Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Brazilijos santykių

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. sausio 16 d. plenarinėje sesijoje nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. rugsėjo 30 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Paulo BARROS VALE, bendrapranešėjis Giuseppe Antonio Maria IULIANO.

448-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 22–23 d. (spalio 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 116 narių balsavus už ir 1 susilaikius.

1.1. Šioje nuomonėje analizuojama ES ir Brazilijos santykių raida bei naujasis politinis ir ekonominis Brazilijos vaidmuo, kuris tampa vis ryškesnis tarptautinėje arenoje.

1.2. 2007 m. patvirtinta naujoji ES ir Brazilijos strateginė partnerystė (1), kuri sudarė sąlygas 2007 m. liepos 4 d. surengti pirmąjį ES ir Brazilijos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą. Šioje nuomonėje EESRK pateiks rekomendacijų dėl Bendrajame veiksmų plane (parengtame remiantis Strateginės partnerystės dokumento turiniu) pateiktų pasiūlymų, būtent dėl: dalyvavimo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos, ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, socialinio dialogo, aplinkos, klimato kaitos, biodegalų ir imigracijos.

1.3. Atsižvelgiant į EESRK įgaliojimus, nuomonėje taip pat siūloma įsteigti ES ir Brazilijos pilietinės visuomenės apskritąjį stalą, panašų į tuos, kurie yra įsteigti su Indija ir Kinija. Naujajame apskritajame stale EESRK partnere būtų analogiška Brazilijos institucija – Brazilijos ekonominio ir socialinio vystymosi taryba, kurią 2003 m. įsteigė Luiz Inácio Lula da Silva. Nuomonėje pateikiami pasiūlymai dėl būsimų apskritojo stalo narių ir veiklos ir aptariami klausimai, kurie, Komiteto nuomone, turėtų būti įtraukti į apskritojo stalo darbotvarkę, būtent: ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, daugiašaliai santykiai, trišaliai ES ir Brazilijos santykiai su trečiosiomis šalimis bei Brazilijos vaidmuo MERCOSUR šalių integravimo procese ir ES bei MERCOSUR šalių santykiai.

2.1. Nuomone siekiama padėti įsteigti ES ir Brazilijos pilietinės visuomenės apskritąjį stalą (pagal ankstesnį Kinijos ir Indijos pavyzdį) ir apibrėžti EESRK poziciją dėl paties apskritojo stalo.

2.2. Reikėtų pažymėti, kad šis numatomas steigti apskritasis stalas yra viena iš platesnės ES strategijos dalių. Pagal šią strategiją sukurta ES ir Brazilijos strateginė partnerystė, apie kurią labai aiškiai kalbama Lisabonoje įvykusio ES ir Brazilijos vadovų susitikimo išvadose, kuriose buvo pasisakoma už Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Brazilijos ekonominio ir socialinio vystymosi tarybos (ESVT) bendradarbiavimą – neatsiejamą nuo abiejų šalių tarpusavio santykių institucinės sąrangos (2).

2.3. Nuomonėje analizuojami dabartiniai ES ir Brazilijos santykiai, jų istorija ir perspektyvos, konstatuojama Brazilijos pozicija MERCOSUR šalių ir tarptautinės bendruomenės atžvilgiu ir aptariami klausimai, darantys tiesioginę arba netiesioginę įtaką visam Brazilijos ir ES santykių spektrui ir tuos santykius formuojantys.

2.4. Šia EESRK iniciatyva siekiama apibrėžti, kaip apskritasis stalas turėtų funkcionuoti, svarbiausius klausimus, kurie turės įtakos šiam stalui ir jo veiklai; ši iniciatyva laikytina Europos pilietinės visuomenės indėliu į 2008 m. gruodžio mėn. įvyksiantį ES ir Brazilijos vadovų susitikimą. Tikimasi, kad vadovų susitikimo metu bus gauta politinė parama apskritajam stalui sukurti.

3.1.1. Nuo kolonijinio laikotarpio pabaigos iki dabar Brazilija palaikė gerus santykius su visomis Europos šalimis. Todėl vienintelė naujovė formuojant ES ir Brazilijos santykius yra tik pati ES, kuri įkūnija sistemingą ir ilgalaikį bendradarbiavimo su Brazilija organizavimą, šį bendradarbiavimą vertina ir nori jį plėtoti.

3.1.2. Glaudiems santykiams oficialumo bandyta suteikti keletu įvairių lygių iniciatyvų: kaip jau minėta, organizuotos pilietinės visuomenės lygmeniu – Tarpinstituciniu susitarimu, kurį 2003 m. liepos mėn. pasirašė EESRK ir ESVT, dar anksčiau pasirašytu Bendradarbiavimo pagrindų susitarimu, kurį 1992 m. Europos ekonominė bendrija sudarė su Brazilijos Federacine Respublika. ESVT, su kuria EESRK palaiko glaudžius santykius, įsteigta 2003 m. gegužės mėn. Šiuo metu jos pirmininkas yra Respublikos prezidentas. Tarybą sudaro 102 nariai (3).

3.1.3. Nepaisant abiejų pusių įsipareigojimų, santykiai (ypač ekonominiai ir socialiniai) plėtojami ne taip, kaip tikėtasi, nors visi ženklai rodo, kad 2007 m. santykiai įgavo naujų jėgų (ypač su prekyba nesusijusiose srityse). Imtasi įgyvendinti ne vieną iniciatyvą (4), ir šis darbas bus dar uoliau tęsiamas 2008 m. – tai padės tarp ES ir Brazilijos sukurti strateginės partnerystės santykius, kaip raginama 2007 m. gegužės mėn. Komisijos komunikate. Tačiau valstybių narių aktyvumas dvišalių ekonominių ir verslo santykių su Brazilija srityje yra nevienodas, o ES ir Brazilijos bendradarbiavimo tempas (apskritai ir konkrečiose srityse) – lėtas. Europos šalių investicijos Brazilijoje, prekybinis ir pramoninis bendradarbiavimas, vystymosi pagalba ir socialinių subjektų dialogas – pozityvūs ženklai, patvirtinantys, kad pilietinei visuomenei reikėtų suteikti daugiau galių, jei norima suteikti socialinį aspektą ekonominiams ir socialiniams santykiams, kuriuos ketinama stiprinti.

3.1.4. 2007 m. liepos 4 d. įvykęs Lisabonos vadovų susitikimas galutinai padėjo tvirtus oficialių dvišalių santykių aukščiausiu politiniu lygiu pamatus. Jo metu numatyti mechanizmai ilgalaikiam dialogui palaikyti. Susitikimas suteikė vilties, kad bus pradėtas naujas, vaisingas tarpusavio santykių etapas. Naujasis etapas įgauna tvirtesnę sektorinės politikos dialogų formą – tai atsakas į įvairius pasaulinius iššūkius (dabartinius ir būsimus); šio etapo metu plečiami ir gilinami prekybiniai ir ekonominiai santykiai, užmezgami glaudesni ryšiai tarp Europos ir Brazilijos valstybių.

3.1.5. Komisijos komunikate teigiama, kad „strateginė Brazilijos ir ES partnerystė galėtų padėti Brazilijai vykdyti teigiamą vadovaujantį vaidmenį pasaulyje ir regione“. Šiuo požiūriu strateginė partnerystė turėtų papildyti ir paskatinti regioninės integracijos procesus, visų pirma santykiuose su MERCOSUR šalimis ir jų derybose su Europos Sąjunga, siekiant abiejų regionų partnerystės susitarimo ir atsižvelgiant į Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) remiamą judėjimą.

3.2.1. Dėl savo teritorijos dydžio (Brazilija turi sienas su beveik visomis Pietų Amerikos šalimis), gyventojų skaičiaus ir ekonomikos Brazilija yra viena svarbiausių valstybių tarptautinėje arenoje. Jos vaidmuo MERCOSUR šalių vystymuisi (o jei žvelgtume plačiau – visai Lotynų Amerikai) yra labai svarbus. Be to, jos žodis tampa vis svaresnis derybose dėl pasaulinės prekybos taisyklių. Šio šimtmečio pradžioje pastebima, kad ji tampa viena iš sparčiai besivystančių pasaulio valstybių (BRICS (5)). Brazilija, kuri savo valstybės modelį kūrė atidžiai stebėdama Europos ekonominio ir socialinio vystymosi patirtį, taip pat atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį remdama politinę ir socialinę dimensijas MERCOSUR strategijose, kurios iš tikrųjų yra labai panašios į naudojamas Bendrijos integracijos modelyje.

3.2.2. ES ir Brazilijos santykiams keliami aukšti tikslai (visų pirma ekonominės ir socialinės integracijos srityse), todėl būtina sustiprinti Brazilijos institucinę struktūrą, siejančią abi šalis, siekiant abiejų šalių labui maksimaliai padidinti strateginės partnerystės veiksmingumą ir pagerinti rezultatus.

3.2.3. Brazilijos santykiai su ES šiuo metu priklauso nuo prekybinių ir ekonominių aspektų. Kaip pavyzdį galima paminėti biodegalus, trišalį bendradarbiavimą (ES, Brazilijos ir besivystančių šalių), jos poziciją ir veiksmus klimato kaitos klausimu (kurie yra „panašūs“ į ES) ir mokslo bei technologijų srityje.

3.2.4. Kadangi Brazilija pasaulyje užima reikšmingą padėtį, jos dvišaliai santykiai su ES valstybėmis narėmis peržengia ekonominius ir prekybinius santykius – juos lemia ir tai, kad Brazilijoje gyvena didžiulės įvairiausios kilmės europiečių bendruomenės, o daugelyje Europos šalių gyvena nemažai brazilų emigrantų. Žmonės abiem kryptimis migravo per amžius, ir tai lėmė glaudžius Brazilijos ir daugelio ES valstybių narių santykius.

3.2.5. Kitas ES ir Brazilijos vadovų susitikimas įvyks 2008 m. gruodį Rio de Žaneire. Juo bus paženklinta naujo etapo pradžia, nepaisant pažangos, kuri gali būti padaryta dėl ES ir MERCOSUR šalių susitarimo. ES yra pasiūliusi ne vieną tikslą, kuriais siekiama remti bendrą veiksmų planą, kuris gali būti suformuluotas ir priimtas vėliausiai šių metų vadovų susitikime: parengti bendrą darbotvarkę, kurioje būtų sustiprintas daugiašališkumas ir žmogaus teisių apsauga, numatyti demokratinius ir valdymo standartus, skatinti visuomeninį ir individualų vystymąsi, aplinkos apsaugą, energetinį saugumą, stabilumą ir gerovę Lotynų Amerikoje, stiprinti ekonominius ir prekybinius ryšius (orientuotus į finansų rinkos problemas), rūpintis informacine visuomene, oro ir jūrų transportu, bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityse, propaguoti taiką ir švietimą, abipusius kultūrinius ir pilietinės visuomenės mainus.

3.2.6. Akivaizdu, kad ES ir Brazilijos santykiams reikalingas aiškus pagrindas, tačiau kasdienius santykius visų pirma palaiko ne vadinamieji politiniai atstovai, o daugybė pilietinės visuomenės narių. Tikroji varomoji šių santykių jėga yra verslo įmonės, visų tipų nepelno siekiančios organizacijos ir piliečiai (atskirai ir kartu). Pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir darbuotojų asociacijos buvo ir tebėra labai svarbus šalies reformų veiksnys: TDO savo bendrajame pranešime apie Pietų ir Šiaurės Ameriką (2006 m.) nurodė, kad Brazilija pakėlė savo sveikatos priežiūros ir darbo saugos lygį ir kad šalies sąjungos ir įmonės suprato, jog svarbu ne tik kelti atlyginimus, bet ir pasirūpinti kitais darbuotojų reikalais. NVO taip pat atliko svarbų vaidmenį valstybei perskirstant išteklius: pirmiausia ištekliai buvo skiriami socialinei politikai ir skurdžiausiems regionams. Tai nėra tik kova su skurdu; propaguojama socialinė ir ekonominė sanglauda – šiame procese dalyvauja viso regiono socialiniai partneriai, kooperatyvai ir NVO tinklai. Tai labai nusisekęs vystymosi modelis, kuriame dalyvauja daug pilietinės visuomenės atstovų. Šį modelį pripažino ir Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP), kuri, aktyviai padedant pilietinei visuomenei, vykdė žmogaus socialinės raidos indekso stebėseną visose 5 000 Brazilijos savivaldybių. Be to, Europos Komisija nurodo, kad 2005 m. ES, padedama vietinių NVO, įgyvendino 37 projektus, kurių bendra vertė – 24 milijonai eurų. Komisijos nuomone (6), šių projektų partneriai yra atsakingi, kompetentingi, sugeba spręsti iškilusias problemas ir prisitaikyti prie permainų.

3.2.7. ES ir Brazilijos santykiams daugelyje sričių trukdo tai, kad nėra aiškios portugalų kalbos rėmimo politikos ir mechanizmų šiai kalbai populiarinti.

3.2.8. Turint omenyje abiejų ES ir Brazilijos rinkų dydį ir jų ypatybes, ES turizmo potencialas Brazilijoje pristatomas dar nepakankamai – lygiai tą patį galima pasakyti apie Brazilijos turizmo galimybių pristatymą Europos Sąjungoje.

3.3.1. Dalyvaujamasis aspektas ir ekonominė ir socialinė sanglauda. Brazilijos politiniai prioritetai – vystymasis ir demokratinė konsolidacija. Šio proceso politinį aspektą iš esmės galima apibūdinti kaip dalyvaujamosios demokratijos stiprinimą. Šis principas yra įtvirtintas Brazilijos konstitucijoje, yra sukurta įvairių dalyvavimo mechanizmų. Organizuota pilietinė visuomenė ir ypač ESVT šiuos kanalus, kuriais visuomenė gali pareikšti savo nuomonę, vertina kaip itin reikšmingus.

Brazilija įvairiais lygiais atlieka dalyvaujamosios demokratijos eksperimentą, kurio tikslas – įgyvendinti pagrindines išteklių perskirstymo ir socialinių sąlygų gerinimo programas. ES jau keletą dešimtmečių taiko panašią sistemą įgyvendindama savo ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką. ES ir Brazilijos patirtį būtų naudinga palyginti, ypač turint omenyje tai, kad regioniniai skirtumai Brazilijoje tebėra labai ryškūs, nepaisant to, kad Džini koeficientas (7) pagerėjo. Reikėtų pažymėti, kad tokios dalyvavimo formos sutelkia socialinių partnerių organizacijas (profesines sąjungas ir darbdavius), NVO, nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas – taigi, kuriami suinteresuotų asmenų tinklai, kurių atstovai yra bendrai atsakingi už vystymosi ir teisingumo politiką.

3.3.2. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje ir žemės klausimas. Reikia parengti strategijas ir priemones, skirtas vis didesnei ekonominei ir prekybos integracijai vystyti, pradedant nuo strateginės svarbos sektorių, kuriuose Brazilijai ir ES tenka didelis vaidmuo pasaulio lygiu. Siekiant stebėti investicijų tendencijas ir bendradarbiavimo rezultatus taip pat reikia kurti struktūras, kuriose dalyvautų ir organizuota pilietinė visuomenė. Brazilija jau yra viena iš didžiausių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje ir mano, kad ji galėtų patenkinti padidėjusią pasaulinę paklausą šioje srityje, jei ji šiam tikslui gautų reikiamų investicijų iš užsienio. Gamyba Brazilijos žemės ūkyje augo didinant produktyvumą, o ne plečiant dirbamos žemės plotą. Tai galėtų būti svarbus veiksnys mažinti Amazonės miškų kirtimą. Sunkumai, kurie iškilo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) (Dohos derybos ir per G20 susitikimą padaryta pažanga) diskutuojant dėl subsidijų ūkininkams ir maisto produktams taikomų muitų tarifų, parodė, kad ES ir Brazilijos interesai yra skirtingi. BŽŪP reforma reikėtų siekti didesnio teisingumo ir geresnės žemės ūkio prekybos pusiausvyros. Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą, taip pat svarbu padidinti rinkos skaidrumą ir pagerinti maisto saugą bei gyvūnų sveikatą.

3.3.3. Bendradarbiavimas švietimo sektoriuje. Šiam klausimui reikėtų teikti pirmenybę per apskritojo stalo susitikimus ir jis yra vienas iš Komisijos pasirinktų prioritetų. EESRK rekomenduoja išlaikyti šį prioritetą, ypatingą dėmesį kreipiant į sukauptą europinę patirtį visą gyvenimą trunkančio mokymosi, kuris yra Europos socialinių subjektų remiamo socialinio dialogo ir Liuksemburgo užimtumo skatinimo strategijos dalis. Tai būtų galima pristatyti kaip Europos gerąją patirtį, kuri naudinga ir Brazilijai. Reikėtų pritarti pasirinkimui Strateginiame dokumente akcentuoti aukštąjį išsilavinimą, tačiau sunkumai, su kuriais Brazilija susiduria pradinio ir vidurinio išsilavinimo lygmeniu, yra ypač svarbūs. Brazilija ir ES galėtų labai suartėti vykdydamos mainus tarp įvairių lygių švietimo institucijų, ypač dalyvaujant besimokančiam jaunimui bei mokytojams. Pačios ES patirtis studentų mainų srityje turėtų tapti atspirties tašku panašioms ES ir Brazilijos programoms (be Erasmus Mundus programos, kurios galimybės yra neišvengiamai ribotos ir kuri jau planuojama Strateginiame dokumente 2007–2013 m.). Tai padėtų ateityje užmegzti glaudesnius ryšius ir geriau vienai kitą suprasti.

3.3.4. Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuose. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuje dėl skirtingų specifinių principų, kurių laikosi mokslinės ir technologijų bendruomenės, ir prioritetų, lemiančių ES ir Brazilijos ekonominius ir kultūrinius sprendimus, gali atsirasti svarbių papildomumo ir sinergijos sričių. Visų pirma ES turėtų išnagrinėti galimybę Brazilijos mokslininkams taikyti pagreitintą procedūrą pagal ES septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą.

3.3.5. Socialinis dialogas Europos tarptautinio verslo įmonėse, kurios veikia Brazilijoje. Kitas Europos gerosios patirties pavyzdys, kurį savanoriškumo arba įmonių socialinės atsakomybės principu būtų galima panaudoti Brazilijoje veikiančiose Europos tarptautinio verslo įmonėse, yra Europos profesinių sąjungų komitetų, kurie padeda konsultuotis su Europos tarptautinio verslo įmonių darbuotojais ir juos informuoti, patirtis.

3.3.6. Aplinka, klimato kaita ir biodegalai. Šiuo metu, kai klimato kaitos problemos sprendimas ir tvarių energijos šaltinių paieškos yra pagrindiniai tarptautinės darbotvarkės prioritetai, Brazilija gali būti svarbi Europos ir viso pasaulio partnerė taip pat ir tiekiant biodegalus, ypač bioetanolį. Šiame sektoriuje pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga. Be to, Europa ir Brazilija gali veikti kartu užmegzdamos bendradarbiavimą su Afrika siekiant į ją eksportuoti Brazilijos technologijas ir žinias bioetanolio gamybai pradėti ir taip, pasitelkus naujos kartos trišalį politinį bendradarbiavimą, skatinti vystymąsi šiame žemyne.

Vienas iš svarbių Europos ir pasaulio interesų yra Amazonės miškų (8) išsaugojimas. Jiems išsaugoti reikėtų steigti tarptautinės partnerystės organizacijas įtraukiant į šią iniciatyvą viešąsias ir (arba) privačias įstaigas, nuolat atsižvelgiant į Brazilijos įstatymų ir valstybės suverenumo nustatytus apribojimus dėl šio pasaulio paveldo. Visuomenės nuomonei ir Brazilijos valdžios institucijoms šis klausimas yra ypač opus, tačiau dėl šiuo metu pasaulyje susidariusios padėties ir numatomo jo vystymosi Brazilijos ir Europos bendradarbiavimui tai yra būtinas prioritetas.

Svarbu pabrėžti, kad oficialus dialogas buvo pradėtas prieš trejus metus – „ES ir Brazilijos dialogas dėl tvaraus vystymosi ir klimato kaitos“, tačiau iki šiol visa veikla apsiribojo susitikimais darbotvarkei sudaryti, kad abi šalys suformuluotų savo poziciją diskutuotinais klausimais.

3.3.7. Skurdas ir socialinės problemos. 2007 m. Brazilijai teko 70-oji vieta pagal JT žmogaus socialinės raidos indeksą. Tai gana kuklus įvertinimas palyginti su kitomis panašaus ekonominio ir technologinio išsivystymo lygio šalimis. JT duomenimis, 2003–2005 m. žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius Brazilijoje sumažėjo 19,3 proc. Šiandien jie sudaro 22,8 proc. visų gyventojų (arba 43 milijonus žmonių). Luiz Inácio Lula da Silva vyriausybės įgyvendinamomis socialinėmis programomis pavyko žengti keletą nedidelių, bet naudingų žingsnių sprendžiant skurdo ir nelygybės problemą (9). Tačiau Brazilija išlieka viena iš šalių, kur nelygybė didžiausia: skurdžiausi 20 proc. gyventojų gauna 4,2 proc. nacionalinių išteklių, daugiausiai šalies Šiaurės Rytų regione. Pastaraisiais metais pagausėjo galimybių gauti išsilavinimą, bet regionų lygiu vis dar gaji nelygybė, ypač aukštojo išsilavinimo srityje. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) raštingumo lygis yra gana aukštas (93,6 proc.), o suaugusiųjų neraštingumas ir toliau išlieka nemažas (12 proc.). Taip pat pagerėjo sveikatos rodikliai. Brazilija sveikatos priežiūrai išleidžia 7,9 proc. BVP (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) vidurkis yra 8,72 proc.). Socialinė politika padėjo sumažinti kūdikių mirtingumą (36 iš 1 000), bet šioje srityje reikia nuveikti dar daug daugiau, ypač Šiaurės ir Šiaurės Rytų regionuose. JT kovos su AIDS organizacijos duomenimis, 650 000 brazilų užsikrėtę ŽIV virusu: nacionaliniais teisės aktais Brazilija visiems gyventojams garantuoja medicininę pagalbą, įskaitant antiretrovirusinę terapiją. 2004–2006 laikotarpiu nedarbas sumažėjo nuo 12,3 proc. iki 8,4 proc. Jaunimo (18–24 metų amžiaus) nedarbas taip pat sumažėjo, tačiau išliko gana aukštas. Todėl darbo vietų kūrimas, taip pat kova su vaikų ir priverstiniu darbu (10) yra vyriausybės prioritetas. Galimybė įsigyti žemės – labai opus klausimas. Apskaičiuota, kad 1 proc. žemės savininkų priklauso pusė visos derlingos žemės. Žemės reforma yra įtraukta į vyriausybės darbotvarkę ir ja siekiama perskirstyti žemę 430 000 žemdirbių šeimų. Šis procesas turėjo įvykti 2007 m., tačiau labai vėluoja (11). Taip pat reikia daug nuveikti sprendžiant labai rimtą būsto problemą, dėl kurios milijonai brazilų vis dar gyvena lūšnynuose.

3.3.8. Migracijos srautai. Migracijos srautai tarp Europos ir Brazilijos keletą metų buvo pastovus ir dvipusis reiškinys (Pastaba. 20 amžiuje iš Europos į Braziliją migravo daug Italijos ir Vokietijos gyventojų, ir – mažėjančia tvarka – Portugalijos, Ispanijos ir Lenkijos gyventojų. Tampa aišku, kodėl šiandien Brazilijoje yra daugiau kaip 30 milijonų italų kilmės gyventojų ir 8 milijonai gyventojų, turinčių vokišką kilmę). ES savo iniciatyvomis ir pasiūlymais dėl imigracijos iš trečiųjų šalių turėtų atsižvelgti į problemas, susijusias su migracija, atsižvelgiant į poreikį kovoti su neteisėta migracija, bet ypač skatinti abiem šalims naudingas migracijos formas (12). ES šalių vyriausybės turėtų pripažinti faktą, kad visa Europa akivaizdžiai išgyvena demografinį nuosmukį, o kai kuriose Brazilijos vietovėse gyventojų gali tik daugėti (13). Kadangi ES ir Brazilijos strateginės partnerystės perspektyva yra tokia svarbi, migracijos srautų iš Brazilijos ir į ją klausimus reikėtų spręsti atsižvelgiant į konkrečius kriterijus: abi šalys turėtų stengtis supaprastinti vizų ir leidimų gyventi išdavimo tvarką, teikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie teisėtos migracijos galimybes ir teikti pirmenybę studentų bei mokslininkų mainams neskatinant protų nutekėjimo. Taip pat reikėtų kartu įdiegti abipusio kvalifikacijų, įgūdžių ir patirties pripažinimo bei pensijų perkėlimo sistemą.

3.3.9. Suburti mūsų tautas. Šio klausimo svarba abiejų blokų vyriausybėms atsispindėjo Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime. Vertėtų paminėti susitikimo išvadų 16 punktą (14). Atskirtos Atlanto vandenyno, bet jungiamos bendros istorijos Brazilija ir Europa gali ir turi skatinti mainus bei daugiau sužinoti apie viena kitos visuomenę, gamtą, aplinką, meną, kultūrą ir mokslą. Pilietinė visuomenė būtų puiki talkininkė šiam tikslui pasiekti, organizuojant kultūros ir sporto renginius, kurie suteikia Brazilijos ir Europos gyventojams galimybę geriau susipažinti, organizuoti nuolatinius bendrus renginius.

3.3.10. Ekonominiai santykiai. Brazilijos ir ES prekyba akivaizdžiai išaugusi. Kaip rodo Brazilijos vyriausybės 2008 m. sausio–kovo mėn. duomenys, Brazilijos eksportas į ES išaugo 19 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. ES yra pagrindinė Brazilijos eksporto paskirties šalis po LAIA (Lotynų Amerikos integracijos asociacijos), Azijos ir JAV. ES yra antroji pagal dydį Brazilijos prekybos partnerė (po Azijos). Jei 2008 m. dvišalės prekybos tendencijos nepakis, ji galėtų pasiekti rekordinę 84 milijonų JAV dolerių apimtį (25 proc. padidėjimas per 2007 m.) (15). ES ir Brazilijos prekyba galėtų pasiekti dar daugiau, tačiau tam reikia supaprastinti procedūras, mažinti biurokratiją, užtikrinti, kad būtų laikomasi standartų ir intelektinės nuosavybės taisyklių. Brazilijos vyriausybė taip pat turėtų peržiūrėti tam tikrų produktų importui taikomus muitus, nes tai trukdo Europos produktams patekti į Brazilijos rinką.

4.1.1. ES ir Brazilijos apskritojo stalo sukūrimas savaime parodytų, kokia svarbi šių santykių ateitis abiem šalims.

4.1.2. EESRK mano, kad apskritojo stalo susitikimai turėtų vykti du kartus per metus – vieną kartą Brazilijoje ir vieną kartą Europoje – siekiant plėsti ir stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES ir Brazilijos partnerystės santykiuose.

4.1.3. Turi būti išlaikyta apskritojo stalo susitikimų dalyvių pusiausvyra. Šiuose susitikimuose turėtų dalyvauti vienodas EESRK ir ESVT atstovų skaičius. Kiekvieną delegaciją galėtų sudaryti po dvylika narių.

4.1.4. Per apskritojo stalo susitikimus reikėtų aptarti ir nustatyti jo darbo tvarką siekiant užtikrinti pusiausvyrą ir nuoseklias darbo tvarkos taisykles.

4.1.5. EESRK mano, kad tinkamiausia ir naudingiausia būtų EESRK svetainėje sukurti ES ir Brazilijos apskritajam stalui skirtą puslapį, kurio tikslas – skatinti pilietinę visuomenę prisidėti prie šio proceso.

Papildoma nauda, kurią apskritasis stalas galėtų duoti vystant strateginę partnerystę, akivaizdžiai labai priklauso nuo aptariamų prioritetinių klausimų svarbos. Todėl EESRK mano, kad pirmenybę reikėtų teikti šių teminių sričių aptarimui (16):

Briuselis, 2008 m. spalio 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Mario SEPI

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES ir Brazilijos strateginės partnerystės link“, COM(2007) 281 galutinis, 2007 5 30.

(2) 2007 m. liepos 4 d. ES ir Brazilijos vadovų susitikimo Bendro pranešimo 16 dalis, PER 11531/07) (Press 162).

(3) Socialiniai partneriai sudaro apie pusę ESVT narių. Tarp narių yra atstovų iš privačių fondų, NVO (pasaulietinių ir religinių), asociacijų, atstovaujančių žmonėms su negalia, ir kooperatinių judėjimų, studentų organizacijų ir universitetų rektorių, atstovų iš tyrimų ir mokslinių tyrimų centrų, kurių specializacija – socialiniai mokslai, ekonomika ir valstybės politika, ir kt.

(4) Kalbant apie pilietinę visuomenę, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į bendrą (ESVT ir EESRK) liepos mėn. seminarą Brazilijoje „ES ir MERCOSUR šalys: kuo pilietinės visuomenės institucijos gali prisidėti prie valstybės ir regioninio vystymosi?“ ir į EESRK ir ESVT pasirašytą bendrą deklaraciją, kurioje skelbiama apie šalių ketinimą suaktyvinti ES ir Brazilijos santykius.

(7) Šis koeficientas naudojamas netolygiam pajamų pasiskirstymui apskaičiuoti, visuomenės narius pateikiant vertikalioje ašyje, o pajamas – horizontalioje.

(8) Šiuo metu Brazilijos vyriausybė įgyvendina „Tvarios Amazonės planą“, kuris apima Amazonės strategijas, lūkesčius ir priemones ir yra skirtas, be kitų dalykų, viešosioms kovos su miškų kirtimu, ne tik kaip su ekologine, bet ir kaip su bendra valstybine problema, priemonėms sukurti. Taip pat veikia išmetamų teršalų kiekio Amazonėje mažinimo fondas, kuriam kiekvienas gali paaukoti lėšų. Jis turėtų remti išbandytas priemones, o ne eksperimentinius arba bandomuosius projektus.

(9) Žr. novatorišką „Bolsa Familia“ programą (2,38 mlrd. BRL), kuria pasinaudojo 8,7 mln. šeimų (2007 m. pabaigos duomenys).

(10) Ypač opi vaikų darbo problema: TDO duomenimis, 2002 m. 450 000 nepilnamečių buvo verčiami dirbti namuose, ūkiuose arba sekso pramonėje.

(11) Žemdirbių judėjimas „Movimento sem terra“ (1,5 milijono narių) reikalauja radikalios žemės reformos. Jis kol kas nepriklauso ESVT.

(12) Kalbant apie ES imigracijos paketą, visa EESRK atlikta analizė ir pasiūlymai buvo įtraukti į keletą nuomonių dėl pasiūlytų priemonių, nuomonę savo iniciatyva ir tiriamąsias nuomones.

(13) 2006 m. atlikus Brazilijos nacionalinę namų ūkių apklausą (PNAD) buvo gauti tokie šalies moterų vaisingumo rezultatai: vienai motinai teko vidutiniškai po du vaikus.

(14) http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/er/95167.pdf

(16) Siūlomų temų sąraše atsižvelgiama į Lisabonos strategijos nuostatas, nes ši strateginė priemonė yra nepaprastai svarbi ES. Todėl sudarydamas šiuos pasiūlymus EESRK negali labai nukrypti nuo Lisabonos strategijos gairių, sąvokų ir tikslų.