52008PC0376




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.6.2008

KOM(2008) 376 galutinis

2008/0120 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl mokesčių netaikymo asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui (Kodifikuota redakcija)

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Žmonių Europos kontekste Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad Bendrijos teisė būtų papastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus.

Dėl šios priežasties siekiant, kad Bendrijos teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos.

2. Todėl 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė[1], kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus bei kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos.

3. Tai buvo patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburgo Europos vadovų taryboje pirmininkavusios valstybės išvadose[2], pabrėžiančiose kodifikavimo, kuris konkrečiu momentu tam tikroje srityje taikomai teisei suteikia apibrėžtumo, svarbą.

Kodifikavimas turi būti vykdomas laikantis įprastos Bendrijos teisės aktų priėmimo tvarkos.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į tai, kad kodifikuojamuose teisės aktuose negali būti daromi esminiai pakeitimai, sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nusprendė kodifikuojamiems teisės aktams taikyti pagreitinto priėmimo tvarką.

4. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/183/EEB dėl mokesčių netaikymo asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui[3] . Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos[4]; šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus .

5. Pasiūlymas dėl kodifikuoto teisės akto buvo parengtas remiantis preliminariu Direktyvos 83/183/EEB ir ją iš dalies keičiančių teisės aktų konsoliduotu tekstu , kurį visomis kalbomis parengė Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras naudodamas duomenų apdorojimo sistemą . Kadangi straipsniams suteikiami nauji numeriai, kodifikuotos direktyvos II priede nurodomas buvusių ir naujų straipsnių numerių atitikimas.

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

2008/0120 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl mokesčių netaikymo asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos Ö 93 Õ straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[5],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

kadangi:

ê

(1) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/183/EEB dėl mokesčių netaikymo asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui[7] buvo keletą kartų iš esmės keičiama[8]. Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

ê 83/183/EEB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) Norint valstybių narių gyventojus informuoti apie Bendrijos Ö veiklą Õ, reikėtų Ö išlaikyti papildomas priemones, naudingas Õ privatiems asmenims, siekiant Ö užtikrinti Õ Bendrijoje Ö vidaus rinkos Õ sąlygas.

ê 83/183/EEB 2 konstatuojamoji dalis

(3) Mokestinės kliūtys privačių asmenų asmeninio turto įsivežimui iš vienos valstybės narės į kitą, labai trukdo asmenims laisvai judėti Bendrijoje. Dėl to minėtas kliūtis reikėtų pagal galimybes šalinti netaikant mokesčių.

ê 83/183/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Minėtas mokesčių netaikymas gali būti numatytas tik nekomercinio ir neprekybinio pobūdžio prekėms. Dėl to, netaikant mokesčių, reikia taikyti apribojimus ir sąlygas.

ê 91/680/EEB 6 konstatuojamoji dalis ir 92/12/EEB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5) Ö Priėmus suderintas nuostatas, reglamentuojančias akcizus ir pridėtinės vertės mokestį, taisyklės Õ, susijusios su atleidimu nuo mokesčio ir be muitų bei mokesčių leidžiamomis įvežti prekėmis, tampa nebereikalingos.

ê

(6) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje,

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I Ö SKYRIUS Õ Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Kiekviena valstybė narė šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir atvejais asmeninį turtą, kurį visam laikui iš kitos valstybės narės įsiveža privatūs asmenys, netaiko minėtam turtui paprastai taikomų vartojimo mokesčių.

2. Ši direktyva netaikoma:

ê 91/680/EEB 2 str. 2 d. trečia įtrauka (pritaikytas)

Ö a) pridėtinės vertės mokesčiui; Õ

ê 92/12/EEB 23 str. 3 d. antra įtrauka (pritaikytas)

Ö b) akcizams; Õ

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

c) specifiniams ir (arba) reguliariai mokamoms rinkliavoms ir mokesčiams, susijusiems su 1 dalyje nurodyto turto naudojimu šalies viduje, tokiems kaip, pavyzdžiui, autotransporto priemonės registravimo mokestis, kelių mokestis ir televizijos licencijų mokestis.

2 straipsnis

Su turtu susijusios sąlygos

1. Šioje direktyvoje „asmeninis turtas“ – tai asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikiams tenkinti skirtas turtas. Toks turtas pagal savo pobūdį arba kiekį neturi būti susijęs su jokiais komerciniais interesais arba būti skirtas ekonominei veiklai pagal Ö Tarybos Õ direktyvos Ö 2006/112/EB Õ[9] Ö 9 straipsnio 1 dalį ir 10-13 Õ straipsnius. Vis dėlto įrankiai arba instrumentai, kurie asmeniui reikalingi jo specialybei arba profesijai, taip pat yra asmeninis turtas.

2. 1 straipsnyje nustatytas mokesčių netaikymas numatomas asmeniniam turtui:

a) kurį asmuo įsigijo pagal vienos iš valstybių narių vidaus rinkoje galiojančias bendrąsias apmokestinimo sąlygas, ir kurio Ö išvežimo iš valstybės narės Õ atveju nėra numatytas vartojimo Ö mokesčių Õ netaikymas arba Ö jų Õ grąžinimas. Pagal šią direktyvą Direktyvos Ö 2006/112/EB 151 straipsnyje, išskyrus jo 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, Õ nustatytomis Ö sąlygomis Õ įsigytos prekės laikomos atitinkančiomis minėtas sąlygas;

ê 89/604/EEB 1 str. 1 p.

b) kurį suinteresuotas asmuo faktiškai naudojo, prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą ar įsikurdamas antrojoje gyvenamojoje vietoje. Motorinių transporto priemonių (įskaitant jų priekabas), namelių-autopriekabų, gyvenamųjų automobilių, pramoginių laivų ir privačių orlaivių atveju valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo, prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą, būtų naudojęs juos bent jau šešis mėnesius.

A punkto antrame sakinyje minimo turto atžvilgiu valstybės narės gali reikalauti, kad:

i) motorinių transporto priemonių (įskaitant jų priekabas), namelių-autopriekabų, gyvenamųjų automobilių, pramoginių laivų ir privačių orlaivių atveju suinteresuotas asmuo būtų jį naudojęs bent jau 12 mėnesių prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą;

ii) kito turto atveju suinteresuotas asmuo būtų jį naudojęs bent jau 6 mėnesius prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą.

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

3. Kompetentingos institucijos reikalauja pateikti įrodymą, kad 2 dalyje nustatytos sąlygos išpildytos motorinių autotransporto priemonių (įskaitant jų priekabas), namelių-autopriekabų, gyvenamųjų automobilių, pramoginių laivų ir privačių orlaivių atveju. Kito turto atveju valstybės narės minėto įrodymo reikalauja tik kai yra rimtų įtarimų dėl piktnaudžiavimo.

3 straipsnis

Ö Įvežimo Õ sąlygos

Turtas gali būti Ö įvežamas Õ vienu kartu arba per keletą kartų atitinkamai 7, 8, 9 ar 10 straipsniuose nustatytų laikotarpių ribose.

4 straipsnis

Su Ö įvežimu Õ susiję įsipareigojimai

ê 89/604/EEB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

Įvežtos motorinės transporto priemonės (įskaitant jų priekabas), nameliai-autopriekabos, gyvenamieji automobiliai, pramoginiai laivai ir privatūs orlaiviai negali būti perduodami, išnuomojami arba skolinami 12 mėnesių laikotarpyje po jų įvežimo be muito mokesčio, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma dėl aplinkybių, kurios yra tinkamai pagrįstos Ö paskirties Õ valstybės narės kompetentingų institucijų įsitikinimu.

ê 83/183/EEB

5 straipsnis

Tam tikroms turto rūšims taikomos specialiosios sąlygos

ê 89/604/EEB 1 str. 3 p. (pritaikytas)

1. Valstybės narės gali įvesti limitus be muito mokesčio įvežamam turtui, kurio sąrašas pateiktas Ö Tarybos Õ direktyvos 69/169/EEB[10] 4 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šie limitai negali būti keturis kartus mažesni nei kiekiai, nurodyti minėto straipsnio II skiltyje, išskyrus tabako produktus, kurių įvežimas be muito mokesčio gali būti ribojamas iki kiekių, nurodytų minėtoje skiltyje.

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

2. Ö Įvežami Õ jojamieji arkliai, motorinės autotransporto priemonės (įskaitant jų priekabas), nameliai-autopriekabos, gyvenamieji automobiliai, pramoginiai laivai ir privatūs orlaiviai neapmokestinami tik tuo atveju, jeigu privatus asmuo perkelia savo įprastinę gyvenamąją vietą į Ö paskirties Õ valstybę narę.

6 straipsnis

Gyvenamosios vietos nustatymo bendrosios taisyklės

1. Šioje direktyvoje „įprastinė gyvenamoji vieta“ – tai vieta, kurioje asmuo daugiausia, tai yra ne mažiau kaip 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, gyvena dėl asmeninių ir profesinių ryšių, arba, jeigu asmens su minėta vieta profesiniai ryšiai nesieja, dėl asmeninių priežasčių, rodančių artimus ryšius tarp minėto asmens ir jo gyvenamosios vietos.

Tačiau tais atvejais, kai asmuo profesiniais ir asmeniniams ryšiais yra susijęs su skirtingomis vietomis, ir dėl to jis gyvena keliose vietose, esančiose dviejose arba daugiau valstybių narių, įprastine jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, jeigu minėtas asmuo į pastarąją vietą sugrįžta reguliariai. Ši paskutinė sąlyga netaikoma, jeigu asmuo gyvena valstybėje narėje vykdydamas nustatytos trukmės užduotį. Mokymasis universitete arba mokykloje nereiškia įprastinės gyvenamosios vietos perkėlimo.

2. Asmenys turi pateikti savo įprastinės gyvenamosios vietos įrodymą, tokį kaip asmens tapatybę patvirtinantis arba kitas galiojantis dokumentas.

3. Jeigu Ö paskirties Õ valstybės narės kompetentingos institucijos abejoja įprastinės gyvenamosios vietos įrodymu, pateiktu pagal 2 dalį, arba tai yra reikalinga tam tikros specialios kontrolės tikslais, jos gali paprašyti pateikti bet kokią joms reikalingą informaciją arba papildomus įrodymus.

II Ö SKYRIUS Õ Asmeninio turto įvežimas, susijęs su įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimu

7 straipsnis

1. Nuo 1 straipsnyje numatytas mokesčių netaikymas, laikantis 2–5 straipsniuose nustatytų sąlygų, numatomas asmeniniam turtui, kurį įsiveža privatus asmuo, keičiantis savo įprastinę gyvenamąją vietą.

ê 89/604/EEB 1 str. 4 p. b pap. (pritaikytas)

Mokesčių netaikymas, nepažeidžiant Bendrijos tranzito tvarkos, kuri gali būti taikoma, turi būti suteikiamas, pateikus turto aprašą paprastame popieriuje, prie kurio pridedama, jeigu to reikalauja valstybė, deklaracija, kurios pavyzdys ir turinys yra apibrėžtas tvarkoje, numatytoje Ö Tarybos Õ reglamento (EEB) Nr. Ö 2913/92 Õ[11] Ö 248a Õ straipsnio 2 dalyje. Apraše nebūtinai reikalaujama nurodyti turto vertę.

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

è1 89/604/EEB 1 str. 4 p. c pap.

è2 89/604/EEB 1 str. 5 p. a pap.

2. Turtą būtina Ö įvežti Õ ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimo.è1 Kai pagal 3 straipsnį turtas yra įvežamas keliais kartais per minėtą laikotarpį, valstybės narės gali reikalauti pateikti išsamų turto aprašą tik pirmą kartą įvežant turtą, kuriuo taip pat galima bus remtis vėliau kertant kitas muitines. Toks aprašas gali būti papildomas, jeigu su tuo sutinka Ö paskirties Õ valstybės narės kompetentingos institucijos. ç

III Ö SKYRIUS Õ Asmeninio turto įvežimas, susijęs su antrosios gyvenamosios vietos įrengimu arba išsikraustymu iš jos

8 straipsnis

1. Nuo 1 straipsnyje numatytas mokesčių netaikymas, taikant 2–5 straipsniuose nustatytas sąlygas, numatomas asmeniniam turtui, kurį įsiveža privatus asmuo, antrajai gyvenamajai vietai įrengti.

Mokesčiai netaikomi tik tada, jeigu:

a) asmuo yra tos gyvenamosios vietos savininkas arba nuomoja ją ne mažiau kaip 12 mėnesių laikotarpį;

b) Ö įvežamas Õ turtas atitinka antrosios gyvenamosios vietos įrengimo poreikius.

2. Mokesčiai taip pat netaikomi laikantis 1 dalyje išvardytų sąlygų, jeigu išsikrausčius iš antrosios gyvenamosios vietos, turtas Ö įvežamas Õ į įprastinę gyvenamąją vietą arba į kitą antrąją gyvenamąją vietą, jeigu atitinkamas turtas faktiškai priklausė asmeniui ir jeigu buvo naudojamas è2 prieš įsikuriant antrojoje gyvenamojoje vietoje ç.

Visą turtą būtina Ö įvežti Õ ne vėliau kaip per 12 mėnesių po išsikraustymo iš antrosios gyvenamosios vietos.

IV Ö SKYRIUS Õ Turto įvežimas santuokos atveju

9 straipsnis

ê 89/604/EEB 1 str. 6 p. a pap. (pritaikytas)

1. Nepažeidžiant 2–5 straipsnių, bet kokiam asmeniui santuokos atveju gali būti mokesčiai, nurodyti 1 straipsnio 1 dalyje, kai Ö įvežama Õ į valstybę narę, kurioje jis į savo įprastinę gyvenamąją vietą ketina pervežti įsigytą ar naudotą asmeninį turtą, su sąlyga, kad:

ê 83/183/EEB

a) minėtas asmeninis turtas įvežamas per laikotarpį, kuris prasideda likus dviem mėnesiams iki planuojamos santuokos datos ir baigiasi praėjus keturiems mėnesiams po faktinės santuokos datos;

b) asmuo pateikia savo santuokos įrodymą arba įrodymą, kad buvo atlikti būtini išankstiniai santuokos formalumai.

ê 89/604/EEB 1 str. 6 p. b pap. (pritaikytas)

2. Mokesčiai taip pat netaikomi paprastai santuokos proga dovanojamoms dovanoms, kurias 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui siunčia asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Ö paskirties Õ valstybėje narėje. Mokesčiai netaikomi dovanoms, kurių vieneto vertė yra ne didesnė kaip 350 eurų. Tačiau valstybės narės turi teisę netaikyti mokesčių ir dovanoms, kurių vertė yra didesnė kaip 350 eurų, bet ne didesnė kaip 1 400 eurų.

ê 83/183/EEB (pritaikytas)

è1 89/604/EEB 1 str. 7 p. b pap.

3. Valstybės narės netaikydamos mokesčių gali reikalauti pateikti atitinkamą garantiją, jeigu turtas Ö įvežamas Õ iki santuokos datos.

4. Jeigu asmuo nepateikia savo santuokos įrodymo per keturis mėnesius po santuokai paskirtos datos, laikoma, kad mokesčiai turėjo būti sumokėti Ö įvežimo Õ dieną.

V Ö SKYRIUS Õ Paveldėto asmeninio turto įvežimas

10 straipsnis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, 4 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies, bet nepažeidžiant kitų 2, 3 ir 5 straipsnių nuostatų, kiekvienas privatus asmuo, kuris paveldėjimo keliu ( causa mortis ) įgyja nuosavybės teisę arba tikrąją nuosavybės teisę į valstybėje narėje esantį mirusio asmens asmeninį turtą, turi teisę nemokėti 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų mokesčių Ö įveždamas Õ minėtą turtą į kitą valstybę narę, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, jeigu:

a) toks asmuo pateikia Ö paskirties Õ valstybės narės kompetentingoms institucijoms dokumentą, išduotą valstybės Ö, iš kurios išvežama, Õ notaro ar kitos kompetentingos institucijos, patvirtinantį, kad Ö įvežamas Õ turtas buvo įgytas paveldėjimo keliu;

b) visas turtas įvežamas per laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip 2 metus nuo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą atsiradimo dienos.

VI Ö SKYRIUS Õ Baigiamosios nuostatos

11 straipsnis

1. Valstybės narės deda visas pastangas, kad supaprastintų Ö įvežimo Õ formalumus, taikomus privatiems asmenims pagal šią direktyvą ir joje nustatytas sąlygas, ir stengiasi išvengti Ö įvežimo Õ kontrolės formalumų, lemiančių iškraunamų ir pakraunamų prekių apimčių Ö įvežimo į paskirties valstybę narę Õ didėjimą.

2. Valstybės narės gali palikti ir (arba) nustatyti liberalesnes mokesčių netaikymo sąlygas, palyginti su tomis, kurios yra nustatytos šioje direktyvoje, išskyrus è1 2 straipsnio 2 dalies a punkte ç nustatytas sąlygas.

3. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos reikalavimų negali taikyti Bendrijos ribose mokesčių netaikymo sąlygų, kurios yra mažiau palankios už privačių asmenų asmeniniam turtui, importuojamam iš trečiųjų šalių, taikomas atitinkamas sąlygas.

12 straipsnis

Ö 1. Õ Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus ir ypač tuos, kurie yra susiję su 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų taikymu. Komisija apie šias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms.

Ö 2. Õ Kartą per du metus Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, siunčia tik pirmą kartą įvežant turtą, Ö Europos Parlamentui ir Õ Tarybai ir šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą.

ê

13 straipsnis

Direktyva 83/183/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis I priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

14 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê 83/183/EEB 13 str.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

é

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai (nurodyta 13 straipsnyje)

Tarybos direktyva 83/183/EEB (OL L 105, 1983 4 23, p. 64) |

Tarybos direktyva 89/604/EEB (OL L 348, 1989 11 29, p. 28) |

Tarybos direktyva 91/680/EEB, (OL L 376, 1991 12 31, p. 1) | tik 2 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka |

Tarybos direktyva 92/12/EEB, (OL L 76, 1992 3 23, p. 1) | tik 23 straipsnio 3 dalies antra įtrauka |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas(nurodytas 13 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo terminas |

83/183/EEB | 1984 m. sausio 1 d. |

89/604/EEB | 1990 m. liepos 1 d. |

91/680/EEB | 1993 m. sausio 1 d.[12] |

92/12/EEB | 1993 m. sausio 1 d.[13] |

_____________

II PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 83/183/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnis - - 1 straipsnio 2 dalis | 1 straipsnis 1 straipsnio 2 dalies a punktas 1 straipsnio 2 dalies b punktas 1 straipsnio 2 dalies c punktas |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas | 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas |

2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas | 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas |

2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė | 2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė |

2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirma įtrauka | 2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos i papunktis |

2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antra įtrauka | 2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ii papunktis |

2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos paskutinė sakinio dalis | - |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 3 dalis |

3 – 6 straipsniai | 3 – 6 straipsniai |

7 straipsnio 1 dalies a punktas | 7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

7 straipsnio 1 dalies b punktas | 7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

7 straipsnio 2 dalis 8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos i ir ii punktai 8 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 2 dalis 8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktai 8 straipsnio 2 dalis |

9, 10 ir 11 straipsniai | 9, 10 ir 11 straipsniai |

12 straipsnio 1 dalis | - |

12 straipsnio 2 dalis | 12 straipsnio 1 dalis |

12 straipsnio 3 dalis | 12 straipsnio 2 dalis |

- | 13 straipsnis |

- | 14 straipsnis |

13 straipsnis | 15 straipsnis |

- | I priedas |

- | II priedas |

_____________

[1] COM(87) 868 PV.

[2] Žr. Išvadų A dalies 3 priedą.

[3] Atliekama vadovaujantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai – Acquis communautaire kodifikavimas, COM(2001) 645 galutinis.

[4] Žr. šio pasiūlymo I priedo A dalį.

[5] OL C (...(, (...(, p. (...(.

[6] OL C (...(, (...(, p. (...(.

[7] OL L 105, 1983 4 23, p. 64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/12/EEB (OL L 76, 1992 3 23, p. 1).

[8] Žr. I priedo A dalį.

[9] Ö OL L 347, 2006 12 11, p. 1 Õ.

[10] OL L 133, 1969 6 4, p. 6.

[11] Ö OL L 302, 1992 10 19, p. 1 Õ.

[12] Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina Direktyvos 91/680/EEB 1 straipsnio 1-20 punktų ir 22-24 punktų bei 2 straipsnio nuostatas.

[13] 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms vykdyti Danijos Karalystė įstatymus ir kitus teisės aktus turi priimti ne vėliau kaip iki 1993 m. sausio 1 d.