15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/41

A.

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. paskelbtą Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575) (vadinamoji Mėlynoji knyga),

B.

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 14 d. paskelbtą vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos ataskaitą „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“, skirtą Europos Vadovų Tarybai,

C.

kadangi Arkties regionas vis svarbesnis geopolitiniu ir strateginiu požiūriais, pvz., 2007 m. rugpjūčio mėn. jūros dugne netoli Šiaurės ašigalio įsmeigta Rusijos vėliava,

D.

atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), kurios dar neratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senatas ir kuri buvo parengta konkrečiai neatsižvelgiant į dabartines klimato kaitos aplinkybes ir išskirtinius ledo tirpimo Arkties jūrose padarinius,

E.

kadangi į neseniai vykusią Arkties regiono parlamentarų konferenciją susirinko išrinkti Europos Parlamento, Kanados, Danijos, Grenlandijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Rusijos ir JAV atstovai, kurių tikslas – aptarti su saugia laivyba, sveikatos priežiūra, aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi susijusius klausimus,

F.

kadangi šiuo metu Arkties regione negalioja jokios konkrečiam tikslui parengtos daugiašalės normos ar taisyklės, nes niekas niekuomet nesitikėjo, kad šis regionas galėtų būti tinkamas laivybai ar prekybai,

G.

kadangi per pastaruosius metus jūrų eismas Arkties vandenyse tapo kur kas intensyvesnis, nes padidėjo susidomėjimas atviros jūros gręžinių platformomis, Šiaurės Vakarų koridoriaus teikiamomis galimybėmis, be to, į šiuos vandenis atplaukia vis daugiau kruizinių laivų,

H.

kadangi Arkties regione galėtų būti apie 20 proc. dar neatrastų pasaulio naftos ir dujų atsargų,

I.

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. A5 šalių, t. y. Danijos, Kanados, Norvegijos, Rusijos ir JAV, patvirtintą Ilulisato deklaraciją,

J.

atsižvelgdamas į pirmininko išvadas, pateiktas 2008 m. rugsėjo 9 ir 10 d. Ilulisate (Grenlandija) Šiaurės Ministrų Tarybos surengtoje konferencijoje „Arktis – mūsų bendras rūpestis“, kurioje Komisija dalyvavo kaip visateisė narė,

K.

kadangi pirmiau minėtoje konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į klimato kaitą šiame regione, jos poveikį vietos gyventojams ir galimą prisitaikymą prie šio poveikio,

L.

kadangi pasaulinio atšilimo rodiklis Arkties regione gerokai didesnis negu likusioje pasaulio dalyje, t. y. per pastaruosius 100 metų temperatūra šiame regione pakilo 2°C, nors visur kitur pasaulyje ji siekė vidutiniškai 0,6°C,

M.

kadangi klimato sąlygos Arkties regione pasikeitė taip, kad inuitai nebegali užsiimti, pvz., tradicine medžiokle: pernelyg plonas ledo sluoksnis neišlaiko jų rogių, o laukiniams gyvūnams – baltiesiems lokiams, jūrų vėpliams ir lapėms – gresia išnykimas,

N.

kadangi trys ES valstybės narės priklauso Arkties regionui ir kadangi šiam regionui priklauso dvi ES kaimyninės šalys, su kuriomis palaikomi glaudūs santykiai ir kurios, vadovaudamosi Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, dalyvauja vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad ES ir su ja susijusios šalys sudaro daugiau kaip pusę Arkties Tarybos,

1.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio tvariam Arkties regiono gyventojų gyvenimui – tiek aplinkos požiūriu apskritai (tirpsta ledo sluoksnis, nyksta amžinasis įšalas, kyla jūros lygis, kenčiama nuo potvynių), tiek gamtos buveinių požiūriu (tirpstant ledo sluoksniui kyla grėsmė įprastai baltųjų lokių mitybos sistemai); pabrėžia, kad priimant bet kokį tarptautinį sprendimą dėl šių klausimų būtina atsižvelgti į visų Arkties regiono genčių ir tautų reikmes;

2.

primena, kad per XX amžių Arkties oro temperatūra pakilo maždaug 5°C ir kad šis kilimas dešimt kartų viršijo stebėjimais nustatytą Žemės rutulio paviršiaus temperatūros kilimo vidurkį; pabrėžia, kad per ateinančius 100 metų numatomas temperatūros Arkties regione kilimas sieks dar maždaug 4–7°C; todėl yra įsitikinęs, kad stebėjimo ir vertinimo laikas baigėsi – atėjo laikas imtis veiksmų;

3.

pabrėžia, kad Arkties regiono rūšys ir bendruomenės įgijo labai specifinį sugebėjimą prisitaikyti prie itin rūsčių ašigalio sąlygų, taigi jie labai jautrūs staigiems jų pokyčiams; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl jūrų vėplių, baltųjų lokių, ruonių ir kitų jūros žinduolių, kurie ilsisi, maitinasi, medžioja ir dauginasi ant jūros ledo ir kuriems klimato kaita ypač pavojinga;

4.

teigiamai vertina 2008 m. rugpjūčio 14 d. Ferbankse vykusios aštuntosios Arkties regiono parlamentarų konferencijos priimtą baigiamąją ataskaitą;

5.

palankiai vertina faktą, kad tolimoji šiaurė įtraukta į Europos Sąjungos Šiaurės dimensijos politiką, tačiau įsitikinęs, kad ES turi parengti pavyzdinę Arkties regiono politiką ir dar išsamiau informuoti žmones apie Arkties regiono svarbą pasauliui;

6.

todėl pabrėžia, kad Arkties regionas svarbus pasaulio klimatui ir tikisi, kad parama, kuri šiuo metu teikiama moksliniams tyrimams šiame regione atlikti, bus skiriama ir pasibaigus Tarptautiniams poliariniams metams;

7.

su didžiuliu susidomėjimu laukia būsimojo Komisijos komunikato dėl politikos Arkties regione ir tikisi, kad jame bus įtvirtinti prasmingos ES politikos Arkties regione pagrindai; ragina Komisiją į savo komunikatą įtraukti bent šias problemas:

8.

ragina Komisiją į savo darbotvarkę įtraukti energetikos ir saugumo politikos Arkties regione klausimus ir planuojamame komunikate dėl regiono siūlyti konkrečias tinkamas ES ir Arkties regiono šalių temas ir bendras darbo procedūras, ypač klimato kaitos, tvaraus vystymosi, saugaus energijos tiekimo ir saugios laivybos srityse;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad Arkties regiono poveikis pasaulio klimatui ypatingas, o gamtinė aplinka unikali, taigi ES, rengdama poziciją, kurią ji ketina išdėstyti 2009 m. Kopenhagoje vyksiančioje 15 šalių, pasirašiusių JT Klimato kaitos pagrindų konvenciją, konferencijoje, šiam regionui turėtų skirti ypač daug dėmesio;

10.

laikosi nuomonės, kad jūrų eismui šiame regione reguliuoti netaikomos nė minimalios tarptautinės gyvybės ar aplinkos apsaugos normos, nesvarbu, ar šis eismas susijęs su turizmu, ar su atviros jūros gręžinių platformomis, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo skubiau būtų atitinkamai pakeisti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) reglamentai;

11.

pabrėžia išorinius energetikos politikos aspektus ir Arkties regiono vaidmenį formuojant Europos energetikos politiką, kaip 2007 m. kovo mėn. siūlė Europos Vadovų Taryba;

12.

remia Arkties Tarybos siekį užtikrinti, kad Arkties regione būtų išvengta politinės įtampos, kad jis būtų atviras tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje ir kad vadovaujantis tvarios aplinkos programa būtų visapusiškai plėtojamas šio regiono, kaip būsimojo energijos tiekėjo, potencialas;

13.

yra labai susirūpinęs, kad pernelyg užsitęsė lenktynės dėl Arkties regiono gamtinių išteklių ir kad tai gali išprovokuoti grėsmę ES saugumui ir tarptautiniam stabilumui apskritai;

14.

ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį Arkties regione, visų pirma, bent jau tapti stebėtoja Arkties Taryboje ir mano, kad Komisija turėtų įsteigti Arkties regionui skirtą biurą;

15.

siūlo Komisijai būti pasirengusiai pradėti tarptautines derybas ir, vadovaujantis 1991 m. Madrido sutarties dėl Antarkties pavyzdžiu, siekti priimti tarptautinę Arkties regiono apsaugos sutartį, tačiau atsižvelgiant į esminį skirtumą, t. y. į tai, kad Arkties regione gyvena žmonių, ir į atitinkamas Arkties regiono genčių ir tautų teises bei reikmes; tačiau yra įsitikinęs, kad iš pradžių ši sutartis galėtų būti taikoma bent jau neapgyvendintai teritorijai vidury Arkties vandenyno, į kurią niekas nėra pareiškęs jokių pretenzijų;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Norvegijai, Islandijai, Rusijai, Kanadai ir JAV bei regioniniams bendradarbiavimo subjektams.