9.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 257/36

—

primena 2006 m. gruodžio 7 d. struktūruoto dialogo metu, surengto per RK plenarinę sesiją, Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso a priori pritarimą Europos Kalnų regionų atstovų asociacijos pasiūlymui parengti žaliąją knygą dėl Europos kalnų masyvų politikos;

—

pažymi, kad, viena vertus, kalnų masyvuose nuolat susiduriama su gamtinėmis ir geografinėmis kliūtimis, tačiau, kita vertus, jie turi gamtinių ir žmogiškųjų privalumų, leidžiančių augti ekonomikai ir kurti darbo vietas;

—

prašo, kad ES sukurtų bendrą Europos integruotą politiką, skirtą visiems kalnų masyvams, tačiau atsižvelgtų į jų skirtingumą;

—

pritartų Europos Komisijos ir ES valstybių narių aktyviam atnaujintų Lisabonos ir Geteborgo strategijų bendrųjų tikslų įgyvendinimui sukuriant Europos kalnuotų vietovių konkurencingumo ir tvaraus vystymosi veiksmų planą;

—

rekomenduoja Europos Komisijai atsižvelgti į tris svarbiausias sritis:

Pranešėjas

:

Pranešėjas Luis Durnwalder (IT/ELP), Bolzano autonominės provincijos pirmininkas ir regiono tarybos narys

1.

primena 2006 m. gruodžio 7 d. struktūruoto dialogo metu, surengto per RK plenarinę sesiją, Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso a priori pritarimą Europos Kalnų regionų atstovų asociacijos pasiūlymui parengti žaliąją knygą dėl Europos kalnų masyvų politikos;

2.

pabrėžia, kad būtina pripažinti, jog, apibrėžiant teritorinės sanglaudos tikslą Lisabonos sutartyje (158 straipsnis), kalnų regionams (įskaitant su nuolatinėmis geografinėmis arba gamtinėmis kliūtimis susiduriančius regionus) reikia skirti ypatingą dėmesį;

3.

primena, kad kalnuotos vietovės ypač svarbios visų Europos Sąjungos piliečių gyvenimui ir veiklai, kadangi ten gausu gamtinių, kultūrinių (kalbų įvairovė ir praktinė patirtis), ekonominių (žemės ūkis, pramonė ir turizmas) išteklių;

4.

pažymi, kad kalnų masyvų yra 21 valstybės narės teritorijoje: tai sudaro 35,69 proc. Europos ploto, kuriame gyvena 17,73 proc. ES gyventojų (1);

5.

pastebi, kad kalnuotos vietovės užima 26 proc. Žemės rutulio sausumos teritorijos, kurioje gyvena 10 proc. pasaulio gyventojų. Kaip pripažįstama Rio de Žaneiro „Darbotvarkės 21“ 13 skyriuje, kalnuotos vietovės yra vienas svarbiausių tvaraus planetos vystymosi aspektų;

6.

teigia, kad kalnų masyvų prieinamumas yra vienas svarbiausių uždavinių, kurį reikia išspręsti siekiant sukurti vieną bendrą rinką ir užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą;

7.

pabrėžia, kad kalnuotų vietovių skirtumai dar labiau išryškėja, kai nagrinėjamas kalnų masyvų suskirstymas į keleto regionų, pasienio regionų ar tarptautines teritorijas, kurios apjungia kalnus, slėnius ir pakalnių vietoves, miestus ir kaimus;

8.

pritaria, kad kalnų aplinka pasižymi didele biologine įvairove, yra labai pažeidžiama ir ypač jautriai reaguoja į klimato kaitą, todėl yra tikra išankstinio įspėjimo sistema;

9.

teigia, kad kalnuotos vietovės tradiciškai užima pirmąsias pozicijas diegiant su tvariu vystymusi susijusias naujoves, galinčias padėti spręsti dėl sudėtingų gamtinių sąlygų nuolat susidarančias problemas;

10.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi sukaupusios naudingos patirties tvaraus vystymosi kalnuotose vietovėse srityje;

11.

atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rengdami nuomones ir tyrimus stengėsi įrodyti kalnų regionų svarbą įvairioms Europos politikos sritims;

12.

pažymi, kad šiuo metu nėra sukurtos Europos kalnų teritorijų politikos ar integruotos Bendrijos strategijos, kaip tai buvo padaryta jūrų regionų ar miestų teritorijų atvejais;

13.

atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant Europos valdymą „iš apačios į viršų“, kalnuotų vietovių vietos valdžios institucijos labai vertina savo savarankiškumą ir subsidiarumo principo laikymąsi;

14.

pažymi, kad, viena vertus, kalnų masyvuose nuolat susiduriama su gamtinėmis ir geografinėmis kliūtimis, tačiau, kita vertus, jie turi gamtinių ir žmogiškųjų privalumų, leidžiančių augti ekonomikai ir kurti darbo vietas;

15.

pastebi, kad reikia Europos politikos sritis apjungti į vieną integruotą tvaraus vystymosi strategiją atsižvelgiant į kalnų masyvų skirtingumą;

16.

teigia, kad ES būtinai turi imtis nuoseklių ir teisingų veiksmų siekiant kuo geriau ir tvariai panaudoti ES teritorijų — miestų, pakrančių, retai apgyvendintų regionų ir kalnuotų vietovių — įvairovę;

17.

primena, kad labai svarbus kalnuotų vietovių gyventojų vaidmuo ir darbas formuojant kraštovaizdį ir siekiant darnios kalnuotų vietovių aplinkos;

18.

pritaria veiksmams, kurių imasi regionų ir vietos valdžios institucijos ir jas jungiantys tinklai, kurių veiklos pagrindą sudaro keitimasis gerąją praktika, padedančia siekti atnaujintų Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslų ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

19.

primena, kad Lisabonos strategija ir 2007–2013 m. sanglaudos politikos gairės — bendro Europos konkurencingumo varomosios jėgos — labai svarbios tiek ES kalnuotoms vietovėms, tiek ir kitoms teritorijoms;

20.

primena, kad, siekiant Europos integracijos, Europos politikos pasienio ir tarptautinis aspektai atlieka esminį vaidmenį;

21.

pabrėžia būtinybę Europos politiką ir valdymą susieti su kasdieniniu piliečių gyvenimu.

22.

pabrėžia, kad darbas kalnų masyvų regionuose (Alpių, Pirėnų, Karpatų, Iberijos Sieros, Balkanų, Viduržemio jūros regiono kalnuotų vietovių, įskaitant salų kalnus, šiaurės kalnų, centrinės Europos kalnų ir kt.), nepamirštant jų pasienio ir tarptautinio aspektų, suteikia Europai didelės papildomos vertės;

23.

pabrėžia kalnuotų vietovių svarbą gamtinių ir kultūrinių išteklių požiūriu;

24.

primena, kad yra daug integruotų nacionalinių ir regioninių kalnuotų vietovių politikos krypčių;

25.

atsižvelgia į tai kas nuveikta priėmus Alpių konvenciją ir įsigaliojus Karpatų konvencijai;

26.

vertina Euroregionų ir darbo bendrijų entuziastingai atliekamą tarpininko vaidmenį pasienio regionuose;

27.

norėtų, kad būtų sukurta integruota Europos kalnuotų vietovių strategija siekiant tarpsektoriniu lygiu prisidėti prie pažangos, kurios tikimasi iš šiuo metu rengiamos žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos;

28.

Pažymi, kad Europos kalnų politika būtų susijusi su daugelių sektorių politika, kuri yra iš dalies reglamentuojama Europos teisės aktais, tačiau kuriai koordinuoti niekada nebuvo laikomasi integruoto požiūrio;

29.

toliau išvardija svarbias politikos sritis, į kurias turi būti atsižvelgta kuriant kalnų politiką:

30.

prašo, kad ES sukurtų bendrą Europos integruotą politiką, skirtą visiems kalnų masyvams, tačiau atsižvelgtų į jų skirtingumą;

31.

pritartų Europos Komisijos ir ES valstybių narių aktyviam atnaujintų Lisabonos ir Geteborgo strategijų bendrųjų tikslų įgyvendinimui sukuriant Europos kalnuotų vietovių konkurencingumo ir tvaraus vystymosi veiksmų planą;

32.

pataria Europos institucijoms atsižvelgti į teritorijų ypatumus siekiant geresnės teisėkūros;

33.

prašo Europos Komisijos pripažinti teigiamą ir įvairiapusį vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį kalnų masyvų teritorijų tvaraus vystymo srityje ir atsižvelgti į jį kuriant naują Europos kalnų politiką;

34.

rekomenduoja Europos Komisijai atsižvelgti į tris svarbiausias sritis:

35.

rekomenduoja Europos Komisijai kalnų masyvų regionuose vykdyti bandomuosius projektus inovacijų, žinių visuomenės ir tvaraus vystymosi tikslais;

36.

norėtų, kad kalnų regionams būtų sudaryta galimybė toliau plėtoti tradicijomis paremtas naujoves ir stiprinti šių regionų MVĮ konkurencingumą;

37.

pataria Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms atsižvelgti į skirtingus įvairių vietovių užimtumo ir mokymo poreikius;

38.

rekomenduoja Europos Komisijai, sekant gamtos parkų pavyzdžiu, sukurti aukštikalnių ir vidutinio aukštumo kalnų izoliuotų zonų integruoto valdymo metodą, kuris leistų derinti gamtinių išteklių išsaugojimo politiką (visų pirma taikant Natura 2000 tinklo priemones) ir kalnuotų vietovių galimybių panaudojimo ir subalansuoto vystymo politiką;

39.

pataria Europos Sąjungai kuriant Europos civilinės saugos organizaciją atsižvelgti į vietovių skirtumus, kadangi kalnuose gamtinių pavojų rizika yra didesnė, todėl skiriasi ir taikomi civilinės saugos ir gelbėjimo metodai;

40.

ragina vykdant BŽŪP reformą atsižvelgti į strateginį ūkininkavimo, ganymo ir kalnų vynininkystės vaidmenį puoselėjant kraštovaizdį, rūpinantis vandens kokybe ir gaminant aukštos kokybės, ir konkrečioms vietovėms būdingus produktus. Tokia nauja, labiau į teritorinį aspektą atsižvelgianti BŽŪP sudarytų sąlygas gaminti aukštos kokybės pelno neatnešančius produktus, kurie yra labai svarbūs Europos žemės ūkiui ir turi didelės reikšmės aplinkai;

41.

prašo Europos Komisijos, Europos Parlamento ir ES Tarybos pateikti nuosekliai parengtų priemonių paketą, kurį būtų galima taikyti pasibaigus pieno kvotų sistemos galiojimo laikui, visų pirma kalnų ir vidutinio aukštumo kalnų regionuose. Šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš nebenaudojamoms rinkos organizavimo priemonėms skirto biudžeto, o ne tiesioginių išmokų sąskaita. Siekiant paremti kalnų ir vidutinio aukštumo kalnų regionų žemės ūkį, ekstensyvųjį ūkininkavimą ir pieno produktų gamybą, kalbant apie antrąjį ramstį, reikėtų plėtoti labiau į ekonomiką orientuotas priemones siekiant sukurti, be kita ko, daugiau galimybių rinkoje, ir taip teikti paramą teigiamą poveikį gamtai ir aplinkai darantiems ūkiams, susiduriantiems su gamtinėmis ir geografinėmis kliūtimis;

42.

ragina Europos institucijas įgyvendinant politiką atsižvelgti į kalnuotų vietovių miškų ir tvarios miškotvarkos strateginį vaidmenį, kadangi ji ne tik padeda užtikrinti veiksmingą miškų plotų ir ypač gyvenamųjų zonų apsaugą, bet ir padeda išsaugoti išteklius ir biologinę įvairovę, užkirsti kelią klimato kaitai, išsaugoti vandens ir oro kokybę, puoselėti kraštovaizdį bei užtikrinti kalnuotų vietovių socialinį ir ekonominį vystymąsi;

43.

pritaria, kad miškininkystės galimybėmis Europoje šiuo metu yra nepakankamai naudojamasi tiek jos vaidmens aplinkai, tiek ir ekonomikos produktų (energija, statybos, žaliava ir pan.) požiūriu;

44.

ragina Europos institucijas atliekant Europos vietovių analizę atsižvelgti į uždavinius energetikos srityje ir kalnų regionų atsinaujinančios energijos (vandens, saulės, vėjo jėgainių, biomasės, medienos energija) gamybos ir „pasyviųjų namų“ statybos pajėgumus;

45.

ragina Europos institucijas, nacionalinius ir regioninius valstybinius bankus bei Europos anglies fondą ir BlueNext atsižvelgti į teigiamą kalnų gamtos (miškai, pievos ir aukštikalnių ganyklos) poveikį aplinkos kokybei. Kadangi kalnuotose vietovėse „sugeriama“ daug CO2, tai turėtų būti atlyginta finansiškai pasitelkiant sertifikavimo arba anglies dvideginio kreditų sistemas;

46.

primena, kad kuriant TEN energetikos, transporto, IRT srityse turėtų būti atsižvelgta į teritorinio aspekto svarbą ir įvertinta geografinė, aplinkos ir gyventojų padėtis regionuose, kurie turėtų tapti dalimi Europos susisiekimo ir prekybos žemyno mastu tinklų, o jų kūrimui turėtų pritarti vietos gyventojai;

47.

siūlo Europos lygiu svarstant tvaraus judumo miestuose klausimą domėtis kalnuotų vietovių miestuose atliekamais integruoto ir tvaraus transporto eksperimentais;

48.

pabrėžia būtinybę palaikyti nuolatinius kalnuotų vietovių ir tankiausiai gyvenamų centrų gyventojų ryšius siekiant atnaujintų Europos ekonomikos augimo ir užimtumo tikslų;

49.

kreipiasi į Europos Komisiją prašydamas dėti visas pastangas sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti galimybę visoms vietovėms ir visiems Europos piliečiams naudotis didelės spartos, o greitai (įgyvendinant Europos iniciatyvą i2010 dėl e. įtraukties) ir labai didelės spartos kabeliniu ir palydoviniu ryšiu;

50.

rekomenduoja kalnuotų vietovių aspektą, susijusį su tam tikrais tarptautiniais geopolitiniais klausimais (vandens ir gamtos ištekliai, kultūrinės įvairovės paisymas, švietimas, tvarus ekonominis vystymasis, migracijos srautai) įtraukti į išorės santykių ir kaimynystės politiką;

51.

pataria Europos Komisijai vykdyti į teritorijas orientuotą komunikacijos strategiją, leisiančią būti arčiau Europos piliečių kasdieninio gyvenimo;

52.

siūlo dar daugiau dėmesio skirti teritoriniam aspektui įvairiose Europos politikos srityse, priimant Bendrijos sprendimus bei taikant komitologijos procedūrą ir tokiu būdu siekti didesnės demokratijos Europoje;

53.

ragina Europos Parlamentą įvertinti, koks bus Europos Sąjungos veiksmų poveikis atskirų kalnuotų vietovių biudžetui;

54.

rekomenduoja sanglaudos politiką koordinuoti vykdant kalnų vietovių partnerystę, kad būtų išvengta suskaidymo ir stiprinamas struktūrinių priemonių strateginis aspektas;

55.

pataria, kad kitų teritorinį poveikį turinčių Bendrijos politikos sričių veiklos programos būtų taip pat derinamos su šiuo svarbiu kalnuotų vietovių aspektu siekiant nustatyti horizontalias, integruotas ir partneryste pagrįstas strategijas;

56.

remia Ministrų Tarybos (už teritorijų planavimą atsakingų ministrų) iniciatyvą įgyvendinant ES teritorinę darbotvarkę ištirti klimato kaitos poveikį kalnuotoms vietovėms ir prašo Europos Komisijos įtraukti šį klausimą į savo veiklos ir teisės aktų pasiūlymų programą;

57.

pritaria, kad svarbiausias vaidmuo kuriant Europos kalnų masyvų strategiją tenka sanglaudos politikai, o pagrindinis siektinas tikslas — teritorinė sanglauda ir Interreg programų įgyvendinimas;

58.

prašo ES valstybių narių ir jų parlamentų priimant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) reglamentą atsižvelgti į tai, kad kalnų masyvų regionams bendra teisinė priemonė dėl teritorinio bendradarbiavimo yra gyvybiškai svarbi;

59.

atkreipia dėmesį į būtinybę vykdant konkurencijos ir vidaus rinkos politiką įvertinti lemiamą visuotinės svarbos paslaugų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės vaidmenį kalnų regionų ekonomikai ir į galimybę išvengti papildomų ekonominių ir socialinių išlaidų, kurias nuolat patiria šios su nuolatinėmis gamtinėmis kliūtimis susiduriančios vietovės siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir atskleisti šių regionų privalumus;

60.

prašo Europos Komisijos konsultuotis su Alpių ir Karpatų konvencijų dalyviais bei stebėtojais, išnagrinėti jų valdymo būdą, įvertinti tikslus ir tuo remiantis priimti sprendimą ratifikuoti ar ne pirmosios konvencijos protokolus ir pasirašyti, o paskui ratifikuoti ar ne antrąją konvenciją. Tuo atveju, jei bus priimtas teigiamas sprendimas, imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant šias tarptautines konvencijas;

61.

siūlo Europos Komisijai paskelbti Europos kalnų metus ir sekant 2002 m. surengtos konferencijos pavyzdžiu, kas dvejus metus, kartu su Regionų komitetu, rengti kalnų masyvų temai skirtą europinę konferenciją;

62.

kreipiasi į Europos Parlamentą ir Tarybą prašydamas, kad kituose svarstymuose dėl Komisijos narių skyrimo ir jų kompetencijos sričių nustatymo kalnų politika (greta kitų kompetencijų) būtų priskirta vienam iš Komisijos narių, kuris koordinuotų bendrus veiksmus šioje teritoriniu ir horizontaliu požiūriu svarbioje srityje;

63.

prašo Europos Komisijos pateikti pasiūlymų dėl kalnų masyvų žaliojoje knygoje dėl Europos politikos ateities, kurie taptų integruotos ir partneryste grindžiamos Europos kalnuotų vietovių strategijos įžanga. Šiai strategijai vadovautų Europos Komisija, valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms padėtų socialinėje, ekonomikos ir aplinkos srityse veikiantys subjektai; ją įgyvendinant taip pat turėtų dalyvauti kalnuotų vietovių vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančios nacionalinės ir europinės asociacijos.