6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/38

A.

kadangi makroekonominį stabilumą užtikrina tinkamas kelių ekonominės politikos krypčių derinys; kadangi stabilumo problemas reikėtų spręsti ne tik makroekonominėmis priemonėmis, bet ir įgyvendinant struktūrines prekių, darbo ir kapitalo rinkų reformas,

B.

kadangi vis dar nemaža reikia padaryti siekiant parengti Europos Sąjungą ir valstybes nares globalizacijai bei siekiant tvirtesnio užtikrinsiančio ekonomikos sėkmę ir didesnę socialinę sanglaudą vidutinės trukmės bei ilgu laikotarpiu pagrindo,

C.

kadangi yra galimybė visiems pasinaudoti unikaliu konkurencinio pranašumo pagreičiu, atsiradusiu dėl Europos Sąjungos plėtros ir jos tolesnės integracijos,

D.

kadangi dėl to, jog naudojamasi bendra valiuta ir įgyvendinama bendra pinigų politika, atsiranda papildomas ekonomikos integravimo ir politinių strategijų koordinavimo aspektas, kuris galėtų sustiprinti euro zonos vaidmenį užtikrinant visos Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą,

E.

kadangi integruotosios gairės yra pagrindinė ES makroekonominės politikos krypčių, susijusių su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, priemonė, numatyta vidutinės trukmės, t. y. trejų metų, laikotarpiu,

F.

kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos padaryti Europą patrauklesne investicijoms bei darbui vieta ir skatinti žinias bei naujoves siekiant ekonomikos augimo, privalo įgyvendinti makroekonominę ir mikroekonominę politiką,

G.

kadangi 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį,

H.

kadangi finansinės paslaugos yra ypač svarbios, nes šis sektorius atlieka svarbiausią vaidmenį sudarant plėtros sąlygas daugeliui ekonominės veiklos sričių,

I.

kadangi politikos kryptys, pagal kurias siekiama didinti investicijas į žinias ir žmogiškuosius išteklius, taip pat stiprinti ES ekonomikos pajėgumą diegti naujoves, sudaro Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos pagrindą,

J.

kadangi ekonominės sąlygos žmonių kūrybinei energijai panaudoti siekiant novatoriškų ekonominių rezultatų, pvz., naujų idėjų, sudėtingas technologijas taikančių įmonių ir regioninės plėtros, yra nepakankamai sudarytos arba fragmentinės,

K.

kadangi, turint mintyje spartėjančią globalizaciją, ypatinga reikšmė teikiama geresnei tarptautinei teisinių nuostatų, įskaitant įsipareigojimą laikytis aukštų aplinkos apsaugos ir socialinių standartų, darnai,

L.

kadangi Europos Sąjungos stabilumą ir pasitikėjimą ja galima užtikrinti tik vienodai suprantant teisės aktus bei taisykles, parengtus tinkamai atsižvelgiant į tikrovę,

M.

kadangi negalima pasiekti esminės pažangos kuriant žiniomis pagrįstą visuomenę, jei šioje veikloje aktyviai nedalyvauja visi ES piliečiai,

1.

teigiamai vertina strateginę Komisijos ataskaitą, kurioje vertinamas atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, įskaitant atnaujintas integruotąsias gaires, įgyvendinimas; pritaria Tarybos požiūriui, kad įgyvendinant atnaujintą strategiją turi padidėti pridėtinė vertė Bendrijos lygmeniu siekiant labiau suderinti reformas, gauti kuo didesnį teigiamą jų taikymo poveikį ir užtikrinti, kad veiksmingo Lisabonos reformos darbotvarkių įgyvendinimo rezultatas būtų daugiau ir geresnių darbo vietų visoje Europos Sąjungoje;

2.

dar kartą pabrėžia energingo Lisabonos strategijos ir integruotųjų gairių įgyvendinimo svarbą, kartu atkreipia dėmesį į ekonomikos, socialinės bei aplinkos apsaugos pažangos tarpusavio priklausomybę kuriant dinamišką ir naujovišką tvarią ekonomiką;

3.

mano, kad didėjantis pusiausvyros sutrikimas, visuminė paklausa ir pasaulinis infliacijos keliamas spaudimas gali sukelti didelių pinigų politikos problemų, jei finansų rinkų neapibrėžtumas bus ilgalaikis; pabrėžia, kad siekiant sukurti teigiamą ir stabilią makroekonominę aplinką būtina aukšta viešųjų finansų kokybė ir reikia toliau konsoliduoti biudžetus, taip pat būtina sumani privačių ir viešųjų investicijų politika, padėsianti sukurti perspektyvią infrastruktūrą ir jau dabar patekti į ateities rinkas; ragina imtis koordinuotų veiksmų siekiant padidinti ES ekonomikos atsparumą;

4.

mano, kad patikimos ekonominės politikos kryptys padėtų sustiprinti pasitikėjimą ir sumažinti netikrumą, atsiradusį dėl sumaišties finansų rinkose; mano, kad 2008 m. Europos Sąjungai būtina stiprinti savo ekonomikos augimo potencialą, jei ji nori būti pajėgi skatinti užimtumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog po plėtros Europos Sąjungos narių skaičius padidėjo iki 27;

5.

primena, kad siekiant makroekonominio stabilumo, produktyvumo augimas turi būti derinamas su teisingesniu ekonomikos augimo rezultatų paskirstymu ir socialinės sanglaudos stiprinimu; atsižvelgdamas į tai, primena, kad raginimas didinti pajamas turėtų būti derinamas su vidutinės trukmės produktyvumo augimu;

6.

pažymi, kad didėjantis finansinės pusiausvyros sutrikimas, pernelyg didelis valiutos keitimo kurso nepastovumas, kreditų varžymas ir ilgalaikis finansų rinkų neapibrėžtumas kelia didelių problemų makroekonominės politikos, ypač pinigų politikos, sprendimus priimančioms institucijoms;

7.

pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti geresnei biudžeto politikos, darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo sąveikai, taip pat atsižvelgti į biudžeto politikos įtaką makroekonominiams pokyčiams;

8.

yra susirūpinęs dėl aukšto euro keitimo kurso, kuris kenkia Europos ekonomikos konkurencingumui, ir dėl to, kad esant tokiam kursui mažėja su pinigų politika susijusios galimybės; remia Europos Centrinio Banko nepriklausomumą nustatant pinigų politiką ir pabrėžia, kad euro keitimo kurso kilimas yra didėjančio pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse ir nepakankamos vidaus paklausos euro zonoje rezultatas;

9.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties nuostatas, kurios yra bendras Europos Sąjungos atsakomybės objektas, būtina patikima fiskalinė politika, kaip tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje prielaida; pabrėžia didelę viešųjų finansų veiksmingumo svarbą ir mano, kad daugelyje šalių viešųjų finansų konsolidacija galėtų padėti išlaikyti ilgalaikį fiskalinį tvarumą; pabrėžia viešojo administravimo modernizavimo svarbą, nes tai – viešųjų finansų veiksmingumo gerinimo priemonė;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad gerai integruota finansų sistema galėtų padėti padidinti pinigų politikos veiksmingumą, ypač euro zonoje; mano, kad finansų rinkos gali labai prisidėti prie makroekonominio ir fiskalinio tvarumo; siūlo įvertinti konkrečias finansų rinkos gaires, padedančias geriau suvokti galimas kitas finansų krizes, be to, investuotojų, rinkų ir reguliuotojų atžvilgiu didinti skaidrumą, atsakomybę ir priežiūrą;

11.

pabrėžia, kad rizika pagrįstas požiūris į kapitalo reikalavimus sudaro geresnes sąlygas tarpvalstybiniams kapitalo srautams, kuriuos lemia konkrečios kolektyvinės didelių finansinių grupių strategijos, ir sudaro makroekonominių sunkumų mažesnėms valstybėms narėms; tvirtai įsitikinęs, kad veiksminga finansų priežiūra ir skaidrumas būtini siekiant riboti makroekonominės pusiausvyros sutrikimą;

12.

pabrėžia, kad kiekvienos valstybės narės ekonomika priklauso viena nuo kitos, ypač euro zonoje; mano, kad pagal integruotąsias gaires turėtų būti nustatyta plati glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo sistema, siekiant suderinti nacionalines reformų programas; mano, kad jas derinant ir siekiant didinti visuotinę paramą bendram ES projektui, reikia laikytis atsargesnio požiūrio į konvergenciją, kurį taikant būtų atsižvelgiama į ekonominę įvairovę ir skirtingas tradicijas;

13.

mano, kad, atsižvelgiant į finansų konsolidaciją, privačių investicijų bei bendrų iniciatyvų privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo srityje skatinimas gali lemti tvirtą sąveiką, didinti Europos gebėjimus spręsti esamas mokslo ir mokslinių tyrimų, transporto ir ryšių, energetikos bei aplinkos apsaugos tvarumo problemas ir paskatins veiksmingą žaliavų paskirstymą Europoje;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad nereguliuojamai pasaulio finansų sistemai įgyvendinamos ES politikos kryptys nedaro tiesioginės įtakos, taigi ši sistema gali perduoti finansinio nestabilumo riziką; pabrėžia, kad vienodas ir nuoseklus reguliavimo ir įstatymų leidimo institucijų požiūris – tai būtina sąlyga siekiant kompensuoti rizikos paskirstymą tarpvalstybiniu mastu; mano, kad būtina dar kartą įvertinti verslo modelio poveikį pasaulio finansų rinkoms ir tarptautinių finansinių grupių vaidmenį šiose rinkose;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe spręsdamos su globalizacija susijusius uždavinius, svarstydamos jos teikiamas galimybes ir įveikdamos piliečių abejones dėl jos; yra įsitikinęs, kad siekiant skatinti Europos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje būtina plėtoti vidaus rinkos išorinį aspektą; primena, kad Europos Sąjunga ketina ne tik pasyviai taikytis prie globalizacijos, bet, priešingai, darys poveikį globalizacijai; pabrėžia, kad svarbu stiprinti strateginį bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, ypač palaikant transatlantinius santykius, ir dirbti drauge įtakingesnėse daugiašalėse organizacijose skatinant pagrindinius ES principus – solidarumo, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms;

16.

ragina imti kovoti su protekcionizmu Europos Sąjungoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad protekcionizmas pažeidžia, o ne padeda apsaugoti vartotojų ir piliečių teises;

17.

mano, kad Europos Sąjunga, dalyvaudama įvairiose daugiašalėse derybose, pvz., PPO rengiamose derybose, turėtų pateikti bendrą poziciją, tikrai atitinkančią kiekvienos valstybės narės interesus;

18.

ragina Komisiją parengti nuoseklią bendrą tvarios plėtros politiką; mano, kad tausaus išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos bei ekonomikos augimo sąveikos sustiprėjimo, taip pat novatoriškos veiklos pagerinimo galima pasiekti skatinant kurti ir naudoti ekologiškas technologijas, taip pat numatant daugiau ekologiškumo kriterijų vykdant viešuosius pirkimus, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

19.

pabrėžia rinkos priemonių vaidmenį siekiant 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos numatytų tikslų, kad Europa taptų taupiu energijos naudojimu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais grindžiama ekonomika; mano, kad nuolat kylant energijos kainoms ir didėjant grėsmei klimatui svarbu skatinti taupiau naudoti energiją ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo bei tvarios plėtros; pabrėžia, kad ES bendrovės yra tarp pasaulio lyderių atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų vystymo srityje;

20.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl penktosios laisvės, būtent mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje, t. y. žinių judėjimo laisvės, kuri papildytų keturias laisves – prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo;

21.

mano, kad atsižvelgiant į nuolatinį, o ne, kaip manyta, ciklinį maisto produktų kainų kilimą, reikėtų persvarstyti Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones, ribojančias maisto produktų pasiūlą; mano, kad BŽŪP gali vaidinti labai svarbų vaidmenį stabilizuojant maisto produktų kainas;

22.

pakartoja savo nuomonę, kad būtų naudinga mokesčių naštą iš darbo srities perkelti į aplinkos būklės blogėjimo sritį, nes tai – veiksmingas būdas spręsti aplinkos apsaugos ir užimtumo problemas; taip pat mano, kad našta darbo srityje turi būti sumažinta siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir kovoti su šešėline ekonomika;

23.

pabrėžia, kad dėl to, jog nepavyko iki galo sukurti vidaus rinkos, ES produktyvumas mažesnis, nei leidžia potencialas, ir tai trukdo visapusiškai pasinaudoti pasaulio rinkos galimybėmis; mano, kad prekių vidaus rinka yra palyginti gerai integruota, tačiau paslaugų rinka, įskaitant finansines paslaugas, išlieka gana suskaidyta; ragina greičiau integruoti paslaugų rinką, nuosekliai ir susietai taikant sutartas taisykles bei užtikrinant, kad jų būtų laikomasi, taip pat panaikinant konkurencijos ir patekimo į rinką kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingoje ir dinamiškoje ekonomikoje svarbu teikti veiksmingas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas priimtinomis kainomis;

24.

pabrėžia, kad nuostatos dėl keturių laisvių turėtų būti taikomos vienodai visoje Europos Sąjungoje ir turėtų būti atliekama nuolatinė jų laikymosi stebėsena;

25.

pabrėžia, kad, užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir veiksmingą konkurenciją visos Europos integruotose rinkose, būtina atverti konkurencijai tinklų pramonės šakas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad viešoji nuosavybė, susijusi su elektros ir dujų rinkomis, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių šių rinkų iškraipymus Europos lygmeniu, ir kad toliau turėtų būti didinamos paskatos konkuruoti šiose rinkose; yra įsitikinęs, kad Europos infrastruktūros plėtra, tobulinimas ir susiejimas, ypač daug dėmesio skiriant tarpvalstybiniams projektams ir vadinamosios senosios bei naujosios Europos tinklų sujungimui, turėtų padėti kuriant tinkamas sąlygas, padėsiančias iš esmės padidinti transporto, energetikos ir informacijos bei ryšių technologijų sektorių produktyvumą;

26.

pažymi, jog reikia koordinuotos fiskalinės programos, kuri turėtų būti palanki bendrovėms, ypač MVĮ, ir pritaikyta ekonomikos augimo atkūrimui bei užimtumo didinimui;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės finansavimo srityje Europos Sąjunga turi skatinti mokesčių sistemas, siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms kurti ir technologinėms naujovėms diegti; pažymi, kad šiuo tikslu, inter alia, gali prireikti sumažinti mokesčius, kurie riboja efektyvumą ir darbo vietų, visų pirma skirtų tam tikroms socialinėms grupėms, pvz., moterims, ilgalaikiams bedarbiams ir senyvo amžiaus žmonėms, kūrimą;

28.

yra įsitikinęs, kad siekiant skatinti verslumo kultūrą ir kurti MVĮ veiklai palankią aplinką, būtina racionalizuoti institucinę novatoriškumo valdymo programą ir ją paremti veiksminga finansavimo sistema, pagal kurią būtų teikiamas finansavimas visais naujovių diegimo etapais – nuo idėjos sukūrimo iki jos įgyvendinimo įmonės lygmeniu; pabrėžia, jog struktūrinė politika turi būti rengiama lanksčiai siekiant užtikrinti kūrybinę saviraišką ir palengvinti pelningą kūrybinių idėjų panaudojimą;

29.

tvirtai įsitikinęs, kad geresnis reglamentavimas ir ambicingų siekių sumažinti naštą, atsirandančią dėl naujų ES teisės aktų, įgyvendinimas prisideda prie konkurencingesnės verslo aplinkos kūrimo ir skatina privačią iniciatyvą; ragina valstybes nares užsibrėžti tokius pat ambicingus siekius atsižvelgiant į visų lygmenų nacionalinės teisės aktus; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas valstybių narių institucinių ir administracinių pajėgumų veiksmingumui stiprinti;

30.

mano, kad aktyvi darbo politika turėtų apimti darbo rinkos lankstumui ir užimtumo saugumui skirtos politikos derinimą su naujomis saugumo formomis, įskaitant motyvavimą aktyviai ieškoti darbo, taip pat geresnį pokyčių prognozavimą ir teigiamą pokyčių, įskaitant ekonominį restruktūrizavimą, valdymą, siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir palengvinti prisitaikomumą; yra įsitikinęs, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kaip veiksmingiau užmegzti ryšį su piliečiais ir patenkinti jų lūkesčius bei poreikius;

31.

mano, kad reikėtų vystyti darbo visą gyvenimą aspektą, siekiant aktyviai spręsti demografines problemas, įskaitant pensijų sistemų modernizavimą, ir siekiant užtikrinti finansinį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

32.

mano, kad švietimas yra pagrindinė ilgalaikio ekonomikos augimo prielaida ir veiksminga priemonė kovojant su skurdu bei socialine atskirtimi ir pagerina žmonių gyvenimo lygį; rekomenduoja, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės įdiegtų veiksmingesnes priemones ir daugiau investuotų į švietimą, kad būtų sudarytos didesnės galimybės visiems gauti išsilavinimą ir mokytis;

33.

mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus, dalyvautų tęstiniame mokyme ir mokyme darbo vietoje visą gyvenimą, veiksmingos mokymosi visą gyvenimą strategijos gali atsverti neigiamą ES darbo jėgos senėjimo poveikį; tačiau mano, jog būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant padidinti pagrindinius jaunimo įgūdžius, smarkiai sumažinti mokyklos nebaigusių mokinių ir apskritai per mažai įgūdžių turinčių asmenų skaičių, taip pat siekiant padidinti socialinę migrantų ir neįgaliųjų integraciją bei jų užimtumo lygį (visų pirma skatinant juos kaupti įgūdžius);

34.

yra tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų apsvarstyti veiksmingą imigracijos politiką atsižvelgiant į įgūdžių stoką ir darbo rinkos reikalavimus; mano, kad tolesnis visapusės Europos migracijos politikos, papildančios valstybių narių politikos kryptis, vystymas lieka svarbiausiu prioritetu siekiant išspręsti problemas ir pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia migracija naujojoje globalizacijos epochoje;

35.

mano, kad ekonomikos augimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, taip pat didesnio Europos Sąjungos ekonominio atvirumo skatinimas ir toliau labai svarbūs siekiant tinkamai valdyti migracijos srautus bei kovoti su nelegalios imigracijos priežastimis ir ją skatinančiais veiksniais; pripažįsta, kad Europos Sąjungai nedelsiant reikalinga nuosekli legalios (pvz., ekonominės) migracijos politika;

36.

pritaria Komisijos rengiamoms atskirų šalių ataskaitoms; vis dėlto ragina dirbti sistemingiau dėmesį kreipiant ne tik į pasiekimus, bet ir į trūkumus; remia Komisijos pasiūlymą nustatyti stebėtinas ypatybes, nes tai – sudėtinė daugiašalio stebėjimo proceso dalis ir galimybė pagerinti nacionalinės politikos atsaką; pripažįsta, kad reikia didinti regioninio lygmens vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kaip numatyta 2007–2013 m. sanglaudos politikos naujosios kartos programose;

37.

apgailestauja, kad Lisabonos strategija nepakankamai atsispindi daugelio ES valstybių nacionalinėse politikos kryptyse; mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Lisabonos strategijos įgyvendinimą svarbu mobilizuoti visus suinteresuotuosius ūkio subjektus; visų pirma mano, kad platesnis socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų, regioninės ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimas padės pagerinti Lisabonos strategijos rezultatus ir viešųjų diskusijų dėl atitinkamų reformų kokybę; pritaria Komisijos pasiūlymui raginti valstybes nares labiau bendradarbiauti su nacionaliniais ir regioniniais parlamentais, rengiant metinius debatus dėl atitinkamų nacionalinių reformų programų įgyvendinimo;

38.

ragina Tarybą atsižvelgti į toliau nurodytus pakeitimus:

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai bei Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.