19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/71

—

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalį, kurioje minima teisė į maistą, kadangi šiais metais minima Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ties metų sukaktis,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo maisto klausimais išvadas ir į tikslą iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančių žmonių skaičių,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte išvardytus įsipareigojimus, ypač į jo 11 straipsnį dėl teisės į maistą, o šio protokolo šalys yra visos Europos Sąjungos valstybės narės,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Ženevoje vyksiančią JT žmogaus teisių tarybos specialiąją sesiją „Gilėjančios pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė, be kita ko, greitai augančios maisto kainos, neigiamas poveikis įgyvendinant teisę į maistą“,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos teikiamos humanitarinės pagalbos „Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos“ (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 33 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į tebevykstantį bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „būklės patikrinimą“,

—

atsižvelgdamas į neseniai pateiktas Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) organizacijos rekomendacijas dėl pasaulinės maisto gamybos, kurios buvo pradėtos rengti ir paruoštos remiant Jungtinių Tautų vystymosi programai, Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO), Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinės bendruomenės institucijoms,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės pranešimus,

—

atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl Dohos vystymosi derybų raundo,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą Kigalio deklaraciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) vystymosi labui,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl augančių pašarų ir maisto kainų (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi po to, kai kelerius metus produktų kainos buvo stabilios arba krito, pasaulinės kviečių kainos per 36 mėn. iki 2008 m. vasario mėn. padidėjo 181 %, ryžių kainos nuo 2008 m. sausio mėn. padidėjo 141 %, o visos pasaulinės maisto kainos padidėjo 83 %,

B.

kadangi Pasaulio bankas apskaičiavo, jog išaugus kainoms 7 metus bus vėluojama įgyvendinti skurdo mažinimo tikslus ir kadangi daugiau kaip 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse dėl laipsniškai kylančių kainų gali dar labiau nuskursti,

C.

kadangi 854 milijonai žmonių pasaulyje yra alkani arba nusilpę dėl prastos mitybos (dėl maisto stygiaus) ir šis skaičius kiekvienais metais padidėja 4 milijonais; kadangi 170 milijonų vaikų maitinami nepakankamai ir 5,6 milijono vaikų kasmet miršta dėl nepakankamos mitybos,

D.

kadangi dabartinė maisto krizė taip pat kilo dėl padidėjusios spekuliacijos žemės ūkio ir maisto prekėmis,

E.

kadangi FAO duomenimis, besivystančių šalių vartotojų išlaidos maistui sudaro 60–80 %, o išsivysčiusių šalių vartotojų – maždaug 10–20 %; kadangi dėl kylančių maisto kainų didžiausias poveikis daromas mažai pajamų gaunantiems namų ūkiams,

F.

kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio prekybos organizacija spaudė besivystančias šalis liberalizuoti prekybą, kad tvarios vietos maisto gamybos ir vietos maisto rinkos sąskaita nusistovėtų pagrindinis į eksportą orientuotos didelio masto žemės ūkio gamybos modelis,

G.

kadangi dėl kylančių kainų didėja maisto prieinamumo, ypač mažai pajamų gaunančių ir pajamų negaunančių žmonių, problemos,

H.

kadangi maisto poreikis auga, nes didėja pasaulio gyventojų skaičius, ypač tokiose sparčiai besivystančios rinkos šalyse, kaip Kinija ir Indija; kadangi apskritai mūsų planetoje, kuri, anot FAO, gali išmaitinti 12 milijardų žmonių, maisto netrūksta; primindamas, kad 2007 m. kviečių ir ryžių derlius buvo labai geras; kadangi tik 1 01 milijardų tonų 2007 m. derliaus greičiausiai bus panaudota žmonių maistui, didelė dalis bus skirta pašarams (760 milijonų tonų), o apie 100 milijonų tonų bus panaudota agrokuro gamybai; kadangi pagal naujausius apskaičiavimus pasaulinė grūdų gamyba 2008 m. turėtų padidėti 2,6 % ir pasiekti 2 164 milijardų tonų rekordą; kadangi vis dėlto šie apskaičiavimai priklauso nuo palankių klimato sąlygų,

I.

kadangi daug besivystančių šalių nesuvokia, kiek maisto jos iš tiesų galėtų pagaminti; kadangi dėl to, jog besivystančių šalių ir tarptautinių finansų institucijų investicijos į žemės ūkį, kaimo plėtrą ir ūkininkų mokymą yra itin mažos, ypač smulkūs ūkininkai kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios padidėjo jų skurdas ir pažeidžiamumas, taip pat sumažėjo jų galimybės pagaminti pakankamai maisto,

J.

kadangi viena iš didesnės žemės ūkio gamybos besivystančiose šalyse kliūčių yra tai, kad smulkieji ūkininkai, norėdami investuoti į geresnes sėklas, trąšas ir drėkinimo įrenginius bei reikalingas augalų apsaugos priemones, kuriomis jie nori apsaugoti savo derlių nuo kenkėjų ir ligų, dažnai neturi galimybių gauti paskolų arba mikrokreditų kartais dėl to, kad jie nėra savo žemės savininkai ir todėl neturi ko įkeisti paskolai gauti,

K.

kadangi Pasaulio maisto programos organizacija (angl. WFP) nurodė, kad iki šiol tvirtai pažadėta skirti tik 260 iš 750 milijonų JAV dolerių, kurių reikia patenkinti 2008 m. poreikius,

L.

kadangi pagrindinių produktų kainų augimas tampa pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu ir keliose šalyse dėl to jau kilo riaušės,

M.

kadangi dėl kylančių maisto kainų didėja poreikis imtis integruotų politinių veiksmų ir kurti visa apimančią strategiją siekiant spręsti maisto problemas,

1.

pabrėžia, kad teisė į maistą ir būtinybė pagerinti visų žmonių galimybes bet kuriuo metu gauti pakankamai maisto, reikalingo aktyviam ir sveikam gyvenimui, yra pagrindiniai principai; pabrėžia, kad valstybės yra įsipareigojusios ginti, gerbti ir užtikrinti šią pagrindinę žmogaus teisę; atkreipia dėmesį į tai, kad 2 milijardai žmonių vis dar gyvena baisiame skurde, o 850 milijonų žmonių kasdien badauja – pavyzdys, jog sistemingai pažeidinėjama teisė į maistą, kuri yra įtvirtinta tarptautiniuose žmogaus teisių teisės aktuose; taigi ragina, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatoms dėl teisės į maistą įgyvendinti; ragina Tarybą užtikrinti, kad visos su maistu susijusios nacionalinės ir tarptautinės politikos kryptys ir įsipareigojimai, prisiimti siekiant užtikrinti teisę į maistą, būtų įgyvendinami darniai;

2.

todėl ragina Tarybą aktyviau vykdyti savo įsipareigojimus siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir patvirtinti finansavimo įsipareigojimus bei birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti ES Tūkstantmečio vystymosi tikslų veiksmų planą; mano, kad šiame ES veiksmų plane turėtų būti nustatytos svarbiausių sričių, pvz., švietimo, sveikatos apsaugos, vandens išteklių, žemės ūkio, augimo ir infrastruktūros, kurios bus svarbios siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų iki 2015 m. ir, be kitų tikslų, iki 2015 m. panaikinti badą, gairės ir veiksmai bei jų terminai;

3.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kokių padarinių badui ir skurdui turės spekuliacijos maisto prekių rinkose, įskaitant spekuliacijas prekių rizikos draudimo fondais, ragina Komisiją analizuoti spekuliacijų maisto kainomis poveikį ir numatyti tinkamas priemones, kurios būtų grindžiamos šia analize;

4.

pabrėžia, kad ši maisto krizė ir finansų krizė, kuriai kilus centriniai bankai, siekdami išvengti bankrotų, padidino likvidumą ir dėl to galėjo padaugėti spekuliacinio pobūdžio investicijų į prekes, glaudžiai susijusios; ragina Tarptautinį valiutos fondą ir Finansų stabilumo forumą įvertinti šį šalutinį poveikį ir atkreipti į tai dėmesį siūlant pasaulinio masto priemones;

5.

primena, kad dėl šios krizės daugiausia kenčia mažiausiai privilegijuoti gyventojai, ir todėl pabrėžia, jog reikia vykdyti tinkamą socialinę politiką siekiant suteikti galių vargingiems ar gyvenantiems skurde ir švelninti dabartinės maisto krizės pasekmes;

6.

pabrėžia, kad maisto tiekimas visiems žmonėms visame pasaulyje turėtų būti svarbiausias tikslas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti priimtinas tiekiamų maisto produktų kainas, kaip numatyta EB sutarties 33 straipsnyje;

7.

primena, kad reikia užtikrinti, jog žemės ūkio rinkos būtų reguliuojamos vidaus ir pasauliniu lygmenimis siekiant užtikrinti naudą vartotojams, ūkininkų pajamas, perdirbamąją pramonę ir tvarią ES maisto politiką;

8.

primena, kad pagrindinis BŽŪP tikslas yra užtikrinti vartotojams rinkos stabilumą, tiekimo saugumą ir tinkamas kainas ir pabrėžia. kad BŽŪP reikalinga ir po 2013 m., siekiant užtikrinti tvarią ES maisto politiką atsižvelgiant į žemės ūkio produktų tvarumą, saugumą ir kokybę;

9.

pabrėžia, kad žaliavoms išleidžiamos sumos sudaro sąlyginai nedidelę visos daugelio maisto produktų kainos dalį; ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti supirkimo kainų ir stambių mažmenininkų siūlomų kainų neatitiktį;

10.

todėl ragina atlikti mažmenininkų vaidmens maisto tiekimo grandinėje poveikio vertinimą, nes mažmeninės maisto kainos palyginti su pragyvenimo išlaidomis neproporcingai pakilo; ragina mažmenininkus gamintojams taikyti teisingas kainas ir tuo pat metu tiekti vartotojams maistą už pagrįstą kainą;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES turi javų atsargų tik 30 dienų, ir išreiškia abejonę, ar mūsų maisto atsargos yra pakankamos, ypač turint mintyje galimą krizę; ragina Komisiją numatyti strategijas, pagal kurias būtų sudarytos maisto atsargos siekiant ateityje išvengti krizių;

12.

ragina geriau prognozuoti žemės ūkio gamybos apimtis tam, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti vyraujančias pasaulinio maisto tiekimo tendencijas;

13.

pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į ES ūkininkų pajamas; atkreipia dėmesį į tai, kad augant pašarų, energijos, trąšų ir kitų priemonių kainoms ir dėl vis daugiau pastangų reikalaujančio standartų laikymosi svarbu užtikrinti, kad pastebimai augtų ūkininkų pajamos ir kad jie ir toliau galėtų patenkinti maisto paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad ūkių pajamos tik šiek tiek augo ir kad kai kuriose valstybėse narėse ūkininkų pajamos faktiškai mažėjo;

14.

14 reikalauja, kad tvarios žemės ūkio politikos skatinimas būtų įtrauktas į visas plėtros ir kaimynystės priemones;

15.

ragina trečiųjų šalių gamintojams taikyti tokią pat griežtą kontrolę, kaip ir ES gamintojams, tačiau pripažįsta būtinybę padėti besivystančioms šalims, kad jos atitiktų ES fitosanitarijos standartus;

16.

palankiai vertina ES žemės ūkio ministrų sprendimą patvirtinti Komisijos pasiūlymą sustabdyti 2008 m. numatytus įpareigojimus ir pažymi, kad, Komisijos skaičiavimais, žengus šį žingsnį būtų atlaisvinta apie 2,9 mln. hektarų žemės grūdams auginti, o šių metų derlius padidėtų maždaug 10 mln. tonų;

17.

ragina Komisiją atlikti šiuo metu ES vykdomos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, politikos tikslų, vystymosi pagalbos ir tarptautinių prekybos susitarimų politikos poveikio maisto tiekimo saugumui vertinimą, siekiant, kad visame pasaulyje būtų gerinamas maisto tiekimo saugumas;

18.

pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti maistui, o ne kurui, ir kad biokuro gamyba turėtų būti siejama su pagrįstais tvarumo kriterijais; pabrėžia, jog siekiant siūlomų biokuro tikslų reikia užtikrinti atitiktį šiems kriterijams;

19.

pritaria, kad ES nebepateisinamas biokuro gamybai skirtų augalų subsidijavimas, tačiau kuo griežčiausiai pabrėžia, kad šiuo metu tik 2–3 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės naudojama šiai gamybai ir kad žiniasklaidos pranešimai, kuriuose nurodoma, kad biokuras yra dabartinės maisto krizės priežastis, ES požiūriu perdėti; vis dėlto sutinka, kad kai kurių šalių, pvz., JAV, politika, kai daugiau žemės skiriama kukurūzams, iš kurių gaminamas bioetanolis, auginti, neigiamai veikia kukurūzų ir kitų javų kainas ir jų prieigą pasaulinėje maisto rinkoje;

20.

vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares labiau skatinti antros kartos bioenergijos naudojimą ir gamybą, kadangi naudojant šią energiją perdirbama daugiau trąšų ir žemės ūkio atliekų, o ne pirminių žemės ūkio produktų;

21.

ypač pabrėžia, kad pirmiausia prioritetas turėtų būti teikiamas komunalinių ir žemės ūkio bei miško atliekų surinkimui ir dujų gamybai iš šių atliekų; pažymi, kad taip būtų galima vystyti tinkamas technologijas ir skirti pakankamai laiko maisto ir energijos gamybos suderinamumui ištirti;

22.

su nerimu pažymi, kad kombinuotųjų pašarų kainos padidėjo 75 EUR už toną ir, esant dideliam pašarinių grūdų stygiui, didėja toliau; dėl šios priežasties ES gyvulininkystės pramonė patiria 15 mlrd. EUR papildomų išlaidų;

23.

mano, kad kilus dabartinei krizei būtina skubi išsami ES institucijų ir valstybių narių diskusija apie tai, kokį vaidmenį užtikrinant nuolatinę maisto gamybą už prieinamą kainą galėtų atlikti šiuolaikinės biotechnologijos;

24.

mano, kad tikrai kovai su badu būtina pasaulinė tvaraus vystymosi politika, kurią vykdant būtų siekiama, kad besivystančios šalys galėtų pakankamai aprūpinti savo gyventojus vandeniu ir maistu ir jo pagaminti;

25.

remia besivystančių šalių pastangas užtikrinti, kad jų vietiniai gyventojai gautų maisto; mano, kad ši perspektyvi politikos kryptis turėtų būti toliau stiprinama, kad būtų galima taikyti nacionalines taisykles ir priemones šiam sektoriui vystyti; mano, kad Malavis būtų teigiamas besivystančios šalies, kurioje maisto produktų gamyba padvigubinta per pastaruosius trejus metus, pavyzdys, ir pabrėžia, kad ES atlieka tam tikrą vaidmenį remdama šį vystymąsi; ragina Komisiją teikti pagalbą supažindinant su minėtuoju reiškiniu, kad kitos besivystančios šalys galėtų imti iš jo pavyzdį;

26.

ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skubiai priimti Pasaulio maisto programos organizacijos neeilinį specialų kreipimąsi ir padėti jai spręsti naujas problemas kovojant su badu; vis dėlto mano, kad reikia mažinti priklausomybę nuo pagalbos maistu operacijų, taigi pabrėžia, jog reikia imtis vidutinio ir ilgojo laikotarpio veiksmų siekiant išvengti dar pražūtingesnių pasekmių ir šalinti šios krizės tikrąsias priežastis;

27.

ragina nedelsiant ir gerokai padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, vandens ūkį, kaimo plėtrą ir žemės ūkio įmones, didžiausią dėmesį skiriant neturtingiems ūkininkams ir smulkaus masto ūkininkavimui, pagrįstam ekologinių žemės ūkio maisto produktų gamybos sistemomis; primena, kad 75 % neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena kaimo vietovėse, bet tik 4 % oficialios vystymosi pagalbos skiriama žemės ūkiui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares savo vystymosi politikoje veiksmingiau spręsti žemės ūkio problemą, skatinti pritaikyti 10-ojo Europos vystymo fondo (EPF) programavimą glaudžiai bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis ir iš naujo apsvarstyti šalių strategijos dokumentus siekiant teikti daugiau svarbos žemės ūkiui; pabrėžia NVO ir vietos valdžios institucijų vaidmenį surandant pažangius žemės ūkio sprendimus bendradarbiaujant su besivystančių šalių gyventojais, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir viešinti minėtųjų subjektų projektus;

28.

primena, kad reikia suteikti smulkiesiems ūkininkams neturtingose šalyse, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, galimybę naudotis žeme, finansinėmis paslaugomis ir paskolomis, didelio derlingumo sėklomis, drėkinimo sistemomis ir trąšomis; pabrėžia, kad investicijos į žemės ūkį turėtų būti labiau nukreipiamos į drėkinimą, kaimo kelius, mokslinius tyrimus ir vietinę patirtį, mokymą ir pažangiosios patirties mainus siekiant vystyti tvarias ir efektyvias pasėlių sistemas, švarų geriamąjį vandenį ir švietimą, taip pat į vietinės gamybos ir rinkos mainų stiprinimą; taigi ragina Komisiją savo veiksmais stiprinti šias sritis, taip pat remti gamintojų organizacijas, mikrokreditų ir kitas finansinių paslaugų programas ir didesnes investicijas į žemės ūkį;

29.

ragina Europos investicijų banką (EIB) apsvarstyti galimybes nedelsiant įsteigti garantijų fondą, iš kurio būtų remiamos nacionalinės mikrokreditų, paskolų ir rizikos draudimo programos, vykdomos nenutolstant nuo vietos maisto gamintojų poreikių, ypač skurdesnėse besivystančiose šalyse;

30.

pabrėžia, kad ES ir besivystančioms šalims reikia bendradarbiauti klimato kaitos srityje, ypač reikia perduoti technologijas ir didinti pajėgumus; pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato kaitos aspektą į visą ES vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat pabrėžia, kad kai kurios paprastos apsaugos priemonės padėtų ūkininkams apsaugoti pasėlius nuo sausrų ir kitų nelaimių, ir ragina Komisiją ištirti šias priemones; ragina tarptautinę bendruomenę intensyviau kovoti su dykumėjimu, žemės degradacija ir sausra, kad būtų pagerintas apsirūpinimas maistu ir prieiga prie vandens, ypač skurdžiose šalyse;

31.

pabrėžia, jog svarbu tinkamai investuoti į mokslinius tyrimus siekiant geriausio derliaus visuose pasaulio regionuose;

32.

ypač ragina įdėmiai stebėti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) raidą ir viešas diskusijas šiuo klausimu;

33.

mano, kad šalims turėtų būti suteikta teisė į maisto suverenumą ir užtikrintas aprūpinimas maistu bei kad jos turi teisę apsaugoti savo rinkas nuo subsidijuojamų produktų importo; mano, kad dėl šių eksportui skirtų subsidijuojamų žemės ūkio produktų destabilizuojamos besivystančių šalių vietos rinkos;

34.

mano, kad žemės rinkų atvėrimas turėtų būti laipsniškas, atitinkantis kiekvienos konkrečios besivystančios šalies vystymosi pažangą ir pagrįstas socialiai teisingoms ir ekologiškai racionalioms prekybos taisyklėms; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiems produktams, skirtiems pagrindiniams besivystančių šalių gyventojų poreikiams patenkinti arba ypač svarbiems siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir kaimo plėtrą besivystančiose šalyse, turėtų būti netaikomas visiškas liberalizavimas, kad būtų išvengta negrįžtamos žalos vietos gamintojams; pabrėžia, kad ES privalo propaguoti lengvatų ir asimetrinę sistemą prekybos derybose su besivystančiomis šalimis, siekiant leisti joms išlaikyti tam tikrą tiekimo valdymą ir kitas savo rinkų plėtros priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikoma prieiga prie ES rinkos pagal vadinamąjį „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG)) susitarimą netaikant joms kvotų ir tarifų;

35.

pabrėžia, kad dabartinėse derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) Komisija turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų atsakyta į vystymosi poreikius, kuriuos nurodė Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys; primena, kad siekiant išspręsti šią problemą EPS turėtų būti susiję su žadėtomis naujomis paramos prekybai lėšomis (2 mlrd. EUR kasmet iki 2010 m.), ir su regioninės integracijos skatinimu;

36.

pabrėžia būtinybę, kad Dohos vystymosi derybų rezultatai būtų sėkmingi, harmoningi ir sąžiningi; pabrėžia, kad Dohos vystymosi derybų rezultatai turėtų būti teigiama paskata besivystančioms šalims investuoti į savo žemės ūkį ir maisto produktų gamybą; ragina Komisiją remti pasiūlymus įtraukti veiksmus dėl pagrindinių maisto produktų kainų į einamąsias PPO derybas;

37.

dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą skatinti sąžiningos prekybos ir kitas etines sistemas, kurios prisideda prie socialinių ir aplinkosaugos standartų kėlimo, pasitelkus paramą smulkiems ir mažai rentabiliems gamintojams besivystančiose šalyse, mažinti kainų nepastovumą, garantuoti sąžiningesnes kainas ir pajamas bei ragina ES valdžios institucijas įtraukti sąžiningos prekybos ir tvarumo kriterijus į savo viešųjų pirkimų konkursų bei pirkimų politiką;

38.

pabrėžia, kad dabartinė maisto krizė rodo, jog reikia skatinti politinį stabilumą, regioninę integraciją, demokratiją ir žmogaus teises ne tik ES, bet ir visame pasaulyje; taigi ragina visas suinteresuotas šalis viešinti žmogiškąsias ir demokratines vertybes ir teisinę valstybę sprendžiant dabartinės maisto krizės ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu užtikrinimo problemas;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio bankui, G8, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.