LT Briuselis, 9.4.2008 KOM(2008) 180 galutinis 2008/0070 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo [SEK(2008) 442 SEK(2008) 443] (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pasiūlymo aplinkybės Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Poreikis nuolat atnaujinti piliečių žinias, įgūdžius ir gebėjimus yra ypatingai svarbus didinant ES konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, o profesinis mokymas čia atlieka labai svarbų vaidmenį. Tačiau dėl sudėtingos sistemos ir nepakankamo paslaugų teikėjų ir (arba) valdžios institucijų ir šalių bendradarbiavimo jo poveikis silpnėja. Atsiranda kliūčių, trukdančių piliečiams lavintis, mokytis ir derinti bei kaupti įvairaus pobūdžio mokymosi rezultatus. Šios kliūtys trukdo piliečiams judėti Europos profesinio mokymo erdvėje ir Europos darbo rinkoje ir siekti visokeriopo mokymosi visą gyvenimą bet kurioje Europos šalyje. 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaidresnės kvalifikacijos ir mokymasis visą gyvenimą yra du svarbiausi dalykai siekiant, kad Europos švietimo ir mokymo sistemos atitiktų žinių visuomenės reikmes ir tenkintų poreikį kelti užimtumo lygį ir didinti jo kokybę. 2002 m. Tarybos rezoliucijoje dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje (Kopenhagos procesas) pabrėžta, kad kreditų perkėlimo sistemos taikymo profesiniam mokymui laikymas prioritetu yra viena iš būtinų priemonių, norint skatinti kompetencijos ir (arba) kvalifikacijos skaidrumą, palyginamumą, perkeliamumą ir pripažinimą skirtingose šalyse ir skirtingais lygmenimis. Už profesinį mokymą atsakingi ministrai, Komisija ir Europos socialiniai partneriai 2004 m. Mastrichto komunikatu įsipareigojo Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (toliau –ECVET) plėtotę ir įgyvendinimą laikyti prioritetu. Šį siekį minėtieji veikėjai dar kartą patvirtino 2006 m. Helsinkio komunikate, kuriame raginama toliau plėtoti tokias bendras Europos priemones, kaip ECVET [1]. ECVET pasiūlymas atitinka pirmiau nurodytus politinius įgaliojimus. Bendrosios aplinkybės Viena iš didžiausių kliūčių siekiant didesnio susidomėjimo tarptautiniu judumu pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemoje yra sunkumai, su kuriais susiduriama norint nustatyti, įteisinti ir pripažinti svetur sukauptus mokymosi rezultatus. Be to, vis daugiau mokomasi visą gyvenimą, skirtingose šalyse ir įvairiomis aplinkybėmis, t. y. pasitelkiant formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi būdus. Todėl svarbu rasti būdą, kuris leistų iš vienos mokymosi aplinkos į kitą ar iš vienos šalies į kitą persikeliantiems žmonėms, remiantis jau turimais mokymosi rezultatais, mokytis toliau. Viena iš didžiausių problemų – Europos profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų įvairovė bei švietimo fragmentiškumas. Taikomos įvairios kvalifikacijų sistemos, dalyvauja daug skirtingų kompetentingų institucijų ir veikėjų, kurie nustato kvalifikacijų, mokymosi vertinimo ir įteisinimo metodus, mokymo tikslus ir rezultatus, įgyvendina mokymo programas. Šioje srityje veikia įvairiausi paslaugų teikėjai: ministerijos, agentūros, profesinių sektorių subjektai, įmonės, socialiniai partneriai, prekybos rūmai, nevyriausybinės organizacijos ir pan. Tam tikrais atvejais nacionalinė valdžios institucija gali akredituoti arba įgalioti mokymo paslaugų teikėjus ar kitus subjektus rengti ir pateikti kvalifikacijų, taškų sistemų aprašus ir pan. Kai kuriais atvejais šios funkcijos gali būti perduotos regioninio lygmens institucijoms ar paslaugų teikėjams. Šalys yra nustačiusios nacionalines kvalifikacijos lygmenų sistemas ar klasifikaciją. Šios sistemos gali būti suderintos arba nesuderintos su švietimo ir mokymo ciklais. Be to, priklausomai nuo sistemos, kvalifikacija gali būti įgyjama pabaigus vieno tipo formalaus mokymo programą arba mokantis įvairiais būdais. Pagal kai kurių šalių sistemas kvalifikacija grindžiama mokymosi vienetų, kurie gali būti susieti (kaip antai, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje) arba nesusieti su mokymosi kreditais (Prancūzijoje, Ispanijoje), kaupimu. Kartais kreditų sistemos plėtojamos kaip platesnės kvalifikacijų sistemos dalis (pvz., Škotijos ir Velso kreditų ir kvalifikacijų sistema) arba kaip su konkrečiomis kvalifikacijomis susietos sistemos (pvz., Italijos IFTS sistema). Be to, šalys naudoja labai įvairias mokymosi vienetų ir taškų sistemas, o kai kuriose šalyse taikomos net kelios mokymosi rezultatų vienetų skyrimo sistemos. Atsižvelgiant į tokią įvairovę, būtina nustatyti bendrą tvarką ir techninius principus – tik taip bus galima užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir mokymosi rezultatų perkėlimą ir pripažinimą tarptautinio judumo kontekste. Šioje srityje galiojančios Europos lygmens nuostatos Šis su ECVET susijęs pasiūlymas – viena iš daugelio Europos iniciatyvų, kaip antai, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (angl. ECTS), Europasas [2], Europos mobilumo kokybės chartija (angl. EQCM), Europos principai, taikomi vertinant ir pripažįstant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą (angl. EQF, liet. EKS) [3]: – 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių, bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojų judumo Bendrijoje [4] skatinta taikyti ECTS aukštajam mokslui. ECVET turėtų būti derinama su ECTS – taip būtų galima susieti profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą; – Europaso sistema buvo sukurta 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą. – 2004 m. Tarybos išvadose [5] nustatyti Europos principai, taikomi vertinant ir pripažįstant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi. Į šiuos principus bus atsižvelgiama įgyvendinant ECVET. – EQCM buvo priimta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais (Europos mobilumo kokybės chartija [6]). Šios rekomendacijos priedo 8 punkte pažymima, kad pavienių asmenų judumo atvejais „dalyviams turi būti suteikta atitinkama pagalba siekiant palengvinti [mokymosi rezultatų] pripažinimą ir patvirtinimą“. ECVET padės stiprinti pavienių asmenų judumo kokybę, kaip reikalaujama minėtoje rekomendacijoje. – EKS pradėta taikyti paskelbus 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) [7], kurioje nustatoma, kad ši sąranga yra orientacinė priemonė, skirta nacionalinių kvalifikacijų sistemų ir tarptautinių sektorinių organizacijų parengtų kvalifikacijų sistemų kvalifikacijų lygmenims lyginti. ECVET bus grindžiama Europos kvalifikacijų sąrangos koncepcija ir principais ir ją papildys. Faktiškai EKS yra ECVET atskaitos taškas nustatant kvalifikacijų lygį. Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais ECVET netaikoma abipusiai pripažįstant su reglamentuojamomis profesijomis susijusias kvalifikacijas, nes ši veikla reglamentuojama 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB [8]. ECVET taip pat nėra skirta migrantų kvalifikacijai, įgytai kurioje nors valstybėje narėje, pripažinti, kad jie galėtų pagal reglamentuojamą profesiją dirbti kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju valstybių narių institucijas teisiškai įpareigoja tik minėta direktyva. 2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas Konsultacijos su ekspertais 2005 m. Cedefop ataskaita „Europos profesinio mokymo kreditų (perkėlimo) sistemos. Veikiančių kreditų sistemų suderinamumo su Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistema (ECVET) vertinimas“ yra pagrįsta aktualiais įvairių šalių pavyzdžiais ir kreditų sistemų taikymo praktika. 2005 m. Komisija finansavo du tyrimus, susijusius su ECVET veikimu siekiant didesnio judumo Europos pirminio profesinio mokymo srityje [9]. Atlikus šiuos tyrimus, nustatyta, kad apklaustos suinteresuotosios šalys ECVET principus iš esmės vertina teigiamai. Be to, ECVET laikoma svarbia profesinio mokymo sistemos tobulinimo priemone, padedančia geriau derinti individualius poreikius ir darbo rinkos reikalavimus. Vis dėlto atlikus tyrimus paaiškėjo, kad kultūriškai ir techniškai nepritaikius ECVET prie nacionalinės, regioninės ir sektorių aplinkos, jos įdiegti ir naudoti neįmanoma. Tyrimais patvirtinta, kad ECVET galima taikyti nekeičiant dabartinių pirminio švietimo ir profesinio mokymo sistemų ir nepažeidžiant esminių sertifikavimo ir kvalifikacijų nustatymo principų. Galiausiai, Komisija, išnagrinėjusi ankstesnių pagal Leonardo da Vinci programą finansuotų ir vykdytų projektų rezultatus, padarė naudingų išvadų, įrodančių, kad mokymosi vienetais pagrįstas metodas tinka problemoms, susijusioms su mokymosi aplinką keičiančių asmenų mokymosi rezultatų perkėlimu ir kaupimu, spręsti. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis (2006–2007 m.) Nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. kovo mėn. Europos Komisija, remdamasi savo tarnybų darbiniu dokumentu „Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) – mokymosi rezultatų perkėlimo, kaupimo ir pripažinimo Europoje sistema“ (SEC(2006) 1431) Europos mastu konsultavosi ECVET projekto klausimais. Dokumentas parengtas remiantis 2003 m. suburtos ekspertų grupės, kurioje dalyvavo visų svarbiausių švietimo sričių (bendrojo švietimo, suaugusiųjų, profesinio mokymo, aukštojo mokslo) atstovai bei valstybės institucijų, įvairių sektorių atstovai, socialiniai partneriai ir Cedefop, darbo rezultatais. Konsultuojantis ECVET projektas buvo pateiktas ir aptartas daugelyje nacionalinių valdžios institucijų, socialinių partnerių, sektorinių organizacijų surengtų susitikimų. Tuo pačiu metu internete buvo rengiamos viešos konsultacijos. Konsultacijų rezultatai [10] aptarti 2007 m. birželio mėn. Miunchene surengtoje konferencijoje. Konsultuojantis buvo nustatyta, kad ECVET projektas yra plačiai remiamas. Didžioji dauguma respondentų sutiko, kad reikia kurti bendrą Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemą. Tačiau taip pat buvo nustatomos tam tikros sąlygos, reikalavimai, rekomendacijos, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą. Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Pasibaigus konsultacijoms, 2007 m. buvo suburta ekspertų grupė, kurios tikslas – susitarti dėl techninių reikalavimų bei svarbiausių apibrėžčių, kuriomis remiantis parengta ši rekomendacija. Prie šio darbo aktyviai prisidėjo Cedefop ir Europos mokymo fondas, artimai bendradarbiavę su Komisija, išorės ekspertais ir ekspertų grupėmis. Gautų ir panaudotų patarimų santrauka Žr. pirmiau. Priemonės, kuriomis siekiama supažindinti visuomenę su ekspertų nuomone Ekspertų grupės nustatyti techniniai reikalavimai buvo pateikti Profesinio mokymo patariamajam komitetui perduotame dokumente; šis komitetas 2007 m. gruodžio 13 d. susirinkime teigiamai įvertino pagrindinius pasiūlymo aspektus. Poveikio vertinimas Poveikio vertinimo ataskaitoje pabrėžiamas ECVET privalumas – taikant šią sistemą bus lengviau mokytis visą gyvenimą ir mažės kliūčių judumui Europoje. Dokumente aptariamos įvairios Komisijos nagrinėtos problemų sprendimo ir ECVET įgyvendinimo alternatyvos. Jei Europos Sąjunga nesiimtų jokių veiksmų, padėtis ir toliau būtų nepatenkinama, o tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kliūtis mokymosi rezultatų perkėlimo ir pripažinimo srityje, būtų nepriimtina daugeliui suinteresuotųjų šalių. Be to, tai reikštų, kad Komisija nevykdo savo įgaliojimų. Priimant Komisijos komunikatą valstybės narės ar Europos Parlamentas nedalyvautų, taigi, nebūtų ir politinių įsipareigojimų kurti ir veiksmingai įgyvendinti ECVET. Pagal Sutarties 150 straipsnį pateikta Komisijos rekomendacija nedarytų didesnio poveikio nei komunikatas, nes ir šiuo atveju nei valstybės narės, nei Europos Parlamentas nedalyvautų ją oficialiai priimant, ir nebūtų prisiimta politinių įsipareigojimų, būtinų veiksmingam ECVET įgyvendinimui užtikrinti. Priėmus Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą pagal Sutarties 149 ir 150 straipsnius, valstybės narės, susiejusios nacionalines sistemas su ECVET, turėtų laikytis atitinkamų principų ir prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Tačiau didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių (valstybės narės, socialiniai partneriai, sektorių atstovai ir kt.) sutaria dėl to, kad dalyvavimas ECVET turėtų būti savanoriškas. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, pateikta vadovaujantis Sutarties 149 ir 150 straipsniais, suteiktų valstybėms narėms galimybę savanoriškai naudoti ECVET, kaip skirtingose mokymosi aplinkose ar įvairiose šalyse sukauptų mokymosi rezultatų skaidrumo, palyginamumo, perkeliamumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonę, padedančią kurti mokymosi visą gyvenimą erdvę. Komisijos nuomone, ši alternatyva yra pati tinkamiausia. Ši geriausiai valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius atitinkanti alternatyva būtų tinkamiausia įgyvendinant ECVET ir siekiant apčiuopiamos papildomos naudos, kurią teikia Europos masto veikla. Komisijos poveikio vertinimo ataskaita pateikiama Komisijos svetainėje. 3. Teisiniai pasiūlymo aspektai Siūlomų veiksmų santrauka Siūloma rekomendacija leistų valstybėms narėms ECVET naudoti savanoriškai. Pagal šią rekomendaciją ECVET veiktų kaip metodologinė kvalifikacijų aprašų sistema, kurioje naudojami mokymosi vienetai ir taškai, kad būtų galima perkelti ir kaupti mokymosi rezultatus. ECVET yra pagrįsta nuosekliais ir prasmingais mokymosi vienetais, o ne kvalifikacijų segmentacija. ECVET nesiekiama ir nereikalaujama suvienodinti kvalifikacijų ir profesinio mokymo sistemas. Veikiau ja siekiama didesnio palyginamumo ir suderinamumo. Prie siūlomos rekomendacijos pridedami du priedai: glosarijus ir techniniai ECVET reikalavimai. Rekomenduojama, kad valstybės narės ECVET imtų taikyti iki 2012 m. Valstybėms narėms, įgyvendinančioms ECVET, rekomenduojama plėtoti Europos, šalies, regiono, vietos ar sektoriaus lygmens partnerystes ir tinklus bei remti ir taikyti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo principus. Valstybės narės turėtų suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims ir asmenims gauti su ECVET susijusią informaciją ir pagalbą bei užtikrinti, kad susijusiuose kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikacijos ir Europaso dokumentuose būtų pateikiama aiški informacija apie ECVET naudojimą. Galiausiai valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti tinkamą koordinavimo, stebėsenos ir peržiūros mechanizmų veikimą ir atsižvelgti į jau taikomas priemones, kad šalies ir tarptautinės iniciatyvos būtų įgyvendinamos nuosekliai. Nacionalinės peržiūros prisidės prie Komisijos atliekamos Europos masto peržiūros. Pasiūlyme Komisija raginama remti šiuos uždavinius sprendžiančias valstybes nares, parengti ECVET vadovą ir priemones, suburti bandomąją ECVET vartotojų grupę ir plėtoti Europos ECVET tinklą, siekiant užtikrinti kokybišką ir nuoseklų bendradarbiavimą įgyvendinant ECVET. Be to, Komisija atsižvelgs į su šia rekomendacija susijusią veiklą ir praėjus ketveriems metams po jos priėmimo prireikus ją peržiūrės. Teisinis pagrindas EB sutarties 149 ir 150 straipsniai Subsidiarumo principas Pasiūlyme iškeltus tikslus galima lengviau pasiekti veikiant Bendrijos lygmeniu, kadangi: · Pasiūlyme numatoma bendra suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo priemonė, bendra terminija, bendros nuorodos, vienodi metodai ir tvarka. Veikiant nacionaliniu lygiu, šių tikslų pasiekti negalima. · Su abipusiu pasitikėjimu bei su mokymosi rezultatų skaidrumu, įteisinimu ir perkėlimu profesinio mokymo srityje susijusių sunkumų patiria visos valstybės narės, šie sunkumai negali būti įveikti veikiant tik nacionaliniu arba sektorių lygiu. · Jei visų 27 valstybių narių profesinio mokymo srityje veikiančios suinteresuotosios šalys pavieniui ir nesusiderinusios, vadovaudamosi skirtingomis koncepcijomis, principais ir taisyklėmis, derėtųsi dėl dvišalių susitarimų, susijusių su šioje rekomendacijoje aptariamais dalykais, bendroji Europos lygio struktūra būtų itin sudėtinga ir neskaidri. Proporcingumo principas Ši rekomendacija atitinka proporcingumo principą, kadangi ja nepakeičiamos ir nenustatomos nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir (arba) kvalifikacijos, nederinamos profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemos, o atsakomybė už rekomendacijos įgyvendinimą paliekama valstybėms narėms. Ataskaitų teikimo tvarka nebus keičiama, taigi administracinė našta bus minimali. Pasirinkta priemonė Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 4. Poveikis biudžetui Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. 5. Papildoma informacija Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga Pasiūlyme numatyta persvarstymo sąlyga. Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra susijęs su EEE, todėl turėtų būti taikomas ir jai. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas ECVET tikslas – remti tarptautinį judumą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes profesinio mokymo srityje. Europos kvalifikacijų sąranga yra bendra atskaitos sistema, kuria galima naudotis nustatant skirtingų kvalifikacijų sistemų ir jų lygmenų atitikmenis, o ECVET – bendra metodinė sistema, palengvinanti mokymosi kreditų perkėlimą iš vienos kvalifikacijų sistemos į kitą ar iš vienos mokymosi aplinkos į kitą. (žr. aiškinamojo memorandumo priede pateikiamus pavyzdžius, 1 pav.). ECVET gerina mokymosi sistemų pralaidumą, atskirų švietimo ir profesinio mokymo sistemų suderinamumą, o drauge suteikia tam tikros kvalifikacijos siekiantiems besimokantiems asmenims galimybę rinktis individualų mokymosi kelią. Šios sistemos įgyvendinimas grindžiamas savanoriško valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo principu. ECVET metodinė sistema apima tam tikrus principus ir svarbiausius techninius reikalavimus, kad kvalifikaciją būtų galima „išmatuoti“ mokymosi vienetais arba jiems priskiriamais ECVET taškais (žr. Priedo 2 pav.), t. y. kad būtų galima perkelti ir kaupti kreditus ir remti partnerystes. ECVET principai ir techniniai reikalavimai yra lankstūs, tačiau jų laikytis reikia sistemingai. Detalesnė informacija pateikiama ECVET vadove. ECVET, vienetais pagrįsta kreditų sistema, padės plėtoti ir gilinti Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje. Siūloma mokymosi vienetais pagrįsta kreditų sistema yra suderinama su visomis kvalifikacijų sistemomis, įvairių šalių mokymosi aplinka ir būdais. Tokia sistema remia lanksčius individualius mokymosi kelius ir leidžia besimokantiems asmenims sukaupti reikiamą mokymosi vienetų skaičių ir įgyti tam tikrą kvalifikaciją mokantis skirtingose šalyse ir skirtingais būdais. Sistemos lankstumas padeda skatinti profesinio mokymosi dalyvių judumą, o jos principai užtikrina bendrą nuoseklumą ir kvalifikacijų integralumą bei padeda išvengti pernelyg didelių mokymosi rezultatų, kuriuos reikia įteisinti ir pripažinti, skirtumų. Galiausiai vienetais pagrįsta kreditų sistema, kuria nustatoma bendra struktūra ir tvarka, suteikia galimybę nustatyti bendrus profesinio mokymo kvalifikacijų standartus. ECVET partnerystės ir tinklai, kuriuose dalyvauja kompetentingos ir valdžios institucijos, socialiniai partneriai, sektorių atstovai ir paslaugų teikėjai, yra labai svarbūs tikrinant, plėtojant ir įgyvendinant ECVET. Galimybė bendradarbiauti suteikiama įvairioms profesinio mokymo institucijoms. Sukuriama aplinka, kurioje galima plėtoti abipusį pasitikėjimą ir įgyvendinti ECVET kreditų perkėlimo sistemą. Tokių partnerysčių veikla turėtų būtų įforminta ECVET susitarimo memorandumais. Mokymosi sutartys – paprasta, patogi ir sisteminga priemonė, padedanti praktiškai organizuoti kreditų perkėlimą ir nustatyti, kokios tvarkos turi laikytis besimokantis asmuo. ECVET taškai yra susieti su kvalifikacijomis ir mokymosi vienetais – tai būtini ir vienas kitą papildantys informacijos šaltiniai. Jie plėtojami remiantis bendromis Europos konvencijomis, o juos taikant sukaupti mokymosi rezultatai tampa aiškesni, palengvinamas jų perkėlimas ir kaupimas. Be to, skiriant ECVET taškus tiek už pačią kvalifikaciją, tiek už ją sudarančius vienetus, mokymosi rezultatai tampa „apčiuopiamesni“. Todėl ECVET taškai suteikia informacijos apie bendrą mokymosi rezultatų, kurių reikia tam tikrai kvalifikacijai įgyti, „svorį“ ir leidžia įvertinti santykinį kvalifikacijos sudedamųjų dalių „svorį“. Jie atspindi mokymosi vienetus ir bendrą sukauptų vienetų sumą. Būtina pabrėžti, kad ECVET taškai yra prasmingi tik tuomet, kai yra susieti su mokymosi rezultatais siekiant konkrečios kvalifikacijos, nebent nacionalinėse, regiono ar sektoriaus taisyklėse būtų numatyti kiti ECVET taškų naudojimo būdai. Paprastai vienerių oficialaus profesinio mokymosi dieniniame skyriuje metų mokymosi rezultatai vertinami 60 taškų. Vadovaujantis ECVET, besimokančio asmens sukaupti kreditai yra jo mokymosi rezultatų išraiška ir gali būti perkeliami ar kaupiami tam tikrai kvalifikacijai įgyti. Mokymosi rezultatai yra vertinami ir įteisinami, o kreditai (mokymosi rezultatų vienetai) gali būti perkeliami iš vienos profesinio mokymo kvalifikacijos sistemos į kitą ar iš vienos mokymosi aplinkos į kitą. ECVET galima taikyti net jei tose kvalifikacijų sistemose mokymosi kreditai nenaudojami. ECVET galima įgyvendinti siekiant bet kokios profesinio mokymo kvalifikacijos visais EKS lygmenimis. Ji gali būti taikoma bet kokioje aplinkoje sukauptiems mokymosi rezultatams (žr. priede pateikiamus pavyzdžius, 3 pav.). Galutiniai ECVET naudotojai yra besimokantys asmenys. ECVET taps veiksminga tik tuomet, kai ją ims taikyti susijusios kompetentingos nacionalinio, regioninio, vietos ar sektoriaus lygmens institucijos. Šios institucijos turėtų nuspręsti, kokiu mastu sistema turėtų būti taikoma, ir atitinkamu lygiu priimti reikiamus sprendimus. Jos taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrindamos, kad įgyvendinant ir taikant ECVET būtų laikomasi kokybės užtikrinimo kriterijų. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai pripažinti ir perkelti kreditus, o drauge skatinti dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, taikant ECVET reikalaujama, kad visi proceso dalyviai visuose sistemos lygmenyse laikytųsi kokybės užtikrinimo kriterijų. ECVET įgyvendinimas turėtų būti tęstinis procesas, o kompetentingos institucijos, valdžios institucijos, socialiniai partneriai, sektorių atstovai ir paslaugų teikėjai turėtų tvirtai įsipareigoti jame dalyvauti. Įgyvendinant ECVET bus būtina užtikrinti tvirtą Europos, nacionalinio ir sektoriaus lygmens iniciatyvų sąveiką. Aiškinamojo memorandumo priedas 1 pav. EKS ir ECVET gerina mokymosi rezultatų skaidrumą ir perkeliamumą (pavyzdys). (...PICT...) Kaip parodyta šiame pavyzdyje, asmuo, sukaupęs mokymosi rezultatų HU ir EI, gali juos perkelti ir įgyti kvalifikaciją, tarkim, FR. 2 pav. Mokymosi vienetai ir ECVET taškai (pavyzdys) (...PICT...) 3 pav. ECVET taikymas mokymosi rezultatams perkelti ir kaupti 1 pavyzdys: asmenų, dalyvaujančių judumo programoje (kaip antai Leonardo da Vinci), formaliojo mokymosi rezultatų perkėlimas dalyvaujant dviems partneriams (profesinio mokymo paslaugų teikėjams). (...PICT...) 2 pavyzdys: profesinės patirties turinčio asmens, norinčio įgyti tam tikrą kvalifikaciją, neformalaus ir savaiminio (per profesinę veiklą ir gyvenimo patirtį) mokymosi rezultatų perkėlimas ir vertinimas. (...PICT...) 2008/0070 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [11], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [12], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [13], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [14], kadangi: (1) Gerinti ir pripažinti piliečių žinias, įgūdžius ir kompetenciją yra itin svarbu siekiant asmeninio tobulėjimo, Bendrijos konkurencingumo, užimtumo ir socialinės sanglaudos. Todėl reikėtų sudaryti geresnes sąlygas tarptautiniam darbuotojų ir besimokančių asmenų judumui ir siekti geriau tenkinti Europos darbo rinkos pasiūlos ir paklausos reikalavimus. Reikėtų nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu remti ir plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, kurio galimybe galėtų pasinaudoti visi žmonės ir kuriam sienos nebūtų kliūtis, asmens formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą. (2) 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryboje prieita prie išvados, kad didesnis kvalifikacijų skaidrumas turėtų būti vienas iš svarbiausių dalykų, kurie yra būtini siekiant pritaikyti Bendrijos švietimo ir profesinio rengimo sistemas prie žinių visuomenės poreikių. Be to, Barselonos Europos Vadovų Taryba 2002 m. pabrėžė, kad labai svarbu pagerinti profesinio mokymo skaidrumą ir patobulinti jo pripažinimo metodus. (3) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucijoje dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje [15] (vadinamasis Kopenhagos procesas) ir 2004 m. priimtoje bendroje Tarybos ir Komisijos ataskaitoje dėl darbo programos „Švietimas ir profesinis rengimas 2010“ įgyvendinimo [16] pabrėžiama profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos reikšmė. (4) Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų 2004 m. lapkričio 15 d. Taryboje padarytose išvadose dėl būsimųjų prioritetų glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo srityje [17] nustatytas prioritetas – rengti ir įgyvendinti Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemą (ECVET), kuri leistų besimokantiems asmenims perkelti įvairius mokymosi pasiekimus iš vienos profesinio mokymo sistemos į kitą. (5) Šios rekomendacijos tikslas – parengti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (toliau – ECVET), kuri palengvintų tam tikros kvalifikacijos siekiančių asmenų mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą. Tai pagerins piliečių mokymosi rezultatų skaidrumą ir perkeliamumą valstybėse narėse ir tarp jų mokymosi visą gyvenimą erdvėje be sienų. (6) ECVET turi būti grindžiamas šios rekomendacijos 2 priede išdėstytais principais ir techniniais reikalavimais. Be to, reikėtų vadovautis bendraisiais kokybės užtikrinimo principais, numatytais 2004 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl profesinio rengimo kokybės užtikrinimo [18] ir Rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos [19]. (7) ECVET taikomas visiems mokymosi rezultatams, kurie gali būti kaupiami šviečiantis ir mokantis įvairiais būdais, o vėliau perkeliami ir pripažįstami. Taigi šia rekomendacija prisidedama prie platesnių mokymosi visą gyvenimą skatinimo tikslų, didinamos darbuotojų ir besimokančių asmenų galimybės įsidarbinti, judumas ir socialinė įtrauktis, švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas, lanksčių ir individualizuotų profesinio mokymo būdų plėtotė, skatinamos švietimo, mokymo, užimtumo ir individualių poreikių sąsajos bei formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi ryšiai, pripažįstami visą gyvenimą ir per visą profesinę karjerą kaupiami mokymosi rezultatai. (8) Aiškūs kokybės užtikrinimo principai, kvalifikacijos nustatymo institucijų, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių informacijos mainai ir partnerysčių plėtotė turėtų padėti sustiprinti abipusį pasitikėjimą ir paremti šios rekomendacijos įgyvendinimą. (9) Ši rekomendacija turėtų padėti derinti ir lyginti profesinio mokymo kreditų sistemas ir aukštajam mokslui taikomą Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) ir drauge gerinti galimybes judėti iš vieno švietimo lygmens į kitą vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika. (10) Neformalaus ir savaiminio mokymosi rezultatų įteisinimą reikėtų remti vadovaujantis 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadomis dėl bendrųjų Europos principų nustatant ir įteisinant neformalų ir savaiminį mokymąsi [20]. (11) Ši rekomendacija papildo [data] Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (toliau – EKS) [21], kurioje valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiai susieti EKS ir dabartines ar būsimas Europos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemas. Svarbiausias EKS tikslas – didinti įgytų kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą, o ECVET suteiks daugiau galimybių perkelti, pripažinti ir kaupti besimokančių asmenų, siekiančių įgyti tam tikrą kvalifikaciją, mokymosi rezultatus. (12) Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) [22] ir į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/961/EB dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais (Europos mobilumo kokybės chartija) [23]. (13) Ši rekomendacija neturėtų pažeisti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo [24], kuria nustatomos atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų ir migrantų teisės ir pareigos. Taikant ECVET, neturėtų sumažėti galimybių patekti į darbo rinką, kurioje profesinės kvalifikacijos pripažįstamos vadovaujantis Direktyva 2005/36/EB. (14) Šios rekomendacijos tikslo – skatinti bendradarbiavimą ir remti komunikaciją ir skaidrumą, kad būtų didinamas judumas ir mokymasis visą gyvenimą – valstybės narės pačios deramai pasiekti negali, dėl jo masto ir poveikio jo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu. Taigi ši rekomendacija atitinka Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje rekomendacijoje nenumatoma nieko, kas nėra būtina šiems tikslams pasiekti: nekeičiamos ir nenustatomos nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir (arba) kvalifikacijos ir (arba) nacionalinės kreditų sistemos, nenumatomi jokie konkretūs asmens mokymosi rezultatai ar kompetencija, nesiekiama ir nereikalaujama skaidyti ar derinti kvalifikacijų sistemas, ŠIUO DOKUMENTU REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS: 1. remti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (toliau – ECVET), kaip numatyta 1 ir 2 prieduose, kad būtų palengvintas tarptautinis judumas profesinio mokymo srityje ir sudarytos geresnės sąlygos mokytis visą gyvenimą, o sienos nebūtų kliūtis; 2. nuo 2012 m. pradėti naudoti ECVET, visų pirma priimant laipsniško šios sistemos taikymo profesiniam mokymui ir kvalifikacijoms priemones, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika, kad būtų galima perkelti, pripažinti ir kaupti asmens mokymosi rezultatus, gautus mokantis formaliu, neformaliu ir savaiminiu būdu; 3. remti ECVET bandymui, įgyvendinimui ir skatinimui skirtų nacionalinių ir Europos partnerysčių ir tinklų, kuriuose dalyvautų kompetentingos institucijos, valdžios institucijos, socialiniai partneriai, sektorių atstovai ir profesinio mokymo paslaugų teikėjai, plėtotę; 4. užtikrinti profesinio mokymo srityje veikiančioms suinteresuotosioms šalims ir pavieniams asmenims galimybę gauti su ECVET susijusią informaciją ir pagalbą. Be to, užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tinkamai viešintų ECVET taikymą kvalifikacijoms ir kad susijusiuose kompetentingų institucijų išduotuose Europaso dokumentuose būtų pateikiama aiški aktuali informacija; 5. taikant ECVET, laikytis kokybės užtikrinimo principų, visų pirma vertinant, įteisinant ir pripažįstant mokymosi rezultatus; 6. vadovaujantis tam tikros valstybės narės teisės aktais, struktūromis, ir reikalavimais, užtikrinti tinkamo lygio koordinavimo ir stebėsenos mechanizmų veikimą, kad ECVET įgyvendinimo iniciatyvos būtų kokybiškos, skaidrios ir suderintos tarpusavyje. PRITARIA KOMISIJOS KETINIMUI: 1. remti valstybes nares, vykdančias 1–6 punktuose nurodytus uždavinius ir taikančias 2 priede išdėstytus ECVET principus ir techninius reikalavimus, visų pirma sudaryti geresnes sąlygas išbandyti ir remti šią sistemą, bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų, bei pradėti informavimo ir konsultavimo veiklą pasitelkus Europos ECVET tinklą; 2. bendradarbiaujant su nacionaliniais ir Europos ekspertais ir vartotojais, parengti vartotojo vadovą ir priemones, gilinti žinias, susijusias su ECVET ir aukštajam mokslui taikomos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos suderinamumu, reguliariai teikti informaciją apie ECVET plėtotę; 3. per vienerius metus nuo šios rekomendacijos priėmimo suburti ECVET grupę, kurioje dalyvautų profesinio mokymo srityje veikiančios suinteresuotosios šalys ir kompetentingos nacionalinės institucijos ir kuri taptų ECVET tinklo nare ir padėtų atnaujinti vartotojo vadovą, užtikrinti kokybę ir bendradarbiavimo įgyvendinant ECVET nuoseklumą; 4. stebėti ir kontroliuoti vykdomą veiklą, visų pirma atnaujinant informacinę medžiagą, o nuo šios rekomendacijos priėmimo praėjus ketveriems metams, įvertinti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis vykdytą veiklą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai, o prireikus pateikti šios rekomendacijos įvertinimą ir galimus pakeitimus. Priimta Briuselyje […] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas 1 PRIEDAS Šioje rekomendacijoje vartojamos šios sąvokos: a) kvalifikacija – oficialus įvertinimo ir įteisinimo proceso rezultatas, gaunamas, kai kompetentinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus; b) mokymosi rezultatai – teiginiai apie tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; mokymosi rezultatams apibrėžti vartojami terminai „žinios“, „įgūdžiai“ ir „kompetencija“; c) mokymosi rezultatų vienetas (vienetas) – kvalifikacijos sudedamoji dalis; jį sudaro žinios, įgūdžiai ir kompetencija, kuriuos galima vertinti ir įteisinti; d) mokymosi rezultatų kreditas (kreditas) – asmens mokymosi rezultatų, kuriuos galima vertinti ir kaupti siekiant įgyti tam tikrą kvalifikaciją arba perkelti į kitas mokymosi programas ar kvalifikacijas, matavimo vienetas; e) kompetentinga įstaiga – institucija, atsakinga už kvalifikacijų formavimą ir suteikimą ir už mokymosi vienetų ar kitų su ECVET susietų funkcijų, kaip antai kvalifikacijų ir vienetų įvertinimas ECVET taškais, mokymosi rezultatų vertinimas, įteisinimas ir pripažinimas, patvirtinimą, laikantis dalyvaujančių šalių taisyklių ir praktikos; f) mokymosi rezultatų vertinimas – metodai ir procesai, taikomi siekiant nustatyti besimokančio asmens įgytų žinių, įgūdžių ir kompetencijos mastą; g) mokymosi rezultatų įteisinimas – procesas, kurio metu patvirtinama, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka konkrečius reikalavimus, kurie gali būti keliami vienetui ar kvalifikacijai; h) mokymosi rezultatų pripažinimas – procesas, kurio metu patvirtinami oficialūs mokymosi rezultatai, suteikiant mokymosi vienetus ar kvalifikaciją; i) ECVET taškai – skaičiais išreikšti mokymosi rezultatai, kaip sudėtinė kvalifikacijos dalis, ir santykinis mokymosi rezultatų vieneto „svoris“ konkrečios kvalifikacijos atžvilgiu. 2 PRIEDAS ECVET principai ir techniniai reikalavimai Taikant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą siekiama palengvinti judžių asmenų, siekiančių įgyti tam tikrą kvalifikaciją, mokymosi rezultatų pripažinimą. Toliau pateikiami principai ir techniniai reikalavimai, kuriais remiantis ši sistema taikoma tam tikrai kvalifikacijai. 1. Mokymosi rezultatų vienetai Vienetas – kvalifikacijos sudedamoji dalis. Jį sudaro žinios, įgūdžiai ir kompetencija, kurių reikia tam tikrai kvalifikacijai įgyti. Iš esmės kvalifikacija įgyjama kaupiant mokymosi rezultatų vienetus, ją sudaro šių vienetų rinkinys. Taigi besimokantis asmuo gali įgyti tam tikrą kvalifikaciją sukaupęs reikalaujamą vienetų skaičių, šie vienetai gali būti gauti skirtingose šalyse ir skirtingoje – formalaus, neformalaus arba savaiminio – mokymosi aplinkoje. Kvalifikaciją sudarantys vienetai turėtų būti: · aprašyti suprantamai ir aiškiai, nurodant juos sudarančias žinias, įgūdžius ir kompetenciją; · parengti ir sudaryti nuosekliai, atsižvelgiant į visą kvalifikaciją; · parengti taip, kad būtų galima nešališkai vertinti ir įteisinti mokymosi rezultatus, sudarančius vienetą. Vienetas gali būti skirtas vienai konkrečiai kvalifikacijai arba kelioms kvalifikacijoms. Mokymosi rezultatai, kurių reikalaujama, kad būtų suformuotas vienetas, gali būti kaupiami nepriklausomai nuo to, kur ir kokiu būdu jie gauti. Taigi iš esmės vieneto negalima painioti su formalaus mokymosi programos ar profesinio pasirengimo sudedamosiomis dalimis. Mokymosi rezultatų vienetų nustatymo ir jų derinimo bei kaupimo tam tikrai kvalifikacijai įgyti taisykles ir procedūras nustato kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis, regioninėmis ir sektoriaus taisyklėmis. Vienetą sudaro: · bendras vieneto pavadinimas; · bendras kvalifikacijos, su kuria susijęs konkretus vienetas, pavadinimas; · kvalifikacijos nuoroda pagal EKS lygmenį ir, prireikus, NKS lygmenį, nurodant su kvalifikacija susijusius ECVET kreditų taškus; · vienetą sudarantys mokymosi rezultatai; · šių mokymosi rezultatų vertinimo procedūra ir kriterijai; · su vienetu susiję ECVET taškai; · prireikus, vieneto galiojimo terminas. 6. Mokymosi rezultatų perkėlimas ir kaupimas, ECVET partnerystės Pagal ECVET vienoje mokymosi aplinkoje gauti mokymosi rezultatų vienetai yra vertinami. Jei įvertinimas teigiamas, jie perkeliami į kitą aplinką. Kitoje aplinkoje kompetentinga institucija juos įteisina ir pripažįsta asmens siekiamos kvalifikacijos dalimi. Mokymosi rezultatų vienetai kaupiami tam tikrai kvalifikacijai įgyti, laikantis nacionalinių, sektoriaus ar regiono taisyklių. Mokymosi rezultatų vienetų vertinimo, įteisinimo, kaupimo ir pripažinimo procedūrą ir gaires nustato atitinkamos kompetentingos institucijos. ECVET pagrįstas ir formalaus mokymosi rezultatams taikomas kreditų perkėlimas turėtų būti skatinamas kuriant partnerystes ir tinklus, kuriuose veiktų kompetentingos institucijos, turinčios teisę teikti kvalifikacijas, mokymosi rezultatų vienetus ar kreditus už pasiektus rezultatus, kad būtų galima juos perkelti ir įteisinti. Sudarant partnerystes siekiama: · sukurti bendrą partnerių ir jų tinklų bendradarbiavimo sistemą, nustatytą Susitarimo memorandume (toliau – SM), padedančiame stiprinti pasitikėjimą vieniems kitais; · padėti partneriams nustatyti aiškią besimokančių asmenų sukauptų kreditų perkėlimo tvarką. SM turėtų būti patvirtinama, kad partneriai: · pripažįsta vieni kitus kompetentingomis institucijomis; · pripažįsta vieni kitų kokybės užtikrinimo, vertinimo, įteisinimo ir pripažinimo kriterijus ir procedūras tinkamomis kreditų perkėlimo tikslui pasiekti; · susitaria dėl partnerystės veiklos sąlygų, jos tikslų, trukmės ir SM peržiūros tvarkos; · susitaria dėl atitinkamų kvalifikacijų palyginamumo kreditų perkėlimo tikslais, o nustatydami atskaitos lygmenis remiasi EKS; · nustato kitus potencialius šio proceso dalyvius ir kompetentingas institucijas bei jų funkcijas. Norint taikyti ECVET neformalaus ir savaiminio mokymosi rezultatams arba ne pagal SM, kompetentinga institucija, kuriai suteikta teisė teikti kvalifikacijas, mokymosi rezultatų vienetus ar kreditus, turėtų nustatyti neformalaus ir savaiminio mokymosi rezultatų nustatymo, įteisinimo ir pripažinimo tvarką ir mechanizmą ir suteikti atitinkamą mokymosi vienetų ir ECVET taškų skaičių. 7. Mokymosi sutartis ir asmens mokymosi rezultatų aprašas Kad partnerystės dalyviai galėtų perkelti konkretaus judžiojo besimokančio asmens sukauptus kreditus, abi kompetentingos institucijos ir besimokantis asmuo, vadovaudamiesi SM, sudaro Mokymosi sutartį. Šioje sutartyje reikėtų: · atskirti kompetentingas siunčiančiąją ir priimančiąją institucijas [25]; · nustatyti konkrečias judumo laikotarpio sąlygas, kaip antai besimokančio asmens tapatybė, judumo laikotarpio trukmė, numatomi mokymosi pasiekimai ir atitinkami ECVET taškai. Mokymosi sutartyje turėtų būti numatyta, kad besimokančiam asmeniui sukaupus numatytus mokymosi rezultatus ir priimančiajai institucijai juos teigiamai įvertinus, siunčiančioji institucija gali juos įteisinti ir pripažinti kaip reikalavimų, keliamų tam tikrai kvalifikacijai įgyti, dalį, vadovaudamasi kompetentingos institucijos nustatytomis taisyklėmis ir tvarka. Partneriai gali perkelti tiek formaliojo, tiek neformaliojo mokymosi kreditus. Mokymosi kreditai perkeliami trimis etapais: · priimančioji institucija vertina sukauptus mokymosi rezultatus ir suteikia besimokančiam asmeniui mokymosi kreditus. Mokymosi rezultatai ir atitinkamas ECVET taškų skaičius įrašomi į asmens mokymosi rezultatų aprašą [26]; · siunčiančioji institucija įteisina mokymosi kreditus kaip atitinkančius besimokančio asmens pasiekimus; · siunčiančioji institucija pripažįsta mokymosi rezultatus. Juos pripažinus, suteikiamas tam tikras mokymosi vienetų skaičius ir atitinkami ECVET taškai pagal siunčiančiosios institucijos taikomą sistemą. Laikydamasi sutartos tvarkos ir atsižvelgdama į kokybės užtikrinimo kriterijus, kompetentinga siunčiančioji institucija įteisina ir pripažįsta mokymosi rezultatus, jei kompetentinga priimančioji institucija juos teigiamai įvertina. 8. ECVET taškai ECVET taškai – tai papildoma skaičiais išreikšta informacija apie kvalifikaciją ir mokymosi vienetus. Patys savaime jie neturi jokios vertės ir tik susieti su mokymosi rezultatais jie atspindi besimokančio asmens pasiekimus ir sukauptų vienetų skaičių. Kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į ECVET taškus, sutarta vienerių oficialaus profesinio mokymosi dieniniame skyriuje metų mokymosi rezultatus vertinti 60 taškų. Pagal ECVET taškai skiriami dviem etapais: pirmiausia ECVET taškai skiriami visai kvalifikacijai, po to – mokymosi vienetams. Vertinant tam tikrą kvalifikaciją, atskaitos tašku pasirenkama viena formalaus mokymosi aplinka ir, remiantis nusistovėjusia tvarka, tai kvalifikacijai skiriamas tam tikras taškų skaičius. Šios bendros sumos ECVET taškai paskirstomi mokymosi vienetams atsižvelgiant į jų, kaip kvalifikacijos sudedamųjų dalių, santykinį „svorį“. Toms kvalifikacijoms, kurios įgyjamos neformalaus mokymosi keliu, ECVET taškai gali būti apytikriai apskaičiuojami lyginant su kita kvalifikacija, kurią galima įgyti formaliojo mokymosi būdu. Kad kvalifikacijas būtų galima lyginti, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į lygiareikšmį EKS lygmenį ar, prireikus, į NKS lygmenį arba į atitinkamos kompetencijos, profesinės veiklos sričių ar mokymosi rezultatų panašumą. Santykinis mokymosi rezultatų vieneto „svoris“ konkrečios kvalifikacijos atžvilgiu turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip antai: · santykinė mokymosi rezultatų, sudarančių dalyvavimo darbo rinkoje vienetą, svarba siekiant aukštesnės kvalifikacijos ar jų reikšmė socialinei integracijai; · vienetą sudarančių mokymosi rezultatų sudėtingumas, mastas ir apimtis; · besimokančio asmens pastangos vienetui prilyginamoms žinioms, įgūdžiams ir kompetencijai įgyti. ECVET taškais išreikštas santykinis vieneto, taikomo kelioms kvalifikacijoms, „svoris“ gali skirtis priklausomai nuo kvalifikacijos. ECVET taškų skirstymas turėtų būti numatomas formuojant kvalifikaciją ir nustatant vienetus. Vienetus nustato kompetentinga institucija, kuri atsako už kvalifikacijos formavimą ir palaikymą ir yra specialiai įgaliota atlikti šią užduotį. Šalyse, kuriose jau taikoma nacionalinė taškų sistema, atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria dėl nacionalinių mokymosi kreditų taškų keitimo ECVET taškais tvarkos. Sėkmingai įgijus kvalifikaciją ar sukaupus mokymosi vienetų, automatiškai skiriamas tam tikras ECVET taškų skaičius, nepriklausomai nuo to, kiek laiko skirta jiems įgyti ar gauti. Paprastai vienetų perkėlimas reiškia atitinkamo ECVET taškų skaičiaus perkėlimą, kad šie taškai būtų įskaičiuoti pripažįstant perkeltus mokymosi rezultatus. Prireikus, kompetentinga institucija gali persvarstyti ECVET taškų skaičių, jei taisyklės ir metodika, taikoma šiam tikslui pasiekti, yra skaidrios ir pagrįstos kokybės užtikrinimo principais. (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) (...PICT...) Bet kokiai kvalifikacijai, įgytai neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu, kai šį mokymąsi galima prilyginti tam tikram formaliajam mokymuisi ir atitinkamiems jo vienetams, skiriama tiek pat ECVET taškų kaip ir formaliojo mokymosi atveju, nes gaunami tie patys mokymosi rezultatai. [1] Mastrichto komunikatas dėl būsimų prioritetų stiprinant Europos bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje, 2004 m. gruodžio 14 d. (http://ec.europa.eu/education/news/ip/docs/maastricht_com_en.pdf); Helsinkio komunikatas dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje, 2006 m. gruodžio 5 d. (http://ec.europa.eu/education/policies /2010/doc/helsinkicom_en.pdf). [2] Bendrijos sistema kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumui užtikrinti (Europasas). [3] Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (pasiūlymas), COM(2006) 479 galutinis, Briuselis, 2006 9 5. [4] OL L 215, 2001 8 9. [5] 9600/04 EDUC 118 SOC 253, 2004 m. gegužės 28 d. [6] OL L 394, 2006 12 30, p. 5. [7] OL […]. [8] OL L 255/22, 2005 9 30, p. 1. [9] ECVET Reflector (http://www.ecvet.net/c.php/ecvet/index.rsys); ECVET Connexion (http://www.ecvetconnexion.com/). [10] http://ec.europa.eu/education/ecvt/results_en.html [11] OL C , , p. . [12] OL C , , p. . [13] OL C , , p. . [14] OL C 145, 2007 6 30, p. 5–9. [15] OL C 13, 2003 1 18, p. 2. [16] Dok. 6905/04 EDUC 43, 2004 m. kovo mėn. [17] Dok. 13832/04 EDUC 204 SOC 499, 2004 m. lapkričio mėn. [18] Dok. 9599/04 EDUC 117 SOC 252, 2004 m. gegužės mėn. [19] OL … , , p. . [20] Dok. 9600/04 EDUC 118 SOC 253. [21] OL … , , p. . [22] OL L 390, 2004 12 31, p. 6. [23] OL L 394, 2006 12 30, p. 5. [24] OL L 255, 2005 9 30, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/100/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 141). [25] Siunčiančioji institucija yra institucija, kuri įteisina ir pripažįsta besimokančio asmens mokymosi rezultatus. Priimančioji institucija yra institucija, teikianti mokymo paslaugas, kad besimokantis asmuo pasiektų tam tikrų mokymosi rezultatų, ir juos vertina. [26] Asmens mokymosi rezultatų aprašas – tai dokumentas, kuriame pateikiama išsami informacija apie besimokančio asmens pasiekimus, sukauptus mokymosi vienetus ir ECVET taškus. --------------------------------------------------