[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008.11.20

KOM(2008) 763 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EUROPOS SĄJUNGA IR ARKTIES REGIONAS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EUROPOS SĄJUNGA IR ARKTIES REGIONAS

1. Įvadas

Europos Sąjunga ir Arkties regionas[1] (toliau – Arktis) glaudžiai susieti unikaliais istorijos, geografijos, ekonomikos ir mokslinių laimėjimų saitais. Trys ES valstybės narės – Danija (Grenlandija), Suomija ir Švedija – turi teritorijų Arktyje. Kitos dvi Arkties valstybės – Islandija ir Norvegija – yra Europos ekonominės erdvės narės[2]. Kanada, Rusija ir JAV – strateginės ES partnerės. Europos šalių teritorijos Arktyje yra Šiaurės dimensijos politikos[3] prioritetas. Arkties vandenyne esama ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių teritorijų – tai atviros jūros ir jūros dugno teritorijos, kurias valdo Tarptautinė jūrų dugno institucija.

Neaprėpiamos Arkties regiono jūros ir sausumos teritorijos yra gyvybiškai svarbūs ir pažeidžiami planetos aplinkos ir klimato sistemos komponentai. Oro temperatūra Arktyje kyla dvigubai greičiau, palyginti su planetos vidurkiu[4]. Jūros ledo, sniego ir amžinojo įšalo sluoksnis sparčiai mažėja, dėl to prasideda pasaulinį atšilimą spartinantys ryškūs grįžtamieji procesai. Dėl spartaus Grenlandijos ledynų tirpsmo gali sparčiai ir gerokai pakilti jūros lygis.

Nepaisant atšiaurių sąlygų, dėl tirpstančių ledynų ir naujų technologijų palaipsniui bus lengviau pasiekti gyvuosius ir negyvuosius Arkties išteklius, taip pat atsivers naujų vandens kelių. Nors Arktis tebėra vienas švariausių regionų planetoje, ilgainiui jame bus jaučiami vis didesni klimato kaitos ir intensyvesnės žmogaus veiklos padariniai.

Su Arktimi tiesiogiai susijusi ES politika aplinkos, klimato kaitos, energetikos, mokslinių tyrimų, transporto, žuvininkystės ir kitose srityse. Svarbiausias ES integruotos jūrų politikos principas – išsaugoti kiekvieno jūrų regiono unikalumą ir kiekvienu atveju atskirai apgalvojant tausiai naudoti išteklius

Atsižvelgdami į tai, kad klimato kaitos poveikis vertinamas kaip „grėsmės daugiklis“, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai nurodė, kad dėl aplinkos pokyčių kinta Arkties geostrateginė dinamika, o tai gali turėti padarinių tarptautiniam stabilumui ir Europos saugumo interesams, todėl būtina kurti ES Arkties politiką[5]. Apskritai Arktyje spręstini uždaviniai ir atsirandančios galimybės turės daug įtakos būsimiems Europos gyventojams. Svarbu, kad Europos Sąjunga uždavinius spręstų darniai ir metodiškai, bendradarbiaudama su Arkties valstybėmis, Arktyje teritorijų turinčiomis šalimis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Šiame komunikate išdėstomi ES interesai ir siūlomi ES valstybių narių ir institucijų veiksmai remiantis trimis pagrindiniais politikos tikslais:

- Išvien su regiono gyventojais saugoti ir išsaugoti Arktį;

- skatinti tausiai naudoti išteklius;

- prisidėti prie sustiprinto daugiašalio Arkties valdymo.

2. Išvien su regiono gyventojais saugoti ir išsaugoti Arktį

2.1. Aplinka ir klimato kaita

Veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse, kaip ir daugelyje kitų šalių, daro poveikį Arkties aplinkai. Arkties regiono pokyčių priežastis būtina šalinti pasauliniu mastu. Klimato kaitos poveikis – ypatingos svarbos uždavinys tiek regiono dabarčiai, tiek ateičiai. ES yra kovos su klimato kaita ir darnaus vystymosi skatinimo lyderė. ES valstybės narės ir Europos bendrija yra daugelio Arkčiai itin svarbių daugiašalių susitarimų aplinkos srityje šalys. Europos pramonės sektoriuje kuriamos pažangiausios technologijos saugioms ir tausioms operacijoms atšiauriomis sąlygomis atlikti sausumoje, pakrančių teritorijose ir atviroje jūroje.

Arkties aplinka itin lengvai pažeidžiama, o dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir menkos infrastruktūros nepaprastai sunku valdyti avarijų likvidavimo darbus.

Politikos tikslai

Pagrindinis tikslas turi būti užkirsti kelią neigiamam klimato poveikiui ir jį sušvelninti, kartu padėti prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Prevenciniai ir neigiamo poveikio sušvelninimo veiksmai taip pat turėtų būti susiję su kitais pasaulinio masto ir tarpvalstybiniais procesais, kurie daro neigiamą poveikį Arkčiai, pavyzdžiui, su tolimuoju teršalų gabenimu. Šiuos veiksmus turėtų papildyti visuotinis, ekosisteminis žmogaus veiklos valdymas, kuriuo būtų užtikrinamas darnus žmogaus veiklos administravimas ir visais lygmenimis atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Būtina gerinti avarijų likvidavimo darbų valdymą.

Veiksmų pasiūlymai:

- Įvertinti ES aplinkos politikos ir daugiašalių susitarimų veiksmingumą sprendžiant Arkties aplinkos uždavinius.

- Sustiprinti tarptautinio masto klimato kaitos poveikio švelninimo veiksmus ir nustatyti sritis, kuriose būtina pagalba prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, įskaitant prisitaikomąjį biologinės įvairovės valdymą.

- Skatinti nuolatinį dialogą su NVO Arkties regiono aplinkos būklės klausimais.

- Derinti veiksmus su Arkties valstybėmis, Arktyje teritorijų turinčiomis šalimis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis įtvirtinant griežtus aplinkos apsaugos standartus. ES ir Arkties valstybėms dalijantis patirtimi sustiprinti ekosisteminį jūrų valdymą Arkties vandenyne.

- Kai ES strategijos ir projektai daro poveikį Arkčiai, prieš priimant sprendimus atsižvelgti į poveikį aplinkai. Skatinti atlikti Arkties aplinkai poveikio turinčių projektų, planų ir programų poveikio vertinimą, įskaitant strateginį poveikio aplinkai vertinimą, ir dalytis patirtimi su Arkties valstybėmis.

- Remti cheminių medžiagų tikrinimo ir stebėjimo darbus Arktyje. Dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti Arkties taršą patvariaisiais organiniais teršalais, sunkiaisiais metalais ir kitas teršalais, tarp jų ir teršalais iš sausumoje esančių šaltinių. Toliau teikti paramą kenksmingų cheminių medžiagų atsargoms naikinti ir radioaktyviųjų nuotėkų Arktyje pavojui sumažinti.

- Tęsti bendradarbiavimą užkertant kelią nelaimėms, joms rengiantis ir teikiant pagalbą. Komisijos stebėjimo ir informacijos centras gali padėti stiprinti ES pajėgumus teikti pagalbą Arktyje nelaimių atvejais. Komisija sieks, kad būtų sudarytas susitarimas dėl avarijų prevencijos ir pagalbos jų atvejais Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje[6].

- Sustiprinti bendradarbiavimą gerinant pirminės energijos taupymą, energijos panaudojimo veiksmingumą ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą Arktyje.

- Prisidėti vertinant žmogaus veiklos sukeliamo nuolat didėjančio akustinio triukšmo poveikį jūrų žinduoliams.

2.2. Parama vietos tautoms ir čiabuviams

Iš 4 mln. Arkties gyventojų apie trečdalis yra čiabuviai. Juos ypač veikia didėjanti klimato kaita ir globalizacija.

Politikos tikslai

Europos Sąjungai priklausančioje Arkties teritorijoje gyvenantys čiabuviai yra saugomi Europos bendrijos teisės aktų specialiomis nuostatomis[7]. Bendro pareiškimo dėl ES vystymosi politikos[8] pagrindinis principas – vietos tautų visateisis dalyvavimas laisva valia. ES regioninė politika ir tarpvalstybinės programos taip pat naudingos čiabuvių tautoms, kurių organizacijos dalyvauja Šiaurės dimensijos politikoje. Čiabuvių tautų teisės yra teminis prioritetas pagal Europos iniciatyvą remti demokratiją ir žmogaus teises.

Jūros žinduolių medžioklė Arkties gyventojams nuo neatmenamų laikų buvo svarbus pragyvenimo šaltinis ir jų teisė išlaikyti tradicinį gyvenimo būdą yra aiškiai pripažįstama. Tačiau dėl šiuolaikinės žmogaus veiklos tam tikros žinduolių rūšys atsidūrė ties išnykimo riba, o ES vis didesnį susirūpinimą kelia gyvūnų gerovė. ES politika turėtų būti toliau siekiama atsižvelgti į visus veiksnius ir užmegzti atvirą dialogą su susijusiomis bendruomenėmis.

Veiksmų pasiūlymai:

- Įtraukti Arkties čiabuvių tautas į nuolatinį dialogą.

- Suteikti galimybes čiabuviams siekti savarankiškai gyventi ir išlaikyti savo gyvenimo būdą.

- Teikti paramą visų pirma lapių ir kitų Europos Arkties tautų organizacijoms ir veiklai, inter alia , įgyvendinant regionines ir tarpvalstybines programas. Skleisti Šiaurės Europos gyventojų žinias elnininkystės srityje.

- Toliau stengtis užtikrinti veiksmingą banginių apsaugą, įskaitant Arktyje, visų pirma pasitelkiant Tarptautinę banginių medžioklės komisiją. Pritarti pasiūlymams dėl čiabuviams pragyventi reikalingos banginių medžioklės valdymo, su sąlyga, kad nekils grėsmės išteklių apsaugai ir kad banginių medžioklės operacijos bus tinkamai reguliuojamos, o sugautas kiekis neviršys dokumentais pagrįstų ir pripažintų pragyvenimo poreikių.

- Palaikyti dialogus su čiabuviais ir kitomis vietos bendruomenėmis, kurios tradiciškai medžioja ruonius.

- Šiuo metu Komisija svarsto, ar reikėtų drausti teikti rinkai, importuoti, gabenti tranzitu ir eksportuoti ruonių produktus. Tačiau tai neturėtų daryti neigiamo poveikio čiabuvių bendruomenių, kurios tradiciškai medžioja ruonius, svarbiausiems ekonominiams ir socialiniams interesams. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos produktais iš ruonių[9] pasiūlymu, produktams, pagamintiems iš ruonių, kuriuos tradiciškai medžioja inuitų bendruomenės, kad galėtų pragyventi, minėtas draudimas neturėtų būti taikomas. Pasiūlyme taip pat numatyta, kad prekyba šiais produktais būtų leidžiama, kai patenkinamos tam tikros sąlygos, susijusios su ruonių skerdimo ir kailių lupimo būdais. Komisijos dialogo su susijusiomis čiabuvių bendruomenėmis tikslas bus palengvinti šių nuostatų praktinį įgyvendinimą.

2.3. Moksliniai tyrimai, stebėjimas ir vertinimas

Politikos priemonės turėtų būti grindžiamos vertinimu, parengtu naudojantis naujausiomis turimomis žiniomis ir suvokiant, kokie procesai veikia Arktį. Plataus masto mokslinių tyrimų programas vykdo ir vertingus vertinimus skelbia Arkties taryba[10].

ES valstybės narės ir Europos bendrija skiria didelę paramą Arkties moksliniams tyrimams[11]. Pagal dabartinę Bendrijos septintąją bendrąją programą vykdomi nauji projektai ir remiamos didelės tarptautinės įmonės, atliekančios su Arktimi susijusius mokslinius tyrimus. Europos poliarinių reikalų valdyba siekia suvienodinti ir maksimaliai panaudoti Europos atliekamų ašigalio mokslinių tyrimų rezultatus. Europos aplinkos agentūra, remdamasi Arkties tarybos veikla, atliko vertinimų.

Tačiau ilgalaikio stebėjimo, derinimo ir duomenų prieinamumo lygis tebėra nepakankamas moksliniams tyrimams Arktyje atlikti.

Politikos tikslai

Europos bendrija turėtų Arktį toliau laikyti prioritetine mokslinių tyrimų sritimi, kad būtų gauta kuo daugiau žinių ir įvertintas būsimas antropogeninis poveikis, visų pirma klimato kaitos srityje. Be to, turi būti sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas ir sąveikumas, imamasi konkrečių prevencijos, poveikio sušvelninimo ir prisitaikymo veiksmų.

Veiksmų pasiūlymai:

- Rengti tolesnes mokslinių tyrimų programas, susijusias su jūros lygio kilimu, jūros ledo ir amžinojo įšalo tirpsmu, taip pat su grįžtamaisiais procesais, dėl kurių spartėja atšilimas ir kitokio pobūdžio antropogeninis poveikis Arkties ekosistemoms.

- Įvertinti Arkties regiono aplinkos būklę ir pokyčius, kad būtų galima formuoti tinkamą ES politiką.

- Kurti naują mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir stiprinti stebėjimo bei priežiūros pajėgumus. Padėti užbaigti moksliniams tyrimams naudojamo Aurora Borealis ledlaužio projektą.

- Derinti veiksmus Arkčiai svarbiose įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui, aplinkos, transporto, sveikatos ir energetikos, taip pat kurti Arkčiai skirtas technologijas.

- Užtikrinti kosmoso matavimų naudojantis GMES tęstinumą [12]. Teikti paramą ilgalaikiams matavimams ir per Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą teikti su jūromis susijusius duomenis. Prisidėti kuriant Pasaulinės žemės stebėjimo sistemos Arkties komponentą.

- Skatinti intensyvesnį, plataus masto tarptautinį dalijimąsi informacija apie mokslinių tyrimų projektus ir palengvinti nacionalinių programų derinimą. Taip ES turėtų prisidėti prie Darnaus Arkties stebėjimo tinklo sukūrimo.

- Užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos, gaunamos iš Arkties stebėjimo ir mokslinių tyrimų veiklos, grindžiamos Bendros informacijos apie aplinką sistemos principu. Prisidėti prie plačiosios visuomenės informavimo ir teikti šiai veiklai paramą.

3. Skatinti tausiai naudoti išteklius

3.1. Angliavandeniliai

Arktyje glūdi dideli nepanaudoti angliavandenilių ištekliai[13]. Žinomi Arkties atviros jūros ištekliai yra Arkties valstybių išskirtinėje ekonominėje zonoje. Arkties išteklių panaudojimas galėtų padėti užtikrinti ES energijos ir apskritai žaliavų tiekimą[14]. Tačiau išteklių panaudojimas bus lėtas, nes dėl atšiaurių sąlygų ir įvairaus pobūdžio pavojų aplinkai reikės spręsti sudėtingus uždavinius ir bus patiriama didelių išlaidų.

Politikos tikslai

Parama Arkties angliavandenilių išteklių naudojimui turėtų būti teikiama laikantis griežtų aplinkos standartų ir atsižvelgiant į itin didelį Arkties pažeidžiamumą. ES ir toliau turėtų išlaikyti tausaus išteklių naudojimo poliarinėmis sąlygomis technologijų kūrimo lyderės vaidmenį.

Veiksmų pasiūlymai:

- Siekti stiprinti ilgalaikio bendradarbiavimo, visų pirma su Norvegija ir Rusijos Federacija, pagrindus, sudarant palankesnes sąlygas tausiam ir ekologiškam Arkties angliavandenilių išteklių žvalgymui, gavybai ir gabenimui. Kaip ir kitose srityse, svarbiausias principas bus vienodos veiklos sąlygos ir abipusis rinkos prieinamumas.

- Skatinti griežčiausių aplinkos standartų laikymąsi. Primygtinai reikalauti įvesti privalomus tarptautinius standartus, remiantis, inter alia , Arkties tarybos gairėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis.

- Skatinti tolesnius mokslinius tyrimus ir kurti atvirai jūrai pritaikytas technologijas bei infrastruktūrą. Remtis Europos pramonės sukaupta patirtimi išgaunant naftą ir dujas atviroje jūroje. Sudaryti palankesnes sąlygas tolesniems moksliniams tyrimams ir naujovėms, nes daugiau dėmesio skiriama veiklai dar atšiauresnėmis sąlygomis ir gilesniuose vandenyse.

- Skatinti jūrų sektoriaus subjektų grupių plėtrą tuose regionuose, kur universitetai ir mokslinių tyrimų centrai mažesnėms įmonėms galėtų leisti naudotis kvalifikuotų darbuotojų paslaugomis ir mokslinių tyrimų įranga. Daugumos naujovių kūrėjos bus regionų mažosios ir vidutinės įmonės.

- Įvertinti galimybes patvirtinti Arkties tarybos parengtas naftos ir dujų išteklių naudojimo gaires.

3.2. Žuvininkystė

Vieninteliai svarbūs Arkties žūklės rajonai yra Barenco jūroje ir į rytus bei į pietus nuo Norvegijos jūros. Tačiau dėl klimato kaitos gali padaugėti kai kurių žuvų išteklių ir pasikeisti kitų žuvų išteklių geografinis paplitimas. Gali atsirasti naujų žvejybai patrauklių teritorijų, kurios būtų lengviau prieinamos dėl sumažėjusių ledo sluoksniu padengtų plotų. Kai kuriems Arkties regiono atviros jūros vandenims kol kas netaikomas tarptautinis išsaugojimo ir valdymo režimas. Dėl to gali prasidėti nereglamentuota žvejyba.

ES yra viena svarbiausių Arkties kilmės žuvies vartotojų, nors tik maža dalis žuvies sugaunama Bendrijos laivų. Europos bendrija yra Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos narė. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis, kurių suverenitetui arba jurisdikcijai priklauso Arkties vandenys, siekdama ne tik užtikrinti žvejybos galimybes, bet ir ilgalaikį žuvų išteklių išsaugojimą bei optimalų jų naudojimą.

Politikos tikslas

Pagrindinis ES tikslas – užtikrinti tausų Arkties žuvų išteklių naudojimą nepažeidžiant pakrantės vietos bendruomenių teisių.

Veiksmų pasiūlymai:

- Prieš atsirandant naujoms žvejybos galimybėms parengti Arkties atviros jūros vandenų, kuriems kol kas netaikomas tarptautinis išsaugojimo ir valdymo režimas, reglamentavimo sistemą. Tokiu būdu bus išvengta žuvininkystės reglamentavimo nebuvimo ir bus užtikrintas sąžiningas ir skaidrus žuvininkystės valdymas atitinkantis atsakingos žvejybos kodeksą. Iš esmės pirmenybė turėtų būti teikiama dabartinių valdymo organizacijų, pvz., Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos, įgaliojimų išplėtimui, o ne naujų organizacijų steigimui. Kol neparengtas išsaugojimo ir valdymo režimas, tose teritorijose, kuriose toks režimas kol kas netaikomas, neturėtų būti pradėta jokia nauja žuvininkystės veikla.

3.3. Transportas

ES valstybės narės turi didžiausią pasaulyje prekybos laivyną ir dauguma tokių laivų plaukioja transokeaniniais maršrutais. Dėl jūros ledo tirpsmo Arkties regiono vandenyse palaipsniui atsiranda naujų laivybos kelių. Dėl to galėtų labai sutrumpėti kelionės iš Europos į Ramųjį vandenyną, būtų sutaupyta energijos, sumažėtų išmetamų dujų kiekis, būtų skatinama prekyba ir sumažėtų eismas pagrindiniais tarpžemyniniais laivybos kanalais. Tačiau lieka rimtų kliūčių, įskaitant dreifuojančius ledus, infrastruktūros stoką, pavojus aplinkai ir neaiškumus dėl ateities prekybos modelių. Todėl komercinės laivybos plėtrai Arktyje reikės laiko ir pastangų.

Politikos tikslai

ES suinteresuota tirti ir gerinti sąlygas, kad palaipsniui būtų pradėta komercinė laivyba Arktyje, skatinti diegti griežtesnius saugos bei aplinkosaugos standartus ir vengti žalingo poveikio.

Drauge valstybės narės ir Bendrija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi laivybos laisvės principo ir būtų nepažeidžiama taikaus plaukimo atsivėrusiais naujais maršrutais ir naujose teritorijose teisė.

Veiksmų pasiūlymai:

- Skatinti iki galo laikytis esamų įsipareigojimų, susijusių su laivybos taisyklėmis, jūrų saugumu, kelių sistema ir aplinkosaugos standartais Arktyje, visų pirma nustatytų Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO).

- Pabrėžti, kad svarbu išvengti valstybių, kurioms priklauso Arkties pakrančių teritorijos, diskriminacinio pobūdžio praktikos (visų pirma rinkliavų, privalomųjų paslaugų, reglamentų) trečiųjų šalių prekybos laivų atžvilgiu.

- Didinti jūrų stebėjimo pajėgumus tolimojoje Šiaurėje. Komisija ir Europos kosmoso agentūra kartu svarsto galimybę įdiegti poliarinio rato palydovinę sistemą, kuri galėtų gauti signalus iš bet kokio žemės taško. Jeigu sistema veiktų sėkmingai, būtų galima gauti daugiau žinių apie laivų eismą ir greičiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Arkčiai taip pat bus svarbi palydovinės navigacijos sistema Galileo geresnei ir saugesnei laivybai, jūrų priežiūrai ir pagalbai avarijų atvejais užtikrinti.

- Laikantis taikytinų konkurencijos teisės taisyklių išlaikyti Europos laivų statyklų konkurencinį pranašumą kuriant technologijas, tinkamas veiklai Arkties sąlygomis[15]. Ateičiai svarbus potencialas statyti specialiai pritaikytus, aplinkai žalos nedarančius laivus, įskaitant ledlaužius.

- Tirti galimybes palaikyti tam tikrų Arkties laivybos maršrutų pripažinimą itin pažeidžiamais jūros regionais pagal TJO taisykles, jei tai siūlo bet kuri Arkties pakrantę turinti valstybė.

- Remti bet kokius tolesnius TJO aplinkosaugos ir saugos standartų, taikomų Arkties vandenims, griežtinimo veiksmus.

Dėl sausumos ir oro susisiekimo Europos Arkties regione: svarbiausias tikslas turėtų būti Rytų ir Vakarų sausumos ir oro susisiekimo infrastruktūros plėtojimas. Transporto ir logistikos partnerystės užmezgimas pagal Šiaurės dimensijos politiką padės toliau plėtoti geresnius susisiekimo sausuma kelius tarp ES ir Šiaurės Vakarų Rusijos, kurie yra svarbūs regiono vystymuisi ateityje.

3.4. Turizmas

Turizmas Arktyje, visų pirma kelionės kruiziniais laivais, sparčiai plėtojamas, tačiau keletas avarijų parodė, kokių yra susijusių pavojų.

Politikos tikslai

ES turėtų toliau remti darnų turizmą Arktyje, teigiamai vertindama pastangas kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai. Svarbiausia turėtų būti atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir naudą pakrančių vietos bendruomenėms.

Veiksmų pasiūlymai:

- Padėti didinti kruizinių laivų saugumą, gerinti laivavedybą, riboti patekimą į labai pažeidžiamas teritorijas.

- Skatinti ekologišką turizmą įtraukiant vietos bendruomenes.

4. Prisidėti prie sustiprinto daugiašalio Arkties regiono valdymo

Arkties regionui netaikomas joks sutarties režimas. Šiaurės ašigalis arba aplink jį esantis Arkties vandenynas nepriklauso nė vienos šalies ar šalių grupės suverenitetui. Valstybės, kurioms priklauso Arkties pakrančių teritorijos, nėra susitarusios dėl keleto jūrų sienų išskirtinėje ekonominėje zonoje nustatymo[16]. Objektai, dėl teisių į kuriuos Jungtinių Tautų Kontinentinio šelfo ribų komisijai teikiami pareiškimai, gali iš dalies sutapti[17]. Be to, skirtingai aiškinamos laivų plaukimo sąlygos kai kuriuose Arkties vandenyse, visų pirma Šiaurės Vakarų jūrų keliu[18].

Jau parengta plataus masto tarptautinė teisės sistema, kuri taikoma ir Arkčiai. JT jūrų teisės konvencijos[19] nuostatomis nustatomas ginčų, įskaitant dėl ribų nustatymo, sprendimas. Į konvenciją įtrauktos taisyklės dėl gyvųjų ir negyvųjų išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos. Be to, sudaryta daug įvairių daugiašalių aplinkos srities susitarimų, taikomų ir Arkčiai regionui, tačiau dažnai susitarimuose nėra konkrečių nuorodų į jį.

2008 m. gegužės mėn. penkios valstybės, turinčios teritorijų Arkties vandenyno pakrantėje, priėmė deklaraciją[20], kurioje teigiama, kad jos toliau laikosi esamos teisinės sistemos ir įsipareigoja tvarkingai spręsti ginčus, kai sutampa pareiškimų objektas. Nuo tada keletas šalių pareiškė, kad imasi savo nacionalinės jurisdikcijos plėtimo arba patvirtinimo ir savo pozicijų sustiprinimo Arktyje veiksmų.

Arkties taryba sėkmingai rengė vertinimus, formavo regiono tapatumą ir nustatė su Arktimi susijusių klausimų darbotvarkę. Barenco jūros ir Europos Arkties taryba, Šiaurės Ministrų Taryba[21] ir Arkties taryba kartu dalyvauja Šiaurės dimensijos politikos veikloje.

Europos Parlamentas neseniai pabrėžė Arkties valdymo svarbą ir paragino kurti autonomišką ES Arkties politiką ir primygtinai pasiūlė Komisijai imtis aktyvaus vaidmens Arktyje[22]. Parlamentų vaidmuo bendradarbiaujant Arkties klausimais yra labai svarbus didinant informuotumą ir politinį įnašą. Europos Parlamentas šiuo atžvilgiu atlieka svarbų vaidmenį.

Europos investicijų bankas, neviršydamas savo įgaliojimų, gali remti investicijas tam tikrose Arkties regiono dalyse, visų pirma aplinkos, transporto, energetikos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros sektoriuose.

Su Arkties valdymu susijusios pagrindinės problemos yra teisinės sistemos užbaigtumo nebuvimas, veiksmingų priemonių nebuvimas, bendro politikos kūrimo proceso nebuvimas ir dalyvavimo, įgyvendinimo bei geografinės taikymo srities trūkumas.

Politikos tikslai

- ES turėtų remti JT jūrų teisės konvencija grindžiamą bendradarbiaujamąją Arkties valdymo sistemą, kuria būtų užtikrinama:

- saugumas ir stabilumas

- griežtas aplinkos valdymas, įskaitant atsargumo principo laikymąsi

- tausus išteklių naudojimas, atvira ir lygiateisė prieiga.

- Turėtų būti skatinama iki galo vykdyti jau esamus įsipareigojimus, o ne kurti naujas teisines priemones. Tačiau tai neturėtų kliudyti tolesniam tam tikrų sistemų plėtojimui, pritaikymui prie naujų sąlygų ar Arkties ypatybių.

- ES turėtų remti išsamų dialogą ir sprendimus, dėl kurių susiderėta, ir neremti susitarimų, į kuriuos neįtraukiama kuri nors ES valstybė narė arba EEE ELPA šalis, turinti teritorijų Arktyje.

- Su Arktimi susiję aspektai turėtų būti įtraukti į platesnio masto ES politiką ir derybas.

Veiksmų pasiūlymai:

- Vertinti Arkčiai svarbių daugiašalių susitarimų veiksmingumą, siekiant nustatyti, ar reikalingos papildomos iniciatyvos arba priemonės. Atidžiai stebėti jūrų ribų ir kontinentinių šelfų išorės ribų nustatymo procesus, siekiant įvertinti jų poveikį ES interesams.

- Tirti galimybes kurti naujas, keletą sektorių apimančias integruoto ekosistemų valdymo sistemas. Tai galėtų apimti saugomų jūrų teritorijų tinklo kūrimą, laivybos priemones ir taisykles, kuriomis užtikrinamas tausus mineralinių iškasenų naudojimas.

- Didinti įnašą į Arkties tarybos veiklą atsižvelgiant į Bendrijos vaidmenį ir potencialą. Pirmiausia Komisija kreipsis dėl nuolatinio stebėtojo teisių Arkties taryboje suteikimo.

- Siūlyti Šiaurės dimensijos politikos partneriams rengti reguliarias diskusijas Arkties regiono klausimais ir tirti galimybes rengti projektus pagal Šiaurės dimensijos politikos aplinkos partnerystę platesnėms teritorijoms Europos Arkties regione aprėpti. Veiksmai energijos naudojimo efektyvumo srityje ir pagal naujas Šiaurės dimensijos partnerystes bus labai svarbūs bendradarbiaujant Arkties regiono klausimais.

- Svarstyti galimybes toliau plėtoti su Arktimi susijusį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir regionines programas, skirtas bendradarbiavimui su Arkties regiono valstybėmis stiprinti.

- Tirti visas galimybes tarptautiniu mastu skatinti priemones nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių teritorijų jūrų biologinei įvairovei apsaugoti, įskaitant pastangas siekti JT jūrų teisės konvencijos įgyvendinimo susitarimo.

- Siekti sėkmingai užbaigti tarptautines derybas dėl saugomų jūrų teritorijų atviroje jūroje.

- Su Norvegija ir Islandija aptarti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įtraukimą į EEE susitarimą ir jos taikymą Arkties vandenyno daliai.

- Įtraukti Arkties regiono klausimus į aukšto lygio susitikimus jūrų klausimais.

- Teminėje jūrų reikalų svetainėje pateikti visos ES su Arktimi susijusios veiklos apžvalgą ir skatinti dialogą šios veiklos klausimais su suinteresuotosiomis šalimis.

- Kartu su Šiaurės šalimis tirti galimybes įsteigti Europos Arkties informacijos centrą.

- Užmegzti glaudesnius ryšius su Arkties švietimo tinklais.

Grenlandija

Grenlandiją – vieną iš Danijos užjūrio teritorijų – sieja glaudūs ryšiai su Bendrija. Vykdant metines veiksmų programas Grenlandijai teikiama didelė finansinė Bendrijos parama[23].

Veiksmų pasiūlymas:

- Stiprinti bendradarbiavimą su Grenlandija Arkties srityje. Būtinos papildomos pastangos, kad ES taptų dar svarbesnė Grenlandijos partnerė pažeidžiamos aplinkos valdymo ir gyventojams kylančių sunkumų srityje[24].

5. Išvada

Šiame komunikate pateiktais pasiūlymais siekiama sukurti pagrindą išsamesniems svarstymams. Tai bus naudinga įgyvendinant ES strategines iniciatyvas, įskaitant integruotą jūrų politiką. Šiuo komunikatu taip pat turėtų būti sukurtas struktūrinis ir suderintas Arkties klausimams spręsti skirtas pagrindas, kuris būtų pirmasis žingsnis kuriant Europos Sąjungos Arkties politiką. Tai atvertų naujas bendradarbiavimo su Arkties valstybėmis galimybes, padidintų stabilumą ir padėtų pasiekti prioritetinio Arkties aplinkos išsaugojimo tikslo ir tausaus išteklių naudojimo poreikio tinkamos pusiausvyros.

[1] Šiame komunikate vartojama sąvoka Arkties regionas apima teritoriją aplink Šiaurės ašigalį į šiaurę nuo šiaurės poliaračio. Šiam regionui priklauso Arkties vandenynas ir aštuonių Arkties valstybių teritorijos: Danijos (įskaitant Grenlandiją), Islandijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos.

[2] EEE susitarimo nuostatomis užtikrinama, kad EEE ELPA valstybės visateisiškai dalyvautų vidaus rinkoje ir taip galėtų bendradarbiauti Arkties regionui itin svarbiose aplinkos, mokslinių tyrimų, turizmo ir civilinės saugos srityse.

[3] Šiaurės dimensijos politika yra bendra keturių partnerių – Europos Sąjungos, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos – politika, kuria siekiama užtikrinti stabilumą, klestėjimą ir tvarią plėtrą.

[4] Arkties tarybos išvados (2005 m.), patvirtintos vėlesniais tyrimais.

[5] Europos Vadovų Tarybai 2008 m. kovo 14 d. pateiktas bendras politikos dokumentas „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“.

[6] Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Barenco jūros regione forumas.

[7] Švedijos ir Suomijos stojimo akto 3 protokolas.

[8] 2005 m. priimtas Tarybos, Parlamento ir Komisijos.

[9] 2008 m. liepos 23 d. COM (2008) 469.

[10] Arkties taryba yra tarpvyriausybinis forumas, skatinantis Arkties valstybių bendradarbiavimą, į kurį įtraukiamos ir čiabuvių bendruomenės.

[11] Pagal ankstesnes Bendrijos bendrąsias programas (5-ąją ir 6-ąją bendrąsias programas) parama teikta daugiau kaip 50 su Šiaurės ašigaliu susijusių projektų. Vienas iš jų – DAMOCLES projektas – svarbiausias įnašas per tarptautinius poliarinius metus. Pagal 6-ąją bendrąją programą su Arkties regionu susijusiai veiklai skirta 86 mln. EUR.

[12] GMES (Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema ) yra ES iniciatyva, kuria siekiama teikti tvarias ir visiškai patikimas informacijos paslaugas, remiantis Žemės stebėjimo pajėgumais.

[13] Žr. Wood Mackenzie ir Fugro Robertson. „Arkties ateitis. Nauja tyrinėjimų pradžia“ (angl. Future of the Arctic, A new dawn for exploration ) ir JAV geologinio instituto vertinimus. Svarbu pabrėžti, kad įverčiai grindžiami apklausomis; kad duomenys būtų tikslesni, būtina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus.

[14] 2008 m. lapkričio 4 d. Komisija priėmė komunikatą „Žaliavų iniciatyva. Įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM (2008) 699).

[15] Laivų statybos, remonto ir techninio pertvarkymo, laivų įrengimo ir projektavimo srityse, pavyzdžiui, unikalaus dvejopos paskirties laivo su optimalios konstrukcijos pirmagaliu, pritaikytu atviros jūros sąlygoms, ir ledlaužio funkcijas atliekančiu laivagaliu. Kita sritis yra dugno valymas Arkties uostuose.

[16] Susiderėta dėl penkių dvišalių ribų nustatymo. Nenustatytos ribos: Rusijos ir Norvegijos Barenco jūroje, JAV ir Rusijos Beringo sąsiauryje, JAV ir Kanados Boforto jūroje. Vyksta Kanados ir Danijos ginčas dėl Hanso salos. Be to, Norvegija ir keletas šalių, įskaitant ES valstybes nares, skirtingai aiškina Svalbardo sutarties taikymą 200 jūrmylių teritorijoje aplink šį salyną.

[17] 2001 m. Rusija pateikė pareiškimą dėl teisių į didelę Arkties regiono dalį, įskaitant Šiaurės ašigalį Norvegija taip pat pateikė pareiškimą, Danija ir Kanada ketina pateikti pareiškimus.

[18] Ginčas susijęs su Kanados vidaus vandenų ribų nustatymu siekiant veiksmingai reglamentuoti ribų pažeidimą, ir su Kanados teise priimti ir vykdyti įstatymus, kuriais siekiama užkirsti kelią taršai iš laivų ledu padengtuose vandenyse.

[19] Visos Arkties regiono valstybės (išskyrus JAV), visos ES valstybės narės ir Bendrija yra šios konvencijos šalys.

[20] 2008 m. gegužės 28 d. Arkties vandenyno konferencijos Ilulisato deklaracija.

[21] Šiaurės Ministrų Taryba aktyviai skatina bendradarbiavimą sprendžiant Arkties regiono klausimus.

[22] 2008 m. spalio 9 d. Rezoliucija dėl Arkties valdymo.

[23] 2007–2013 m. pagal metines veiksmų programas kasmet skiriama iki 25 mln. EUR finansinės paramos švietimo ir profesinio mokymo sektoriui remti. žuvininkystei papildomai kasmet skiriama 15,8 mln. EUR.

[24] Atsižvelgiant į Komisijos žaliąją knygą „ES ir užjūrio šalių ir teritorijų būsimieji santykiai“, COM (2008) 383.