Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl „Ekonominės demokratijos vidaus rinkoje“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. rugsėjo 27 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė savo nuomonę. (Pranešėja SÁNCHEZ MIGUEL).

449-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gruodžio 3–4 d. (2008 m. gruodžio 3 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 110 nariams balsavus už, 29 – prieš ir 22 susilaikius.

1.1 Viena pagrindinių sąlygų garantuojančių pagarbą Europos piliečių teisėms yra vidaus rinkoje pasiekta tikra demokratija; tik tai suvokę galėsime tikėtis, kad visi rinkos dalyviai supras rinkos svarbą Europos integracijai ir ją rems.

1.2 Iki šiol vartotojų apsauga buvo ta priemonė, kuri leido daryti pažangą siekiant skirtingų rinkos dalyvių pusiausvyros, tačiau Europos konkurencijos politika suteikė ir teisinių priemonių, kuriomis buvo mažinami konkurencijos apribojimai, darantys neigiamą poveikį vartotojams ir piliečiams apskritai.

1.3 Rinkos ekonominė demokratija reiškia ne tik lygybės tarp visų rinkos dalyvių užtikrinimą, bet ir geresnę piliečių gyvenimo kokybę. Šių tikslų galima siekti:

1.4 Siekiant šio tikslo reikia imtis konkrečių priemonių, kurios padidintų ir užtikrintų visų rinkos dalyvių pasitikėjimą. Šios priemonės galėtų būti sutelktos į:

1.5 EESRK atliko svarbų vaidmenį skatinant lygias teises visose politikos srityse ir aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą Bendrijos įstaigų, ypač susijusių su konkurencijos politika, veikloje. Komiteto nuomone, kad Lisabonos darbotvarkės tikslai būtų pasiekti kuriant konkurencingesnę ir dinamiškesnę ekonomiką, reikia užtikrinti ekonominę demokratiją vidaus rinkoje.

2.1 Lisabonos sutartyje, ES sutarties 6 straipsnyje (1), nustatyta, kad Sąjunga pripažįsta teises, laisves ir principus, išvardytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – PTCH) (2), kuri turi tokią pat teisinę vertę, kaip ir Sutartys.

2.2 Chartijoje nustatyta, kad inter alia lygybė, teisė į nuosavybę, vartotojų apsauga ir galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis yra pagrindinės Europos Sąjungos teisės, turinčios įtakos vidaus rinkos veikimui ir kūrimui.

2.3 Piliečių lygybės principas yra viena iš didžiausių ES vertybių (ES sutarties 2 straipsnis). Kadangi tai demokratinis Sąjungos principas, pagal ES sutarties 9 straipsnį ES privalo jo laikytis visoje savo veikloje, įskaitant vidaus rinkoje vykdomą ekonominę veiklą.

ES turi išskirtinę galią nustatyti vidaus rinkos veikimui reikalingas konkurencijos politikos taisykles (3) (3 straipsnio 1dalies b punktas).

2.4.1 Konkrečiai kalbant, visų pirma slapti susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (antimonopolinės taisyklės) laikomi nesuderinamais su vidaus rinka ir yra draudžiami, nes jie daro žalą vartotojams, įmonėms ir kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, darbuotojams.

2.4.2 Netinkamai taikant arba apskritai netaikant įmonių susijungimo taisyklių taip pat galima labai pakenkti vartotojams, įmonėms ir kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, darbuotojams.

2.4.3 Vertinant pasiektą veiksmingumą, reikėtų atsižvelgti į tai, ar susijungus įmonėms nepadaryta žalos vartotojams. Veiksmingumas turi būti didelis, greitai pasiekiamas ir naudingas vartotojams tose rinkose, kuriose kitu atveju veikiausiai iškiltų konkurencijos problemų.

Vartotojų apsauga yra ES pasidalijamosios kompetencijos sritis (4 straipsnio 2 dalies f punktas).

2.5.1 Apibrėžiant ir įgyvendinant kitas ES politikos sritis ir veiksmus, reikia atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus, kaip nustatyta naujajame Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 12 straipsnyje.

2.5.2 Taigi vartotojų politikai reikėtų taikyti horizontalųjį principą, aiškiai pripažintą pirminiuose Bendrijos teisės aktuose, pagal kuriuos, siekiant sukurti vidaus rinką, į vartotojų interesus reikia atsižvelgti visose atitinkamose politikos ir ekonomikos srityse, kad būtų galima užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje ES.

2.5.3 Teikdama pasiūlymus dėl vartotojų apsaugos teisės aktų derinimo, Komisija privalo daugiausia dėmesio skirti aukštam apsaugos lygiui (SESV 114 straipsnio 3 dalis). Šis Komisijos įpareigojimas reiškia, kad reikia ginti vartotojų interesus ir ES turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (SESV 169 straipsnis).

2.5.4 Iki šiol derinimas vartotojų apsaugos srityje buvo pagrįstas minimalaus derinimo principu (4), pagal kurį valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti didesnės apsaugos priemones ir todėl tarp vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos kūrimo sričių kartais kildavo teisinių konfliktų.

EESRK nuomonėje dėl konkurencijos ir vartotojų apsaugos reglamentavimo (5) atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors laisva konkurencija naudinga visiems rinkoms dalyviams, o ypač vartotojams, pagrindiniuose liberalizuotuose sektoriuose laisva konkurencija aiškiai ribojama, todėl konkurentai lieka rinkos nuošalyje, ir aiškiai ribojamos vartotojų ekonominės teisės.

2.6.1 Komitetas atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti vartotojų informavimo ir konsultavimo sistemas ir teigė, kad Europos konkurencijos tinklas turėtų pritaikyti savo veiklą taip, kad ji apimtų visą informaciją ir pastabas, kurias nacionalinės arba Bendrijos vartotojų organizacijos norėtų pateikti siekdamos veiksmingesnės rinkų konkurencijos politikos ir užtikrinti, kad būtų pripažintos vartotojų ekonominės teisės.

2.6.2 Kalbant apie antimonopolinių taisyklių pažeidimų padarytos žalos atlyginimą, EESRK jau pateikė nuomonę dėl Komisijos žaliosios knygos (6) ragindamas parengti bendras gaires, nustatančias ieškinio dėl žalos, padarytos dėl Sutarties 81 ir 82 straipsnių pažeidimų, atlyginimo pateikimo sąlygas.

2.6.3 EESRK taip pat pateikė nuomonę dėl Bendrijos reglamento dėl ekonominiams ir socialiniams vidaus rinkos dalyviams atstovaujančių institucijų, ypač vartotojų organizacijų, grupinių ieškinių žalos atlyginimui gauti (7).

2.6.4 Šiuo metu EESRK rengia nuomonę dėl baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (8) ir laukdamas šios nuomonės jau remiasi jos turiniu.

2.6.5 Todėl šios nuomonės tikslas – ne nagrinėti klausimus, susijusius su žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimu arba su vartotojų organizacijų grupiniais ieškiniais vidaus rinkoje, nes šiais klausimais EESRK savo poziciją jau išdėstė. Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominei demokratijai vidaus rinkoje.

3.1 Konkurencijos politikos tikslas – sudaryti ir užtikrinti konkurencingos rinkos veikimo sąlygas, naudingas tiek vartotojams, tiek įmonėms. Todėl reikia:

3.2 Todėl reikia užtikrinti ekonominę demokratiją vidaus rinkoje. Šį siekį galima įžvelgti Lisabonos darbotvarkės tiksluose, kuriais siekiama, kad ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomine erdve pasaulyje, turinčia sąlygų ilgalaikiam ekonomikos augimui, sukuriančia daugiau ir geresnių darbo vietų, bei didesnę socialinę sanglaudą (9).

Siekiant užtikrinti vidaus rinkos ekonominę demokratiją, gerinančią Europos piliečių gyvenimo kokybę, reikėtų imtis veiksmų ir siekti geresnių rezultatų trijose plačiose srityse.

Pirmoji sritis – tradicinių konkurencijos politikos priemonių, susijusių su antimonopolinėmis taisyklėmis, įmonių susijungimu ir valstybės pagalba, vystymas ir įgyvendinimas ypatingą dėmesį skiriant konkretiems, visų pirma liberalizuotiems, sektoriams.

3.3.1.1 Kitaip tariant, ši sritis susijusi su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kurios buvo perkeltos iš monopolinės sistemos į neseniai atvertą rinkos sistemą, kurioje viena įmonė užima dominuojančią padėtį ir konkurencija ribojama, nes nedaug kitų subjektų prasiskverbia į rinką.

3.3.1.2 Šioje srityje reikėtų remti vartotojų veiksmus, kuriais galima įgyvendinti antimonopolines taisykles. Kitaip tariant, pastebėję galimą antimonopolinių taisyklių pažeidimą, vartotojai turėtų vykdyti atitinkamas procedūras, nes jie įgalioti tai daryti. Siekiant šio tikslo, svarbiausia informuoti, šviesti vartotojus, ugdyti jų sąmoningumą ir, žinoma, vartotojams ir jų organizacijoms suteikti įgaliojimą veikti, įskaitant prieigą prie atitinkamų institucijų ir procedūrų.

Antroji sritis – vartotojams ir visiems asmenims, kurie gauna pajamų iš rinkoje vykdomos ekonominės veiklos, įskaitant darbuotojus, įtakos turinčios konkurencijos politikos tyrimas.

3.3.2.1 Dėl taisyklių nesilaikančių įmonių, kurios susitardamos tarpusavyje arba piktnaudžiaudamos dominuojančia padėtimi iškreipia konkurenciją, veiklos gali sumažėti nukentėjusiųjų šalių pajamos arba padidėti išlaidos, o tai pažeidžia nukentėjusiųjų teisę į šių pajamų nuosavybę ir jie tampa teisinio pažeidimo aukomis.

3.3.2.2 Todėl konkurencijos taisyklių pažeidimo padarinius galima lyginti su neteisėtu vartotojų, visų asmenų, kurie pajamas gauna iš savo ekonominės veiklos, ir rinkoje veikiančių įmonių, kurios laikosi konkurencijos taisyklių, pajamų pasisavinimu. Ši nauja konkurencijos apsaugos politikos vizija taip pat sustiprintų mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios, kaip žinia, yra Europos ekonomikos pagrindas, pozicijas.

Trečioji sritis – būtino Komisijos ir Europos konkurencijos tinklo narių, Komisijos ir nacionalinių teismų bei Komisijos ir nacionalinių vartotojų institucijų bei įstaigų bendradarbiavimo stiprinimas ir vystymas.

3.3.3.1 Tarpusavio parama padės greičiau nuspręsti, kas turėtų nagrinėti atitinkamą skundą, ir veiksmingiau nagrinėti bylas.

4.1 Siekdama tikros ekonominės demokratijos ES turėtų derinti savo konkurencijos politiką ir nacionalinių teisės aktų derinimo priemones su Europos vartotojų ir visų rinkos dalyvių poreikiais ir lūkesčiais. Todėl šiose srityse reikėtų imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti ir gerinti pasitikėjimą visomis rinkoje dalyvaujančiomis šalimis.

Kol nebus palyginamų teisės aktų, bent jau svarbiausiais klausimais, susijusiais tiek su daiktine, tiek su proceso teise, kaip pripažinta SESV 114 ir tolesniuose straipsniuose, ypač 116 straipsnyje, bus labai sunku kalbėti apie tikrą ekonominę demokratiją vidaus rinkoje.

4.2.1.1 Kalbėti apie deramą vidaus rinką įmanoma tik tada, kai vartotojai jaučiasi pakankamai saugūs ir nebijo įsigyti prekių bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, jei jie žino, kad yra atitinkamai ir veiksmingai apsaugoti tuo atveju, jei įmonės pažeistų jų ekonomines teises. Dėl tarpvalstybinio prekių ir paslaugų judėjimo vartotojai galės siekti geresnių sandorių, naujoviškų gaminių ir paslaugų, todėl galės priimti palankiausius sprendimus. Todėl labai svarbu mažinti vartotojų apsaugos teisės aktų skirtumus visoje ES.

Nors valstybės narės priėmė nacionalines nuostatas, atitinkančias 101 ir 102 straipsnius (anksčiau 81 ir 82 straipsniai), įvairūs nacionaliniai su konkurencija susiję teisės aktai vis dar labai skiriasi. Akivaizdžiai skiriasi ne tik dominavimo, piktnaudžiavimo ir ekonominės priklausomybės sąvokų apibrėžtys, bet ir procesines vartotojų teisės, vartotojų organizacijų vaidmens pripažinimas bei šių organizacijų ir nacionalinių konkurencijos institucijų santykiai.

4.2.2.1 Derinant nacionalinius teisės aktus taikomas minimalaus derinimo principas yra tinkamiausia priemonė siejant nustatytus vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos tikslus. Tačiau šis principas nesuderinamas su aukštu vartotojų apsaugos lygiu, kai kilmės šalies principas derinamas su kita vidaus rinkos nuostatų rūšimi dėl abipusio vartotojų apsaugos teisės aktų pripažinimo.

4.2.2.2 Siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio ir atsižvelgiant į naujausias Bendrijos vartotojų politikos strategijas (2002–2006 m. ir 2007–2013 m.), derėtų siekti visiškai suderinti svarbiausius atskirus klausimus, pavyzdžiui, principus, apibrėžtis ir konkrečius procedūrinius aspektus.

Konkurencijos taisyklių pažeidimo aukoms turi būti atlyginta veiksmingai ir už visą patirtą žalą, pažeidėjai neturėtų turėti galimybės nesąžiningai finansiškai pasipelnyti. Šiuo tikslu būtų galima taikyti įvairias priemones, pavyzdžiui:

4.2.3.1 Siekiant veiksmingiau atlyginti žalą, reikėtų nuspręsti, ar nacionaliniai teismai turėtų būti įgalioti priimti sprendimus dėl galutinio administracinių nuobaudų panaudojimo ir jų įtraukimo į civilinį procesą, kad būtų galima įvertinti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems dėl pažeidimų.

4.2.4 Kaip tam tikrais atvejais tinkamai derinti visą teisės aktų suderinimo procesą ir nesumažinti vartotojų apsaugos kai kuriose valstybėse narėse – tai vienas iš klausimų, į kurį reikėtų atsakyti vykdant teisines reformas, turinčias įtakos vidaus rinkos reguliavimui.

4.3.1 Vidaus rinkos taisyklių pažeidimai susiję su daugeliu ES pagrindinių teisių, pavyzdžiui, lygybės principu (Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnis), teise į nuosavybę (PTCH 17 straipsnis), vartotojų apsauga (PTCH 38 straipsnis) ir galimybe naudotis visuotinės svarbos paslaugomis (PTCH 36 straipsnis), kurias ginti taip pat privalo ES institucijos ir organai. Kai kurios iš šių teisių, ypač lygybė ir draudimas taikyti nevienodas sąlygas, buvo teisiškai įtvirtintos konkurencijos srityje kaip principas, kurio turi laikytis visi ekonomikos dalyviai tiek savo konkurentų, tiek vartotojų (11) atžvilgiu.

4.3.3 Aukšto apsaugos lygio nustatymą reikėtų laikyti viena iš pagrindinių teisių taikymo ir gynimo rinkoje priemonių, nes nustatant konkretų metodą arba atskirą procedūrą padidėtų biurokratinė našta. EESRK mano, kad derėtų naudoti turimas priemones vartotojų organizacijoms suteikiant daugiau įgaliojimų. Vertėtų tinkama politika ir kanalais skatinti į konkrečius ES ir valstybių narių teisės aktus, ypač susijusius su tam tikromis sritimis (pvz., sutartys dėl pagrindinių prekių ir paslaugų, antimonopoliniai ir neteisėti veiksmai), įtraukti nuostatas, kuriose būtų aiškiai pripažįstamos vartotojų ir visų kitų ekonominių teisių turinčių asmenų, įskaitant darbuotojus, teisės ir užtikrinti, kad jos būtų ginamos teisės aktais. Tai padėtų informuoti visuomenę ir skatinti gyventojų sąmoningumą. Kaip jau minėta, Komitetas mano, kad tai yra labai svarbu.

4.4.1 Lisabonos sutartyje (SESV 15 straipsnis) nustatyta, kad siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo. Skaidrumas – pagrindinė visuomenės palankumo Bendrijos politikai prielaida.

Dalyvavimą reikėtų skatinti įgyvendinant sklandžias, veiksmingas Komisijos, konkurencijos institucijų ir vartotojų organizacijų komunikacijos sistemas, kad būtų galima imtis tarpvalstybinių pažeidimų prevencijos pradiniame veiksmų etape, ir siekiant šio tikslo reikėtų atsakyti į tokius klausimus:

Europos Parlamentas siūlo įsteigti Europos vartotojų ombudsmeno pareigybę (12) ir pritaria sumanymui Europos Komisijoje paskirti patarėjus, atsakingus už ryšius su vartotojais. Šiuo tikslu būtų naudinga apsvarstyti galimybę įsteigti ad hoc pareigybę, panašią į Europos vartotojų ombudsmeno, arba dar geriau – esamam Europos ombudsmenui suteikti platesnius įgaliojimus. Siekiant taikyti pagrįstumo kriterijų aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo konkurencijos politikoje metodų atžvilgiu ir kuo geriau naudoti turimus išteklius, iš pradžių pakaktų tuose Komisijos departamentuose, kuriems ypač svarbi vartotojų politika, paskirti už ryšius su vartotojais atsakingą patarėją (13).

4.4.3 Galbūt reikės reformuoti administracinę tvarką Komisijoje, kad būtų galima nustatyti administracinių nuobaudų procedūras, visapusiškai laikantis konfidencialumo principo. Problemą būtų galima spręsti taikant Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, užtikrinantį prieigą prie bylos, teisę būti išklausytam, pareigą pagrįsti sprendimus ir teisę pateikti apeliaciją.

4.4.4 EESRK jau anksčiau nurodė, kad reikėtų pagerinti informacijos apie minimalius konsultacijų standartus teikimą, kiekvieną generalinį direktoratą įpareigojant įvertinti konsultacijų poveikį visiems pateiktiems, o ne tik strateginiams pasiūlymams (14). Be to, Komisija turėtų nagrinėti visiems Europos piliečiams labai svarbius klausimus, pavyzdžiui, kalbų, kuriomis vykdomos konsultacijos, klausimų neutralumo ir atsakymo pateikimo laikotarpio.

4.4.5 Nusprendus vartotojų organizacijoms ir kitoms atstovaujančioms institucijoms suteikti įgaliojimą aktyviai dalyvauti skundų pateikimo procese, reikėtų išspręsti klausimą dėl galimo jų vaidmens. Šį klausimą tinkamomis teisinėmis priemonėmis reikės spręsti, kai bus baigtos diskusijos dėl minėtos baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo.

4.4.6 Vienas iš svarbiausių uždavinių – didinti visuomenės informuotumą apie gyventojų dalyvavimo konkurencijos politikoje svarbą. Visuomenė neturėtų manyti, kad neįmanoma užkirsti kelio draudžiamai veiklai (pvz., kai kurių įmonių sudaromiems karteliniams susitarimams) arba kad tai padaryti įmanoma tik aukščiausiu politiniu ar ekonominiu lygmeniu. Reikėtų suprasti, kad ši veikla turi rimtų socialinių padarinių, kelia grėsmę ir net pažeidžia nukentėjusiųjų teisę į nuosavybę. Todėl šiais klausimais reikėtų diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip nustatyti tinkamiausias švietimo ir informavimo priemones siekiant užtikrinti, kad Europos vartotojai suvoktų tokios neteisėtos veiklos padarinius. Pirmiausia reikėtų toliau remti visą Europos vartotojų centrų tinklo veiklą. Labai svarbu toliau investuoti į centrų atidarymą bent jau visuose didžiausiuose valstybių narių miestuose bei į bendro pobūdžio ir konkretiems sektoriams skirtų reklaminių kampanijų vystymą, kurios padeda greitai ir veiksmingai informuoti gyventojus apie jų, kaip vartotojų, teises ir apie centrus arba įstaigas, į kurias jie turėtų kreiptis norėdami pateikti skundą arba gauti informacijos.

4.5.1 Bendrijos intervencijos, susijusios su visuotinės svarbos paslaugomis, teisinis pagrindas nustatytas SESV 14 straipsnyje ir protokole Nr. 26. Siekiant užtikrinti aukštą kokybės lygį, ekonominį prieinamumą ir saugumą, vienodas galimybes, visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių skatinimą, reikėtų iškelti ir išspręsti šiuos klausimus:

4.5.2 Bendrai šios paslaugos valdomos nepakankamai skaidriai, be to, verslo ir kitiems vartotojams taikomi nepagrįsti tarifai, todėl šiuos klausimus spręsti būtina.

4.6.1 ES turi išskirtinę galią nustatyti vidaus rinkos veikimui reikalingas konkurencijos taisykles.

4.6.2 Konkurencijos politika turi užtikrinti, kad vartotojai turėtų geriausią pasirinkimą kainų, kokybės ir įvairovės atžvilgiu, ypač kalbant apie pagrindines prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, maistą, būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą, energiją, transportą ir telekomunikacijas, siūlant jiems mažesnę kainą.

Tačiau reikia ne tik veiksmingos rinkos, bet ir geresnės gyvenimo kokybės, didesnės vartotojų gerovės. Siekiant šio tikslo, reikia įdiegti teisinę institucinę sistemą, kad vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti, o ne būtų laikomi pasyviais gerovės koncepcijos subjektais.

4.6.3.1 Šiuo tikslu reikėtų keisti dabartinę teisinę sistemą perorientuojant taisyklių aiškinimo būdus arba kuriant naujas juridines konkurencijos politikos institucijas. Galiausiai vertėtų apsvarstyti galimybę dabartines teisines priemones papildyti arba pakeisti naujomis.

2008 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generalinis sekretorius

Martin WESTLAKE

(1) Straipsniai sunumeruoti pagal Europos Sąjungos sutarties konsoliduotą redakciją ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, kuri paskelbta OL C 115, 2008 5 9.

(2) Tekste nurodoma 2007 m. gruodžio 12 d. (Strasbūras) pakeistos Chartijos redakcija, paskelbta OL C 303, 2007 12 14. Ši antroji redakcija buvo reikalinga todėl, kad po to, kai Chartija buvo pirmą kartą priimta 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, į ją reikėjo įtraukti išnašų paaiškinimus.

(3) Žr. Gaires dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 31, 2004 2 5, p. 5).

(9) Pirmininkavimo išvados. 2000 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimas Feiroje.

(10) Žr. Komisijos pasiūlymą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (COM(2007) 51 galutinis) ir ETT praktiką (bylos C-176/03 ir C-440/05).

(12) EPN Lasse Lehtinen pranešimas dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strateginės programos.

(13) Europos Bendrijos steigimo sutarties 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis“. Šis įsipareigojimas yra privalomas visiems Europos institucijose dirbantiems pareigūnams. Už ryšius su vartotojais atsakingo patarėjo postas padėtų atkreipti kitų pareigūnų dėmesį ir primintų jiems apie įsipareigojimus visuomenei kasdien dirbant savo darbą.