28.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/57

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl „Mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi ir poveikio tiekėjams ir vartotojams“

(2009/C 175/10)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. rugsėjo 27 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi ir poveikio tiekėjams ir vartotojams.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. lapkričio 18 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Madi SHARMA, bendrapranešėjis Gerhard ROHDE.

449-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gruodžio 3–4 d. ( posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 136 nariams balsavus už, 21 – prieš ir 20 susilaikius.

1.   Išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai

1.1   Didelio masto mažmeninės prekybos sektorius Europoje yra labai svarbus dėl jo finansinio indėlio į ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir dėl vartotojams siūlomo plataus pasirinkimo. Pastaruoju metu apie šio augimo poveikį buvo pateikta dokumentais paremtų įrodymų ir tvirtinimų. Lisabonos strategijos kontekste, siekiant skatinti konkurencingumą, augimą ir kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, šioje nuomonėje nustatomos konkrečios sritys, kurios turėtų padidinti sektoriaus skaidrumą ir sąžiningumą bei apsaugoti mažmenininkus, tiekėjus, darbuotojus ir vartotojus.

1.2   Šiuo metu ES Komisijos Vidaus rinkos ir Įmonių generaliniai direktoratai atlieka mokslinius didelio masto mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi tyrimus; visų pirma tiriama tiekimo grandinės pelnas, jos ilgis ir suinteresuoti subjektai, taip pat visas mažmeninės prekybos sektorius. Užimtumo generalinis direktoratas tirs, kokių įgūdžių mažmeninės prekybos sektoriui prireiks iki 2020 m. Visais atvejais, kur tai įmanoma, Komitetas siūlo savo paramą Komisijai.

1.3   Komitetas teikia šias rekomendacijas ir siūlo imtis priemonių, kurios – visada laikantis tvarumo principų – išlaikytų augimą, užtikrintų sveiką mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų konkurenciją, apsaugotų darbuotojus ir duotų ilgalaikės naudos vartotojams

1.4   EESRK ir toliau stebės mažmeninės prekybos vystymąsi, visų pirma analizuodamas didžiųjų prekybos centrų raidą mažesnėse Europos šalyse, taip pat sektorius (pavyzdžiui, buitinės technikos), kurių šiuo metu atliekamas tyrimas neapima.

1.5   Po EESRK užsakyto mokslinio tyrimo paaiškėjo (1), kad Vakarų Europos maisto produktų ir drabužių bei kituose sektoriuose, pavyzdžiui, „pasidaryk pats“, sporto prekių, laisvalaikio prekių ir kultūros sektoriuose esama didelio masto mažmeninės prekybos sektoriaus koncentracijos. Tačiau iš esmės tai nėra susiliejimų, perėmimų ar įsigijimų šiuose sektoriuose poveikio rezultatas. Tiesa, pastaruoju metu atsirado stambių tarptautinių mažmeninės prekybos įmonių, vis dėlto mažmeninės prekybos sektorius daugiausia orientuojasi į nacionalinį lygmenį.

1.6   Mažmeninės prekybos augimas ir sėkminga veikla daro teigiamą poveikį Europos ekonomikai. Daug mažmeninės prekybos įmonių, kadaise buvusių MVĮ, kad pasiektų gerų rezultatų, tapo veiksmingesnės, konkurencingesnės ir stengėsi geriau patenkinti pirkėjų poreikius. Augo tiek privačios, tiek kooperacijos modeliu ir socialinės ekonomikos modeliu paremtos įmonės. Daug Europos įmonių šiuo metu sėkmingai veikia tarptautiniu mastu, kuria naujas įmones Kinijoje, JAV, Tolimuosiuose Rytuose ir Rusijoje. Tvirta padėtis savo šalies rinkoje leido sėkmingiausioms įmonėms eksportuoti savo verslo modelius į kai kurias sudėtingiausias pasaulio mažmeninės prekybos rinkas. Tai davė daug naudos tų įmonių darbuotojams, akcininkams ir Europos vartotojams, kurie gali rinktis iš platesnio produktų asortimento ir pasinaudoti kainų konkurencija.

1.7   Mažmeninė prekyba yra dinamiškas, novatoriškas ir konkurencingas sektorius; nuolat atliekami nacionalinių konkurencijos įstaigų tyrimai parodė jo gyvybingumą ir konkurencingumą (2). Svarbu, kad nebūtų baudžiama už sėkmingą komercinę veiklą, išskyrus tokius atvejus, jei vykdoma veikla nesuderinama su vidaus rinkos kūrimu, ypač jei nėra akivaizdžių įrodymų dėl to, kad piktnaudžiaujama padėtimi rinkoje arba vartotojams daroma žala, pažeidžiant ES sutarties 81 straipsnį. Konkurencinga rinka yra veiksmingas būdas apsaugoti vartotojus, o gamybos našumas gali duoti dar daugiau naudos. Laisvoje ir sąžiningoje rinkoje mažmeninės prekybos įmonės konkuruoja tarpusavyje dėl teikiamų paslaugų, produktų kokybės ir kainos santykio.

1.8   Nors ir egzistuoja akivaizdūs skirtumai ir neatitikimai tarp 27 valstybių narių ekonomikos, Komitetas mano, kad būtina siekti sutarimo, ar netgi suderinimo Europos lygiu, kad prekyba galėtų atlikti savo visuotinės paslaugos vaidmenį. Tokio tikslo būtų galima pasiekti Europoje sukūrus darnią priemonių ir prekybos veiklos atsekamumo sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas šios ekonominės veiklos vystymuisi.

1.9   Norint užtikrinti skaidrias tiekėjų ir didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių tarpusavio veiklos procedūras, EESRK rekomenduoja tęsti diskusiją apie tai, ar savanoriškas profesinės etikos kodeksas, reguliuojantis mažmenininko ir tiekėjo santykius valstybių narių lygmeniu, gali teikti papildomą naudą ir ar jis atitinka ES konkurencijos teisę, taip pat aiškiai ir skaidriai ištirti tiekimo grandinę, kurioje, be pirminio tiekėjo ir didelio masto mažmeninės prekybos įmonės, veikia daug kitų suinteresuotų subjektų.

1.10   Nacionaliniu lygmeniu būtų galima sukurti savireguliavimo savanorišką profesinės etikos kodeksą, paremtą raštiškomis mažmenininko ir tiekėjo sutartimis, kurios apimtų visos tiekimo grandinės operacijas – „nuo lauko iki stalo“.

1.11   Šis kodeksas turėtų leisti didesniam skaičiui mažoms ir amatininkų įmonėms patekti į mažmeninės prekybos sektorių užsitikrinant būtiniausias garantijas.

1.12   Šis profesinės etikos kodeksas leistų išsaugoti dabartinį prekybos ir derybų lankstumą, leidžiantį prisitaikyti prie staigių sąlygų permainų (pvz., dėl infliacijos arba naftos kainų šuolių). Kodeksas būtų naudingas tiek tiekėjui, tiek mažmenininkui, kartu neleistų didelio masto mažmeninės prekybos įmonei ir (arba) stambiems tiekėjams daryti spaudimą arba piktnaudžiauti padėtimi rinkoje.

1.13   Į tokį kodeksą būtų galima įtraukti:

—

standartines mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo verslo veiklos sąlygas, kur būtų nustatytas laikotarpis pranešimui dėl šių sąlygų pakeitimų, įskaitant sutarčių nutraukimą,

—

draudimą mažinti sutartas kainas atgaline data darant spaudimą,

—

draudimą darant spaudimą įtraukti įpareigojimą prisidėti prie kitų, pradinėje sutartyje nenumatytų rinkodaros sąnaudų ar mažmeninės prekybos įmonės sąnaudų,

—

draudimą reikalauti, kad tiekėjai mokėtų mažmeninei prekybos įmonei kompensacijas už jos negautą pelną, nebent tai būtų nustatyta ir susitarta iš anksto, arba tais atvejais, kai tiekėjas nepristatė reikalingo prekių kiekio,

—

draudimą grąžinti neparduotas prekes, išskyrus konkrečius, sutartyje nustatytus atvejus,

—

draudimą reikalauti mokėti už bet kokį pradinėje sutartyje nenumatytą nusidėvėjimą, aplaidumą ar trūkumus, viršijančius sutartyje numatytas aplinkybes,

—

draudimą mokėti vienkartines sumas, siekiant užsitikrinti užsakymus ar pozicijas; kalbant apie reklamą, visi mokėjimai turi būti parodyti aiškiai ir skaidriai,

—

visi su reklama susiję aspektai turi būti abiejų šalių aptarti iš anksto, nustatant aiškų laikotarpį pranešimams pateikti ir raštu nustatant aiškias su reklama susijusias sąlygas,

—

atsakomybė už mažmeninės prekybos įmonės prognozavimo klaidas, įskaitant ir reklamavimo laikotarpius, negali būti perduota tiekėjui. Jei prognozavimas vykdomas kartu su tiekėju, visos sąlygos turi būti išdėstytos dokumentuose,

—

atsižvelgdami į vartotojų pageidavimą, gamintojai ir mažmenininkai turėtų nurodyti parduodamų prekių, visų pirma importuotų, savybes ir gamybos sąlygas,

—

sutartyje turi būti numatyta galimybė tiekėją informuoti raštu apie procedūrą, taikytiną klientui pateikus reklamaciją.

1.14   Su šiuo kodeksu turi būti supažindinti visi mažmeninės prekybos įmonės pirkimų skyriaus ir vadovaujantys įmonės darbuotojai. Be to, mažmeninės prekybos įmonės turėtų paskirti pareigūną, kuris būtų atsakingas už įmonės veiklos suderinimą su kodeksu, taip pat registruotų sutartis su tiekėjais ir automatiškai informuotų tiekėjus apie pasikeitusias sutarties sąlygas.

1.15   Be to, EESRK rekomenduoja paskirti tarpininką nacionaliniu lygmeniu, suteikiant jam teisę spręsti ginčus, vertinti ir stebėti kodekso įgyvendinimą, taip pat rinkti informaciją iš visų suinteresuotų subjektų ir aktyviai tirti kodekso pažeidimus. Šis pasiūlymas atitinka EESRK rekomendaciją dėl Europos smulkiojo verslo akto.

1.16   Su prekyba susijusius Europos teisės aktus reikia veiksmingai įgyvendinti. Tačiau visų pirma būtina pakeisti nustatytas mokėjimo sąlygas taip, kad mokėjimo laikotarpis būtų maksimalus. Nors teisės aktai jau egzistuoja, jie buvo perkelti į nacionalinę teisę minimaliai juos suderinant arba su atsisakymo nuostatų straipsniais.

1.17   Kalbant apie paraiškas leisti statyti didžiąsias mažmeninės prekybos įmones, atitinkami valdžios institucijų departamentai turėtų parengti „konkurencijos testą“, pvz., nustatantį tikrąjį jų poreikį, arba pasiekti, kad vietos valdžios institucijos vykdytų politiką, kuria pirmenybė teikiama miesto centrui, t. y. galėtų įvertinti įvairių prekybos formų realią konkurenciją vietos lygiu, dabartinius žemės savininkus, infrastruktūrą ir naudą bendruomenei. Tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad bus sprendžiami susirūpinimą keliantys klausimai dėl dabartinės ir būsimos prekybos pasiūlos įvairovės, būtinybės gyvenamuosiuose centruose išlaikyti tiek mažas vietos parduotuvėles, tiek didžiąsias mažmeninės prekybos įmones ir prekybos centrus.

1.18   Mažmeninė prekyba dažniausiai veikia nacionaliniu lygmeniu, todėl norint kad profesinės etikos kodeksas būtų veiksmingai įgyvendintas, valdžios institucijos (nacionalinės konkurencijos įstaigos) turėtų reguliariai persvarstyti visus tarpininko pranešimus dėl problemiškos praktikos, joms turi būti suteikta teisė prašyti informacijos tiesiogiai iš mažmenininkų ir (arba) tiekėjų bei gauti pirminio tyrimo rezultatus ir ataskaitą apie pramonės pažangą. Atsirandant nepagrįstiems kaltinimams, reikėtų parengti teisės aktus šioms problemoms spręsti. Šią valdžios instituciją reikėtų skatinti propaguoti visiems grandinės suinteresuotiems subjektams tokio profesinės etikos kodekso naudą ir privalumus bei reikalauti jo laikytis.

1.19   Valstybės narės turėtų užtikrinti sąlygas, kurios sudarytų galimybes skatinti aukštą mažmenininkų konkurencijos lygį nepažeidžiant būtinos pusiausvyros tarp įvairių sektorių ir miestų planavimo tvarkos, kad vartotojai galėtų pasinaudoti žemesnėmis kainomis ir platesniu pasirinkimu.

2.   Pagrindimas

2.1   CCMI skatina Bendrijos veiksmų, susijusių su pagrindinėmis pramonės permainomis, kurios atsirado Sąjungai išsiplėtus, koordinavimą ir darną ir užtikrina pusiausvyrą tarp poreikio vykdyti socialiai priimtinus pakeitimus ir išlaikyti ES pramonės konkurencingumą.

2.2   Naujausi duomenys rodo, kad auga ir didelio masto mažmeninės prekybos sektorius ir jo poveikis visuomenei. Atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, kuria siekiama didinti konkurencingumą, augimą ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, šioje nuomonėje bus siekiama nustatyti tas vertės grandinės konkrečias sritis iki vartotojų, kuriose gali prireikti ES veiksmų arba priemonių.

2.3   Rengiant šią nuomonę, EESRK užsakė tyrimą, kuriame buvo bandoma apibrėžti didelio masto mažmeninę prekybą (žr. London Economic study 1 priedą). Tačiau, kaip teigiama tyrime, kiekvienai bandomajai apibrėžčiai nustatyti rodikliai lėmė skirtingus rezultatus. Dėl didelio mažmeninės prekybos įmonių, didesnių už MVĮ, skaičiaus ir nepakankamų statistikos duomenų, pirmiausia naujose valstybėse narėse, šioje nuomonėje buvo naudojamos suvestinės apibrėžtys. Didžiosios mažmeninės prekybos įmonės yra įmonės, užimančios daugiau nei 5 proc. rinkos, arba jų apyvarta yra didesnė nei 200 mln. eurų ir kuriose dirba 250 ar daugiau žmonių. Be to, vertėtų išnagrinėti penkias didžiausias įmones kiekvienoje rinkoje, bei šio verslo modelio privatų arba socialinį pobūdį.

2.4   Šiame tyrime buvo analizuojami aštuonių Europos valstybių: JK, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Rumunijos, Lenkijos ir Čekijos maisto produktų ir drabužių sektoriai. Didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių koncentracija kituose sektoriuose, pavyzdžiui, „pasidaryk pats“, elektros, laisvalaikio ir kultūros, yra akivaizdi, bet ji nebuvo analizuojama šiame tyrime. Nuomonėje atliekamas tyrimas remiasi statistiniais duomenimis (3). Buvo atlikta daug papildomų tyrimų vertinant įvairius sektorius visoje tiekimo grandinėje, įskaitant darbuotojus ir vartotojus; į šiuos tyrimus buvo atsižvelgta siekiant pabrėžti sunkumus renkant faktinius duomenis ir iki šiol atliktų mokslinių tyrimų mastą (4).

2.5   ES didelės mažmeninės prekybos įmonės, siūlydamos platų prekių pasirinkimą, pritraukia vis daugiau pirkėjų. 2005 m. duomenys rodo, kad „Carrefour“ (Prancūzija), „Metro Group“ (Vokietija), „Tesco“ (JK) ir „Rewe“ (Vokietija) užima didžiausią rinkos dalį Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje. 2005 m. Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Švedijoje daugiau nei 70 proc. maisto produktų rinkos teko 5 didžiausioms mažmeninės prekybos įmonėms.

2.6   Daug didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių, įskaitant kooperacijos ir socialinės ekonomikos mažmeninės prekybos modelius, pradėjo būdamos MVĮ, ir iš jų įspūdingo augimo galima būtų pasimokyti. Visos jos nemažai prisidėjo prie Lisabonos darbotvarkės skatindamos konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Didelio masto mažmeninę prekybą remia stambus ir dažnai koncentruotas didmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos sektorius. Dominuojančių tiekėjų spaudimas daro poveikį mažmenininkų pelno maržai ir MVĮ sektoriaus tiekėjų konkurencingumui. ES Komisijos tyrimų rezultatų laukiama po keleto metų; Vidaus rinkos ir Įmonių generaliniai direktoratai tirs tiekimo grandinės ilgį ir suinteresuotų subjektų skaičių bei pelno pasiskirstymą visame mažmeninės prekybos sektoriuje.

2.7   Mažmeninės prekybos sektoriaus augimas ir raida, įskaitant specializuotų parduotuvių atsiradimą drabužių sektoriuje, turi rimtų pasekmių bendrovėms, įskaitant MVĮ ir savarankiškai dirbančius asmenis, darbuotojams, tiekėjams ir vartotojams. Šioje nuomonėje savo iniciatyva CCMI nagrinėja objektyvius duomenis apie didelio masto mažmeninės prekybos sektoriaus vystymąsi per pastaruosius penkerius metus, o ypatingas dėmesys skiriamas Europos didelio masto mažmeninei prekybai, visų pirma maisto produktų ir drabužių srityje.

2.8   Dabartinės padėties maisto produktų ir drabužių srityje apžvalga:

—

mažmeniniai maisto pardavimai 2006 m. sudarė 754 mlrd. eurų (5), t.y. 3,4 proc. realiąja išraiška daugiau, palyginti su 2003 m. Kaip matyti iš duomenų, Prancūzijai, JK ir Vokietijai teko daugiau kaip 65 proc. visų pardavimų; Italija, Ispanijai ir Lenkijai – 30 proc. Rumunijai, Vengrijai ir Čekijai kartu teko mažiau kaip 5 proc. visų išlaidų;

—

sunkiau gauti drabužių mažmeninės prekybos duomenis. Mažmeniniai pardavimai 2006 m. sudarė 120 mlrd. eurų; nuo 2003 m. jų apimtys realiąja išraiška išaugo 2,5 proc. Beveik visi mažmeniniai pardavimai vyko JK, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, nors taip gali būti dėl to, kad naujų valstybių narių duomenys sunkiai prieinami;

—

didžiausią apyvartą nacionaliniu lygmeniu turinčios mažmeninės prekybos įmonės veikia maisto sektoriuje; didžiausias operatorius „Tesco“ gerokai pirmauja savo konkurentų atžvilgiu – 2006 m. „Tesco“ pardavimai buvo 10 mlrd. eurų didesni nei antroje vietoje esančio tinklo „Carrefour“;

—

palyginus maisto ir drabužių mažmeninės prekybos įmones, matyti, kad didžiausia mažmeninės drabužių prekybos įmonė („Marks and Spencer“) yra tik 25-oje vietoje;

—

daug didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių, kurios priskiriamos gastronomijos sektoriui, taip pat prekiauja drabužiais, tekstilės gaminiais ir elektros prekėmis, taigi jų apyvarta neapsiriboja vien maisto produktais;

—

nuo 2003 m. Italijoje ir Ispanijoje didelio masto mažmeninės prekybos maisto sektoriaus pardavimai padidėjo daugiau nei 25 proc., Čekijoje ir Rumunijoje jie taip pat augo labai greitai (nors Rumunijoje augimas prasidėjo nuo labai žemos pradinės padėties);

—

tik trijose iš devynių tirtų valstybių didžiosios mažmeninės prekybos įmonės veikė drabužių sektoriuje; Vokietijoje ir JK didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių pardavimai augo stabiliai (atitinkamai 5 proc. ir 3 proc.). Vis dėlto vienos didžiosios mažmeninės prekybos įmonių Italijoje („Benetton Group“) pardavimai 2003–2006 m. laikotarpiu sumažėjo (6).

2.9   Šiuo metu maisto ir gėrimų sektoriuje (gastronomijos prekės) visame pasaulyje pastebimas sparčiausias per pastaruosius dešimtmečius išlaidų (žaliavų kainų) augimas. Visų pirma tai pasakytina apie grūdų kainas, kurios daro poveikį pagrindiniams maisto produktams ir gyvulių pašarams, nes dėl išaugusios gerovės pasaulyje, prasto derliaus ir vyriausybių vykdomos biodegalų politikos, kuri daro poveikį pasiūlai, kainos pakils iki naujų aukštumų ir tai atsilieps vartotojams.

2.10   Šiuo metu lyginamasis produktų krepšelis yra gerokai brangesnis nei ankstesniais metais ir jo kaina įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Pastaruoju metu išaugusios žaliavų kainos gali niekais paversti visą tiekėjų pelną. Netgi jei mažmeninės prekybos įmonės dirba gaudamos mažesnes pelno maržas, kainų, kurias moka vartotojai kasose, padidėjimas atsiliepia valstybės iždo infliaciniams rodikliams, o tai savo ruožtu atsiliepia kolektyvinėms deryboms su darbuotojais dėl atlyginimo. Vartotojų kainų infliacija kartu su augančiomis naftos kainomis daro poveikį visai tiekimo grandinei ir vartotojams, tai kelia visų susirūpinimą.

2.11   Kadangi dėl didelės konkurencijos vartotojai gali laisvai pasirinkti mažmeninės prekybos įmones, mažmenininkai daro viską, kad padidintų veiksmingumą ir masto ekonomiją. Daug tiekėjų įmonių augo kartu vystantis mažmeninės prekybos įmonei, ir iš jų strategijų galima pasisemti vertingos patirties.

Tiekimo grandinė tiek maisto produktų, tiek drabužių sektoriuose gali būti ilga, viso šio proceso metu suinteresuoti subjektai, tarp jų platintojai, pakuotojai, antriniai gamintojai, perdirbėjai ir didmenininkai, gali pridėti savo pelno maržą.

2.12   Drabužių sektoriuje visoje Europoje kainos yra palyginti stabilios, visų pirma dėl to, kad dėl besikeičiančių vartojimo modelių, tarptautinės prekybos liberalizavimo, Kinijos kaip pirmaujančios drabužių gamintojos pozicijų stiprėjimo ir tvirtėjančių Europos valiutų lėtai augo ES ekonomika. Be to, keičiasi rinkos dinamika, nes tradiciniai maisto prekybos centrai plečia savo prekybą ne maisto produktais, ypač drabužiais, o mažesnes specializuotas nepriklausomas parduotuves keičia prekybos tinklai, pvz., „Zara“ ar „H&M“ (7).

2.13   Kainų indeksų skirtumo raida nebūtinai atspindi kainų pasiskirstymo, t.y. kainų lygio skirtumų raidą (8). Be to, reikėtų atsargiai vertinti šio tyrimo išvadas. Kainų raidos skirtumai nebūtinai atspindi gamintojų ir mažmenininkų pelno maržos pokyčius. Taip atsitinka dėl to, kad kainoms poveikį daro daug kitų kintamųjų, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (9), atlyginimų, importo kainų pasikeitimai ar technologijų pažanga galėtų paaiškinti vartotojų kainų kilimą ar mažėjimą, kuris gali būti nesusijęs su gamintojų kainomis.

2.14   Europos mažmenininkai sutinka, kad tvaraus vartojimo ir tvarios gamybos užtikrinimas yra vienas svarbiausių ateities iššūkių. Mažmenininkai kasdien susiduria su kintančiais vartotojų reikalavimais, nuolat didėjančiu tinkamos ir tikslios informacijos poreikiu, sparčiu naujų ekologiškų produktų pateikimu rinkai ir net „ekologiškesniais“ tiekimo grandinės procesais. Šiomis sąlygomis Europos mažmenininkai savanoriškai siūlo Tvaraus vartojimo veiklos programą ir Mažmenininkų aplinkosaugos veiksmų programą; be to, jie glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija padėdami siekti iki numatytų 2020 m. su klimato kaita susijusių ES tikslų.

3.   Sritys, kurias reikia stebėti

3.1   Siekiant išsklaidyti toliau nurodytus pilietinės visuomenės nuogąstavimus, būsimi debatai dėl galimų priemonių turėtų remtis aiškiomis ir skaidriomis pranešimų apie netinkamą veiklą procedūromis ir visais atvejais nusiskundimai turi būti grindžiami įrodymais. Tai taikoma visiems suinteresuotiems subjektams.

3.2   Valstybės narės turi užtikrinti stiprią konkurenciją, sudarančią palankias sąlygas visų formų prekybos vystymui siekiant, kad ji būtų naudinga vartotojams tiek kainų, tiek ir pasirinkimo požiūriu.

3.3   Nacionaliniu lygmeniu taikomuose sąžiningą prekybos praktiką skatinančiuose teisės aktuose gali būti atsižvelgta į vietos socialinius prioritetus, pavyzdžiui, darbo valandas ar darbo teisės klausimus, todėl EESRK rekomendaciją dėl savanoriško profesinės etikos kodekso reikia rengti ir taikyti valstybių narių lygmeniu, kadangi mažmeninė prekyba labiausiai orientuojasi į vietos rinką.

3.4   Siekiant „geresnio reguliavimo“ (10), buvo vykdomos ES lygmeniu konkurenciją skatinančios reformos, panaikinant ribojančius teisės aktus, todėl EESRK teikia rekomendaciją dėl šio sektoriaus savireguliavimo. Nacionaliniu lygmeniu mažmenininkų parengtą profesinės etikos kodeksą būtų galima interpretuoti kaip mažmenininkų susitarimą, kuris prieštarauja konkurencijai. Tačiau valstybinės institucijos turi siekti peržiūrėti tokius kodeksus, kad padidintų skaidrumą ir mažmenininko ir tiekėjo sąžiningumą, ilgainiui tai bus naudinga ir vartotojams.

3.5   Mažmeninės prekybos ir tiekimo grandinės praktika dažnai tampa nepagrįstų kaltinimų objektu, todėl EESRK rekomenduoja valstybių narių lygiu būtinai parengti susitarimus ir savanorišką profesinės etikos kodeksą (žr. rekomendacijas ir išvadas), kad atremtų šiuos kaltinimus, ir šis procesas taptų skaidresnis, būtų apginti mažmenininkų ir tiekėjų interesai, o prireikus būtų leidžiama tarpininkams spręsti ginčą.

3.6   Konkurencijos politika ir kitos reguliavimo politikos sritys, darančios poveikį mažmeninės prekybos sektoriui, papildo prekybos politiką. Atrodo, pagrindinis politikos uždavinys – pasiekti tokią pusiausvyrą, kad mažmeninės prekybos įmonės galėtų naudotis masto ekonomijos teikiamais pranašumais pirkdamos ir vykdydamos veiklą, tačiau savanaudiškai nesinaudotų savo padėtimi rinkoje.

3.7   Kita savanoriško profesinės etikos kodekso taikymo sritis galėtų būti importas. Šiuo metu maisto produktų ir drabužių importas yra labai svarbus rinkos jėgų atžvilgiu. Paprastai importuotų maisto produktų dalis didesnė Vakarų šalyse; Rytų Europos valstybėse maisto produktų importas sparčiai auga.

3.8   Vakarų šalių drabužių sektoriuje importo skvarba yra labai didelė (11). Dažnai ji viršija 100 proc. Taip atsitinka dėl to, kad bendra eksporto vertė viršija bendrą gamybos vertę, t.y., tam tikra gaminių dalis importuojama ir vėliau reeksportuojama į kitas rinkas.

4.   Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojai

4.1   Mažmeninės prekybos sektorius dėl jame dirbančių žmonių skaičiaus yra gyvybiškai svarbus Lisabonos strategijai. Šiuo metu Užimtumo generalinis direktoratas atlieka naujų įgūdžių nustatymo ir jų poreikio ateityje bei užimtumo mažmeninės prekybos sektoriuje raidos tyrimą iki 2020 m. Panašiai tiriamas tekstilės gaminių, drabužių ir odos gaminių sektorius. Šie du tyrimai yra dalis 16 sektorių apimančio projekto, kuriuo siekiama nustatyti būsimų įgūdžių ir užimtumo raidą taikant bendrą įžvalgos metodologiją ir scenarijų analizę.

4.2   London Economics atliktas tyrimas parodė, kad JK didelio masto maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriuje dirba apie 1,2 mln. žmonių. Nors kitose šalyse šis skaičius daug mažesnis, apskritai Vakarų Europos šalių didžiosiose mažmeninės prekybos įmonėse dirba gerokai daugiau žmonių nei Rytų Europos šalyse. Nuo 2003 m. darbuotojų skaičius išaugo visose šalyse, išskyrus Prancūziją ir Čekiją, kur jis nepakito.

4.3   Įvairiose Europos šalyse didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių darbuotojų skaičiai labai skiriasi. JK ir Vokietijoje atitinkamai daugiau kaip 75 proc. ir 60 proc. maisto produktų parduotuvių ir prekybos centrų darbuotojų dirba didžiosiose mažmeninės prekybos įmonėse, Lenkijoje – apie 20 proc., o Rumunijoje – mažiau kaip 5 proc.

4.4   Apskritai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiau moterų palyginti su moterų dalyvavimu visoje Europos darbo rinkoje, tačiau šis skirtumas gerokai didesnis dešimtyje naujųjų valstybių narių nei ES 15 valstybių. Vienintelė išimtis yra Prancūzija, kurios didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose dirba mažiau moterų negu visuose ekonomikos sektoriuose apskritai.

4.5   Pastebima įdomių skirtumų valstybėse narėse, kalbant apie darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių. Pavyzdžiui, JK yra gerokai didesnė jaunų darbuotojų (iki 25 m. amžiaus) dalis nei visur kitur ir didesnė vyresnių kaip 65 m. amžiaus darbuotojų dalis (nors šis skaičius vis tiek labai žemas). Italijoje, Čekijoje ir Vengrijoje mažiau jaunų darbuotojų, bet daugiau 25–49 m. amžiaus darbuotojų.

4.6   Darbas ne visą darbo dieną yra labiau paplitęs didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose nei visoje Europos ekonomikoje, tačiau įvairiose šalyse, ES 15 valstybių ir naujose valstybėse narėse šie skaičiai gerokai skiriasi.

2008 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generalinis sekretorius

Martin WESTLAKE

(1)  „Didelės apimties mažmeninės prekybos sektoriaus raida per pastaruosius 5 metus“, EESRK CCMI, parengta London Economics http://www.eesc.europa.eu/sections/ccmi/externalstudies/documents/HVR_Final_Report_revised_with_annex.doc

(2)  JK Konkurencingumo komisijos maisto produktų rinkos tyrimas:

http://www.competition-commission.org.uk/inquiries/ref2006/grocery/index.htm. Galutinė redakcija turėtų būti paskelbta antrojoje 2008 m. pusėje.

[2] Austrian Federal Competition Authority inquiry on Supermarket Buyer Power: http://www.bwb.gv.at/BWB/English/groceries_sector_inquiry.htm

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  I) Tekstilės ir drabužių sektorių liberalizavimo poveikis kainoms (angl. Impact of Textiles and Clothing Sectors liberalisation on Prices), Kylio pasaulio ekonomikos institutas, Kylis, Vokietija. ES Komisija, Prekybos generalinis direktoratas. 2007 m. balandžio 18 d. galutinė ataskaita, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2007/june/tradoc_134778.pdf

II) Verslo ryšiai ES drabužių grandinėje: nuo pramonės iki mažmeninės prekybos ir paskirstymo (angl. Business relations in the EU Clothing Chain: from industry to retail and distribution). Bocconi universitetas, ESSEC verslo mokykla, Baker McKenzie. 2007 m. spalio mėn. galutinė ataskaita, http://ec.europa.eu/enterprise/textile/documents/clothing_study_oct_2007.pdf

(5)  Mažmeninės prekybos įmonių prekyba internetu taip pat įtraukta į bendro pardavimo duomenis ir šiame dokumente atskirai nenagrinėjama. Tačiau duomenys rodo, kad tokia prekyba auga ir JK ji sudaro 1–2 proc. maisto produktų pardavimo.

(6)  London Economics pranešimas „Didelio masto mažmeninės prekybos sektoriaus raida per pastaruosius 5 metus“, 2008 m. vasario mėn.

(7)  Bocconi universitetas, Verslo ryšiai ES drabužių grandinėje; (angl. Business relations in the EU Clothing Chain), 2007 m. spalio mėn. galutinė ataskaita. http://ec.europa.eu/enterprise/textile/documents/clothing_study_oct_2007.pdf

(8)  Pavyzdžiui, jei gamintojo kainos sudaro 100, o vartotojų kainos – 200, abiejų kainų 10 proc. augimas nereiškia, kad marža liks nepakitusi. Skirtingi maržos lygiai gali svyruoti nuo 100 (200–100) iki 110 (220–110).

(9)  „Buvo įvertinamos kainos, kurias realiai moka vartotojai, pavyzdžiui, jos apima prekių pardavimo mokesčius, pridėtinės vertės mokestį ir atspindi išpardavimų kainas“, Suderinti vartotojų kainų indeksai: trumpas vadovas naudotojams (angl. Harmonized Indices of Consumer Prices (HICPs) A Short Guide for Users), Eurostatas, 2004 m. kovo mėn.

(10)  http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/index_en.htm

(11)  Drabužių sektorius apima visus „drabužių siuvimo (gamybos), kailių išdirbimo ir dažymo“ gaminius.