23.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/63

E. teisingumas

P6_TA(2008)0637

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo (2008/2125(INI))

(2010/C 45 E/12)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio antrą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į Tarybos teisinių duomenų tvarkymo darbo grupės (e. teisingumas) veiklą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Europos e. teisingumo strategijos link“ (COM(2008)0329),

—

atsižvelgdamas į darbą, kurį šioje srityje toliau atlieka Europos Taryboje veikianti Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0467/2008),

A.

kadangi Taryba 2007 m. nusprendė imtis veiksmų, susijusių su tuo, kad informacijos ir ryšių technologijos Europos lygmeniu būtų pradėtos naudoti teisingumo srityje, visų pirma būtų sukurtas Europos portalas,

B.

kadangi, turint mintyje tai, kad Europoje tarpvalstybiniu lygmeniu bylinėjasi apie 10 mln. žmonių, būtina labiau naudoti informacijos technologijas, siekiant sudaryti piliečiams geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą, racionalizuoti ir supaprastinti teismo procesą, taip pat sutrumpinti procesinius terminus ir sumažinti veiklos išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniu bylinėjimusi,

C.

kadangi plati e. teisingumo apibrėžtis paprastai apima elektroninių technologijų taikymą teisingumo srityje, be to, ši apibrėžtis apima ne vieną temą, kurios nebūtinai susijusios su e. teisingumo sąvokos aiškinimu, Komisijos pateiktu minėtajame 2008 m. gegužės 30 d. komunikate, taip pat su aiškinimu, kurį pateikia Tarybos darbo grupė e. teisingumo tema,

D.

kadangi informacijos technologijos, jei jos taikomos tinkamai, gali labai padėti didinti Europos teismų ir teisinių sistemų prieinamumą ir veiksmingumą; kadangi tikėtina, kad vis labiau integruojant vidaus rinką ir didėjant mobilumui Europoje, dar labiau padidės problemos, su kuriomis ir taip susiduria tarpvalstybinė teismų sistema (pvz., kalbos, atstumo ir teisinių sistemų nežinojimo problemos); kadangi vis dėlto šias problemas galima kažkiek sumažinti tinkamai taikant informacijos ir ryšių technologijas: taip ne tik būtų pagerintos Europos piliečių sąlygos naudotis teise į teisingumą, bet ir būtų padidintas bendros rinkos veiksmingumas,

E.

kadangi, kaip pabrėžiama CEPEJ parengtoje informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo Europos teismų sistemose ataskaitoje, elektroninių technologijų taikymas teisingumo srityje ne visada turi teigiamą poveikį ir norint pasiekti gerų rezultatų reikia imtis strateginių veiksmų instituciniu lygiu,

F.

kadangi, taikant informacijos technologijas ginčų sprendimo srityje, ilgainiui reikės iš esmės keisti proceso teisę, taip pat teisinių iniciatyvų iškėlimo ir teisės aktų rengimo būdus, o norint užtikrinti veiksmingas galimybes susipažinti su teisės aktais ir naudotis teise į teisingumą reikės susieti registrus (įmonių ir komerciniai registrai, žemės kadastras, testamentų registrai ir t. t.); kadangi Parlamentas, svarstydamas teisės aktus dėl ieškinių dėl nedidelių sumų, Europos vykdomojo rašto ir tarpininkavimo, jau rūpinosi, kad užtikrinant teisę į teisingumą būtų labiau naudojamos informacijos technologijos; kadangi reikėtų skatinti naudoti informacijos technologijas visose srityse, įskaitant dokumentų pateikimą, platinimą ir įteikimą, parodymų davimą ir prašymų suteikti teisinę pagalbą tvarkymą, ir tai turi atsispindėti visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisės aktų; kadangi jau būtų galima pagalvoti apie veiksmus elektroninių dokumentų, skolininkų turto skaidrumo ir įrodymų srityse,

G.

kadangi e. teisingumo portalo (tinklo) kūrimo idėja yra sveikintina, tačiau reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į ES piliečių, ir į ES teisininkų poreikius, taip pat sudaryti geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą siūlant skaidrias ir nesudėtingas informacijos teikimo priemones; kadangi taip reikėtų gerinti ES piliečių ir nacionalinių valdžios institucijų ryšius, kad nusikaltimų aukos, įtariamieji ir apskritai visi teisingumo paslaugų naudotojai savo kasdieniame gyvenime galėtų naudotis ES teisingumo priemonėmis; kadangi tuo pat metu norint, kad portalas (tinklas) būtų veiksmingas, jis turėtų tapti EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytų transeuropinių tinklų bandomuoju projektu ir turėtų būti plėtojamas taikant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus (ISA), nurodytus 2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikate (COM(2008)0583),

H.

kadangi, turint mintyje tai, kad tik 50 proc. Europos piliečių turi galimybių naudotis internetu, e. teisingumo paslaugos turėtų būti plėtojamos ir teikiamos tik besąlygiškai laikantis skaidrumo, lygybės prieš įstatymą ir visuomenės kontrolės principų ir bent jau pereinamuoju laikotarpiu turėtų tik papildyti pagal valstybėse narėse nusistovėjusią tvarką teikiamas paslaugas ir būti neprivalomomis,

I.

kadangi dabartiniai portalai primityvūs, juose pateikiama pernelyg daug informacijos ir jie nepatogūs vartotojams; kadangi, siekiant užtikrinti geresnes galimybes naudotis informacija, elektroninėmis sistemomis ir registrais, reikėtų pasitelkti geriausius informacijos technologijų specialistus; kadangi bendrame Europos teisingumo portale, kuriuo skirtingomis teisėmis galėtų naudotis teisminių institucijų darbuotojai ir tarnautojai, teisininkai ir kiti profesionalai bei piliečiai, turėtų būti įdiegta tapatybės nustatymo sistema, kad būtų atskirtos piliečiams ir profesionalams skirtos portalo dalys; kadangi nors ir svarbu remtis Europos teisminiu tinklu ir jį tobulinti, didžiausias dėmesys labiau nei bet kada turėtų būti skiriamas piliečių ir įmonių teisei į teisingumą,

J.

kadangi Europos teisingumo erdvės kūrimą tam tikra prasme apsunkina tai, kad ES teisininkų mokymas prieinamas tik nedaugeliui teisminių įstaigų, o elektroninės priemonės galėtų labai padėti plačiai skleisti Europos teisminę kultūrą, kuri yra būsimos Europos teisingumo erdvės pagrindas,

K.

kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad esama akivaizdžių valstybių narių nacionalinių teisėjų turimų žinių apie Bendrijos teisę skirtumų, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliucijoje dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (1),

L.

kadangi turi būti nedelsiant pradėti spręsti svarbiausi e. teisingumo srities klausimai, įskaitant kalbos klausimą,

M.

kadangi teisingumo ministrai pritarė decentralizuotai e. teisingumo plėtojimo Europos lygmeniu strategijai, kuria vadovaujantis bus užtikrinamas tam tikro lygio centrinis koordinavimas, leisiantis keistis informacija Europos lygmeniu, ir tuo pat metu bus sudaromos sąlygos savarankiškai veikti nacionalinėms sistemoms, taip pat išvengti naštos, susijusios su naujos centralizuotos ES e. teisingumo sistemos kūrimu; kadangi tam tikros valstybės narės bendradarbiauja dvišaliu lygmeniu; kadangi Tarybos darbo grupė padarė išvadą, kad iniciatyvos e. teisingumo srityje turėtų būti neprivalomos valstybėms narėms, užuot vertus pastarąsias pradėti taikyti naujas nacionalines sistemas ar iš esmės keisti esamas sistemas,

N.

kadangi informacijos technologijos įsitvirtino kaip veiksmingos kovos su tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, kaip rodo, pvz., Šengeno informacinės sistemos ir jos tolesnio tobulinimo rezultatai; kadangi pažangiosios technologijos turėtų būti visapusiškai naudojamos vykdant tarptautinio nusikalstamumo prevenciją ir su juo kovojant, be to, turėtų būti kuo labiau remiami, taip pat finansiškai, tokie projektai, kaip Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema,

O.

kadangi dabartinė įrodymų vykstant baudžiamajam procesui rinkimo kitose valstybėse narėse sistema vis dar veikia remiantis lėtomis ir neefektyviomis priemonėmis, numatytomis pagal savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose; kadangi technologinių priemonių, pvz., vaizdo konferencijų, naudojimas, jei tinkama ir tik tuomet, kai tai nekenkia parodymus duodančio asmens teisinei padėčiai, būtų didelis žingsnis nuotolinio įrodymų rinkimo linkme,

P.

kadangi kuriant Europos teisingumo erdvę taip pat stiprinamos ES piliečių pagrindinės teisės ir procesinės apsaugos priemonės; kadangi minėtoji strategija turėtų būti įgyvendinama laikantis griežčiausių duomenų apsaugos standartų,

Q.

kadangi, be teisėkūros priemonių, kurias taikant siekiama gerinti žinias apie kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, taip pat reikėtų skleisti tokias žinias internete,

1.   pritaria Komisijos planams, visų pirma pasiūlymui skatinti taikyti Europos sąveikumo sistemą (EIF) įgyvendinant suderinto Europos e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) programą, taip pat tęsiant veiklą e. parašo ir e. tapatybės srityse;

2.   ragina Komisiją taip papildyti Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę e. teisingumo sritimi, t. y.:

a)

imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti Europos e. teisingumo erdvę,

b)

aiškiai nustatyti ES veiksmų sritis, pvz., naudojant kitą apibrėžtį, prieš „e. teisingumas“ pridedant „ES“, kad būtų kalbama apie „ES e. teisingumą“ arba „ES teisingumą“,

c)

sukurti e. teisingumo portalą (tinklą), kuris atitiktų ir ES piliečių, ir ES teisininkų poreikius, taip pat užtikrinti, kad būtų įmanoma lengvai ir skaidriai gauti informaciją naudojant EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytus ir pagal ISA plėtojamus transeuropinius tinklus,

d)

plačiai taikyti elektronines priemones plėtojant Europos teisminę kultūrą,

e)

pasinaudoti visomis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis užkertant kelią tarptautiniam nusikalstamumui ir su juo kovojant,

f)

nedelsiant tobulinti ir užtikrinti priemones, kurios pagerintų įrodymų rinkimą kitose valstybėse narėse (pvz., vaizdo konferencijos),

g)

įtvirtinti pagrindines teises, procesines apsaugos priemones baudžiamosiose bylose ir duomenų apsaugos standartus kaip neatskiriamą ES teisingumo veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo dalį;

3.   mano, kad institucijų veikla turėtų būti labiau orientuota į piliečius;

4.   pritaria valstybių narių entuziazmui pradėti įgyvendinti dvišalius projektus, kuriuos vėliau būtų galima išplėsti įtraukiant visas valstybes nares ir taip, kaip tikimasi, užtikrinti visai ES geriausius rezultatus, tačiau įspėja, kad tokia strategija gali lemti susiskaldymą, ir viliasi, jog to bus vengiama;

5.   ragina Komisiją atkreipti reikiamą dėmesį į teisminių institucijų darbuotojams skirtų ir e. teisingumo sistemai pritaikytų e. mokymosi priemonių kūrimo sritį;

6.   tvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

7.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

8.   paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0352.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (dėl priemonės, kuri turi būti priimta, formos ir taikymo srities)

Kadangi Taryba nėra balsavusi dėl rezoliucijos dėl veiksmų, kurių turėtų imtis Komisija, plano, Komisijos prašoma parengti e. teisingumo Europos lygmeniu veiksmų planą. Šį planą turėtų sudaryti įvairūs pavieniai veiksmai, kaip nurodyta toliau, o remiantis kai kuriais iš jų gali būti parengti teisėkūros pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl administracinio bendradarbiavimo pagal EB sutarties 66 straipsnį, remiantis kitais – rekomendacijos, dar kitais – administraciniai aktai ir sprendimai.

(Konkretūs Europos teisingumo erdvės įgyvendinimo veiksmai). Pirmas žingsnis Europos teisingumo erdvės link būtų kiekvienos teisminės įstaigos Europos Sąjungoje aprūpinimas kompiuteriu, e. pašto adresu ir internetu. Atrodytų, kad tai savaime suprantama, bet, deja, taip nėra: daugeliu atvejų teisminės įstaigos neturi šių būtinų priemonių, o net jei turi, negali arba nenori jų naudoti. Tokią padėtį būtina keisti.

(Aiškus e. teisingumo srities nustatymas). Siekiant išvengti nesusipratimų, reikėtų aiškiai nustatyti, kokiose srityse imamasi veiksmų ES lygmeniu, pvz., vartoti kitą apibrėžtį arba prie termino „e. teisingumas“ pridėti „ES“, kad būtų kalbama apie „ES e. teisingumą“ arba „ES teisingumą“.

2 rekomendacija (dėl būtiniausio priemonės, kuri turi būti priimta, turinio)

Veiksmų planą turėtų sudaryti bent jau tokie veiksmai:

1.   ES teisingumo veiksmų planas

Siekiant išvengti susiskaldymo ir pagerinti koordinavimą bei nuoseklumą, Komisija kartu su Parlamentu turėtų parengti į piliečių ir teisininkų poreikius orientuotą ES teisingumo veiksmų plano projektą, kuriame būtų siūloma strategija, kaip geriausiai įgyvendinti Europos teisingumo erdvę. ES institucijos ir valstybės narės turėtų lojaliai bendradarbiauti (EB Sutarties 10 straipsnis), įsipareigodamos teikti viena kitai bet kokią tinkamą informaciją, įskaitant naujus priimtus teisės aktus, kaip mutatis mutandis vidaus rinkoje jau vyksta informacijos apie nacionalinius techninius reikalavimus mainai. Be to, nors ir sveikintina bet kokia priemonė, kurią taikant siekiama pagerinti abipusį informacijos supratimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad automatinio vertimo sistemų naudojimas būtų aiškiai apibrėžtas ir apribotas, kadangi taikant tokias sistemas kartais gaunamas klaidinantis vertimas.

2.   Teisės aktų aktualumo ateityje veiksmai

Komisija turėtų sukurti tinkamą mechanizmą, siekdama užtikrinti, kad visi būsimi teisės aktai civilinės teisės srityje būtų parengti taip, kad juos būtų galima naudoti interneto programose. Pavyzdžiui, būtų galima imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad siūlomą Europos privačią bendrovę būtų galima įsteigti pateikus prašymą internetu, o pasiūlymai dėl priemonių, pvz., susijusių su suaugusiųjų teisine apsauga ir su kitais autentiškais teisės aktais, pripažinimo būtų pritaikyti naudoti internete. Atitinkamai, kai teikiami pasiūlymai dėl blankų, kuriuos turėtų pildyti piliečiai, blankai turėtų būti sukurti ir suformatuoti ab initio elektroniniam naudojimui ir prieinami visomis oficialiomis valstybių narių kalbomis. Reikėtų imtis veiksmų kiek įmanoma labiau sumažinti poreikį įrašyti laisvą tekstą ir užtikrinti, kad, kai reikia, pagalba internete būtų teikiama visomis oficialiomis kalbomis ir kad internete būtų prieinamos elektroninio vertimo paslaugos. Kai reikia užtikrinti dokumentų įteikimą, būtinos nuostatos, pagal kurias būtų užtikrinta, kad dokumentus būtų galima įteikti ir ryšius palaikyti elektroniniu paštu bei pasirašyti juos elektroniniu būdu, taip pat, kai reikia liudyti žodžiu, reikėtų skatinti naudoti vaizdo konferencijas.

Visuose būsimuose pasiūlymuose turėtų būti pagrįstas Komisijos pareiškimas, kad atliktas palankumo e. teisingumui auditas.

Komisija turėtų atlikti visų civilinio teisingumo srities teisės aktų auditą ir, kur reikia, pasiūlyti pataisas, kad esami teisės aktai atitiktų e. teisingumo reikalavimus. Dar konkrečiau, Komisijos prašoma šiuo požiūriu pirmenybės tvarka išnagrinėti ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą, Europos vykdomąjį raštą ir alternatyvias ginčo sprendimo priemones, kad piliečiai ir verslas turėtų tiesioginę prieigą prie jų internete. Taip pat reikėtų iš naujo peržiūrėti dokumentų įteikimo (1) ir įrodymų civilinėse bylose reglamentus (2). Turėtų būti siekiama pasiūlyti veiksmingų, paprastų priemonių, kurios būtų naudingos ir tinkamos naudoti paprastiems piliečiams ir smulkiajam verslui, o ne sukurti sistemą, kuri būtų palanki tik dažnai besibylinėjantiems komerciniams subjektams.

3.   Civilinio proceso veiksmai

Komisija ir Taryba turėtų pranešti Europos Parlamentui apie proceso teisės reformavimą ir suderinimą ir įrodymų teisę tarpvalstybinėse bylose, taip pat Teisingumo Teismo bylose, atsižvelgiant į pokyčius informacinių technologijų srityje. Turėtų būti siekiama paprastesnio, pigesnio ir greitesnio tarpvalstybinių civilinių bylų nagrinėjimo.

4.   Sutarčių teisės ir vartotojų teisės veiksmai

Šioje srityje reikėtų pabrėžti prevencijos teisę užtikrinant didesnį aiškumą ir paprastumą ir išvengiant trikdžių, problemų ir išlaidų, kurias visų pirma lemia tarptautinė privatinė teisė.

Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašoma imtis su standartinėmis e. prekybos sąlygomis susijusio darbo. Ilgainiui tai leistų prekiautojams internete siūlyti „mėlynąjį mygtuką“, kurį paspaudę vartotojai (arba ir kiti prekiautojai) galėtų sutikti su tuo, kad jų sandoriams būtų taikoma standartinė Europos sutarčių teisė. Tai būtų galima susieti su skundų internete sistema ir prieiga prie patvirtintų alternatyvių ginčų sprendimo priemonių internete.

5.   Kalbų, daugiakalbystės ir sąveikumo veiksmai

Reikėtų pradėti įgyvendinti programą, kuri leistų ištirti, kaip geriausiai teikti vertimo internete paslaugas Europos e. teisingumo portalams. Kartu turėtų būti sudaryta terminijos paprastinimo ir standartizavimo grupė. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti teisės srities vertėjų žodžiu ir raštu duomenų bazę.

6.   Europos e. teisingumo portalų veiksmai

Visus pirmiau minėtus veiksmus turėtų vykdyti koordinavimo ir valdymo padalinys, kuris taip pat būtų atsakingas ir už įvairių valstybių narių siunčiamos medžiagos koordinavimą bei jos sąveikumo užtikrinimą.

Koordinavimo ir valdymo padalinys turėtų prisiimti atsakomybę ir už Europos e. teisingumo portalo, kuriame būtų piliečiams, teisininkams ir teisminių institucijų darbuotojams bei tarnautojams skirtos dalys, projektą bei veikimą, ir teikti ataskaitas Komisijos nariui, atsakingam už Teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę, Europos Parlamentui ir Tarybai. Atsižvelgiant į Tarybos jau pasiektus rezultatus (nemokumo registrų sujungimą, galimą bendradarbiavimą žemės kadastro EULIS ir prekybos registro EBR klausimais), reikėtų kuo greičiau pradėti elektroninių parašų naudojimo teisinėje aplinkoje, nuotolinės prieigos prie nacionalinių registrų (nemokumo, žemės, komercinių ir kt. registrų) tarpusavio ryšio ir saugaus tinklo sukūrimo galimybių tyrimus (ne vėliau kaip 2009–2010 m.). Virtualios mainų platformos galimybių tyrimas turėtų būti pradėtas 2011 m. Atliekant galimybių tyrimus turėtų būti laikomasi kiekvienos valstybės narės viešumo taisyklių ir taisyklių, pagal kurias nustatomos galimybės naudotis informacija, kad būtų užtikrinama duomenų apsauga ir teisinis tikrumas su informacija susijusiais klausimais.

Be to, atliekant tokius tyrimus reikėtų atsižvelgti į darbą, kurį šioje srityje jau atliko notarai (parašų pripažinimas, e. notaro paslaugos, testamentų registras ir kt.). Siekiama piliečiams, įmonėms, specialistams, teismų sistemai ir už teisingumo administravimą atsakingiems pareigūnams užtikrinti priemones, kurios būtų palankios naudotojams.

a)   Piliečiams skirtas Europos e. teisingumo portalas

Šis daugiakalbis portalas turėtų būti sukurtas taip, kad piliečiai ir įmonės, kuriems reikia teisinės pagalbos ir pirminių teisinių patarimų dėl tarpvalstybinių teisinių problemų, galėtų gauti visą reikiamą pagalbą.

Portalas turėtų suteikti galimybę naudotis ne tik teisinių duomenų bazėmis ir elektroninėmis teisių gynimo priemonėmis (ieškiniai dėl nedidelių sumų, vykdomasis raštas dėl apmokėjimo), alternatyviomis ginčų sprendimo sistemomis internete (įskaitant SOLVIT) ir ombudsmenų paslaugomis, bet ir išmaniosiomis sistemomis, skirtomis padėti piliečiams rasti teisinių problemų sprendimo būdų. Tokios sistemos turėtų padėti žmonėms a) kitoje valstybėje narėje rasti teisininką, kuris kalbėtų jų kalba (advokatą, notarą, juriskonsultą ir kt.) ir paaiškinti, kokios jų funkcijos, b) išsiaiškinti, kokia galima teisinė pagalba, jei ji galima, ir c) nustatyti, kokių veiksmų imtis atliekant tam tikrus formalumus skirtingose valstybėse narėse (pvz., kaip įsteigti įmonę, pateikti ataskaitas, sudaryti testamentą, pirkti ar parduoti namą ir kt.). Sistemos taip pat turėtų suteikti galimybę nustatyti, kokia tai problema, kokių procesinių veiksmų imtis ir kt.

Jei įmanoma, pirminiai nemokami teisiniai patarimai turėtų būti e. paštu teikiami per nacionalines specialistų įstaigas ir joms prižiūrint. Turėtų būti prieinami bent jau kiekvienos valstybės narės teisininkų, notarų, antstolių ir teismo kurjerių, auditorių, nacionalinių licencijuotų ekspertų ir teisės srities vertėjų raštu ir žodžiu katalogas ir nuorodos į kompetentingas specialistų įstaigas. Turėtų būti pateiktos ir paprastos kiekvienos valstybės narės teisinės sistemos gairės.

Taip pat turėtų būti galimybė greitai gauti skubią teisinę pagalbą.

Be to, portale turėtų būti galima prieiga prie įvairių registrų ir skelbiami nacionaliniai oficialūs pranešimai.

b)   Saugus Europos e. teisingumo portalas

Šis portalas turėtų būti sukurtas taip, kad juo, kaip priemone, galėtų naudotis teisėjai, teismo pareigūnai, nacionalinių teisingumo ministerijų tarnautojai ir teisininkai, o saugumas būtų užtikrinamas suteikiant skirtingas prieigos teises.

Portalas turėtų užtikrinti ne tik prieigą prie teisinių dokumentų ir teisės aktų duomenų bazių, taip pat didžiausią nacionalinių registrų pasirinkimą, bet ir saugią komunikaciją, vaizdo konferencijas ir dokumentų mainus tarp teismų ir tarp teismų ir proceso šalių (proceso dematerializavimas). Tuo tikslu turėtų būti įmanoma patikrinti elektroninius parašus ir numatyti atitinkamas patikrinimo sistemas.

Portale taip pat turėtų būti galimybė keistis informacija apie, pvz., asmenis, kuriems atimta teisė dirbti su vaikais ar būti įmonių direktoriais.

Pagaliau Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose įstaigos pasiteirauti, esančios valstybėse narėse, turėtų būti skatinamos atlikti svarbų vaidmenį plėtojant Europos e. teisingumo sritį ir prisidėti prie būsimų portalų koncepcijos ir projekto rengimo, įskaitant piliečiams skirtą e. teisingumo portalą, kuris būtų Bendrijos e. teisingumo portalo dalis ir visų pirma padėtų sudaryti piliečiams sąlygas tiesiogiai naudotis teise į teisingumą. Pirmuoju etapu nacionalinių Teisingumo ministerijų interneto svetainėse galėtų būti pateikiama nuoroda į Europos teisminio tinklo interneto svetainę.

Portale ES piliečiams turėtų būti teikiama informacija apie valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, ypač apie piliečių teises, praktinė informacija apie įstaigas, į kurias reikia kreiptis, ir kaip gauti paraiškų formas, taip pat informacija apie teisinę paramą ir teisininkų, aptarnaujančių klientus iš užsienio, sąrašai. Portale taip pat turi būti teikiama teisininkams skirta informacija apie ES teisę ir atitinkamus valstybių narių teisės aktus. Jau dabar Europos teisininkų mokymo (ETM), Europos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklo, Europos teisininkų mokymo tinklo (ETMT) ir kitų įstaigų interneto svetainėse pateikiama naudingos informacijos. Tačiau ši informacija išsklaidyta ir ją sunku rasti. Atitinkami teismo sprendimai turėtų būti prieinami. Visa informacija turėtų būti prieinama internete ir ne tik jame, ypatingą dėmesį reikėtų skirti sinchronizavimo priemonėms, kurias taikant atnaujinama informacija (RSS technologija).

7.   Teisininkų mokymas

Siekiant skleisti Europos teisminę kultūrą ir nuo pat pradžių įtraukti kuo daugiau teisminių įstaigų darbuotojų, kai tik jie pradeda dirbti, visiems naujiems teisminių įstaigų darbuotojams reikėtų CD arba USB forma įteikti „būtinąjį komplektą“, į kurį įeitų EB ir ES sutartys, pagrindinių tekstų dėl teisminio bendradarbiavimo rinkinys ir informacija apie valstybių narių teismines sistemas. Taip pat reikėtų apsvarstyti ES publikacijas, skirtas piliečiams, kurie teikia praktinę informaciją apie ES teisminį bendradarbiavimą ir kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas. Be to, Komisija ir Taryba turėtų atkreipti tinkamą dėmesį į ETMT, kuris atstovauja visoms ES teisininkų mokymo įstaigoms, siūlomas elektronines mokymo priemones ir jas remti.

8.   Tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija ir kova su juo

Iki šiol svarbiausia e. teisingumo priemonė baudžiamosios teisės srityje – Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos kūrimas. Kad ši sistema būtų veiksminga, būtina nedelsiant įdiegti elektroninę struktūrą, kuri sujungtų visus nacionalinius nuosprendžių registrus (3). Kitas svarbus informacijos technologijų taikymo teisingumo, laisvės ir saugumo erdvėje aspektas – Šengeno informacinė sistema (SIS), didelio masto duomenų bazė, kuri leidžia valstybių narių atsakingoms įstaigoms keistis informacija ir bendradarbiauti įvairiais būdais, įskaitant labai greitą ir saugų Europos arešto orderių perdavimą. 2008 m. rugsėjo 2 d. Parlamento pozicijoje (4) teigiama, kad Eurojustas yra pagrindinis kovotojas su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES lygmeniu. Eurojusto koordinavimo veiksmai itin svarbūs kovojant su sunkiais nusikaltimais, kuriems padaryti vis dažniau naudojamos technologinės priemonės. Kadangi taikoma naujoviška duomenų tvarkymo sistema (E-POC), Eurojusto tvarkomų bylų skaičius 2008 m. pasiekė 1 000. Šie pavyzdžiai turi būti skleidžiami ir finansuojami ES lėšomis.

9.   Vaizdo konferencijos

Tam tikrose valstybėse narėse vykstant baudžiamajam procesui rengiamos vaizdo konferencijos. Tai darant galima rinkti įrodymus: išklausomi įtariamieji, liudininkai ar ekspertai, nors jie fiziškai nedalyvauja, tuo pačiu metu užtikrinama tinkama asmenų, kuriems to reikia, apsauga. 2000 m. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose numatytos liudininkų, įtariamųjų ir ekspertų klausymo vykstant vaizdo konferencijoms taisyklės. Konvenciją ratifikavo 24 valstybės narės. Europos Parlamentas ragina valstybes nares kuo greičiau baigti ratifikavimo procesą. Kol kas nėra statistikos duomenų apie vaizdo konferencijų praktinį naudojimą. Galima manyti, kad vaizdo konferencijų potencialas dar nevisiškai panaudojamas, iš dalies dėl reikiamų elektroninių priemonių trūkumo. ES turi kuo greičiau aprūpinti reikiamomis priemonėmis ir skirti finansinę paramą.

10.   Pagrindinių teisių ir procesinių apsaugos priemonių stiprinimas

Technologijų pažanga visuomet sveikintina, jei ji nekelia grėsmės pagrindinėms teisėms. Turint tai mintyje, rengiant ir įgyvendinant strategiją bei veiksmų planą reikia skirti ypatingą dėmesį pagarbai pagrindinėms teisėms, ypač procesinėms apsaugos priemonėms ir duomenų apsaugai, suteikti ES piliečiams teisę susipažinti su tam tikrose įstaigose turima informacija ir informuoti juos apie esamas teisių gynimo priemones. Tikroji e. teisingumo strategija negali būti įgyvendinama nesuderinus procesinių apsaugos priemonių ir tinkamų duomenų apsaugos standartų, taikomų bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.

(1)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (OL L 160, 2000 6 30, p. 37).

(2)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 1).

(3)  Parlamentas remia šį projektą ir tikisi, kad jis bus įgyvendinamas atsižvelgiant į 2008 m. spalio 9 d. Parlamento poziciją dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo (P6_TA(2008)0465).

(4)  2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento pozicija dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvos, kuria siekiama priimti Tarybos sprendimą dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/187/TVR (P6_TA(2008)0384).