalyvės nustato ilgalaikio finansavimo planą, kuriuo remdamosi jos dalyvauja EMMTP ir prisideda prie jos veiklos finansavimo. Nacionalinis įnašas gali būti gaunamas iš esamų arba naujų programų, jei šios atitinka viešai finansuojamos aukščiausio lygio metrologijos veiksmų esmę. Kiekviena valstybė dalyvė turi ne tik užtikrinti pagrindinį finansavimą (numatytas EMMTP biudžetas), bet ir numatyti 50 % tokio finansavimo dydžio rezervą, kad būtų užtikrintas EMMTP įgyvendinimo lankstumas visą šios programos įgyvendinimo laikotarpį ir kad būtų paisoma eiliškumo sąrašo. EMMTP finansavimas visų pirma yra įsipareigojimą prisidėti prie atrinktų EMMTP projektų dalyvių finansavimo iš nacionalinių EMMTP biudžetų, įnašo „grynaisiais pinigais“ į bendrą fondą, skirto mokslininkų stipendijoms finansuoti, ir visiško EMMTP einamųjų išlaidų padengimo. Bendras Bendrijos įnašas į EMMTP apskaičiuojamas kaip suma, prilygstanti valstybių dalyvių finansinių įnašų sumai (neįskaitant 16 mln. EUR viršijančių einamųjų išlaidų ir finansavimo iš rezervo lėšų galimybės), bet ne daugiau kaip 200 mln. EUR. Kadangi apskaičiuojant įnašą, atitinkantį valstybių narių įnašą, įtraukiamos einamosios išlaidos, EURAMET e.V. turi jas pagrįsti. Bendrijos įnašas negali būti naudojamas EURAMET e.V. einamosioms išlaidoms padengti. B. Preliminarus finansavimo paskirstymas Iš viso: 400 mln. EUR (galimybė skirti 100 mln. EUR iš rezervo) Veiklos rūšis | Bendrija 200 mln. EUR | Valstybės dalyvės 200 mln. EUR | Iš viso 400 mln. EUR | % | mln. EUR | % | mln. EUR | % | mln. EUR | EMMTP projektinių paraiškų modulis (A dalis) | 82 % | 164 | 90 % | 180 | 86 % | 344 | Paraiškų dėl mokslininkų stipendijų modulis (B dalis) – finansavimas iki 100 % B.1. Mokslininkų pažangos stipendijos B.2. Mokslininkų judumo stipendijos B.3. Jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos | 18 % | 36 | 2 % | 4 | 10 % 7,5 % 1,5 % 1,0 % | 40 30 6 4 | Einamosios išlaidos (C dalis)[17] | - | - | 8 % | 16 | 4 % | 16 | Iš viso | 100 % | 200 | 100 % | 200 | 100 % | 400 | C. EMMTP projektų ir mokslininkų stipendijų finansavimas Numatytų EMMTP biudžetų ir Bendrijos įnašo į EMMTP projektus lėšos paskirstomos pagal patvirtintą vertinimo sąrašą. Finansinis įnašas šių EMMTP projektų dalyviams apskaičiuojamas remiantis Dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėse apibrėžtomis tinkamomis finansuoti išlaidomis. Jei numatytas EMMTP biudžetas išsenka dėl to, kad daug konkrečios valstybės dalyvės NMI ir SI pateikė finansuoti tinkamas paraiškas ir joms buvo skirtas finansavimas, ši valstybė dalyvė turi pasinaudoti finansavimo iš rezervo lėšų (50 % jos numatyto EMMTP biudžeto dydžio) pajėgumais ir skirti šį finansavimą kitoms paraiškoms pagal eiliškumo sąrašą. Bendrijos įnašas EMMTP projektams nustatomas atskirai kiekvienam kvietimui teikti paraiškas kaip procentinė mažesnė nei 50 % tinkamų finansuoti išlaidų dalis. Jis pervedamas iš EURAMET e.V. tiesiogiai EMMTP projekto dalyviams. Nacionaliniai įnašai į EMMTP projektus įnešami naudojantis atitinkamais nacionaliniais finansavimo mechanizmais. Bendrijos ir nacionaliniai piniginiai įnašai, skirti mokslininkų pažangos stipendijoms, mokslininkų judumo stipendijoms ir jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijoms finansuoti, pervedami EURAMET e.V., o ši juos perveda stipendijų gavėjams. EURAMET e.V. užtikrina, kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tinkamai sudaryti, visų pirma kad būtų skirtas nacionalinis įnašas, kad jis būtų faktiškai sumokėtas, kad Bendrijos finansavimas būtų tinkamai panaudotas ir kad reikalaujamos padengti išlaidos būtų tinkamos finansuoti; tai patvirtinama per nepriklausomą finansinį EMMTP projektų auditą laikantis principų, atitinkančių nustatytuosius Septintojoje bendrojoje programoje. Mokslininkų pažangos stipendijos, mokslininkų judumo stipendijos ir jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijos yra fiksuoto dydžio stipendijos, kurios suteikiamos pagal standartinę sistemą; išsamiai nurodytų pagrindinių išlaidų auditas neatliekamas. Šiomis stipendijomis apmokamų išlaidų kategorijos nėra laikomos EMMTP projekto išlaidomis. Oficialiais įrodymais turi būti patvirtintas tik faktinis visos nustatytos sumos sumokėjimas galutiniam gavėjui. Laikoma, kad mokėjimai grynaisiais pinigais nėra pagrįsti tinkamais įrodymais ir nėra tinkami. EURAMET e.V. gali savo nuožiūra paprašyti, kad vienodo dydžio finansavimą skirtų gavėjų, kurie yra juridiniai, o ne fiziniai asmenys. V. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ KLAUSIMAI EURAMET e.V. EMMTP intelektinės nuosavybės politiką nustato pagal šio sprendimo 2 straipsnio h dalį. II PRIEDAS Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMMTP) valdymas ir įgyvendinimas I. ĮVADAS EMMTP speciali vykdomoji struktūra yra EURAMET e.V. Ji įsteigta 2007 m. pagal Vokietijos teisę kaip ne pelno asociacija. Ji yra Europos regioninė metrologijos organizacija. EURAMET e.V. nariais gali tapti Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių, taip pat kitų Europos šalių nacionaliniai metrologijos institutai (NMI), o asocijuotaisiais nariais – specializuoti institutai (SI). Europos Komisijos Pamatinių medžiagų ir matavimo vienetų institutas taip pat gali būti asocijuotuoju nariu. Šiuo metu EURAMET e.V. turi narių iš trisdešimt dviejų šalių. Dvidešimt dvi iš šių šalių kartu yra ir EMMTP valstybės dalyvės. II. EURAMET E.V. VYKDOMAS EMMTP VALDYMAS TOLIAU NURODYTI EURAMET e.V. organai ir vidaus struktūros atlieka tam tikras EMMTP įgyvendinimo funkcijas: (1) EMMTP pirmininką ir jo pavaduotoją renka EMMTP komitetas. EMMTP pirmininkas iš karto tampa vienu iš dviejų EURAMET e.V. vicepirmininkų. Jis teisiškai atstovauja EURAMET e.V. EMMTP klausimais. (2) EMMTP komitetą sudaro EURAMET nariai (t.y. NMI), kurių šalys yra valstybės dalyvės. EMMTP komitetas yra sprendimus priimantis EMMTP organas, atsakingas už visus su EMMTP susijusius klausimus, įskaitant sprendimus dėl programos kūrimo ir atnaujinimo, dėl kvietimų teikti paraiškas planavimo, biudžeto metmenų, atrankos kriterijų tinkamumo, vertinimą atliekančių asmenų, ketinamų finansuoti EMMTP projektų sąrašo patvirtinimo, finansuojamų EMMTP projektų vykdymo stebėsenos ir tinkamo organizuoto sekretoriato darbo EMMTP srityje. EMMTP komitetas renka EMMTP primininką, kuris iš karto tampa ir EURAMET EMMTP vicepirmininku, ir pavaduotoją. (3) Mokslinių tyrimų tarybą sudaro suderinta aukšto lygio ekspertų, atstovaujančių pramonei, mokslinių tyrimų sritims, mokslo bendruomenei ir tarptautinėms suinteresuotosioms organizacijoms, grupė. Ši grupė teikia nepriklausomas strategines konsultacijas EMMTP klausimais ir, esant reikalui ar gavusi atitinkamą prašymą, teikia EMMTP komitetui ataskaitas arba pastabas; mažų mažiausiai ji pareiškia savo nuomonę dėl kiekvieno kvietimo teikti paraiškas ir atrankos ciklo. (4) Sekretoriatą sudaro EURAMET e.V. dirbantys arba į ją deleguoti asmenys. Sekretoriato struktūrą ir atliekamas užduotis reglamentuoja EURAMET e.V. procedūros reglamentas. Už EMMTP įgyvendinimą atsakinga sekretoriato dalis dirba Nacionalinėje fizikos laboratorijoje, kuri yra Jungtinei Karalystei atstovaujanti EURAMET e.V. narė (toliau – „priimančioji narė“). (5) EMMTP programos vadovas yra aukšto rango vadovas, kurį laikinai gali paskirti priimančioji narė. EMMTP programos vadovas savo veiklą visais su EMMTP susijusiais klausimais vykdo tik tiesiogiai įgaliotas EURAMET e.V. ir teikia ataskaitas pastarosios organams. EURAMET e.V. nustato veiksmingas procedūras, užtikrinančias, kad tarp EMMTP programos vadovo ir pareiškėjų, dalyvių ar finansavimo gavėjų nekiltų jokių interesų konfliktų. III. IŠIMTINĖS EURAMET E.V. PAREIGOS IR ADMINISTRACINIŲ BEI LOGISTINIŲ UŽDUOČIŲ PERDAVIMAS PRIIMANČIAJAI NAREI SUBRANGOS PAGRINDAIS ĮGYVENDINANT EMMTP EURAMET E.V. TENKA IšIMTINė ATSAKOMYBė Už EMMTP įgyvendinimą. Ji administruoja Bendrijos įnašą į EMMTP. Ji taip pat prisiima atsakomybę pirmiausia už: – EMMTP atnaujinimą; – kvietimų teikti paraiškas formulavimą; – kvietimų teikti paraiškas skelbimą; – 1 ir 2 etapuose teikiamų paraiškų, taip pat paraiškų dėl jaunesniųjų mokslininkų judumo stipendijų gavimą; – vertinimą atliekančių nepriklausomų ekspertų atranką; – nepriklausomų ekspertų asmeninių vertinimų priėmimą ir pirmininkavimą vertintojų grupėms; – galutinių sprendimų dėl atrankos priėmimą; – derybų dėl sutarčių sudarymo inicijavimą ir sutarčių su atrinktais EMMTP projektų konsorciumais bei kitais finansavimo gavėjais sudarymą; – visų skundų dėl kvietimų gavimą ir atsakymų į juos teikimą; – Bendrijos įnašo gavimą, paskirstymą ir jo panaudojimo stebėseną; – mokėjimus finansavimą gaunantiems EMMTP projektų dalyviams ir stipendijų gavėjams; – reikalavimų teikti ataskaitas Komisijai vykdymą[18]. Nors pirmiau minėtos užduotys ir sprendimų EMMTP klausimais priėmimo funkcija priklauso išimtinai EURAMET e.V., kai kurios su EMMTP įgyvendinimu susijusios administracinės ir logistinės užduotys gali būti subrangos pagrindais perduotos priimančiajai narei, kuri padengia susijusias išlaidas. Tokią administracinę ir logistinę veiklą sudaro: – administravimo ir logistinių paslaugų teikimas įgyvendinant kvietimų teikti paraiškas procedūras, įskaitant specialios pagalbos linijos užtikrinimą; – pagalba EURAMET e.V., susijusi su rekomendacijų ir kitų dokumentų rengimu; – specialių žiniatinklio išteklių užtikrinimas; – pagalba, susijusi su sutarčių rengimu, projektų stebėsena ir EMMTP projektų bei mokslininkų stipendijų kontrole; – pagalbos EMMTP komitetui ir EMMTP pirmininkui teikimas esant reikalui. Susitarus su Komisija ir kol EURAMET e.V. sudarys savo nuolatinį sekretoriatą, papildomos užduotys subrangos pagrindais gali būti perduotos priimančiajai narei. FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Europos metrologijos mokslinių tyrimų programoje (EMMTP). 2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys): moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – Septintoji bendroji programa. Europos Bendrijos steigimo sutarties 169 straipsnis. 3. BIUDŽETO EILUTĖS 3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios B .A eilutės)) su pavadinimais 2009 m. Mokslinių tyrimų GD įnašas paskirstytas taip: Pavadinimas | Eilutė | 2009 m. (%) | 2009 m. (EUR) | RTD | Bendradarbiavimas. Sveikatos priežiūra | 08 02 01 | 34,0 % | 5 774 864 | RTD | Bendradarbiavimas. Maisto produktai, žemės ūkis ir biotechnologijos | 08 03 01 | 10,2 % | 1 727 778 | RTD | Bendradarbiavimas. Nanomokslai, nanotechologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos | 08 04 01 | 21,0 % | 3 571 514 | RTD | Bendradarbiavimas. Energetika – Mokslinių tyrimų GD | 08 05 01 | 7,1 % | 1 200 885 | RTD | Bendradarbiavimas. Aplinka (įskaitant klimato kaitą) | 08 06 01 | 10,7 % | 1 822 448 | RTD | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) – Mokslinių tyrimų GD | 08 07 01 | 17,1 % | 2 902 512 | Mokslinių tyrimų GD tarpinė suma | 100,0 % | 17 000 000 | INFSO | Bendradarbiavimas. Informacinės ir ryšių technologijos | 09 04 01 | 0,0 % | 0 | Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos GD tarpinė suma | 0,0 % | 0 | TREN | Bendradarbiavimas. Energetika – Energetikos ir transporto GD | 06 06 01 | 0,0 % | 0 | TREN | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) – Energetikos ir transporto GD | 06 06 02 | 0,0 % | 0 | Energetikos ir transporto GD tarpinė suma | 0,0 % | 0 | ENTR | Bendradarbiavimas. Kosmosas | 02 04 01 01 | 0,0 % | 0 | ENTR | Bendradarbiavimas. Saugumas | 02 04 01 02 | 0,0 % | 0 | Įmonių ir pramonės GD tarpinė suma | 0,0 % | 0 | IŠ VISO | 100 % | 17 000 000 | Nuo 2010 m. visų su moksliniais tyrimais susijusių generalinių direktoratų įnašai paskirstyti taip [19] : Pavadinimas | Eilutė | 2010–2013 m. (%) | RTD | Bendradarbiavimas. Sveikatos priežiūra | 08 02 01 | 27,99% % | RTD | Bendradarbiavimas. Maisto produktai, žemės ūkis ir biotechnologijos | 08 03 01 | 11,78% % | RTD | Bendradarbiavimas. Nanomokslai, nanotechologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos | 08 04 01 | 19,85% % | RTD | Bendradarbiavimas. Energetika – Mokslinių tyrimų GD | 08 05 01 | 5,69% % | RTD | Bendradarbiavimas. Aplinka (įskaitant klimato kaitą) | 08 06 01 | 10,90% % | RTD | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) – Mokslinių tyrimų GD | 08 07 01 | 11,14% % | Mokslinių tyrimų GD tarpinė suma | 87,35% % | INFSO | Bendradarbiavimas. Informacinės ir ryšių technologijos | 09 04 01 | 5,60% % | Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos GD tarpinė suma | 5,60% % | TREN | Bendradarbiavimas. Energetika – Energetikos ir transporto GD | 06 06 01 | TREN | Bendradarbiavimas. Transportas (įskaitant aeronautiką) – Energetikos ir transporto GD | 06 06 02 | Energetikos ir transporto GD tarpinė suma | ENTR | Bendradarbiavimas. Kosmosas | 02 04 01 01 | 3,57% % | ENTR | Bendradarbiavimas. Saugumas | 02 04 01 02 | 3,48% % | Įmonių ir pramonės GD tarpinė suma | 7,05% % | IŠ VISO | 100,00% % | Eilutė | 2010–2013 m. (%) | 2010 m. (EUR) | 2011m. (EUR) | 2012m. (EUR) | 2013m (EUR) | Bendra suma (EUR) 2010– 2013 m. | RTD | 08 02 01 | 27,99% % | 13 960 465 | 9 883 706 | 13 087 936 | 13 087 936 | 50 020 042 | RTD | 08 03 01 | 11,78% % | 5 877 508 | 4 161 148 | 5 510 164 | 5 510 164 | 21 058 984 | RTD | 08 04 01 | 19,85% % | 9 899 379 | 7 008 545 | 9 280 668 | 9 280 668 | 35 469 260 | RTD | 08 05 01 | 5,69% % | 2 838 079 | 2 009 298 | 2 660 699 | 2 660 699 | 10 168 774 | RTD | 08 06 01 | 10,90% % | 5 435 692 | 3 848 352 | 5 095 961 | 5 095 961 | 19 475 967 | RTD | 08 07 01 | 11,14% % | 5 557 738 | 3 934 758 | 5 210 379 | 5 210 379 | 19 913 254 | IŠ VISO | 87,35% % | 43 568 860 | 30 845 807 | 40 845 807 | 40 845 807 | 156 106 280 | INFSO | 09 04 01 | 5,60% % | 10 000 000 | 10 000 000 | IŠ VISO | 5,60% % | 10 000 000 | 10 000 000 | TREN | 06 06 01 | TREN | 06 06 02 | IŠ VISO | ENTR | 02 04 01 01 | 3,57 % | 1 673 498 | 1 568 904 | 1 568 904 | 1 568 904 | 6 380 210 | ENTR | 02 04 01 02 | 3,48 % | 1 632 642 | 1 530 602 | 1 530 602 | 1 530 602 | 6 224 448 | IŠ VISO | 7,05 % | 3 306 140 | 3 099 506 | 3 099 506 | 3 099 506 | 12 604 658 | IŠ VISO (be. ELPA) | 100 % | 46 875 000 | 43 945 313 | 43 945 313 | 43 945 313 | 178 710 938 | IŠ VISO (su ELPA) | 48 000 000 | 45 000 000 | 45 000 000 | 45 000 000 | 183 000 000 | 3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė Pradiniam laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrijos įnašo į Bendrąją EMMTP programą klausimą numatoma išspręsti 2009 m. gegužės mėn. bendru Tarybos ir Parlamento sprendimu. Jo finansinis poveikis ES biudžetui baigsis po 2017 m. 3.3. Biudžeto ypatybės Nuo 2010 m. siūloma sukurti įsipareigojimų pagal keletą eilučių naują eilutę. Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija | Žr. pirmiau | NPI | DIF[20] | TAIP | TAIP | TAIP | Nr. [1A] | 4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA 4.1. Finansiniai ištekliai Visos šioje pažymoje pateiktos sumos yra orientacinės (nurodytos pastoviosios vertės). 4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Išlaidų rūšis: | Skirsnio Nr. | 2009 metai | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | Iš viso | Veiklos išlaidos | Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 17 | 48 | 45 | 45 | 45 | 200 | Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0 | 6 | 21,5 | 36,5 | 136 | 200 | Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[21] | Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO | Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 17 | 48 | 45 | 45 | 45 | 200 | Mokėjimų asignavimai | b+c | 0 | 6 | 21,5 | 36,5 | 136 | 200 | Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[22] | Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,117 | 0,176 | 0,176 | 0,176 | 0,704 | 1,349 | Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,007 | 0,014 | 0,014 | 0,044 | 0,106 | 0,185 | Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų | IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 17,124 | 48,190 | 45,190 | 45,220 | 45,810 | 201,534 | IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,124 | 6,190 | 21,690 | 36,720 | 136,810 | 201,534 | Išsami informacija apie bendrą finansavimą (i) Programos lygmuo Bendrija skiria ne didesnį kaip 200 mln. EUR įnašą su sąlyga, kad valstybės dalyvės iš savo nacionalinių programų 2009–2016 m. laikotarpiu taip pat investuos ne mažiau kaip 200 mln. EUR. Specialios vykdomosios struktūros (SVS) einamosios išlaidos negali viršyti 16 mln. EUR (4 % visų išlaidų), jos padengiamos piniginiu EMMTP dalyvaujančių EURAMET e.V. narių įnašu. (ii) Projekto lygmuo Numatytų nacionalinių biudžetų ir Bendrijos įnašo lėšos atrinktiems EMMTP projektams paskirstomos pagal sudarytą eiliškumo sąrašą. Galiausiai EMMTP dalyvaujančios EURAMET e.V. narės bendrai finansuoja šiuos projektus pagal susitarimą, kurį turi sudaryti SVS ir valstybių dalyvių nacionalinės programos. Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | Iš viso | Dalyvaujančios valstybės narės | f | 17 | 48 | 45 | 45 | 45 | 200 | Bendrijos įnašas | a+c | 17 | 48 | 45 | 45 | 45 | 200 | Administracinės išlaidos | d+e | 0,124 | 0,190 | 0,190 | 0,220 | 0,810 | 1,534 | IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 34,124 | 96,190 | 90,190 | 90,220 | 90,810 | 401,534 | 4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu ( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą. ( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas. ( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[23] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą). 4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms ( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms. ( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį: Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu) Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis, pradėjus taikyti priemonę | Iš viso žmogiškųjų išteklių | 5. YPATYBĖS IR TIKSLAI 5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai EMMTP sukurti ir vykdyti būtinas Bendrijos įnašas, kad būtų galima finansuoti veiklą kartu su valstybėmis dalyvėmis. Bendrijos įnašas pirmiausia bus naudojamas po kvietimų teikti paraiškas procedūros atrinktų EMMTP projektų dalyviams bendrai finansuoti. 5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika Metrologijos moksliniai tyrimai turi aiškų tikslą tenkinti visuomenės reikmes, jie yra viena iš svarbiausių veiklos sričių, susijusių su parama valstybės reguliavimo ir standartizavimo veiklai. Europos šalys savo nacionalines metrologijos mokslinių tyrimų programas vykdo visiškai atskirai, o valstybės narės nesugebėjo savarankiškai sukurti vientisos ir išties integruotos EMMTP. 5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai, atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą Įgyvendinant EMMTP dvidešimt dviejų valstybių dalyvių nacionalinės programos bus sujungtos į bendrą jungtinę mokslinių tyrimų programą ir prisidedama prie Europos nacionalinių matavimo sistemų tikslų įgyvendinimo. EMMTP leis paspartinti naujų matavimo metodų kūrimą, įteisinimą ir naudojimą, taip pat padės kurti ir įgyvendinti direktyvas bei reglamentus. 5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai) ( Centralizuotas valdymas ( tiesioginis, vykdomas Komisijos ( netiesioginis, įgaliojimus perduodant: ( vykdomosioms agentūroms ( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje ( viešąsias paslaugas teikiančioms nacionalinėms arba tarptautinėms viešojo sektoriaus įstaigoms ir (arba) įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir už kurias garantuoja valstybės narės, Islandija, Izraelis, Norvegija, Šveicarija ir Turkija. 6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS 6.1. Stebėsenos sistema Įsteigus EMMTP, jos stebėsena bus vykdoma per metines ataskaitas, kurias teiks SVS. 6.2. Vertinimas 6.2.1. Ex-ante vertinimas Siūloma iniciatyva nagrinėta Poveikio vertinime, kurio dalis yra ex-ante vertinimas (pridėta prie dokumentų). 6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis) Siūlomas valdymo modelis nustatytas remiantis patirtimi, įgyta pagal Šeštąją bendrąją programą įgyvendinant pirmąją 169 straipsnio iniciatyvą, t. y. EDCTP iniciatyvą. 6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas Komisija atliks tarpinį ir galutinį EMMTP vertinimą, kuriame bus vertinama EMMTP įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas, įskaitant EMMTP mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją bei pažangą siekiant šio pasiūlymo I priede nustatytų tikslų. 7. Kovos su sukčiavimu priemonės Sprendimo dėl EMMTP steigimo 7 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamos Bendrąją programą, valstybės dalyvės imasi visų teisinių, reguliavimo, administracinių ar kitų priemonių Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti. Visų pirma valstybės dalyvės suteikia tinkamas garantijas dėl visiško Bendrijai priklausančių sumų susigrąžinimo iš SVS. Sprendimo dėl EMMTP steigimo 8 straipsnyje nustatyta, kad Komisija ir Audito Rūmai, pasitelkdami savo pareigūnus ar atstovus, gali atlikti visus patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti ir Bendrijos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu valstybės dalyvės ir (arba) SVS Komisijai ir Audito Rūmams laiku pateikia visus turimus susijusius dokumentus. Kitos kovos su sukčiavimu priemonės bus įgyvendinamos pagal išsamų Komisijos ir SVS susitarimą. 8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS 8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[27] (XX 01 01) | A*/AD | B*, C*/AST | Darbuotojai, finansuojami[28] pagal XX 01 02 straipsnį | Kiti darbuotojai[29], finansuojami pagal XX 01 04/05 straipsnį | IŠ VISO | 8.2.2. Su priemone susijusių užduočių aprašas 8.2.3. Teisės aktuose numatytų žmogiškųjų išteklių šaltiniai ( Šiuo metu programai valdyti skirtos darbo vietos, kurios bus pakeistos arba kurioms skirtas laikas bus pratęstas ( Darbo vietos, pagal MPS (metinę politikos strategiją) / PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtos n-tiesiems metams ( Darbo vietos, kurių bus prašoma taikant kitą MPS/PBP procedūrą ( Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant esamus valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas) ( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, bet nenumatytos tų metų MPS/PBP 8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – administracinės valdymo išlaidos) Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | IŠ VISO | Kita techninė ir administracinė pagalba | - intra muros | - extra muros | Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | SVS einamosioms išlaidoms numatyta bendra ne didesnė kaip 16 mln. EUR (4 % visų išlaidų) suma, kurią padengs tiktai valstybės dalyvės. Apskaičiuota – apskaičiuotos specialios vykdomosios struktūros išlaidos | Skaičiuojant išlaidas remtasi EURAMET e.V. pateiktais apskaičiavimais, pagrįstais vykdant iMERA, ERA-NET ir iMERA Plus įgyta patirtimi. Į bendras 2010–2016 m. laikotarpio išlaidas įskaičiuota: - EMMTP valdymas: programos vadovo ir sekretoriato (administracinė) veikla; - informacijos sklaidos ir perdavimo išlaidos: renginiai, medžiagos, spauda ir leidyba, svetainė; - IT, priežiūra ir licencijos; - kelionės; - paraiškų vertinimas kartu su nepriklausomais ekspertais: išlaidos ekspertams ir kelionės išlaidos. | 8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Su žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis, neįtrauktomis į bazinę sumą, susijusi informacija turi būti vertinama kaip vidinis perskirstymas Septintosios bendrosios programos administracinių asignavimų biudžetuose. Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai Biudžeto eilutė XXXXXX | 0,117 | 0,176 | 0,176 | 0,176 | 0,704 | Pagal XXXXX straipsnį finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | Iš viso išlaidų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,117 | 0,176 | 0,176 | 0,176 | 0,704 | Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai | Vidutinės 117 000 EUR išlaidos vienai darbo vietai (visos darbo dienos ekvivalentas). 2009 m. derybų dėl sutarties etape atsižvelgiama į 1 visos darbo dienos ekvivalentą. 2010–2016 m. atsižvelgiama į 1,5 visos darbo dienos ekvivalento. | Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį | … | Nuo 2010 m. numatyta 1,5 visos darbo dienos ekvivalento per metus Komisijos tarnybų vykdomoms tolesnėms šios iniciatyvos priemonėms. 1 visos darbo dienos ekvivalentas reikalingas derybų dėl sutarties etape, kurį planuojama pradėti įgyvendinti 2009 m. antrojoje pusėje. Pagrindinės užduotys: - dalyvavimas nario teisėmis dviejų dienų EMMTP komiteto ir EMMTP Mokslinių tyrimų tarybos posėdžiuose 3–4 kartus per metus (direktoriaus ir skyriaus vadovo lygmuo); - EMMTP paraiškų vertinimo stebėjimas 2–3 dienas per metus (projekto specialisto lygmuo); - dalyvavimas seminaruose ir sklaidos renginiuose 2–3 kartus per metus (projekto specialisto lygmuo); - derybos dėl susitarimo su SVS ir tokio susitarimo rengimas (projekto specialisto ir padėjėjo lygmuo); - įgyvendinimo stebėsena remiantis metinėmis ataskaitomis ir laikotarpio vidurio bei galutinio vertinimo koordinavimas (projekto specialisto lygmuo); - EMMTP įgyvendinimo finansinis ir teisinis auditas (finansų pareigūno lygmuo). 8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | IŠ VISO | 08 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,007 | 0,014 | 0,014 | 0,014 | 0,056 | 0,105 | 08 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 08 01 02 11 03 – Komitetai[31] | 08 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 08 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (08 01 02 11) | 0,007 | 0,014 | 0,014 | 0,014 | 0,056 | 0,105 | 3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos Nepriklausomi ekspertai, atliekantys tarpinį ir galutinį patikrinimą. | 0,030 | 0,050 | 0,080 | Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,007 | 0,014 | 0,014 | 0,044 | 0,106 | 0,185 | Su žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis, neįtrauktomis į bazinę sumą, susijusi informacija turi būti vertinama kaip vidinis perskirstymas Septintosios bendrosios programos administracinių asignavimų biudžetuose. Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą | Komandiruotės: vienai komandiruotei numatomos vidutinės 700 EUR kelionės išlaidos ir 149,63 EUR dienpinigių; vidutinė komandiruotės trukmė – 1,5 dienos; komandiruočių skaičius ir pobūdis: 4 komandiruotės per metus 2 pareigūnams dalyvauti EMMTP susitikimuose, 3 komandiruotės per metus vienam pareigūnui dalyvauti seminaruose ir kituose renginiuose, 4 komandiruotės per metus vienam pareigūnui dalyvauti EMMTP komiteto posėdyje, jei posėdžiai organizuojami ne Briuselyje. 2009 m. numatoma skirti pusę metinių išlaidų. Išorės pagalba: numatytos išorės pagalbos atliekant tarpinį ir galutinį vertinimą išlaidos (3 išorės ekspertai). Tarpinis patikrinimas vertinamas 30 000 EUR, o galutinis patikrinimas vertinamas 50 000 EUR (įskaitant išlaidas ekspertams, dienpinigius ir kelionės išlaidas). | [1] EURAMET e.V. yra speciali EMMTP vykdomoji institucija. Tai Europos regioninė metrologijos organizacija, pagal Vokietijos teisę įkurta 2007 m. kaip ne pelno asociacija. [2] Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, OL L 412, 2006 12 30, p.1. [3] Sprendimas Nr. 971/2006/EB, OL L 400, 2006 12 30, p. 86. [4] OL C […], […], p. […]. [5] OL C […], […], p. […]. [6] OL C […], […], p. […]. [7] OL L 412, 2006 12 30 p. 1. [8] OL L 400, 2006 12 30, p. 86. [9] 2007 m. birželio 11 d. C(2007)2460. [10] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [11] OL L 357, 2002 12 31, p. 1. [12] OL L 312, 1995 12 23, p. 1. [13] OL L 292, 1996 11 15, p. 2. [14] OL L 136, 1999 5 31, p. 1. [15] OL C 323, 2006 12 30, p. 1. [16] OL C 391, 2006 12 30, p. 1. [17] Kitaip, nei kiti skaičiai, šis dydis yra privaloma viršutinė riba apskaičiuojant atitinkamas dalyvaujančiųjų valstybių lėšas. [18] Bendrijos įnašo panaudojimo stebėsena – tai visa ex-ante ir (arba) ex-post kontrolės ir audito pobūdžio veiklą, kuri yra laikoma būtina Komisijos pavestoms vykdomosioms funkcijoms tinkamai vykdyti. Šios veiklos tikslas – įsitikinti, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti bei tvarkingi ir kad reikalaujamos padengti išlaidos yra tinkamos finansuoti. [19] Siūloma nuo 2010 m. šiai iniciatyvai sukurti vieną bendrą biudžeto eilutę. [20] Diferencijuotieji asignavimai. [21] Tai paramos išlaidos, skirtos padengti EMMTP specialios vykdomosios struktūros einamąsias išlaidas. Į šią sumą nebus atsižvelgta, jei ji neviršys Septintosios bendrosios programos administracinių išlaidų viršutinės ribos (16 mln. EUR). [22] Orientacinė suma yra Bendrijos įnašas į EMMTP. [23] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [24] Prireikus pridedami papildomi stulpeliai, jei yra tokia būtinybė, t.y. jei priemonė taikoma ilgiau nei 6 metus. [25] Kaip nurodyta 5.3 skirsnyje [26] SVS prie EMMTP nedirbs nė vienas Komisijos pareigūnas. [27] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [28] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [29] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą. [30] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą. [31] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.