[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.12.2008

KOM(2008) 880 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

METINĖ ATASKAITA DĖL PHARE, TURKIJOS PASIRENGIMO NARYSTEI PRIEMONĖS, CARDS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO INSTITUCIJŲ PLĖTROS PRIEMONĖS (2007 M.) {SEC (2008) 3075}

Įžanga

Nuo 2007 m. ES pasirengimo narystei finansavimas teikiamas pagal vieną priemonę – Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), sukurtą siekiant teikti tikslinę paramą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms. PNPP pakeičiamos penkios ankstesnės ES finansinės priemonės: PHARE[1], ISPA[2], SAPARD[3], Turkijos pasirengimo narystei priemonė[4] ir CARDS[5].

Šioje ataskaitoje kalbama apie PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonės, CARDS ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės[6] programų įgyvendinimą 2007 m. Reikėtų pažymėti, kad 2006 m. buvo paskutiniai programavimo metai pagal PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonę ir CARDS, 2007 m. pagal šias priemones nepradėta jokių naujų programų. 2007 m. programavimas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms buvo vykdomas pagal naują PNPP, apie ją bus pranešta 2007 m. metinėje PNPP ataskaitoje, kaip numatyta PNPP reglamente 1085/20006 (13 straipsnio 6 dalyje).

PHARE pasirengimo narystei pagalbos tikslai buvo: remti šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių pastangas stiprinti viešojo administravimo įstaigas ir institucijas, kad jos veiksmingai veiktų Europos Sąjungoje; skatinti teisės aktų derinimą su Europos bendrijos teisės aktais; mažinti pereinamųjų laikotarpių poreikį ir skatinti ekonominę bei socialinę sanglaudą.

CARDS programa buvo siekiama paremti Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Kroatijos ir Serbijos, įskaitant Kosovą pagal JTST rezoliuciją 1244/99) dalyvavimą stabilizacijos ir asociacijos procese. Šiuo procesu siekiama skatinti regiono stabilumą, taip pat glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga.

Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę naujoms valstybėms narėms, kuri pradėta taikyti sudarant sąlygas tęsti paramą institucijų stiprinimui, siekiant didinti ir konsoliduoti institucinius bei administracinius gebėjimus įgyvendinti acquis communautaire .

1. APžVELGIAMI METAI

1.1. Pagrindiniai 2007 m. plėtros proceso įvykiai

Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos apibrėžtą atnaujintą konsensusą dėl plėtros, 2007 m. padaryta pažanga. 2007 m. pradžioje į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija. Tais metais taip pat būta svarbių pokyčių Turkijoje ir Vakarų Balkanuose: padaryta pažanga stojimo derybų bei stabilizacijos ir asociacijos proceso, taip pat derybų dėl Kosovo statuso srityse, pradėta nauja Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP).

2007 m. lapkričio 6 d. Komisija pristatė savo metinį strategijos dokumentą, taip pat šalių pažangos ataskaitas ir stojimo ir (arba) Europos partnerystės pasiūlymus šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms[7] bei Kosovui. Komisijos strateginiame dokumente patvirtinti plėtros strategijos principai ir tikslai. Jame atkreiptas dėmesys į svarbius susijusių šalių uždavinius. Dokumente pažymėta, kad nuo pat pradžių daugiau dėmesio bus skiriama pagrindiniams valdymo klausimams, įskaitant institucijų kūrimą, teismų ir administracinę reformą bei organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevenciją. Šis požiūris atitinka rekomendacijas, gautas Plėtros generaliniam direktoratui atlikus viešojo administravimo reformos plėtros šalyse vidaus vertinimą.

Toliau daryta pažanga tęsiant stojimo derybas su Kroatija ir Turkija. Iki 2007 m. gruodžio mėn. su Kroatija pradėta nagrinėti 16 derybinių skyrių, iš kurių du laikinai baigti nagrinėti. Pradėti nagrinėti šeši derybiniai skyriai su Turkija, iš jų vienas baigtas nagrinėti. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadomis aštuoni derybiniai skyriai nebus pradėti nagrinėti, kol Turkija neįgyvendins asociacijos susitarimo papildomo protokolo. Plėtros GD stebėjo, kaip įgyvendinamas asociacijos susitarimas su Turkija ir stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su Kroatija bei Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Nė viena šių trijų šalių nepadarė pakankamos pažangos spręsdamos nustatytus prioritetinius klausimus.

2007 m. pasistūmėta į priekį baigiant įgyvendinti stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS) su Vakarų Balkanų šalimis. Albanija tęsė laikinojo susitarimo įgyvendinimą. 2007 m. spalio mėn. pasirašytas SAS su Juodkalnija. 2007 m. birželio mėn. atnaujintos derybos dėl SAS su Serbija, lapkričio mėn. SAS pasirašytas. SAS su Bosnija ir Hercegovina pasirašytas gruodžio mėn. Šie SAS pasirašyti, tik šalims įvykdžius atitinkamas sąlygas.

Komisija ir toliau skatino stabilizacijos ir asociacijos procesą su Vakarų Balkanais ir koordinavo Salonikų darbotvarkės įgyvendinimą. Iki 2007 m. pabaigos sudaryti susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija. Strategijos dokumente paskelbta, kad pradedamas dialogas dėl bevizio režimo sąlygų ir papildomų stipendijų šio regiono aukštųjų mokyklų studentams teikimo.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Martti Ahtisaari vadovaujamos derybos dėl Kosovo statuso baigtos 2007 m., tačiau galutinis sprendimas dėl statuso nepriimtas. Per vėliau vykusias abiejų šalių tiesiogines derybas dėl Kosovo statuso, kuriose tarpininkavo ES, JAV ir Rusijos trejetas, susitarimas nesudarytas. ES, įskaitant Komisiją, toliau teikė rekomendacijas ir paramą vykstant šiam procesui ir reformoms Kosove.

Per gegužės mėn. Zagrebe vykusį Pietryčių Europos bendradarbiavimo proceso aukščiausiojo lygio susitikimą priimtas sprendimas regionų bendradarbiavimo procese pereiti prie regionų atsakomybės. Stabilumo pakto tikslas iš esmės pasiektas, todėl šiuo metu nuo jo pradėta pereiti prie naujos Regioninio bendradarbiavimo tarybos (toliau – RBT), susijusios su Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesu. Paskirtas RBT generalinis sekretorius, Sarajeve numatyta įsteigti sekretoriato būstinę. Liepos mėn. įsigaliojo naujasis Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas.

Informavimas apie plėtrą išliko prioritetu. Trečiosioms ES-10 plėtros metinėms gegužės 1 d. paminėti sukurtas specialus konkrečių atvejų tyrimų skyrelis interneto svetainėje EUROPA, faktų ir skaičių skyrelis bei nuotraukų galerija, teikta garso ir vaizdo informacija kanalu „Europe by Satelite“, vyko žurnalistų vizitai į tris naująsias valstybes nares ir kartu su Prekybos rūmais septyniose valstybėse narėse surengta seminarų.

Be to, 2007 m. Komisija pradėjo kurti naują pilietinės visuomenės priemonę, kuria daugiausia dėmesio bus skiriama trims sritims: i) paramai vietos pilietinėms iniciatyvoms ir gebėjimų ugdymui; ii) žmonių dialogo programa, skirta supažindinti visas suinteresuotąsias šalis su ES politikos kryptimis, institucijomis ir įstaigomis; iii) parama (tarptautiniams) partnerystės veiksmams.

1.2. Pagrindinės 2007 m. Europos Vadovų Tarybų išvados

2007 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba palankiai įvertino plėtros strategiją ir pateikė šias išvadas:

„Laikydamasi plėtros strategijos, dėl kurios susitarė 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba, ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadų, Taryba palankiai vertina lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir pagrindinių uždavinių 2007–2008 m. ir atkreipia atidų dėmesį į jame pateiktą analizę ir rekomendacijas. Atnaujintas konsensusas dėl plėtros, kuris grindžiamas įsipareigojimų konsolidavimu, sąžiningomis ir griežtomis sąlygomis ir geresniu bendravimu, taip pat gebėjimu integruoti naujas nares, tebėra ES plėtros strategijos pagrindas. Pagerinus plėtros proceso kokybę bus užtikrinta tai, kad vykdant plėtrą toliau būtų skatinama taika, demokratija ir stabilumas visame žemyne ir suteikta konkrečios naudos, susijusios su prekyba, investicijomis ir ekonomikos augimu.

Kiti metai yra labai svarbūs siekiant toliau konsoliduoti ir įgyvendinti ES plėtros strategiją ir remti pereinamojo laikotarpio procesą Vakarų Balkanuose. Taryba primena įvairius pasiūlymus šiuo klausimu ir tai, kad Vakarų Balkanų ateitis susijusi su Europos Sąjunga. Atsižvelgiant į tai, nuoseklus atnaujinto konsensuso įgyvendinimas yra kaip niekad svarbus.

Taryba patvirtina, kad derybų sparta visų pirma priklauso nuo derybose dalyvaujančios šalies pažangos sprendžiant klausimus, susijusius su derybų skyrių atidarymo ir uždarymo gairėmis bei Derybų programos reikalavimais, įskaitant Stojimo partnerysčių įgyvendinimą, kuris šiuo metu peržiūrimas, ir kiekvienos šalies atveju vertinamas atskirai. Taryba primena, kad derybiniai skyriai, kuriems techniškai pasirengta, bus atidaryti nustatyta tvarka, laikantis derybų programos. Todėl Taryba laukia Tarpvyriausybinių konferencijų su Turkija ir Kroatija, kurios turi įvykti šį mėnesį. Taip pat labai svarbu, kad vykdant plėtros politiką būtų sąžiningai ir griežtai laikomasi sąlygų visais derybų etapais. Šiuo požiūriu Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau gerinti plėtros proceso kokybę sprendžiant prioritetinius klausimus viešojo administravimo ir teismų reformos bei kovos su korupcija kuo ankstesniu etapu srityje, visapusiškai pasinaudojant kriterijais ir poveikio tyrimais, taip pat procesą padarant skaidresnį. Tai padės užtikrinti plačią ir nuolatinę visuomenės paramą plėtros procesui.“

Vėliau 2007 m. gruodžio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba patvirtino šias išvadas:

„Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir patvirtina gruodžio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas“.

2. PROGRAMAVIMAS IR PROGRAMų įGYVENDINIMAS. BENDRA APžVALGA

2.1. PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonė ir CARDS

2007 m. sausio mėn. pristačius PNPP, 2007 m. naujų įsipareigojimų pagal PHARE, Turkijos pasirengimo narystei priemonę ir CARDS nebūta. Dėmesys telktas į ankstesnių metų programų įgyvendinimą, įskaitant nenudirbtų darbų atlikimą.

Išsami informacija apie PHARE, pasirengimo narystei finansinę pagalbą Turkijai ir CARDS pateikiama šios ataskaitos priedo I dalyje: Informacija apie šalis.

2.2. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė

Stojimo akto 31 straipsniu nustatyta Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė Bulgarijai ir Rumunijai tam tikriems institucijų kūrimo veiksmams finansuoti, siekiant patenkinti nuolatinį poreikį stiprinti institucijų gebėjimus tam tikrose srityse, imantis veiklos, kuri negali būti finansuojama iš struktūrinių fondų ar Kaimo plėtros fondo. Šia priemone teikiama pagalba, kuri šalims rengiantis narystei teikta pagal PHARE programą. Pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę teikiama ES pagalba įgyvendinama remiantis Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės įgyvendinimo susitarimo memorandumu, kurį Bulgarijos valdžios institucijos ir Europos Komisija pasirašė 2007 m. birželio 21 d., o Rumunijos valdžios institucijos ir Europos Komisija – 2007 m. rugsėjo 5 d.

Pagal 2007 m. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę nacionalinėms programoms skirtos sumos:

Bulgarija | 31,5 mln. EUR |

Rumunija | 46,5 mln. EUR |

2007 m. dešimt naujųjų valstybių narių (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija), kurios pasinaudojo pagal Stojimo akto 34 straipsnį sukurta specialiąja Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemone, toliau sudarė projektus pagal 2005 m. ir 2006 m. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programas ir juos įgyvendino pagal 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programas. Šioje ataskaitoje apžvelgiami paskutiniai sutarčių sudarymo pagal dešimčiai naujųjų valstybių narių skirtą Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę metai.

2.3. Perėjimas prie Išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos

Komisija siekia sudaryti sąlygas pasirengimo narystei pagalbą gaunančioms šalims valdyti Bendrijos lėšas pagal Išplėstinę decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (angl. EDIS), kad iki stojimo būtų sukaupta pakankama praktinė patirtis valdyti visiškai decentralizuotą sistemą, ir taip šias šalis parengti veiksmingai valdyti struktūrinius fondus įstojus (pasidalijamojo valdymo sąlygomis). Komisija nuspręs leisti atitinkamoms įgyvendinančioms agentūroms veikti pagal EDIS, joms įrodžius, jog turi tinkamus išteklius, struktūras ir sistemas, kad galėtų veiksmingai ir laiku valdyti Bendrijos pagalbą.

Visos dešimt į ES 2004 m. įstojusių naujųjų valstybių narių nuo 2005 m. veikė pagal EDIS.

Kalbant apie PHARE ir pagalbą pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę po stojimo, Bulgarija nuo 2007 m. liepos mėn. veikė pagal Išplėstinę decentralizuotą įgyvendinimo sistemą. Vadinasi, nuo tada už pagalbos sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą buvo visiškai atsakingos Bulgarijos valdžios institucijos. Dar įgyvendintiną pagalbą (apie 700 mln. EUR) tvarko keturios akredituotos įgyvendinančios agentūros[8].

Nors pati sistema buvo sukurta ir akredituota atsižvelgiant į Bulgarijos valdžios institucijų įsipareigojimus, 2007 m. tebereikėjo šalinti praktinio įgyvendinimo ir pagalbos valdymo trūkumus. Komisija ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų, jog akreditacijoje pabrėžtiems trūkumams atitinkamos Bulgarijos valdžios institucijos skirtų reikiamą dėmesį[9].

Rumunija taip pat veikė pagal EDIS nuo 2007 m. pradžios, vadinasi, ji visiškai atsakinga už finansinės pagalbos programų konkursus ir įgyvendinimą. Akredituotos įgyvendinančios agentūros[10] valdo per 1,3 mlrd. EUR vertės įgyvendinamas PHARE 2004 m. ir 2005 m. programas bei 2006 m. PHARE programas, dėl kurių sutartys sudaromos šiuo metu, ir tolesnę paramą po įstojimo pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę.

Pirmaisiais Rumunijos sistemos veikimo metais pastebėta trūkumų – nevisiškai patenkintos privalomos tinkamo veikimo sąlygos. Komisija išreiškė susirūpinimą dėl Rumunijos agentūrų gebėjimų užtikrinti, kad ES lėšos būtų patikimai valdomos, ir nusprendė paprašyti atsakingų valdžios institucijų šalinti likusius trūkumus ir pateikti įrodymų, kad padaryta pažanga užtikrinant, jog pasirengimo narystei programos įgyvendinamos taikant patikimą išplėstinę decentralizuotą įgyvendinimo sistemą.

Dėl to valdžios institucijos ėmėsi svarbių veiksmų likusiems reikšmingiems klausimams spręsti. Rumunija sugebėjo labai gerai įsisavinti 2005 m. pasirengimo narystei PHARE programos lėšas. Esama įrodymų, kad dedamos pastangos, siekiant tinkamai valdyti pasirengimo narystei lėšas ir po stojimo skiriamas lėšas, dėl kurių sutartys dar nesudarytos.

Komisija atidžiai stebi, kaip veikia sistema, nes lėšas valdančių agentūrų gebėjimai dar stiprintini, o esamas procedūras reikia veiksmingai taikyti, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami laiku ir veiksmingai ir kad būtų iš tikrųjų pasiekta rezultatų.

Iš Vakarų Balkanų šalių tik Kroatija veikia pagal Decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (angl. DIS). 2006 m. vasario 7 d. Komisija nusprendė patikėti PHARE ir CARDS programų valdymą Kroatijos institucijoms, vadovaujant nacionaliniam leidimus duodančiam pareigūnui, išlaikydama ex-ante kontrolės reikalavimą konkursams ir sutarčių sudarymui. 2006 m. Plėtros GD atliktas tolesnis DIS auditas parodė buvus kelis šalintinus valdymo trūkumus, dėl kurių prastai įsisavintos lėšos ir kurie lėmė menkus administracinius gebėjimus. Atsižvelgdamas į tai, 2007 m. gruodžio mėn. Plėtros GD nusprendė laikinai sustabdyti sutarčių pagal 2006 m. PHARE nacionalinę programą sudarymą, kol Komisija bus patenkinta atsižvelgiant į tam tikrų gairių rinkinį padaryta pažanga.

2007 m. birželio pradžioje parengta itin kritiška tolesnė DIS veikimo Turkijoje audito ataskaita. Padidinus Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūros personalo narių skaičių ir priėmus teisės aktų, kuriais sustiprinta ši agentūra, išvengta grėsusio DIS sustabdymo. Kiti įvardyti trūkumai, kuriuos Turkija turėtų nedelsiant spręsti veiksmų planu, buvo susiję su nepakankama programos leidimus duodančio pareigūno (PLDP) atliekama atitinkamų ministerijų priežiūra, ydinga trūkumų šalinimo praktika, reikalavimų neatitinkančia PLDP atliekama viešųjų pirkimų dokumentų kokybės kontrole, taip pat vėluojančiais viešaisiais pirkimais ir sutarčių sudarymu. Didelė pažanga padaryta tobulinant DIS antrajame 2007 m. pusmetyje: be kita ko, paspartintas sutarčių sudarymas, sustiprinta Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūra, sutvirtinta PLDP įtaka sudarius vyriausiųjų programavimo pareigūnų struktūrą atitinkamose ministerijose.

2.4. Bendrijos pasirengimo narystei pagalbos koordinavimas

- SAPARD[11] tikslas – padėti šalims kandidatėms spręsti žemės ūkio sektorių ir kaimo vietovių struktūrinio suderinimo problemas ir įgyvendinti acquis communautaire bendrosios žemės ūkio politikos srityje bei susijusius teisės aktus.

- ISPA[12] pagrindinis tikslas – užtikrinti šalių kandidačių infrastruktūros derinimą su Bendrijos infrastruktūros standartais. Ji naudojama labai svarbiai aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai finansuoti.

Skirtingos pasirengimo stojimui priemonės derintos programavimo etape. Paskutinis SAPARD ir ISPA priemonių programavimas vyko 2006 m. Nuo 2007 m. visas ankstesnes pasirengimo narystei priemones pakeitė PNPP.

3. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS INVESTICIJų BANKU (EIB) IR TARPTAUTINėMIS FINANSų INSTITUCIJOMIS (TFI)

Su EIB ir kitomis TFI, ypač su Europos plėtros ir rekonstrukcijų banku (EPRB), Europos plėtros banko taryba (EPBT) kartu su „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW), bendradarbiaujama pagal pakeistą 2006 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos ir dalyvaujančių TFI susitarimo memorandumą dėl plėtros šalių.

Įgyvendinant horizontalias programas atsirado didelių bendradarbiavimo su TFI galimybių: TFI paskolos galėjo būti derinamos su ES dotacijomis. Šios horizontalios programos papildė investicijų projektus, finansuojamus pagal nacionalines programas.

Sukurtos keturių tipų programos, jos aptariamos toliau.

MVĮ finansavimo priemonė (angl. SME Finance Facility ) buvo skirta finansų tarpininkų (pvz., bankų, išperkamosios nuomos bendrovių) pajėgumams pagalbą gaunančiose šalyse didinti, kad jie galėtų išplėsti ir sustiprinti MVĮ finansavimą. Šios priemonės projektai aprėpia paskolų, paskolų garantijų, išperkamosios nuomos teikimą vietos finansų tarpininkams kartu su neatlygintinomis finansinėmis paskatomis. Finansų tarpininkai toliau skolina ar teikia išperkamąją nuomą pavienėms labai mažoms įmonėms ar MVĮ. Nuo 2005 m. pagalbą galėjo gauti tik Bulgarija, Kroatija, Rumunija ir Turkija. 2007 m. gruodžio pabaigoje bendra projektams numatytų ES paskatų suma siekė 300 mln. EUR.

Savivaldybių finansavimo priemonės (angl. Municipal Finance Facility ) tikslas buvo skatinti vietos finansų tarpininkus teikti paskolas savivaldybėms. Šios programos mechanizmas panašus į pirmosios. 2007 m. bendras naujų projektų kūrimo ir atitinkamų sutarčių pasirašymo tempas buvo lėtesnis nei tikėtasi dėl didelių administracinių išlaidų, vėluojančių reglamentavimo reformų tam tikrose šalyse ir savivaldybių paskolų dokumentų rengimo patirties stokos. 2007 m. gruodžio pabaigoje bendra projektams numatytų ES paskatų suma siekė 60 mln. EUR.

2002 m. Nicoje Europos Vadovų Tarybos išreikštu pageidavimu EIB ir Komisija sukūrė Savivaldos infrastruktūros priemonę (angl. Municipal Insfrastructure Facility ). Šios priemonės tikslas – skatinti ES-15 valstybių narių pasienio regionų socialinę ir ekonominę plėtrą. Šiuo tikslu pagal minėtąją priemonę derinamos paskolos iš EIB išteklių ir neatlygintina PHARE parama, siekiant paspartinti nedidelio masto investicijas į vietos infrastruktūrą. Iki 2007 m. pabaigos PHARE parama visiškai numatyta skirti 24 savivaldybių projektams.

Energijos naudojimo efektyvumo finansinė priemonė (angl. Energy Efficiency Finance Facility ) pradėta 2006 m., siekiant kovoti su klimato kaita. Ja siekiama paskatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą visų rūšių pastatuose ir pramonės sektoriuje suteikiant atitinkamo finansavimo galimybę galutiniams paskolų gavėjams. Bendri programos rezultatai bus sutaupyta energija ir gerokai sumažintas išmetamas CO2 kiekis.

Pagal minėtąją priemonę TFI kredito linijos, teikiamos finansų tarpininkams, derinamos su paskatomis didinti įrangos ekonominį veiksmingumą ir padaryti investicijas į energetiką patrauklesnes, o mokesčius naudingus vietos finansiniams tarpininkams, kad jie būtų skatinami skolinti lėšas energijos naudojimo efektyvumo priemonėms finansuoti. Energijos naudojimo efektyvumo finansinės priemonės pradėtos įgyvendinti 2007 m. balandžio mėn., o iki gruodžio mėn. patvirtinti pirmieji projektai, bendra paskatų suma siekė 13,65 mln. EUR.

4. STEBėSENA IR VERTINIMAS

Stebėsenos ir vertinimo funkcijų paskirtis – pirmiausia, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus ir įgytą patirtį, stebėti ir vertinti pagalbą gaunančioms valstybėms skiriamą finansinę paramą, siekiant pasirengimo narystei tikslų. Antra, numatoma atskaitomybė už ekonomiškumą ir pasirengimo narystei lėšų panaudojimą. Trečias tikslas – remti pagalbą gaunančių šalių vietos stebėsenos ir vertinimo pajėgumų vystymą, kurie padeda stiprinti valstybių pajėgumus valdyti ir kontroliuoti pasirengimo narystei pagalbą.

4.1. Stebėsena ir tarpinis vertinimas

2007 m. pagal Turkijos tarpinio vertinimo schemą parengta viena išsami šalies vertinimo ataskaita ir dvi sektorių tarpinio vertinimo ataskaitos.

Kroatijos tarpinio vertinimo schema įdiegta 2007 m., joje daugiausia dėmesio skirta PHARE programai. 2007 m. baigtas su CARDS susijęs Kroatijos ad hoc vertinimas.

Konkretūs tarpinio vertinimo rezultatai aptarti priedo II.3 dalyje.

4.2. Ex post vertinimas

Svarbaus PHARE ex post vertinimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos aptarti su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pagalbą gaunančias šalis, vertinimo seminare 2007 m. balandžio mėn. Kitas seminaras surengtas konkrečiai ex post vertinimo išvadoms dėl viešojo administravimo reformos aptarti.

Konkretūs vertinimo rezultatai aprašyti II.3 dalyje.

5. KITA VEIKLA

Komisijos tarnybos ėmėsi kitų vertinimo veiksmų, kad pagerintų 2007 m. programų kokybę ir remtų vietos stebėsenos bei vertinimo pajėgumų vystymą. Konkretūs veiksmai aprašyti II.3 dalyje.

[1] PHARE, 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3906/89.

[2] Struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentas (1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1267/1999).

[3] Specialioji pasirengimo stojimui žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999).

[4] 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2500/2001.

[5] Bendrijos pagalba rekonstrukcijai, vystymui ir stabilizavimui (2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2666/2000).

[6] Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties 31 straipsnis.

[7] Šalys kandidatės: Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kroatija ir Turkija.Potencialios šalys kandidatės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244.

[8] Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūra (CFSA), Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerija, Darbo ir socialinės politikos ministerija bei Ekonomikos ir energetikos ministerija.

[9] 2007 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikta išlyga dėl galimų PHARE lėšų valdymo pagal išplėstinio decentralizuoto valdymo sistemą pažeidimų, kuriuos padarė dvi Bulgarijos įgyvendinančios agentūros (Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūra bei Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerija). 2008 m. liepos 23 d. dviejų įgyvendinančių agentūrų akreditacija laikinai panaikinta, žr. COM (2008) 496.

[10] Centralizuoto finansavimo ir sutarčių agentūra, Europos integracijos ministerija ir Darbo ministerija.

[11] Žemės ūkio generalinio direktorato interneto svetainėje rasite daugiau bendros informacijos apie SAPARD.

[12] Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainėje rasite daugiau bendros informacijos apie ISPA.