23.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/1

Turizmo poveikis pakrančių regionuose

P6_TA(2008)0597

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų (2008/2132(INI))

(2010/C 45 E/01)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (4),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (5),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl oro uosto mokesčių (7),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Integruotas pakrančių zonų valdymas. Europos strategija“ (COM(2000)0547),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (COM(2007)0621),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją šia tema (8),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575), ir į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliuciją šia tema (9),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. įvykus Europos Tarybos susitikimui Briuselyje pirmininkaujančios šalies pateiktas išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą trišalę deklaraciją kiekvienų metų gegužės 20 d. minėti Europos jūrų dieną,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0442/2008),

A.

kadangi ES turi šešias dideles pakrančių zonas, t. y. Atlanto vandenyno, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, Šiaurės jūros ir atokiausių regionų zonas, iš kurių kiekviena turi savitų teritorinių išteklių ir specifinę turizmo koncepciją,

B.

kadangi nemaža Europos gyventojų dalis gyvena Europos pakrantėje, kuri tęsiasi 89 000 km,

C.

sutikdamas su apibrėžtimi „pakrančių zona“, vartojama kalbant apie Europos Sąjungos jūros politiką, t. y., kad pakrančių zonomis laikomos pakrančių teritorijos arba 50 km tiesia linija nuo kranto nutolusios teritorijos,

D.

kadangi pakrančių regionai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, nes juose susitelkusi didelė dalis ekonominės veiklos,

E.

kadangi apibrėžtas integruotas pakrančių zonų valdymas ir kadangi turizmui tenka atitinkamas vaidmuo siekiant šio tikslo,

F.

kadangi darni pakrančių regionų plėtra naudinga ne tik pakrančių gyventojams, bet ir visiems žmonėms, gyvenantiems Europos Sąjungoje,

G.

kadangi turizmas yra įprasta ir pagrindinė veikla šiuose regionuose ir daro teigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi – dėl jo didėja BVP ir užimtumo lygis, tačiau gali turėti ir neigiamų teritorinių padarinių dėl veiklos sezoniškumo, nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumo, pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių integracijos stokos, ekonominės įvairovės trūkumo arba dėl gamtos ir kultūros paveldo būklės blogėjimo,

H.

kadangi praktiškai nė vienoje iš 2007–2013 m. veiklos programų nėra konkrečiai paminėtos pakrančių zonos, o tai reiškia, kad trūksta patikimų palyginamųjų socialinių, ekonominių ir finansinių duomenų apie pakrančių turizmą,

I.

kadangi nėra patikimų palyginamųjų duomenų apie pakrančių turizmą, gali būti, kad nepakankamai vertinamas šio sektoriaus ekonominis pajėgumas, taigi nepakankamai vertinama ekonominė jūrų aplinkos išsaugojimo vertė ir pervertinama investicijų reikšmė siekiant šio tikslo,

J.

kadangi dėl to, kad trūksta informacijos apie ES finansavimą pakrančių zonose, sunku kokybiškai įvertinti tikrąjį struktūrinių fondų poveikį pakrančių turizmui, nors yra žinoma, jog jais gausiai naudojamasi,

K.

kadangi turizmas yra susijęs su ES įvairių sričių politika, kuri turi didelį poveikį jo pajėgumui prisidėti prie socialinės ir teritorinės sanglaudos,

L.

kadangi kokybės požiūriu struktūriniai fondai gali prisidėti prie pakrančių regionų plėtros ir padėti atgaivinti vietos ekonomiką, sumažinti veiklos sezoniškumą, skatinti privačias investicijas ir populiarinti tausųjį turizmą,

M.

kadangi jų poveikis labiausiai pastebimas tokiose vietovėse, kaip mažos atokiausių regionų salos ar pakrančių zonos, kuriose pakrančių turizmas – pagrindinis ekonomikos sektorius,

N.

kadangi pakrančių zonoms didelę įtaką daro jų geografinė padėtis, taigi reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į jų specifines savybes ir į subsidiarumo principą, taip pat į sektorių sanglaudos priimant sprendimus būtinybę,

O.

kadangi pakrančių regionai taip pat dažniausiai yra nutolę regionai, pvz., mažos salos, atokiausi regionai ar pakrančių zonos, labai priklausančios nuo turizmo ir sunkiai prieinamos ne sezono metu, kuriuose siekiant skatinti teritorinę sanglaudą reikės gerinti infrastruktūrą, plėtoti nuolatinius ryšius tarp pakrantės ir vidaus vietovių ir, įgyvendinant teritorinės rinkodaros ir palankaus investicijoms integruoto ekonomikos vystymosi strategijas, skatinti išlaikyti ekonominę veiklą ne turizmo sezono metu,

P.

kadangi, nors pakrančių teritorijos susiduria su panašiomis problemomis, jos neturi specialiųjų priemonių, kurios leistų turėti struktūrinę strategiją ir įgyvendinti geresnį pagrindinių subjektų, kurie dažniausiai dirba vieni ir atskirai, bendravimą,

Q.

kadangi valstybės valdžios institucijos gali rasti ir vietos bei regionų lygmenimis įgyvendinti integruotus sprendimus, kaip išspręsti realias problemas, jei jos bendradarbiaus su privačiuoju sektoriumi ir jei jie drauge atsižvelgs į aplinkos apsaugos ir į bendruomenės interesus,

R.

kadangi parengus politikos priemones bus prisidėta prie labiau integruoto ir tvaraus vystymosi strategijų, saugant gamtos ir kultūros išteklius, patenkinant socialinius poreikius bei propaguojant tausiojo turizmo modelius padidės ekonominis konkurencingumas,

S.

kadangi tokios priemonės galėtų pagerinti užimtumo kokybę šiose teritorijose ir padėti sumažinti veiklos sezoniškumą suvienijus įvairių formų turizmą ir kitą jūros ar pakrančių veiklą, ir tada siūlomas paslaugas būtų galima suderinti su šiuolaikinio turizmo lūkesčiais ir reikalavimais ir sukurti kokybiškų darbo vietų,

T.

kadangi siekiant Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 6 straipsnyje nustatyto Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo gali būti veiksmingai prisidedama prie minėtųjų prioritetų siekio, pvz., finansuojant sektoriaus veikėjų ir pakrančių zonų bendradarbiavimo projektus ir plėtojant partnerystės tinklus, pabrėždamas, kad tokiomis aplinkybėmis svarbu pasinaudoti Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 numatyta Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe kaip priemone, kuri padėtų užmegzti stabilų bendradarbiavimą tvaraus pakrančių regionų vystymosi srityje, t. y. bendradarbiavimą, kuriame dalyvaus vietos ir socialiniai partneriai,

1.   pabrėžia, kad turizmas yra pagrindinis ES pakrančių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys, glaudžiai susijęs su Lisabonos strategijos tikslais; pabrėžia, kad vykdant pakarančių turizmo veiklą reikia daugiau atsižvelgti į Geteborgo strategijos tikslus;

2.   skatina pakrančių valstybes nares parengti specialiąsias strategijas ir nacionaliniu bei regionų lygmeniu integruotus planus siekiant sumažinti turizmo sezoniškumą pakrančių regionuose ir užtikrinti stabilesnį užimtum bei geresnę vietos bendruomenių gyvenimo kokybę; todėl pabrėžia, kad labai svarbu tradicines sezonines įmones perorganizuoti į įmones, kurios vykdytų veiklą visus metus siūlydamos įvairias turizmo paslaugas ir alternatyvių formų turizmą (pvz., verslo, kultūrinį, medicininį, sportinį, žemės ūkio ir su jūra susijusį turizmą); pažymi, kad produktų ir paslaugų įvairinimas padės skatinant didesnę plėtrą, sukuriant daugiau darbo vietų ir sumažinant neigiamą poveikį aplinkai bei neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį;

3.   pabrėžia, kad būtina išsaugoti šio sektoriaus darbuotojų teises skatinant kurti kokybiškas darbo vietas ir kelti jų kvalifikaciją, o tai, be kita ko, reiškia, vykdyti tinkamą profesinį mokymą, dažniau sudaryti ilgalaikes sutartis ir mokėti teisingą bei garbingą atlygį ir gerinti darbo sąlygas;

4.   prašo laikytis integruoto požiūrio į pakrančių turizmą ir atsižvelgti į ES sanglaudos, jūrų, žuvininkystės, aplinkos, transporto, energetikos ir sveikatos apsaugos politiką siekiant megzti tarpusavio ryšius ir vengti nenuoseklių veiksmų; rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šį integruotą požiūrį tvarios pakrančių turizmo plėtros klausimu, ypač vykdant ES jūrų politiką, kaip vieną iš strateginių 2010–2015 m. veiklos programos tikslų, taigi jis būtų susijęs su 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymu;

5.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už pakrančių zonų turizmą ir regionų plėtrą, ir ekonominiai, socialiniai ir aplinkos partneriai visiškai dalyvautų visų pagal šią politiką įsteigtų organų veikloje ir tarptautinėse bendradarbiavimo programose, įskaitant pakrančių regionus;

6.   pabrėžia esminį ryšį tarp gerai veikiančios infrastruktūros ir turistinio regiono klestėjimo ir todėl prašo kompetentingų valdžios institucijų parengti vietos infrastruktūros gerinimo planus, kurie būtų naudingi tiek turistams, tiek vietos gyventojams; labai rekomenduoja, kad pakrančių valstybės narės imtųsi visų reikiamų priemonių norint užtikrinti, kad įgyvendinant naujus projektus, kuriais siekiama gerinti infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir kitus įrenginius, būtų pasitelkiamos šiuolaikiškiausios technologijos siekiant užtikrinti, kad energijos sunaudojimą ir išmetamo anglies dvideginio kiekį bei pagarinti energijos našumą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

7.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti tvarias viešojo transporto judumo grandis bei dviračių ir pėsčiųjų takus, ypač pasienio pakrančių regionuose, ir šiuo tikslu remti keitimąsi pažangiąją patirtimi;

8.   rekomenduoja Komisijai laikytis vienodo visuotinio požiūrio į pakrančių turizmą tiek siekiant teritorinės sanglaudos, tiek taikant integruotos jūrų politikos strategiją, ypač salose, salose esančiose valstybėse narėse, atokiausiuose regionuose ir kitose pakrančių zonose turint mintyje tai, kad jos labai priklauso nuo turizmo;

9.   ypatingai skatina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pakrančių turizmą į prioritetų sąrašą rengiant strategines gaires naujam Struktūrinių fonų programavimo laikotarpiu bei kuriant ES pakarančių regionų politiką ir nustatyti naujovišką strategiją, kuri padėtų integruoti pakarančių turizmo pasiūlą;

10.   todėl džiaugiasi, kad pakrančių regionai dalyvauja INTERREG IV B ir INTERREG C programose ir projektuose, kurie apima tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą turizmo srityje ir ragina veiksmingai naudotis esamomis ES iniciatyvomis ir priemonėmis, skirtomis pakrantės regionams, pvz., Viduržemio jūros strategija, Baltijos jūros strategija ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyva; labai rekomenduoja Komisijai daugiau atsižvelgti į pakrančių regionus kito programavimo laikotarpio naujose INTERREG programose;

11.   atsižvelgia į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos pakrančių fondo steigimo ir ragina Komisiją, rengiant naują Finansinę programą, išnagrinėti, kaip geriau koordinuoti būsimas finansines priemones, kurios bus taikomos pakrančių regionuose priimtoms priemonėms;

12.   rekomenduoja kaupti integruotam pakrančių zonų vykdymui reikalingas žinias, t. y. prižiūrint Europos inovacijos ir technologijos institutui, įsteigtam Reglamentu (EB) Nr. 294/2008, ir pagal Sprendime Nr. 1982/2006/EB numatytą Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą sukurti Europos sektorinį tinklą;

13.   siekiant sumažinti atitinkamoms vietinės valdžios institucijoms daromą spaudimą, rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms laikytis integruoto požiūrio programų lygmeniu atrenkant ir vykdant su pakrantėmis susijusius projektus, taikant tarpsektorinį metodą ir teikiant pirmenybę viešojo ir privataus sektorių partnerystei;

14.   džiaugiasi, kad Komisija nustatė kompetentingo ir tvaraus anksčiau minėtos Europos turizmo darbotvarkės prioritetus, susijusius su pakrančių ir jūrų turizmu; siūlo į neseniai sukurtą interneto svetainę įtraukti lankytinas Europos vietoves, specifinę lankytinų pakrančių vietovių informaciją ir tinklus, ypač mažiausiai žinomų lankytinų vietovių ir apie kurias skleidžiama mažiausiai informacijos, siekiant informaciją apie jas skleisti už ES ribų ir su šia informacija taip pat susieti regioninio ir vietinio lygio informaciją;

15.   todėl ragina Komisiją savo bandomajame projekte „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ pakrančių ir vandens turizmą paskelbti 2010 m. patraukliausių vietovių tema;

16.   apgailestauja, kad dėl to, jog šiuo metu trūksta su ES išlaidomis pakrančių regionuose susijusio skaidrumo, neįmanoma apskaičiuoti investicijų dydžio ar išanalizuoti paremtų iniciatyvų šiuose regionuose poveikį; todėl džiaugiasi, kad minėtojoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos paskelbta nuostata, kuria siekiama sukurti pajūrio regionų duomenų bazę, į kurią bus įtraukti duomenys apie visus Bendrijos fondų (įskaitant struktūrinius fondus) paramos gavėjus ir ragina Komisiją nedelsiant imtis šios užduoties; pažymi šios iniciatyvos svarbą užtikrinant skaidrumą šioje srityje; ragina Komisiją aktyviai taikyti tinkamas priemones, kad analizės ir statistikos tikslais būtų galima gauti šiuos duomenis ir ragina valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus skelbti galutinius naudos gavėjus taip pateikiant bendrą esamų projektų vaizdą;

17.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus drauge parengti išsamų pakrančių zonose finansuojamų projektų katalogą ir pateikti jį internete, kad regionai galėtų pasimokyti vieni iš kitų patirties ir kad akademinis pasaulis, pakrančių bendruomenės ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų fiksuoti, viešinti ir kuo tinkamiau perduoti pažangiąją patirtį vietos bendruomenėms; todėl rekomenduoja sukuri forumą, kuriame suinteresuotos šalys galėtų susisiekti ir keistis gerąja patirtimi, ir iš valstybių narių atstovų sudarytą darbo grupę, kuri rengtų veiksmų planus pakrančių turizmo srityje ir skatintų keitimąsi patirtimi institucijų lygmeniu;

18.   ragina Komisiją taip pat naudotis šiuo interneto katalogu siekiant parodyti Europos piliečiams naudą, kurią Europa suteikia pakrančių regionams, taip pagrindžiant ES finansavimą ir ES suteikiant teigiamą įvaizdį;

19.   ragina Komisiją užtikrinti, kad į Eurostato nuolat plėtojamą ES pakrančių regionų socialinių ir ekonominių duomenų bazę būtų įtraukiami patikimi, vienarūšiai ir aktualūs duomenys apie turizmą, nes jie būtini norint, kad būtų lengviau priimti sprendimus viešajame sektoriuje ir kad būtų galima palyginti regionus ir sektorius; rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų ir savo teritorijose taikyti turizmo ir su juo susijusių sričių duomenų apskaitą (angl. Tourism Satellite Account);

20.   pabrėžia, kad aplinka ir pakrančių turizmas glaudžiai susiję; ir kad į turizmo vystymo politiką turėtų būti įtraukiamos praktinės priemonės, atitinkančios bendrą aplinkos apsaugos ir valdymo politiką; todėl džiaugiasi, kad Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų) 17 straipsnyje tvari plėtra nurodyta vienu iš esminių principų, kurie taikomi įgyvendinant bet kokius struktūrinius projektus, kurių vykdymas turi būti deramai tikrinamas vykdant atitinkamą priežiūros veiklą; labai rekomenduoja panašią nuostatą įtraukti ir į kito programavimo laikotarpio reglamentą; pažymi, kad tokiais veiksmais galėtų būti žymiai prisidedama prie ekoturizmo propagavimo;

21.   primena, kad pakrančių regionai ypatingai patiria klimato kaitos ir dėl jos kylančio jūros lygio, atsirandančios pakrančių erozijos bei augančio audrų dažnumo ir stiprumo pasekmes; todėl ragina, kad pakrančių regionai sukurtų klimato kaitos rizikos prevencijos planus;

22.   pabrėžia klimato kaitos padarinius pakrančių turizmui; todėl ragina Komisiją, viena, išmetamų CO2 dujų mažinimo Bendrijos tikslus į turizmo ir transporto politiką įtraukti vadovaujantis logika ir, antra, remti priemones, kuriomis siekiama tvarų turizmą apsaugoti nuo klimato kaitos padarinių;

23.   todėl pažymi, kad labai svarbu įvertinti turizmo aplinkos apsaugos ir išsaugojimo potencialą; pažymi, kad padedant suderintiems nacionalinės ir regioninės valdžios institucijų ir turizmo sektoriuje dirbančių įmonių bei viešbučių ir restoranų vadovų veiksmams, turizmas galėtų būti paprastas būdas skatinti sąmoningumą dėl aplinkos vertybių todėl mano, kad šias pastangas reikia skirti pakrančių regionams atsižvelgiant į iš esmės turistinį jų pobūdį;

24.   pažymi, kad vystant turizmą visada reikia saugoti istorines ir archeologines vertybes bei išlaikyti tradicijas ir bendrą kultūrinį paveldą ir raginti vietos bendruomenes aktyviai dalyvauti;

25.   ragina skirti paskatas, kad būtų skatinama tvari plėtra išsaugant kultūrinį ir gamtos paveldą bei pakrančių regionų socialinę struktūrą;

26.   ragina Komisiją užtikrinti, kad aktyvus įgyvendinimas laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos būtų laikomas sąlyga siekiant gauti ES finansavimą pakrančių projektams, darantiems poveikį jūrai;

27.   ragina Komisiją naudoti visas įvertinimo priemones, tinkamas kontroliuoti šio principo įgyvendinimą pakrančių zonose programavimo laikotarpiu ir atsakomybės paskirstymą priimant sprendimus įvairiu lygmeniu;

28.   pabrėžia, kad per daug plėtojant fizinę infrastruktūrą pakrantėms zonoms daromas spaudimas ir kenkiama pakrančių turizmo plėtojimui bei patrauklumai, kai tuo tarpu šiuos aspektus būtų galima skatinti siūlant aukštos kokybės turizmo paslaugas, kurios būtinos pakrančių regionų konkurencingumui užtikrinti ir kokybiškoms darbo vietoms bei kvalifikacijos kėlimui skatinti; todėl ragina pakrančių regionus skatinti investicijas kitose srityse, kaip pvz., informatikos technologijomis paremtų paslaugų teikimas, naujo vietos tradicinių produktų potencialo vystymas ir aukštos kvalifikacijos turizmo sektoriaus darbuotojų mokymas; taip pat ragina parengti mokymo programas, kad galima būtų sudaryti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų patenkinti padidėjusius sudėtingus ir įvairius turizmo sektoriaus poreikius, rezervą;

29.   ragina valstybes nares suformuoti tinkamą miestų ir teritorijų planavimo, suderinamo su pakrančių kraštovaizdžiu, politiką;

30.   pabrėžia, kad aukštas kokybės lygis yra pagrindinis palyginamasis ES turizmo paslaugų privalumas; ragina valstybes nares, taip pat ir regionines ir vietos valdžios institucijas, pabrėžti ir dar labiau pagerinti savo turizmo paslaugų kokybę, ypač siūlomo saugumo, išvystytos ir modernios infrastruktūros, susijusių įmonių socialinės atsakomybės ir aplinką tausojančios ekonominės veiklos srityse;

31.   ragina Komisiją užtikrinti, kad su jūrų sektoriaus subjektų grupėmis susijusi politika apimtų gamybos paslaugas ir pakrančių turizmui svarbius sektorius, taigi būtų galima megzti naudingus subjektų, kurie naudoja jūras kaip išteklių, ryšius siekiant padidinti jų konkurencingumą, tvarumą ir indėlį į pakrančių ekonomikos plėtrą; be to, mano, kad medicinos, švietimo, technologiniai ir sporto įrenginiai turėtų tapti jūrų sektoriaus subjektų grupių, esančių pakrančių regionuose, teikiamų paslaugų dalimi, nes šios paslaugos yra būtinos siekiant vystyti pakrančių zonas; turėdamas mintyje didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina valstybes nares ir Komisiją labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos;

32.   atkreipia dėmesį prieinamumo svarbą pakrantės regionų vystymuisi; todėl ragina Komisiją ir pakrančių nacionalines bei regionų valdžios institucijas diegti priemones, kuriomis galima būtų užtikrinti geriausią susisiekimą sausuma, oru ir vandens keliais; atsižvelgiant į didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina tuos pačius veikėjus labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę, laikantis pirmiau minėtoje 2008 m. spalio 23 d. pozicijoje nustatytos procedūros, priimti priemones, kaip antai oro uostų mokesčių sumažinimas, siekiant padidinti pakrančių regionų patrauklumą ir konkurencingumą; tuo pačiu tikslu pabrėžia būtinybę griežčiau laikytis oro uostų bei aviacijos saugumo standartų ir, kai būtina, iškelti netoli oro uostų esančias degalų saugyklas;

33.   ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas skatinti pakrančių ir salų regionų uostų ir oro uostų modernizavimą siekiant patenkinti turizmo poreikius, deramai atsižvelgiant į aplinkos teikiamas galimybes ir gamtos grožio bei gamtinės aplinkos išsaugojimo reikalavimus;

34.   pabrėžia, kad teritorinė sanglauda yra visą ES apimanti horizontalioji koncepcija, kuri dėl to, kad pakrančių ir vidaus regionai papildo vienas kitą ir vienas kitam daro įtaka, gali sustiprinti pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių ryšius (pvz., susieti pakrantėje vykdomą veiklą su kaimo ir miesto turizmu, teikti daugiau turizmo paslaugų ne sezono metu, propaguoti vietos produktus ir drauge didinti jų įvairovę); pažymi, kad pirmiau minėtoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos konkrečiai minimi salų regionai pripažįstant, kad jie susiduria su tam tikromis vystymosi problemomis, kurias lemia nuolatinių gamtinės kliūtys; pabrėžia, kad apskritai su panašiomis problemomis susiduria pakarančių regionai ir ragina Komisiją atsižvelgti į poreikį ateityje įgyvendinant teritorinę sanglaudą pakrančių turizmą susieti su integruotu pakrančių zonų valdymu ir jūrų erdvių planavimu;

35.   ragina pakrančių regionus ir vietos valdžios institucijas taip pat skatinti partnerius taikyti integruotas teritorinės rinkodaros sistemas turint mintyje kaimynystės ryšius jūroje ir sausumoje, skatinti teisingumą vystant turizmą ir keliones, kad būtų skatinamas turizmo sektoriaus konkurencingumas ir nekenkiama bendram konkurencingumui;

36.   ragina pakrančių regionus dalyvauti tarpregioninio bendradarbiavimo projektuose, pvz., susijusiuose su IV iniciatyvos „Regionai ir ekonominiai pokyčiai“ tema, siekiant sukurti naujus ir plėtoti esamus teminius pakrančių turizmo tinklus, taip pat siekiant keistis pažangiąja patirtimi;

37.   rekomenduoja kompetentingoms nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms vykdant bendradarbiavimo programas teikti techninę pagalbą strateginiams pakrančių turizmo projektams remti ir skirti užtektinai lėšų šiai veiklai finansuoti, bei teikti prioritetą struktūrinių fondų naudojimui vystant tvarų, aplinkai nekenkiantį pakrančių regionų turizmą tiek regionuose, kuriuose siekiama sanglaudos tikslų, tiek regionuose, kuriuose siekiama konkurencingumo ir užimtumo tikslų; mano, kad reiktų skirti ypatingą dėmesį veiksmams, skirtiems vystyti komunikacijas ir informacijos technologijas;

38.   ragina Komisiją kitais metais surengti bent vieną specialų renginį, geriausia gegužės 20 d. – Europos jūros dieną, skirtą pakrančių turizmui, kad partneriams būtų lengviau bendrauti ir megzti ryšius bei keistis pažangiąja patirtimi, pvz., susijusia su ES integruotojo kokybės valdymo modelio taikymu; todėl visus veikėjus skatina pristatyti savo tiesiogiai ar netiesiogiai su pakrančių turizmu susijusius projektus, kuriems skiriama Bendrijos parama;

39.   mano, kad remiant jūrų turizmą, įskaitant su sektoriumi susijusios veiklos skatinimą, galima padėti Europos piliečiams išsiugdyti tausaus naudojimo įpročius ir sąmoningumą ekologijos požiūriu; ragina valstybes nares šiuo tikslu skatinti investicijas į savo pakrančių regionus;

40.   ragina Komisiją papildomai parengti praktinį vadovą ES pakrančių turizmo finansavimo tema siekiant tinkama linkme nukreipti suinteresuotas šalis paramos paieškos etapu;

41.   pripažįsta svarbų kruizinių kelionių turizmo indėlį į pakrančių bendruomenių vystymąsi tais atvejais, kai randama rizikos ir naudos bei fiksuotų investicijų kaštų žemyne ir kruizinių kelionių veiklos vykdytojams reikalingo lankstumo pusiausvyra ir kai tinkamai atsižvelgiama į aplinkos rūpesčius;

42.   ragina Komisiją remti pakrančių bendruomenes, kurios stengiasi mokytis iš gerosios patirties ir geriau naudotis kruizinių kelionių turizmo ir apskritai pakrančių turizmo teikiama nauda;

43.   ragina pakrančių regionus įsteigti ir remti regionines arba vietos plėtros agentūras, kurios padėtų kurti tos pačios teritorijos specialistų, institucijų, ekspertų ir valdžios institucijų, taip pat įvairių valstybių narių tinklą ir kurios teiktų konsultacijas bei informaciją galimiems paramos gavėjams iš viešojo ir privataus sektorių;

44.   rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į tvarumą suteikiant paskesnį bendradarbiavimo projektų finansavimą ne vien tik turint mintyje finansus, bet ir partnerių bendradarbiavimo tęstinumą bei ryšius su atitinkamomis vietos tarnybomis;

45.   ragina pakrančių valstybes nares užtikrinti didelį atrinktų projektų matomumą ir supaprastinti procedūras, susijusias su galimybe gauti finansavimą, kad būtų pritraukiama privačių lėšų pakrančių turizmui finansuoti ir lengviau užmezgama viešosios valdžios institucijų bei privataus sektoriaus veikėjų, ypač MVĮ, partnerystė; rekomenduoja vertinti rekreacinę jūrų ir pakrančių turizmo teikiamą naudą ir užtikrinti, kad augalija ir gyvūnija būtų sveika (skatinti ekologinį turizmą, žvejybos turizmą, banginių stebėjimo išvykas ir kt.); mano, kad šie tikslai turėtų atsispindėti gegužės 20 d. švenčiant Europos jūrų dieną;

46.   ragina aplinkos organizacijas, su jūra susijusius ekonomikos sektorius, kultūrines organizacijas, mokslo bendruomenę, piliečių organizacijas ir vietos gyventojus dalyvauti visais projektų etapais, įskaitant jų stebėseną, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų tvarumas;

47.   ragina Komisija nuolat vertinti, kaip Bendrijos pakrančių zonų finansavimas veikia jų regioninę plėtrą tam, kad įkūrus tvaraus pakrančių turizmo stebėsenos centrą būtų skleidžiama pažangioji patirtis ir remiami įvairių veikėjų partnerystės tinklai;

48.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Regionų komitetui.

(1)  OL L 210, 2006 7 31, p. 1.

(2)  OL L 210, 2006 7 31, p. 19.

(3)  OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(4)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(5)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(6)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0517.

(8)  OL C 297 E, 2008 11 20, p. 184.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0213.