15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/5

a)

dėl Kinijos vyriausybės ir Dalai Lamos pasiuntinių dialogo (2007 m. vasario 15 d.) (1),

b)

dėl ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo – ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių (2007 m. gruodžio 13 d.) (2),

c)

dėl ES ir Kinijos santykių (2006 m. rugsėjo 7 d.) (3),

d)

dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos (2007 m. rugsėjo 6 d.) (4);

A.

kadangi Tibeto tautinio sukilimo prieš Kinijos valdžią 49-ųjų metinių proga Tibeto vienuoliai, vienuolės ir eiliniai Tibeto piliečiai surengė demonstracijas prieš Kinijos represijas;

B.

kadangi, anot Kinijos valdžios atstovų, per protesto akcijas žuvo 20 žmonių; kadangi, remiantis kitais šaltiniais, susirėmimuose žuvo daugiau nei 140 tibetiečių, o daugybė žmonių buvo suimta;

C.

kadangi Kinijos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir Lasoje bei kituose miestuose buvo uždarytos parduotuvės ir šventyklos, o iš visos Kinijos į Tibetą perkelta šimtai sukarintos policijos pajėgų ir karinių pajėgų karių;

D.

kadangi Jo Šventenybė Dalai Lama perdėtą Kinijos reakciją pavadino „kultūriniu genocidu“ ir tuo pat metu paragino tibetiečius „nesiimti smurto ir nenukrypti nuo šio kelio, kad ir kokia rimta būtų padėtis“ (5); kadangi Jo Šventenybė Dalai Lama reikalavo ne Tibeto nepriklausomybės, o tarpinio kelio – kultūrinės ir politinės autonomijos bei religinės laisvės, ir šiam požiūriui pritaria Europos Parlamentas;

E.

kadangi ilgalaikio sprendimo galima pasiekti tik taikiomis priemonėmis ir nuoširdžiu dialogu;

F.

kadangi, išskyrus Kinijos vyriausybės surengtą oficialią tarptautinės spaudos atstovų kelionę, tarptautinei spaudai neleista patekti į Tibeto regioną ir pranešti apie įvykius, o visi žurnalistai buvo išsiųsti; kadangi minėtoji tarptautinės spaudos atstovų kelionė buvo griežtai kontroliuojama, o dalyvaujantiems žurnalistams nebuvo leista be apribojimų bendrauti su Tibeto žmonėmis;

G.

kadangi panašu, jog Kinijos valdžia blokuoja užsienio tinklavietes Kinijoje ir cenzūruoja užsienio televizijų transliacijas apie padėtį Tibete;

H.

įsitikinęs, kad Pekino olimpinės žaidynės – tai ypatinga Kinijos galimybė atsiverti pasauliui, o pasaulio – atsiverti Kinijai, bei ypatinga Kinijos galimybė parodyti, kad ji gali laikytis savo įsipareigojimų skatinti visų Kinijos žmonių, neišskiriant nei vieno asmens, pagrindines teises;

I.

kadangi 2000 m. ES ir Kinijos pradėtas dialogas žmogaus teisių klausimais nedavė rezultatų, kurių buvo tikimasi;

1.

griežtai smerkia žiaurias Kinijos saugumo pajėgų vykdomas Tibeto demonstrantų represijas ir visus Lasos gatvėse bei kitur Tibete įvykusius smurto veiksmus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo šaltinio, bei reiškia nuoširdžią užuojautą visų aukų šeimoms;

2.

ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti tinkamą sužeistų tibetiečių medicininę priežiūrą ir teisinę pagalbą suimtiems tibetiečiams; ragina valdžios institucijas pateikti suimtųjų sąrašą, elgtis su jais pagal tarptautines žmogaus teisių normas ir bet kokiomis aplinkybėmis susilaikyti nuo kankinimo; ragina nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, kurie protestavo taikiai, naudodamiesi savo teisėta žodžio laisvės teise;

3.

kritikuoja tai, kad dažnai diskriminuojamos chanių grupei nepriklausančios Kinijos etninės mažumos; ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų žmogaus ir mažumų teisių srityje ir teisinės valstybės principo; ragina Kiniją nepiktnaudžiauti 2008 m. olimpinėmis žaidynėmis ir nesuimti disidentų, žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų siekiant išvengti demonstracijų ir pranešimų, kuriuos valdžios institucijos vertina kaip keliančius keblumų; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant paleisti Hu Jią, garsų žmogaus teisių gynėją, kuris nuteistas kalėti trejus su puse metų už kaltinimus perversmo rengimu;

4.

ragina atlikti viešą ir nepriklausomą naujausių riaušių ir represijų Tibete tyrimą, kurį prižiūrėtų Jungtinės Tautos; ragina Kinijos valdžios institucijas JT Aukštajam žmogaus teisių komisarui ir kitiems JT organams išduoti nuolatinį kvietimą lankytis Tibete;

5.

džiaugiasi, kad Jo Šventenybė Dalai Lama paragino Tibeto žmones protestuoti taikiai ir atsisakė Tibeto nepriklausomybės reikalavimo bei vietoje to pasiūlė tarpinį kelią – kultūrinę ir politinę autonomiją bei religinę laisvę; dar kartą patvirtina remiąs Kinijos teritorinį vientisumą;

6.

prašo Kinijos valdžios institucijų atverti Tibetą žiniasklaidai ir diplomatams, ypač ES atstovams; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti žinių bei užsienyje įsisteigusių informacinių tinklaviečių cenzūrą ir blokavimą; ragina išlaisvinti visus žurnalistus, interneto vartotojus ir vadinamuosius kibernetinės erdvės disidentus, kurie sulaikyti Kinijoje už tai, kad naudojosi savo teise į informaciją;

7.

nerimauja dėl didėjančios Tibeto žmonių ekonominės atskirties Tibete, nes jie susiduria su didėjančiu Kinijos darbuotojų migrantų, kurie atvyksta į Tibetą ir užima Tibeto gyventojų darbo vietas bei žemes, skaičiumi; pabrėžia didelį diskriminavimą švietimo sistemoje, kurioje Tibeto vaikai mokosi savo gimtosios kalbos kaip antrosios kalbos;

8.

ragina Kiniją laikytis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK, angl. IOC) sprendime leisti Kinijai rengti olimpines žaidynes paskelbtų viešų savo pačios įsipareigojimų gerbti žmogaus ir mažumų teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus;

9.

ragina Kiniją nedelsiant ir bet kuriuo atveju prieš prasidedant olimpinėms žaidynėms ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (JT, 1966 m.); ragina Pekiną paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kaip raginama 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo;

10.

apgailestauja, kad šeši Kinijos valdžios institucijų ir Jo Šventenybės Dalai Lamos derybų etapai nebuvo sėkmingi, ir prašo be išankstinių sąlygų pradėti konstruktyvų dialogą siekiant rasti bendrą politinį susitarimą, įskaitant ilgalaikį sprendimą dėl kultūrinės ir politinės Tibeto autonomijos, religinės laisvės ir tikrų mažumos teisių suteikimo tibetiečiams kitose Kinijos provincijose;

11.

ragina Tarybą, ypač pirmininkaujančią šalį, atidžiai stebėti įvykius ir užtikrinti, kad būtų pasiekta vieninga bendra ES pozicija ir kad jos pagrindu priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami, bei mano, kad ES diplomatiniai atstovai Pekine turėtų imtis iniciatyvos aplankyti regioną, kad galėtų pranešti Tarybai apie dabartinę padėtį;

12.

atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Tarybai skirti specialųjį pasiuntinį Tibeto reikalams, taip siekiant palengvinti šalių dialogą ir atidžiai stebėti derybas, kai jos bus atnaujintos;

13.

pritaria Jo Šventenybės Dalai Lamos pareiškimui, kad olimpinės žaidynės yra puiki laisvės galimybė Kinijos žmonėms;

14.

ragina ES pirmininkaujančią valstybę stengtis rasti bendrą ES poziciją dėl vyriausybių vadovų, valstybių vadovų ir ES vyriausiojo įgaliotinio dalyvavimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje ir dėl galimybės nedalyvauti šiame renginyje, jei nebus atnaujintas Kinijos valdžios institucijų ir Jo Šventenybės Dalai Lamos dialogas;

15.

ragina Kinijos Liaudies Respubliką nustoti tikrinti ir vertinti olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų politines pažiūras ir grasinti, kad jiems bus uždrausta dalyvauti žaidynėse, jei jie nesilaikys oficialios Kinijos valdžios pozicijos;

16.

laukia Jo Šventenybės Dalai Lamos vizito į Europos Parlamentą 2008 m. pabaigoje, kurio metu jis sakys kalbą plenariniame posėdyje, ir ragina savo pirmininkų sueigą ištirti galimybę šį vizitą surengti anksčiau;

17.

paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui ir ministrui pirmininkui, Kinijos liaudies nacionalinio kongreso pirmininkui, Tarptautiniam olimpiniam komitetui ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.