Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Prievolių, kylančių iš branduolinės technologijos darbų, pagal Euratomo sutartį atliktų Jungtiniame mokslinių tyrimų centre, administravimas /* KOM/2008/0903 galutinis */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.1.2009

KOM(2008)903 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Prievolių, kylančių iš branduolinės technologijos darbų, pagal Euratomo sutartį atliktų Jungtiniame mokslinių tyrimų centre, administravimas

KOMISIJOS KOMUNIKAT AS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

TURINYS

1. Santrauka 3

2. Komunikato tikslas 4

3. Aplinkybės 4

4. Eksploatacijos nutraukimo programos rezultatai (2004–2008 m.) 4

4.1. Ispra (Italija) 5

4.2. Karlsrūhė (Vokietija) 6

4.3. Gelis (Belgija) 6

4.4. Petenas (Nyderlandai) 6

5. Bendras programos vertinimas (2008 m.) 7

5.1. Programos vykdymas Isproje 7

5.1.1. Išorės ekspertų vertinimas 7

5.1.2. Rizikos valdymas 7

5.1.3. Poveikis biudžetui 10

5.2. Programos vykdymas Karlsrūhėje, Gelyje ir Petene 11

5.2.1. Karlsrūhė (Vokietija) 11

5.2.2. Gelis (Belgija) 12

5.2.3. Petenas (Nyderlandai) 12

6. Programos vykdymas ir biudžetas 2008 m. balandžio mėn. (santrauka) 12

7. Finansinis poveikis 14

8. Nepriklausomų ekspertų grupės nuomonė 14

9. JMTC Valdytojų tarybos nuomonė 15

10. Išvados 15

1 PRIEDAS. Programos išlaidos ir kalendorinis grafikas 17

1. SANTRAUKA

Šiame komunikate pranešamos naujausios žinios apie tai, kaip 2004–2008 m. vykdyta Europos Komisijos Jungtinio mokslinių tyrimų centro (JMTC) administruojama pasenusių branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa (ENRAT programa). Pagal programą daugiausiai darbų vykdyta Ispros (Italija) JMTC objekte, kuriame yra dauguma sustabdytų JMTC branduolinių įrenginių, o eksploatacijos nutraukimo darbai, palyginti nedideliu mastu, šiuo metu vykdomi Gelio (Belgija), Karlsrūhės (Vokietija) ir Peteno (Nyderlandai) objektuose, kuriuose branduoliniai įrenginiai tebeveikia.

Per pastaruosius ketverius metus programą vykdant sparčiau, keliose jos pagrindinėse srityse padaryta akivaizdi pažanga. Italijoje nėra radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo įrenginių, todėl Ispros JMTC objekte daugiausiai dėmesio skirta suprojektuoti ir pastatyti radioaktyviųjų atliekų apibūdinimo, valymo ir galutinio apdorojimo įrenginius (ruošiantis eksploatacijos nutraukimui). Visos radioaktyviosios atliekos Isproje (12 000 m3) galutinai apdorotos bus saugomos objekte tol, kol Italijoje nebus įrengta radioaktyviųjų atliekų laikinųjų saugyklų arba kapinynų; todėl JMTC projektuoja laikinąją saugyklą objekte. Beveik visos branduolinės medžiagos iš objekto išvežtos arba perduodamos trečiosioms šalims. Tuo tarpu kituose trijuose objektuose toliau vykdyti pasirengimo nutraukti eksploataciją darbai, susiję su pasenusiais mokslinių tyrimų įrenginiais ir įranga bei su kuro ir branduolinių medžiagų pašalinimu iš objektų.

2008 m. atliktuose išorės ir vidaus vertinimuose pritarta vietinėms ENRAT programos vykdymo strategijoms ir pripažinta objektuose padaryta pažanga. Tačiau yra keli griežti suvaržymai ir neišspręsti klausimai, susiję su programos vykdymu Isproje, visų pirma:

- Italijoje nėra aiškių standartų, kaip saugoti radioaktyviąsias atliekas („radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijai“), todėl galutinį kai kurių radioaktyviųjų atliekų apdorojimą JMTC turėjo atidėti vėlesniam laikui;

- neaišku, kiek kainuos laidoti radioaktyviąsias atliekas būsimajame Italijos radioaktyviųjų atliekų kapinyne. Dėl šios potencialios finansinės rizikos Bendrijai JMTC rengia nenumatytų atvejų planus;

- dėl Italijoje nustatytos mažos gyventojų apšvitos ribinės vertės atsiranda papildomų suvaržymų tvarkyti ir laikinai saugoti radioaktyviąsias atliekas ir su tais suvaržymais susijusių išlaidų;

- Ispros objekte yra „Italijos prievolių“, kilusių dėl Isproje Italijos atliktų branduolinės technologijos darbų, todėl JMTC tenka didesnis darbo krūvis ir kyla finansinė rizika Bendrijai.

Kai kuriuos projektus Isproje vėluojama vykdyti ne tik dėl šių suvaržymų, bet ir dėl nedidelio kvalifikuotų branduolinės technologijos srities rangovų skaičiaus, taip pat dėl Komisijos vidaus pirkimų ir įdarbinimo tvarkos, kuri kartais pasirodė pernelyg griežta, atsižvelgiant į techniškai sudėtingą programos pobūdį.

Dėl bendro išorės ir vidaus veiksnių, kaip antai pirkimų tvarka, poveikio kai kurie pagrindiniai Ispros programos darbai vykdyti lėčiau, išaugo prognozuotos išlaidos (+6 %) ir pailgėjo programos įgyvendinimo trukmė (+8 metai, kol radioaktyviąsias atliekas bus galima vežti į nacionalinį radioaktyviųjų atliekų kapinyną). Su šiais didesniais neaiškumais susijusiems klausimams spręsti JMTC priėmė rizikos mažinimo strategiją. Numatyta užmegzti glaudesnius ryšius su Italijos suinteresuotomis šalimis, labiau remtis susitarimais su generaliniais rangovais ir tobulinti pirkimų kanalus. Jei atliekų priėmimo kriterijai ir toliau bus neaiškūs, planuodamas nenumatytus atvejus JMTC turės nustatyti, kad svarbiausias Ispros programos tikslas yra išlaikyti įrenginius saugius, ir atidėti galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, kol bus užtikrinta galimybė jas laidoti.

Eksploatacijos nutraukimo strategiją JMTC visapusiškai aptarė su pramonės ekspertais ir JMTC patariamąja nepriklausomų ekspertų grupe – jie visi prisidėjo priimant strateginius sprendimus ir tiems sprendimams pritarė.

2. KOMUNIKATO TIKSLAS

Šiame komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai pranešamos naujausios žinios apie tai, kaip 2004–2008 m. vykdyta Europos Komisijos Jungtinio mokslinių tyrimų centro (JMTC) valdoma pasenusių branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (ENRAT[1]) programa. Iki šio komunikato 1999 m. pateiktas Komunikatas COM (1999) 114 ir 2004 m. – Komunikatas SEC (2004) 621.

3. APLINKYBėS

Pagal Euratomo sutarties 8 straipsnį įsteigtas ir iš pradžių tik branduolinei energetikai skirtas JMTC vėliau pradėjo vykdyti įvairesnę veiklą, kad patenkintų Komisijos generalinių direktoratų ir institucijų poreikius. Šiuo metu branduolinės technologijos darbai sudaro 30 % JMTC veiklos. Pagal Sutartį JMTC privalo tvarkyti savo radioaktyviąsias atliekas ir nutraukti savo galutinai sustabdytų įrenginių eksploataciją. Sutarus su Europos Parlamentu ir Taryba, tam sukurtas biudžeto straipsnis.

ENRAT programa susijusi su visais JMTC branduoliniais įrenginiais, nors daugelis jų, visų pirma Gelyje, Karlsrūhėje ir Petene, dar veikia. Daugiausia stabdomų branduolinių įrenginių yra Isproje. Faktiškai Komisija įsipareigojo pasenusių įrenginių eksploataciją nutraukti taip, kad nutraukus eksploataciją jiems besąlygiškai nereikėtų jokios kontrolės, t. y. nebūtų taikomi jokie radiologiniai apribojimai. Todėl įrenginius bus galima naudoti su branduoline technologija nesusijusiems tikslams.

4. EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMO PROGRAMOS REZULTATAI (2004–2008 M.)

Kaip paaiškinta pirmiau, Gelio, Karlsrūhės ir Peteno objektuose vykdomi branduolinės srities mokslinių tyrimų ir plėtros darbai, o Isproje visi įrenginiai (reaktoriai ir radioaktyviųjų medžiagų analizės laboratorijos), išskyrus ciklotorną ir JMTC Saugos priemonių programos laboratorijas, galutinai sustabdyti prieš keletą metų. Didžiausia eksploatacijos nutraukimo programos pažanga padaryta Isproje, todėl šiame skyriuje apie Isprą duomenų pateikiama daugiau nei apie kitus objektus.

4.1. Ispra (Italija)

Situacija Italijoje nuo situacijos kitose šalyse, kuriose veikia JMTC, skiriasi tuo, kad Italijoje nėra nei radioaktyviųjų atliekų valymo paslaugų teikėjo, nei nacionalinės saugyklos radioaktyviosioms medžiagoms laikinai saugoti arba laidoti. Dėl šios priežasties Ispros JMTC turi pastatyti kelis radioaktyviųjų atliekų valymo ir galutinio apdorojimo įrenginius Ispros objekte. Pagal Italijos teisės aktus tokios radioaktyviosios atliekos turi būti tinkamos laikyti laikinojoje saugykloje dar nenustatytą tačiau ne trumpesnį kaip 50 metų laikotarpį.

Į šį ypatingą reikalavimą atsižvelgta rengiant Ispros programą, pagal jį JMTC parengė savo strategiją.

Penkių pagrindinių Ispros programos tikslų bus siekiama tokia tvarka:

- pasenę įrenginiai išlaikomi saugūs pagal galiojančius saugos standartus, darbai dar vadinami „saugiu įrenginių užkonservavimu“[2];

- statomi arba atnaujinami radioaktyviųjų atliekų apibūdinimo, valymo ir galutinio apdorojimo įrenginiai ir laikinosios saugyklos;

- radioaktyviosios medžiagos galutinai apdorojamos, ketinant jas saugoti objekte arba perduoti trečiosioms šalims;

- turimos radioaktyviosios atliekos perdirbamos, valomos ir pakartotinai galutinai apdorojamos;

- nutraukiama pasenusių įrenginių eksploatacija, tvarkomos dėl to atsiradusios radioaktyviosios atliekos.

Pagrindinis programos tikslas nuo 2004 m. – pastatyti radioaktyviųjų atliekų apibūdinimo ir valymo įrenginius. 2007 m. pabaigoje pastatyti šie įrenginiai:

- skystųjų radioaktyviųjų atliekų valymo įrenginiai;

- kietųjų radioaktyviųjų atliekų dezaktyvavimo abrazyvo srautu įrenginiai;

- kietų radioaktyviųjų atliekų fizikinio ir radiologinio apibūdinimo įrenginys, kuriuo galima stebėti radioaktyviųjų atliekų statinių turinį ir radiologinę sudėtį;

- įrenginys stebėti silpnai radioaktyvias arba neradioaktyvias atliekas, kurios gali būti utilizuotos per tradicinius pramoninius paskirstymo kanalus.

Be to, atlikti arba netrukus bus atlikti šie darbai:

- į Jungtines Amerikos Valstijas ir Prancūziją išsiųsta 20 tonų neapšvitintojo kuro;

- trečiajai šaliai perduodami 1 500 nenaudojamų radiacijos šaltinių;

- šalinami šarminiai metalai;

- rengiamasi pertvarkyti ir atnaujinti karštąsias kameras, kad būtų galima galutinai apdoroti objekte vis dar esančias apšvitintas branduolines medžiagas;

- ruošiamasi parengti fizikinį ir radiologinį šešių pagrindinių pasenusių įrenginių (reaktorių ir radioaktyviųjų medžiagų analizės laboratorijų) apibūdinimą;

- atlikti kiti techninės priežiūros arba atitikties naujiems teisiniams reikalavimams užtikrinimo darbai.

Atlikti kai kurie pasirengimo nutraukti eksploataciją darbai, kaip antai: nugriautas reaktoriaus Ispra-1 aušinamasis bokštas, išardytas vamzdynas, kuriuo skystosios radioaktyviosios atliekos patekdavo į valymo įrenginius, nugriauti keli pagalbiniai pastatai, pašalinta įranga, pasiruošta išvežti daugiau kaip 1 200 tonų metalų ir kitų medžiagų.

Galiausiai pertvarkyta ir atnaujinta radioaktyviųjų atliekų valymo ir laikinojo saugojimo zona, kad joje galėtų būti pastatyti nauji įrenginiai. Baigiama projektuoti laikinojo saugojimo pastatą, kuriame tilps iki 12 000 m3 galutinai apdorotų radioaktyviųjų atliekų – tiek, kiek prognozuojama, kad jų susidarys Isproje.

4.2. Karlsrūhė (Vokietija)

Kitaip nei Isproje, dauguma Karlsrūhės JMTC radioaktyviųjų atliekų išvežama į laikinąją saugyklą, kurią tvarko mokslinių tyrimų centras „Forschungszentrum Karlsruhe GmbH“, atsakingas už regiono radioaktyviųjų atliekų surinkimą, valymą ir galutinį apdorojimą, ketinant jas laidoti būsimajame nacionaliniame radioaktyviųjų atliekų kapinyne.

Nuo 2004 m. iš Karlsrūhės JMTC išvežtos anksčiau vykdytų mokslinių tyrimų ir nebenaudojamos įrangos, pavyzdžiui, darbo su pavojingomis medžiagomis boksų, radioaktyviosios atliekos. Vidutiniškai 20 boksų per metus tampa nebenaudojamais.

4.3. Gelis (Belgija)

2004 m. Gelio JMTC baigtas pradinis eksploatacijos nutraukimo etapas – išvalyta radiochemijos laboratorija. Nuo 2004 m. iš objekto, anksčiau nei planuota, išvežtos kai kurios neapšvitintosios radioaktyviosios medžiagos.

4.4. Petenas (Nyderlandai)

Energetikos institutas ne tik vykdo nebranduolinės energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros darbus, jam dar priklauso didelio tankio neutronų srauto reaktorius, naudojamas moksliniams reaktorių saugos tyrimams (darbas su kuru ir sudedamosiomis dalimis, būsimų (IV kartos) reaktorių sauga). Nuo 2004 m. JMTC perdavė didelio tankio neutronų srauto reaktoriaus eksploatacijos licenciją Nyderlandų bendrovei NRG, kuri jau eksploatavo reaktorių pagal JMTC licenciją. Pareigos nacionalinėms saugos įstaigoms tapo aiškios; nuo šiol eksploatuojanti organizacija ir licencijos turėtojas – ta pati įstaiga. Tačiau didelio tankio neutronų srauto reaktorius ir toliau priklausys Jungtiniam mokslinių tyrimų centrui, o eksploatacijos išlaidas, įskaitant galutinio eksploatacijos nutraukimo įnašą, sumokės galutiniai reaktoriaus naudotojai.

Nuo 2004 m. Peteno JMTC atgal į Jungtines Amerikos Valstijas išsiuntė 420 šiluminių elementų partiją („paveldėtosios prievolės“). Be to, 2007 m. senų stipriai apšvitintųjų medžiagų partijos nuosavybė perduota bendrovei NRG. Daugiau neatlikta jokių programos biudžeto finansinių transakcijų, daugiau veiksmų neplanuojama, kol ne anksčiau kaip 2016 m. reaktorius bus sustabdytas galutinai.

5. BENDRAS PROGRAMOS VERTINIMAS (2008 M.)

2008 m. pradžioje Jungtinis mokslinių tyrimų centras ėmėsi vertinimo, kaip jo objektuose vykdoma eksploatacijos nutraukimo programa, kad patikrintų 2004–2008 m. padarytą ENRAT programos įgyvendinimo pažangą. Remdamasis vertinimo rezultatais JMTC turėjo patikslinti programos strategiją bei susijusias išlaidas ir kalendorinį grafiką.

5.1. Programos vykdymas Isproje

5.1.1. Išorės ekspertų vertinimas

JMTC atliko vidaus vertinimą ir kreipėsi į pramonės bendrovę, kurios specializacija – branduolinės technologijos projektų valdymas ir eksploatacijos nutraukimas, kad ši atliktų Ispros programos vertinimą. Vertinimas atliktas pirmoje 2008 m. pusėje, juo siekta nustatyti ENRAT programos sudedamąsias dalis, nuo kurių priklauso bendra programai kylanti rizika, susijusi su išlaidomis ir vykdymo trukme.

Vertinime bendrai pritarta pasirinktai eksploatacijos nutraukimo strategijai ir techniniams Isproje vykdomos ENRAT programos metodams. Manoma, kad pasirinkta strategija atitinka naujausią gerąją eksploatacijos nutraukimo patirtį, kurios laikantis eksploatacija nutraukiama pagal saugos reikalavimus ir turimas lėšas nedelsiant, kai tik atsiranda vietos radioaktyviųjų medžiagų saugyklose arba kapinynuose.

Tačiau išorės ekspertų vertinime patvirtinti vidaus vertinimo rezultatai, kad dėl tam tikrų suvaržymų ir sunkumų kyla nemenka rizika, o programos išlaidos arba įvykdymo trukmė tampa neaiški, todėl rekomenduojama imtis tokios rizikos mažinimo priemonių. Ši rizika, neaiškumai ir jų mažinimo strategija aprašyti toliau.

5.1.2. Rizikos valdymas

Ispros Jungtinio mokslinių tyrimų centro ENRAT programa 2003 m. sudaryta tikintis, kad nacionalinė radioaktyviųjų atliekų saugykla bus atidaryta 2012 m. Dėl 2003 m. pasirinkto centro kilo abejonių, todėl dabar tikėtina, kad 2-osios kategorijos (trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo) radioaktyviosios atliekos Italijos radioaktyviųjų atliekų kapinyne bus pradėtos laidoti ne anksčiau kaip 2020 m., ten pat galbūt bus atidaryta laikinoji 3-iosios kategorijos (ilgaamžių didelio aktyvumo) radioaktyviųjų atliekų saugykla.

Todėl Ispros JMTC programą dėl nacionalinių aplinkybių plėtoti sudėtinga, nes nėra aiškių standartų, kaip saugoti radioaktyviąsias atliekas, o nacionalinės taisyklės pernelyg griežtos. Programą dar labiau varžo vietos rinkos sąlygos ir Komisijos vidaus taisyklės.

Programos plėtros suvaržymai ir tų suvaržymų mažinimo veiksmai, kurių ėmėsi JMTC, apibendrinti toliau.

A. Nėra aiškių standartų, kaip saugoti radioaktyviąsias atliekas (arba „radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijų“). Daugiausia tai susiję su tuo, kad vis dar nesutarta dėl nacionalinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno. Kol šie kriterijai neaiškūs, JMTC išlieka rizika, kad radioaktyviąsias atliekas reikės galutinai apdoroti dar kartą. Su tuo susijusi finansinė rizika būtų labai didelė.

- JMTC veiksmai. Siekdamas sumažinti riziką Jungtinis mokslinių tyrimų centras aktyviau dirba su Italijos valdžios institucijomis, kad gautų pastarųjų pritarimą dėl radioaktyviųjų atliekų, kurios galėtų būti galutinai apdorotos Isproje pagal laikinuosius 2-osios kategorijos[3] radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijus. Gauti pirmieji Italijos ministerijos atsiliepimai palankūs. Komisija tęsia bendradarbiavimą politiniu lygiu, kad būtų oficialiai susitarta dėl radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijų. Tuo tarpu JMTC pataisė laikinosios radioaktyviųjų atliekų saugyklos Isproje projektą, kad į ją būtų priimamos tik 2-osios kategorijos radioaktyviosios atliekos, nes atliekų priėmimo kriterijų 3-osios kategorijos radioaktyviosioms atliekoms nėra. Be to, JMTC svarsto galutinai apdoroti tik 2-osios kategorijos radioaktyviąsias atliekas, kurias būtina išimti dėl saugos priežasčių (pavyzdžiui, bitumu apdorotos radioaktyviųjų atliekų statinės), ir laukti, kol bus paskelbti galutiniai radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijai arba kol bus gautas oficialus Italijos valdžios pritarimas galutinai apdoroti 2-osios kategorijos ir, visų svarbiausia, 3-osios kategorijos radioaktyviąsias atliekas. Nustatyta nauja strategijos kryptis turėjo didelės įtakos programai, nes persvarstytas laikinosios saugyklos projektas, kad į ją būtų priimamos tik 2-osios kategorijos atliekos, pati saugykla, kaip dabar numatoma, bus atidaryta ne 2009 m., o 2012 m. Kita pirmiau minėtų suvaržymų pasekmė susijusi su laikinai saugoti skirtų radioaktyviųjų atliekų sukrovimu į talpyklas, kuriam trukdo tai, kad negaunama naująsias Italijos taisykles atitinkančių talpyklų radioaktyviosioms atliekoms, todėl JMTC reikia projektuoti (taisykles atitinkančias) savas talpyklas.

B. Nenustatytos radioaktyviųjų medžiagų išmetimo ribos. Italijoje leidžiama išmesti silpnai radioaktyvių medžiagų. Laikantis šio principo radiologinio pavojaus gyventojams nekeliančias medžiagas galima utilizuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos kiekvieno radionuklido išmetimo ribos (nustatyta didžiausia 1 Bq/g riba, o faktinis dydis gali svyruoti nuo 1 iki 0,1 Bq/g). 2008 m. liepos mėn. Ispros objektui leidimas gautas tik radioaktyviosioms atliekoms ir medžiagoms, kurios jau buvo susidariusios naudojant įrenginius. Todėl dabar šio tipo atliekų galima nebelaikyti.

- JMTC veiksmai. Panašaus leidimo Jungtinių mokslinių tyrimų centrui reikės, kai kompetentingoms valdžios įstaigoms bus perduoti prašymai išduoti kiekvieno įrenginio eksploatacijos nutraukimo leidimus.

C. Maža gyventojų apšvitos ribinė vertė. Jei valdžios įstaigos nepadaro specialios išimties, Italijoje nustatyta gyventojų apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote, atsirandančia vykdant branduolinės technologijos darbus, įskaitant eksploatacijos nutraukimą, radioaktyviųjų atliekų valymą ir laikinąjį saugojimą, yra mažiausia iš visų Europos valstybių (10 µSv per metus, t. y. nuo 15 iki 100 kartų mažesnė riba nei kitose Europos valstybėse). Ši ribinė vertė taip pat yra maža, palyginti su 2007 m. Tarptautinės radiacinės saugos komisijos rekomendacijose[4] pateiktais pasiūlymais. Dėl ypač griežtai apribotos dozės kyla didelių planuojamų eksploatacijos nutraukimo darbų suvaržymų.

- JMTC veiksmai. JMTC geriau izoliavo objekte esančią laikinąją radioaktyviųjų atliekų saugyklą, kad sumažintų radioaktyviąją apšvitą išorėje; todėl (nors ir nedaug) padidėjo programos išlaidos. Dėl nustatyto dozės apribojimo ateityje gali kilti sunkumų atlikti kitus eksploatacijos nutraukimo darbus ir gali atsirasti papildomų išlaidų.

D. „Italijos prievolės“ Ispros objekte. Kai kurie įrenginiai ir anksčiau vykdytos veiklos nesutvarkytos atliekos Isproje visos arba iš dalies priklauso Italijos organizacijoms[5]. Šie įrenginiai ir atliekos sudaro keliomis dešimtimis milijonų eurų vertinamas „Italijos prievoles“. JMTC sudarė tokių prievolių sąrašą, tačiau atitinkamos Italijos šalys nei sąrašui nei su juo susijusioms išlaidoms dar nepritarė. Tai, kad nėra susijusių šalių susitarimo, turi poveikio įgyvendinamai programai, ir vis neaiškiau, kokia finansinė našta teks Bendrijos biudžetui.

- JMTC veiksmai. Italijos suinteresuotosioms šalims JMTC pateikė visus turimus dokumentus, kad būtų išspręsti visi susijusių projektų klausimai. Komisija tęsia bendradarbiavimą politiniu lygiu, kad būtų oficialiai susitarta dėl „Italijos prievolių“.

E. Programos vykdymą lemiantys neaiškumai, įskaitant radioaktyviųjų atliekų laidojimo kainą. Kol nėra radioaktyviųjų atliekų laidojimo centro, nežinoma, nei kokie bus radioaktyviųjų atliekų laidojimo mokesčiai, nei kokiais parametrais remiantis šias išlaidas apskaičiuoti[6]. Tokia aiškumo stoka daro įtaką radioaktyviųjų atliekų valymo ir galutinio apdorojimo procedūrų pasirinkimui[7], vadinasi, ir kalendoriniam programos vykdymo grafikui ir išlaidoms.

- JMTC veiksmai. JMTC rengia nenumatytų atvejų planus, kurių bus laikomasi tuo atveju, jei atliekų priėmimo kriterijai taip ir nebus nustatyti; tokiu atveju JMTC reikės nuspręsti, kad svarbiausias Ispros programos tikslas yra įrenginius saugiai užkonservuoti, ir atidėti galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, kol bus užtikrinta galimybė jas laidoti. Be to, siekdamas kontroliuoti su programa susijusius neaiškumus, JMTC geriau modeliuos riziką ir poveikį programai bei sutelks daugiau pastangų sudaryti parengtinius būsimų programos etapų planus.

F. Ribotas kvalifikuotų branduolinės technologijos srities vietinių pramonės įmonių , kurios galėtų atlikti darbus objekte, skaičius ; nuo jo priklauso kvietimų teikti paraiškas rezultatai – pasiūlymų gaunama nedaug, o siūlomos kainos – didelės; dėl to kvietimus dažnai tenka skelbti pakartotinai, persvarsčius reikalavimus arba iš dalies pakeitus pirkimų tvarką.

- JMTC veiksmai. JMTC pritaiko pirkimų kanalus, kad paankstintų terminus ir labiau sudomintų į kvietimus teikti paraiškas atsiliepiančias bendroves. Tačiau apskritai Ispros JMTC siekia sudaryti susitarimus su generaliniais rangovais, o ne mažus arba vidutinio dydžio paslaugų teikimo susitarimus.

G. Komisijos vidaus pirkimų tvarka kartais gali būti pernelyg griežta, atsižvelgiant į techniškai sudėtingą programos pobūdį, t. y. jos laikantis lieka per mažai laisvės derėtis dėl pasiūlymų.

- JMTC veiksmai. JMTC ketina kuo geriau išnaudoti Komisijos priimtas pirkimų ir įdarbinimo taisykles, kad atliktų didelio masto pavojingus pramoninius darbus ir ypač kad galėtų derėtis su rangovais, remdamasis įvairiomis techninėmis galimybėmis gauti visiškai parengtus sprendimus pagal funkcinius reikalavimus. Be to, Ispros JMTC stiprina eksploatacijos nutraukimo grupę papildomomis pramonės valdymo pajėgomis.

5.1.3. Poveikis biudžetui

Visas Ispros programos biudžetas persvarstytas 2007 m., siekiant labiau sumažinti tolesnio programos vykdymo riziką ir neaiškumus (plg. su 5.1.2) bei kartu atsižvelgti į priimtus arba planuojamus pakeitimus, nuo kurių priklauso eksploatacijos nutraukimo projektų programų sudarymas ir tų projektų išlaidos.

Todėl visą persvarstytą Ispros programos biudžetą sudaro 676 mln.2003 EUR, t. y. +37,4 mln.2003 EUR arba +5,9 %, palyginti su 2004 m. prognoze. Atitinkamai persvarstyti sudaryti finansinių įsipareigojimų planai.

Pagrindiniai išlaidų pokyčių veiksniai yra šie:

- Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimo išlaidos turėtų būti 6 mln.2003 EUR (-11 %) mažesnės, nes didesnę skystųjų ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų valymo įrenginių kainą gerokai atsvers mažesnė laikinosios radioaktyviųjų atliekų saugyklos, kurioje dabar saugomos tik 2-osios klasės radioaktyviosios atliekos, kaina; taip pat užuot stačius stacionarius įrenginius, paslaugos bus teikiamos objekte (stiprus supresavimas, sucementavimas). Nuo šiol šių paslaugų išlaidos apskaitomos kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkymas.

- Prognozuojamos objekte esančių nesutvarkytų ankstesnės veiklos radioaktyviųjų atliekų perdirbimo ir tvarkymo išlaidos persvarstytos atsižvelgus į tai, kaip į kvietimus teikti paraiškas reagavo rinka, ir į talpyklų su radioaktyviosiomis atliekomis priėmimo būsimajame nacionaliniame centre reikalavimus. Išlaidos padidėjo 31 mln.2003 EUR (+75 %).

- Radioaktyviųjų atliekų valymo įrenginių valdymas ir pirmiau minėtų (stipraus supresavimo, sucementavimo) paslaugų teikimas bus patikėtas išorės teikėjams. Išlaidos siekia 16 mln.2003 EUR.

- Radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo (pašalinimo ir laikinojo saugojimo) išlaidos pasirodė kur kas didesnės nei tikėtasi. Perskaičiuotos prognozuojamos išlaidos sudaro 24 mln.2003 EUR (+109 %), iš kurių 16 mln.2003 EUR jau sumokėti už neapšvitintųjų branduolinių medžiagų nuosavybės perdavimą trečiosioms šalims.

- Italijoje vėluojant atidaryti radioaktyviųjų atliekų saugojimo centrą, už įrenginių techninę priežiūrą ir stebėjimą reikės mokėti iki 2028 m., nes programa pratęsta (+ 8 metais) ir kyla su pirkimais susijusių sunkumų. Prognozuojamos papildomos šiam išlaidų straipsniui priskiriamos išlaidos sudaro 28 mln.2003 EUR (+35 %).

- Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nustačius konteinerių 50 metų atsparumo korozijai reikalavimus, reikės daugiau radioaktyviųjų atliekų talpyklų, taip pat perskaičiuotos branduolinių įrenginių (reaktorių ir radioaktyviųjų medžiagų analizės laboratorijų) išardymo išlaidos – tam reikės 10 mln.2003 EUR (+10 %).

- Talpyklų su radioaktyviosiomis atliekomis laidojimo būsimajame radioaktyviųjų atliekų kapinyne Italijoje išlaidos sumažintos 27 mln.2003 EUR (-15 %), nes liko mažiau klausimų dėl galutinai apdorotų radioaktyviųjų atliekų kiekio. Tačiau reikėtų prisiminti, kad čia aptariamos saugojimo išlaidos oficialiai dar nepatvirtintos. Vis dėlto šios išlaidos yra vienos iš didžiausių valstybėms narėms tenkančių išlaidų.

- Kiti išlaidų patikslinimai padaryti įtraukus išlaidas papildomoms su įrenginiais susijusioms paslaugoms (kurias teikia išorės bendrovės) ir atėmus Italijos įnašą už „Italijos prievoles“ objekte. Sudėjus šiuos du išlaidų straipsnius, išlaidos sumažėja 6 mln.2003 EUR (vertinta konservatyviai).

- Prognozuojamos išlaidos darbuotojams sumažintos 32 mln.2003 EUR (-30 %). Tai susiję su ketinimu sudarius subrangos susitarimus daugiau darbų perduoti išorės bendrovėms, dėl to padidėjo kai kurios pirmiau minėtos išlaidos.

5.2. Programos vykdymas Karlsrūhėje, Gelyje ir Petene

5.2.1. Karlsrūhė (Vokietija)

Suvaržymai, su kuriais susiduriama Karlsrūhės JMTC, panašūs į suvaržymus Isproje tuo, kad Vokietijoje dar nėra radioaktyviųjų atliekų kapinyno. Rengiami du projektai: projektas buvusioje rūdos kasykloje „Schacht KONRAD“, kurioje bus saugomos mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos, ir projektas Gorlėbene, kur bus saugomos visų rūšių radioaktyviosios atliekos, įskaitant didelio aktyvumo radioaktyviąsias atliekas.

Sunkiausias dar neišspręstas klausimas, kaip pašalinti nedidelius nehomogeninių apšvitintųjų branduolinių medžiagų, kurios gali būti įvairių formų, kiekius. Daugiausia tai įvairių eksperimentų, kurie paprastai atliekami bendradarbiaujant su kitais mokslinių tyrimų centrais arba branduolinių įrenginių eksploatuotojams paprašius, medžiagų likučiai. Karlsrūhės JMTC bandė susitarti, kad dalis šių plutonio turinčių medžiagų būtų valoma trečiosios šalies laboratorijoje, tačiau kaina pasirodė pernelyg didelė. Dabar svarstoma tik saugojimo galimybė, tačiau tam būtinas medžiagų apibūdinimas ir galutinis apdorojimas taip pat priklauso nuo radioaktyviųjų atliekų priėmimo į Vokietijos saugyklas kriterijų. Dėl šių priežasčių darbai, kuriems reikia sudaryti specifikacijas ir turėti įrenginius, atidėti vėlesniam laikui. Šiai problemai išspręsti numatyta pakankamai programos biudžeto asignavimų. Tačiau jų gali nepakakti, jei tokių medžiagų priėmimo laidoti kriterijai būtų sugriežtinti.

2007 m. Vokietijos vyriausybė paaiškino savo ketinimus dėl 2013 m. planuojamos atidaryti saugyklos KONRAD. Po to, kai buvo pateiktas paskutinis komunikatas, įstatymas, kuriuo reglamentuojami naudotojų įnašai už naudojimąsi Vokietijos radioaktyviųjų atliekų saugojimo centrais, pakeistas dėl Federacinio teismo priimto sprendimo. Gerokai (ir atgaline data) padidintos mokslinių tyrimų centrų mokamų įnašų išankstinės įmokos.

Karlsrūhės JMTC mokamas 1977–2012 m. laikotarpio įnašas padidėjo 21 mln.2003 EUR. Ruošiantis atidaryti saugyklą KONRAD, sudaryti nauji galutinai apdorotų radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijai.

Būtina imtis papildomų priemonių, kurias kontroliuos Nacionalinė priežiūros agentūra. JMTC turės 7,2 mln.2003 EUR papildomų išlaidų.

Be to, kad įvykdytų leidimų suteikimo reikalavimus Karlsrūhės JMTC turės įrengti naują laboratoriją. Su naująja laboratorija susiję būsimi įsipareigojimai siekia 10 mln.2003 EUR.

Todėl biudžetas persvarstytas, dabar jį sudaro 427,2 mln.2003 EUR (palyginti su ankstesniame komunikate praneštais 389 mln.2003 EUR), t. y. biudžetas padidintas 9,7 % arba 38,2 mln.2003 EUR. Todėl persvarstyti finansinių įsipareigojimų planai (žr. 1 priedą).

5.2.2. Gelis (Belgija)

Išlaidos ir planai bus numatyti 2004 m. prognozėse (žr. 1 priedą). t. y. 42,0 mln.2003 EUR.

5.2.3. Petenas (Nyderlandai)

Nuo 1996 m. didelio tankio neutronų srauto reaktorius eksploatuojamas kaupiant rezervą jo eksploatacijai nutraukti. Šiam rezervui skiriama lėšų iš Nyderlandų ir Prancūzijos finansuojamos papildomosios programos, pagal kurią reaktorius eksploatuojamas moksliniams tyrimams. 2007 m. pabaigoje rezervą sudarė 8,2 mln. EUR. Dėl neaiškumų, susijusių su didelio tankio neutronų srauto reaktoriaus ateitimi, 2004 m. JMTC nutarė į šį rezervą kol kas neatsižvelgti. Vadinasi, bendrasis biudžetas eksploatacijai Petene nutraukti lieka toks pats, jį sudaro 69 mln.2003 EUR.

6. PROGRAMOS VYKDYMAS IR BIUDžETAS 2008 M. BALANDžIO MėN. (SANTRAUKA)

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama padaryta programos vykdymo pažanga, lyginant 2003 m. prognozę ir faktinę pažangą (2008 m. balandžio mėn.), t. y. lyginamos prognozuotos 2003 m. programos išlaidos ir faktinės išlaidos.

Gelis | SEC 2004 | 41,9 | 6,8 | 16,1 % |

COM 2008 | 41,9 | 6,9 | 16,6 % |

Ispra | SEC 2004 | 638,6 | 165,6 | 25,9 % |

COM 2008 | 676,0 | 119,5 | 17,7 % |

Karlsrūhė | SEC 2004 | 389,0 | 30,1 | 7,7 % |

COM 2008 | 427,2 | 43,2 | 10,1 % |

Petenas | SEC 2004 | 68,8 | 11,1 | 16,1 % |

COM 2008 | 69,1 | 17,1 | 24,7 % |

Nenumatytos išlaidos | SEC 2004 | 6,9 | 0,6 | 8,4 % |

COM 2008 | 7,5 | 0,8 | 11,1 % |

Iš viso | SEC 2004 | 1145,3 | 214,2 | 18,7 % |

COM 2008 | 1221,7 | 187,5 | 15,3 % |

Šioje lentelėje apibendrinta, kaip keitėsi ENRAT programos 2004 m. ir 2008 m. išlaidų sumos (visos sumos mln. EUR2003).

Gelis | SEC 2004 | 39,8 | 2,1 | 41,9 | 3,7 % |

COM 2008 | 39,8 | 2,1 | 41,9 | 3,4 % |

Ispra | SEC 2004 | 531,3 | 107,3 | 638,6 | 55,8 % |

COM 2008 | 601,1 | 74,9 | 676,0 | 55,3 % |

Karlsrūhė | SEC 2004 | 340,0 | 49 | 389,0 | 34,0 % |

COM 2008 | 378,2 | 49 | 427,2 | 35,0 % |

Petenas | SEC 2004 | 67,0 | 1,8 | 68,8 | 6,0 % |

COM 2008 | 67,0 | 2,1 | 69,1 | 5,7 % |

Nenumatytos išlaidos | SEC 2004 | 0,0 | 6,9 | 6,9 | 0,6 % |

COM 2008 | 0,3 | 7,2 | 7,5 | 0,6 % |

Iš viso | SEC 2004 | 978,2 | 167,2 | 1145,3 | 100 % |

COM 2008 | 1086,4 | 135,3 | 1221,7 | 100 % |

Bendra programos išlaidų suma dabar yra 1 222 mln. EUR2003, nuo 2004 m. ji padidėjo 6,7 % arba 76,3 mln. EUR2003.

7. FINANSINIS POVEIKIS

2008–2013 m. laikotarpiu papildomo finansinio poveikio nenumatyta.

Mln. EUR, dabartinėmis kainomis

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 |

28,7 | 32,66 | 26,9 | 26,27 | 32,72 | 30,90 |

Kitame komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai, kurį numatyta pateikti 2011 m., bus nustatytos sumos, kurias reikės planuoti naujajai daugiametei finansavimo programai.

8. NEPRIKLAUSOMų EKSPERTų GRUPėS NUOMONė

Pradėjus vykdyti programą, JMTC pasiūlė sudaryti nepriklausomą eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų valymo ekspertų grupę, kuri JMTC patartų dėl ENRAT programos administravimo; Valdytojų taryba šiam pasiūlymui pritarė. Du kartus per metus susitinkančią grupę sudaro Europos ekspertai iš įvairių valstybių narių. Ji pataria dėl eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų valymo strategijos, galimos technologijos ir dėl kvietimų teikti paraiškas organizavimo ir valdymo; taip pat dėl vidaus išteklių valdymo, mokymo ir kitų su pirmiau minėta programa susijusių dalykų.

Su grupe tartasi, visų pirma dėl strateginių Isproje įgyvendinamos programos dalykų, įskaitant, pavyzdžiui, dėl laikinojo saugojimo galimybių. Jungtinis mokslinių tyrimų centras gavo vertingų patarimų; visų svarbiausia, gautas visiškas pritarimas jo pasirinktai strategijai.

Su grupe taip pat tartasi dėl šio komunikato teksto, kuriam pritarusi ji pateikė šias pastabas:

- Radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijų klausimas: Italija turėtų garantuoti, kad pagal šiuo metu galiojančias normas dabar galutinai apdorojamų radioaktyviųjų atliekų vėliau nereikės galutinai apdoroti dar kartą arba bent jau kad tokio galimo pakartotinio galutinio apdorojimo išlaidų nereikės sumokėti Ispros ENRAT programos lėšomis.

- Nustatyta gyventojų apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote, atsirandančia vykdant branduolinės technologijos darbus, įskaitant eksploatacijos nutraukimą, radioaktyviųjų atliekų valymą ir laikinąjį saugojimą, dozė yra mažiausia iš visų Europos valstybių (10 µSv per metus, t. y. nuo 15 iki 100 kartų mažesnė riba nei kitose Europos valstybėse; ši dozė taip pat yra maža, palyginti su 2007 m. Tarptautinės radiacinės saugos komisijos rekomendacijose[8] pateiktais pasiūlymais). Dėl tokių mažų ribų būtina tinkamai atsižvelgti į kai kurių įrenginių, kurie bus sumontuoti Isproje, kainą.

9. JMTC VALDYTOJų TARYBOS NUOMONė

- Valdytojų taryba pritaria tam, kad siūlomas komunikatas dėl eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos vykdymo pažangos būtų pateiktas Tarybai ir Europos Parlamentui, ir gerai vertina JMTC iki šiol padarytą pirminės programos vykdymo pažangą.

- Valdytojų taryba pritaria persvarstytam planui , įskaitant persvarstytą biudžetą ir kalendorinį grafiką, gerai vertina JMTC pastangas neviršyti pirminės programos išlaidų ir ragina JMTC tęsti derybas su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

- Atsižvelgdama į pagrindinius suvaržymus arba neaiškumus, Valdytojų taryba siūlo per 2 metus nuo šio komunikato pateikimo dienos Tarybai ir Europos Parlamentui pateikti atnaujintą informaciją apie padarytą pažangą.

10. IšVADOS

Nuo paskutinio komunikato pateikimo 2004 m. padaryta didelė pažanga. Pašalintos radioaktyviosios medžiagos, paleisti keli radioaktyviųjų atliekų valymo ir apibūdinimo įrenginiai ir pradėtas didelių įrenginių, kurių eksploatacija bus nutraukta, radioaktyviųjų medžiagų apibūdinimas – tai vieni iš svarbiausių laimėjimų vykdant programą.

Neišspręsti keli klausimai, visų pirma dėl situacijos Isproje.

JMTC vykdo didelio masto rizikos valdymą, siekdamas kontroliuoti šiuos neaiškumus. Svarbiausia užduotis – išspręsti radioaktyviųjų atliekų priėmimo kriterijų klausimą, kad nebūtų trukdoma radioaktyviųjų atliekų laidoti. Jei atliekų priėmimo kriterijai ir toliau bus neaiškūs, JMTC reikės nustatyti, kad svarbiausias Ispros eksploatacijos nutraukimo programos tikslas yra išlaikyti įrenginius saugius, ir atidėti galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, kol bus užtikrinta galimybė jas laidoti.

1 PRIEDAS. Programos išlaidos ir kalendorinis grafikas

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 |SEC

2004 |COM

2008 | |Iš viso |39,832 |39,832 |2,104 |2,104 |531,336 |601,133 |107,311 |74,887 |340,001 |378,201 |49 |49,002 |67 |67 |1,819 |2,071 | |0,275 |6,939 |7,181 |978,169 |1.086,442 |167,174 |135,245 | |<2003 |6,149 |6,149 | | |21,36 |21,36 |8,789 |8,471 |11,611 |11,611 | | | | | | | | | | |39,12 |39,12 |8,789 |8,471 | | 2003-07 |0,52 |794 |0,1 | |116,511 |71,473 |18,921 |17,964 |18,113 |30,66 |0,415 |0,882 |10,9 |16,66 |0,156 |0,408 | |0,275 |0,58 |0,561 |146,044 |119,862 |20,173 |19,814 | | 2008 | |106 | | |20,975 |22,333 |5,2 |3,4 |3,533 |2,927 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,264 |0,307 |24,508 |25,367 |5,614 |3,872 | |2009 | | | | |24,8 |25,267 |5,2 |3,4 |3,533 |2,896 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,264 |0,314 |28,333 |28,163 |5,614 |3,88 | |2010 | | | | |18,65 |16,915 |5,2 |3,4 |3,533 |5,715 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,264 |0,328 |22,183 |22,63 |5,614 |3,894 | |2011 | | | | |14,65 |15,056 |5,3 |3,4 |3,533 |6,505 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,269 |0,336 |18,183 |21,561 |5,719 |3,902 | |2012 | | | | |19,84 |19,285 |5,3 |3,4 |3,533 |6,915 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,269 |0,345 |23,373 |26,2 |5,719 |3,910 | |2013 | | | | |16,55 |19,686 |5,3 |3,4 |3,533 |4,453 |0,15 |0,165 | | | | | | |0,269 |0,36 |20,083 |24,139 |5,719 |3,925 | |>2013 |33,163 |32,783 |2,004 |2,104 |278 |389,758 |48,1 |28,05 |289,079 |306,519 |47,685 |47,130 |56,1 |50,34 |1,663 |1,663 | | |4,758 |4,63 |656,342 |779,4 |104,21 |83,577 | | Visos sumos mln. EUR2003.

SVARBU. Skiltyje „Metai“ nurodyti eikvojimo metai, t. y. iki 2003 m. (<2003), 2003–2007 m. laikotarpiu, paskesniais metais iki 2013 m., po 2013 m. (>2013).

Skirtosios lėšos – tai lėšos įrangai, veiklai ir paslaugoms; lėšos darbuotojams – tai JMTC darbuotojams skirtos lėšos.

[1] ENRAT – eksploatacijos nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas (angl. Decommissioning and Waste Management , D&WM).

[2] Tai reiškia, kad dėl įrenginių amžiaus arba nacionalinių ir tarptautinių taisyklių pakeitimų sustabdyti įrenginiai laikomi saugios būklės ir apsaugoti, kol jų eksploatacija bus nutraukta.

[3] 95 % Isproje susidariusių radioaktyviųjų atliekų priskiriami 2-osios kategorijos radioaktyviosioms atliekoms (trumpaamžės mažai arba vidutiniškai radioaktyvios atliekos).

[4] Tarptautinės radiacinės saugos komisijos leidinys Nr. 103, 37 komplektas, Nr. 2–4 2007 m., p. 116–117 (Gyventojų apšvita. Ilgalaikė apšvita). Dozė neturėtų būti ribojama daugiau kaip 1 mSv, būtų racionalu laikytis ne didesnės kaip apytiksliai 0,3 mSv vertės .

[5] ENEA ir ENEL.

[6] Radioaktyviųjų atliekų laidojimo mokesčių klausimas neišspręstas – JMTC radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija priklausys nuo to, ar mokestis bus nustatomas pagal radioaktyviųjų atliekų kiekį, ar pagal radioaktyviųjų atliekų užimamą vietą kapinyne.

[7] Pavyzdžiui, priklausomai nuo radioaktyviųjų atliekų laidojimo kainos, galima būtų numatyti radioaktyviąsias atliekas deginti, o ne presuoti ir sucementuoti.

[8] Tarptautinės radiacinės saugos komisijos leidinys Nr. 103, 37 komplektas, Nr. 2–4 2007 m., p. 116–117 (Gyventojų apšvita. Ilgalaikė apšvita). Dozė neturėtų būti ribojama daugiau kaip 1 mSv, būtų racionalu laikytis ne didesnės kaip apytiksliai 0,3 mSv vertės .

52008DC0903