Pasiūlymas Tarybos reglamentas dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų iš dalies keičiant reglamentus (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. […]/2008 /* KOM/2008/0306 galutinis - CNS 2008/0104 */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 20.5.2008 KOM(2008) 306 galutinis 2008/0103 (CNS) 2008/0104 (CNS) 2008/0105 (CNS) 2008/0106 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos bendros tiesioginės paramos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir tam tikros paramos schemos ūkininkams Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų iš dalies keičiant reglamentus (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. […]/2008 Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) (pateikta Komisijos) {SEK(2008) 1885}{SEK(2008) 1886} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO PATEIKIMO PRIEžASTYS IR TIKSLAI Pagrindiniai 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikate „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“ nurodyti tikslai – įvertinti 2003 m. BŽŪP reformos įgyvendinimą ir įtraukti į reformos procesą tuos pakeitimus, kurie yra laikomi būtinais siekiant dar labiau supaprastinti BŽŪP politiką, leisti pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis ir pasiruošti naujiems uždaviniams, kaip antai: klimato kaitos stabdymo, vandentvarkos ir bioenergijos panaudojimo. Pastaraisiais mėnesiais vieno iš pirmiau paminėtų tikslų – pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis – pobūdis pakito dėl smarkiai išaugusių daugelio žemės ūkio produktų kainų. Nuoseklus kainų augimas 2006 metais ir pirmąjį 2007 metų pusmetį patvirtino lapkričio mėnesį paskelbto komunikato išvadų, kuriose siūloma panaikinti visą likusią pagal BŽŪP taikomą tiekimo kontrolę (konkrečiai, pieno kvotas ir reikalavimą atidėti žemės), teisingumą. Atskirame Komisijos komunikate aptariamas veiksnių, nulėmusių tokius pokyčius, derinys ir tinkamiausia ES strategija, siekiant prisitakyti prie tokių pokyčių. Tačiau pagrindinės lapkričio mėnesį paskelbto komunikato dėl išsamaus BŽŪP patikrinimo išvados dėl paskutinių BŽŪP reformų įvertinimo neprarado savo vertės. Paskutinėmis BŽŪP reformomis pereita į naują šio proceso etapą, nes dauguma tiesioginių išmokų atsieta 2003 m. pradėjus taikyti bendrosios išmokos schemą pasėlių augintojams, jautienos bei avienos ir pieno gamintojams, o 2004 m. – alyvuogių, aliejaus, medvilnės ir tabako gamintojams Kaimo plėtros politika buvo sustiprinta, kai įgyvendinant 2003 m. reformą jai skirta papildomų lėšų, o 2005 m. reformuotos politikos priemonės. Vėliau reformos procesas buvo tęsiamas 2006 m. cukraus sektoriaus reforma ir 2007 m. vaisių bei daržovių ir vyno sektoriaus reforma. Minėtos reformos atspindi, kaip reikšmingai pasikeitė bendrosios žemės ūkio politikos, kurią vykdant šiandien sugebama geriau įgyvendinti nustatytus tikslus, kryptis. - Parama gamintojams dažniausiai (90 proc. atvejų) yra atsieta nuo gamybos, dėl to ES ūkininkai gali pasirinkti, ką auginti, o atsižvelgdami į ūkio potencialą ir savo norą, prisitaikyti prie ekonominės aplinkos pokyčių. Tai veiksmingiausias būdas ūkininkų pajamoms remti. - Nustojus teikti paramą už produktus (o tai, daugelio nuomone, buvo beveik visų problemų priežastis) ir sumažinus ES remiamas produktų kainas, išaugo ES žemės ūkio konkurencingumas pasaulio rinkose, rinka tapo darnesnė, sumažintos biudžeto išlaidos intervencinėms atsargoms kaupti arba pertekliui realizuoti. - Reformos rezultatai yra šie: pagerėjo ES žemės ūkio konkurencingumas, ir, nepaisant to, kad ES dalis daugelyje prekių rinkų sumažėjo, ES žemės ūkis tapo didžiausiu žemės ūkio produktų (ypač aukštos kokybės) eksportuotoju; tuo pat metu ES išliko didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje ir, neabejotinai, didžiausia besivystančių šalių prekių rinka. - Vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, vis aktyviau stengiamasi stabdyti aplinkos būklės prastėjimą, o visuomenei pateikiama daug jai reikalingų viešųjų gėrybių, nes dabar parama gamintojams teikiama tik tada, jei jie laikosi su aplinka, maisto sauga bei kokybe ir gyvūnų gerove susijusių standartų pagal kompleksinį paramos susiejimą. - Aktyviau vykdant kaimo plėtros politiką remiama aplinkos ir kaimo kraštovaizdžio apsauga, skatinamas augimas, kuriamos darbo vietos ir diegiamos naujovės kaimo vietovėse, ypač atokiose, ištuštėjusiose arba labai nuo ūkininkavimo priklausančiose vietovėse. - Pirmiau minėti pokyčiai liudija, kad dabartinė BŽŪP iš esmės skiriasi nuo anksčiau vykdytosios. Tačiau komunikate „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“ taip pat tvirtinama, jog tam, kad „BŽŪP galėtų būti dabarties ir ateities politika, privalu įvertinti naudojamas priemones ir patikrinti, ar jos veikia taip, kaip turėtų, nustatyti pakeitimus, kurie būtini siekiant užsibrėžtų tikslų, ir sugebėti prisitaikyti prie naujų uždavinių.“ Laikydamasi komunikato nurodymų ir atsižvelgdama į išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir bendradarbiavimo su kitomis Europos institucijomis rezultatus, Komisija pateikė teisinius pasiūlymus ir BŽŪP išsamaus patikrinimo poveikio įvertinimo ataskaitą. Teisiniai pasiūlymai susiję su trimis pagrindiniais reglamentais: - 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003/EB, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams; - 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“); - 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai. Šiuose pasiūlymuose nekalbama apie esminę reformą, tačiau jais siekiama prisidėti prie tokio BŽŪP įgyvendinimo, kuris atitiktų bendrą Komisijos tikslą ir steigimo sutarčių reikalavimus skatinti darnų ir į rinką orientuotą žemės ūkio sektorių. BENDROSIOS IšMOKOS SCHEMA (BIS) IR BENDROSIOS IšMOKOS Už PLOTą SCHEMA BIPS) Supaprastinimas Geresnis reguliavimas ir reguliavimo supaprastinimas yra vienas iš Komisijos 2004–2009 m. politinių prioritetų. Svarbiausi BŽŪP supaprastinimo veiksmai pradėti įgyvendinant 2003 m. reformą, kai pereita nuo tiesioginių išmokų ūkininkams prie bendrosios išmokos schemos, ir 2007 m. priėmus Vieną bendrą rinkos organizavimą. Iš įgytos patirties paaiškėjo, kad BIS padėjo sumažinti administracinę naštą, išvengti nereikalingų valstybės išlaidų, padidinti visuomenės pritarimą bendrajai žemės ūkio politikai, pagerinti BŽŪP konkurencingumą. Nepaisant to, BŽŪP galima dar labiau supaprastinti, visų pirma kompleksinį paramos susiejimą ir dabar taikomą iš dalies susietą pagalbą. Kompleksinis paramos susiejimas Įgyvendinant 2003 m. BŽŪP reformą įdiegtas kompleksinis paramos susiejimas, taikomas išmokant bendrąją išmoką ūkiui. Tai reiškia, kad nustatant tokias išmokas reikia laikytis aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės teisės aktų, taip pat reikalavimų užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę. Valstybės narės ir Komisija, atlikdama sąskaitų patvirtinimo auditą, nurodė praktines kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo problemas. Todėl Komisija, siekdama supaprastinti kompleksinį paramos susiejimą ir pagerinti jo taikymą, ėmėsi jį nagrinėti. Visų pirma pasiūlymais siekiama panaikinti tam tikrus įstatymais numatytus reikalavimus, kurie laikomi nesusijusiais arba nepriskirtini ūkininko atsakomybei, ir papildyti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus tokiais reikalavimais, kurie atidėjus žemę padeda užtikrinti nuolatinę naudą aplinkai ir padeda spręsti vandentvarkos klausimus. Iš dalies susieta parama Įgyvendinant 2003 m. BŽŪP reformą kai kurios valstybės narės laikėsi nuomonės, kad visiškai atsiejus paramą nuo gamybos, susidarytų įvairių pavojų, pvz., kad nutrūks gamyba, pritrūks žaliavos, tiekiamos maisto perdirbimo pramonei, arba kils socialinių bei aplinkos apsaugos problemų vietovėse, kuriose nėra daug ekonominių alternatyvų. Dėl šių priežasčių leista kai kuriuose sektoriuose toliau taikyti tam tikru lygiu susietą paramą. Iš patirties, sukauptos taikant atsietąją paramą, paaiškėjo, kad apskritai dėl to didelių gamybos struktūros pokyčių ES lygmeniu neįvyko, o atsiejus paramą nuo gamybos ūkininkai ėmė tausiau gaminti tai, ko reikia rinkai. Taip pat reikia pabrėžti, kad lygiagrečiai taikant dvi sistemas (susietąją ir atsietąją paramą), valstybių ar regioninių administracijų struktūra valstybėse narėse netapo paprastesnė. Atsižvelgiant į tai, siūloma šiuos du paramos tipus suderinti su 2003 m. BŽŪP reformos principais, t. y. panaikinti likusią susietąją paramą ir tokiu būdu teikiamą pagalbą skirti pagal bendrosios išmokos schemą. Tačiau išimtis ir toliau būtų taikoma išmokoms už karves žindenes, avieną ir ožkieną. Šiais atvejais siūloma, kad siekiant palaikyti ekonominę veiklą tuose regionuose, kuriuose yra nedaug ekonominių alternatyvų arba jų išvis nėra, valstybės narės galėtų toliau taikyti šiuo metu taikomos formos susietąją paramą. Kiti su BŽŪP supaprastinimu susiję klausimai Pasiūlyme taip pat aptariamos kitos priemonės, kuriomis siekiama dar labiau supaprastinti BIS. Visų pirma, numatoma, kad bus galima lanksčiau naudotis nacionaliniu rezervu, perduoti teises į išmokas, keisti teisės gauti paramą kriterijus ir paramos mokėjimo datas. Taip pat siūloma panaikinti teisę gauti išmokas už atidėtą žemę. Perėjimas prie labiau suvienodintos atsietosios paramos Vykdant 2003 m. reformą, atsietoji parama ūkiui tapo pagrindine BŽŪP sudedamąja dalimi. Taip visų pirma siekta sukurti tiesioginių išmokų sistemą, kuri leistų ūkininkams vykdyti veiklą atsižvelgiant į rinkos poreikius, kurios administravimas būtų kiek galima paprastesnis ir kuri atitiktų PPO reikalavimus. Valstybėms narėms buvo pateikti du pagrindiniai schemos įgyvendinimo modeliai: istorinis ir regioninis: - istorinis modelis: pagal šį modelį teisės į išmokas nustatomos remiantis atskiromis konkrečiam ūkininkui taikytomis istorinėmis referencinėmis sumomis; - regioninis modelis: pagal šį modelį teisės į nustatyto dydžio išmokas nustatomos remiantis regiono ūkininkų gautomis sumomis referenciniu laikotarpiu. Dabartiniuose teisės aktuose nenumatyta valstybių narių teisė pakeisti sprendimą dėl BIS modelio įgyvendinimo. Tačiau iš įgytos patirties paaiškėjo, kad būtina arba pageidautina padaryti tam tikrus galiojančių schemų pakeitimus. Pavyzdžiui, skirtingą rėmimo lygį, susidariusį taikant istorinį modelį, ateityje bus sunku pateisinti, nes mokėjimų referenciniai laikotarpiai bus labiau atitolę vienas nuo kito. Kita vertus, nepaisant kai kurių pradžioje pasitaikiusių paramos perskirstymo atvejų, taikant regioninį modelį ūkininkams teikiama parama yra labiau pagrįsta. Būtent todėl Komisija, siekdama veiksmingesnės ir paprastesnės BIS, siūlo, kad valstybėms narėms būtų suteikta teisė pakeisti BIS modelį pereinant prie vienodesnių išmokų kiekvienos teisės gauti išmoką atveju. Atitinkamai pasiūlymuose pateikta daug BIS įgyvendinimo supaprastinimo priemonių. Platesnis bendrosios išmokos už plotą schemos (BIPS) taikymas Bendrosios išmokos už plotą schema (BIPS) pradėta taikyti prieš ją įtraukiant į BIS tose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d., kad dėl specifinės žemės ūkio sektoriaus padėties joms būtų lengviau prisitaikyti prie ES sistemos. Kaip pereinamuoju laikotarpiu taikoma sistema, BIPS buvo siekiama padėti ES-10 ir ES-2 sklandžiai integruotis į ES, kadangi šių šalių bendroji ir kaimo ekonomika labai skyrėsi nuo ES-15 ekonomikos lygio. BIPS taikančios šalys prie BIS turi pereiti 2011 m. (Bulgarija ir Rumunija – 2012 m.). Atrodo, kad toms valstybėms narėms reikėtų leisti taikyti BIPS iki 2013 m. Ši galimybė atitinka sprendimą, priimtą dėl ES-15 valstybių narių, nes joms leista peržiūrėti BIS įgyvendinimą ir, jei jos to nori, pereiti prie vienodesnio dydžio išmokos modelio. Atnaujintas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsniu dėl tiesioginės paramos schemų ūkininkams, BIS taikančios valstybės narės gali atidėti ne daugiau kaip 10 % nacionalinių viršutinių ribų komponento tiesioginėms išmokoms konkrečiame sektoriuje ir tokias lėšas skirti aplinkos pagerinimo arba žemės ūkio produktų kokybės ir prekybos jais gerinimo priemonėms. Siekiant lanksčiau reaguoti į valstybių narių poreikius, kylančius dėl bendro BŽŪP orientavimo, siūloma išplėsti 69 straipsnio taikymo sritį: - pašalinti apribojimus dėl lygiagrečiai teikiamų išmokų sumažinimo panaikinimo ir taip sutaupytų lėšų panaudojimo tame pačiame sektoriuje; - įtraukti priemones, kuriomis siekiama spręsti problemas konkrečiuose regionuose, kurių dėl nepalankių sąlygų kyla ūkininkams, vykdantiems veiklą pieno, jautienos, avienos, ožkienos bei ryžių sektoriuose; - taip pat numatyti galimybę atidėtas lėšas panaudoti išmokoms padidinti srityse, kurias ketinama restruktūrizuoti, ir (arba) vystymo programoms; - taip pat, laikantis tam tikrų sąlygų, numatyti teikti paramą kai kurioms rizikos valdymo priemonėms – pasėlių draudimo nuo gamtos nelaimių schemoms ir savitarpio pagalbos fondams gyvulių ligų atvejais; - priemonių, kurios ne visiškai atitinka PPO „žaliosios dėžės“ sąlygas, finansavimas neturi viršyti viršutinių ribų daugiau kaip 2,5 %; - pagaliau, šią nuostatą galės taikyti ir BIPS taikančios valstybės narės. Moduliavimas Moduliavimas – tai lėšų pervedimo priemonė, kurią taikant tiesioginės išmokos ūkininkams (I ramstis) sumažinamos konkrečiu procentu ir taip sutaupytos biudžeto lėšos perskirstomos kaimo plėtros (II ramstis) priemonėms. Įgyvendinant 2003 m. reformą sutarta, kad moduliavimas bus privalomas visose ES-15 valstybėse narėse. 2005 m. išmokos sumažinamos 3 %, 2006 m. – 4 % , 2007 m. ir vėliau – 5 %. Taip pat nustatyta 5 000 EUR frančizė, t. y. iki tiek sumažinus tiesioginių išmokų sumą, ji toliau nebegali būti mažinama. Komunikate „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“ nustatyta keletas BŽŪP iškilusių naujų, o taip pat seniau nustatytų, bet dar neišspręstų problemų, kaip antai klimato kaita, rizikos valdymas, bioenergija, vandentvarka ir biologinė įvairovė, ir laikomasi pozicijos, kad viena iš šių problemų sprendimo galimybių galėtų būti kaimo plėtros politika. Įgyvendinant kaimo plėtros politikos priemones jau suteikiama įvairių alternatyvų naujiems uždaviniams spręsti, o valstybės narės susijusias priemones jau įtraukė į 2007–2013 m. laikotarpio kaimo plėtros programas. Tačiau iš pirmosios patirties, įgytos naudojant kaimo plėtros politikos išteklius 2007 m., paaiškėjo, kad valstybių narių lėšų poreikis yra didesnis nei jų finansinės galimybės. Kad valstybės narės galėtų padėti spręsti vis aktualesnius naujus uždavinius taikant kaimo plėtros politikos priemones, siūloma privalomą moduliavimą padidinti iki 8 % ir pagal naująją sistemą numatyti papildomą laipsnišką moduliavimo didinimą, pagrįstą šiais principais: - visos iš moduliavimo naujai sukauptos lėšos paliekamos jas sukaupusioje valstybėje narėje; - 15-oje Europos Sąjungos valstybių narių senbuvių visoms didesnėms nei 5 000 EUR išmokoms taikomas bazinis moduliavimas, kuris nuo 2009 m. kasmet didinamas 2 % – iki tol, kol jis 2012 m. padidės dar 8 % (lyginant su dabartiniais 5 %); - moduliavimas didinamas laipsniškai; jei su atitinkamomis ribinėmis vertėmis susijusios išmokos kaskart etapais būtų sumažinamos papildomais 3 %, siūloma taikyti naują tiesioginės pagalbos finansinio valdymo sistemą, kiekvienai valstybei narei nustatant grynąją bendrą viršutinę ribą; - Lentelėje nurodyti visi pagal moduliavimą taikomi išmokų sumažinimo procentai (dabartiniai ir papildomi): Ribos | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 1–5 000 | 0 | 0 | 0 | 0 | 5 000–99 999 | 5 % + 2 % | 5 % + 4 % | 5 % + 6 % | 5 % + 8 % | 100 000–199 999 | 5 % + 5 % | 5 % + 7 % | 5 % + 9 % | 5 % + 11 % | 200 000–299 999 | 5 % + 8 % | 5 % + 10 % | 5 % + 12 % | 5 % + 14 % | virš 300 000 | 5 % + 11 % | 5 % + 13 % | 5 % + 15 % | 5 % + 17 % | - 2012 m. ES-10 galės taikyti 3 % (vietoj 13 %) bazinės normos moduliavimą. Bulgarija ir Rumunija tiesioginių išmokų laipsniškai nedidina. Išmokoms taikomi apribojimai 46,6 % visų tiesioginių išmokų gavėjų ES-25 gauna mažesnes nei 500 EUR išmokas. Šiai gavėjų kategorijai priskiriami smulkieji ūkininkai, taip pat konkretūs valstybių narių gavėjai, kurių gautos išmokos vertė yra mažesnė už tokios išmokos valdymo administracines išlaidas. Siekiant supaprastinti ir sumažinti tiesioginių išmokų administravimo išlaidas, siūloma, kad valstybės narės mokėtų ne mažesnes kaip 250 EUR išmokas arba taikytų reikalavimą dėl mažiausio leistino kriterijus atitinkančio ūkio ploto, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 1 hektaras, arba taikytų abu šiuos reikalavimus. Vis dėlto specialios nuostatos numatytos toms valstybėms narėms, kurių žemės ūkio sektorius susideda iš labai mažų valdų. VIENOS BENDROSIOS RINKOS ORGANIZAVIMAS Intervenciniai rinkos mechanizmai Remdamasi atlikta analize, Komisija padarė išvadą, kad kontroliuojant rinkos aprūpinimą neturėtų būti stabdomas ES ūkininkų sugebėjimas reaguoti į rinkos signalus – tokia kontrolė turėtų būti ūkininkų saugos priemonė. Todėl siūloma plačiau taikyti viešųjų konkursų sistemą ir taip supaprastinti bei suvienodinti dabartines viešojo intervencinio supirkimo nuostatas. Grūdų sektoriuje siūloma viešųjų konkursų tvarką taikyti paprastiesiems kviečiams, o pašariniams grūdams taikyti tą patį modelį, kaip ir kukurūzams (panaikinti kiekio apribojimus). Atsižvelgiant į dabartines ir būsimas rinkos sąlygas, kietųjų kviečių intervencinį pirkimą siūloma panaikinti. Dėl tų pačių priežasčių siūloma panaikinti ryžių ir kiaulienos intervencinį pirkimą. Viešųjų konkursų sąlygos taip pat bus taikomos sviestui ir nugriebto pieno milteliams. Reikalavimo atidėti žemę panaikinimas Remiantis rinkos perspektyva ir BIS įgyvendinimo rezultatais, siūloma atsisakyti reikalavimo atidėti žemę, kaip priemonės kontroliuoti žemės ūkio produktų tiekimą. Tačiau, kaip nurodyta kompleksinio susiejimo ir kaimo plėtros pasiūlymuose, valstybėms narėms suteiktos tinkamos priemonės, leidžiančios užtikrinti, kad nauda aplinkai, gaunama iš atidėtos žemės, ateityje išliks tokia pat. Perėjimas prie pieno kvotų panaikinimo Pieno kvotas pradėta taikyti 1984 m., siekiant kontroliuoti pieno gamybos perteklių. Sprendžiant pagal dabartinę rinkos perspektyva, nebeegzistuoja sąlygos, dėl kurių 1984 m. pieno kvotos pradėtos taikyti. Kadangi pieno kvotos nuo 2015 m. bus panaikintos, reikėtų taikyti laipsniško perėjimo priemones ir taip padėti šio sektoriaus gamintojams prisitaikyti prie rinkos be kvotų, kuri susiformuos po 2015 m.. Kad pieno sektoriuje būtų užtikrintas sklandus kvotų atsisakymo procesas, siūloma prieš visiškai panaikinant kvotas laipsniškai jas didinti. Apskritai, tikimasi, kad laipsniškai didinant kvotas bus galima padidinti gamybą, sumažinti kainas ir padidinti sektoriaus konkurencingumą. Tačiau manoma, kad kai kurių regionų ūkininkams, visų pirma (tačiau ne tik) kalnų regionų ūkininkams bus sunku laikytis minimalių gamybos apimčių. Tokias problemas galima spręsti taikant specifines priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį. Specifinė pieno sektoriui taikoma pagalba Siūloma panaikinti sūrio saugojimo privačiuose sandėliuose pagalbą ir konditerijos gaminiams bei ledams gaminti skirto sviesto, o taip pat tiesioginiam vartojimui skirto sviesto sunaikinimo pagalbą. Šios schemos nebereikalingos rinkai reguliuoti, todėl jas reikėtų panaikinti. Siūloma, kad kitų produktų, kaip antai pagalba sviestui, nugriebto pieno milteliams, pašarams privačiuose sandėliuose saugoti ir pagalba kazeinui gaminti, kuri yra privaloma pagal dabartinį reglamentą, būtų taikoma tik jei Komisija nusprendžia ją taikyti dėl rinkoje susidariusios situacijos. Kitos paramos sistemos Daugelį nedidelės apimties paramos schemų siūloma atsieti ir taikyti per BIS, nes taip būtų galima pagerinti konkurencingumą, o schemos taptų paprastesnės. Parama kanapėms, baltymingų augalų pasėliams ir riešutams auginti per BIS gali būti teikiama be pereinamojo laikotarpio. Siūloma, kad teikiant pagalbą ryžių, sausųjų pašarų ir ilgapluoščio lino augintojams būtų taikomas perėjimo prie visiško pagalbos atsiejimo pereinamasis laikotarpis, nes taip ūkininkai ir perdirbimo pramonė galėtų pamažu prisitaikyti prie naujos paramos schemos. Taip pat, atsižvelgiant į dabartinį labai didelį bioenergijos poreikį, kuro augalų pasėlių schemą siūloma panaikinti. NAUJI UžDAVINIAI IR KAIMO PLėTROS POLITIKA Kadangi BŽŪP biudžeto viršutinės ribos jau yra nustatytos iki 2013 m., papildomą finansavimą kaimo plėtrai galima gauti tik padidinus privalomą moduliavimą. Papildomas finansavimas reikalingas, kad būtų suaktyvintos pastangos įgyvendinant ES prioritetus klimato kaitos, atsinaujinančios energijos, vandentvarkos ir biologinės įvairovės srityse. - Kadangi ES ėmėsi lyderės vaidmens kuriant pasaulinę mažo anglies kiekio technologijų ekonomiką, klimatas ir energija tapo svarbiausiais jos darbotvarkės klausimais. 2007 m. kovą ES lyderiai patvirtino Komisijos pasiūlymus iki 2020 m. išmetamų CO2 kiekį sumažinti 20 % (30 %, jei bus susitarta dėl pasaulinių tikslų), ir reikalauti, kad 20 % naudojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 10 % viso sunaudojamo benzino ir dyzelinio kuro sudarytų biokuras. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai gali reikšmingai prisidėti teikdami žaliavas bioenergijai gaminti, atlikdami anglies dvideginio sekvestraciją ir toliau mažindami ŠESD kiekį. - ES vandens politikos tikslai yra nurodyti Vandens pagrindų direktyvoje, kuri iš esmės bus įgyvendinta 2010–2012 m. Siekiant užtikrinti tausųjį vandens kiekio ir kokybės valdymą, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai turi atlikti pagrindinį vaidmenį, nes jie yra pagrindiniai vandens ir vandens išteklių naudotojai. Siekiant spręsti jau neišvengiamos klimato kaitos problemas, vandentvarka taps vis svarbesne prisitaikymo strategijos dalimi. - Valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą (nors vis labiau atrodo, kad šio tikslo pasiekti nepavyks). Didžioji dalis Europos biologinės įvairovės yra susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste, todėl reikės padidinti pastangas išsaugoti biologinę įvairovę, visų pirma atsižvelgiant į numatomą neigiamą klimato kaitos poveikį ir augantį vandens poreikį. Valstybės narės skatinamos visapusiškai pasinaudoti papildomu 2010–2013 m. laikotarpiui skirtu finansavimu ir atitinkamai pritaikyti savo strategijas bei programas. Parama investicijoms pagal 1 kryptį gali būti visų pirma skirta energiją, vandenį ir kitai išteklius tausojančiai įrangai bei prietaisams ir atsinaujinančios energijos (jos žaliavos), kuri būtų naudojama ūkiuose ir kitur, gamybai. Pagal 2 kryptį agrarinės aplinkosaugos priemonės ir miškininkystės priemonės gali būti naudojamos visų pirma biologinės įvairovės išsaugojimo, vandentvarkos ir klimato kaitos mažinimo veiksmams. Pagal 3 ir 4 kryptį gali būti remiami vietos reikšmės atsinaujinančios energijos projektai. Šiame kontekste įgyvendinant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą bus siekiama išspręsti naujus uždavinius, veiksmingai remti naujovių diegimą ūkininkavimo sektoriuje ir nustatyti politikos kryptis. POVEIKIS BIUDžETUI Įvykdžius 2003 m. BŽŪP reformą, nuo 2007 m. finansinė disciplina tapo neatskiriamu BŽŪP elementu, taikomu, kai iškyla pavojus, kad planuojamos išlaidos viršys rinkos išlaidų ir tiesioginių išmokų finansines ribas. Pasiūlyme nesiekiama pakeisti 2003 m. reformoje įtvirtintų principų dėl šio mechanizmo taikymo, nei šių principų pakieitmų prisijungus ES-12 valstybių. Didžioji dalis BŽŪP paramos dabar yra fiksuota ir rinkos perspektyva, lyginant su 2003 m., labai pagerėjo. Todėl, lyginant su ankstesne situacija, finansinės disciplinos taikymo (t. y. tiesioginių išmokų sumažinimo) rizika smarkiai sumažėjo. Pasiūlymuose dėl moduliavimo, taikomo bendrosios išmokos schemoje ir kaimo plėtros politikoje, ES biudžeto keisti nenumatoma, kadangi moduliavimas – tai tik privalomas lėšų pervedimas iš antrojo BŽŪP ramsčio pirmajam. Padidinus moduliavimo procentą, išaugtų papildomos valstybės išlaidos, nes to reikėtų bendram finansavimui pagal kaimo plėtros politiką. Tai reikštų, kad kai kurios valstybės narės turi galimybę grįžti prie (aukštesnio) valstybės išlaidų lygio, numatyto prieš priimant sprendimą dėl finansinės sistemos 2007–2013 m. Pasinaudojant bendrosios išmokos schema kai kurioms priemonėms įgyvendinti, būtų juntamas nuosaikus finansinis poveikis ES biudžetui, nors daugeliu atvejų jis būtų neutralus. Lyginant su tuo, ko buvo laukiama pradėjus 2003 m. reformą, rinkos priemonių taikymo perspektyvos labai pagerėjo, nes pastaruoju metu išaugo pasaulinės kainos. Kukurūzų intervencinio pirkimo reforma padėjo išspręsti dalį anksčiau numatytų grūdų rinkos problemų, o įgyvendinus dabartinius pasiūlymus dėl grūdų intervencinio supirkimo situacija pagerės dar labiau. Dabartinės finansinės sistemos galiojimo pabaigoje reikės nedidelių papildomų išlaidų, tačiau jos bus santykinai mažos. Pieno sektoriuje priemonių poveikis yra labiau susijęs su išlaidų svyravimo metinėmis ribomis (iki arba po 2013 m.). Nustojus taikyti pieno kvotas ir pasirinkus bet kurį variantą, iškils papildomų sunkumų sviesto sektoriuje. Dabartiniame pasiūlyme numatoma kvotas laipsniškai mažinti . , ir tai yra naudingiau ne tik sektoriui, bet ir siekiant ilgalaikių bendrosios žemės ūkio politikos pokyčių. Tačiau neturėtų būti užmiršta, kad nedidelių papildomų išlaidų galbūt reikės eksportuojant sviestą. Ar to reikės, priklausys nuo veiksnių, kurie šiuo metu dar nežinomi (DPD susitarimo, pasaulio rinkos pokyčių). Todėl dabartiniuose pasiūlymuose yra įtrauktas straipsnis dėl peržiūros 2012 m., kurią vykdant bus galima įvertinti pokyčius pieno rinkose ir nustatyti papildomų priemonių poreikį siekiant išvengti biudžeto didinimo. Planuojama šiek tiek lėšų sutaupyti panaikinus galiojančias priemones. Tačiau didžiausią sklandaus kvotų panaikinimo biudžetinį poveikį lems tai, kad planuotai sumažinus pieno mokestį sumažės biudžeto pajamų. 2008/0103 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos bendros tiesioginės paramos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir tam tikros paramos schemos ūkininkams EUROPOS SAJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36, 37 straipsnius ir 299 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Graikijos stojimo aktą, ypač į jo 4 protokolo dėl medvilnės[1] 6 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3], atsižvelgdama į Europos ekonominio ir socialinio komiteto nuomonę[4], atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[5], kadangi: 1. Remiantis, įgyta įgyvendinant 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės pagalbos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį pagalbos schemas ūkininkams ir iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001[6], kad tam tikras paramos mechanizmo sudėtines dalis reikia pakeisti. Visų pirma turėtų būti išplėsta tiesioginės paramos taikymo sritis, o bendrosios išmokos schemos funkcionavimas – supaprastintas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nuo įsigaliojimo keletą kartų iš esmės pakeistas. Atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus ir siekiant aiškumo, jį reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu. 2. Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas principas, kad ūkininkams, nesilaikantiems tam tikrų reikalavimų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės srityse, tiesioginė parama bus sumažinta arba visai neskiriama. Ši kompleksinio susiejimo sistema yra neatskiriama Bendrijos paramos, teikiamos tiesioginių išmokų forma, dalis, todėl reikėtų ją toliau taikyti. Tačiau, remiantis įgyta patirtimi, keletas kompleksinio susiejimo reikalavimų nepakankamai susiję su ūkininkavimo veikla ar žemės ūkio naudmenomis arba labiau taikytini nacionalinėms valdžios institucijoms nei ūkininkams. Todėl kompleksinio susiejimo taikymo sritį reikėtų patikslinti. 3. Be to, siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų paliekama apleista ir kad ji bus išsaugota geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta Bendrijos sistema, pagal kurią valstybės narės patvirtina standartus, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos bei klimato sąlygas ir egzistuojančias ūkininkavimo sistemas (žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą) ir ūkių struktūras. Atsisakius reikalavimo atidėti žemės pagal bendrosios išmokos schemą, kai kuriais atvejais gali būti padarytas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma gali būti pažeisti tam tikri kraštovaizdžio bruožai. Todėl reikėtų sugriežtinti galiojančias Bendrijos nuostatas, kuriomis siekiama tam tikrais atvejais apsaugoti nurodytus kraštovaizdžio bruožus. 4. Tam tikrose vietovėse vandens apsauga ir vandentvarka, vykdant žemės ūkio veiklą, tampa vis didesne problema. Todėl, siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos bei nuotėkio ir valdyti vandens naudojimą, reikėtų taip pat sustiprinti galiojančią Bendrijos geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išsaugojimo sistemą. 5. Kadangi daugiametės ganyklos daro teigiamą poveikį aplinkai, reikėtų taikyti priemones, skatinančias išlaikyti esamas daugiametes ganyklas ir taip užtikrinti, kad jos nebūtų masiškai paverčiamos ariamąja žeme. 6. Siekiant geriau suderinti darniajam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skatinti skirtas politikos priemones, Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta privaloma laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo (moduliavimo) sistema. Ši sistema turėtų būti taikoma toliau, įskaitant išimtį, kad moduliavimas netaikomas mažesnėms nei 5000 EUR išmokoms. 7. Lėšos, sutaupytos taikant Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 įvesto moduliavimo mechanizmą, naudojamos kaimo plėtros politikos priemonėms finansuoti. Nuo tada, kai buvo priimtas šis reglamentas, žemės ūkiui iškilo daug naujų ir sunkių uždavinių, kaip antai: klimato kaitos sustabdymas, vis didėjanti biokuro svarba, taip pat poreikis užtikrinti geresnę vandentvarką ir veiksmingiau apsaugoti biologinę įvairovę. Europos Bendrija, kaip Kioto protokolą[7] pasirašiusi šalis, buvo paraginti atnaujinti savo politiką atsižvelgiant į klimato kaitos svarbą. Be to, atsižvelgiant į dideles problemas, susijusias su vandens stoka ir sausromis, būtina veiksmingiau spręsti vandentvarkos klausimus [8]. Biologinės įvairovės apsauga išlieka svarbiausiu uždaviniu – nors įgyvendinant Europos bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą pasiekta reikšmingos pažangos, reiks dėti papildomas pastangas[9]. Bendrija pripažįsta, kad šiuos naujus uždavinius reikia spręsti pagal nustatytas Bendrijos politikos kryptis. Pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[10] priimtos kaimo plėtros programos žemės ūkio srityje yra tinkamos priemonės tokiems klausimams spręsti. Kad valstybės narės galėtų atitinkamai peržiūrėti savo kaimo plėtros programas ir nemažinti dabartinės pagal kaimo plėtros politiką vykdomos veiklos kitose srityse, reikia papildomo finansavimo. Tačiau 2007–2013 m. laikotarpio finansinėse perspektyvose nenumatyta tiek finansinių priemonių Bendrijos kaimo plėtros politikai sustiprinti, kiek reikėtų. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų didžiąją dalį finansinių išteklių sukaupti palaipsniui, vis labiau mažinant tiesiogines išmokas pagal moduliavimą. 8. Pažymėtina, kad didelė paskirstomų tiesioginių išmokų dalis tenka gana ribotam dideles išmokas gaunančių ūkininkų skaičiui. Akivaizdu, kad siekiant veiksmingai remti ūkininkus, didesnę paramą gaunantiems ūkininkams nereikia tokio pat lygio vienetinės paramos. Be to, didelę paramą gaunantiems ūkininkams lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų ir atitinkamai vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl būtų teisinga, kad didelę paramą gaunantys ūkininkai visų pirma prisidėtų prie naujiems uždaviniams spręsti skirtų kaimo plėtros priemonių finansavimo. Todėl reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų numatytas didesnis didžiausių išmokų sumažinimas, o taip gautos pajamos taip pat būtų panaudojamos sprendžiant naujus kaimo plėtros politikos uždavinius. Kad šis mechanizmas būtų taikomas proporcingai, papildomi išmokų mažinimai turėtų būti didinami laipsniškai, atsižvelgiant į konkrečių išmokų sumas. 9. Dėl ypatingos labiausiai nutolusių regionų geografinės padėties, taip pat jų izoliuotumo, mažo ploto, kalnuoto reljefo bei klimato sąlygų, tokių regionų žemės ūkio sektoriams iškyla papildomų kliūčių. Siekiant sumažinti naštą labiausiai nutolusių regionų ūkininkams ir jų veiklos suvaržymus, reikėtų jiems leisti nukrypti nuo įsipareigojimo taikyti moduliavimą. 10. Valstybės narės, nusprendusios taikyti savanoriško moduliavimo sistemą, turi atsižvelgti į padidintą privalomo moduliavimo lygį. Turėtų būti atitinkamai pakeistas 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 378/2007, nustatantis tiesioginių išmokų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, savanoriško moduliavimo taisykles[11]. 11. Sumos, gautos 5 procentiniais dydžiais sumažinus išmokas pagal Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytą išmokų sumažinimą taikant moduliavimą, skiriamos valstybėms narėms remiantis objektyviais kriterijais. Tačiau reikėtų nustatyti, kad tam tikra dalis lėšų liktų tose valstybėse narėse, kuriose jos sukaupiamos. Atsižvelgiant į struktūrinius pakeitimus dėl rugių intervencinio pirkimo panaikinimo, reikėtų numatyti tam tikriems rugių auginimo regionams specifines priemones, kurios būtų finansuojamos iš dalies lėšų, sukauptų taikant moduliavimą. Tačiau sumos, gautos papildomai mažinant išmokas pagal moduliavimą, turėtų būti paliktos jas sukaupusioms valstybėms narėms. 12. Siekiant geresnio moduliavimo, ypač taikant tiesioginių išmokų suteikimo ūkininkams tvarką ir pervedant lėšas kaimo plėtros programoms, reikėtų kiekvienai valstybei narei nustatyti viršutines ribas, kurių nebūtų galima viršyti mokant išmokas ūkininkams po moduliavimo. Atitinkamai reikėtų pakeisti 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[12]. 13. Naujųjų valstybių narių ūkininkai gauna tiesiogines išmokas, pritaikius moduliavimo laipsniško didinimo mechanizmą. Siekiant tinkamai subalansuoti nepertraukiamai žemdirbystei ir kaimo plėtrai skatinti skirtas politikos priemones, moduliavimo sistema naujųjų valstybių narių ūkininkams neturėtų būti taikoma, kol naujosiose valstybėse narėse taikytinų tiesioginių išmokų lygis neprilygs kitose valstybėse narėse taikomam lygiui. 14. Sumažinus išmoką pagal moduliavimą, naujosios valstybės narės ūkininkui mokama grynoji suma neturėtų būti mažesnė nei atitinkamam kitos valstybės narės ūkininkui mokama suma. Pradėjus moduliavimą taikyti naujųjų valstybių narių ūkininkams, išmokos sumažinimo lygis neturėtų būti didesnis nei lygio pagal moduliavimo didinimo grafiką ir išmokos lygio, nustatomo kitose valstybėse narėse pritaikius moduliavimą, skirtumas. Be to, naujųjų valstybių narių ūkininkams, kurių išmokoms taikomas moduliavimas, nebeturėtų būti mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos – taip siekiama, kad jų gaunama parama neviršytų kitose valstybėse narėse ūkininkų gaunamos paramos lygio. 15. Siekiant užtikrinti, kad bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo sumos neviršytų finansinėse perspektyvose nustatytų metinių viršutinių ribų, prireikus derėtų numatyti finansinį tiesioginių išmokų patikslinimo mechanizmą. Tiesioginė parama turėtų būti tikslinama, kai prognozės rodo, kad atitinkamais biudžetiniais metais 2-oje išlaidų subkategorijoje nustatyta suma, įskaitant 300 mln. EUR garantinę maržą, yra viršijama. Atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų lygius, susidariusius laipsniškai didinant moduliavimą, reikėtų numatyti, kad laipsniškai didinant moduliavimą visoms naujosiose valstybėse narėse mokamoms tiesioginėms išmokoms, finansinės disciplinos instrumentas naujosiose valstybėse narėse neturėtų būti taikomas tol, kol jose taikytinų tiesioginių išmokų lygis nebus bent jau lygus tam lygiui, kuris yra taikomas senosiose valstybėse narėse. 16. Siekiant padėti ūkininkams laikytis šiuolaikiškų aukštos kokybės žemės ūkio standartų, būtina, kad valstybėse narėse veiktų visapusė komercinių ūkių konsultavimo sistema. Ūkių konsultavimo sistema turėtų padėti ūkininkams geriau susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove; tačiau tai neturėtų niekaip paveikti ūkininkų įsipareigojimo ir pareigos laikytis šių standartų. 17. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnį valstybės narės turi imtis reikalingų priemonių, siekdamos įsitikinti, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojami sandoriai tikrai įvykdyti ir kad jie buvo įvykdyti teisingai, ir užkirsti kelią pažeidimams bei su jais kovoti. Tuo tikslu jos turi turėti veikiančią integruotą tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės sistemą. Siekiant pagerinti Bendrijos paramos veiksmingumą ir kontrolę, valstybėms narėms turėtų būti leista pasinaudoti integruota sistema taikant ir tas Bendrijos schemas, kurioms šis reglamentas netaikomas. 18. Turėtų būti nustatytos pagrindinės integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sudėtinės dalys, o visų pirma, nuostatos dėl kompiuterinės duomenų bazės, žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistemos, ūkininkų teikiamų pagalbos paraiškų, suderintos kontrolės sistemos, o bendrosios išmokos schemos atveju – nuostatos dėl teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos. 19. Valstybių narių institucijoms mažų sumų administravimas yra varginanti užduotis. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, valstybės narės galėtų neskirti tiesioginių išmokų tais atvejais, kai išmoka yra mažesnė nei Bendrijos paramos vidurkis už vieną hektarą arba paraiškoje gauti pagalbą nurodytas žemės valdos plotas, atitinkantis pagalbos gavimo kriterijus, yra mažesnis nei vienas hektaras. Speciali nuostata turėtų būti numatyta toms valstybėms narėms, kurių ūkių struktūra labai skiriasi nuo Bendrijoje įprastos ūkio struktūros. Valstybės narėms turėtų būti leista taikyti vieną iš dviejų kriterijų, atsižvelgiant į jų žemės ūkio ekonomikos struktūros ypatybes. Kadangi žemės neturintiems ūkiams skirtos specialiosios teisės į išmokas, išmokos jiems negali būti apskaičiuojamos taikant už hektarą nustatomą ribą. Todėl tokiems ūkininkams turėtų būti mokamas mažiausios mokamos paramos sumos vidurkis. 20. Remiantis patirtimi, įgyta taikant bendrosios išmokos schemą, kai kuriais atvejais atsietoji parama ūkininkams buvo suteikta ne fiziniams asmenims, ir tokių gavėjų verslo tikslas nebuvo žemės ūkio veikla arba tokia veikla tebuvo labai nedidelė jų verslo dalis. Siekiant užtikrinti, kad parama už veiklą žemės ūkio sektoriuje nebūtų skiriama tokioms bendrovėms bei firmoms, ir užtikrinti, kad visa Bendrijos parama būtų naudojama tinkamam žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygiui užtikrinti, reikėtų įgalioti tokią paramą skiriančias valstybes nares tiesioginių išmokų pagal šį reglamentą tokiems subjektams neskirti. 21. Pagal Bendrijos paramos schemas numatytas išmokas išmokų gavėjams nacionalinės valdžios institucijos nustatytu metu išmoka taikydamos šiame reglamente numatytus sumažinimus. Siekiant lankstesnio tiesioginių išmokų valdymo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė išmokėti tiesiogines išmokas dalimis du kartus per metus. 22. Pagal bendrąją žemės ūkio politiką taikomose paramos schemose numatyta ūkininkų pajamas remti tiesiogiai, visų pirma siekiant užtikrinti tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį. Šis tikslas yra glaudžiai susijęs su kaimo vietovių išlaikymu. Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos nebūtų skiriamos nepagrįstai, paramos išmokos nemokamos ūkininkams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas tokioms išmokoms gauti. 23. Siekiant įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, bendrosios paramos schemas reikia pritaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių – prireikus, net ir per trumpą laiką. Todėl išmokų gavėjai negali tikėtis, kad paramos sąlygos nesikeis, ir turi būti pasiruošę, kad schemos gali būti peržiūrimos, visų pirma siekiant atsižvelgti į ekonominius pokyčius arba biudžeto situaciją. 24. Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta bendrosios išmokos schema, kurioje įvairūs galiojantys paramos mechanizmai sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą. Remiantis patirtimi, įgyta taikant bendrosios išmokos schemą, kai kurios schemos sudėtinės dalys gali būti supaprastintos, ir tai būtų naudinga ūkininkams bei administracijoms. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per tą laiką bendrosios išmokos schema įgyvendinta visose valstybėse narėse, kurių reikalauta tai padaryti, daugelis nuostatų, kurios buvo susijusios su pradiniu schemos įgyvendinimu, tapo nereikalingos, ir todėl turėtų būti pakeistos. Nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis teisėmis gauti išmokas dažnai nepasinaudojama. Siekiant išvengti tokios situacijos ir atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai jau žino, kaip veikia bendrosios išmokos schema, anksčiau nustatytas nepanaudotų išmokų gražinimo į nacionalinį rezervą laikotarpis turėtų būti sumažintas iki dviejų metų. 25. Pagrindinės bendrosios išmokos schemos sudėtinės dalys turi būti paliktos. Nustatant nacionalinės viršutines ribas turėtų būti užtikrinta, kad visas paramos ir teisių gauti išmokas lygis neviršytų dabartinių biudžetinių apribojimų. Valstybės narės taip pat turėtų turėti nacionalinį rezervą, kuriuo būtų galima pasinaudoti siekiant pagerinti dalyvavimo schemoje sąlygas naujiems ūkininkams arba atsižvelgti į specifinius tam tikrų regionų poreikius. Siekiant išvengti spekuliacinio teisių gauti išmokas perdavimo ir kaupimo nevykdant žemės ūkio veiklos, turėtų būti nustatytos teisių į išmokas perdavimo ir pasinaudojimo jomis taisyklės. 26. Siekiant palaipsniui į bendrosios išmokos schemą įtraukti naujus sektorius, reikia peržiūrėti žemės, kuri atitinka schemos taikymo kriterijus arba suteikia teises gauti išmoką, apibrėžtį. Tačiau turėtų būti įtraukta nuostata, pagal kurią numatoma neteikti paramos už plotus, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės, jei valstybės narės nusprendė vėliau integruoti šį sektorių į bendrosios išmokos schemą. Be to, kad parama nebūtų teikiama nelegaliems kanapių augintojams, šiai kultūrai turėtų būti nustatytos specifinės priemonės. 27. Reikalavimas atidėti ariamos žemės plotus buvo įvestas siekiant kontroliuoti tiekimą. Atsižvelgiant į rinkos pokyčių lauko kultūrų sektoriuje ir į tai, kad pradėta taikyti atsietąją pagalbą, ši priemonė tapo nereikalinga, ir todėl turėtų būti panaikinta. Todėl teisės į išmokas už atidėtą žemę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnyje ir 63 straipsnio 2 dalyje, nustatomos remiantis kriterijus atitinkančiu plotu, taikant tas pačias tinkamumo sąlygas, kaip ir kitų teisių gauti išmokas atvejais. 28. Toliau integruojant anksčiau susietą rinkos paramą į bendrosios išmokos schemą, tose valstybėse narėse, kurios pasirinko istorinį įgyvendinimo modelį, teisių į išmoką vertė buvo pagrįsta anksčiau mokėtos paramos atskiram ūkininkui lygiu. Įvertinant į tai, kad praeina vis daugiau laiko nuo bendrosios išmokos schemos įdiegimo ir kad ši schema pradėta taikyti ir kituose sektoriuose, vis sunkiau pagrįstai paaiškinti, kodėl paramos lygis, grindžiamas tik anksčiau mokėtos paramos dydžiu, atskirais atvejais reikšmingai skiriasi. Dėl tos priežasties istorinį įgyvendinimo modelį pasirinkusioms valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikromis sąlygomis peržiūrėti teisę į išmoką ir suvienodinti jos vieneto vertę laikantis Bendrijos teisės bendrųjų principų ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Todėl siekdamos labiau suvienodinti išmokų vertes valstybės narės gali atsižvelgti į geografinių vietovių specifines sąlygas. Teisių į išmokas suvienodinimas turėtų būti vykdomas taikant atitinkamą pereinamąjį laikotarpį ir neviršijant konkrečių išmokos sumažinimo ribų, kad ūkininkai galėtų tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančio paramos lygio. 29. 2003 m. reformos metu valstybės narėms suteikta teisė taikyti bendrosios išmokos schemą taikant istorinį arba regioninį metodą. Nuo to laiko valstybės narės turėjo galimybę įvertinti pasirinkto metodo ekonominį ir administracinį tinkamumą. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti pirminį pasirinkimą atsižvelgiant į jų įgytą patirtį. Dėl tos priežasties valstybėms narėms, taikiusios istorinį modelį, turėtų būti suteikta galimybė ne tik suvienodinti teisių į išmokas vertę, bet ir pereiti prie regioninio modelio taikymo. Be to, regioninį modelį pasirinkusioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė tam tikromis sąlygomis peržiūrėti savo sprendimus siekiant suvienodinto teisių į išmokas vertę iš anksto numatytais etapais – tai turėtų būti daroma laikantis Bendrijos teisės bendrųjų principų ir bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Kad ūkininkai galėtų tinkamai prisitaikyti prie kintančio paramos lygio, teisės į išmokas turi būti suvienodinamos taikant reikalingą pereinamąjį laikotarpį ir neviršijant konkrečių išmokos sumažinimo ribų. 30. Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, kuriuo įdiegta bendrosios išmokos schema, valstybėms narėms kai kurias išmokas leista mokėti netaikant šios schemos. Taip pat to reglamento 64 straipsnio 3 dalyje numatyta to reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų galimybių peržiūra, siekiant atsižvelgti į rinkos ir struktūrinius pokyčius. Išanalizavus susijusią patirtį, paaiškėjo, kad atsiejus paramą gamintojai lanksčiau renkasi, ką gaminti, ir sprendimus priima atsižvelgdami į produkto pelningumą ir jo poreikį rinkoje. Tai ypač būdinga lauko kultūrų, apynių ir sėklų sektoriuose, o iš dalies – ir jautienos sektoriuje. Todėl iš dalies susietos išmokos šiuose sektoriuose turėtų būt teikiamos pasinaudojant bendrosios išmokos schema. Kad jautienos sektoriuje veiklą vykdantys ūkininkai galėtų pamažu prisitaikyti prie naujos paramos tvarkos, turėtų būti numatytos nuostatos dėl specialiosios priemokos už bulius ir skerdimo priemokos. Kadangi iš dalies susietos išmokos vaisių ir daržovių sektoriuose įdiegtos gana neseniai, ir tik kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, tokių schemų peržiūra nėra reikalinga. 31. Tačiau tam tikruose regionuose, ypač tuose, kur ūkininkai neturi ekonominių alternatyvų, vis dar gali egzistuoti poreikis karvių žindenių, avių ir ožkų sektoriuje palaikyti mažiausią privalomą gamybos lygį. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė toliau teikti dabartinio lygio susietąją paramą. Tokiu atveju turėtų būti reikalaujama laikytis galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000[13] ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 21/2004[14], visų pirma siekiant užtikrinti gyvulių atsekamumą. 32. Valstybėms narėms turi būti leista panaudoti iki 10 % jų viršutinių ribų specifinei paramai aiškiai nustatytais atvejais. Pasinaudodamos teise teikti tokią paramą, valstybės narės galėtų spręsti aplinkos klausimus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę bei prekybą jais. Taip pat turi būti leista teikti specifinę paramą siekiant apsaugoti ypač svarbius sektorius nuo pieno kvotų sumažinimo ir paramos atsiejimo padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad vis svarbiau veiksmingai valdyti riziką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansiškai padėti ūkininkams mokėti pasėlių draudimo įmokas ir finansuoti kompensacijas, mokamas dėl konkrečių ekonominių nuostolių gyvūnų ar augalų ligų atvejais. Siekiant laikytis Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų, ištekliai, kuriuos būtų galima naudoti susietosios paramos priemonėms, turėtų būti atitinkamo lygio. Atitinkamai turėtų būti nustatytos pasėlių draudimo finansinių įnašų ir kompensacijų dėl gyvulių ligų sąlygos. 33. Tiesioginės išmokos pagal bendrosios išmokos schemą buvo nustatomos remiantis referencinėmis anksčiau ūkininkų gautomis tiesioginių išmokų sumomis arba sumomis už hektarą konkrečiame regione. 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais naujųjų valstybių narių ūkininkai Bendrijos tiesioginių išmokų negavo, todėl nėra ir tų metų istorinių referencinių sumų. Todėl, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatyta, kad naujosiose valstybėse narėse bendrosios išmokos schema turi būti pagrįsta sumomis už hektarą konkrečiame regione. Nors nuo naujųjų valstybių narių įstojimo į Bendriją jau praėjo keletas metų, referencinių laikotarpių metodą gali taikyti tik tos valstybės narės, kurios dar nepradėjo taikyti bendrosios išmokos schemos. Todėl, siekiant palengvinti perėjimą prie bendrosios išmokos schemos, ir, visų pirma, išvengti spekuliacinio jos taikymo, reikėtų leisti naujosioms valstybėms, kad jos, nustatydamos teises į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, atsižvelgtų į plotus, už kuriuos buvo teikiama parama pagal bendrosios išmokos schemą. 34. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į ūkininkus ir išvengti rinkos iškraipymo, pagal bendrojoje išmokos schemoje taikomą regioninų suskirstymą naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, turėtų turėti galimybę pakoreguoti teisių į išmokas už hektarą vertę. 35. Naujosios valstybės narės, kaip ir kitos valstybės narės, turėtų turėti galimybę bendrosios išmokos schemą įgyvendinti iš dalies. 36. Tiesioginės paramos atsiejimas ir bendrosios išmokos schemos įvedimas buvo pagrindinės bendrosios žemės ūkio politikos reformos proceso sudedamosios dalys. Tačiau dėl daugelio priežasčių 2003 m. kai kurioms kultūroms reikėjo toliau teikti specifinę paramą. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir stebint rinkos situacijos raidą, tos schemos, kurios 2003 m. nebuvo įtrauktos į bendrosios išmokos schemą, dabar, siekiant skatinti labiau į rinką orientuotą ir darnų žemės ūkį, jau gali būti integruotos į bendrosios išmokos schemą. Tai visų pirma taikytina alyvuogių aliejaus sektoriui, kuriame išmokos buvo susietos tik iš dalies. Taip pat reikėtų atsieti išmokas už kietuosius kviečius, baltyminius pasėlius, ryžius, bulvių krakmolą ir riešutus, nes šiose srityse dar likusių susietųjų išmokų veiksmingumas mažėja. Taip pat reikėtų panaikinti linų perdirbimo paramą ir numatytas sumas išmokėti per bendrosios išmokos schemą. Kad parama už ryžius, sausuosius pašarus, bulvių krakmolą ir linus būtų sklandžiai atsieta, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, susidariusį atsiejant pagalbą už riešutus, valstybėms narėms turėtų būti paliekama teisė ir toliau sieti jų mokamą pagalbos dalį. 37. Kadangi į bendrosios išmokos schemą integruotos naujos schemos, reikėtų numatyti, kaip apskaičiuoti naują atskiros pajamų paramos lygį pagal tą schemą. Paramos už riešutus, bulvių krakmolą, linus ir sausuosius pašarus atvejais išmoka turėtų būti padidinta atsižvelgiant į ūkininkų pastaraisiais metais gautą paramą. Tačiau tuo atveju, kai į bendrosios išmokos schemą įtraukiamos anksčiau iš dalies į ją neįtrauktos išmokos, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remtis pirmaisiais referenciniais laikotarpiais. 38. Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, siekiant padėti vystyti kuro augalų sektorių, numatyta specifinė parama už kuro augalus. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius bioenergetikos sektoriuje, visų pirma į tai, kad smarkiai išaugo tokių produktų poreikis tarptautinėse rinkose, ir į tai, kad nustatyta, kokią viso sunaudojamo kuro dalį iki 2020 m. turi sudaryti bioenergetinis kuras, neliko pagrįstų priežasčių teikti specifinę paramą už kuro augalus. 39. Įtraukus medvilnės sektorių į bendrosios išmokos schemą, pradėta reikalauti, kad dalis paramos toliau būtų susieta su medvilnės auginimu teikiant specialiąją išmoką už kriterijus atitinkantį hektarą, kuriame auginama medvilnė, taip siekiant išvengti gamybos trukdžių medvilnės auginimo regionuose. Remiantis prie Graikijos Stojimo akto pridėtame 4 protokole dėl medvilnės nurodytais tikslais, tokia sistema gali būti taikoma toliau. 40. Siekiant išvengti restruktūrizavimo proceso neigiamo poveikio tose valstybėse narėse, kurios teikė 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 320/2006, nustatančiame laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą[15], numatytą restruktūrizavimo pagalbą, cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams pagalba turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus iš eilės. 41. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo akte ir Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akte numatyta, kad naujųjų valstybių narių ūkininkai gaus tiesiogines išmokas pritaikius laipsniško išmokų didinimo mechanizmą. 42. Be to, tuose stojimo aktuose numatytas supaprastintas pereinamojo laikotarpio tiesioginių išmokų mokėjimo naujosiose valstybėse narėse mechanizmas, kurį taikant išmoka apskaičiuojama pagal plotą. Turėtų būti nurodytos pagrindinės to mechanizmo sudedamosios dalys. Paaiškėjo, kad bendrosios išmokos už plotą mechanizmas yra veiksminga ir paprasta ūkininkų pajamų rėmimo sistema. Siekiant supaprastinimo, reikėtų leisti naujosioms valstybėms narėms tą sistemą taikyti iki 2013 m. pabaigos. 43. Toliau reformuojant cukraus ir vaisių bei daržovių sektorius ir juos integruojant į bendrosios išmokos schemą, valstybėms narėms, pasirinkusioms taikyti bendrosios išmokos už plotą schemą, turėtų būti suteikta teisė remti cukrinių runkelių, cukranendrių ir trūkažolių (cikorijų) augintojus ir tam tikrų vaisių bei daržovių augintojus, išmokant jiems atskiras išmokas. Taip pat toms pačioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė išmokėti specifinę paramą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitose valstybėse narėse. 44. Kadangi tiesioginės išmokos naujosiose valstybėse narėse yra didinamos, stojimo aktuose numatyta sistema, pagal kurią leidžiama, kad naujosios valstybės narės mokėtų papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Turėtų būti nustatytos tokių išmokų mokėjimo sąlygos. 45. Valstybės narės, skirdamos pirmąsias teises į išmokas, padarė tam tikrų klaidų, kurių pasekmė – labai didelės išmokos ūkininkams. Paprastai šis pažeidimas turi būti pašalinamas taikant finansinę korekciją, kol nebus įgyvendintos korekcinės priemonės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kiek praėjo laiko nuo tada, kai valstybės narės suteikė pirmąsias teises į išmokas, dėl būtinos korekcijos susidarytų pernelyg didelių teisinių ir administracinių suvaržymų. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, reikėtų sureguliuoti tokių išmokų skyrimą. 46. Remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 70 straipsnio 1 dalimi, Ispanija, Prancūzija ir Portugalija nusprendė į bendrosios išmokos schemą neįtraukti tiesioginių išmokų, mokamų Prancūzijos užjūrio teritorijose, Azorų salose, Madeiroje ir Kanarų salose, ir tokias išmokas teikti pagal to Reglamento IV antraštinėje dalyje nustatytas sąlygas. Tam tikra toje antraštinėje dalyje numatyta pagalba visiškai integruota į bendrosios išmokos schemą. Siekiant supaprastinimo ir atsižvelgti į atokiausių regionų specifines sąlygas, tokią pagalbą reikėtų valdyti ją įtraukiant į Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 nustatytas programas. Tuo tikslu atitinkamos lėšos iš tiesioginėms išmokoms skirtų nacionalinių viršutinių ribų turėtų būti pervedamos neviršijant to reglamento 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų finansinių sumų. Reglamentą (EB) Nr. 247/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. 47. Derėtų numatyti, kad šio reglamento nuostatos, kuriomis valstybei narei galėtų būti leista elgtis taip, kad šioji skirtų valstybės pagalbą, nebūtų susietos, nebent būtų nurodyta kitaip, su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, kadangi jose numatytos atitinkamos sąlygos dėl paramos teikimo arba numatoma, kad tokias sąlygas sukurs Komisija, siekdama išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo. 48. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB[16], nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. 49. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 turėtų būti panaikintas. 50. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko įgyvendinti nuostatas, leidžiančias toliau atsieti tiesiogines išmokas, ir nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms peržiūrėti sprendimus, priimtus vykdant 2003 m. reformą. Dėl šios priežasties susijusios nuostatos turėtų būti taikomos tik nuo 2010 m. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 turėtų būti taikomas 2009 m. toms pagalbos schemoms, kurios nuo 2010 m. bus įtrauktos į bendrosios išmokos schemą. PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS 1 straipsnis Taikymo sritis Šiuo reglamentu nustatoma: a) bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės; b) ūkininkų pajamų rėmimo schema (toliau – „bendrosios išmokos schema“); c) pereinamojo laikotarpio supaprastintas naujųjų valstybių narių ūkininkų pajamų rėmimas (toliau – „bendrosios išmokos už plotą schema“); d) paramos schemos ūkininkams, auginantiems ryžius, krakmolines bulves, medvilnę, vaisius bei daržoves, avis, ožkas ir galvijus ir gaminantiems cukrų; e) sistema, pagal kurią valstybės narės gali su tiesiogine išmoka išmokėti papildomas sumas. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente: a) ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nesvarbu, koks šios grupės ar jos narių juridinis statusas, suteikiamas pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla; b) valda – visi gamybos vienetai, kuriems vadovauja ūkininkas ir kurie yra vienos valstybės narės teritorijoje; c) žemės ūkio veikla – žemės ūkio produktų gamyba, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinių gyvūnų laikymą arba geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą, kaip nustatyta šio reglamento 6 straipsnyje; d) tiesioginė išmoka – tiesiogiai ūkininkams mokama išmoka pagal pajamų rėmimo schemą, išdėstytą šio reglamento I priede; e) išmokos konkrečiais kalendoriniais metais arba išmokos referenciniu laikotarpiu – išmokos, kurios mokamos ar turi būti sumokėtos už atitinkamus vienerius metus ar daugiau metų, įskaitant visas išmokas už kitus laikotarpius, prasidedančius vieneriais ir pasibaigiančius tais pačiais vieneriais metais ar už kelių metų; f) žemės ūkio produktai – Sutarties I priede išvardyti produktai, įskaitant medvilnę, tačiau išskyrus žuvininkystės produktus; g) g) naujosios valstybės narės – Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija; h) žemės ūkio paskirties žemė – ariamoji žemė, daugiametės ganyklos ir daugiamečiai pasėliai. 3 straipsnis ( buvęs 32 straipsnis) Tiesioginių išmokų finansavimas Šio reglamento I priede išvardytos paramos schemos finansuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies c punktą. II ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ 1 SKYRIUS KOMPLEKSINIS PARAMOS SUSIEJIMAS 4 straipsnis Pagrindiniai reikalavimai 1. Tiesiogines išmokas gaunantis ūkininkas laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų II priede, ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę, nustatytą pagal 6 straipsnį. 2. Kompetentinga nacionalinė institucija pateikia ūkininkui teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, kurių reikės laikytis, sąrašą. 5 straipsnis Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai 1. Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti II priede, įdiegiami Bendrijos teisės aktais šiose srityse: a) visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, b) aplinkos, c) gyvūnų gerovės. 2. II priede nurodyti aktai taikomi pagal šio reglamento retkarčiais iš dalies pakeičiamą redakciją, o direktyvų atveju, pagal tai, kaip jas įgyvendino valstybės narės. 6 straipsnis Gera žemės ūkio ir aplinkos būklė 1. Valstybės narės užtikrina, kad bus išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia gamybai nebenaudojamos žemės, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į specifines atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato mažiausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei taikomus reikalavimus, paremtus III priede išdėstyta sistema. 2. Valstybės narės, išskyrus naująsias valstybes nares, užtikrina, kad žemėje, kurioje nustatytą 2003 m. pagalbos už plotą paraiškų datą buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Naujosios valstybės narės užtikrina, kad žemėje, kurioje 2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2007 m. sausio 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Vis dėlto valstybė narė tinkamai pagrįstomis aplinkybėms gali nukrypti nuo pirmos pastraipos, jei ji imasi veiksmų, kad pastebimai nesumažėtų jos visas daugiamečių ganyklų plotas. Pirmoji pastraipa netaikoma žemei, kurioje yra daugiametė ganykla ir kurioje ketinama įveisti mišką, jei šis miško įveisimas dera prie aplinkos, išskyrus kalėdinių eglučių kultūrinius medynus ir greitai augančių rūšių medžius, kurie auginami trumpą laiką. 2 SKYRIUS MODULIAVIMAS IR FINANSINĖ DISCIPLINA 7 straipsnis Moduliavimas 1. Visos tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, kasmet iki 2012 m. mažinamos: a) 2009 m. – 7 %, b) 2010 m. – 9 %, c) 2011 m. – 11 %, d) 2012 m. – 13 %. 2. 1 dalyje nurodyti sumažinimai padidinami: a) sumoms nuo 100 000 iki 199 999 EUR – 3 procentiniais punktais, b) sumoms nuo 200 000 iki 299 999 EUR – 6 procentiniais punktais, c) 300 000 EUR ir didesnėms sumoms – 9 procentiniais punktais. 3. 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų ir Egėjo salų ūkininkams mokamoms tiesioginėms išmokoms. 8 straipsnis Viršutinė riba 1. Nepažeidžiant 11 straipsnio, visa tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje konkrečiais kalendoriniais metais, suma, pritaikius šio reglamento 7 ir 10 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, neturi būti didesnė nei šio reglamento IV priede nustatyta viršutinė riba. Prireikus, valstybės narės taiko linijinį tiesioginės išmokos sumažinimą, kad būtų laikomasi IV priede nustatytų viršutinių ribų. 2. Komisija, laikydamasi 128 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, peržiūri IV priede nustatytas viršutines ribas, siekdama atsižvelgti į: a) didžiausių sumų, kurios gali būti išmokamos teikiant tiesiogines išmokas, pakeitimus, b) Reglamente (EB) Nr. 378/2007 nurodyto savanoriško moduliavimo pakeitimus, c) struktūrinius valdų pasikeitimus. 9 straipsnis Sumos, gautos pritaikius moduliavimą 1. Visose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, gautos sumos po 7 straipsnyje nurodytų sumažinimų laikantis toliau nurodytų sąlygų turėtų būti naudojamos kaip papildoma Bendrijos parama kaimo plėtros programos priemonėms, finansuojamoms Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1698/2005. 2. Sumos, gautos sumažinus išmoką 5 procentiniais punktais, atitinkamoms valstybėms narėms pagal 128 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką skiriamos remiantis šiais kriterijais: a) žemės ūkio paskirties žeme, b) užimtumu žemės ūkyje, c) vienam gyventojui tenkančiu bendruoju vidaus produktu (BVP) pagal perkamąją galią. Tačiau bet kuri atitinkama valstybė narė gauna ne mažiau kaip 80 % visos po moduliavimo toje valstybėje narėje gautos sumos. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies antros pastraipos, jei 2000–2002 m. valstybėje narėje rugių produkcijos dalis vidutiniškai viršijo 5 % jos viso grūdų produkcijos kiekio ir jei tuo pačiu laikotarpiu jos rugių produkcijos dalis viršijo 50 % visos Bendrijos rugių produkcijos, iki 2013 m. imtinai tai valstybei narei skiriama ne mažiau kaip 90 % sumos, sukauptos toje valstybėje narėje taikant moduliavimą. Tokiu atveju, neapribojant 58 straipsnyje numatytos galimybės, rugių auginimo regionuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms skiriama ne mažiau kaip 10 % atitinkamai valstybei narei skirtos sumos. Šioje dalyje „grūdai“ reiškia V priedo I dalyje išvardytus produktus. 4. Likusi suma, sukaupta pritaikius 7 straipsnio 1 dalį, ir sumos, sukauptos pritaikius 7 straipsnio 2 dalį, skiriamos tokias sumas sukaupusioms valstybėms narėms 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Sumos panaudojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalį. 10 straipsnis Specialiosios moduliavimo naujosiose valstybėse narėse taisyklės 1. 7 straipsnis taikomas tik naujųjų valstybių narių ūkininkams konkrečiais kalendoriniais metais, jei tiesioginių išmokų tose valstybėse narėse lygis tais kalendoriniais metais pagal 110 straipsnį yra ne mažesnis nei kitose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, atsižvelgiant į sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį. 2. Jei 7 straipsnis taikomas naujųjų valstybių narių ūkininkams, pagal 7 straipsnio 1 dalį taikomas procentinis dydis neturi viršyti ūkininkui pagal 110 straipsnį taikomų tiesioginių išmokų dydžio ir kitose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares taikomo išmokų dydžio, atsižvelgiant į sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį. 3. Jei 7 straipsnyje nurodyti mokėjimai taikomi naujųjų valstybių narių ūkininkams, jiems papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, kaip nurodyta 120 straipsnyje, neišmokamos. 4. Suma, sukaupta taikant 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriama tokią sumą sukaupusioms valstybėms narėms 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ji panaudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalį. 11 straipsnis Finansinė disciplina 1. Tiesioginės išmokos tikslinamos, kai anksčiau minėtų priemonių finansavimo, numatyto Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[17] I priedo 2-oje išlaidų subkategorijoje, konkrečių biudžetinių metų prognozės, padidintos šio reglamento 122 ir 123 straipsniuose nurodytomis sumomis ir prieš taikant šio reglamento 7 ir 10 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą moduliaciją, rodo, kad pirmiau paminėta metinė riba, atsižvelgiant į 300 milijonų eurų maržą, bus viršyta. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., šiuos patikslinimus padaro ne vėliau kaip iki tų kalendorinių metų, kuriais turi būti taikomi šie patikslinimai, birželio 30 d.. 3. Taikant visų naujosiose valstybėse narėse mokamų tiesioginių išmokų padidinimų, numatytų 110 straipsnyje, grafiką, 1 dalis naujosioms valstybėms narėms taikoma tik nuo tų kalendorinių metų, kuriais naujosiose valstybėse narėse taikytinų tiesioginių išmokų lygis yra bent jau lygus tokių išmokų lygiui, nustatytam valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares. 3 SKYRIUS ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA 12 straipsnis Ūkių konsultavimo sistema 1. Valstybėse narėse turi veikti ūkininkų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistema (toliau – „ūkių konsultavimo sistema“), valdoma vienos ar kelių paskirtų institucijų ar privačių įstaigų. 2. Konsultavimo veikla apima bent jau I skyriuje minimus teisės aktais nustatytus valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus. 13 straipsnis Sąlygos 1. Ūkininkai gali savanoriškai dalyvauti ūkių konsultavimo sistemoje. 2. Valstybės narės pirmenybę skiria tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 15 000 EUR tiesioginių išmokų per metus. 14 straipsnis Patvirtintų privačių įstaigų ir paskirtų institucijų įsipareigojimai Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad 12 straipsnyje nurodytos privačios įstaigos ir paskirtos institucijos neatskleis asmeninės informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą valdantys ūkininkai, išskyrus informaciją ar duomenis apie neatitikimus ar pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais nustatytas įpareigojimas informuoti valdžios institucijas, ypač baudžiamosios teisės pažeidimų atveju. 15 straipsnis Peržiūra Ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą apie ūkių konsultavimo sistemos taikymą, prireikus pridėdama atitinkamus pasiūlymus dėl pareigos ją taikyti. 4 SKYRIUS INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA 16 straipsnis Taikymo sritis Kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, toliau – „integruotoji sistema“. Integruotoji sistema taikoma I priede išvardintoms paramos schemoms. Tiek, kiek reikalinga, ji taip pat taikoma 1 ir 2 skyriuose nustatytų taisyklių administravimui ir kontrolei. 17 straipsnis Integruotosios sistemos elementai 1. Integruotąją sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema; c) teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos, nurodytos 20 straipsnyje: d) pagalbos paraiškos; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką pagalbai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. 2. Kai taikomi šio reglamento 55 ir 56 straipsniai, integruotoji sistema apima gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą, sukurtą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004. 3. Žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema prireikus apima geografinės informacijos apie alyvuogių auginimą sistemą. 18 straipsnis Kompiuterinė duomenų bazė 1. Kompiuterinėje duomenų bazėje registruojami pagalbos paraiškose nurodyti duomenys apie kiekvieną žemės ūkio valdą. Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai iš valstybės narės kompetentingos institucijos gauti su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais susijusius duomenis nuo 2000 metų. 2. Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad šios bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinė tvarka bus kuriama nuosekliai ir vienodai visoje valstybės narės teritorijoje ir jos derės tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus. 19 straipsnis Žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema Žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais ar žemės registro dokumentais, ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai. 20 straipsnis Teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema 1. Reikėtų sukurti teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas atlikti teisių į išmokas patikrą ir vykdyti jų bei paraiškų pagalbai gauti ir žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistemos kryžminius patikrinimus. 2. Ši sistema turėtų sudaryti sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius bent jau su paskutiniais trejais iš eilės kalendoriniais ir (arba) prekybos metais. 21 straipsnis Pagalbos paraiškos 1. Ūkininkas kasmet pateikia paraišką dėl tiesioginių išmokų, prireikus nurodydamas: a) visą valdos žemės ūkio paskirties žemę, o kai valstybė narė taiko 17 straipsnio 3 dalį – alyvmedžių skaičių ir jų išsidėstymą sklype, b) prašomų panaudoti teisių į išmokas skaičių ir sumą, c) visą kitą šiame reglamente ar atitinkamos valstybės narės numatytą informaciją. 2. Valstybė narė gali nuspręsti, kad pagalbos paraiškoje turi būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių metų pagalbos paraiškoje pateiktų duomenų. Valstybė narė išplatina iš anksto atspausdintas formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus, ir pateikia kartografinę medžiagą, kurioje nurodoma tokių plotų vieta, o tam tikrais atvejais — alyvmedžių išsidėstymas. 3. Valstybė narė gali nuspręsti, kad vienoje pagalbos paraiškoje būtų nurodomos kelios ar visos paramos schemos, išvardytos I priede, arba kitos paramos schemos. 22 straipsnis Reikalavimų atitikties kontrolė 1. Valstybės narės vykdo administracinę pagalbos paraiškų kontrolę, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka sąlygas pagalbai gauti. 2. Be administracinių patikrinimų, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų atrankos patikrinimams planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) technologijas. 3. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už šiame skyriuje numatytų patikrinimų koordinavimą. Kai valstybė narė numato galimybę kai kuriuos pagal šį skyrių atliekamo darbo aspektus pavesti specializuotoms agentūroms ar firmoms, paskirtoji institucija vykdo to darbo kontrolę ir yra už jį atsakinga. 23 straipsnis Išmokų sumažinimas ir nemokėjimas tais atvejais, kai nesilaikoma pagalbos skyrimo taisyklių 1. Jei nustatoma, kad ūkininkas nesilaiko šiame reglamente numatytų pagalbos skyrimo reikalavimų, tai, nepažeidžiant šio reglamento 25 straipsnyje numatytų nuostatų dėl išmokos sumažinimo ir neskyrimo, išmoka ar sumokėtos arba mokėtinos išmokos dalis, kurios atžvilgiu laikomasi pagalbos skyrimo reikalavimų, sumažinama arba neskiriama šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Procentinė dalis, kuria sumažinama išmoka, nustatoma atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą; išmokos pagal vieną ar kelias pagalbos schemas gali būti net visiškai neskiriamos vienerius ar daugiau metų. 24 straipsnis Kompleksinio paramos susiejimo kontrolė 1. Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų. 2. Valstybės narės gali pasinaudoti egzistuojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis 1 skyriuje nurodytų teisės aktų nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų vykdymui užtikrinti. Šios sistemos, visų pirma pagal reglamentus (EB) Nr. 1760/2000 ir (EB) Nr. 21/2004 sukurta gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, yra suderinama su integruotąja sistema, kaip nurodyta šio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje. 25 straipsnis Išmokų sumažinimas arba nemokėjimas kompleksinio paramos susiejimo taisyklių nesilaikymo atveju 1. Jei bet kuriuo metu konkrečiais kalendoriniais metais (toliau – „atitinkami kalendoriniai metai“) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir toks pažeidimas yra padarytas dėl ūkininko, padavusio pagalbos paraišką atitinkamais kalendoriniais metais, veiksmų arba neveikimo, visa suteikiamų tiesioginių išmokų tam ūkininkui suma, pritaikius 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba nemokama, laikantis išsamių 26 straipsnyje nurodytų taisyklių. Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai toks pažeidimas yra padarytas dėl asmens, kuris perdavė ar perėmė žemės ūkio paskirties žemę, veiksmų ar neveikimo. Šioje dalyje „perdavimas“ – bet koks sandoris, kurį įvykdęs žemės ūkio paskirties žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti. 2. 1 dalyje nurodytas išmokų sumažinimas ar neskyrimas galimas tik jei pažeidimas yra susijęs su: a) žemės ūkio veikla, arba b) žemės ūkio paskirties sklypu valdoje. 3. Nepažeidžiant 1 dalies ir laikantis sąlygų, nustatytų 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 100 EUR ar mažesnio paramos sumažinimo ar neskyrimo vienam ūkininkui kalendoriniais metais, kai taip sumažinamos arba neskiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalį. Kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti galimybe, numatyta pirmoje pastraipoje, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad ūkininkas pašalins atitinkamo pažeidimo pasekmes. Ūkininkui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir korekcinius veiksmus, kurių jis turi imtis. 26 straipsnis Išsamios išmokų sumažinimų ir neskyrimo taisyklės kompleksinio paramos susiejimo taisyklių nesilaikymo atvejais 1. Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 25 straipsnyje, taisyklės nustatomos 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus. 2. Aplaidumo atveju išmoka sumažinama ne daugiau kaip 5 %, o pasikartojančio pažeidimo atveju – 15 %. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nemažinti išmokos, jei, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mąstą ir pastovumą, jį galima laikyti smulkiu pažeidimu. Jei pažeidimas kelia tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, jis negali būti laikomas smulkiu pažeidimu. Išskyrus atvejus, kai ūkininkas nedelsiant imasi korekcinių veiksmų pažeidimui pašalinti, kompetentinga institucija imasi reikalingų veiksmų, kurie, jei tinka, gali apsiriboti administracine kontrole, kuria užtikrinama, kad ūkininkas pašalino konkretaus pažeidimo pasekmes. Ūkininkui pranešama apie nustatytą smulkų pažeidimą ir korekcinius veiksmus, kurių jis turi imtis. 3. Tyčinio reikalavimų nesilaikymo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 % ir pagal vieną ar kelias pagalbos schemas net gali būti visiškai neskiriamos vienerius ar daugiau kalendorinių metų. 4. Bet kuriuo atveju visa suma, kuria išmoka sumažinama ar neskiriama už vienerius kalendorinius metus, negali viršyti visos 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos. 27 straipsnis Sumos, susidarančios taikant kompleksinį paramos susiejimą Sumos, gautos sumažinus išmokas arba jų neskyrus dėl to, kad nesilaikoma 1 skyriaus nuostatų, pervedamos į EŽŪGF. Valstybės narės gali pasilikti 25 % šių sumų. 28 straipsnis Suderinamumas su integruotąja sistema 1. V priede išvardytų paramos schemų taikymo tikslais valstybės narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo bei kontrolės procedūros ir integruotoji sistema yra suderinamos pagal šiuos aspektus: a) kompiuterinės duomenų bazės; b) žemės ūkio paskirties sklypų tapatybės nustatymo sistemos; c) administracinių patikrinimų. Todėl šios sistemos sudaromos taip, kad jomis be problemų ar prieštaravimų būtų galima naudotis ir keistis duomenimis. 2. Valstybės narės, taikydamos kitas Bendrijos ar nacionalines paramos schemas, nei išvardytos VI priede, į savo administravimo ir kontrolės procedūras gali įtraukti vieną ar kelias integruotosios sistemos sudedamąsias dalis. 29 straipsnis Informacija ir kontrolė 1. Komisija reguliariai informuojama apie integruotosios sistemos taikymą. Ji organizuoja šio klausimo aptarimą su valstybėmis narėmis. 2. Komisijos įgalioti atstovai, remdamiesi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 37 straipsniu ir laiku informavę susijusias kompetentingas institucijas, gali atlikti: a) bet kokius integruotosios sistemos kūrimo ir įgyvendinimo priemonių tyrimus ar kontrolę, b) patikrinimus 22 straipsnio 3 dalyje minimose specializuotose agentūrose ir firmose. 3. Niekaip nepaveikdama valstybių narių atsakomybės už integruotosios sistemos įgyvendinimą ir taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų institucijų arba asmenų pagalbos, kad būtų lengviau šią sistemą kurti, kontroliuoti ir taikyti, visų pirma, teikiant valstybių narių kompetentingoms institucijoms techninius patarimus, jeigu jos to paprašytų. 5 SKYRIUS KITOS BENDROSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis Mažiausi privalomi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti 1. Valstybės narės neteikia tiesioginių išmokų ūkininkui, jeigu: a) visa prašoma ar išmokėtina tiesioginių išmokų suma konkrečiais kalendoriniais metais neviršija 250 EUR, arba b) valdos, už kurią prašoma arba turi būti išmokėta išmoka, kriterijus atitinkantis plotas neviršija vieno hektaro. Tačiau Kipras gali nustatyti, kad mažiausias reikalavimus atitinkantis plotas yra 0,3 hektarai, o Malta – 0,1 hektaro. Tačiau 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą specialiąją teisę į išmoką turintiems ūkininkams taikoma a punkte nurodyta sąlyga. 2. Valstybės narės gali objektyviai nuspręsti neteikti tiesioginių išmokų bendrovėms ar firmoms, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje dalyje, kai jų pagrindiniuose objektuose nėra vykdoma žemės ūkio veikla. 31 straipsnis Mokėjimas 1. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visos išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas mokamos išmokų gavėjams. 2. Išmokos mokamos du kartus per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 dienos. 3. Išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas neteikiamos, kol valstybė narė pagal 22 straipsnį nepatikrina, ar ūkininkas atitinka reikalavimus paramai gauti. 4. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali: a) išmokėti avansus; b) leisti valstybėms narėms, atsižvelgiant į biudžeto padėtį, regionuose, kuriuose dėl išimtinių aplinkybių ūkininkai susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, iki gruodžio 1 d. sumokėti avansus ūkininkams, sudarančius: i) iki 50 % išmokų dydžio, arba ii) iki 80 % išmokų dydžio tais atvejais, kai avansai jau yra numatyti. 32 straipsnis Nuostata dėl pažeidimų Nepažeidžiant atskirų paramos schemų konkrečių nuostatų, išmokų gavėjams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti, kad įgytų paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, išmokos nemokamos. 33 straipsnis Peržiūra I priede išvardytos paramos schemos taikomos neapribojant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto padėtį. III ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA 1 SKYRIUS BENDRAS ĮGYVENDINIMAS 34 straipsnis Teisės į išmokas 1. Parama pagal bendrosios išmokos schemą teikiama ūkininkams, jei jie: a) turi teises į išmoką, įgytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003; b) gauna teises į išmoką pagal šį reglamentą: i) perėmę jas iš kitų subjektų; ii) iš nacionalinio rezervo, iii) pagal VII priedą, iv) pagal 68 straipsnio 4 dalies c punktą ir 65 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. 2. Šioje antraštinėje dalyje teises į išmokas turintys ūkininkai – tai ūkininkai, kuriems buvo skirtos ar galutinai perduotos teisės į išmokas. 35 straipsnis Pasinaudojimas teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą 1. Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jis pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Ūkininkui pasinaudojus teise į išmoką, suteikiama teisė jam išmokėti pagal teisę į išmoką nustatytas sumas. 2. „Reikalavimus atitinkantis hektaras“ – a) tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, įskaitant miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex 0602 90 41) apsodintus plotus, kuri yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, tais atvejais, kai sklypai naudojami ir ne žemės ūkio veiklai, daugiausia naudojama žemės ūkio veiklai. Komisija, remdamasi šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nustato išsamias reikalavimus atitinkančių hektarų panaudojimo ne žemės ūkio veiklai taisykles. b) visi sklypai, kurie atitiko reikalavimus 2007 m., ir i) kurie nebeatitinka reikalavimus atitinkančio sklypo apibrėžties po Tarybos direktyvos 79/409/EEB[18] ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2000/60/EB[19] įgyvendinimo arba ii) kuriuose susijusios schemos galiojimo laikotarpiu įveistas miškas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį. Hektarai turi atitikti reikalavimus bet kuriuo metu per kalendorinius metus. 36 straipsnis Reikalavimus atitinkančių hektarų deklaravimas 1. Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, už kuriuos jis turi teisę į išmoką. Išskyrus force majeure ar išskirtines aplinkybes, šiais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri yra ne vėlesnė kaip diena, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti. Kaip force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentinga institucija pripažįsta, pavyzdžiui: a) ūkininko mirtį; b) ilgalaikį ūkininko profesinį nedarbingumą; c) didelę stichinę nelaimę, padariusią rimtą poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei; d) nenumatytą gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimą valdoje; e) visiems ar kai kuriems ūkininko galvijams susirgus epizootinėmis ligomis. 2. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali leisti ūkininkams keisti savo deklaraciją, jei išlaikomas hektarų, atitinkančių jo teises į išmokas, skaičius ir laikomasi bendrosios išmokos skyrimo už atitinkamą plotą reikalavimų. 37 straipsnis Teisių į išmokas pakeitimas Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei nenumatyta kitaip. Komisija šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato išsamias teisių į išmokas pakeitimo taisykles, visų pirma, jei keičiama dalis tokių teisių. 38 straipsnis Kartotiniai duomenys Plotas, atitinkantis pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, dėl kurio paduodama viena bendrosios išmokos paraiška, gali būti nurodomas paraiškoje dėl bet kurios kitos tiesioginės išmokos ir dėl bet kurios kitos pagalbos, kuriai netaikomas šis reglamentas, jei nenumatyta kitaip. 39 straipsnis Žemės naudojimas tuo atveju, jei vaisių ir daržovių sektoriui bendrosios išmokos schema pradedama taikyti vėliau Jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe (toliau – „vėlesnis bendrosios išmokos schemos taikymas vaisių ir daržovių sektoriui“), regionuose, kuriuose taikomas šis sprendimas, esantys sklypai neatitiks reikalavimų, jei jie yra naudojami: a) vaisiams ir daržovėms auginti, b) maistinėms bulvėms auginti ir (arba) c) daigynams. Pirmoje pastraipoje nurodyto vėlesnio schemos taikymo sektoriuje atveju valstybės narės gali nuspręsti leisti auginti antrines kultūras pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius trunkantį laikotarpį, kiekvienais metais prasidedantį rugpjūčio 15 d. Tačiau 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ši data valstybės narės prašymu gali būti keičiama tiems regionams, kuriuose grūdinių kultūrų derlius dėl klimato sąlygų paprastai nuimamas anksčiau. 40 straipsnis Žemės naudojimas kanapėms auginti 1. Plotai, naudojami kanapėms auginti, atitinka pagalbos gavimo reikalavimus tik jei auginamų rūšių kanapėse yra ne daugiau kaip 0,2 % tetrahidrokanabinolio. Valstybės narės sukuria tetrahidrokanabinolio kiekio augaluose, auginamuose ne mažiau kaip 30 % pluoštinėms kanapėms skirtų plotų, tikrinimo sistemą. Vis dėlto, jei valstybė narė įdiegia išankstinio tokio auginimo patvirtinimo sistemą, tikrinama ne mažiau kaip 20 % ploto. 2. 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išmokos skiriamos atsižvelgiant į tam tikrų veislių sertifikuotos sėklos naudojimą. 41 straipsnis Viršutinė riba 1. Kiekvienos valstybės narės visa teisių į išmokas vertė neturi viršyti nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priede. Komisija, skirdama teises į išmokas vynuogių augintojams ir atsižvelgdama į naujausius jai valstybių narių pateiktus duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. [ vyno reglamentas ] [4a straipsnį ir 92 straipsnio 6 dalį], šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka pakeičia šio reglamento VIII priede nustatytas nacionalines viršutines ribas. Iki metų, einančių prieš nacionalinių viršutinių ribų pakeitimą, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai šio reglamento VII priedo B punkte nurodytų teisės į išmokas vertės regioninį vidurkį. 2. Siekdamos laikytis nustatytos viršutinės ribos, atitinkamais atvejais valstybės narės taiko linijinį teisės į išmokas vertės sumažinimą. 42 straipsnis Nacionalinis rezervas 1. Valstybės narės turi turėti nacionalinį rezervą, kuriame būtų laikomas VIII priede nustatytos viršutinės ribos ir visų skirtų teisių į išmokas bendros vertės skirtumas. 2. Valstybės narės gali naudotis nacionaliniu rezervu, kad pagal pirmenybę ir taikydamos objektyvius kriterijus suteiktų teises į išmokas žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams; jos tai turi daryti taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymų. 3. 68 straipsnio 1 punkto c dalies netaikančios valstybės narės, jei jos remiasi objektyviais kriterijais, ir užtikrina vienodas sąlygas visiems ūkininkams ir vengia rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad suteiktų teises į išmokas ūkininkams tose teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu, taip siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų. 4. Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės gali padidinti ūkininkams skirtų teisių į išmokas vieneto vertę ir (arba) teisių į išmokas skaičių. 43 straipsnis Nepanaudotos teisės į išmokas Jei per 2 metų teise į išmoką nebuvo pasinaudota, ji pervedama į nacionalinį rezervą, išskyrus force majeure ir išskirtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje. 44 straipsnis Teisių į išmokas perdavimas 1. Teisės į išmokas gali būti perleistos tik kitam toje pačioje valstybėje narėje įsiteigusiam ūkininkui, išskyrus perdavimą faktinio ar numatyto paveldėjimo keliu. Tačiau net faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju teisėmis į išmokas gali būti naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytos teisės į išmokas. Valstybė narė gali nuspręsti, kad teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione. 2. Teisės į išmokas gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo būdu su žeme ar be jos. Antra vertus, teisių į išmokas nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius. 3. Kai teisės į išmokas parduodamos su žeme arba be jos, valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti, kad dalis parduotų teisių į išmokas būtų grąžinama į nacionalinį rezervą, arba jų vieneto vertė būtų sumažinama skirtumą pervedant į nacionalinį rezervą pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 45 straipsnis Specialiųjų teisių į išmokas sąlygos 1. Jei nenumatyta kitaip, pagal III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 m straipsnį nustatytoms teisėms į išmokas, toliau vadinamoms „specialiosiomis teisėmis į išmokas“, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos. 2. Nukrypstant nuo 35 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuriam suteiktos specialiosios teisės į išmokas, valstybė narė leidžia nesilaikyti reikalavimo turėti pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jeigu toks ūkininkas toliau vykdo ne mažiau nei 50 % žemės ūkio veiklos, vykdytos 2000, 2001 ir 2002 kalendoriniais metais, išreikštos sąlyginiais gyvulių vienetais (GV). Pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga netaikoma Maltai. Specialioji teisė į išmokas nekeičiama. 3. Jei specialiosios teisės į išmokas yra perduodamos, jų perėmėjas negali pasinaudoti 2 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata, išskyrus faktinio ar numatomo paveldėjimo atvejus. 46 straipsnis Teisių į išmokas peržiūra Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies I-IV skyrius, vertę. Tuo tikslu teisės į išmokas gali būti laipsniškai keičiamos iš anksto nustatytais mažiausiai trimis metiniais etapais, taikant objektyvius kriterijus. Nė vienu iš šių metinių etapų teisės į išmokos vertė neturi būti mažesnė nei 50 % jos pradinės vertės ir įgyvendinus paskutinį metinį etapą gautos vertės skirtumo. Valstybės narės gali taikyti ankstesnes pastraipas atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, valstybių narių institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas. 2 SKYRIUS REGIONINIS IR DALINIS SCHEMOS ĮGYVENDINIMAS 1 SKIRSNIS REGIONINIS įGYVENDINIMAS 47 straipsnis 41 straipsnyje nurodytos viršutinės ribos regioninis paskirstymas 1. Valstybės narė, pradėjusi taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1-4 skyrius, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. bendrosios išmokos schemą taikyti regioniniu lygmeniu pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybės narės nustato regionus pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, jų institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas. Valstybės narės, kuriose pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka mažiau nei trys milijonai hektarų, gali būti laikomos vienu regionu. 3. Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, išskirsto 41 straipsnyje paminėtą viršutinę ribą regionams. 48 straipsnis Bendrojoje išmokų schemoje numatytas pagalbos lygis regionuose 1. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali nuspręsti padalinti ne daugiau kaip 50 % pagal 47 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, ir teisių į išmokas neturintiems ūkininkams. 2. Ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama pagal 48 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos atitinkamą dalį padalijant iš regioniniu lygmeniu nustatyto pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų, kaip apibrėžta 35 straipsnio 2 dalyje, skaičiaus. Šių teisių į išmokas vertė padidinama tais atvejais, kai ūkininkas iki 2010 m. gegužės 15 d. turi teisių į išmokas, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1–4 skyrių nuostatas. Tuo tikslu ūkininko teisių į išmoką regioninė vieneto vertė didinama suma, apskaičiuota remiantis visa iki 2010 m. gegužės 15 d. turėtų teisių į išmokas verte. Toks išmokų padidinimas apskaičiuojamas neviršijant regioninių ribų dalies, kuri liko pritaikius šio straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja 2010 m. pagal 35 straipsnio 2 dalį, skaičiui, išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje. 4. Ūkininkų turimos teisės į išmokas po 1 ir 2 dalyje nurodyto padalijimo anuliuojamos ir pakeičiamos naujomis, 3 dalyje nurodytomis teisėmis į išmokas. 49 straipsnis Teisių į išmokas peržiūra 1. Tinkamai pagrįstais atvejais šio reglamento 48 straipsnį taikančios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2011 m. suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų pagal šį skirsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, vertę. Tuo tikslu jos, taikydamos objektyvius kriterijus, teises į išmokas gali laipsniškai keisti mažiausiai dviem iš anksto nustatytais metiniais etapais. 2. Laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų ir remdamosi objektyviais kriterijais, valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. tinkamai pagrįstais atvejais suvienodinti teisių į išmoką, nustatytų tame skirsnyje, vertę, laipsniškai keisdamos tokias teises į išmoką mažiausiai trimis iš anksto nustatytais metiniais etapais. 1 papunktis taikomas nepažeidžiant valstybių narių sprendimų, priimtų taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 63 straipsnio 3 dalį. 3. Nė vienu iš 1 ir 2 dalyje nurodytų metinių etapų teisės į išmokos vertės sumažinimas neturi būti didesnis nei 50 % jos pradinės vertės ir vertės po paskutinio metinio etapo, skirtumo. 4. Valstybės narės 1, 2 ir 3 dalis gali taikyti atitinkamu geografiniu lygmeniu, kuris nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai, regionų institucinė ar administracinė struktūra ir (arba) regioninis žemės ūkio potencialas. 50 straipsnis Žemės naudojimas Jei valstybė narė, pasirinkusi vėliau įtraukti vaisių ir daržovių sektorių į bendrosios išmokos schemą, pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 60 straipsnyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, ūkininkai, laikydamiesi to straipsnio nuostatų, gali naudoti pagal šio reglamento 36 straipsnį deklaruotus sklypus vaisiams, daržovėms ir maistinėms bulvėms auginti. 51 straipsnis Pievos Jei taikomas 48 straipsnis, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 48 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, vieneto vertes. a) už hektarus, apsėtus pieva pagalbos už plotą paraiškų už 2008 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą, arba b) už hektarus, apsėtus daugiametėmis ganyklomis pagalbos už plotą paraiškų už 2008 m. teikimui skirtą dieną ar už bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį hektarą. 52 straipsnis Reikalavimai, keliami pagal šį skirsnį nustatytoms teisėms į išmokas 1. Teisės į išmokas, nustatytos pagal šį skirsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį, gali būti perduodamos arba naudojamos tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tos pačios. 2. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos. 2 SKIRSNIS DALINIS įGYVENDINIMAS 53 straipsnis Bendrosios nuostatos 1. Valstybė narė, neįtraukusi išmokų už avis ir ožkas bei galvijus į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsnio sąlygas, gali ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nuo 2010 m. toliau taikyti bendrosios išmokos schemą pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas ir vadovaudamasi sprendimu, priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 1 dalį. Tačiau ji gali nuspręsti, kad dalis jos nacionalinių viršutinių ribų komponento gali būti naudojama papildomoms išmokoms ūkininkams pagal šio reglamento 55 straipsnio 1 dalį ir taikyti žemesnę nei Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą. Valstybė narė, neįtraukusi išmokų už kai kuriuos vaisius ir daržoves į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 b straipsnio sąlygas, taiko bendrosios išmokos schemą pagal šiame skirsnyje nurodytas sąlygas ir vadovaudamasi sprendimu, priimtu pagal to reglamento 68 b straipsnio 1 ir 2 dalį. 2. Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 54, 55 ir 56 straipsniuose nurodytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą. Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, minimos 41 straipsnyje, komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 54, 55 ir 56 straipsnius taikyto sumažinimo procento. Visa nustatytų viršutinių ribų suma atimama iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 54 straipsnis Išmokos už avis ir ožkas Valstybės narės gali pasilikti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje paminėtų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede išvardytas išmokas už avis ir ožkas, sumą; ji kasmet ūkininkams išmoka papildomas išmokas. Papildomos išmokos avis ir ožkas auginantiems ūkininkams mokamos laikantis šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 7 skirsnio sąlygų ir neviršijant pagal 53 straipsnio 2 dalį nustatytų ribų. 55 straipsnis Išmokos už galvijus 1. Tos valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį pasiliko visą nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų šio reglamento 41 straipsnyje, komponentą ar jo dalį, skirtą priemokoms už karves žindenes, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede, kasmet išmoka papildomas išmokas ūkininkams. Papildoma išmoka siekiant skatinti ūkininkus toliau auginti karves žindenes mokama laikantis šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnio sąlygų ir neviršijant viršutinių ribų, nustatytų pagal 53 straipsnio 2 dalį. 2. Tos valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį arba 68 straipsnio 2 dalies b punktą pasiliko visą šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų, atitinkančių skerdimo priemokas už veršelius, skerdimo priemokas už kitus gyvulius arba specialiąsias priemokas už galvijų patinus, komponentą ar jo dalį, 2010 ir 2011 m. gali išmokėti papildomas išmokas ūkininkams. Papildomos išmokos mokamos už veršelių skerdimą, už galvijų, išskyrus veršelius, skerdimą ir už galvijų patinų laikymą pagal IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnio sąlygas. Papildomos išmokos sudaro 50 % pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnį taikomo lygio ir neviršija ribų, nustatytų pagal šio reglamento 53 straipsnio 2 dalį. 56 straipsnis Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves 1. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybės narės pasilieka iki 50 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodyto viršutinių ribų komponento išmokoms už pomidorus, remdamosios sprendimu, priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, atitinkama valstybė narė, nepažeisdama pagal 53 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką. Papildoma išmoka pomidorus auginantiems ūkininkams skiriama pagal šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybės narės, remdamosi savo sprendimu, priimtu taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b straipsnio 2 dalį: a) iki 2010 m. gruodžio 31 d. pasilieka ne daugiau kaip 100 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento už vaisius ir daržoves, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras; ir b) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pasilieka ne daugiau kaip 75 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras. Šiuo atveju atitinkama valstybė narė, nepažeisdama pagal 53 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką. Kaip nustato atitinkama valstybė narė, papildoma išmoka pagal IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje nurodytas sąlygas skiriama ūkininkams, auginantiems vienos ar daugiau rūšių toliau išvardytus vaisius ir daržoves: a) šviežias figas, b) šviežius citrusų vaisius, c) valgomąsias vynuoges, d) kriaušes, e) abrikosus ir nektarinus, ir f) d'Ente veislės slyvas. 3. 1 ir 2 dalyse nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas nustatytas IX priede. 3 SKYRIUS BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMOS ĮGYVENDINIMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE, TAIKANČIOSE BENDROSIOS IŠMOKOS UŽ PLOTĄ SCHEMĄ 57 straipsnis Bendrosios išmokos schemos įgyvendinimas valstybėse narėse, taikančiose bendrosios išmokos už plotą schemą 1. Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, šios antraštinės dalies nuostatos taikomos naujosioms valstybėms narėms, taikančioms V antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą. 42 ir 45 straipsniai bei 2 skyriaus 1 skirsnis netaikomi. 2. Bet kuri naujoji valstybė narė, taikanti bendrosios išmokos už plotą schemą, 53 straipsnio 1 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima iki metų, einančių iki tų metų, kuriais ji pirmą kartą taikys bendrosios išmokos schemą, rugpjūčio 1 d. 3. Bet kuri naujoji valstybė narė, taikanti bendrosios išmokos už plotą schemą, gali nustatyti, kad „reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai ne tik 35 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis plotas, bet ir bet kuris valdos žemės ūkio naudmenų plotas, kuris 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo metu buvo naudojamas gamybai. 58 straipsnis Paramos paraiška 1. Ūkininkai kreipiasi dėl paramos pagal bendrosios išmokos schemą iki datos, kurią turi nustatyti naujosios valstybės narės, tačiau ne vėliau kaip iki gegužės 15 dienos. 2. Išskyrus force majeure ir išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje, ūkininkams neskiriamos jokios teisės į išmokas, jei jie nesikreipia dėl bendrosios išmokos schemos iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų gegužės 15 dienos. 59 straipsnis Nacionalinis rezervas 1. Siekdamos sukaupti nacionalinį rezervą, naujosios valstybės narės nacionalinėms viršutinėms riboms taiko linijinį procentinio dydžio sumažinimą. 2. Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 3. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų konkrečiuose sektoriuose dirbantiems ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje dėl perėjimo prie bendrosios išmokos schemos. 4. Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą teisėms į išmoką skirti ūkininkams, pradėjusiems žemės ūkio veiklą po 2007 m. sausio 1 d. ir negavusiems jokių tiesioginių išmokų 2007 m. 5. Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos, kad visiems ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad teises į išmokas paskirstytų ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos pertvarkymo ir (arba) vystymo programos, susijusios su valstybės intervencinių priemonių taikymu, taip siekiant išvengti žemės apleidimo ir (arba) kompensuoti konkrečius tose teritorijose veikiančių ūkininkų nuostolius dėl nepalankių ūkininkauti sąlygų. 6. 2–5 dalių taikymo tikslais naujosios valstybės narės gali padidinti konkretaus ūkininko teisių į išmokas vieneto vertę, neviršydamos 5000 EUR, ir (arba) suteikti tokiam ūkininkui naujų teisių į išmokas. 7. Jei valstybėms narėms trūksta nacionalinio rezervo lėšų, jos taiko linijinį teisių į išmokas sumažinimą. 60 straipsnis 41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos 1. Naujosios valstybės narės bendrosios išmokos schemą gali taikyti regioniniu lygmeniu. 2. Naujosios valstybės narės apibrėžia regionus remdamosi objektyviais kriterijais. 3. Prireikus, naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, 41 straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą, sumažintą pagal 59 straipsnį, padalija regionams. 61 straipsnis Teisių į išmoką skyrimas 1. Visiems ūkininkams suteikiamos teisės į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama 41 straipsnyje nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijant iš nacionaliniu lygiu nustatytų teisių į išmoką skaičiaus, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje. 2. Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja pagal 36 straipsnio 1 dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiui, išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje. 3 . Nukrypdamos nuo 2 dalies, naujosios valstybės narės gali nuspręsti, kad vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius lygus visų hektarų, už kuriuos jam suteikta teisė į bendrąją išmoką už plotą 2005, 2006 ir 2007 m., trijų metų vidurkiui, išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, kaip apibrėžta 36 straipsnio 1 dalyje. 62 straipsnis Pievos Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, gali taip pat nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 61 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, vieneto vertes: a) už hektarus pievų, nustatytų 2008 m. birželio 30 d., ir už visus kitus reikalavimus atitinkančius hektarus, arba b) už daugiamečių pievų, nustatytų 2008 m. birželio 30 d., hektarus ir už visus kitus reikalavimus atitinkančius hektarus. 63 straipsnis Teisėms į išmokas taikomos sąlygos 1. Pagal šį skyrių nustatytos teisės į išmokas gali būti perduodamos tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tokios pačios. 2. Naujosios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, vėliausiai iki metų, einančių iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų, rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti, kad pagal šį skyrių nustatytos teisės į išmokas būtų laipsniškai keičiamos, siekiant iš anksto nustatytais etapais ir pagal objektyvius kriterijus suvienodinti jų vertę. 3. Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, nurodytas 36 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik jei bent per vienerius kalendorinius metus jis panaudoja, kaip apibrėžta 35 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas. 4 SKYRIUS SUSIETŲJŲ IŠMOKŲ ĮTRAUKIMAS Į BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMĄ 64 straipsnis Susietosios paramos įtraukimas į bendrosios išmokos schemą Valstybės narės nuo 2010 m. įtraukia paramą, kurią galima teikti pagal susietosios paramos schemas, nurodytas X priedo I, II ir III punktuose, į bendrosios išmokos schemą pagal šiame skyriuje nurodytas taisykles. 65 straipsnis Į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos schemos įtraukimas 1. XI priede nurodytas sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo I punkte nurodytas schemas, valstybės narės paskirsto atitinkamų sektorių ūkininkams remdamosi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdamos, visų pirma, į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą per vienerius ar daugiau metų 2005–2008 m. laikotarpiu. 2. Valstybės narės didina konkretaus ūkininko teisių į išmokas vertę, remdamosi sumomis, gautomis taikant 1 dalį. Ūkininko turimos teisės į išmoką vertės padidėjimas apskaičiuojamas ankstesnėje dalyje nurodytą sumą padalijus iš kiekvieno susijusio ūkininko turimų teisių į išmokas. Tačiau jei susijusiame sektoriuje veiklą vykdantis ūkininkas teisių į išmoką neturi, jam skiriama tiek teisių į išmokas, kurių; a) skaičius yra lygus pagal 36 straipsnio 1 dalį jo deklaruojamų hektarų skaičiui už tuos metus, kai susietoji parama buvo įtraukta į bendrosios išmokos schemą, b) vertė apskaičiuojama padalijant pirmoje dalyje nurodytą sumą iš skaičiaus, nustatyto pagal a punktą. 66 straipsnis Iš dalies į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos schemos įtraukimas Sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo II punkte nurodytas schemas, valstybės narės atitinkamų sektorių ūkininkams paskirsto atsižvelgdamos į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą 2000–2002 m. laikotarpiu. Tačiau valstybės narės, laikydamosi objektyvių kriterijų, gali pasirinkti naujesnį reprezentacinį laikotarpį. Valstybės narės didina teisių į išmokas vertę susijusiems ūkininkams arba skiria teises į išmokas pagal 65 straipsnio 2 dalies nuostatas. 67 straipsnis Neprivalomas iš dalies į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos schemos įtraukimas Jei valstybė narė nepriima 53 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo, sumos, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal X priedo III punkte nurodytas schemas, įtraukiamos į bendrosios išmokos schemą pagal 66 straipsnyje išdėstytas nuostatas. 5 SKYRIUS SPECIALIOJI PARAMA 68 straipsnis Bendrosios taisyklės 1. Valstybės narės vėliausiai iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti nuo 2010 kalendorinių metų panaudoti iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 41 straipsnyje, paramai ūkininkams: a) siekdamos i) paremti konkrečius ūkininkavimo metodus, padedančius apsaugoti arba gerinti aplinką, ii) padėti gerinti žemės ūkio produktų kokybę, arba iii) padėti gerinti prekybą žemės ūkio produktais; b) pašalinti konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse, c) teritorijose, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, kad būtų išvengta žemės apleidimo ir (arba) pašalintos specifinės kliūtys tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams, d) teikiant įnašus įmokoms už pasėlių draudimą pagal 69 straipsnyje nurodytas sąlygas, e) savitarpio pagalbos fondams gyvulių ir augalų ligų atvejais pagal 70 straipsnyje nurodytas sąlygas. 2. Parama priemonėms, nurodytoms 1 pastraipos a punkte gali būti teikiama: a) jei i) tai parama konkretiems ūkininkavimo metodams, nurodytiems tos pastraipos i punkte; ją teikiant, reikia laikytis agrarinės aplinkosaugos išmokų reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 3 dalyje, ii) tai parama žemės produktų kokybei gerinti, nurodyta tos pastraipos ii punkte; ją teikiant, reikia laikytis Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006, Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006, Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007[20] ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus reikalavimų iii) tai parama prekybai žemės ūkio produktais gerinti, nurodyta tos pastraipos iii punkte; ją teikiant, reikia laikytis Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 2–5 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir b) tik siekiant kompensuoti faktiškai patirtas papildomas išlaidas ir negautas pajamas, kad būtų įgyvendinti susiję tikslai. 3. Parama priemonėms, nurodytoms 1 pastraipos b punkte gali būti teikiama tik: a) visapusiškai įgyvendinus bendrosios išmokos schemą atitinkamame sektoriuje pagal 54, 55 ir 71 straipsnius. b) tiek, kiek reikia siekiant sukurti paskatas dabartiniam gamybos lygiui išlaikyti. 4. Parama, teikiama pagal 1 pastraipos a, b ir e punktuose nurodytas priemones, turi neviršyti 2,5 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių ribų. Valstybės narės gali nustatyti tarpines ribas kiekvienai priemonei. 5. Parama priemonėms nurodytoms: a) 1 pastraipos a ir d punktuose, teikiama išmokant metines papildomas išmokas, b) 1 pastraipos b punkte, teikiama išmokant metines papildomas išmokas, kaip antai, išmokas už galvijų vienetą ar išmokas už pievą, c) 1 pastraipos c punkte, teikiama padidinant vieneto vertę ir (arba) ūkininko teisių į išmoką skaičių, d) 1 pastraipos e punkte, teikiama išmokant kompensacines išmokas, kaip nurodyta 70 straipsnyje. 6. Perduoti teises į išmokas padidinus vieneto vertę ir suteikus papildomos teisės į išmokas, kaip nurodyta 5 pastraipos c punkte, galima tik jei perduodant teises į išmokas, perduodamas ir atitinkamas reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius. 7. Parama 1 pastraipoje nurodytoms priemonėms yra suderinama su kitomis Bendrijos priemonėmis ir politikos sritimis. 8. Valstybės narės kaupia lėšas, reikalingas teikti paramai, nurodytai: a) 1 pastraipos a, b, c ir d punktuose, taikydamos linijinį ūkininkų teisių į išmokas sumažinimą ir (arba) iš nacionalinio rezervo, b) 1 pastraipos e punkte, prireikus, taikydamos linijinį vienos ar daugiau susijusių išmokų gavėjams sumažinimą pagal šios antraštinės dalies nuostatas ir neviršydamos 1 ir 3 pastraipose nurodytų ribų. 9. Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato šioje skiltyje nurodytos paramos teikimo sąlygas, visų pirma siekdama užtikrinti suderinamumą su kitomis Bendrijos priemonėmis bei politikos sritimis ir išvengti paramos kaupimosi. 69 straipsnis Pasėlių draudimas 1. Valstybės narės gali teikti finansinius indėlius pasėlių draudimo įmokoms, kai apsidraudžiama nuo nuostolių dėl nepalankių klimato sąlygų. Šiame straipsnyje „nepalankios oro sąlygos“ – tai tokie gamtos reiškiniai, kurie gali būti prilyginti stichinėms nelaimėms, kaip antai: šalna, kruša, ledas, lietus arba sausra, kurios sunaikina daugiau kaip 30 % atitinkamo ūkininko praėjusių trejų metų metinio produkcijos vidurkio arba trejų metų vidurkio, apskaičiuoto remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius produkcijos rezultatus. 2. Ūkininkui suteikiama parama iš finansinio indėlio sudaro 60 % mokėtinos draudimo įmokos. Valstybės narės, atsižvelgdamos į klimato padėtį arba į susijusio sektoriaus padėtį, gali nuspręsti paramos iš finansinio indėlio dalį padidinti iki 70 %. Valstybės narės gali nustatyti didžiausią leistiną draudimo įmokos sumą, jei tokiai įmokai kompensuoti gali būti teikiama parama iš finansinio indėlio. 3. Apdraudus pasėlius, draudimas galioja tik tada, jei tokias nepalankias oro sąlygas formaliai pripažino susijusios valstybės narės kompetentinga institucija. 4. Išmokos tokiems nuostoliams kompensuoti neturi viršyti visų 1 pastraipoje nurodytų nuostolių kompensavimo išlaidų; jas išmokant, nereikalaujama nurodyti būsimos gamybos tipo ar kiekio ir nesiekiama tai nustatyti. 5. Parama iš finansinio indėlio tiesiogiai teikiama susijusiam ūkininkui. 6. Bendrija iš 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų bendrai su valstybe nare finansuoja pastarosios finansinių indėlių teikimo išlaidas, sumokėdama 40 % reikalavimus atitinkančių draudimo įmokos sumų, nustatytų pagal šio straipsnio 2 dalį. Pirmos pastraipos nuostatomis nepažeidžiamos valstybių narių teisės iš dalies ar visiškai finansuoti finansinius indėlius, taikant privalomas kolektyvinės atsakomybės sistemas susijusiuose sektoriuose. 7. Parama iš finansinio indėlio nėra kliūtis draudimo paslaugų vidaus rinkai. Pagalba neturi būti teikiama tik draudimo paslaugoms, kurias teikia viena draudimo bendrovė arba bendrovių grupė, arba teikiama tik su sąlyga, kad draudimo sutartis būtų pasirašyta su toje valstybėje narėje įsteigta bendrove. 70 straipsnis Savitarpio pagalbos fondai gyvūnų ir augalų ligų atvejais 1. Siekdamos kompensuoti ūkininkų ekonominius nuostolius dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, valstybės narės gali teikti jiems finansinę kompensaciją finansinių indėlių į savitarpio pagalbos fondus forma. 2. Šiame straipsnyje: (a) „savitarpio pagalbos fondas“ – tai valstybės narės pagal nacionalinius įstatymus akredituota ūkininkų apsidraudimo sistema, kurią taikant išmokamos kompensacinės išmokos tai sistemai priklausantiems ir ekonominių nuostolių dėl gyvūnų ligos protrūkio patyrusiems ūkininkams; (b) „ekonominiai nuostoliai“ – visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl ūkininko taikytų išskirtinių priemonių, siekiant sumažinti pasiūlą susijusioje rinkoje arba didelį gamybos sumažėjimą. Išlaidos, kurios gali būti kompensuojamos pagal kitas Bendrijos nuostatas, ir išlaidos, patirtos taikant visas kitas sveikatos ir veterinarines arba fitosanitarines priemones, nelaikomos ekonominiu nuostoliu. 3. Finansinė kompensacija iš savitarpio pagalbos fondo mokama tiesiogiai ekonominių nuostolių patyrusiems ūkininkams, kurie yra to fondo nariai. Savitarpio pagalbos fondų išmokamų finansinių kompensacijų šaltinis: (a) ūkininkų, kurie yra fondo nariai, į fondą įneštos kapitalo atsargos ir (arba) (b) fondų komercinėmis sąlygomis paimtos paskolos. Pradinės kapitalo atsargos valstybės lėšomis nepapildomos. 4. 1 pastraipoje nurodyti finansiniai įnašai gali būti mokami, siekiant: (a) padengti daugiausiai trejų metų administracines išlaidas, patirtas steigiant savitarpio pagalbos fondą, (b) grąžinti komercinių paskolų, kurias savitarpio pagalbos fondas paėmė siekdamas išmokėti finansines kompensacijas ūkininkams, pagrindinę sumą ir palūkanas, c) savitarpio pagalbos fondui išmokėti iš kapitalo atsargų sumas, skirtas ūkininkų finansinėms kompensacijoms. Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato ilgiausią ir trumpiausią paskolų, naudojamų finansiniams indėliams, suteikimo laikotarpį. Jei fondas moka finansinę kompensaciją pagal pirmos pastraipos c punktą, valstybės finansinis indėlis mokamas tuo pačiu ritmu, kaip nustatyta minimalaus laikotarpio komercinei paskolai. 5. Parama iš finansinio indėlio negali viršyti 60 % 4 dalyje nurodytų išlaidų. Valstybės narės, atsižvelgdamos į susijusio sektoriaus padėtį, paramą iš finansinio indėlio gali padidinti iki 70 %. Savitarpio pagalbos fondui priklausantys ūkininkai padengia tas išlaidas, kurios nėra finansuojamos iš finansinių indėlių. Valstybės narės gali nustatyti išlaidų, kurios gali būti padengiamos iš finansinių indėlių, ribas, taikydamos: (a) viršutines ribas fondui, (b) atitinkamas viršutines ribas vienetui. 6. Valstybių narių išlaidos finansiniams indėliams bendrai finansuojamos Bendrijos iš 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų – Bendrija apmoka 40 % 4 dalies reikalavimus atitinkančių sumų. Pirmos pastraipos nuostatomis nepažeidžiamos valstybių narių teisės iš dalies ar visiškai finansuoti finansinius indėlius, taikant privalomas kolektyvinės atsakomybės sistemas susijusiuose sektoriuose. 7. Valstybės narės nustato savitarpio pagalbos fondų sudarymo ir valdymo taisykles, visų pirma siekdamos suteikti kompensacines išmokas ūkininkams krizių atveju arba siekdamos tokias taisykles administruoti ir kontroliuoti. 8. Valstybės narės pateikia Komisijai šio straipsnio įgyvendinimo metinę ataskaitą. Ataskaitos formą, turinį, pateikimo laiką ir terminus nustato Komisija 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. IV ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS PAGALBOS SCHEMOS 1 SKYRIUS BENDRIJOS PAGALBOS SCHEMOS 1 SKIRSNIS SPECIALI IšMOKA Už RYžIUS 71 straipsnis Taikymo sritis Už 2009, 2010 ir 2011 m. pagalba ūkininkams, auginantiems ryžius, kurių klasifikacinis KN kodas yra 1006 10, skiriama šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis. 72 straipsnis Pagalbos teikimo sąlygos ir suma 1. Pagalba skiriama už ryžiais apsėtos žemės, kurioje augalų pasėliai išlaikomi bent jau iki žydėjimo įprastomis vegetacinėmis sąlygomis pradžios, hektarą. Vis dėlto, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų žydėjimo etapas nepasiekiamas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui. 2. Nustatoma tokia pagalba pagal derlingumą susijusiose valstybėse narėse: (EUR/ha) | 2009 m. | 2010 ir 2011 m. | Bulgarija | 345,255 | 172,627 | Graikija | 561,00 | 280,5 | Ispanija | 476,25 | 238,125 | Prancūzija | 411,75 | 205,875 | Italija | 453,00 | 226,5 | Vengrija | 232,50 | 116,25 | Portugalija | 453,75 | 226,875 | Rumunija | 126,075 | 63,037 | 73 straipsnis Plotai Nustatomas kiekvienos atitinkamus produktus gaminančios valstybės narės nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Baziniai plotai yra tokie: - Bulgarijos – 4 166 ha - Graikijos – 20 333 ha - Ispanijos – 104 973 ha - Prancūzijos – 19 050 ha - Italijos – 219 588 ha - Vengrijos 3 222 ha - Portugalijos – 24 667 ha - Rumunijos – 500 ha. Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, savo bazinį plotą gali skirstyti į subbazinius plotus. 74 straipsnis Nustatyto plotų dydžio viršijimas 1. Kai valstybėje narėje ryžiais apsėtas plotas konkrečiais metais viršija 73 straipsnyje nurodytą bazinį plotą, tais metais plotas, už kurį prašoma pagalbos, mažinamas proporcingai kiekvienam ūkininkui. 2. Kai valstybė narė savo bazinį plotą ar plotus skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje nurodytas ploto sumažinimas taikomas tik ūkininkams tuose subbaziniuose plotuose, kuriuose viršijamos ribos. Plotas mažinamas, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinio ploto plotai, kurie neviršija ribų, perskirstomi į subbazinius plotus, kuriuose tos ribos yra viršijamos. 2 SKIRSNIS PAGALBA Už KRAKMOLINES BULVES 75 straipsnis Pagalbos dydis Pagalba skiriama ūkininkams, auginantiems bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves. Išmokos suma skiriama už bulvių, kurių reikia vienai tonai krakmolo pagaminti, kiekį. Nustatoma tokia išmoka: a) 66,32 EUR 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metais; b) 33,16 EUR 2011–2012 ir 2012–2013 prekybos metais. Ši suma derinama atsižvelgiant į krakmolo kiekį bulvėse. 76 straipsnis Sąlygos Pagalba mokama tik už bulvių kiekį, dėl kurio užauginimo sudaroma bulvių augintojo ir krakmolo gamintojo sutartis, neviršijant tokia įmonei skirtos kvotos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007[21] 84a straipsnio 2 dalyje. 3 SKIRSNIS SPECIALI IšMOKA Už MEDVILNę 77 straipsnis Taikymo sritis Pagalba ūkininkams, auginantiems medvilnę, kurios klasifikacinis KN kodas yra 5201 00, skiriama šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. 78 straipsnis Sąlygos 1. Pagalba skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės hektaro plotą. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje valstybė narė leidžia auginti medvilnę, yra apsėtas leidžiamomis medvilnės rūšimis, o derlius jame nuimamas įprastomis auginimo sąlygomis. 77 straipsnyje nurodyta pagalba išmokama už gerą ir tinkamos parduoti kokybės medvilnę. 2. Valstybės narės suteikia leidimą naudoti 1 dalyje minimą žemę ir sėti toje dalyje minimų rūšių medvilnę pagal išsamias taisykles ir sąlygas, priimtas 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 79 straipsnis Baziniai plotai ir sumos 1. Nustatomi tokie valstybių baziniai plotai: - Bulgarijos – 10 237 ha - Graikijos – 370 000 ha - Ispanijos – 70 000 ha - Portugalijos – 360 ha. 2. Pagalbos dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą: - Bulgarijai – 263 EUR, - Graikijai 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų, - Ispanijai – 1 039 EUR, - Portugalijai – 556 EUR. 3. Jei konkrečioje valstybėje narėje pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis medvilnės plotas tam tikrais metais viršija 1 dalyje nurodytą bazinį plotą, 2 dalyje tai valstybei narei nustatyta pagalba sumažinama proporcingai tiek, kiek buvo viršytas bazinis plotas. Tačiau Graikijos atveju, kad būtų neviršyta visa 202,2 milijonų EUR suma, proporcingai sumažinama pagalbos suma, nustatyta už tą nacionalinio bazinio ploto dalį, kuri sudaro 70 000 hektarų. 4. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 80 straipsnis Patvirtintos tarpšakinės organizacijos 1. Šiame skyriuje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“– tai juridinis asmuo, sudarytas iš medvilnę auginančių ūkininkų ir mažiausiai vienos medvilnės valymo įmonės, kuris vykdo tokią veiklą: - padeda geriau koordinuoti medvilnės pateikimą į rinką, visų pirma vykdydamas mokslinius tyrimus ir rinkos tyrimus, - rengia su Bendrijos taisyklėmis suderinamas standartines sutarčių formas, - orientuoja gamybą į tokius produktus, kurie yra geriau pritaikyti rinkos poreikiams ir vartotojų reikalavimams, visų pirma susijusius su produktų kokybe ir vartotojų apsauga, - atnaujina produkto kokybės gerinimo metodus ir būdus, - pasitelkdama kokybės sertifikavimo schemas, kuria rinkos strategijas medvilnės vartojimui skatinti. 2. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, patvirtina tarpšakines organizacijas, kurios atitinka kriterijus, nustatomus 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 81 straipsnis Pagalbos išmokėjimas 1. Ūkininkams pagalba skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą, kaip numatyta 79 straipsnyje. 2. Tiems ūkininkams, kurie yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, pagalba skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą 79 straipsnio 1 dalyje nurodytame baziniame plote, pagalbos sumą už hektarą padidinant 3 eurais. 4 SKIRSNIS PAGALBA CUKRINIų RUNKELIų IR CUKRANENDRIų AUGINTOJAMS 82 straipsnis Taikymo sritis 1. Valstybėse narėse, kurios suteikė Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnyje numatytą restruktūrizavimo pagalbą už ne mažiau kaip 50 % Reglamento (EB) Nr. 318/2006[22] III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos cukraus kvotos, Bendrijos pagalba skiriama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams. 2. Pagalba skiriama ne daugiau kaip penkerius metus iš eilės nuo prekybos metų, kuriais pasiekiamas 1 dalyje nurodyta 50 % riba, bet ne už vėlesnius kaip 2013–2014 prekybos metus. 83 straipsnis Sąlygos Pagalba skiriama už cukraus, pagaminto iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, tiekiamų pagal sutartis, sudarytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 50 straipsnį, kvotos kiekį. 84 straipsnis Pagalbos dydis Pagalba nurodoma už standartinės kokybės balto cukraus toną. Pagalbos dydis lygus pusei dydžio, gauto šio reglamento XII priede nurodytos viršutinės ribos, numatytos atitinkamai valstybei narei už atitinkamus metus, dydį padalinus iš Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos bendros cukraus ir inulino sirupo kvotos. Šio reglamento 110 ir 120 straipsniai netaikomi pagalbai, teikiamai cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams. 5 SKIRSNIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IšMOKOS Už VAISIUS IR DARžOVES 85 straipsnis Pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą 1. Taikant 56 straipsnio 1 dalį arba 117 straipsnio 1 dalį, pomidorų, kurie tiekiami perdirbimui, augintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba. 2. Taikant 56 straipsnio 2 dalį arba 117 straipsnio 2 dalį tam tikrų vieno ar daugiau vaisių ir daržovių produktų, išvardytų 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurie tiekiami perdirbimui, gamintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės. 86 straipsnis Pagalbos dydis ir jos skyrimo reikalavimai 1. Valstybės narės, vadovaudamosi objektyviais kriterijais, nustato pagalbos už hektarą, kuriame auginami pomidorai ir vaisiai bei daržovės, išvardyti 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, dydį. 2. Visa išmokų suma negali viršyti pagal 53 straipsnio 2 dalį ar 117 straipsnį nustatytos viršutinės ribos. 3. Pagalba teikiama tik už tuos plotus, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies j punkte išvardytų produktų. 4. Subjektams, norintiems gauti Bendrijos pagalbą, valstybės narės gali taikyti papildomus objektyvius kriterijus, įskaitant reikalavimą, kad ūkininkai būtų gamintojų organizacijos nariai arba gamintojų grupė, pripažinta atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį ar 152d straipsnį. 6 SKIRSNIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IšMOKOS Už UOGAS 87 straipsnis Išmoka už uogas 1. Laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d., perdirbti tiekiamoms braškėms, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0810 10 00, ir avietėms, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0810 20 00, taikoma pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą. 2. Pagalba teikiama tik už tuos plotus, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies j punkte išvardytų produktų. 3. Bendrijos mokamos pagalbos dydis – 230 eurų už hektarą. 4. Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą. Visa Bendrijos ir valstybės narės kartu teikiama pagalba neturi viršyti 400 EUR už hektarą. 5. Pagalba teikiama tik už didžiausius leistinus nacionalinius garantuotus plotus, kurie valstybėse narėms paskirstyti taip: Valstybė narė | Nacionalinis garantuojamas plotas (hektarais) | Bulgarija | 2 400 | Vengrija | 1 700 | Latvija | 400 | Lietuva | 600 | Lenkija | 48 000 | Jei pagalbos teikimo reikalavimus atitinkantis plotas atitinkamoje valstybėje narėje ir atitinkamais metais viršija maksimalų nacionalinį garantuojamą plotą, 3 dalyje nurodyta pagalbos suma sumažinama proporcingai maksimalaus nacionalinio garantuojamo ploto perviršiui. 6. 110 ir 120 straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už uogas. 7 SKIRSNIS PRIEMOKOS Už AVIS IR OžKAS 88 straipsnis Taikymo sritis Taikydamos 54 straipsnį, valstybės narės šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, avis ir ožkas auginantiems ūkininkams kasmet skiria priemokas ar papildomas išmokas. 89 straipsnis Apibrėžtys Šiame skirsnyje vartojamos tokios apibrėžtys: a) „avelė“ – bet kurios avių rūšies patelė, kuri bent kartą ėriavosi arba yra bent vienerių metų; b) „vedeklė“ – bet kurios ožkų rūšies patelė, kuri bent kartą vedė ožiukus arba yra bent vienerių metų. 90 straipsnis Priemoka už avelę ir vedeklę 1. Ūkininkas, laikantis aveles savo valdoje ir pateikęs priemokos paraišką, gali gauti priemokas už avelių laikymą (priemoka už avelę). 2. Ūkininkas, laikantis vedekles savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti priemokas už vedeklių laikymą (priemoka už vedeklę). Šios priemokos skiriamos ūkininkams konkrečiose vietovėse, kuriose šių gyvulių auginimas atitinka tokius kriterijus: a) ožkos auginamos daugiausia ožkienos gamybai; b) ožkų ir avių auginimo būdai yra panašūs. Tokių vietovių sąrašas sudaromas 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 3. Priemokos už aveles ir vedekles mokamos už kalendorinius metus kaip metinės išmokos ūkininkui už reikalavimus atitinkantį gyvulį neviršijant individualių viršutinių ribų Valstybė narė nustato mažiausią gyvulių, dėl kurių pateikiama paraiška gauti priemokas, skaičių. Mažiausias skaičius yra ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 50 gyvulių. 4. Priemoka už vieną avelę yra 21 euras. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už avelę mokama 6,8 euro priemoka. 5. Priemoka už vieną vedeklę yra 6,8 euro. 91 straipsnis Papildoma priemoka 1. Papildomos priemokos mokamos ūkininkams tose vietovėse, kuriose avių ir ožkų auginimas yra tradicinė veikla arba didelę kaimo ekonomikos dalį sudaranti veikla. Tokias vietoves nustato valstybės narės. Bet kuriuo atveju papildoma priemoka skiriama tik tam ūkininkui, kurio ne mažiau kaip 50 % žemės ūkiui naudojamo valdos ploto yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, apibrėžtose Reglamento (EB) Nr. 1257/1999. 2. Papildoma priemoka taip pat skiriama ūkininkui, kuris vykdo sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas, jei: a) ne mažiau kaip 90 % gyvulių, už kuriuos pateikta paraiška gauti priemoką, ne trumpiau kaip 90 dienų iš eilės ganoma reikalavimus atitinkančiame plote, nustatytame pagal 1 dalį, ir b) valdos pagrindinė buveinė yra tiksliai apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kurios atžvilgiu valstybės narės nustatė, kad joje sezoninis gyvulių pervarymas į naujas ganyklas yra tradiciškai taikomas auginant avis ir (arba) ožkas ir kad toks gyvulių judėjimas yra būtinas dėl pakankamo pašarų kiekio stokos sezoninio gyvulių pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu. 3. Papildoma priemoka už vieną avelę ir už vieną vedeklę yra 7 eurai. Papildoma priemoka skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis skiriamos priemokos už aveles ir vedekles. 92 straipsnis Bendrosios išmokų taisyklės 1. Priemokos ūkininkams gavėjams mokamos atsižvelgiant į tai, kiek avelių ir (arba) vedeklių laikoma jų valdose mažiausiu privalomu laikotarpiu, kuris turi būti nustatomas 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 2. Siekiant įgyti teisę gauti tiesiogines priemokas, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 21/2004. 93 straipsnis Individualios ribos 1. 2009 m. sausio 1 d. vienam ūkininkui nustatyta individuali viršutinė riba, nurodyta 90 straipsnio 3 dalyje, lygi pagal atitinkamas Bendrijos taisykles 2008 m. gruodžio 31 d. jo turimų teisių į priemokas skaičiui. 2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisių į priemoką suma jų teritorijoje neviršytų 4 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir kad būtų išlaikomas 96 straipsnyje minimo nacionalinio rezervo lygis. Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos pagal 111 straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikomas 54 straipsnis, individualios viršutinės ribos gamintojams skiriamos ir 95 straipsnyje nurodytas nacionalinis rezervas sukuriamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje. 3. Teisės į priemokas, kurios buvo panaikintos taikant priemonę pagal 2 dalį, yra panaikinamos. 4. Taikomos šios viršutinės ribos: Valstybė narė | Teisės (x 1000) | Bulgarija | 2 058,483 | Čekija | 66,733 | Danija | 104 | Estija | 48 | Ispanija | 19 580 | Prancūzija | 7 842 | Kipras | 472,401 | Latvija | 18,437 | Lietuva | 17,304 | Vengrija | 1 146 | Lenkija | 335,88 | Portugalija | 2 690 | Rumunija | 5 880,620 | Slovėnija | 84,909 | Slovakija | 305,756 | Suomija | 80 | Iš viso | 40 730,523 | 94 straipsnis Teisių į priemokas perdavimas 1. Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą ją perimančiam asmeniui, ūkininkas gali perduoti visas savo teises į priemokas. 2. Ūkininkas taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos. Jei teisės perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių dalis be jokios kompensacijos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamai perskirstyti. Valstybės narės gali įsigyti teises į priemokas iš ūkininkų, kurie savanoriškai sutinka atiduoti visas savo teises ar jų dalį. Tokiu atveju už ūkininkų įsigijamas tokias teises gali būti sumokama iš nacionalinių biudžetų. Nukrypdamos nuo 1 dalies valstybės narės tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali numatyti, kad parduodant ar kitu būdu perduodant valdą, teises perduotų nacionalinio rezervo tarpininkas. 3. Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisių į priemokas perdavimui už pažeidžiamų vietovių ar regionų, kuriuose avių auginimas yra ypač svarbus vietos ekonomikai, ribų. 4. Valstybės narės gali leisti iki tam tikros jų nustatytos datos, kad dalis teisių į priemokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti, būtų perduotos laikinai. 95 straipsnis Nacionalinis rezervas 1. Kiekviena valstybė narė turi turėti nacionalinį teisių į priemokas rezervą. 2. Visos teisės į priemokas, kurių atsisakyta pagal 94 straipsnio 2 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, įtraukiamos į nacionalinį rezervą. 3. Valstybės narės gali paskirti teises į priemokas ūkininkams neviršydamos nacionalinių rezervų ribų. Skirstydamos šias teises, pirmenybę jos visų pirma teikia veiklą pradedantiesiems jauniesiems ūkininkams ir kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams. 96 straipsnis Viršutinės ribos Prašomos priemokos suma negali viršyti Komisijos pagal 53 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos. Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama kiekvienam ūkininkui skiriama pagalba. 8 SKIRSNIS IšMOKOS Už GALVIJUS 97 straipsnis Taikymo sritis Taikydamos 55 straipsnį, valstybės narės šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, moka pagal šį straipsnį pasirinktą išmoką ar išmokas. 98 straipsnis Apibrėžtys Šiame skirsnyje: a) „regionas“ – valstybė narė arba regionas valstybėje narėje konkrečios valstybės narės pasirinkimu, b) „bulius“ – nekastruotas galvijų patinas, c) „jautis“ – kastruotas galvijų patinas, d) „karvė žindenė“ – mėsinės veislės karvė arba karvė, atsivesta sukryžminus su mėsinės veislės gyvulio sėkla, priklausanti bandai, kurios veršeliai auginami mėsai, e) „telyčia“ – nė karto nesiveršiavusi vyresnė nei aštuonių mėnesių galvijų patelė. 99 straipsnis Specialioji priemoka 1. Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijų patinus ir pateikęs paraišką, gali gauti specialiąją priemoką. Ji skiriama kaip metinė priemoka kartą per kalendorinius metus už kiekvieną valdą, neviršijant regionams nustatytų viršutinių ribų ir ne daugiau kaip už 90 kiekvienos amžiaus grupės, nurodytos 2 dalyje, gyvulių. 2. Specialioji priemoka skiriama ne dažniau kaip: a) kartą per kiekvieno buliaus, vyresnio nei devynių mėnesių, gyvenimą, arba b) du kartus per kiekvieno jaučio gyvenimą: i) pirmą kartą jaučiui esant devynerių mėnesių amžiaus, ii) antrą kartą – vyresniam nei 21 mėnesių jaučiui. 3. Norint gauti specialiąją priemoką: a) kiekvieną gyvulį, dėl kurio pateikiama paraiška, ūkininkas turi laikyti penėjimui tam tikrą nustatytiną laikotarpį, b) kiekvienas gyvulys iki skerdimo arba eksporto turi turėti gyvulio pasą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnyje, kuriame pateikiama visa reikalinga informacija apie priemoką už tokį galviją, o jeigu paso nėra – atitinkamą administracinį dokumentą. 4. Kai konkrečiame regione visas bulių, vyresnių nei devynių mėnesių, ir jaučių nuo devynių iki 20 mėnesių, dėl kurių pateiktos paraiškos, ir kurie atitinka specialiosios priemokos skyrimo sąlygas, skaičius viršija 8 dalyje nurodytą regionui nustatytą viršutinę ribą, tais metais proporcingai mažinamas 2 dalies a ir b punktų reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičius vienam ūkininkui. Šiame straipsnyje „regionui nustatyta viršutinė riba“ – gyvulių, už kuriuos gali būti skirta specialioji išmoka, skaičius regione kalendoriniais metais. 5. Nukrypdamos nuo 1 ir 4 dalių, valstybės narės: a) remdamosi į kaimo plėtros politiką įtrauktais objektyviais kriterijais, gali pakeisti 90 gyvulių vienetų kiekvienai valdai ir kiekvienai amžiaus grupei apribojimą arba jo atsisakyti, tačiau tik jei jos atsižvelgia į aplinkos bei užimtumo aspektus, ir b) gali pasinaudoti šia teise ir nuspręsti taikyti 4 dalį, kad būtų pasiektas priemokų sumažinimo lygis, būtinas pagal regionui nustatytos viršutinės ribos reikalavimus, netaikydamos tokių priemokų sumažinimų smulkiesiems ūkininkams, kurie konkrečiais metais pateikė specialiųjų priemokų paraiškas ne didesniam nei tos valstybės narės nustatytam minimaliam gyvulių skaičiui. 6. Valstybės narės gali nuspręsti skirti specialiąją priemoką skerdimo metu. Tokiu atveju 2 dalies a punkte nurodytas amžiaus kriterijus buliams pakeičiamas minimalaus 185 kilogramų skerdenos svorio kriterijumi. Priemoka mokama arba grąžinama ūkininkams. 7. Nustatomas toks specialiosios priemokos dydis: a) 210 EUR už kiekvieną reikalavimus atitinkantį bulių; b) 150 EUR už kiekvieną reikalavimus atitinkantį jautį, priklausantį atitinkamai amžiaus grupei. 8. Taikomos šios regioninės viršutinės ribos: Valstybė narė | Regionų viršutinės ribos | Bulgarija | 90 343 | Čekija | 244 349 | Danija | 277 110 | Vokietija | 1 782 700 | Estija | 18 800 | Kipras | 12 000 | Latvija | 70 200 | Lietuva | 150 000 | Lenkija | 926 000 | Rumunija | 452 000 | Slovėnija | 92 276 | Slovakija | 78 348 | Suomija | 250 000 | Švedija | 250 000 | 100 straipsnis Priemoka už karvę žindenę 1. Savo valdoje karves žindenes laikantis ūkininkas pateikęs paraišką gali gauti priemoką už karvių žindenių laikymą (priemoka už karvę žindenę). Ji skiriama kaip individualių viršutinių ribų neviršijanti priemoka ūkininkui kartą per kalendorinius metus. 2. Priemoka už karvę žindenę skiriama ūkininkams: a) netiekiantiems pieno ar pieno produktų iš savo ūkio 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią buvo pateikta paraiška. Tačiau tai, kad ūkininkas tiekia pieną ar pieno produktus vartotojams tiesiogiai iš ūkio, neatima galimybės skirti jam priemoką; b) tiekiantiems pieną ar pieno produktus, kuriems skirta visa individuali kvota, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 1234/2007 67 straipsnyje, neviršija 120 000 kilogramų. Tačiau valstybės narės, remdamosi nusistatytais objektyviais kriterijais, gali pakeisti arba panaikinti kiekio apribojimus, jeigu ūkininkas ne trumpiau nei šešis mėnesius iš eilės nuo paraiškos pateikimo dienos laiko ne mažiau kaip 60 % visų priemokos paraiškoje nurodyto karvių žindenių ir ne daugiau kaip 40 % visų telyčių. Kai reikia nustatyti reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių pagal pirmosios pastraipos a ir b punktus, karvės priklausomybė konkrečiai – karvių žindenių ar pieninei – bandai, nustatoma remiantis gavėjo individualia pieno kvota, kurią turi jo ūkis atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d., išreikšta tonomis ir primilžio vidurkiu. 3. Ūkininko teisės į priemoką negali viršyti individualios viršutinės ribos, apibrėžtos 101 straipsnyje. 4. Už reikalavimus atitinkantį gyvulį mokama 200 eurų priemoka. 5. Valstybės narės gali skirti ne didesnes kaip 50 eurų už gyvulį papildomas nacionalines priemokas už karvę žindenę, jeigu dėl to susijusios valstybės narės gyvulių augintojams nebus nustatytos diskriminacinės sąlygos. Kai priemokos mokamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006[23] 5 ir 8 straipsniuose apibrėžtuose regionuose veikiantiems ūkiams, šios papildomos priemokos už gyvulį pirmuosius 24,15 eurų finansuoja EŽŪOGF. Kai priemokos mokamos už valdas, esančias valstybės narės teritorijoje, EŽŪOGF visą papildomos priemokos sumą finansuoja, jei didelę tos valstybės narės galvijų populiacijos dalį sudaro karvės žindenės (ne mažiau kaip 30 % viso karvių skaičiaus), o mažiausiai 30 % paskerstų galvijų patinų skerdenų priskiriamos S ir E skerdenų raumeningumo klasėms. Galimybė viršyti šiuos procentinius dydžius nustatoma remiantis dvejų metų, einančių prieš metus, už kuriuos suteikiama priemoka, vidurkiu. 6. Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba į telyčias, atsivestas kurios nors veislės galvijo sėklą sukryžminus su mėsinės veislės galvijo sėkla ir priklausančias bandai, kurios veršeliai auginami mėsai. 101 straipsnis Individuali priemokų už karves žindenes viršutinė riba 1. Pagalba skiriama karves žindenes laikančiam ūkininkui, neviršijant individualių viršutinių ribų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 126 straipsnio 2 dalį. 2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisių į priemoką suma jų teritorijoje neviršytų 5 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir kad būtų išlaikomas 103 straipsnyje nurodyto nacionalinio rezervo lygis. Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos pagal 111 straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikoma 55 straipsnio 1 dalis, individualios viršutinės ribos gamintojams skiriamos ir 103 straipsnyje nurodytas nacionalinis rezervas sukuriamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje. 3. Jei ūkininkams nustatytas individualias viršutines ribas reikia sumažinti dėl 2 dalyje nurodyto tikslinimo, tai atliekama neskiriant kompensacinių išmokų ir remiantis objektyviais kriterijais, visų pirma įskaitant: a) duomenis apie tai, kiek ūkininkai naudojosi savo individualiomis viršutinėmis ribomis per trejus ataskaitinius metus iki 2000 m., b) duomenis apie investicijų arba ekstensyvinimo programos galvijienos sektoriuje įgyvendinimą, c) duomenis apie konkrečias natūralias aplinkybes arba nuobaudų taikymą, dėl kurių bent vienerius ataskaitinius metus priemoka nebuvo mokama arba buvo mokama tik jos dalis, d) duomenis apie papildomas ypatingas aplinkybes, dėl kurių mažiausiai vienerius ataskaitinius metus mokėtos išmokos neatitinka faktinės ankstesniais metais nustatytos padėties. 4. Panaikinamos teisės į priemokas, kurios buvo atimtos taikant 2 dalyje numatytą priemonę. 5. Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos: Valstybė narė | Viršutinė nacionalinė riba | Belgija | 394 253 | Bulgarija | 16 019 | Čekija | 90 300 | Estija | 13 416 | Ispanija | 1 441 539 | Prancūzija | 3 779 866 | Kipras | 500 | Latvija | 19 368 | Lietuva | 47 232 | Vengrija | 117 000 | Malta | 454 | Austrija | 375 000 | Lenkija | 325 581 | Portugalija | 416 539 | Rumunija | 150 000 | Slovėnija | 86 384 | Slovakija | 28 080 | Jungtinė Karalystė | 1 699 511 | 102 straipsnis Teisių į priemokas už karves žindenes perdavimas 1. Ūkininkas, parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą, ją perimančiam asmeniui gali perduoti visas savo teises į priemokas už karves žindenes. Jis taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams, neperduodamas savo valdos. Jei teisės į priemokas perduodamos neperduodant valdos, ne didesnė kaip 15 % perduotų teisių dalis be jokios kompensacinės išmokos grąžinama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamai perskirstyti. 2. Valstybės narės: a) imasi būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisių į priemokas perdavimui už pažeidžiamų vietovių ar regionų, kuriuose galvijienos gamyba yra ypač svarbi vietos ekonomikos dalis, ribų; (b) gali numatyti, kad tuo atveju, kai valda nėra perduodama, teisių į priemokas perdavimas būtų atliekamas tiesiogiai pačių ūkininkų arba nacionalinio rezervo tarpininko. 3. Valstybės narės gali leisti iki tam tikros nustatytinos datos laikinai perduoti dalį teisių į priemokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti. 103 straipsnis Nacionalinis teisių į priemokas už karves žindenes rezervas 1. Kiekviena valstybė narė turi turėti nacionalinį teisių į priemokas už karves žindenes rezervą. 2. Visos teisės į priemokas, kurių atsisakyta pagal 102 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ar kitas Bendrijos nuostatas, įtraukiamos į nacionalinį rezervą, nepažeidžiant 101 straipsnio 4 dalies. 3. Valstybės narės, neviršydamos nustatytų ribų, nacionalinio rezervo lėšas naudoja veiklą pradedančių jaunųjų ūkininkų ar kitų pirmumo teisę turinčių ūkininkų teisėms į priemokas. 104 straipsnis Telyčios 1. Nukrypdamos nuo šio reglamento 100 straipsnio 3 dalies, valstybės narės, kuriose daugiau kaip 60 % karvių žindenių ir telyčių laikoma kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnyje, gali nuspręsti karvės žindenės priemokas už telyčias skirstyti atskirai nuo priemokų už karves žindenes, neviršydamos atskirų konkrečios valstybės narės nustatytų nacionalinių viršutinių ribų. Ši atskira nacionalinė viršutinė riba neturi viršyti 40 % tos valstybės narės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos 101 straipsnio 5 dalyje. Tokia nacionalinė viršutinė riba sumažinama suma, lygia atskiros nacionalinės viršutinės ribos dydžiui. Kai valstybėje narėje, kuri naudojasi pagal šią straipsnio dalį suteikta teise, bendras telyčių, dėl kurių pateiktos paraiškos ir kurios atitinka priemokų už karves žindenes skyrimo reikalavimus, skaičius viršija atskirą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis reikalavimus atitinkančių telyčių skaičius. 2. Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, atsivestas kurios nors veislės galvijo sėklą sukryžminus su mėsinių veislių galvijo sėkla. 105 straipsnis Skerdimo priemoka 1. Ūkininkas, laikantis savo ūkyje galvijus ir pateikęs paraišką, gali gauti skerdimo priemoką. Ji skiriama už paskerstus arba į trečiąją šalį eksportuotus reikalavimus atitinkančius gyvulius, neviršijant nustatytinų nacionalinių viršutinių ribų. Laikoma, kad toliau nurodyti galvijai atitinka reikalavimus skerdimo priemokai skirti: a) vyresni nei aštuonerių mėnesių buliai, jaučiai, karvės ir telyčios, b) vyresni nei vieno, bet ne jaunesni nei aštuonerių mėnesių amžiaus veršeliai, kurių skerdenos svoris – iki 185 kg, Už antrojoje pastraipoje nurodytus gyvulius gali būti išmokama skerdimo priemoka, jei juos ūkininkas laikė tam tikrą nustatytiną laikotarpį. 2. Nustatoma tokia priemokos suma: a) 80 eurų už reikalavimus atitinkantį gyvulį, kaip apibrėžta 1 dalies a punkte; b) 50 eurų už reikalavimus atitinkantį gyvulį, kaip apibrėžta 1 dalies b punkte. 3. 1 dalyje minimos nacionalinės ribos nustatomos kiekvienai valstybei narei ir atskirai abiem gyvulių grupėms, kaip apibrėžta 2 dalies a ir b punktuose. Kiekviena viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos iš šių dviejų grupių gyvulių, paskerstų 1995 m. konkrečioje valstybėje narėje, skaičių, prie kurio pridedamas į trečiąsias šalis eksportuotų gyvulių skaičius, remiantis Eurostato duomenimis arba bet kuria kita paskelbta oficialia statistine tų metų informacija, kurią pripažįsta Komisija. Naujųjų valstybių narių nacionalinės ribos nurodytos šioje lentelėje. Buliai, jaučiai, karvės ir telyčios | Vyresni nei 1, bet jaunesni nei 8 mėnesių veršeliai, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 185 kg | Bulgarija | 22 191 | 101 542 | Čekija | 483 382 | 27 380 | Estija | 107 813 | 30 000 | Kipras | 21 000 | — | Latvija | 124 320 | 53 280 | Lietuva | 367 484 | 244 200 | Vengrija | 141 559 | 94 439 | Malta | 6 002 | 17 | Lenkija | 1 815 430 | 839 518 | Rumunija | 1 148 000 | 85 000 | Slovėnija | 161 137 | 35 852 | Slovakija | 204 062 | 62 841 | 4. Kai konkrečioje valstybėje narėje visas gyvulių, dėl kurių pateiktos paraiškos pagal vieną iš dviejų gyvulių grupių, kaip apibrėžta 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose, ir kurie atitinka skerdimo išmokų skyrimo reikalavimus, skaičius viršija tai grupei nustatytą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas visų reikalavimus atitinkančių bei tai grupei priklausančių gyvulių skaičius, tenkantis vienam ūkininkui. 106 straipsnis Bendrosios priemokų taisyklės Siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal šį skyrių, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000. Vis dėlto laikoma, kad už gyvulį gali būti skiriama išmoka, jei gyvulio laikymo laikotarpio pradžioje kompetentingai institucijai pateikiama informacija apie ankstesnius gyvulių judėjimus ūkyje, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje. 107 straipsnis Viršutinės ribos Pagal šį skirsnį prašomos tiesioginės išmokos suma neturi viršyti Komisijos pagal 53 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos. Kai bendra prašomos pagalbos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama kiekvienam ūkininkui skiriama pagalba. 108 straipsnis Pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamos medžiagos 1. Kai pagal Direktyvos 96/23/EB[24] nuostatas gyvulyje, priklausančiame ūkininko galvijų bandai, aptinkama pagal Direktyvą 96/22/EB[25] uždraustų medžiagų likučių arba pagal pirmiau minėtą aktą leistinų, tačiau neteisėtai panaudotų medžiagų likučių arba kai ūkininko valdoje randama bet kokių uždraustų medžiagų ar produktų arba pagal Direktyvą 96/22/EB leistinų, tačiau neteisėtai laikomų medžiagų ar produktų, tas ūkininkas netenka teisės gauti šiame skirsnyje numatytų išmokų už tuos kalendorinius metus, kuriais šios medžiagos buvo aptiktos. Jeigu pažeidimas nustatomas pakartotinai, teisės gauti išmokas neskyrimo laikotarpis, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, gali būti pratęstas iki penkerių metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais buvo nustatytas pakartotinas pažeidimas. 2. Jeigu gyvulių savininkas ar laikytojas trukdo atlikti patikrinimą ir paimti mėginius, būtinus vykdant nacionalinius medžiagų likučių monitoringo planus arba atliekant patikrinimus ir kontrolę, numatytą pagal Direktyvą 96/23/EB, skiriamos šio straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos. 2 SKYRIUS Nacionalinė pagalba 109 straipsnis Nacionalinė pagalba už riešutus 1. Valstybės narės gali skirti 120,75 eurų už hektarą per metus neviršijančią nacionalinę pagalbą ūkininkui, auginančiam šiuos produktus: a) migdolus, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 0802 11 ir 0802 12, b) lazdyno riešutus, kurių klasifikaciniai KN kodai – 0802 21 ir 0802 22, c) graikinius riešutus, kurių klasifikaciniai KN kodai – 0802 31 ir 0802 32, d) pistacijas, kurių klasifikacinis KN kodas – 0802 50, e) saldžiavaisio pupmedžio vaisius, kurių klasifikacinis KN kodas – 1212 10 10. 2. Nacionalinė pagalba gali būti išmokama už ne didesnį nei nurodytą kiekį: Valstybė narė | Didžiausias leistinas plotas (ha) | Belgija | 100 | Bulgarija | 11 984 | Vokietija | 1 500 | Graikija | 41 100 | Ispanija | 568 200 | Prancūzija | 17 300 | Italija | 130 100 | Kipras | 5 100 | Liuksemburgas | 100 | Vengrija | 2 900 | Nyderlandai | 100 | Austrija | 100 | Lenkija | 4 200 | Portugalija | 41 300 | Rumunija | 1 645 | Slovėnija | 300 | Slovakija | 3 100 | Jungtinė Karalystė | 100 | 3. Valstybės narės gali taikyti sąlygą, kad ūkininkai gali gauti nacionalinę pagalbą tik jei jie yra pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį pripažintos gamintojų organizacijos nariai. V ANTRAŠTINĖ DALIS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ TAIKYMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE 1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 110 straipsnis Tiesioginių išmokų įvedimas Naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo grafiką, kuriame išmokos išreikštos kaip valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikytų išmokų procentinė dalis: - 60 % – 2009 m., - 70 % – 2010 m., - 80 % – 2011 m., - 90 % – 2012 m., - 100 % – nuo 2013 m. Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo grafiką, kuriame išmokos išreikštos kaip valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikytų išmokų procentinė dalis: - 35 % – 2009 m., - 40 % – 2010 m., - 50 % – 2011 m., - 60 % – 2012 m., - 70 % – 2013 m., - 80 % – 2014 m., - 90 % – 2015 m., - 100 % – nuo 2016 m. 2 SKYRIUSBENDROSIOS IŠMOKOS UŽ PLOTĄ SCHEMA 111 straipsnis Bendrosios išmokos už plotą schema 1. Naujosios valstybės narės, nusprendusios tiesiogines išmokas, išskyrus šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą pereinamojo laikotarpio išmoką už uogas, pakeisti bendrosios išmokos už plotą schema, pagalbą ūkininkams skiria pagal šį straipsnį. 2. Bendroji išmoka už plotą mokama kartą per metus. Ji apskaičiuojama metinį finansinį paketą, nustatytą pagal 112 straipsnį, dalijant iš kiekvienos naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės ploto, nustatyto pagal 113 straipsnį. 3. Bet kuri naujoji valstybė narė bendrosios išmokos už plotą schemą gali taikyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Naujosios valstybės narės apie savo ketinimą nutraukti schemos taikymą Komisijai praneša iki paskutiniųjų taikymo metų rugpjūčio 1 d. 4. Pasibaigus bendrosios išmokos už plotą schemos taikymo laikotarpiui, tiesioginės išmokos taikomos pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniu plotu, priemokų riba ir didžiausiu garantuojamu kiekiu (DGK), nurodytais Stojimo aktuose ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose kiekvienai tiesioginei išmokai. Vėliau taikomos šio reglamento 110 straipsnyje nustatytos atitinkamų metų procentinės normos. 112 straipsnis Metinis finansinis paketas 1. Bet kuriai naujajai valstybei narei Komisija nustato metinį finansinį paketą, kurį sudaro lėšų, kurias būtų galima naudoti atitinkamais kalendoriniais metais tiesioginėms išmokoms naujojoje valstybėje narėje, suma. Metinis finansinis paketas nustatomas pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniu plotu, priemokų riba ir didžiausiu garantuojamu kiekiu, nurodytais Stojimo aktuose ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose kiekvienai tiesioginei išmokai. Metinis finansinis paketas patikslinamas taikant atitinkamą 110 straipsnyje nurodytą procentinį dydį, skirtą laipsniškam tiesioginių išmokų įvedimui, išskyrus sumas, turimas pagal XII priedą, arba sumas, gautas remiantis šių sumų (arba atitinkamų vaisių ir daržovių sektoriui taikomų sumų) ir pagal 118 straipsnio 1 dalį faktiškai taikomų sumų skirtumu. 2. Jei konkrečiais metais bendrosios išmokos už plotą naujojoje valstybėje narėje viršytų jos metinį finansinį paketą, toje naujojoje valstybėje narėje taikoma nacionalinė suma už hektarą proporcingai mažinama taikant mažinimo koeficientą. 113 straipsnis Plotas pagal bendrosios išmokos už plotą schemą 1. Naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemė pagal bendrosios išmokos už plotą schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną buvo naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių ir nediskriminacinių kriterijų, kuriuos turi nustatyti ta naujoji valstybė narė, gavusi Komisijos pritarimą. Šioje antraštinėje dalyje „naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas“ – visas plotas, kurį užima dirbama žemė, daugiametės ganyklos, daugiamečių augalų plotai ir asmeninio naudojimo daržai, kaip nustatyta Komisijos statistikos tikslais. Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju žemės ūkio paskirties žemė pagal bendrosios išmokos už plotą schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių ir nediskriminacinių kriterijų, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, gavusios Komisijos pritarimą. 2. Išmokų pagal bendrosios išmokos už plotą schemą skyrimo tikslais finansavimo reikalavimus atitinka visi žemės ūkio paskirties sklypai, atitinkantys 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, apsodinti miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex 0602 90 41), kurie 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės. Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju finansavimo reikalavimus atitinka visi žemės ūkio paskirties sklypai, atitinkantys 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, apsodinti miško kirtimo atžalynais (KN kodas ex 0602 90 41). Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, pirmojoje pastraipoje nurodytais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri yra ne vėlesnė kaip diena, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti. Minimalus reikalavimus atitinkantis valdos plotas, kuriam galima prašyti skirti išmokas, yra 0,3 ha. Tačiau bet kuri naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Komisijos pritarimą, gali nustatyti didesnį minimalų plotą, neviršijantį 1 ha. 3. Gamybos veiksnių pateikti ar į juos atsižvelgti neprivaloma. Tačiau ūkininkai gali naudoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą žemę bet kuriam žemės ūkio tikslui. Kanapių, kurių klasifikacinis KN kodas yra 5302 10 00, auginimui taikoma 42 straipsnio 1 dalis. 4 Visa žemė, už kurią skiriamos išmokos pagal bendrosios išmokos už plotą schemą, išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės pagal 6 straipsnį. Ūkininkas, gaunantis paramą pagal bendrosios išmokos už plotą schemą, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų II priede, pagal tokį tvarkaraštį: a) II priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.; b) II priedo B ir C punktuose nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d. Tačiau Bulgarija ir Rumunija gali pasirinktinai taikyti 4, 5, 25, 26 ir 27 straipsnius iki 2011 m. gruodžio 31 d., jeigu tos nuostatos susijusios su teisės aktais nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal bendrosios išmokos už plotą schemą tose valstybėse narėse, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų II priede, pagal tokį tvarkaraštį: a) II priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.; b) II priedo B ir C punktuose nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d. 5. Bendrosios išmokos už plotą schemos taikymas neturi jokios įtakos bet kurios naujosios valstybės narės pareigai įgyvendinti gyvūnų identifikavimo ir registravimo Bendrijos taisykles, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 ir Reglamente (EB) Nr. 21/2004. 114 straipsnis Pranešimai Naujosios valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam skyriui įgyvendinti, visų pirma apie priemones, kurių imtasi pagal 112 straipsnio 2 dalį. 3 SKYRIUSATSKIROSIOS IŠMOKOS IR SPECIALIOJI PARAMA 115 straipsnis Atskiroji išmoka už cukrų 1. Jeigu naujoji valstybė narė, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnyje numatyta galimybe, ji už 2009 ir 2010 m. ūkininkams, atitinkantiems bendrosios išmokos už plotą schemos reikalavimus, skiria atskirąją išmoką už cukrų. Bulgarija ir Rumunija ją taip pat skiria už 2011 m. Išmoka skiriama remiantis atitinkamų valstybių narių 2006 ir 2007 m. nustatytais kriterijais. 2. Atskiroji išmoka už cukrų skiriama neviršijant XII priede nustatytų viršutinių ribų. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, iki kiekvienų metų, už kuriuos skiriama atskiroji išmoka už cukrų, kovo 31 d., gali nuspręsti atskirajai išmokai už cukrų taikyti mažesnes viršutines ribas nei nurodytos XII priede. Jeigu pagal 1 dalį nustatytų sumų bendra suma viršija atitinkamų naujųjų valstybių narių nustatytą viršutinę ribą, ūkininkams skirtina metinė suma proporcingai sumažinama. 116 straipsnis Atskiroji išmoka už vaisius ir daržoves 1. Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bb straipsnyje numatyta galimybe, ji ūkininkams, atitinkantiems bendrosios išmokos už plotą schemos reikalavimus, skiria atskirąją išmoką už vaisius ir daržoves. Išmoka skiriama remiantis valstybės narės 2007 m. nustatytais kriterijais. 2. Atskiroji išmoka už vaisius ir daržoves skiriama neviršijant šio reglamento 41 straipsnyje nurodyto nacionalinės viršutinės ribos komponento išmokoms už vaisius ir daržoves arba taikant žemesnę viršutinę ribą, jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bb straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe. 117 straipsnis Atskiroji pereinamojo laikotarpio išmoka už vaisius ir daržoves 1. Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bc straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji pagal savo 2007 m. sprendimą iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaiko ne daugiau nei 50 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento išmokoms už pomidorus, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0702 00 00. Šiuo atveju neviršydama šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką. Pomidorus auginantiems ūkininkams papildoma išmoka skiriama šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje numatytomis sąlygomis. 2. Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143 bc straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, ji pagal savo 2007 m. sprendimą išlaiko: a) iki 2010 m. gruodžio 31 d. – iki 100 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento išmokoms už vaisius ir daržoves, išskyrus šio reglamento 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytas vienmetes kultūras; b) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – iki 75 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento išmokoms už vaisius ir daržoves, išskyrus šio reglamento 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytas vienmetes kultūras. Šiuo atveju neviršydama šio reglamento 128 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką. Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems vienos rūšies ar daugiau rūšių vaisius ir daržoves, kaip nustatyta atitinkamos valstybės narės, nurodytas šio reglamento 56 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje. 118 straipsnis Bendrosios nuostatos dėl atskirųjų išmokų 1. Lėšos, skirtos 115, 116 ir 117 straipsniuose nurodytoms išmokoms, neįtraukiamos į 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą. Tačiau taikant 115 straipsnio 3 dalį, XII priede nurodytų ir faktiškai taikomų viršutinių ribų skirtumas įtraukiamas į 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą. 2. 110 ir 120 straipsniai netaikomi 115, 116 ir 117 straipsniuose nurodytoms atskirosioms išmokoms. 3. Faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju atskiroji išmoka už cukrų ir atskiroji išmoka už vaisius ir daržoves, nurodytos atitinkamai 115 ir 116 straipsniuose, skiriamos valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu šis ūkininkas atitinka bendrosios išmokos už plotą schemos reikalavimus. 119 straipsnis Specialioji parama 1. Naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotą schemą, vėliausiai iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti nuo 2010 kalendorinių metų panaudoti iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 41 straipsnyje, paramai ūkininkams, kaip nustatyta 68 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose ir pagal 68 straipsnio 2–9 dalis ir 69 bei 70 straipsnius. 2. Nukrypstant nuo 68 straipsnio 5 dalies b punkto parama 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms priemonėms teikiama didinant sumas, mokamas už hektarą pagal bendrosios išmokos už plotą schemą. 3. 1 dalyje nurodytas sumas Komisija nustato 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šios sumos atimamos iš atitinkamų naujųjų valstybių narių metinių finansinių paketų, nurodytų 112 straipsnio 1 dalyje. 4 SKYRIUSPAPILDOMOS NACIONALINĖS TIESIOGINĖS IŠMOKOS IR TIESIOGINĖS IŠMOKOS 120 straipsnis Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos 1. Šiame straipsnyje: „BŽŪP analogiška nacionalinė schema“ – bet kuri nacionalinė tiesioginių išmokų schema, kuri taikyta prieš naujųjų valstybių narių įstojimą ir pagal kurią parama ūkininkams buvo skiriama už gamybą, kuriai taikoma viena iš tiesioginių išmokų. 2. Komisijai leidus, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas: a) visų tiesioginių išmokų atveju – iki 30 procentinių punktų virš 110 straipsnyje nurodyto lygio, taikomo atitinkamais metais. Bulgarijos ir Rumunijos atveju: 65 % tiesioginių išmokų lygio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2009 m., o nuo 2010 m. – iki 30 procentinių punktų virš 110 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto lygio, taikomo atitinkamais metais. Tačiau Čekija gali padidinti tiesiogines išmokas bulvių krakmolo sektoriuje iki 100 % valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, taikomo lygio. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 7 skyriuje nurodytas tiesiogines išmokas valstybės narės gali padidinti iki 100 %. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios didžiausios normos: 95 % – 2009 m. ir 100 % nuo 2010 m.; arba b) i) tiesioginių išmokų, išskyrus bendrosios išmokos schemą, atveju – iki bendro tiesioginės paramos, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti atskirai pagal kiekvienos rūšies produktą naujojoje valstybėje narėje 2003 kalendoriniais metais pagal BŽŪP analogišką nacionalinę schemą, lygio, padidinto 10 procentinių punktų. Tačiau Lietuvai referenciniai metai yra 2002 kalendoriniai metai. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijai taikomas 25 procentinių punktų padidinimas; ii) bendrosios išmokos schemos atveju – bendra papildomos nacionalinės tiesioginės pagalbos, kurią naujoji valstybė narė gali skirti už konkrečius metus, suma apribojama konkrečiu finansiniu paketu. Šis paketas lygus skirtumui tarp: - BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje būtų teikiama už 2003 kalendorinius metus, o Lietuvos atveju – už 2002 kalendorinius metus, bendros sumos, kiekvieną kartą padidintos 10 procentinių punktų. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijai taikomas 25 procentinių punktų padidinimas; ir - tai naujajai valstybei narei taikomos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIII priede, prireikus patikslintos pagal 53 straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pirmoje įtraukoje nurodytą bendrą sumą, įskaitomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir (arba) jų komponentai, atitinkantys Bendrijos tiesiogines išmokas ir (arba) jų komponentus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamai naujajai valstybei narei galiojančią viršutinę ribą pagal 41 straipsnį ir 53 straipsnio 2 dalį. Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali pasirinkti taikyti vieną iš pirmiau minėtų a arba b punktuose nurodytų galimybių. Bendra tiesioginė parama, kuri gali būti skirta ūkininkui naujosiose valstybėse narėse po įstojimo pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, neviršija tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, lygio, tuo metu taikomo valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares. 3. Kipras gali padidinti tiesioginę pagalbą, mokamą ūkininkui pagal bet kurią iš I priede nurodytų tiesioginių išmokų, iki bendro paramos, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti Kipre 2001 m., lygio. Kipro valdžios institucijos užtikrina, kad bendra tiesioginė parama, kuri ūkininkui po įstojimo skiriama Kipre pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, jokiu atveju neviršytų tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal tą tiesioginę išmoką atitinkamais metais valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, lygio. Bendros skirtinos papildomos nacionalinės pagalbos sumos nurodytos XIII priede. Skirtina papildoma nacionalinė pagalba patikslinama, jei tai būtina dėl pokyčių bendrojoje žemės ūkio politikoje. 2 ir 5 dalys Kiprui netaikomos. 4. Jeigu naujoji valstybė narė nusprendžia taikyti bendrosios išmokos už plotą schemą, ta naujoji valstybė narė gali skirti papildomą nacionalinę tiesioginę pagalbą 5 ir 8 dalyse nurodytomis sąlygomis. 5. Bendra papildomos nacionalinės pagalbos, skirtos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) tais metais, kai taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, suma gali būti apribota konkrečiu finansiniu paketu atskiram sektoriui (sektoriaus daliai), su sąlyga, kad toks konkretus finansinis paketas sektoriui (sektoriaus daliai) bus susijęs tik su: - tiesioginėmis išmokomis, susietomis su bendrosios išmokos schema, ir (arba) - viena ar daugiau tiesioginių išmokų, kurios gali būti taikomos iš dalies, kaip nurodyta 53 straipsnio 2 dalyje. Šis paketas lygus skirtumui tarp: - paramos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai), teikiamos taikant atitinkamai 2 dalies a arba b punktus, bendros sumos, ir - tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje pagal bendrosios išmokos už plotą schemą būtų teikiama tam pačiam sektoriui (sektoriaus daliai) atitinkamais metais, bendros sumos. 6. Naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir leidus Komisijai, gali priimti sprendimą dėl skirtinų papildomos nacionalinės pagalbos sumų. 7. Komisijos leidime: - jei taikomas 2 dalies b punktas, nurodomos atitinkamos BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginių išmokų schemos, - apibrėžiamas papildomos nacionalinės pagalbos mokėjimo lygis, papildomos nacionalinės pagalbos norma, ir, prireikus, jos skyrimo sąlygos, - nustatoma sąlyga, kad leidimas teikiamas su bet kokiais patikslinimais, kurių gali prireikti dėl pokyčių bendrojoje žemės ūkio politikoje. 8. Žemės ūkio veiklai, kuriai valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, nenumatytos tiesioginės išmokos, neteikiamos jokios papildomos nacionalinės išmokos ar pagalba. 121 straipsnis Valstybės pagalba Kipre Be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kipras iki 2010 m. pabaigos gali skirti pereinamojo laikotarpio mažėjančią nacionalinę pagalbą. Ši valstybės pagalba teikiama tokia forma, kuri panaši į Bendrijos pagalbą, pavyzdžiui, atsietąsias išmokas. Atsižvelgiant į 2001 m. suteiktos nacionalinės paramos pobūdį ir dydį, XIV priede išvardytiems sektoriams (sektorių dalims) Kipras gali skirti valstybės pagalbą neviršydamas tame priede nurodytų sumų. Skirtinai valstybės pagalba taikomi bet kokie patikslinimai, kurių gali prireikti dėl pokyčių bendrojoje žemės ūkio politikoje. Jeigu tokie patikslinimai yra būtini, pagalbos suma arba jos skyrimo sąlygos pakeičiami remiantis Komisijos sprendimu. Kipras pateikia Komisijai metinę valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, nurodydamas pagalbos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) formas ir sumas. VI ANTRAŠTINĖ DALISLĖŠŲ PERVEDIMAS 122 straipsnis Už restruktūrizavimą medvilnės auginimo regionuose pervedamos lėšos Kiekvienais kalendoriniais metais skiriama 22 mln. EUR suma kaip papildoma Bendrijos parama priemonėms medvilnę auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, finansuojamą iš EŽŪFKP. 123 straipsnis Už restruktūrizavimą tabako auginimo regionuose pervedamos lėšos Nuo 2011 biudžetinių metų skiriama 484 mln. EUR kaip papildoma Bendrijos parama priemonėms tabaką auginančiuose regionuose pagal kaimo plėtros programą, finansuojamą iš EŽŪFKP, toms valstybėms narėms, kuriose 2000, 2001 ir 2002 m. tabako augintojai gavo pagalbą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2075/92[26]. VII ANTRAŠTINĖ DALISĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS 1 SKYRIUS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 124 straipsnis Teisių į išmokas patvirtinimas 1. Teisės į išmokas, paskirtos ūkininkams iki 2009 m. sausio 1 d., laikomos teisėtomis ir tinkamomis nuo 2010 m. sausio 1 d. 2. 1 dalis netaikoma teisėms į išmokas, paskirtoms ūkininkams pagal paraiškas, pagrįstas neteisingais faktais. 3. 1 dalimi nepažeidžiama Komisijos teisė priimti sprendimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnyje, dėl išlaidų išmokoms už bet kuriuos ne vėlesnius kaip 2009 kalendorinius metus. 125 straipsnis Taikymas atokiausiems regionams III ir IV antraštinės dalys netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentuose, Azorų salose, Madeiroje ir Kanarų salose. 126 straipsnis Valstybės pagalba Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006[27] 3 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi išmokoms, kurias valstybės narės, laikydamosi šio reglamento, moka pagal 42, 59, 68–70 straipsnius, 87 straipsnio 4 dalį, 100 straipsnio 5 dalį, 109 straipsnį ir 119–121 straipsnius. 127 straipsnis Informacijos perdavimas Komisijai Valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam reglamentui įgyvendinti, visų pirma susijusias su 6, 12, 42, 46, 47, 68, 69, 70, 59, 60 ir 119 straipsniais. 128 straipsnis Tiesioginių išmokų vadybos komitetas 1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. 2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra vienas mėnuo. 3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. 129 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 128 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jos visų pirma apima: a) išsamias taisykles, susijusias su ūkių konsultavimo sistemos sukūrimu; b) išsamias taisykles, susijusias su sumų, susidarančių taikant moduliavimą, paskirstymo kriterijų nustatymu; c) išsamias taisykles, susijusias su šiame reglamente numatytos pagalbos skyrimu, įskaitant pagalbos skyrimo sąlygas, paraiškų pateikimo bei mokėjimo datas ir kontrolės nuostatas, taip pat patikrinimą, teisės gauti pagalbą nustatymą, įskaitant būtiną valstybių narių keitimąsi duomenimis, bazinio ploto ar didžiausių garantuojamų plotų viršijimo nustatymą, taip pat išsamias taisykles, susijusias su nepanaudotų teisių į priemokas, nustatytų pagal IV antraštinės dalies 1 skyriaus 7 ir 8 skirsnius, išsaugojimo laikotarpio nustatymu, atsisakymu ir perskirstymu; d) bendrosios išmokos schemos atžvilgiu – išsamias taisykles, visų pirma susijusias su nacionalinio rezervo sudarymu, teisių į išmokas perdavimu, daugiamečių kultūrų, daugiamečių ganyklų ir pievų apibrėžimu, III antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose numatytomis galimybėmis ir III antraštinės dalies 4 skyriuje numatytų susietųjų išmokų įtraukimu; e) išsamias taisykles, susijusias su V antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimu; f) išsamias įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus įtraukimu į bendrosios išmokos schemą, įskaitant taikymo procedūrą pirmaisiais įgyvendinimo metais, ir įgyvendinimo taisykles, susijusias su IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 ir 6 skirsniuose nurodytomis išmokomis; g) išsamias taisykles, susijusias su paramos vyno sektoriui įtraukimu į bendrosios išmokos schemą, įskaitant taikymo procedūrą pirmaisiais įgyvendinimo metais, pagal Reglamentą (EB) Nr. [vyno reglamentas]“; h) išsamias taisykles, susijusias su konkrečiomis kanapių kontrolės priemonėmis ir tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo metodais; i) I priedo pakeitimus, kurių gali prireikti atsižvelgiant į 1 straipsnyje išdėstytus kriterijus; j) V, VI ir VII priedų pakeitimus, kurių gali prireikti, ypač atsižvelgiant į naujus Bendrijos teisės aktus; k) svarbiausius žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos požymius ir jų apibrėžtį; l) visus galimus pagalbos paraiškos pakeitimus ir reikalavimo pateikti pagalbos paraišką netaikymą; m) taisykles dėl būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta pagalbos paraiškose; n) administracinių patikrinimų, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisykles; o) išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo taisykles 4 ir 24 straipsniuose nurodytų įpareigojimų nesilaikymo atveju, įskaitant sumažinimo ir neskyrimo netaikymo atvejus; q) V priedo pakeitimus, kurių gali prireikti atsižvelgiant į 28 straipsnyje išdėstytus kriterijus; r) valstybių narių bendravimą tarpusavyje ir su Komisija; s) priemones, kurios kritiniais atvejais yra būtinos ir tinkamai pagrįstos praktinėms ir speficinėms problemoms, visų pirma susijusioms su II antraštinės dalies 4 skyriaus ir III antraštinės dalies 2 ir 3 skyrių įgyvendinimu, spręsti; tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento dalių, bet tik tiek ir tik tokį laikotarpį, kiek tai būtina; t) medvilnei taikomas išsamias taisykles dėl: i) 80 straipsnio 3 dalyje numatyto pagalbos sumažinimo apskaičiavimo; ii) patvirtintų tarpšakinių organizacijų, ypač jų finansavimo ir kontrolės bei sankcijų sistemos. 2 SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 130 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 pakeitimas 1. 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisija nustato sumas, kurios pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. xxx/2008* [ šio reglamento ] 9 straipsnį, 10 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnį ir 124 straipsnį, taip pat pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 1 dalį, yra skiriamos EŽŪFKP. 2 18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Reglamento (EB) Nr. XXX/2008 [ šio reglamento ] 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos tiesioginėms išmokoms taikomos nacionalinės viršutinės ribos, pakoreguotos pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas pataisas, laikomos finansinėmis viršutinėmis ribomis, nustatytomis eurais. * OL L …..“ 131 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 247/2006 pakeitimas Reglamentas (EB) Nr. 247/2006 iš dalies keičiamas taip: (1) 23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Bendrija finansuoja šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytas priemones neviršydama tokių didžiausių metinių sumų: mln. EUR | 2007 finansiniai metai | 2008 finansiniai metai | 2009 finansiniai metai | 2010 ir vėlesni finansiniai metai | Prancūzijos užjūrio departamentai | 126,6 | 262,6 | 269,4 | 276,05 | Azorų salos ir Madeira | 77,9 | 86,98 | 86,7 | 106,21 | Kanarų salos | 127,3 | 268,4 | 268,4 | 268,42 | (2) Įterpiamas šis 24b straipsnis: „ 24b straipsnis 1. Vėliausiai iki 2009 m. vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo bendrų programų pakeitimų projektus, kad būtų atsižvelgta į 23 straipsnio 2 dalimi įvestus pakeitimus. 2. Komisija įvertina siūlomus pakeitimus ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo jų pateikimo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia, ar juos patvirtinti.“ 132 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 378/2007 pakeitimas Reglamentas (EB) Nr. 378/2007 iš dalies keičiamas taip: (1) 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 3 dalis pakeičiama taip: „3. Sumažinimas pagal savanoriško moduliavimo sistemą apskaičiuojamas remiantis tokiu pačiu pagrindu, kuris taikomas moduliavimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/2008* ( šio reglamento ) 7 straipsnį. * OL L …..“ b) Pridedama ši 5 dalis: "5. Moduliavimo normos, kurios turi būti taikomos ūkininkui pritaikius Reglamento (EB) Nr. XXX/2008 ( šio reglamento ) 7 straipsnį, sumažintos 5 procentiniais punktais, atimamos iš savanoriško moduliavimo normos, kurią taiko valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį. Tiek procentai, kurie turi būti atimti, tiek galutinė savanoriško moduliavimo norma yra lygi nuliui arba yra didesnė. (2) 3 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip: „a) nukrypstant nuo šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies taikyti sumažinimą pagal savanoriško moduliavimo sistemą remiantis skaičiavimu, kuris taikomas moduliavimui pagal Reglamento (EB) Nr. xx/2008 7 straipsnį, neatsižvelgiant į to straipsnio 1 dalyje numatytų sumų, mažesnių už 5 000 EUR, neįtraukimą; ir (arba)“. 133 straipsnis Panaikinimas 1. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 panaikinamas. Tačiau to reglamento 66, 67, 68, 68a, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalies a punktas ir IV dalies 1 skyrius (kietieji kviečiai), 2 skyrius (priemoka už baltyminius augalus), 4 skyrius (išmoka už riešutų plotą), 8 skyrius (energiniai augalai), 9 skyrius (pagalba už sėklą), 10 skyrius (išmoka už pasėlių plotą) 10b skyrius (pagalba už alyvmedžių giraites), 10c skyrius (pagalba už tabaką) ir 10d skyrius (pagalba už apynių plotą) taikomi 2009 m. 2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XV priede pateiktą atitikmenų lentelę. 134 straipsnis Pereinamojo laikotarpio taisyklės Komisija gali priimti priemones, kurių reikia, kad būtų palengvintas perėjimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos. 135 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės naujosioms valstybėms narėms Kai siekiant palengvinti naujųjų valstybių narių perėjimą nuo bendrosios išmokos už plotą schemos prie bendrosios išmokos schemos ir kitų pagalbos schemų, nurodytų III ir IV antraštinėse dalyse, būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, tokios priemonės priimamos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 136 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas I PRIEDAS Paramos schemų sąrašas Sektorius | Teisinis pagrindas | Pastabos | Bendroji išmoka | Šio reglamento III antraštinė dalis | Atsietoji išmoka | Bendrosios išmokos už plotą schema | Šio reglamento V antraštinės dalies 2 skyrius | Atsietoji išmoka, pakeičianti visas šiame priede nurodytas tiesiogines išmokas, išskyrus atskirąsias išmokas | Baltyminiai augalai | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 2 skyrius | Išmoka už plotą | Ryžiai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 2 skyrius | Išmoka už plotą | Riešutai | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 4 skyrius | Išmoka už plotą | Energiniai augalai | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 5 skyrius | Išmoka už plotą | Krakmolinės bulvės | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnis | Pagalba gamybai | Sėklos | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 9 skyrius | Pagalba gamybai | Lauko kultūros | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 10 skyrius | Išmoka už plotą, | Aviena ir ožkiena | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 7 skirsnis | Priemoka už aveles ir vedekles, | Galvijai | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnis | Specialioji priemoka, priemoka už karves žindenes (įskaitant, kai mokama už telyčias, ir įskaitant papildomą nacionalinę priemoką už karves žindenes, kai finansuojama bendrai), skerdimo priemoka | Specialioji parama | Šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyrius | Alyvuogių aliejus | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 10b skyrius | Pagalba už plotą | Šilkaverpiai | Reglamento (EEB) Nr. 845/72 1 straipsnis | Pagalba auginimui skatinti | Tabakas | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 10c skyrius | Pagalba gamybai | Apyniai | Reglamento (EB) Nr. 1782/2003* IV dalies 10d skyrius | Pagalba už plotą | Cukraus arba inulino sirupo gamybai naudojami cukriniai runkeliai, cukranendrės ir cikorijos | Šio reglamento V antraštinės dalies 116 straipsnis | Atsietosios išmokos | Cukraus gamybai naudojami cukriniai runkeliai ir cukranendrės | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnis | Pagalba gamybai | Perdirbti pristatomi vaisiai ir daržovės | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnis | Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves | Perdirbti pristatomos braškės ir avietės | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnis | Pereinamojo laikotarpio išmoka už uogas | Vaisiai ir daržovės | 116 straipsnis | Atskiroji išmoka už vaisius ir daržoves | Posei | Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 III antraštinė dalis | Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones | Egėjo jūros salos | Tarybos reglamento (EB) Nr. 1405/2006 III skyrius | Tiesioginės išmokos pagal programose nustatytas priemones | Medvilnė | Šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnis | Išmoka už plotą | ( Tik 2009 m. | II PRIEDAS Teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, nurodyti 4 ir 5 straipsniuose A. Aplinka 1. | 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1) | 3 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 straipsnio a, b ir d punktai | 2. | 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (OL L 20, 1980 1 26, p. 43) | 4 ir 5 straipsniai | 3. | 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6) | 3 straipsnis | 4. | 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1) | 4 ir 5 straipsniai | 5. | 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7) | 6 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalies a punktas | Visuomenės ir gyvūnų sveikata Gyvūnų identifikavimas ir registravimas | 6. | 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 92/102/EEB dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo (OL L 355, 1992 12 5, p. 32) | 3, 4 ir 5 straipsniai | 7. | 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1) | 4 ir 7 straipsniai | 8. | 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5 2004 1 9, p. 8). | 3, 4 ir 5 straipsniai | B. Visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata | 9. | 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos priemonių pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1) | 3 straipsnis | 10. | 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3) | 3, 4, 5 ir 7 straipsniai | 11. | 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1) | 14, 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai | 12. | 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1) | 7, 11, 12, 13 ir 15 straipsniai | Pranešimas apie ligas | 13. | 1985 m. lapkričio 18 d. Tarybos direktyva 85/511/EEB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo (OL L 315, 1985 11 26, p. 11) | 3 straipsnis | 14. | 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69) | 3 straipsnis | 15. | 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (OL L 327, 2000 12 22, p. 74) | 3 straipsnis | C. Gyvūnų gerovė | 16. | 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/629/EEB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 28) | 3 ir 4 straipsniai | 17. | 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/630/EEB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus (OL L 340, 1991 12 11, p. 33) | 3 straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis | 18. | 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23) | 4 straipsnis | III PRIEDAS Gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė, nurodyta 6 straipsnyje Problema | Standartai | Dirvos erozija Apsaugoti dirvą taikant atitinkamas priemones | – Minimali dirvožemio danga | – Minimalus žemės naudojimas, atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas | – Išsaugoti terasas | Dirvos organinės medžiagos Išlaikyti dirvos organinių medžiagų koncentracijos lygį taikant atitinkamą praktiką | – Sėjomainos standartai, jei taikytina | – Ariamųjų ražienų naudojimas | Dirvos struktūra Išlaikyti dirvos struktūrą taikant atitinkamas priemones | – Tinkamų žemės ūkio mašinų naudojimas | Minimalus priežiūros lygis Užtikrinti minimalų priežiūros lygį ir išvengti buveinių būklės blogėjimo | – Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas | – Daugiamečių ganyklų apsauga | – Kraštovaizdžio bruožų išsaugojimas, įskaitant, jei taikytina, gyvatvorių, tvenkinių, griovių, medžių eilių išsaugojimą grupėmis ar atskirai, taip pat laukų ribų išsaugojimą, – atitinkamais atvejais, draudimą išrauti alyvmedžius | – Nepageidaujamos augalijos skverbimosi į žemės ūkio paskirties žemę išvengimas | – Gerų vegetacinių alyvmedžių giraičių ir vynuogynų sąlygų išsaugojimas | Vandens apsauga ir valdymas Apsaugoti vandenį nuo taršos ir nuotėkio ir valdyti vandens naudojimą | – Apsaugos juostų išilgai vandentakių įrengimas, – leidimo vandenį naudoti drėkinimui suteikimo procedūrų paisymas. | IV PREDAS Grynosios nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 8 straipsnyje mln. EUR | Kalendoriniai metai | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Belgija | 583,2 | 570,9 | 563,1 | 553,9 | Čekija | 773,0 | Danija | 985,9 | 965,3 | 954,6 | 937,8 | Vokietija | 5 467,4 | 5 339,2 | 5 269,3 | 5 178,0 | Estija | 88,9 | Airija | 1 283,1 | 1 264,0 | 1 247,1 | 1 230,0 | Graikija | 2 567,3 | 2 365,5 | 2 348,9 | 2 324,1 | Ispanija | 5 171,3 | 5 043,4 | 5 019,1 | 4 953,5 | Prancūzija | 8 218,5 | 8 021,2 | 7 930,7 | 7 796,2 | Italija | 4 323,6 | 4 103,7 | 4 073,2 | 4 023,3 | Kipras | 48,2 | Latvija | 130,5 | Lietuva | 337,9 | Liuksemburgas | 35,2 | 34,5 | 34,0 | 33,4 | Vengrija | 1 150,9 | Malta | 4,6 | Nyderlandai | 841,5 | 827,0 | 829,4 | 815,9 | Austrija | 727,7 | 718,2 | 712,1 | 704,9 | Lenkija | 2 730,5 | Portugalija | 635,8 | 623,0 | 622,6 | 622,6 | Slovėnija | 129,4 | Slovakija | 335,9 | Suomija | 550,0 | 541,2 | 536,0 | 529,8 | Švedija | 731,7 | 719,9 | 710,6 | 699,8 | Jungtinė Karalystė | 3 373,0 | 3 340,4 | 3 335,8 | 3 334,9 | V PRIEDAS 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų javų sąrašas KN kodas Aprašymas I. Javai 1001 10 00 | Kietieji kviečiai | 1001 90 | Kiti kviečiai ir meslinas, išskyrus kietuosius kviečius | 1002 00 00 | Rugiai | 1003 00 | Miežiai | 1004 00 00 | Avižos | 1005 | Kukurūzai | 1007 00 | Grūdinis sorgas | 1008 | Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas; kiti javai | 0709 90 60 | Cukriniai kukurūzai | II. Aliejinių kultūrų sėklos 1201 00 | Sojos pupelės | ex 1205 00 | Rapsų sėklos | ex 1206 00 10 | Saulėgrąžų sėklos | III. Baltyminiai augalai 0713 10 | Žirniai | 0713 50 | Pašarinės pupos | ex 1209 29 50 | Saldieji lubinai | IV. Linai ex 1204 00 | Linų sėmenys (Linum usitatissimum L.) | ex 5301 10 00 | Pluoštiniai linai, žaliaviniai arba mirkyti (Linum usitatissimum L.) | V. Kanapės ex 5302 10 00 | Pluoštinės kanapės, žaliavinės arba mirkytos (Cannabis sativa L.) | VI PRIEDAS Suderinamos paramos schemos, nurodytos 28 straipsnyje Sektorius | Teisinis pagrindas | Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai | Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 13 straipsnio a punktas, 14 straipsnio 1 dalis ir dvi pirmosios 14 straipsnio 2 dalies įtraukos, 15, 17–20 straipsniai, 51 straipsnio 3 dalis ir 55 straipsnio 4 dalis. | Priemonės tausiajam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui užtikrinti: | išmokos dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i papunktis | išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto ii papunktis | Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto iii papunktis | agrarinės aplinkosaugos išmokos | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto iv papunktis | Priemonės tausiajam miško paskirties žemės naudojimui užtikrinti: | miško veisimas žemės ūkio paskirties žemėje pirmą kartą | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio b punkto i papunktis | Natura 2000 išmokos | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio b punkto iv papunktis | miškų aplinkosaugos išmokos | Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio b punkto v papunktis | Vynas | (Vyno reglamento) 117 straipsnis | VII PRIEDAS A. Vaisiai, daržovės, maistinės bulvės ir daigynai 1. Ūkininkai gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama 2 dalyje nurodytą referencinę sumą padalijant iš hektarų skaičiaus, apskaičiuoto pagal 3 dalį. 2. Valstybės narės nustato sumą, kuri turi būti įtraukta į kiekvienam ūkininkui skirtą referencinę sumą pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kaip antai: - rinkos paramos suma, kurią ūkininkas tiesiogiai arba netiesiogiai gavo už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus, - vaisiams, daržovėms, maistinėms bulvėms auginti ir daigynams naudojamas plotas, - užauginamų vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų kiekis, atitinkamu laikotarpiu, kuris kiekvienam produktui gali būti kitoks, per vienerius arba daugiau prekybos metų, skaičiuojant nuo 2001 m. pasibaigusių prekybos metų, o valstybėms narėms, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau – nuo 2004 m. pasibaigusių prekybos metų iki 2007 m. pasibaigusių prekybos metų. Objektyviai pagrįstais atvejais skirtingiems vaisiams bei daržovėms, maistinėms bulvėms ir daigynams šiame punkte nurodyti kriterijai gali būti taikomi skirtingai. Remdamosi tuo pačiu pagrindu valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pagal šį punktą į referencinę sumą įtrauktinos sumos ir atitinkamo hektarų skaičiaus iki trejų metų pereinamojo laikotarpio, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., pabaigos. 3. Valstybės narės apskaičiuoja atitinkamų hektarų skaičių remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, 2 punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytais plotais. Šiame reglamente „vaisiai ir daržovės“ reiškia Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies i ir j punktuose nurodytus produktus, o „maistinės bulvės“ – bulves, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0701, išskyrus bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves, kurioms teikiama pagalba pagal 93 straipsnį. 4. Ūkininkas, kurio gamybą atitinkamu laikotarpiu, nurodytu 2 dalyje, neigiamai paveikė force majeure ar išimtinės aplinkybės (kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje), susidariusios prieš tą referencinį laikotarpį arba per jį, turi teisę prašyti, kad 2 dalyje nurodyta referencinė suma būtų apskaičiuojama pagal vienerius kalendorinius metus arba keletą referencinio laikotarpio metų, kuriais nebuvo force majeure ar išimtinių aplinkybių. 5. Jei force majeure ar išimtinių aplinkybių poveikis egzistavo per visą referencinį laikotarpį, valstybė narė apskaičiuoja referencinę sumą remdamasi artimiausiais prekybos metais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal 3 dalį. Šiuo atveju 1 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis . 6. Atitinkamas ūkininkas per valstybės narės nustatytiną terminą apie force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejį raštu praneša kompetentingai institucijai ir pateikia reikiamus įrodymus. B. Vynas (vynuogynų naikinimas) Ūkininkams, dalyvaujantiems vynuogynų naikinimo schemoje, nustatytoje Reglamento (EB) Nr. [vyno reglamentas] V antraštinės dalies III skyriuje, kitais metais po išnaikinimo skiriamos teisės į išmokas, lygios skaičiui hektarų, už kuriuos jie gavo priemoką už vynuogynų naikinimą. Šių teisių į išmokas vieneto vertė lygi nacionalinių teisių į išmokas vertės vidurkiui atitinkamame regione. Tačiau vieneto vertė bet kuriuo atveju neturi viršyti 350 EUR/ha. C. Vynas (pervedimas iš paramos programų) Jeigu valstybės narės nusprendžia skirti paramą pagal Reglamento (EB) Nr. [vyno reglamentas] 4a straipsnį, jos nustato kiekvienam ūkininkui taikomą referencinę sumą ir atitinkamus hektarus: - remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais; - atsižvelgdamos į vienerių arba kelių vyno metų, pradedant nuo 2005–2006 vyno metų, tipinį referencinį laikotarpį; Tačiau referenciniai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma referencinė suma ir atitinkami hektarai, neturi būti grindžiami referenciniu laikotarpiu, į kurį būtų įskaitomi vyno metai po 2007–2008 vyno metų, jeigu pervedimas iš paramos programų yra susijęs su kompensacija ūkininkams, kurie iki to laiko gavo paramą už geriamojo alkoholio distiliavimą arba ekonominę paramą už koncentruotos vynuogių misos naudojimą vynui sodrinti pagal Reglamentą (EB) Nr. [vyno reglamentas].“; - neviršydamos bendros šiai priemonei skirtinos sumos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. [vyno reglamentas] 6 straipsnio e punkte.“ Ūkininkai gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijant nurodytą referencinę sumą iš atitinkamų hektarų skaičiaus. VIII PRIEDAS Nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje 1 lentelė (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | 614 179 | 611 901 | 613 281 | 613 281 | 614 661 | 614 661 | 614 661 | 614 661 | Danija | 1 030 478 | 1 031 321 | 1 043 421 | 1 043 421 | 1 048 999 | 1 048 999 | 1 048 999 | 1 048 999 | Vokietija | 5 770 254 | 5 781 666 | 5 826 537 | 5 826 537 | 5 848 330 | 5 848 330 | 5 848 330 | 5 848 330 | Airija | 1 342 268 | 1 340 737 | 1 340 869 | 1 340 869 | 1 340 869 | 1 340 869 | 1 340 869 | 1 340 869 | Graikija | 2 367 713 | 2 209 591 | 2 210 829 | 2 216 533 | 2 216 533 | 2 216 533 | 2 216 533 | 2 216 533 | Ispanija | 4 838 512 | 5 070 413 | 5 114 250 | 5 139 246 | 5 139 316 | 5 139 316 | 5 139 316 | 5 139 316 | Prancūzija | 8 404 502 | 8 444 468 | 8 500 503 | 8 504 425 | 8 518 804 | 8 518 804 | 8 518 804 | 8 518 804 | Italija | 4 143 175 | 4 277 633 | 4 320 238 | 4 369 974 | 4 369 974 | 4 369 974 | 4 369 974 | 4 369 974 | Liuksemburgas | 37 051 | 37 084 | 37 084 | 37 084 | 37 084 | 37 084 | 37 084 | 37 084 | Nyderlandai | 853 090 | 853 169 | 886 966 | 886 966 | 904 272 | 904 272 | 904 272 | 904 272 | Austrija | 745 561 | 747 298 | 750 019 | 750 019 | 751 616 | 751 616 | 751 616 | 751 616 | Portugalija | 589 723 | 600 296 | 600 370 | 605 967 | 605 972 | 605 972 | 605 972 | 605 972 | Suomija | 566 801 | 565 823 | 568 799 | 568 799 | 570 583 | 570 583 | 570 583 | 570 583 | Švedija | 763 082 | 765 229 | 768 853 | 768 853 | 770 916 | 770 916 | 770 916 | 770 916 | Jungtinė Karalystė | 3 985 834 | 3 986 361 | 3 987 844 | 3 987 844 | 3 987 849 | 3 987 849 | 3 987 849 | 3 987 849 | 2 lentelė* (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Bulgarija | 287 399 | 328 997 | 409 587 | 490 705 | 571 467 | 652 228 | 732 986 | 813 746 | Čekija | 559 622 | 647 080 | 735 801 | 821 779 | 909 164 | 909 164 | 909 164 | 909 164 | Estija | 60 500 | 70 769 | 80 910 | 91 034 | 101 171 | 101 171 | 101 171 | 101 171 | Kipras | 31 670 | 38 845 | 43 730 | 48 615 | 53 499 | 53 499 | 53 499 | 53 499 | Latvija | 90 016 | 104 025 | 118 258 | 132 193 | 146 355 | 146 355 | 146 355 | 146 355 | Lietuva | 230 560 | 268 746 | 305 964 | 342 881 | 380 064 | 380 064 | 380 064 | 380 064 | Vengrija | 807 366 | 935 912 | 1 064 312 | 1 191 526 | 1 318 542 | 1 318 542 | 1 318 542 | 1 318 542 | Malta | 3 434 | 3 851 | 4 268 | 4 685 | 5 102 | 5 102 | 5 102 | 5 102 | Lenkija | 1 877 107 | 2 164 285 | 2 456 894 | 2 742 771 | 3 033 549 | 3 033 549 | 3 033 549 | 3 033 549 | Rumunija | 623 399 | 713 207 | 891 072 | 1 068 953 | 1 246 821 | 1 424 684 | 1 602 550 | 1 780 414 | Slovėnija | 87 942 | 102 047 | 116 077 | 130 107 | 144 236 | 144 236 | 144 236 | 144 236 | Slovakija | 240 014 | 277 779 | 314 692 | 351 377 | 388 191 | 388 191 | 388 191 | 388 191 | ( Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 110 straipsnyje numatytą išmokų didinimo grafiką. IX PRIEDAS 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas išmokoms už pomidorus yra toks: Valstybė narė | Suma (milijonais EUR per kalendorinius metus) | Bulgarija | 5,394 | Čekija | 0,414 | Graikija | 35,733 | Ispanija | 56,233 | Prancūzija | 8,033 | Italija | 183,967 | Kipras | 0,274 | Malta | 0,932 | Vengrija | 4,512 | Rumunija | 1,738 | Lenkija | 6,715 | Portugalija | 33,333 | Slovakija | 1,018 | 56 straipsnio 2 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas išmokoms už vaisius ir daržoves, išskyrus vienmetes kultūras, yra toks: Valstybė narė | Suma (milijonais EUR per kalendorinius metus) | Bulgarija | 0,851 | Čekija | 0,063 | Graikija | 153,833 | Ispanija | 110,633 | Prancūzija | 44,033 | Italija | 131,700 | Kipras | 2009 m.: 2010 m.: 2011 m.: 2012 m.: | 4,856 4,919 4,982 5,045 | Vengrija | 0,244 | Rumunija | 0,025 | Portugalija | 2,900 | Slovakija | 0,007 | X PRIEDAS Susietosios paramos įtraukimas į bendrosios išmokos schemą I. - Nuo 2010 m. specialioji priemoka už kietųjų kviečių kokybę, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 1 skyriuje; - nuo 2010 m. priemoka už baltyminius augalus, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 2 skyriuje; - nuo 2010 m. specialioji išmoka už ryžius, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies III skyriuje ir šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje, pagal šio reglamento 72 straipsnio (2) dalyje numatytą grafiką; - nuo 2010 m. išmoka už riešutų plotą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 4 skyriuje; - nuo 2011 m. pagalba už sausųjų pašarų perdirbimą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio I poskirsnyje; - nuo 2011 m. pagalba už pluoštinių linų perdirbimą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio II poskirsnyje, pagal tame poskirsnyje numatytą grafiką; - nuo 2011 m. priemoka už bulvių krakmolą, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2004 [95a] straipsnyje, ir, pagal šio reglamento 75 straipsnyje numatytą grafiką, tame straipsnyje numatyta pagalba už krakmolines bulves; II. Nuo 2010 m., jeigu valstybė narė skyrė: - pagalbą už sėklą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 9 skyriuje; - išmoką už pasėlių plotą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 10 skyriuje; - pagalbą už alyvmedžių giraites, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 10b skyriuje; - pagalbą už apynių plotą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 10d skyriuje, pagal 55 straipsnyje numatytą grafiką išmokos už galvijus, išskyrus priemoką už karves žindenes. III. Nuo 2010 m., jeigu valstybė narė nepriima šio reglamento 53 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo: - išmokos už avis ir ožkas, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 straipsnyje; - išmokos už galvijus, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje. XI PRIEDAS Susietosios paramos įtraukimas – 65 straipsnis Sausieji pašarai | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Danija | 2 779 | 2 779 | 2 779 | 2 779 | 2 779 | 2 779 | Vokietija | 8 475 | 8 475 | 8 475 | 8 475 | 8 475 | 8 475 | Airija | 132 | 132 | 132 | 132 | 132 | 132 | Graikija | 1 238 | 1 238 | 1238 | 1 238 | 1 238 | 1 238 | Ispanija | 43 725 | 43 725 | 43 725 | 43 725 | 43 725 | 43 725 | Prancūzija | 35 752 | 35 752 | 35 752 | 35 752 | 35 752 | 35 752 | Italija | 22 605 | 22 605 | 22 605 | 22 605 | 22 605 | 22 605 | Liuksemburgas | Nyderlandai | 5 202 | 5 202 | 5 202 | 5 202 | 5 202 | 5 202 | Austrija | 64 | 64 | 64 | 64 | 64 | 64 | Portugalija | 69 | 69 | 69 | 69 | 69 | 69 | Suomija | 10 | 10 | 10 | 10 | 10 | 10 | Švedija | 180 | 180 | 180 | 180 | 180 | 180 | Jungtinė Karalystė | 1 478 | 1 478 | 1 478 | 1 478 | 1 478 | 1 478 | Bulgarija | Čekija | 922 | 922 | 922 | 922 | 922 | 922 | Estija | Kipras | Latvija | Lietuva | 21 | 21 | 21 | 21 | 21 | 21 | Vengrija | 1 421 | 1 421 | 1 421 | 1 421 | 1 421 | 1 421 | Malta | Lenkija | 147 | 147 | 147 | 147 | 147 | 147 | Rumunija | Slovėnija | Slovakija | 91 | 91 | 91 | 91 | 91 | 91 | Priemoka už kietųjų kviečių kokybę | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | Danija | Vokietija | Airija | Graikija | 20 301 | 20 301 | 20 301 | 20 301 | 20 301 | 20 301 | 20 301 | Ispanija | 22 372 | 22 372 | 22 372 | 22 372 | 22 372 | 22 372 | 22 372 | Prancūzija | 8 320 | 8 320 | 8 320 | 8 320 | 8 320 | 8 320 | 8 320 | Italija | 42 457 | 42 457 | 42 457 | 42 457 | 42 457 | 42 457 | 42 457 | Liuksemburgas | Nyderlandai | Austrija | 280 | 280 | 280 | 280 | 280 | 280 | 280 | Portugalija | 80 | 80 | 80 | 80 | 80 | 80 | 80 | Suomija | Švedija | Jungtinė Karalystė | Bulgarija | 349 | 436 | 523 | 610 | 698 | 785 | 872 | Čekija | Estija | Kipras | 173 | 198 | 223 | 247 | 247 | 247 | 247 | Latvija | Lietuva | Vengrija | 70 | 80 | 90 | 100 | 100 | 100 | 100 | Malta | Lenkija | Rumunija | Slovėnija | Slovakija | Baltyminiai augalai | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | 84 | 84 | 84 | 84 | 84 | 84 | 84 | Danija | 843 | 843 | 843 | 843 | 843 | 843 | 843 | Vokietija | 7 231 | 7 231 | 7 231 | 7 231 | 7 231 | 7 231 | 7 231 | Airija | 216 | 216 | 216 | 216 | 216 | 216 | 216 | Graikija | 242 | 242 | 242 | 242 | 242 | 242 | 242 | Ispanija | 10 905 | 10 905 | 10 905 | 10 905 | 10 905 | 10905 | 10 905 | Prancūzija | 17 635 | 17 635 | 17 635 | 17 635 | 17 635 | 17635 | 17 635 | Italija | 5 009 | 5 009 | 5 009 | 5 009 | 5 009 | 5009 | 5 009 | Liuksemburgas | 21 | 21 | 21 | 21 | 21 | 21 | 21 | Nyderlandai | 67 | 67 | 67 | 67 | 67 | 67 | 67 | Austrija | 2 051 | 2 051 | 2 051 | 2 051 | 2051 | 2051 | 2 051 | Portugalija | 214 | 214 | 214 | 214 | 214 | 214 | 214 | Suomija | 303 | 303 | 303 | 303 | 303 | 303 | 303 | Švedija | 2 147 | 2 147 | 2 147 | 2 147 | 2147 | 2147 | 2 147 | Jungtinė Karalystė | 10 500 | 10 500 | 10 500 | 10 500 | 10500 | 10500 | 10 500 | Bulgarija | 160 | 201 | 241 | 281 | 321 | 361 | 401 | Čekija | 1 858 | 2 123 | 2 389 | 2 654 | 2654 | 2654 | 2 654 | Estija | 169 | 194 | 218 | 242 | 242 | 242 | 242 | Kipras | 17 | 19 | 22 | 24 | 24 | 24 | 24 | Latvija | 109 | 124 | 140 | 155 | 155 | 155 | 155 | Lietuva | 1 486 | 1 698 | 1 911 | 2 123 | 2123 | 2123 | 2 123 | Vengrija | 1 369 | 1 565 | 1 760 | 1 956 | 1956 | 1956 | 1 956 | Malta | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Lenkija | 1 723 | 1 970 | 2 216 | 2 462 | 2462 | 2462 | 2 462 | Rumunija | 911 | 1 139 | 1 367 | 1 595 | 1822 | 2050 | 2 278 | Slovėnija | 63 | 72 | 81 | 90 | 90 | 90 | 90 | Slovakija | 1 003 | 1 146 | 1 290 | 1 433 | 1433 | 1433 | 1433 | Ryžiai | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | Danija | Vokietija | Airija | Graikija | 5 703 | 5 703 | 11 407 | 11 407 | 11 407 | 11 407 | 11 407 | Ispanija | 24 997 | 24 997 | 49 993 | 49 993 | 49 993 | 49 993 | 49 993 | Prancūzija | 3 922 | 3 922 | 7 844 | 7 844 | 7 844 | 7 844 | 7 844 | Italija | 49 737 | 49 737 | 99 473 | 99 473 | 99 473 | 99 473 | 99 473 | Liuksemburgas | Nyderlandai | Austrija | Portugalija | 5 596 | 5 596 | 11 193 | 11 193 | 11 193 | 11 193 | 11 193 | Suomija | Švedija | Jungtinė Karalystė | Bulgarija | 288 | 360 | 863 | 1 007 | 1 151 | 1 294 | 1 438 | Čekija | Estija | Kipras | Latvija | Lietuva | Vengrija | 262 | 300 | 674 | 749 | 749 | 749 | 749 | Malta | Lenkija | Rumunija | 13 | 16 | 38 | 44 | 50 | 57 | 63 | Slovėnija | Slovakija | Riešutai | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | Danija | Vokietija | 181 | 181 | 181 | 181 | 181 | 181 | 181 | Airija | Graikija | 4 963 | 4 963 | 4 963 | 4 963 | 4 963 | 4 963 | 4 963 | Ispanija | 68 610 | 68 610 | 68 610 | 68 610 | 68 610 | 68 610 | 68 610 | Prancūzija | 2 089 | 2 089 | 2 089 | 2 089 | 2 089 | 2 089 | 2 089 | Italija | 15 710 | 15 710 | 15 710 | 15 710 | 15 710 | 15 710 | 15 710 | Liuksemburgas | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | Nyderlandai | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | Austrija | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | Portugalija | 4 987 | 4 987 | 4 987 | 4 987 | 4 987 | 4 987 | 4 987 | Suomija | Švedija | Jungtinė Karalystė | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | Bulgarija | 579 | 724 | 868 | 1 013 | 1 158 | 1 302 | 1 447 | Čekija | Estija | Kipras | 431 | 493 | 554 | 616 | 616 | 616 | 616 | Latvija | Lietuva | Vengrija | 245 | 280 | 315 | 350 | 350 | 350 | 350 | Malta | Lenkija | 355 | 406 | 456 | 507 | 507 | 507 | 507 | Rumunija | 79 | 99 | 119 | 139 | 159 | 179 | 199 | Slovėnija | 25 | 29 | 33 | 36 | 36 | 36 | 36 | Slovakija | 262 | 299 | 337 | 374 | 374 | 374 | 374 | Ilgapluoščiai linai | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | 1 380 | 1 380 | 2 760 | 2 760 | 2 760 | 2 760 | Danija | Vokietija | 30 | 30 | 60 | 60 | 60 | 60 | Airija | Graikija | Ispanija | 5 | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 | Prancūzija | 5 580 | 5 580 | 11 160 | 11 160 | 11 160 | 11 160 | Italija | Liuksemburgas | Nyderlandai | 480 | 480 | 960 | 960 | 960 | 960 | Austrija | 15 | 15 | 30 | 30 | 30 | 30 | Portugalija | 5 | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 | Suomija | 20 | 20 | 40 | 40 | 40 | 40 | Švedija | 5 | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 | Jungtinė Karalystė | 5 | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 | Bulgarija | 1 | 1 | 3 | 3 | 3 | 3 | Čekija | 192 | 192 | 385 | 385 | 385 | 385 | Estija | 3 | 3 | 6 | 6 | 6 | 6 | Kipras | Latvija | 36 | 36 | 72 | 72 | 72 | 72 | Lietuva | 226 | 226 | 453 | 453 | 453 | 453 | Vengrija | Malta | Lenkija | 92 | 92 | 185 | 185 | 185 | 185 | Rumunija | 4 | 4 | 8 | 8 | 8 | 8 | Slovėnija | Slovakija | 7 | 7 | 15 | 15 | 15 | 15 | Pagalba už bulvių krakmolo gamybą | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | Danija | 3 743 | 3 743 | 3 743 | 3 743 | 3 743 | 3 743 | Vokietija | 14 603 | 14 603 | 14 603 | 14 603 | 14 603 | 14 603 | Airija | Graikija | Ispanija | 43 | 43 | 43 | 43 | 43 | 43 | Prancūzija | 5 904 | 5 904 | 5 904 | 5 904 | 5 904 | 5 904 | Italija | Liuksemburgas | Nyderlandai | 11 290 | 11 290 | 11 290 | 11 290 | 11 290 | 11 290 | Austrija | 1 061 | 1 061 | 1 061 | 1 061 | 1 061 | 1 061 | Portugalija | Suomija | 1 183 | 1 183 | 1 183 | 1 183 | 1 183 | 1 183 | Švedija | 1 381 | 1 381 | 1 381 | 1 381 | 1 381 | 1 381 | Jungtinė Karalystė | Bulgarija | Čekija | 749 | 749 | 749 | 749 | 749 | 749 | Estija | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | Kipras | Latvija | 129 | 129 | 129 | 129 | 129 | 129 | Lietuva | 27 | 27 | 27 | 27 | 27 | 27 | Vengrija | Malta | Lenkija | 3 226 | 3 226 | 3 226 | 3 226 | 3 226 | 3 226 | Rumunija | Slovėnija | Slovakija | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 | Pagalba krakmolinių bulvių augintojams | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Belgija | Danija | 5 578 | 5 578 | 11 156 | 11 156 | 11 156 | 11 156 | Vokietija | 21 763 | 21 763 | 43 526 | 43 526 | 43 526 | 43 526 | Airija | Graikija | Ispanija | 64 | 64 | 129 | 129 | 129 | 129 | Prancūzija | 8 799 | 8 799 | 17 598 | 17 598 | 17 598 | 17 598 | Italija | Liuksemburgas | Nyderlandai | 16 825 | 16 825 | 33 651 | 33 651 | 33 651 | 33 651 | Austrija | 1 581 | 1 581 | 3 163 | 3 163 | 3 163 | 3 163 | Portugalija | Suomija | 1 763 | 1 763 | 3 527 | 3 527 | 3 527 | 3 527 | Švedija | 2 058 | 2 058 | 4 116 | 4 116 | 4 116 | 4 116 | Jungtinė Karalystė | Bulgarija | Čekija | 893 | 1 005 | 2 232 | 2 232 | 2 232 | 2 232 | Estija | 7 | 7 | 17 | 17 | 17 | 17 | Kipras | Latvija | 153 | 172 | 383 | 383 | 383 | 383 | Lietuva | 32 | 36 | 80 | 80 | 80 | 80 | Vengrija | Malta | Lenkija | 3 846 | 4 327 | 9 615 | 9 615 | 9 615 | 9 615 | Rumunija | Slovėnija | Slovakija | 19 | 22 | 48 | 48 | 48 | 48 | Alyvuogių aliejus | (tūkst. EUR) | Valstybė narė | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 ir vėlesni metai | Ispanija | 103 140 | 103 140 | 103 140 | 103 140 | 103 140 | 103 140 | 103 140 | Kipras | 2 051 | 2 344 | 2 637 | 2 930 | 2 930 | 2 930 | 2 930 | XII PRIEDAS Viršutinės ribos 84 straipsnyje nurodytos pagalbos sumos (už cukrų) apskaičiavimui (tūkst. EUR) | Sektorius | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Lauko kultūros (išskyrus kietuosius kviečius) | 4 220 705 | 3 165 529 | 2 110 353 | 1 055 176 | Kietieji kviečiai | 1 162 157 | 871 618 | 581 078 | 290 539 | Ankštiniai augalai | 16 362 | 12 272 | 8 181 | 4 091 | Pienas ir pieno produktai | 1 422 379 | 1 066 784 | 711 190 | 355 595 | Jautiena | 1 843 578 | 1 382 684 | 921 789 | 460 895 | Avys ir ožkos | 4 409 113 | 3 306 835 | 2 204 556 | 1 102 278 | Alyvuogių aliejus | 3 174 000 | 2 380 500 | 1 587 000 | 793 500 | Tabakas | 417 340 | 313 005 | 208 670 | 104 335 | Bananai | 1 755 000 | 1 316 250 | 877 500 | 0 | Razinos | 0 | 0 | 0 | 0 | Migdolai | 0 | 0 | 0 | 0 | Iš viso | 1 842 0634 | 13 815 476 | 9 210 317 | 4 166 409 | Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal bendrosios išmokos schemą Bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta pagal bendrosios išmokos schemą, lygi šioje lentelėje nurodytų sektoriams taikomų viršutinių ribų, susijusių su į bendrosios išmokos schemą įtrauktais sektoriais, sumai, jeigu parama šiuose sektoriuose yra atsieta. 2 lentelė Kipras. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, kai tiesioginėms išmokoms taikoma bendrosios išmokos už plotą schema Sektorius | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Lauko kultūros (išskyrus kietuosius kviečius) | 0 | 0 | 0 | 0 | Kietieji kviečiai | 1 795 543 | 1 572 955 | 1 350 367 | 1 127 779 | Ankštiniai augalai | 0 | 0 | 0 | 0 | Pienas ir pieno produktai | 3 456 448 | 3 438 488 | 3 420 448 | 3 402 448 | Jautiena | 4 608 945 | 4 608 945 | 4 608 945 | 4 608 945 | Avys ir ožkos | 10 724 282 | 10 670 282 | 10 616 282 | 10 562 282 | Alyvuogių aliejus | 5 547 000 | 5 115 000 | 4 683 000 | 4 251 000 | Razinos | 156 332 | 149 600 | 142 868 | 136 136 | Bananai | 4 323 820 | 4 312 300 | 4 300 780 | 4 289 260 | Tabakas | 1 038 575 | 1 035 875 | 1 033 175 | 1 030 475 | Iš viso | 31 650 945 | 30 903 405 | 30 155 865 | 29 408 325 | XIV PRIEDAS VALSTYBĖS PAGALBA KIPRE Sektorius | 2009 m. | 2010 m. | Javai (išskyrus kietuosius kviečius) | 2 263 018 | 1 131 509 | Pienas ir pieno produktai | 562 189 | 281 094 | Jautiena | 64 887 | 0 | Avys ir ožkos | 1 027 917 | 513 958 | Kiaulių sektorius | 2 732 606 | 1 366 303 | Naminiai paukščiai ir kiaušiniai | 1 142 374 | 571 187 | Vynas | 4 307 990 | 2 153 995 | Alyvuogių aliejus | 2 088 857 | 1 044 429 | Valgomosios vynuogės | 1 058 897 | 529 448 | Perdirbti pomidorai | 117 458 | 58 729 | Bananai | 127 286 | 63 643 | Lapuočių vaisiai, įskaitant kaulavaisius | 2 774 230 | 1 387 115 | Iš viso | 18 267 707 | 9 101 410 | XV PRIEDAS Atitikmenų lentelė Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 | Šis reglamentas | 1 straipsnis | 1 straipsnis | 2 straipsnis | 2 straipsnis | 3 straipsnis | 4 straipsnis | 4 straipsnis | 5 straipsnis | 5 straipsnis | 6 straipsnis | 6 straipsnis | 25 straipsnis | 7 straipsnis | 26 straipsnis | 8 straipsnis | – | 9 straipsnis | 27 straipsnis | 10 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnis | 10 straipsnio 2 dalis | 9 straipsnio 1 dalis | 10 straipsnio 3 dalis | 9 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnio 4 dalis | 9 straipsnio 3 dalis | – | 9 straipsnio 4 dalis | 11 straipsnis | 11 straipsnio 1 ir 2 dalys | 12 straipsnis | – | – | 8 straipsnis | 12a straipsnio 1 dalis | 10 straipsnis | 12a straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 3 dalis | 13 straipsnis | 12 straipsnis | 14 straipsnis | 13 straipsnis | 15 straipsnis | 14 straipsnis | 16 straipsnis | 15 straipsnis | 17 straipsnis | 16 straipsnis | 18 straipsnis | 17 straipsnis | 19 straipsnis | 18 straipsnis | 20 straipsnis | 19 straipsnis | 21 straipsnis | 20 straipsnis | 22 straipsnis | 21 straipsnis | 23 straipsnis | 22 straipsnis | 24 straipsnis | 23 straipsnis | 25 straipsnis | 24 straipsnis | 26 straipsnis | 28 straipsnis | 27 straipsnis | 29 straipsnis | – | 30 straipsnis | 28 straipsnis | 31 straipsnis | 29 straipsnis | 32 straipsnis | 30 straipsnis | 33 straipsnis | 31 straipsnis | – | 32 straipsnis | 3 straipsnis | 33 straipsnis | 34 straipsnis | 34 straipsnis | – | 35 straipsnis | 38 straipsnis | 36 straipsnis | – | 37 straipsnis | VII priedas | 38 straipsnis | – | 39 straipsnis | – | 40 straipsnio 1–3 dalys | VII priedo A punkto 1–6 papunkčiai | 40 straipsnio 4 dalis | 36 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 40 straipsnio 5 dalis | – | 41 straipsnis | 41 straipsnis | 42 straipsnis | 42 straipsnis | 43 straipsnis | VII priedas | 44 straipsnis | 35 straipsnis | 45 straipsnis | 43 straipsnis | 46 straipsnis | 44 straipsnis | 47 straipsnis | – | 48 straipsnis | – | 49 straipsnis | 45 straipsnis | 50 straipsnis | – | 51 straipsnio pirma pastraipa | – | 51 straipsnio antra pastraipa | 39 straipsnis | 52 straipsnis | 40 straipsnis | 53 straipsnis | – | 54 straipsnis | – | 55 straipsnis | – | 56 straipsnis | – | 57 straipsnis | – | – | 46 straipsnis | 58 straipsnis | 47 straipsnis | 59 straipsnis | 48 straipsnis | 60 straipsnis | 50 straipsnis | 61 straipsnis | 51 straipsnis | 62 straipsnis | – | 63 straipsnio 1 dalis | 52 straipsnio 1 dalis | 63 straipsnio 2 dalis | – | 63 straipsnio 3 dalis | 49 straipsnis | 63 straipsnio 4 dalis | 52 straipsnio 2 dalis | 64 straipsnis | 53 straipsnis | 65 straipsnis | – | 66 straipsnis | – | 67 straipsnis | 54 straipsnis | 68 straipsnis | 55 straipsnis | 68a straipsnis | 68b straipsnis | 56 straipsnis | 69 straipsnis | – | 70 straipsnis | – | 71 straipsnis | – | 71a straipsnis | 57 straipsnis | 71b straipsnis | 58 straipsnis | 71c straipsnis | – | 71d straipsnis | 59 straipsnis | 71e straipsnis | 60 straipsnis | 71f straipsnis | 61 straipsnis | 71g straipsnis | – | 71h straipsnis | 62 straipsnis | 71i straipsnis | – | 71j straipsnis | – | 71k straipsnis | 63 straipsnis | 71l straipsnis | – | 71m straipsnis | – | – | 64 straipsnis | – | 65 straipsnis | – | 66 straipsnis | – | 67 straipsnis | – | 68 straipsnis | – | 69 straipsnis | – | 70 straipsnis | 72 straipsnis | – | 73 straipsnis | – | 74 straipsnis | – | 75 straipsnis | – | 76 straipsnis | – | 77 straipsnis | – | 78 straipsnis | – | 79 straipsnis | 71 straipsnis | 80 straipsnis | 72 straipsnis | 81 straipsnis | 73 straipsnis | 82 straipsnis | 74 straipsnis | 83 straipsnis | – | 84 straipsnis | – | 85 straipsnis | – | 86 straipsnis | – | 87 straipsnis | 109 straipsnis | 88 straipsnis | – | 89 straipsnis | – | 90 straipsnis | – | 91 straipsnis | – | 92 straipsnis | – | 93 straipsnis | 75 straipsnis | 94 straipsnis | 76 straipsnis | 95 straipsnis | – | 96 straipsnis | – | 97 straipsnis | – | 98 straipsnis | – | 99 straipsnis | – | 100 straipsnis | – | 101 straipsnis | – | 102 straipsnis | – | 103 straipsnis | – | 104 straipsnis | – | 105 straipsnis | – | 106 straipsnis | – | 107 straipsnis | – | 108 straipsnis | – | 109 straipsnis | – | 110 straipsnis | – | 110a straipsnis | 77 straipsnis | 110b straipsnis | 78 straipsnis | 110c straipsnis | 79 straipsnis | 110d straipsnis | 80 straipsnis | 110e straipsnis | 81 straipsnis | 110f straipsnis | – | 110g straipsnis | – | 110h straipsnis | – | 110i straipsnis | – | 110j straipsnis | – | 110k straipsnis | – | 110l straipsnis | – | 110m straipsnis | – | 110n straipsnis | – | 110o straipsnis | – | 110p straipsnis | – | 110q straipsnis | 82 straipsnis | 110r straipsnis | 83 straipsnis | 110s straipsnis | 84 straipsnis | 110t straipsnis | 85 straipsnis | 110u straipsnis | 86 straipsnis | 110v straipsnis | 87 straipsnis | 111 straipsnis | 88 straipsnis | 112 straipsnis | 89 straipsnis | 113 straipsnis | 90 straipsnis | 114 straipsnis | 91 straipsnis | 115 straipsnis | 92 straipsnis | 116 straipsnis | 93 straipsnis | 117 straipsnis | 94 straipsnis | 118 straipsnis | 95 straipsnis | 119 straipsnis | – | 120 straipsnis | 96 straipsnis | 121 straipsnis | 97 straipsnis | 122 straipsnis | 98 straipsnis | 123 straipsnis | 99 straipsnis | 124 straipsnis | – | 125 straipsnis | 100 straipsnis | 126 straipsnis | 101 straipsnis | 127 straipsnis | 102 straipsnis | 128 straipsnis | 103 straipsnis | 129 straipsnis | 104 straipsnis | 130 straipsnis | 105 straipsnis | 131 straipsnis | – | 132 straipsnis | – | 133 straipsnis | – | 134 straipsnis | – | 135 straipsnis | – | 136 straipsnis | – | 136a straipsnis | – | 137 straipsnis | – | 138 straipsnis | 106 straipsnis | 139 straipsnis | 107 straipsnis | 140 straipsnis | 108 straipsnis | 141 straipsnis | – | 142 straipsnis | – | 143 straipsnis | – | 143a straipsnis | 110 straipsnis | 143b straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalys | 111 straipsnis | 143b straipsnio 3 ir 7 dalys | 112 straipsnis | 143b straipsnio 4, 5 ir 6 dalys | 113 straipsnis | 143b straipsnio 13 dalis | 114 straipsnis | 143ba straipsnio 1–3 dalys | 115 straipsnis | 143ba straipsnio 3a dalis | – | 143ba straipsnio 4–6 dalys | 118 straipsnis | 143bb straipsnio 1 ir 2 dalys | 116 straipsnis | 143bb straipsnio 3 dalis | – | 143bb straipsnio 4–6 dalys | 118 straipsnis | 143bc straipsnio 1 ir 2 dalys | 117 straipsnis | 143bc straipsnio 3 ir 4 dalys | 118 straipsnio 1 ir 2 dalys | – | 119 straipsnis | 143c straipsnio 1–8 dalys | 120 straipsnis | 143c straipsnio 9 dalis | 121 straipsnis | 143c straipsnio 10 dalis | – | 143d straipsnis | 122 straipsnis | 143e straipsnis | 123 straipsnis | – | 124 straipsnis | – | 125 straipsnis | – | 126 straipsnis | 144 straipsnis | 128 straipsnis | 145 straipsnis | 129 straipsnis | 146 straipsnis | 127 straipsnis | 147 straipsnis | – | 148 straipsnis | – | 149 straipsnis | – | 150 straipsnis | – | 151 straipsnis | – | 152 straipsnis | – | – | 130 straipsnis | – | 131 straipsnis | – | 132 straipsnis | 153 straipsnis | 133 straipsnis | 154 straipsnis | – | 154a straipsnis | 135 straipsnis | 155 straipsnis | 134 straipsnis | 155a straipsnis | – | 156 straipsnis | 136 straipsnis | 2008/0104 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų iš dalies keičiant reglamentus (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. […]/2008 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[28], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[29], atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[30], atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[31], kadangi: 51. 2003–2004 m. sutartose bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformose nustatytos nuostatos dėl ataskaitų, kuriomis siekiama įvertinti šių reformų veiksmingumą ir, visų pirma, jų poveikį palyginti su tikslais ir išnagrinėti šių reformų padarinius atitinkamoms rinkoms. Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė svarstyti komunikatą „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“. Atsižvelgiant į tą komunikatą ir vėlesnius Europos Parlamento, Tarybos, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto atliktus pagrindinių šio komunikato dalių svarstymus, taip pat į daugybę nuomonių ir pastabų, gautų po konsultacijų su visuomene, reikėtų pateikti atitinkamus pasiūlymus. 52. Kad būtų užtikrintas suderintas požiūris, bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos dėl valstybės intervencijos turėtų būti supaprastintos ir patobulintos pratęsiant paraiškų teikimo terminą. 53. Grūdų atžvilgiu sistema turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad šis sektorius būtų konkurencingas ir orientuotas į rinką, išlaikant intervencijos galimybę kaip apsaugos priemonę rinkos žlugimo atveju ir padedant ūkininkams lengviau prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Tarybos išvadose dėl kukurūzams taikomos intervencinės sistemos reformos numatyta, kad atliekant reformos patikrinimą reikėtų peržiūrėti visą grūdų intervencinę sistemą, remiantis tyrimo rezultatais, kurie rodo, kad atsirastų tam tikra papildomos miežių intervencijos rizika, jei kainos būtų žemos. Tačiau nuo tada grūdų sektoriaus perspektyva labai pasikeitė, ir dėl didėjančios pasaulinės paklausos bei nepakankamų grūdų išteklių pasaulyje šiam sektoriui būdingos palankios pasaulinės rinkos kainos. Todėl panaikinus kitų pašarinių grūdų intervencinius pirkimus tokiam pačiam laikotarpiui, koks taikomas kukurūzų reformai, būtų galima taikyti intervenciją išvengiant neigiamo poveikio visai grūdų rinkai. Grūdų sektoriaus perspektyva taip pat taikoma kietiesiems kviečiams, todėl intervencinis supirkimas galėtų būti panaikintas, nes jis tapo nereikalingas, kadangi rinkos kaina visada yra daug didesnė už intervencinio supirkimo kainą. Kadangi grūdų intervenciniai pirkimai turėtų būti apsaugos priemonė, o ne kainodarą veikiantis veiksnys, skirtingas derliaus nuėmimo laikotarpis valstybėse narėse, veiksmingai pradedančiose savo prekybos kampanijas, jau nėra svarbus, nes pagal šią sistemą jau nenumatoma, kad kainos turi atitikti intervencinius lygius, prie kurių pridedamas kiekvieno mėnesio kainos padidinimas. Siekiant šią sistemą supaprastinti, reikėtų visoje Bendrijoje suderinti grūdų intervencijos datas. 54. Pradėjus įgyvendinti 2003 m. reformą padidėjo ryžių sektoriaus konkurencingumas, stabilizavosi gamyba, dėl didėjančios ryžių paklausos Bendrijos ir pasaulinėje rinkoje sumažėjo atsargų, o prognozuota kaina labai viršija intervencinio supirkimo kainą. Todėl intervencinis ryžių supirkimas jau nėra būtinas, ir toks supirkimas turėtų būti panaikintas. 55. Numatoma, kad kiaulienos gamyba ir vartojimas vidutinės trukmės laikotarpiu išaugs, nors lėčiau nei per pastarąjį dešimtmetį, nes atsirado konkurencija su vištienos sektoriumi ir išaugo pašarų kainos. Manoma, kad kiaulienos kainos išliks šiek tiek didesnės už intervencinę kainą. Daugelį metų kiaulienos intervencinis supirkimas nebuvo taikomas, todėl atsižvelgiant į situaciją rinkoje ir rinkos perspektyvas toks supirkimas turėtų būti panaikintas. 56. Šių produktų intervencija galėtų būti saugiai panaikinta 2009 m., nes dabartinė padėtis rinkoje ir rinkos perspektyvos rodo, kad šiems produktams 2009 m. intervencija visais atvejais nebūtų taikoma. 57. Pieno sektoriaus vidutinės trukmės perspektyvoje numatomas nuolatinis didelės pridėtinės vertės produktų paklausos didėjimas Bendrijoje, didelis pasaulinio pieno produktų poreikio išaugimas, paskatintas augančių pajamų ir gyventojų skaičiaus daugelyje pasaulio regionų, ir vartotojų pieno produktams keliami reikalavimai. 58. Numatoma, kad dėl apribojimų, atsiradusių nustačius didžiausius pieno kvotų kiekius, pieno gamyba Bendrijoje vidutinės trukmės laikotarpiu palaipsniui, tačiau nesmarkiai sumažės, nes valstybėse narėse, kurios nebuvo Bendrijos narės iki 2004 m. plėtros, dėl tebevykstančio restruktūrizavimo pieno gamyba, kaip pragyvenimo šaltinis, mažėja, o gamyba dėl kvotų taikymo auga labai lėtai. Taip pat numatoma, kad numatytuoju laikotarpiu vis daugiau pieno bus priduodama į pienines perdirbti. Taigi, esant didelei vidaus ir išorės paklausai pieno kvotų sistema riboja gamybos plėtrą, priešingai nei tuomet, kai kvotos buvo pradėtos taikyti susidarius produkcijos pertekliui. Esant tokiai rinkos padėčiai, dėl kvotų blogėja rinkos orientavimas, nes taikant kvotas ūkininkai negali normaliai prisitaikyti prie kainų pokyčių, o sektoriaus našumas negali didėti, nes lėtėja restruktūrizavimas. Numatyta, kad kvotos bus baigtos taikyti 2015 m., kad būtų galima palaipsniui atlikti atitinkamus patikslinimus. Todėl laipsniškai panaikinus pieno kvotų sistemą kasmet didinant kvotų kiekį, kaip numatyta šio reglamento I priede (1 % per vienerius prekybos metus nuo 2009–2010 m. iki 2013–2014 m.), pereinamasis laikotarpis būtų sklandus ir būtų išvengta didelių tikslinimų kvotas nustojus taikyti. 59. Sūrių rinka nuolat plečiasi, nes didėja jų vidaus paklausa ir paklausa už Bendrijos ribų. Todėl sūrių kainos tam tikrą laiką išliko nepakitę, nes sumažėjusios pradinės didmenomis parduodamų produktų (sviesto ir pieno miltelių) kainos didelės įtakos sūrių kainoms neturėjo. Ekonomikos ir rinkos valdymo požiūriu nepasiteisina ilgalaikė ir neprivaloma pagalba už tokių didelės vertės ir nuo rinkos priklausomų produktų kaip sūriai privatų sandėliavimą jau nepasiteisina, todėl tokia pagalba turėtų būti panaikinta. 60. Pagalba už privatų sviesto sandėliavimą nėra plačiai taikoma. Nepaisant to, dėl sezoniškos Bendrijos pieno gamybos sviesto gamyba visuomet išliks sezoniška. Todėl gali atsirasti laikinas spaudimas sviesto rinkai, kurį galima sumažinti pritaikius sezoninį sandėliavimą. Tačiau Komisija tokį sprendimą turėtų priimti remdamasi išsamiu rinkos tyrimu, o ne vykdydama įsipareigojimą kasmet leisti pradėti naudotis šia schema, todėl ši schema turėtų tapti neprivaloma. 61. Įgyvendinant pieno sektoriaus reformą ir esant dabartinei rinkos padėčiai šiuo metu nėra nuolatinio poreikio gauti pagalbą už gyvūnų pašarams naudojamus nugriebto pieno miltelius ir kazeinui gaminti naudojamą nugriebtą pieną. Tačiau atsiradus pieno produktų perviršiui arba jei dėl tokio perviršio labai sutriktų arba galėtų sutrikti rinkos pusiausvyra, toks perviršis vis tiek galėtų išlikti svarbus. Tačiau Komisija tokį sprendimą turėtų priimti remdamasi išsamiu rinkos tyrimu, o ne vykdydama įsipareigojimą kasmet leisti pradėti naudotis šia schema, todėl šios schemos turėtų tapti neprivalomos. Jei tokia pagalba būtų nustatoma, tai turėtų būti atliekama iš anksto arba skelbiant konkursą. 62. Konditerijos gaminiams bei ledams gaminti skirto sviesto ir tiesiogiai vartoti skirto sviesto realizavimo pagalba sumažinta nuo 2004 m., sumažinus intervencinę sviesto kainą, ir todėl esant palankiai rinkos padėčiai šią pagalbą dar neatsisakius konkursų buvo nustota teikti. Realizavimo pagalbos schemos jau nėra reikalingos rinka stiprinti išlaikant intervencines kainas, todėl tokias schemas reikėtų panaikinti. 63. Kaip buvo matyti įgyvendinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformą, norint sustiprinti Bendrijos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir paskatinti labiau į rinką orientuotą bei darnų ūkininkavimą, reikia toliau tęsti perėjimo nuo paramos už gamybą prie paramos gamintojui procesą, panaikinant 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)[32], numatytą pagalbą už sausuosius pašarus, linus, kanapes bei bulvių krakmolą ir integruojant paramą už šiuos produktus į kiekvieno ūkio pajamų rėmimo sistemą, atsietą nuo gamybos. Kaip buvo matyti įgyvendinant 2003 m. BŽŪP reformą, nors ūkininkams išmokant nuo gamybos atsietą paramą faktinė mokama suma lieka nepakitusi, bet pajamų rėmimo pagalbos veiksmingumas labai padidėja. 64. 2000 m. Taryba nusprendė laipsniškai panaikinti pagalbą už trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą. Šis sprendimas, įsigaliojantis 2009–2010 prekybos metais, įgyvendintas bendro rinkų organizavimo tvarką iš dalies pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 247/2008[33]. Nuo tų pačių metų buvo pradėta laipsniškai naikinti tradicinėse vietovėse auginamų linų perdirbėjams mokamą papildomą pagalbą už perdirbimą. Pagalba už ilgą linų pluoštą turėtų būti atsieta nuo gamybos. Tačiau tam, kad šios pramonės šakos subjektai galėtų prie to prisitaikyti, pirmasis perėjimo prie bendrosios išmokos schemos etapas turėtų būti įgyvendintas 2011 m., o antrasis – 2013 m. 65. Pagalbos už sausuosius pašarus skyrimo tvarka buvo pakeista 2003 m., kai dalis pagalbos buvo skirta gamintojams ir atsieta nuo gamybos. Kad BŽŪP reformos patikrinimas būtų labiau orientuotas į rinką ir atsižvelgiant į dabartines pašarų rinkos perspektyvas, perėjimą prie visiškai nuo gamybos atsietos paramos visame sektoriuje reikėtų užbaigti nuo gamybos atsiejant likusią pramonei skiriamą pagalbą. Norint sumažinti pagalbos perdirbėjams nutraukimo pasekmes, reikėtų tinkamai sureguliuoti žaliavų gamintojams taikomą žaliavų kainą, kad atsiejus paramą nuo gamybos šiems gamintojams būtų suteikta daugiau teisių gauti tiesiogines išmokas. Pagalbos perdirbėjams nutraukimas taip pat yra pagrįstas atsižvelgiant į visų baltyminių augalų padėtį rinkoje ir rinkos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius restruktūrizuojamas nuo 2003 m. reformos pradžios, ir kad neseniai nustatyta, jog gaminant dehidruotuosius pašarus aplinkai daromas ypač didelis neigiamas poveikis, pagalba turėtų būti atsieta nuo gamybos, tačiau turėtų būti numatytas trumpas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kad šio sektoriaus ūkininkai galėtų prisitaikyti. 66. 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1868/94, nustatančiame bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemą[34], nurodyta sistema nebus reikalinga panaikinus ... m. ... ... d. Tarybos reglamento (EB) Nr. [...]/2008 [naujų tiesioginių išmokų reglamentas], [kuriuo nustatomos bendrosios tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisyklės ir tam tikros paramos schemos ūkininkams][35] [...] straipsnyje nurodytas atitinkamas pagalbos rūšis. 2003 m. pagalba gamintojams buvo iš dalies atsieta nuo gamybos, ir dabar ši pagalba turėtų būti visiškai atsieta, nors ir reikalingas trumpas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kad ūkininkai galėtų savo tiekimo įsipareigojimus pritaikyti prie pagalbos už bulvių krakmolą schemos. Be to, dvejiems metams turėtų būti pratęstas atitinkamos mažiausios kainos taikymo laikotarpis. Pasibaigus tam laikotarpiui, 2013 m. turėtų būti panaikinta su tiesioginėmis išmokomis susijusi kvotų sistema, ir tuo pačiu metu tos tiesioginės išmokos turėtų būti visiškai įtrauktos į bendrosios išmokos schemą. Tokiam šios tiesioginės pagalbos atsiejimo nuo gamybos procesui reikalingas ilgesnis tikslinimo laikotarpis, kad šio sektoriaus ūkininkai galėtų prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Kol kas atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kaip daroma tikslinant kitas pagalbos rūšis ir kvotų schemas. 67. Plečiantis vidaus ir tarptautinei grūdų bei krakmolo rinkai krakmolo gamybos grąžinamosios išmokos jau neatitinka pradinių šių išmokų tikslų, todėl jos turėtų būti panaikintos. Esant dabartinei padėčiai rinkoje ir dabartinėms rinkos perspektyvoms, pagalba jau kurį laiką nebeteikiama, ir numatoma, kad taip bus ir ateityje, todėl panaikinus šią pagalbą artimiausiu metu neigiamų pasekmių šiam sektoriui nebūtų. 68. Nuostatos dėl išskirtinių rinkos rėmimo priemonių, susijusių su gyvūnų ligomis, turėtų būti apibendrintos visam sektoriui taikomoje rizikos valdymo nuostatoje, todėl jos turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007. 69. Gamintojų organizacijų vaidmuo grupuojant tiekiamą produkciją gali būti labai naudingas tuose sektoriuose, kuriuose gamintojų ir vartotojų skaičiaus pusiausvyra yra sutrikusi. Todėl valstybės narės turėtų būti pajėgios pripažinti visų sektorių gamintojų organizacijas. 70. Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo tikslinga aiškiau apibrėžti ir suderinti nuostatas, kuriomis numatoma netaikyti Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių valstybių narių mokėjimams, atliekamiems pagal šį reglamentą arba 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams[36], 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 320/2006, nustatantį laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[37], 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1405/2006, nustatantį konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[38], 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse[39] ir[40] Reglamentą (EB) Nr. […]/2008 [naujas vyno rinkos organizavimas][41]. Todėl iš valstybės pagalbos teikimo taisyklių turėtų būti išbrauktos tų reglamentų nuostatos, kurios esant tam tikroms aplinkybėms būtų priskirtos arba galėtų būti priskirtos prie valstybės pagalbos, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kad būtų išvengta konkurencijos iškreipimo, šiose nuostatose yra išdėstytos atitinkamos paramos teikimo sąlygos. 71. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1405/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. [...]/2008 [naujas bendras vyno rinkos organizavimas]. 72. Toliau nurodyti teisės aktai yra pasenę, todėl siekiant teisinio tikrumo jie turėtų būti panaikinti: 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1883/78, išdėstantis bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo[42], 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1254/89, kuriuo 1989–1990 m. nustatomos inter alia tam tikros cukraus kainos ir standartinė cukrinių runkelių kokybė[43], 1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2247/89 dėl neatidėliotinos priemonės tam tikriems žemės ūkio produktams laisvai tiekti į Lenkiją[44], 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2055/93, skiriantis specialųjį referencinį kiekį tam tikriems pieno ir pieno produktų gamintojams[45], 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2596/97, pratęsiantis Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 149 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį[46], ir 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1182/2005, priimantis autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones pradedant iš Šveicarijos importuojamiems gyviems galvijams taikyti Bendrijos muitų tarifinę kvotą[47]. 73. Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau siekiant užtikrinti, kad naujos šio reglamento nuostatos netrukdytų išmokėti tam tikrų rūšių pagalbą už 2008–2009 arba 2009–2010 prekybos metus, turėtų būti numatyta vėlesnė jo taikymo data nuostatoms, kurios turi tiesioginį poveikį pagalbos schemų administravimui tuose sektoriuose, kuriems prekybos metai yra numatyti. Todėl tokiais atvejais šis reglamentas turėtų būti taikomas tik nuo 2009–2010 arba 2010–2011 prekybos metų pradžios, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 247/2006 pakeitimas Reglamento (EB) Nr. 247/2006 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1) 3 dalies antra pastraipa išbraukiama. 2) Įterpiama ši dalis: „4. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007(*) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006(**) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal III antraštinę dalį, šio straipsnio 3 dalį ir 17 bei 21 straipsnius. (*) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. [...]/2008. (**) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.“ 2 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 320/2006 pakeitimas Reglamentas (EB) Nr. 320/2006 iš dalies keičiamas taip: 1) 6 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Valstybės narės šiame straipsnyje numatytoms įvairinimo priemonėms nacionalinės pagalbos neskiria. Tačiau, jei atsižvelgiant į 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytas viršutines ribas įvairinimui būtų galima skirti 100 % pagalbos, atitinkamos valstybės narės įnašas sudaro bent 20 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.“ 2) Įterpiamas šis 13a straipsnis: „13a straipsnis Valstybės pagalba Nepažeidžiant 6 straipsnio 5 dalies ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007(*) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006(**) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal 3, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnius. (*) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. [...]/2008. (**) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.“ 3 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 pakeitimas Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 11 straipsnis papildomas tokia dalimi: „3. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007(*) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006(**) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal 4 ir 7 straipsnius. (*) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. [...]/2008. (**) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.“ 4 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 pakeitimai Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 iš dalies keičiamas taip: 1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas. 2) 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) a punktas pakeičiamas taip: „a) paprastiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgams;“ ii) b punktas išbraukiamas; b) 2 dalis išbraukiama. 3) II dalies I antraštinės dalies I skyriaus II skirsnio II poskirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „II POSKIRSNIS SUPIRKIMO PRADžIA IR JO SUSTABDYMAS 11 straipsnis Valstybės intervencijos laikotarpiai Valstybės intervencija taikoma: a) grūdams – nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.; b) cukrui – visus 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metus; c) galvijienai – bet kuriuos visus prekybos metus; d) sviestui ir nugriebto pieno milteliams nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. 12 straipsnis Valstybės intervencijos taikymo pradžia 1. 11 straipsnyje nurodytais laikotarpiais valstybės intervencija a) taikoma grūdams, cukrui, sviestui ir nugriebto pieno milteliams neviršijant 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų intervencinių kiekių, b) Komisijos sprendimu, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, taikoma galvijienai, jeigu atitinkamu laikotarpiu valstybėje narėje arba jos regione galvijienos vidutinė rinkos kaina, užregistruota pagal 42 straipsnio 1 dalyje numatytą Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalę, yra mažesnė nei 1560 EUR už toną. 2. Komisija gali sustabdyti paprastiesiems kviečiams taikomą valstybės intervenciją be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos, jei kviečių, kuriuose yra ne mažiau kaip 11 % baltymų, kaina Ruane yra didesnė už referencinę kainą. Komisija iš naujo pradeda taikyti valstybės intervenciją be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos, jei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos nebetaikomos. 3. Komisija be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos sustabdo 1 dalies b punkte nurodytos valstybės intervencijos taikymą galvijienai, jei atitinkamu laikotarpiu nebevykdomos tame punkte nurodytos sąlygos. 13 straipsnis Intervenciniai kiekiai 1. Vykdant intervencinį pirkimą nustatomi šie supirkimo kiekiai: a) 0 tonų miežių, kukurūzų ir sorgų kiekvienu 11 straipsnio a punkte nurodytu laikotarpiu; b) 600 000 tonų cukraus (baltojo cukraus) kiekvienais prekybos metais; c) 30 000 tonų sviesto kiekvienu 11 straipsnio d punkte nurodytu laikotarpiu; d) 109 000 tonų nugriebto pieno miltelių kiekvienu 11 straipsnio d punkte nurodytu laikotarpiu. 2. Cukrui, saugomam laikantis 1 dalies b punkto sąlygų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos saugojimo priemonės, numatytos 32, 52 ir 63 straipsniuose. 3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti toliau taikyti šios dalies a, c ir d punktuose išvardytų produktų intervencinį pirkimą viršijant toje dalyje nurodytus kiekius, jei tai būtina atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir, visų pirma, į rinkos kainų kitimo tendencijas.“ 4) II dalies I antraštinės dalies I skyriaus II skirsnio III poskirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „III POSKIRSNIS INTERVENCINėS KAINOS 18 straipsnis Intervencinės kainos 1. 10 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytų produktų intervencines kainas ir kiekius viešojo konkurso būdu nustato Komisija. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir remiantis registruotomis vidutinėmis rinkos kainomis, konkurso procedūros arba intervenciniai kiekiai gali būti nustatyti kiekvienai valstybei narei arba valstybės narės regionui. 2. Pagal 1 dalį nustatyta intervencinė kaina yra ne didesnė nei: a) atitinkama referencinė kaina, jei vykdomas intervencinis grūdų pirkimas; b) vidutinė rinkos kaina, registruota valstybėje narėje arba jos regione ir padidinta tokia suma, kurią remdamasi objektyviais kriterijais turi nustatyti Komisija, jei vykdomas intervencinis galvijienos pirkimas; c) 90 % referencinės kainos, jei vykdomas intervencinis sviesto pirkimas; d) referencinė kaina, jei vykdomas intervencinis nugriebto pieno miltelių pirkimas. 3. Cukraus intervencinė kaina sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos prekybos metams, einantiems po tų prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas. Tačiau jei mokėjimo agentūrai pasiūlyto cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės cukraus, kuriam yra nustatyta referencinė kaina, kokybės, apibrėžtos IV priedo B dalyje, intervencinė kaina yra atitinkamai didinama arba mažinama.“ 5) II dalies I antraštinės dalies I skyriaus III skirsnio I poskirsnis išbraukiamas. 6) 31 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) po c punkto įterpiami tokie punktai: „ca) nesūdyto sviesto, patvirtintoje Bendrijos įmonėje pagaminto iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, o drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės; cb) sūdyto sviesto, patvirtintoje Bendrijos įmonėje pagaminto iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 80 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės, o druskos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės;“ ii) e punktas išbraukiamas; b) 2 dalies antra pastraipa išbraukiama. 7) Įterpiamas 34a straipsnis: „34a straipsnis Pagalbos už sviestą skyrimo sąlygos „1. Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų nugriebto pieno miltelių saugojimą, visų pirma jei kainų ir produktų atsargų tendencijos rodo, kad rinkos pusiausvyra yra labai sutrikusi, o šį sutrikimą galima būtų pašalinti arba sumažinti taikant sezoninį saugojimą. 2. Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į saugojimo išlaidas ir tikėtinas sviesto kainų tendencijas.“ 8) 36 straipsnis išbraukiamas. 9) 41 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisija įvardija grūdų sektoriaus intervencinius centrus ir nustato jiems taikomas sąlygas. Komisija gali įvardyti kiekvienos rūšies grūdų intervencinius centrus.“ 10) 43 straipsnio a punktas pakeičiamas taip: „a) reikalavimais ir sąlygomis, kuriuos turi atitikti produktai, kad juos būtų galima supirkti taikant intervencinį pirkimą, kaip nurodyta 10 straipsnyje, arba už kurių privatų saugojimą skiriama pagalba, kaip nurodyta 31 straipsnyje, visų pirma atsižvelgiant į kokybę, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, įskaitant jų ženklinimą etiketėmis, didžiausią amžių, konservavimą, produktų, su kuriais susijusi intervencinė kaina, gamybos stadiją ir privataus saugojimo trukmę;“ 11) 44 straipsnis išbraukiamas. 12) 46 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. Bendrija iš dalies finansuoja 45 straipsnyje nurodytas išskirtines paramos priemones, t. y. 50 % valstybių narių patirtų išlaidų.“ b) 3 dalis išbraukiama. 13) 48 straipsnio 1 dalies a punktas išbraukiamas. 14) 55 straipsnis pakeičiamas taip: „55 straipsnis Kvotų sistemos 1. Kvotų sistema taikoma šiems produktams: a) pienui ir kitiems pieno produktams, kaip nurodyta 65 straipsnio a ir b punktuose; b) cukrui, izogliukozei ir inulino sirupui; c) bulvių krakmolui, už kurį gali būti skiriama Bendrijos pagalba. 2. Jei taikant 1 dalies a ir b punktuose nurodytas kvotų sistemas gamintojas viršija nustatytą kvotą ir nepasinaudoja leistinais cukraus pertekliaus kiekiais, kaip numatyta 61 straipsnyje, tai laikantis II ir III skirsniuose nustatytų sąlygų už tokius kiekius mokamas pertekliaus mokestis.“ 15) II dalies I antraštinės dalies III skyriuje įterpiamas šis IIIa skirsnis: ,,IIIA SKIRSNIS BULVIų KRAKMOLO KVOTOS 84a straipsnis Bulvių krakmolo kvotos 1. Bulvių krakmolą gaminančioms valstybėms narėms kvotos skiriamos tiems prekybos metams, kuriais pagal 204 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Xa priedu taikoma kvotų sistema. 2. Kiekviena Xa priede nurodyta valstybė narė gamintoja jai skirtą kvotą paskirsto savo bulvių krakmolo gamintojams, kad šie galėtų naudotis kvota atitinkamais prekybos metais pagal kiekvienam gamintojui 2006–2007 m. nustatytas kvotos dalis. 3. Bulvių krakmolo gamybos įmonė nesudaro auginimo sutarčių su bulvių augintojais tam bulvių kiekiui, iš kurio pagamintas krakmolas viršytų 2 dalyje minimą kvotą. 4. Visas bulvių krakmolas, pagamintas viršijant 2 dalyje nustatytą kvotą, eksportuojamas iš Bendrijos iki sausio 1 d., pasibaigus atitinkamiems prekybos metams. Už šį krakmolo kiekį eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos. 5. Nepaisant 4 dalies, bulvių krakmolo gamybos įmonė bet kuriais prekybos metais be tiems metams jai nustatytos kvotos gali išnaudoti ne daugiau kaip 5 % savo kvotos, nustatytos kitiems prekybos metams. Tokiu atveju kitų prekybos metų kvota atitinkamai sumažinama. 6. Šio skirsnio nuostatos netaikomos bulvių krakmolo gamybai tose įmonėse, kurioms netaikoma 2 dalis ir kurios perka bulves, už kurias augintojams nemokamos Reglamento (EB) Nr. […]/2008 [naujas tiesioginių išmokų reglamentas] […] straipsnyje [pagalba už bulvių krakmolą] numatytos išmokos.“ 16) 85 straipsnis papildomas šiuo d punktu: „d) IIIa skirsnyje nurodytų įmonių susijungimu, nuosavybės pasikeitimu ir prekybos pradėjimu arba nutraukimu.“ 17) II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnio I poskirsnis išbraukiamas. 18) 91 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Pagalba už ilgo linų pluošto šiaudelių perdirbimą skiriama nuo 2009–2010 iki 2012–2013 prekybos metų leidimus turintiems pirminiams perdirbėjams pagal pluošto kiekį, faktiškai gautą iš šiaudelių, dėl kurių su ūkininku buvo sudaryta pardavimo sutartis.“ 19) 92 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. 91 straipsnyje numatytos perdirbimo pagalbos už ilgą linų pluoštą suma yra tokia: a) 200 EUR 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metais ir b) 100 EUR 2011–2012 ir 2012–2013 prekybos metais;“. 20) 94 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Ilgam linų pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2012–2013 prekybos metų nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.I punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.“ 21) II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus I skirsnyje įterpiamas šis poskirsnis: „III POSKIRSNIS BULVIų KRAKMOLAS 95a straipsnis Priemoka už bulvių krakmolą 1. 22,25 EUR priemoka už toną pagaminto krakmolo 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metais yra mokama bulvių krakmolo gamybos įmonėms už bulvių krakmolo kiekį, pagamintą neviršijant 84a straipsnio 2 dalyje nurodytų kvotų, jei šios įmonės bulvių augintojams yra sumokėjusios mažiausią kainą už visas bulves, reikalingas pagaminti krakmolo kiekiui, kuris neviršytų minėtų kvotų. 2. Mažiausia bulvių, skirtų bulvių krakmolui gaminti, kaina atitinkamais prekybos metais yra 178,31 EUR už toną. Ši kaina taikoma pristatytam į įmonę bulvių kiekiui, reikalingam vienai tonai krakmolo pagaminti. Mažiausia kaina nustatoma pagal bulvių krakmolingumą. 3. Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.“ 22) 96 straipsnis išbraukiamas. 23) 99 ir 100 straipsniai pakeičiami taip: „99 straipsnis Pagalba už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, naudojamus pašarams 1. Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius pagal reikalavimus ir produktų standartus, kuriuos nustatyto Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba konkurso būdu. Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu ir nugriebto pieno milteliais. 2. Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą ir į nugriebto pieno bei nugriebto pieno miltelių rinkos tendencijas. 100 straipsnis Pagalba už nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus 1. Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus, pagal tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui ar kazeinatams taikomus reikalavimus ir standartus, kuriuos nustatyto Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba konkurso būdu. 2. Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į nugriebto pieno miltelių rinkos tendencijas ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą. Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.“ 24) 101 straipsnis išbraukiamas. 25) 102 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kartu su Bendrijos teikiama pagalba valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui 1 dalyje nurodytais produktais. Valstybės narės gali finansuoti savo nacionalinę pagalbą taikydamos pieno sektoriaus mokestį arba kitas įmokas pieno sektoriui.“ 26) 103e straipsnio 2 dalis išbraukiama. 27) 105 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės gali teikti specialiąją nacionalinę pagalbą, skirtą apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominės plėtros programos, išskyrus gamybai arba prekybai skirtą nacionalinę pagalbą. Valstybės narės, pagal 109 straipsnį informuodamos Komisiją apie bitininkystės programą, praneša jai ir apie tokią paramą.“ 28) 119 straipsnis pakeičiamas taip: „119 straipsnis Kazeino ir kazeinatų naudojimas sūrių gamyboje Jei pagalba teikiama pagal 100 straipsnį, Komisija gali nuspręsti, kad gaminant sūrį kazeiną ir kazeinatus galima naudoti tik gavus išankstinį leidimą, kuris išduodamas tik tada, jei juos naudoti šių produktų gamyboje yra būtina.“ 29) 122 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Valstybės narės bet kurio 1 straipsnyje nurodyto sektoriaus gamintojų organizacijas, išskyrus pirmos dalies a punkte nurodytų sektorių organizacijas, taip pat gali pripažinti laikydamosi tos dalies b ir c punktuose išdėstytų sąlygų.“ 30) 124 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. 122 straipsnis ir 123 straipsnio pirma pastraipa atitinkamai taikomi atsižvelgiant į gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų, veikiančių bet kuriame iš 1 straipsnyje nurodytų sektorių, išskyrus 122 straipsnio pirmos dalies a punkte ir 123 straipsnio 1 dalyje nurodytus sektorius, pripažinimą, dėl kurio valstybės narės priima sprendimus pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę.“ 31) 180 straipsnis pakeičiamas taip: „180 straipsnis Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi šio Reglamento 1 straipsnio 1 dalies a–k bei m–u punktuose ir 3 dalyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai. Tačiau Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių mokamoms pagal 45, 46, 47, 48, 102, 103, 103a, 103b, 103e, 104, 105 ir 182 straipsnius ir šį reglamentą.“ 32) 184 straipsnis papildomas šiuo 5 punktu: „5) iki 2011 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygų, įskaitant, visų pirma, galimą tolesnį kvotų didinimą arba galimą papildomo mokesčio mažinimą.“ 33) 204 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. Bulvių krakmolui II dalies I antraštinės dalies III skyrius taikomas iki 2012–2013 prekybos metų pabaigos.“ 34) IX priedo 1 punktas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu. 35) Šio reglamento II priedo tekstas įterpiamas kaip Xa priedas. 36) Šio reglamento III priedo tekstas įterpiamas kaip XXII priedo 20a punktas. 5 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 3/2008 pakeitimas Reglamento (EB) Nr. 3/2008 13 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007(*) 180 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1184/2006(**) 3 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių atliekamiems mokėjimams, įskaitant finansinius įnašus, ir valstybių narių arba pasiūlymus pateikusių organizacijų finansiniams įnašams, dengiamiems iš parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų, pagal programas, kurioms Bendrijos parama gali būti skiriama pagal Sutarties 36 straipsnį ir kurias Komisija nusprendė įgyvendinti pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. (*) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. [...]/2008. (**) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.“ 6 straipsnis Reglamento (EB) Nr. [...]/2008 [bendro vyno rinkos organizavimo reglamentas] pakeitimai Reglamento (EB) Nr. [...]/2008 127 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nepažeidžiant 8 straipsnio 4 dalies ir remiantis šiuo reglamentu Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal II antraštinę dalį, V antraštinės dalies III skyrių ir 119 straipsnį.“ 7 straipsnis Panaikinimas 1. Reglamentas (EB) Nr. 1868/94 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 ir aiškinamos pagal to reglamento XXII priede pateiktą koreliacijos lentelę. 2. Reglamentai (EEB) Nr. 1883/78, (EEB) Nr. 1254/89, (EEB) Nr. 2247/89, (EEB) Nr. 2055/93, (EB) Nr. 2596/97 ir (EB) Nr. 1182/97 panaikinami. 8 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau: a) 4 straipsnio 1–10 ir 13 punktai taikomi nuo: i) 2009 m. kovo 1 d. pieno ir pieno produktų sektoriui, ii) 2009 m. liepos 1 d. grūdų sektoriui, iii) 2009 m. rugsėjo 1 d. ryžių sektoriui, iv) 2009 m. spalio 1 d. cukraus sektoriui; b) 4 straipsnio 14, 15, 16, 18–24, 28, 33 ir 35 dalys ir 7 straipsnio 1 dalis taikomos nuo 2009 m. liepos 1 d.; c) 4 straipsnio 17 dalis taikoma nuo 2011 m. balandžio 1 d. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas I PRIEDAS „1. Nacionalinės kvotos: kiekiai (tonomis) kiekvienai valstybei narei dvylikos mėnesių laikotarpiui Valstybė narė | 2008–2009 | 2009–2010 | 2010–2011 | 2011–2012 | 2012–2013 | 2013–2014 | 2014–2015 | Belgija | 3 427 288,740 | 3 461 561,627 | 3 496 177,244 | 3 531 139,016 | 3 566 450,406 | 3 602 114,910 | 3 602 114,910 | Bulgarija | 998 580,000 | 1 008 565,800 | 1 018 651,458 | 1 028 837,973 | 1 039 126,352 | 1 049 517,616 | 1 049 517,616 | Čekija | 2 792 689,620 | 2 820 616,516 | 2 848 822,681 | 2 877 310,908 | 2 906 084,017 | 2 935 144,857 | 2 935 144,857 | Danija | 4 612 619,520 | 4 658 745,715 | 4 705 333,172 | 4 752 386,504 | 4 799 910,369 | 4 847 909,473 | 4 847 909,473 | Vokietija | 28 847 420,391 | 29 135 894,595 | 29 427 253,541 | 29 721 526,076 | 30 018 741,337 | 30 318 928,750 | 30 318 928,750 | Estija | 659 295,360 | 665 888,314 | 672 547,197 | 679 272,669 | 686 065,395 | 692 926,049 | 692 926,049 | Airija | 5 503 679,280 | 5 558 716,073 | 5 614 303,234 | 5 670 446,266 | 5 727 150,729 | 5 784 422,236 | 5 784 422,236 | Graikija | 836 923,260 | 845 292,493 | 853 745,418 | 862 282,872 | 870 905,700 | 879 614,757 | 879 614,757 | Ispanija | 6 239 289,000 | 6 301 681,890 | 6 364 698,709 | 6 428 345,696 | 6 492 629,153 | 6 557 555,445 | 6 557 555,445 | Prancūzija | 25 091 321,700 | 25 342 234,917 | 25 595 657,266 | 25 851 613,839 | 26 110 129,977 | 26 371 231,277 | 26 371 231,277 | Italija | 10 740 661,200 | 10 848 067,812 | 10 956 548,490 | 11 066 113,975 | 11 176 775,115 | 11 288 542,866 | 11 288 542,866 | Kipras | 148 104,000 | 149 585,040 | 151 080,890 | 152 591,699 | 154 117,616 | 155 658,792 | 155 658,792 | Latvija | 743 220,960 | 750 653,170 | 758 159,701 | 765 741,298 | 773 398,711 | 781 132,698 | 781 132,698 | Lietuva | 1 738 935,780 | 1 756 325,138 | 1 773 888,389 | 1 791 627,273 | 1 809 543,546 | 1 827 638,981 | 1 827 638,981 | Liuksemburgas | 278 545,680 | 281 331,137 | 284 144,448 | 286 985,893 | 289 855,752 | 292 754,310 | 292 754,310 | Vengrija | 2 029 861,200 | 2 050 159,812 | 2 070 661,410 | 2 091 368,024 | 2 112 281,704 | 2 133 404,521 | 2 133 404,521 | Malta | 49 671,960 | 50 168,680 | 50 670,366 | 51 177,070 | 51 688,841 | 52 205,729 | 52 205,729 | Nyderlandai | 11 465 630,280 | 11 580 286,583 | 11 696 089,449 | 11 813 050,343 | 11 931 180,847 | 12 050 492,655 | 12 050 492,655 | Austrija | 2 847 478,469 | 2 875 953,254 | 2 904 712,786 | 2 933 759,914 | 2 963 097,513 | 2 992 728,488 | 2 992 728,488 | Lenkija | 9 567 745,860 | 9 663 423,319 | 9 760 057,552 | 9 857 658,127 | 9 956 234,709 | 10 055 797,056 | 10 055 797,056 | Portugalija | 1 987 521,000 | 2 007 396,210 | 2 027 470,172 | 2 047 744,874 | 2 068 222,323 | 2 088 904,546 | 2 088 904,546 | Rumunija | 3 118 140,000 | 3 149 321,400 | 3 180 814,614 | 3 212 622,760 | 3 244 748,988 | 3 277 196,478 | 3 277 196,478 | Slovėnija | 588 170,760 | 594 052,468 | 599 992,992 | 605 992,922 | 612 052,851 | 618 173,380 | 618 173,380 | Slovakija | 1 061 603,760 | 1 072 219,798 | 1 082 941,996 | 1 093 771,416 | 1 104 709,130 | 1 115 756,221 | 1 115 756,221 | Suomija | 2 491 930,710 | 2 516 850,017 | 2 542 018,517 | 2 567 438,702 | 2 593 113,089 | 2 619 044,220 | 2 619 044,220 | Švedija | 3 419 595,900 | 3 453 791,859 | 3 488 329,778 | 3 523 213,075 | 3 558 445,206 | 3 594 029,658 | 3 594 029,658 | Jungtinė Karalystė | 15 125 168.940 | 15 276 420,629 | 15 429 184,836 | 15 583 476.684 | 15 739 311,451 | 15 896 704,566 | 15 896 704,566 | “ II PRIEDAS „Xa PRIEDAS 84a straipsnyje nurodytos bulvių krakmolo kvotos kiekvieniems prekybos metams Valstybė narė | (tonų) | Čekija | 33 660 | Danija | 168 215 | Vokietija | 656 298 | Estija | 250 | Ispanija | 1 943 | Prancūzija | 265 354 | Latvija | 5 778 | Lietuva | 1 211 | Nyderlandai | 507 403 | Austrija | 47 691 | Lenkija | 144 985 | Slovakija | 729 | Suomija | 53 178 | Švedija | 62 066 | IŠ VISO | 1 948 761 | “ III PRIEDAS „20a. Reglamentas (EEB) Nr. 1868/94 Reglamentas (EEB) Nr. 1868/94 | Šis reglamentas | 1 straipsnis | 55 straipsnio 1 dalies c punktas | 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa | 84a straipsnio 1 ir 2 dalys | 4 straipsnis | 84a straipsnio 3 dalis | 4a straipsnis | 95a straipsnio 2 dalis | 5 straipsnis | 95a straipsnio 1 dalis | 6 straipsnis | 84a straipsnio 4 ir 5 dalys | 7 straipsnis | 84a straipsnio 6 dalis | 8 straipsnis | 85 straipsnio d punktas ir 95a straipsnio 3 dalis | “ 2008/0105 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[48], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[49], atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[50], atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[51], kadangi: 74. Vertinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos įgyvendinimą nustatyta, kad svarbiausi nauji Europos žemės ūkio sektoriaus uždaviniai yra susiję su klimato kaita, atsinaujinančia energija, vandentvarka ir biologine įvairove. 75. Europos bendrija yra Kioto protokolo šalis[52]. Kioto protokolo 2 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje šalys raginamos pagal savo nacionalines aplinkybes įgyvendinti ir (arba) toliau tobulinti tokias politikos kryptis ir priemones kaip darnių žemės ūkio formų skatinimas atsižvelgiant į klimato kaitą. Be to, pagal 10 straipsnio b punkto i papunktį šalys įpareigojamos sudaryti, įgyvendinti, skelbti ir reguliariai atnaujinti nacionalines, o prireikus ir regionines programas, kuriose būtų numatytos priemonės klimato kaitai švelninti ir priemonės, padedančios tinkamai prisitaikyti prie klimato kaitos. Tokios programos inter alia būtų susijusios su žemės ūkiu ir miškininkyste. Todėl paramos kaimo plėtrai vaidmuo turėtų būti toliau stiprinamas. Esama aiškių mokslinių įrodymų, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Europos bendrija raginama išnagrinėti visus įmanomus būdus, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakų kiekį. Nors Europos žemės ūkio sektoriaus indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį yra didesnis nei kitų sektorių, žemės ūkio sektorius pagal pasaulinę Europos bendrijos kovos su klimato kaita strategiją raginamas dėti daugiau pastangų tokioms išlakoms mažinti. 76. Atsižvelgiant į dideles problemas, susijusias su vandens stoka ir sausromis, atitinkamose BŽŪP programose reikėtų veiksmingiau spręsti vandentvarkos klausimus[53], įskaitant vandens kokybę. Darni vandentvarka Europos žemės ūkiui yra būtina, kad žemės ūkio sektoriuje vanduo būtų naudojamas našiau ir kad vandens kokybė būtų geriau saugoma. Atsižvelgiant į numatomus klimato pokyčius, tikėtina, kad sausros veikiamose teritorijose vandens bus sunaudojama daugiau. 77. Biologinės įvairovės mažėjimo stabdymas išlieka svarbiausiu uždaviniu, o dėl klimato kaitos ir vandens poreikio šis uždavinys tampa dar sudėtingesnis. Nors pasiekta reikšmingos pažangos, tačiau įgyvendinant Europos bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą pastangas reikės dar labiau sustiprinti[54]. Europos žemės ūkio sektoriui tenka vienas svarbiausių vaidmenų saugant biologinę įvairovę. 78. Svarbu, kad su šiais prioritetiniais tikslais susijusi veikla būtų toliau remiama įgyvendinant kaimo plėtros programas, patvirtintas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005[55]. 79. Atsižvelgiant į šių prioritetinių Bendrijos tikslų svarbą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos kaimo plėtros programose numatyti su šiais naujais uždaviniais susijusius veiksmus. 80. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 10 straipsnyje numatyta, kad, visų pirma atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetų pokyčius, Tarybos sprendimu 2006/144/EB[56] priimtos Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu) gali būti peržiūrėtos. Todėl valstybės narės turėtų būti bendrai įpareigotos po Bendrijos strateginių gairių peržiūros patikslinti savo nacionalinius strateginius planus, kad būtų sudaryta galimybė keisti programas. 81. Reikėtų nustatyti su naujais uždaviniais susijusių veiklos sričių įtraukimo į kaimo plėtros programas terminą, kad valstybėms narėms būtų skirta pakankamai laiko pakeisti savo kaimo plėtros programas atsižvelgiant į peržiūrėtas Bendrijos strategines gaires ir nacionalinius strateginius planus. 82. Pagal šiuos naujus įpareigojimus turėtų būti pakeisti kaimo plėtros programų turinio reikalavimai. Turėtų būti numatytas neišsamus veiklos rūšių sąrašas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į kaimo plėtros teisės aktus, galėtų lengviau nustatyti su naujais uždaviniais susijusias reikiamas veiklos rūšis. 83. Kad pagalbos gavėjai būtų paskatinti įgyvendinti su naujais prioritetiniais uždaviniais susijusią veiklą, turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti didesnes paramos už tokią veiklą sumas ir dydžius. 84. Pagal 2008 m. ... ... d. Tarybos reglamento (EB) Nr. XXXX/XXXX [kuriuo nustatomos bendrosios tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisyklės ir tam tikros paramos schemos ūkininkams][57] 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį finansiniai ištekliai, gauti po papildomo moduliavimo, turėtų būti naudojami kaimo plėtrai remti. Tikslinga užtikrinti, kad tiems finansiniams ištekliams lygi suma būtų naudojama su naujais uždaviniais susijusiai veiklai remti. 85. Tiems finansiniams ištekliams prilygstančias sumas naudojant papildomais, specialiaisiais ir privalomais tikslais, nustatyta kaimo plėtros rėmimo tikslų pusiausvyra neturėtų būti pakeista. 86. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 146/2008, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[58], nustatytos naujos taisyklės dėl atsakomybės pagal kompleksinį paramos susiejimą, jei žemė perduodama atitinkamais kalendoriniais metais. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas, turėtų būti numatyti tokie patys kaimo plėtros kompleksinio paramos susiejimo principai. 87. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo reikėtų išaiškinti, kokiais privalomų reikalavimų nesilaikymo atvejais išmokų sumažinimas arba neskyrimas netaikomas (kompleksinis paramos susiejimas). 88. Iš patirties matyti, kad būtina numatyti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnyje, nereikšmingus pažeidimus, už kuriuos, atsižvelgiant į jų sunkumą, mastą ir pastovumą, teiktina kaimo plėtros parama nebūtų iš karto mažinama. Tačiau tokioje toleravimo nuostatoje turėtų būti numatyta, kad kompetentinga nacionalinė institucija imtųsi atitinkamų veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Be to, labai nedidelių pradinių tiesioginių išmokų sumų mažinimas gali per daug apsunkinti, o tikėtinas atgrasomasis poveikis būtų per menkas. Todėl reikėtų nustatyti tinkamą ribą, iki kurios valstybės narės gali nemažinti išmokų, jei kompetentinga institucija imsis veiksmų, kad užtikrintų, jog ūkininkas ištaisys nustatytą pažeidimą. 89. Siekiant padidinti našumą, turėtų būti pakeisti su kaimo plėtros programų pakeitimais susiję stebėsenos komiteto vaidmuo ir funkcijos. 90. Siekiant teisinio tikrumo ir paprastumo tikslinga aiškiau apibrėžti ir suderinti nuostatas, kuriomis numatoma Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių netaikyti valstybių narių mokėjimams, atliekamiems pagal šį reglamentą. 91. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 iš dalies keičiamas taip: 1) 11 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip: „d) kaimo plėtros programų, kuriomis įgyvendinamas nacionalinės strategijos planas, sąrašas, preliminarus EŽŪFKP lėšų paskirstymas kiekvienai programai, įskaitant sumas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1290/2005* 12 straipsnio 2 dalyje, ir atskira nuoroda į sumas, numatytas šio reglamento 69 straipsnio 5a dalyje.“ * OL L 209, 2005 8 11, p. 1. 2) II skyriaus pabaigoje pridedamas šis 12a straipsnis: „12a straipsnis Peržiūra 1. Peržiūrėjus Bendrijos strategines gaires, kaip nurodyta 10 straipsnyje, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės strategijos planą peržiūri 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. 2. Valstybės narės ne vėliau kaip per tris mėnesius po sprendimo dėl Bendrijos strateginių gairių priėmimo peržiūrėtą nacionalinės strategijos planą nusiunčia Komisijai.“ 3) Įterpiamas šis 16a straipsnis: „16a straipsnis Su tam tikromis prioritetinėmis sritimis susijusi specialioji veikla 1. Atsižvelgdamos į savo specialiuosius poreikius, valstybės narės nuo 2010 m. sausio 1 d. kaimo plėtros programose numato veiklą, priskiriamą toliau nurodytoms prioritetinėms sritims, kurios aprašytos Bendrijos strateginėse gairėse ir toliau konkrečiai apibrėžtos nacionalinės strategijos plane: a) klimato kaitos, b) atsinaujinančios energijos, c) vandentvarkos, d) biologinės įvairovės. Valstybės narės veiklą gali pasirinkti pagal šio reglamento II priede išvardytas veiklos rūšis ir (arba) bet kurias kitas veiklos rūšis, jei ta veikla yra susijusi su pirmoje pastraipoje nurodytomis prioritetinėmis sritimis ir jei ja siekiama II priede nurodytų galimų rezultatų. 2. 1 dalyje nurodytai veiklai I priede nustatytas pagalbos intensyvumas nuo 2010 m. sausio 1 d. gali būti didinamas 10 procentinių punktų . 3. Nuo 2010 m. sausio 1 d. kiekvienoje kaimo plėtros programoje taip pat pateikiama: a) veiklos rūšių sąrašas ir informacija, nurodyta 16 straipsnio c punkte ir susijusi su specialiosiomis veiklos rūšimis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje; b) lentelė, kurioje nurodomas visas Bendrijos įnašas, skirtas 69 straipsnio 5a dalyje nurodytų rūšių veiklai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“ 4) 17 straipsnis papildomas šia 3 dalimi: „3. Nurodant visą EŽŪFKP įnašą, pagal kurį apskaičiuojamas mažiausias finansinis Bendrijos įnašas kiekvienai krypčiai, kaip numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatsižvelgiama į sumas, lygias sumoms, gautoms pagal 69 straipsnio 5a dalį taikant privalomą moduliavimą.“ 5) 51 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis: „Pirma ir antra pastraipos taip pat taikomos, jei atitinkamas pažeidimas yra padarytas dėl asmens, kuriam žemės ūkio paskirties žemė buvo perduota arba iš kurio tokia žemė buvo perimta, tiesioginių veiksmų ar neveikimo. Šioje dalyje „perdavimas“ – tai bet koks sandoris, kurį sudarius žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti. Šiame straipsnyje terminas „visa valda“ netaikomas valdoje ir ne žemės ūkio paskirties plotuose atliekamai ne žemės ūkio veiklai, už kurią neprašoma paramos pagal šio reglamento 36 straipsnio b dalies i, iv ir v punktus.“ 6) 51 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytų išmokų sumažinimas arba neskyrimas taikomas laikantis šių sąlygų: a) Išmokų sumažinimas arba neskyrimas netaikomas pratęsimo laikotarpiu, kai pagal 26 straipsnio 1 dalies b punktą atitinkamas laikotarpis pratęsiamas standartų laikymuisi užtikrinti. b) Pagal sąlygas, išdėstytas šio straipsnio 4 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse, valstybės narės gali nuspręsti atsisakyti paramos sumažinimo ar neskyrimo, jei mažintina ar neskirtina suma vienam ūkininkui kalendoriniais metais yra 100 EUR arba mažesnė ir jei tiesioginės išmokos sumažinamos arba neskiriamos pagal Reglamento (EB) [Nr. XXXX/2008 (naujas tiesioginės paramos schemų reglamentas)] 25 straipsnį.Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad ūkininkas pašalintų atitinkamo nustatyto pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir veiksmus, kurių jis turi imtis. c) Jei 1 dalyje nurodytas pažeidimas padarytas dėl paramos gavėjo aplaidumo, tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti paramos nemažinti, jei pažeidimas, atsižvelgiant į jo sunkumą, mastą ir pastovumą, laikytinas smulkiu. Jei pažeidimas kelia tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, jis negali būti laikomas smulkiu pažeidimu. Išskyrus atvejus, kai ūkininkas nedelsiant imasi veiksmų pažeidimui pašalinti, kompetentinga institucija imasi reikiamų veiksmų, kurie gali apsiriboti tik administracine kontrole, kuria užtikrinama, kad ūkininkas pašalins konkretaus pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytą smulkų pažeidimą ir veiksmus, kurių jis turi imtis.“ 7) 69 straipsnyje įterpiamos 5a, 5b ir 5c dalys: „5a) Sumą, kuri lygi sumoms, susidariusioms pagal Reglamento (EB) [Nr. XXXX/2008 (naujas tiesioginės paramos schemų reglamentas)] 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį pritaikius privalomą moduliavimą, valstybės narės panaudoja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaip Bendrijos paramą pagal taikomas kaimo plėtros programas tai veiklai, kuri nurodyta šio reglamento 16a straipsnyje ir patvirtinta po 2010 m. sausio 1 d., finansuoti. 5b) Jei pasibaigus programai visa suma, panaudota šio straipsnio 5a dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė už 16a straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą sumą, valstybė narė susidariusį skirtumą perveda į Bendrijos biudžetą, jei ta suma nėra didesnė už sumą, kuria viršijama visa paskirstytų išmokų, skirtų kitai veiklai nei nurodyta 16a straipsnyje finansuoti, suma. 5c) Taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 25 straipsnį į 5a dalyje nurodytas sumas neatsižvelgiama.“ 8) 78 straipsnio f punktas pakeičiamas taip: „f) svarsto ir tvirtina visus svarbius pasiūlymus keisti kaimo plėtros programas.“ 9) 88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Tačiau, nepažeidžiant šio reglamento 89 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams, atliktiems pagal šį reglamentą ir atsižvelgiant į Sutarties 36 straipsnio taikymo sritį.“ 10) Priedas iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip: „I priedas“ b) išnaša „***“ pakeičiama taip: " **** Šios sumos gali būti padidintos šio reglamento 16a straipsnyje nurodytų rūšių veiklai finansuoti ir kitais išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į kaimo plėtros programose numatytas specialiąsias aplinkybes. “ 11) Priede ir toliau nurodytuose straipsniuose žodis „Priedas“ pakeičiamas formuluote „I priedas“: 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje ir 88 straipsnio 6 dalyje. 12) Pridedamas naujas II priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede. 2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS „ II PRIEDAS Preliminarios veiklos rūšys, susijusios su 16a straipsnyje nurodytomis prioritetinėmis sritimis Prioritetinė sritis: klimato kaita | Veiklos rūšys | Straipsniai ir priemonės | Galimi rezultatai | Azoto trąšų veiksmingumo didinimas (pvz., mažesnis naudojamas trąšų kiekis, įranga, tikslusis ūkininkavimas), trąšų laikymo sąlygų gerinimas | 26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas 39 str. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Mažesnis metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) išlakų kiekis | Energijos veiksmingumo didinimas | 26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas | Mažesnis anglies dioksido (CO2) išlakų kiekis taupant energiją | Dirvožemio naudojimo veikla (pvz., žemės dirbimo metodai, tarpinės kultūros, įvairi sėjomaina) | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Mažesnis azoto suboksido (N2O) kiekis, anglies sekvestracija | Žemės paskirties keitimas (pvz., ariamosios žemės pavertimas ganyklomis, ilgalaikis atidėjimas, mažiau intensyvus naudojimas, organinio dirvožemio atnaujinimas) | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Mažesnis azoto suboksido (N2O) kiekis, anglies sekvestracija | Ekstensyvusis gyvulių auginimas (pvz., gyvūnų tankumo mažinimas, ilgesnis ganymo laikas) | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Mažesnis metano (CH4) kiekis | Miško įveisimas | 43 ir 45 straipsniai. Miško įveisimas pirmą kartą žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemėje | Mažesnis azoto suboksido (N2O) kiekis, anglies sekvestracija | Priešgaisrinė miškų apsauga | 48 straipsnis. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas | Anglies sekvestracija miškuose ir anglies dioksido (CO2) išlakų išvengimas | Prioritetinė sritis: atsinaujinanti energija | Veiklos rūšys | Straipsniai ir priemonės | Galimi rezultatai | Biodujų gamyba anaerobiniuose įrenginiuose, kuriuose naudojamos gyvūninės atliekos (gamyba ūkyje ir vietinė gamyba) | 26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas 53 straipsnis. Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas | Iškastinio kuro naudojimas, mažesnis metano (CH4) kiekis | Daugiamečiai kuro augalai (miško kirtimo atžalynai ir žolė) | 26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas | Iškastinio kuro naudojimas, anglies sekvestracija, mažesnis azoto suboksido (N2O) kiekis | žemės ūkio ir (arba) miškų biomasės perdirbimas atsinaujinančios energijos gamybai | 28 straipsnis. Žemės ir miškų ūkio produktų vertės didinimas | Iškastinio kuro naudojimas | Atsinaujinančios energijos gamybos naudojant biomasę įrenginiai ir (arba) infrastruktūra | 53 straipsnis. Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas 54 straipsnis. Parama verslo kūrimui ir plėtrai 56 straipsnis. Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams | Iškastinio kuro naudojimas | Prioritetinė sritis: vandentvarka | Veiklos rūšys | Straipsniai ir priemonės | Galimi rezultatai | Vandenį taupančios technologijos, vandens saugojimas Vandenį taupantys gamybos būdai | 26 straipsnis. Žemės ūkio valdų modernizavimas 30 straipsnis. Infrastruktūra | Gebėjimų veiksmingiau naudoti vandenį stiprinimas | Pelkių atkūrimas Žemės ūkio paskirties žemės pavertimas miškų ir (arba) agrarinės miškininkystės sistemomis | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos 41 straipsnis. Negamybinės investicijos 43 ir 45 straipsniai. Miško įveisimas žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemėje pirmą kartą | Didelės vertės vandens telkinių išsaugojimas, kokybiško vandens apsauga | Pusiau natūralių vandens telkinių kūrimas | 57 straipsnis. Kaimo paveldo išsaugojimas ir tobulinimas | Didelės vertės vandens telkinių išsaugojimas, kokybiško vandens apsauga | Dirvožemio naudojimo veikla (pvz., tarpinių kultūrų auginimas) | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Mažiau įvairių junginių, įskaitant fosforą, patenka į vandenį | Prioritetinė sritis: biologinė įvairovė | Veiklos rūšys | Straipsniai ir priemonės | Galimi rezultatai | Trąšų ir pesticidų nenaudojimas didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemėje Integruotoji ir ekologinė gamyba | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Įvairių rūšių augmenijos išsaugojimas, ganyklų apsauga ir išlaikymas | Daugiamečių pievų ir pakrančių ruožai Biotopų ir (arba) buveinių kūrimas ir (arba) priežiūra „Natura 2000“ ir ne „Natura 2000“ vietovėse. Žemės paskirties keitimas (ekstensyvioji ganyklų priežiūra, pasėliams naudojamos žemės pavertimas ganyklomis, ilgalaikis žemės atidėjimas) Didelės gamtinės vertės daugiamečių augalų priežiūra | 38 ir 46 straipsniai. „Natura 2000“ išmokos 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos 41 straipsnis. Negamybinės investicijos 47 straipsnis. Miškų aplinkosaugos išmokos 57 straipsnis. Kaimo paveldo išsaugojimas ir tobulinimas | Paukščių bei kitų laukinių gyvūnų apsauga ir kokybiškesnis biotopų tinklas, mažesnis pavojingų medžiagų patekimas į besiribojančias buveines | Genetinės įvairovės išsaugojimas | 39 straipsnis. Agrarinės aplinkosaugos išmokos | Genetinės įvairovės išsaugojimas | “ 2008/0106 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[59], ypač į jo 9 ir 10 straipsnius, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[60], atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[61], kadangi: 92. Tarybos sprendimu 2006/144/EB[62] priimtos 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės (toliau – „Bendrijos strateginės gairės“). 93. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 10 straipsnyje numatyta, kad, visų pirma atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetų pokyčius, Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės gali būti peržiūrėtos. 94. Vertinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimą nustatyta, kad svarbiausi nauji Europos žemės ūkio sektoriaus uždaviniai yra susiję su klimato kaita, atsinaujinančia energija, vandentvarka ir biologine įvairove. Su šiomis prioritetinėmis sritimis susijusi veikla turėtų būti toliau remiama kaimo plėtros programose, patvirtintose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005. 95. Bendrijos strateginėse gairėse turėtų būti nurodytos sritys, kuriose svarbu įgyvendinti peržiūrėtus Bendrijos prioritetinius tikslus, susijusius su klimato kaita, atsinaujinančia energija, vandentvarka ir biologine įvairove. 96. Peržiūrėjus Bendrijos strategines gaires kiekviena valstybė narė turėtų patikslinti savo nacionalinės strategijos planą, kuriuo būtų grindžiamas kaimo plėtros programų tikslinimas. 97. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Bendrijos strategines gaires, NUSPRENDĖ: Vienintelis straipsnis 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas (2006/144/EB) iš dalies keičiamas taip: Priedas papildomas 2.5 ir 3.4a dalimis, kurių tekstas pateikiamas šio sprendimo priede. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS Sprendimo 2006/144/EB priede išdėstytos 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės iš dalies keičiamos taip: 1) 2 dalis papildoma šiuo punktu: „2.5 Naujų uždavinių sprendimas Peržiūrint 2003 m. reformas, iš naujo peržiūrėta išlaidų tiesioginėms išmokoms, mokamoms pagal bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pirmąjį ramstį, ir kaimo plėtros politikos finansavimo pusiausvyra. Kadangi bendras BŽŪP biudžetas nustatytas iki 2013 m., papildomą finansavimą kaimo plėtrai galima gauti tik padidinus privalomą moduliavimą. Papildomas finansavimas yra reikalingas siekiant suaktyvinti pastangas ES prioritetinėse srityse: klimato kaitos, atsinaujinančios energijos, vandentvarkos ir biologinės įvairovės. - Klimato kaita ir energija tapo prioritetinėmis sritimis, nes ES ėmėsi lyderės vaidmens kuriant pasaulinę mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką. 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas[63], kuriose numatyta iki 2020 m. bent 20 % (30 % pagal tarptautinį pasaulinių tikslų susitarimą) sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir nustatyti reikalavimą, kad 20 % naudojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 10 % viso sunaudojamo benzino ir dyzelino turi sudaryti biokuras. Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių indėlis gali būti labai svarbus tokiose srityse kaip žaliavos bioenergijos gamybai užtikrinimas, anglies dioksido sekvestracija ir tolesnis ŠESD išlakų mažinimas. - ES vandens politikos tikslai yra išdėstyti 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[64], kuri bus pradėta iš esmės įgyvendinti 2010–2012 m. laikotarpiu. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai, kuriuose vandens ir vandens išteklių sunaudojama daugiausiai, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant darniosios vandentvarkos kiekybę ir kokybę. Sprendžiant jau neišvengiamos klimato kaitos problemas, vandentvarka taps vis svarbesne prisitaikymo strategijos dalimi. - Valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, nors vis labiau atrodo, kad šio tikslo pasiekti nepavyks. Didžioji Europos biologinės įvairovės dalis yra susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste, todėl reikės padidinti pastangas išsaugoti biologinę įvairovę, visų pirma atsižvelgiant į numatomą neigiamą klimato kaitos poveikį ir augantį vandens poreikį.“ 2) 3 dalyje įterpiamas šis 3.4 a . punktas: „3.4a. Naujų uždavinių sprendimas Bendrijos strateginė gairė Klimato kaita, atsinaujinanti energija, vandentvarka ir biologinė įvairovė yra svarbiausi Europos kaimo vietovių ir žemės ūkio bei miškininkystės sektorių uždaviniai. Įgyvendinant ES pasaulinę kovos su klimato kaita strategiją, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai bus raginami daugiau prisidėti prie pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir didinti anglies sekvestraciją. Atsinaujinančios energijos gamybos iš žemės ūkio bei miškininkystės sektorių teikiamos biomasės gamybos apimčių didinimas taip pat turėtų padėti lengviau įgyvendinti naujus ES tikslus, t. y. iki 2020 m. sumažinti visą sunaudojamą kuro ir energijos kiekį. Dar darnesnė vandentvarka žemės ūkio sektoriuje bus ypač svarbi siekiant užtikrinti pakankamą vandens kiekį bei kokybę ir prisitaikyti prie numatomo klimato kaitos poveikio vandens ištekliams. Be to, biologinės įvairovės mažėjimo stabdymas išlieka vienu iš svarbiausių uždavinių. Todėl papildomi ištekliai, gauti 2010 m. padidinus privalomą moduliavimą, turėtų būti skirti ES prioritetiniams tikslams pirmiau minėtose srityse įtvirtinti. Kad būtų įgyvendinti šie prioritetiniai tikslai, valstybės narės skatinamos paramą skirti svarbiausiai veiklai. Tokiai svarbiausiai veiklai priskirtina šių rūšių veikla: i) Investicinė parama pagal 1 kryptį gali būti skirta vandens ir kitas sąnaudas taupančioms mašinoms ir įrenginiams, taip pat atsinaujinančios energijos gamybai ūkiuose. Investicinė parama žemės ūkio bei maisto grandinėje ir miškininkystės sektoriuje turėtų padėti lengviau sukurti naujoviškus ir darnius biokuro perdirbimo būdus. ii) Pagal 2 kryptį agrarinės aplinkosaugos priemonė ir miškininkystės priemonės gali būti naudojamos visų pirma biologinei įvairovei skatinti išsaugant įvairių rūšių augmeniją, saugant bei išlaikant ganyklas ir ekstensyviąją žemės ūkio gamybą. Vykdant specialiąją veiklą pagal 2 kryptį, pvz., agrarinės aplinkosaugos arba apželdinimo mišku veiklą, taip pat gali būti lengviau didinti gebėjimus geriau valdyti turimą vandens išteklių kiekį ir saugoti jų kokybę. Be to, tam tikrų rūšių agrarinės aplinkosaugos ir miškininkystės veikla padeda mažinti azoto suboksido (N2O) bei metano (CH4) išlakų kiekius ir skatinti anglies sekvestraciją. iii) Pagal 3 ir 4 kryptis parama gali būti skiriama vietinės reikšmės projektams ir bendradarbiavimui atsinaujinančios energijos projektuose, taip pat įvairinimui, t. y. ūkininkų perėjimui prie bioenergijos gamybos. Saugant gamtos paveldą galima geriau apsaugoti didelės gamtinės vertės buveines ir didelės vertės vandens telkinius. iv) Kadangi klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos klausimai yra aktualūs visose kaimo vietovėse, valstybės narės gali skatinti Leader grupes šiuos klausimus įtraukti į vietos plėtros strategijas kaip vieną iš svarbiausių temų. Šios grupės sudarytos tam, kad padėtų geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir pasinaudoti konkrečioms vietovėms pritaikytais su atsinaujinančia energija susijusiais sprendimais. v) Parama, kaip įprasta, skiriama tų rūšių veiklai, kuri atitinka Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytus tikslus bei nuostatas ir kuri sprendžiant to reglamento II priede apibrėžtus naujus uždavinius gali padėti pasiekti teigiamų rezultatų.“ FINANSINĖ PAŽYMA | 1. | BIUDŽETO EILUTĖ (2008 m.): 67 03 05 02 05 03 05 04 | ASIGNAVIMAI (2008 m.): (mln. EUR) p.m. 4 032 36 832 12 927 | 2. | PAVADINIMAS: Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios tiesioginės paramos schemų ūkininkams taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir nustatomos tam tikros paramos schemos ūkininkams; Tarybos reglamentas dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų iš dalies keičiant reglamentus (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. […]/2008; Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai; Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis). | 3. | TEISINIS PAGRINDAS: EB sutarties 36 ir 37 straipsniai | 4. | TIKSLAI: – atlikti pakeitimus bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) supaprastinti; – sudaryti sąlygas, kad taikant BŽŪP būtų pasinaudota naujomis rinkos galimybėmis; – spręsti naujus uždavinius, susijusius su klimato kaita, vandentvarka ir bioenergija. | 5. | FINANSINIS POVEIKIS | 2009 m. (mln. EUR) | 2010 m. (mln. EUR) | 2011 m. (mln. EUR) | 5.0 | IŠLAIDOS – IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS IR (ARBA) INTERVENCIJOS) – NACIONALINIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ – KITA | – | –9 | –180 | 5.1 | PAJAMOS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS | – | – | – | 2012 m. (mln. EUR) | 2013 m. (mln. EUR) | 5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | –115 | –124 | 5.1.1 | NUMATOMOS PAJAMOS | –55 | –110 | 5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS: Žr. pridedamas lenteles. | 6.0 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮTRAUKTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP NE | 6.1 | AR PROJEKTĄ GALIMA FINANSUOTI PERKELIANT LĖŠAS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? | TAIP NE | 6.2 | AR REIKĖS SKIRTI PAPILDOMĄ BIUDŽETĄ? | TAIP NE | 6.3 | AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS? | TAIP NE | PASTABOS: Grynasis metinis reformos poveikis biudžetui yra ribotas (2013 m.. sutaupoma 14 mln. EUR). Pagrindinis poveikis biudžetui yra dvejopas: i) padidėja tiesioginių išmokų, kurios bus visiškai atsietos nuo gamybos, dalis; ii) didėjanti rinkos priemonėms ir tiesioginei pagalbai skirta suma (iki 2,0 mlrd. EUR 2013 m.) perkeliama kaimo plėtrai, kad būtų galima spręsti pirmiau minėtus naujus uždavinius. | GRYNOJO BŽŪP PATIKRINIMO PASIŪLYMŲ FINANSINIO POVEIKIO APSKAIČIAVIMAS PAGAL BIUDŽETO SKYRIŲ | Biudžetiniai metai | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Pajamos | 6703 (sumos sumažėjimas) | –55 | –110 | Išlaidos | 05 02 Rinkos | 0 | –9 | –36 | –146 | –155 | 05 03 Tiesioginė pagalba (iki moduliavimo) | 0 | 0 | –144 | 32 | 32 | 05 02 ir 05 03 grynoji suma iki moduliavimo | 0 | –6 | –178 | –115 | –124 | 05 03 Tiesioginė pagalba (moduliavimo perkėlimas kaimo plėtrai) | 0 | –563 | –977 | –1427 | –2022 | 05 04 Kaimo plėtra | 0 | 563 | 977 | 1427 | 2022 | GRYNOSIOS IŠLAIDOS (05 02, 05 03, 05 04) | 0 | –9 | –180 | –115 | –124 | GRYNASIS POVEIKIS BIUDŽETUI, ĮSKAITANT ASIGNUOTĄSIAS PAJAMAS (67 03, 05 02, 05 03, 05 04) | 0 | –9 | –180 | –59 | –14 | BŽŪP PATIKRINIMO PASIŪLYMŲ FINANSINIO POVEIKIO PIENO SEKTORIAUS ASIGNUOTOSIOMS PAJAMOMS APSKAIČIAVIMAS | Biudžetiniai metai | Teisinis pagrindas | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | PIENO SEKTORIUS | – Poveikis papildomam mokesčiui po pieno kvotų padidinimo (sumos sumažėjimas) | – | – | – | –55,1 | –110,2 | BŽŪP PATIKRINIMO PASIŪLYMŲ FINANSINIO POVEIKIO RINKOS SEKTORIUI APSKAIČIAVIMAS | Mln. EUR | Biudžetiniai metai | Teisinis pagrindas | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | A. Reikalavimo atidėti žemę panaikinimas atliekant reformos patikrinimą ir intervencinių priemonių taikymas tik kviečiams | Poveikis grūdų eksporto grąžinamosioms išmokoms | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | Poveikis grūdų intervencinėms atsargoms, įskaitant intervencinių priemonių taikymą tik kviečiams * | 10–13 str., 18 str. | 0,0 | 23,7 | 47,8 | 78,3 | 73,3 | B. Kitos priemonės | Priemoka už bulvių krakmolą | 84a, 95a str. | –43,4 | –43,4 | Krakmolo gamybos grąžinamosios išmokos | ex 96 str. | 0,0 | 0,0 | 0,0 | IŠ VISO | 0,0 | 23,7 | 47,8 | 34,9 | 29,9 | * Reformos patikrinimo planas apskaičiuotas taikant visą intervencinio kviečių supirkimo kainą. Tačiau tai turėtų būti laikoma didžiausiu poveikiu, kadangi intervencija priklauso nuo viešojo konkurso (reformos patikrinimo pasiūlymas) Šiame etape bet kokio sumažinimo dydis neišreiškiamas kiekiu. | RYŽIŲ SEKTORIUS | – Intervencinio ryžių pirkimo panaikinimas | 10 str. | – | – | – | LINAI IR KANAPĖS | Reglamentas 1234/2007 | – Pereinamojo laikotarpio su gamyba susieta pagalba | 92–94 str. | –4,2 | –8,1 | SAUSIEJI PAŠARAI | Reglamentas 1234/2007 | – Rinkos pagalbos panaikinimas | 86–90 str. | –52,3 | –145,2 | –145,2 | PIENO SEKTORIUS | A. Priemonės, kurios tapo neprivalomos ir gali daryti poveikį biudžetui: | – Intervencinis sviesto pirkimas: neprivalomas intervencinis pirkimas konkurso būdu, įsigijus 30 000 t konkurso būdu | 18 str. | – Intervencinis nugriebto pieno miltelių (NPM) pirkimas: neprivalomas intervencinis pirkimas konkurso būdu, privalomai įsigijus 109 000 t konkurso tvarka | 18 str. | – Atsižvelgiant į padėtį rinkoje privatus sviesto saugojimas tapo neprivalomas | 34a str. | (–18) | (–18) | (–18) | (–18) | – Atsižvelgiant į padėtį rinkoje parama už NPM, kaip pašarus, tapo neprivaloma | 99 str. | – Atsižvelgiant į padėtį rinkoje parama už kazeino gamybą tapo neprivaloma | 100 str. | B. Priemonės, darančios poveikį biudžetui: | – Pagalbos už sviesto realizavimą panaikinimas | ex 101 str. | –10,0 | –10,0 | –10,0 | –10,0 | – Pagalbos už privatų sūrio saugojimą panaikinimas | ex 28 str. b dalis | –24,0 | –24,0 | –24,0 | –24,0 | C. Kvotų sistema (sklandus perėjimas prie kvotų panaikinimo) | – Poveikis eksporto grąžinamosioms išmokoms (b) | 1,6 | 2,5 | 2,3 | 2,1 | IŠ VISO UŽ PIENĄ IR PIENO PRODUKTUS | –32,4 | –31,5 | –31,7 | –31,9 | KIAULIENOS SEKTORIUS | – Intervencinio kiaulienos pirkimo panaikinimas | ex 17 str. | – | – | – | – | Reglamento 1234/2007 44 str. panaikinimas (gyvūnų ligos) (a) | ex 44 str. | a | – | – | – | – | (a) Pagal šį pasiūlymą ateityje šios priemonės bus finansuojamos pagal naujo reglamento, pakeisiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 60 straipsnį. | (b) Darant prielaidą, kad pasitvirtins rinkos pusiausvyros hipotezės. | BŽŪP PATIKRINIMO PASIŪLYMŲ FINANSINIO POVEIKIO TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SEKTORIUI APSKAIČIAVIMAS | Biudžetiniai metai | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | TIESIOGINĖS IŠMOKOS (iki moduliavimo) | A. Naujų tiesioginių išmokų priemonių nustatymo ir kai kurių taikomų tiesioginių išmokų panaikinimo poveikis | 0,0 | –90,0 | 85,8 | 85,8 | B. Taikomų tiesioginių bendrosios išmokos schemos (BIS) išmokų atsiejimo nuo gamybos poveikis | 0,0 | –54,1 | –54,1 | –54,1 | C. Anksčiau netaikytų tiesioginių bendrosios išmokos schemos (BIS) išmokų, pakartotinai susietų su gamyba, atsiejimo nuo gamybos poveikis | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | IŠ VISO TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ (neįskaitant moduliavimo poveikio) | 0,0 | –144,1 | 31,7 | 31,7 | D. Po moduliavimo gautos sumos pervedimas kaimo plėtros sektoriui | 563 | 977 | 1427 | 2022 | Biudžetiniai metai | Teisinis pagrindas | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | NAUJŲ TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ(BIS ir (arba) BIPS) PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR TAIKOMŲ TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ PANAIKINIMAS (iki moduliavimo) | A. Naujos priemonės, nustatytos tiesioginių išmokų schemoje (BIS ir (arba) BIPS) | III antraštinė dalis | Sausieji pašarai | Pasiūlymas | 124,3 | 124,3 | Ilgas linų pluoštas | 8,1 | 8,1 | Pagalba bulvių krakmolo gamintojams | 43,4 | 43,4 | B. Taikomos tiesioginių išmokų schemos panaikinimas | Kuro augalai | ex 88 str. | –90,0 | –90,0 | –90,0 | C. Poveikis = A + B | 0,0 | –90,0 | 85,8 | 85,8 | TAIKOMŲ SU GAMYBA SUSIETŲ TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ ĮTRAUKIMAS Į BIS ir (arba) BIPS (iki moduliavimo) | A. Naujos priemonės, įtrauktos į BIS ir (arba) BIPS | III antraštinė dalis | Baltyminiai augalai | Pasiūlymas | 66,3 | 67,7 | 69,1 | Ryžiai | 90,5 | 90,6 | 181,5 | Riešutai | 98,6 | 98,9 | 99,3 | Pagalba bulvių augintojams bulvių krakmolui gaminti | 63,4 | 64,0 | Pagalba už alyvmedžių giraites | 105,2 | 105,5 | 105,8 | Specialioji priemoka už kietųjų kviečių kokybę | 94,4 | 94,5 | 94,6 | Iš viso | 455,0 | 520,7 | 614,3 | B. Atitinkamos su gamyba susietos tiesioginės pagalbos panaikinimas | Baltymingi augalai | 76–78 str. | –86,6 | –88,0 | –89,4 | Ryžiai | 79–82 str. | –90,5 | –90,6 | –181,5 | Riešutai | 83–87 str. | –98,6 | –98,9 | –99,3 | Pagalba bulvių augintojams bulvių krakmolui gaminti | 93–94 str. | –63,4 | –64,0 | Pagalba už alyvmedžių giraites | 110i str. | –105,2 | –105,5 | –105,8 | Specialioji priemoka už kietųjų kviečių kokybę | 72–75 str. | –128,2 | –128,3 | –128,4 | Iš viso | Reglamentas 1782/2003 | –509,1 | –574,8 | –668,4 | C. Poveikis = A + B | –54,1 | –54,1 | –54,1 | Biudžetiniai metai | Teisinis pagrindas | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | TAIKOMŲ SU GAMYBA PAKARTOTINAI SUSIETŲ TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ ĮTRAUKIMAS Į BIS PO NEPRIVALOMO NETAIKYMO (iki moduliavimo) | A. Naujos priemonės, įtrauktos į BIS | III antraštinė dalis | Išmokos už grūdus, aliejinius ir baltyminius augalus | 1526,7 | 1526,7 | 1526,7 | Papildoma išmoka už kietuosius kviečius | 56,8 | 56,8 | 56,8 | Specialioji priemoka už jautieną | 51,9 | 52,5 | 106,3 | Skerdimo priemoka už suaugusius galvijus | 118,3 | 118,3 | 236,6 | Skerdimo priemoka už veršelius | 66,4 | 66,4 | 132,7 | Sėklos | 30,9 | 30,9 | 30,9 | Apyniai | 2,6 | 2,6 | 2,6 | B. Atitinkamos pakartotinai su gamyba susietos tiesioginės pagalbos panaikinimas | Išmokos už grūdus, aliejinius ir baltyminius augalus | –1526,7 | –1526,7 | –1526,7 | Papildoma išmoka už kietuosius kviečius | 66 str. | –56,8 | –56,8 | –56,8 | Specialioji priemoka už jautieną | 68 str. | –51,9 | –52,5 | –106,3 | Skerdimo priemoka už suaugusius galvijus | 68 str. | –118,3 | –118,3 | –236,6 | Skerdimo priemoka už veršelius | 68 str. | –66,4 | –66,4 | –132,7 | Sėklos | 70–1a str. | –30,9 | –30,9 | –30,9 | Apyniai | 68a str. | –2,6 | –2,6 | –2,6 | C. Poveikis = A + B | 0,0 | 0,0 | 0,0 | BŽŪP PATIKRINIMO PASIŪLYMŲ FINANSINIO POVEIKIO KAIMO PLĖTROS SEKTORIUI APSKAIČIAVIMAS | Mln. EUR | Biudžetiniai metai | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Sumos, gautos po padidinto privalomo moduliavimo | 0 | 563 | 977 | 1427 | 2022 | IŠ VISO | 0 | 563 | 977 | 1427 | 2022 | [1] OL L 291, 1979 11 19, p. 174. Protokolas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1050/2001 (OL L 148, 2001 6 1, p. 1). [2] OL C[…], […], p. […]. [3] OL C[…], […], p. […]. [4] OL C[…], […], p. […]. [5] OL C[…], […], p. […]. [6] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais (įrašykite vyno reglamento nuorodą). [7] Tarybos sprendimas 2002/358/EB (OL L 130, 2002 5 15, p. 1). [8] Tarybos išvados, Liuksemburgas, 2007 10 30, 13888/07. [9] Tarybos išvados, Briuselis, 2006 12 18, 16164/06. [10] OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2012/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 8). [11] OL L 95, 2007 4 5, p. 1. [12] OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2007 (OL L 322, 2007 12 7, p. 1). [13] OL L 204, 2000 8 11, p. 1. [14] OL L 5, 2004 1 9, p. 8. [15] OL L 58, 2006 2 28, p. 42. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1261/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 8). [16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). [17] OL C 139, 2006 6 14, p. 1. [18] OL L 103, 1979 4 25, p. 1. [19] OL L 327, 2000 12 22, p.1. [20] OL L 189, 2007 7 20, p. 1. [21] OL L 299, 2007 11 16, p. 1. [22] OL L 58, 2006 2 28, p. 1. [23] OL L 210, 2006 7 31, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1989/2006. [24] OL L 125, 1996 5 23, p. 3. [25] OL L 125, 1996 5 23, p. 10. [26] OL L 215, 1992 7 30, p. 70. [27] OL L 214, 2006 8 4, p. 7. [28] OL C […], […], p. […]. [29] OL C […], […], p. […]. [30] OL C […], […], p. […]. [31] OL C […], […], p. […]. [32] OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. .../2008 (OL L ..., p. ...). [33] OL L 76, 2008 3 19, p. 1. [34] OL L 197, 1994 7 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 671/2007 (OL L 156, 2007 6 16, p. 1). [35] OL L […], […], p. […]. [36] OL L 42, 2006 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11). [37] OL L 58, 2006 2 28, p. 42. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1261/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 8). [38] OL L 265, 2006 9 26, p. 1. [39] OL L 3, 2008 1 5, p. 1. [40] OL L […], […], p. […]. [41] OL L […], […], p. […]. [42] OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 734/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 5). [43] OL L 126, 1989 5 9, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 260/96 (OL L 34, 1996 2 13, p. 16). [44] OL L 216, 1989 7 27, p. 5. [45] OL L 187, 1993 7 29, p. 8. [46] OL L 351, 1997 12 23, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1805/2003 (OL L 265, 2003 10 16, p. 5). [47] OL L 190, 2005 7 22, p. 1. [48] OL C […], […], p. […]. [49] OL C […], […], p. […]. [50] OL C […], […], p. […]. [51] OL C […], […], p. […]. [52] Tarybos sprendimas 2002/358/EB (OL L 130, 2002 5 15, p. 1). [53] Tarybos išvados, Liuksemburgas, 2007 10 30, 13888/07. [54] Tarybos išvados, Briuselis, 2006 12 18, 16164/06. [55] OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1). [56] OL L 55, 2006 2 25, p. 20. [57] OL L […], […], p. […]. [58] OL L 46, 2008 2 21, p. 1. [59] OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1). [60] OL C […], […], p. […]. [61] OL C […], […], p. […]. [62] OL L 55, 2006 2 25, p. 20. [63] Tarybos išvados, Briuselis, 2007 m. kovo 8–9 d., 7224/1/07 REV 1. [64] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.