14.1.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/79

2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis
Metinės diskusijos dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

P6_TA(2008)0458

2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kasmetinių diskusijų dėl 2007 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

2010/C 8 E/15

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ES sutarties 2, 6 ir 39 straipsnius ir į EB sutarties 13, 17-22, 61-69, 255 ir 286 straipsnius, kurie sudaro pagrindinį teisinį pagrindą plėtoti ES ir Bendriją kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,

atsižvelgdamas į žodinius klausimus Nr. B6-0006/2008 ir B6-0007/2008,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

kadangi valstybių narių pirminė pareiga yra užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą savo piliečiams; kadangi įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, o juo labiau įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Europos Sąjunga turi prisidėti, kad būtų pasiekti šie tikslai, atsižvelgdama į ES piliečių lūkesčius, susijusius su pagrindinių žmogaus teisių apsauga, teisinės valstybės principų taikymu ES, tikru ir veiksmingu valstybių narių bendradarbiavimu,

B.	kadangi Lisabonos sutarties ratifikavimas – tai esminė ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad ES taptų laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (LSTE), nes Sutartyje numatoma, kaip iš esmės galima padidinti ES veiklos teisėtumą ir veiksmingumą,

kadangi 2007 m. lapkričio 26 d. parengiamojo susitikimo su nacionaliniais parlamentais ir neseniai 2008 m. sausio 31 d. vykusio plenarinio posėdžio metu pateiktuose komentaruose buvo pabrėžiama, kad labai svarbu gerai pasiruošti pereiti prie naujos teisinės sistemos, kuri bus įtvirtinta ratifikavus 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, kuria remiantis bus pakeista ES sutartis ir sudaryta Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

D.	kadangi dar nebaigta kurti LSTE ir susiduriama su dideliais sunkumais ir kliūtimis, kaip nurodoma 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikate „2007 m. Hagos programos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2008)0373),

kadangi, kaip nurodoma šioje ataskaitoje, labai vėluojama įgyvendinti 2004 m. Europos Vadovų Tarybos parengtą Hagos programą, nors priimta keletas svarbių priemonių, ir visų pirma:

—	vis dar labai trūksta abipusio valstybių narių pasitikėjimo ir visų pirma solidarumo, ypač politikos, susijusios su teisėta ir neteisėta imigracija, policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, klausimais,

—

šios problemos taip pat trukdo perkelti priimtas naujas priemones į nacionalinę teisę, kadangi nepadaryta pakankama pažanga šiose srityse: vizų politika, teisėsaugos ir teisminių institucijų keitimasis informacija, kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, krizių Europos Sąjungoje valdymas, policijos ir muitinių bendradarbiavimas bei teisminių institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose,

kadangi valstybės narės, rengdamos būsimą 2010–2014 m. LSTE programą pačios nurodo šias problemas, pripažindamos, kad dabartinė palaipsniui parengta vidaus reikalų acquis yra blogos sandaros ir dėl to sunkiai paaiškinama ES piliečiams; kadangi kartais ją sunku suprasti net ir specialistams, o kai kurie aktai dubliuojasi, todėl kai kurių priemonių teisinis pagrindas nustatomas keliuose teisės aktuose; kadangi vis sunkiau stebėti, ar EB direktyvas tinkamai įgyvendina net 27 valstybės narės,

G.	kadangi Parlamentas, kaip ir Taryba, yra įsitikinęs, kad ES neturi kitos išeities ir toliau turi reikalauti, kad būtų toliau kuriama LSTE, kuri yra nacionalinės konstitucinės tvarkos esmė, ir kad valstybės narės suinteresuotos tęsti dialogą viena su kita bei su Europos institucijomis,

kadangi šiuo pereinamuoju etapu, kol bus baigta ratifikuoti Lisabonos sutartis, būtina iki 2009 m. pabaigos patvirtinti tam tikras būtinas priemones, kurios atitinka Lisabonos sutarties esmę, tačiau jas galima priimti pagal esamas Sutartis ir visapusiškai laikantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatų, remiantis šiomis priemonėmis būtų galima sumažinti neigiamą minėtų problemų poveikį; kadangi šios priemonės padėtų:

—	kalbant apie institucijų procedūras, struktūrą ir sprendimus, atsižvelgti į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1) principus ir tikslus,

—	skatinti sprendimų priėmimo skaidrumą ES ir nacionaliniu lygmenimis, ypač turint mintyje LSTE, vadovaujantis neseniai Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) priimtu sprendimu dėl teisėkūros skaidrumo (byla „Turco” (2)),

—	veiksmingai įtraukti nacionalinius parlamentus į LSTE kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat į procesą, kai ši politikos sritis vertinama kitose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos agentūrų,

—

sudarant tarptautinius susitarimus užtikrinti, kad pirmiausia būtų taikoma Bendrijos ir tik po to ES teisė (ES sutarties 47 straipsnis), ypač kai kalbama apie sankcijas, kurios darytų poveikį trečiųjų šalių piliečiams, arba jei ES piliečiai būtų diskriminuojami (bevizis režimas); Parlamentas turėtų reguliariai dalyvauti ES sudarant tarptautinius susitarimus, susijusius su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose,

—	tvirtinti tikrą valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą įgyvendinant ES priimtas priemones ir politiką ir stiprinti abipusio įvertinimo mechanizmus, kurie jau numatyti vykdant su Šengeno erdve susijusį bendradarbiavimą ir kovojant su terorizmu, ir padaryti juos demokratiškesniais,

—

inicijuoti sustiprintą bendradarbiavimą I ramsčiui priklausančiose srityse, kai būtino vienbalsio pritarimo pasiekti neįmanoma (žr. diskusijas dėl 2006 m. liepos 17 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka (COM(2006)0399),

—	toliau plėtoti ES įkurtų agentūrų vykdomas preliminaraus tipo ir dar aiškiai neapibrėžtas iniciatyvas ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis administracijomis,

—

sukurti tikrą komunikacijos politiką, kurią vykdant ES piliečiai galėtų būti geriau informuojami apie ES bei nacionalinio lygmenų iniciatyvas ir sužinoti apie atitinkamas ES ir nacionalines institucijas, į kurias jie galėtų kreiptis visais su pagrindinėmis piliečių teisėmis susijusiais klausimais (neribojant galimybės kreiptis į teismą),

kadangi ES piliečių labui labai svarbu, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu būtų atsižvelgiama į pagal Lisabonos sutartį numatomus patobulinimus šiose srityse:

—	pagrindinių žmogaus teisių, apibrėžtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsauga,

—	ETT atliekama teisminė priežiūra, taip pat teisės aktų, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu, teisminė priežiūra,

—	demokratinė kontrolė išplečiant Parlamento kompetenciją, susijusią su bendro sprendimo procedūra, ir įtraukiant nacionalinius parlamentus į Sąjungos teisėkūros procesą ir jo poveikio su LSTE susijusiai politikai vertinimą,

kadangi pagal galiojančias sutartis ES piliečių teisinės priemonės, susijusios su LSTE, vis dar yra labiau ribotos, palyginti su kitomis ES veiklos sritimis, ir kadangi ETT kompetencija yra ribota, ypač policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, ir kadangi kai kurios valstybės narės riboja ES teismų ir nacionalinių teismų dialogą šia tema; kadangi Taryba turėtų atidėti priemonių, kurios gali turėti įtakos pagrindinėms teisėms, priėmimo procesą, kol bus ratifikuota Lisabonos sutartis,

ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją:

a)	nuo dabar pradėti apibrėžti būsimos daugiametės LSTE programos 2010–2014 m. prioritetus ir vadovautis ambicinga ir nuoseklia koncepcija bei stengtis išvengti vadinamojo ministerinio mąstymo, idėjų semtis iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos tikslų ir principų;

kartu su Parlamentu dalyvauti dialoge su nacionaliniais parlamentais dėl 2010–2014 m. prioritetų, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis buvo susidurta vykdant Tamperės ir Hagos programas, į Tarybos atliktą darbą ir į Europos Tarybos pirmines strategines nuorodas dėl imigracijos, prieglobsčio ir integracijos, siekiant užbaigti šį pirmąjį dialogo etapą per kasmetines Parlamento diskusijas dėl pažangos LSTE 2008 m. ir atsižvelgiant į po to Komisijos parengtą komunikatą, turint mintyje, kad galutinę programą atitinkamu laiku patvirtins naujai išrinktas Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba;

c)	susitarti su Parlamentu dėl tekstų arba pasiūlymų, kurie galėtų arba turėtų būti priimti pirmumo tvarka prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ir bet kuriuo atveju iki šios Parlamento kadencijos pabaigos,

paspartinti derybas dėl pasiūlymų policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje (jam bus taikoma bendro sprendimo procedūra), siekiant pasiekti politinį susitarimą su Parlamentu, ir, kai sutarimas bus pasiektas, užtikrinti, kad:

—	jų oficialaus pasiūlymo priėmimas bus atidėtas ir pasiūlymas bus priimamas, kai įsigalios Lisabonos sutartis,

—

arba Taryba priims atitinkamus sprendimus arba pamatinius sprendimus vadovaudamasi dabar galiojančia ES sutartimi ir sutiks juos iš naujo priimti pagal ES sutartį, iš dalies pakeistą Lisabonos sutartimi, tuomet ETT galės vykdyti visapusišką teisminę kontrolę; jeigu politinis sprendimas būtų pasiektas anksčiau, Parlamentas galėtų sutikti iš naujo nepradėti derybų dėl turinio, kaip tai daroma oficialaus kodifikavimo procedūros atveju (3);

siūlo šiuo pereinamuoju laikotarpiu srityse, kuriose taikoma arba bus taikoma bendro sprendimo arba pritarimo procedūra, nustatyti šiuos prioritetus:

pagrindinių teisių ir pilietybės sritis

—

apibrėžti skaidresnius kriterijus ES lygmeniu, ypač kai ES priemonės gali prieštarauti garantijoms, kurias gina valstybių narių konstitucijos (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) ir iš naujo apsvarstyti ETT cenzūruotas ES lygmens priemones (žr. juodojo sąrašo bylas T-228/02 Organisation des Modjahedines du peuple d'Iran prieš Tarybą, T-47/03 Sison prieš Tarybą, T-253/04 KONGRA-GEL ir kt. prieš Tarybą, T-229/02 PKK prieš Tarybą),

—	reguliariai atsižvelgti į tai, kokį poveikį pagrindinėms teisėms daro ES teisės aktai ir nacionalinės įgyvendinimo priemonės, ir ypač atsižvelgti į kovą su terorizmu, turint mintyje valstybių narių Komisijai šiuo klausimu pateiktus atsakymus,

—	pradėti paruošiamąjį dialogą dėl įgaliojimų derėtis dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (ES sutarties 6 straipsnio 2 dalis),

—

persvarstyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veiklos programą atsižvelgiant į institucijų, ypač į Parlamento, nustatytus prioritetus dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo bei ES principų laikymosi (ES sutarties 7 straipsnis) (žr. tarpinstitucinę deklaraciją, kuri buvo priimta priimant 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (4)),

—	teikti teisėkūros pasiūlymą, pagal kurį būtų draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, galinti paveikti ES piliečių judėjimą, galimybę kreiptis į teisminę instituciją šalyje, kuri nėra kilmės šalis, konsulinę ir diplomatinę apsaugą trečiosiose šalyse (SESV 20 straipsnis),

—	teikti pasiūlymą ES institucijų tvarkomos informacijos ir dokumentų skaidrumo ir konfidencialumo klausimu,

—

teikti pasiūlymą duomenų apsaugos klausimu (numatant konsoliduoti nuostatas, kurios šiuo metu skiriasi atsižvelgiant į ramsčius) ir taip reaguoti į susirūpinimą, kad Europos Sąjungoje sparčiai mažėja duomenų apsaugos standartų, ypač dėl to, kad nėra tinkamų duomenų apsaugos standartų vykdant transatlantinį duomenų perdavimą, ir raginti, kad Taryba, remdamasi Parlamento rekomendacijomis, priimtų pamatinį sprendimą dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje,

—	gerinti institucijų, atsakingų už pagrindinių teisių užtikrinimą Europos Sąjungoje, ypač Tarybos, vidaus struktūrą (paversti Tarybos Pagrindinių teisių ir pilietybės ad hoc darbo grupę nuolatine grupe, kaip siūlė Tarybai pirmininkavusi Slovėnija),

—

vykdant administracinį bendradarbiavimą (EB sutarties 66 straipsnis) stiprinti valstybių narių dialogą, jų žinias apie kitų valstybių narių teisines sistemas, aktyviai įgyvendinti dialogo procedūrą, į kurią būtų įtraukti nacionaliniai parlamentai ir Parlamentas, ypač tada, kai kyla sunkumų įgyvendinant ES strategiją ir priemones, susijusias su LSTE,

Europos teisminės erdvės sritis

—	persvarstyti teisėkūros pasiūlymą dėl asmens teisių baudžiamajame procese (SESV 69 A straipsnis),

—	teikti pasiūlymą dėl nusikalstamumo ir terorizmo aukų teisių (SESV 69 A straipsnis),

—	stiprinti valstybių narių priemonių, priimamų in absentia, ir įrodymų tarpusavio pripažinimą (SESV 69 A straipsnis),

—	sujungti duomenų apie teistumą registrus,

—	persvarstyti Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo įstatus atsižvelgiant į naujas teisines bazes;

sienų apsaugos sritis

—	priimti atitinkamas priemones, kad visiškai įsigaliotų antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) ir su Priumo sutartimi (5) susiję sprendimai,

—	stiprinti agentūrą FRONTEX ir vertinti naujų Komisijos pasiūlymų sienų apsaugos srityje poveikį,

—	didinti agentūros FRONTEX informaciją apie jos pasirašytus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir bendrų operacijų vertinimo ataskaitas, užtikrinti, kad patikros pasienyje būtų vykdomos nepažeidžiant žmogaus teisių; pakeisti agentūros įgaliojimus, kad jie apimtų gelbėjimo operacijas jūroje,

—	pradėti institucinį agentūros FRONTEX ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK) bendradarbiavimą, kad būtų galima supaprastinti atitinkamas operacijas ir atsižvelgti į pagrindinių žmogaus teisių apsaugą,

prieglobsčio ir integracijos politikos sritis

—

Komisijos ir Tarybos skubūs veiksmai siekiant paskatinti kurti į ateitį orientuotą ES strategiją šiose srityse:

—	teisėta migracija: būsimas teisės aktų paketas teisėtos migracijos srityje (bendra prašymų pateikimo mėlynajai kortelei gauti procedūra, sezoniniai darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys, atlyginimą gaunantys stažuotojai ir kitus aspektus apimantys pasiūlymai),

—	neteisėta migracija: pasiūlymai susiję su sankcijomis ir ES persikėlimo programa,

—

prieglobstis: II etapo įgyvendinimas, įskaitant 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (6), ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl būtiniausių reikalavimų, kuriuos turi tenkinti trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kad įgytų pabėgėlio statusą, arba asmenys, kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, ir dėl šių statusų turinio (7), persvarstymą ir Europos prieglobsčio paramos tarnybos įkūrimą,

—	Bendrijos migracijos ir prieglobsčio politikos plėtojimas atveriant teisėtus migracijos kanalus ir apibrėžiant bendrus imigrantų ir prieglobsčio prašytojų pagrindinių teisių apsaugos standartus Europos Sąjungoje,

—	visų 1990 m. gruodžio 18 d. JT Generalinėje asamblėjoje priimtos Tarptautinės darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencijos nuostatų įtraukimas į EB sprendimus ir pamatinius sprendimus,

3.	pritaria pasiūlymui parengti antidiskriminacinių priemonių paketą ir ragina Tarybą veikti paisant Lisabonos sutarties esmės ir atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas;

mano, kad nuo šiol reikia nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę struktūriškai įtraukti rengiant šias teisėkūros priemones ir vertinant minėtąją įvairių sričių politiką valstybėse narėse; šiuo tikslu ragina Komisiją ir Tarybą drauge su Parlamentu apsvarstyti tinklus, agentūras ar priemones, kurių paskirtis įvertinti su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusios politikos poveikį ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos pilietine visuomene;

pabrėžia, kad, kai tik bus ratifikuota Lisabonos sutartis, joje bus pripažįstamas Parlamento vaidmuo sudarant tarptautines sutartis, susijusias su LSTE politika; atsižvelgdamas į tai prašo, kad:

—	su Parlamentu būtų laiku konsultuojamasi visų sutarčių su trečiosiomis šalimis klausimais, jei jos nebuvo sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d.,

—	Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie vykstančias derybas;

—

skubos tvarka būtų rengiamos diskusijos LSTE išorės dimensijos klausimu, nes ES, sudarydama daugelį sričių apimančius tarptautinius susitarimus, de facto užmezga policijos ir teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų pirma su JAV, ir taip apeinamos oficialios demokratinio sprendimų priėmimų procedūros ir parlamentinė kontrolė;

* *

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei kviečia pastaruosius pateikti savo komentarus, pageidavimus ir pasiūlymus iki 2008 m. lapkričio 15 d. tam, kad būtų laiku pasiruošta kasmetiniams 2008 m. gruodžio mėn. vyksiantiems debatams dėl pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(1) OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(2) 2008 m. liepos 1 d. sprendimas sujungtose bylose C-39/05 P ir C-52/05 P Švedijos Karalystė ir Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą.

(3) 1994 m. gruodžio 20 d. Tarptinstitucinio susitarimo dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo 4 punktas, (OL C 102, 1996 4 4, p. 2).

(4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(5) 2005 m. gegužės 27 d. Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityse.

(6) OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

(7) OL L 304, 2004 9 30, p. 2.