52008DC0706




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.10.2008

KOM(2008) 706 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa

Darniai veikti ES lygmeniu

Dėl precedento neturinčios tarptautinių finansų rinkų krizės ES susidūrė su dideliais sunkumais. Darnūs visų 27 valstybių narių veiksmai ES lygmeniu buvo veiksmingi stabilizuojant Europos bankų sistemą. Kad finansų sistema atgautų taip reikalingą likvidumą, priemones būtina kuo skubiau įgyvendinti. Bet finansinė krizė dar nesibaigė ir jau lėmė didelį nuosmukį paveikdama visą ekonomiką ir sukeldama problemų namų ūkiams, verslui ir darbuotojams. Manoma, kad dėl šių Europos ekonomikai kilusių sunkumų sulėtės galimo augimo tempas vidutinės trukmės laikotarpiu, o realus augimas 2009 m. ir 2010 m. bus daug mažesnis. Kadangi dėl didelės rizikos baiminamasi investuoti, sumažės produktyvumas ir gali sulėtėti inovacijų kūrimas.

Europos stiprybė – solidarumas ir mūsų gebėjimas veikti drauge. Poveikį, nors ir skirtingais būdais bei nevienodo dydžio, patirs visos valstybės narės, taip pat manoma, kad didės nedarbas, mažės paklausa ir prastės fiskalinė padėtis. Bendri veiksmai – tai būdas reaguoti veiksmingiau ir patikimiau. Kita vertus, jei kiekviena valstybė narė veiks atskirai, jos pastangų nepakaks. Be to, tai gali sukelti nepageidaujamą poveikį kitoms valstybėms narėms.

Tai, kad ES sugebėjo imtis bendrų veiksmų tada, kai spaudimas finansų rinkoms buvo pats didžiausias, leido stabilizuoti bankų sektorių. Jau matyti, kad sprendimas pagal aiškius ES principus derinti nacionalinius veiksmus ir kartu vykdyti tiesioginius ES veiksmus buvo teisingas. Šis sprendimas buvo įgyvendinamas ėmusis ryžtingų, darnių ir tinkamų veiksmų: Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, Komisija ir Europos centrinis bankas ėmėsi veiksmų ES lygmeniu, o valstybės narės – veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kartu jausdamos tvirtą Europos Parlamento palaikymą ir su juo glaudžiai bendradarbiaudamos.

ES turėtų atsižvelgti į šią sėkmę ir nutarti tolesnius krizės etapus įveikti vieningai ir darniai ir šiuos sunkumus paversti galimybėmis, į Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją įtraukdama atrinktas trumpalaikes priemones. Šiame dokumente numatomas trijų dalių pasiūlymas, kuris taps bendru ES krizės įveikimo veiksmų planu (programa):

- sukurti naują ES lygmens finansų rinkos struktūrą;

- įveikti poveikį realiai ekonomikai;

- visuotinai reaguoti į finansinę krizę.

Šiuo komunikatu Komisija prisideda prie ES viduje ir su mūsų tarptautiniais partneriais vykdomų diskusijų, kaip geriausia kovoti su dabartine krize ir jos padariniais. Lapkričio 26 d. Komisija paskelbs išsamesnę, pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją vykdomą ES krizės įveikimo programą, kurioje bus numatytos tikslingos, kovai su poveikiu visai ekonomikai sukurtos trumpalaikės iniciatyvos ir atsižvelgiant į krizę pritaikytos vidutinės trukmės bei ilgalaikės Lisabonos strategijos priemonės.

1. NAUJA ES LYGMENS FINANSų RINKOS STRUKTūRA

Padėti Europos finansų sektoriui įveikti krizę

Glaudžiai dirbdamos drauge valstybės narės ir Komisija susitarė dėl kelių skubių priemonių, kad apsaugotų mūsų piliečių santaupas ir išgelbėtų sunkumų patiriančius bankus. Pradinė kreditų rinkų reakcija į įvairias priemones buvo teigiama, bet šias priemones reikės skubiai įgyvendinti ir nuolat vertinti jų poveikį. Konkurencijos politika ypač svarbi vykdant suderintus veiksmus, tačiau kartu ji suteikia galimybę valstybėms narėms įsikišti, jei to reikia dėl nacionalinių aplinkybių[1]. Komisija toliau užtikrins vienodas sąlygas gaunantiems viešojo sektoriaus paramą ir jos negaunantiems.

Tačiau pasaulinės finansų sistemos padėtis vis dar labai trapi ir išlieka didelės kreditų krizės pavojus. Todėl vykdant šią strategiją, skirtą padėti Europos finansų sektoriui įveikti krizę, būtina sutelkti visas jėgas. Kad ES veiksmai būtų kuo sėkmingesni, ji ir toliau privalo veikti darniai. Pirmiausia reikia:

- Toliau užtikrinti didelę ECB ir kitų centrinių bankų paramą finansų sistemai. Centriniai bankai parodė esą ypač lankstūs ir išradingi, suteikdami bankų sektoriui pakankamai likvidumo ir užtikrindami, kad krizė neišplistų į kitas finansų sistemos dalis.

- Greitai ir nuosekliai įgyvendinti valstybių narių sukurtus bankų gelbėjimo planus. Būtina kuo greičiau atstatyti pasitikėjimą ES bankų sektoriumi ir taip apriboti žalą ekonomikai ir sukurti sąlygas greitai bei ilgam įveikti krizę. Nuoseklumas būtinas, kad bendras pagalbos planų poveikis visoje ES būtų kuo didesnis, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo ir išsaugotos vienodos sąlygos gaunantiems viešojo sektoriaus paramą ir jos negaunantiems.

- Imtis ryžtingų priemonių, siekiant kuo labiau sumažinti krizės išplitimą valstybėse narėse. Finansų krizės poveikis jau pradedamas jausti neseniai įstojusiose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse narėse. Siekdama įveikti šią grėsmę, ES kartu su Tarptautiniu valiutos fondu yra pasirengę suteikti didelę vidutinės trukmės finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurioms sunku atlaikyti su mokėjimais susijusį spaudimą ar kurioms iškilo didelis finansinio nestabilumo pavojus.

Užtikrinti didesnį reguliavimą ir priežiūrą

Stabilizuojant krizę taip pat reikės pradėti restruktūrizuoti bankų sektorių ir tam tikru metu ateityje sugrąžinti bankus privačiajam sektoriui. Komisija dirbs tiesiogiai su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų, kad tam tikrų bankų sektoriaus dalių restruktūrizavimas būtų atliekamas taip, kad ateityje šiame sektoriuje užtikrintų sąžiningą ir tinkamą konkurenciją. Privatūs asmenys ir verslo subjektai privalo turėti galimybę naudotis patikima ir stabilia bankų sistema, kad galėtų finansuoti savo investicinius planus, o priemonės, skirtos užtikrinti, kad kreditą ir toliau būtų galima gauti priimtinomis sąlygomis, bus naudingos visiems visuomenės nariams.

Komisija pateikė pasiūlymus dėl indėlių garantijų ir kapitalo reikalavimų bei dėl priemonių, skirtų su reguliavimu ir apskaitos standartais susijusiam procikliškumo pavojui įveikti. Be to, ji netrukus pateiks pasiūlymus dėl kredito reitingų agentūrų ir įmonių vadovų atlyginimų. Taip pat pradėti darbai, kuriais sprendžiamas kapitalo rinkos priežiūros ir rizikos valdymo pakankamumo klausimas, įskaitant su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, rizikos draudimo fondais ir privačiuoju akciniu kapitalu susijusius klausimus. Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą kuo skubiau įvertinti jos pasiūlymus, kad būtų galima kuo greičiau sustiprinti reguliavimą ir priežiūrą ir tuo pasinaudoti atkuriant pasitikėjimą sistema.

Šiomis priemonėmis bus galima įveikti nustatytus trūkumus ir prisidėti atkuriant pasitikėjimą visa sistema. Mums reikia numatyti naują ES finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelį, pirmiausia skirtą didelėms tarpvalstybinėms finansų institucijoms. Dėl dabartinio ES priežiūros organizavimo ribojamos galimybės vykdyti veiksmingą bendrą priežiūrą. Komisija, remdamasi De Larosière grupės[2] pasiūlymais, pradėjo mums ateityje būtinos priežiūros sistemos kūrimo darbus.

2. ĮVEIKTI POVEIKį REALIAI EKONOMIKAI. KRIZėS įVEIKIMO PROGRAMA

Kreditų krizės poveikis ekonomikai bus jaučiamas kylant nedarbo lygiui ir mažėjant visų dydžių bendrovių prekių ir paslaugų paklausai. Daugiausia politinių užimtumo ir paklausos skatinimo priemonių turi valstybės narės. Tačiau ES lygmuo nacionaliniams veiksmams suteikia papildomos naudos. Iš teigiamų rezultatų, pasiektų vykdant Lisabonos strategiją, aišku: kai skatindamos augimą ir kurdamos darbo vietas valstybės narės ir Komisija dirba kartu, galima gauti daug papildomos naudos.

Tačiau reaguodama į dabartinę krizę ES turi atitinkamai pritaikyti Lisabonos strategijoje nustatytas vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones. Į strategijoje numatytą struktūrinės reformos darbotvarkę būtina įtraukti trumpalaikius veiksmus ir kartu investuoti į ateičiai svarbius dalykus:

- didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir vystymąsi, inovacijas bei švietimą;

- stiprinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, pirmiausia siekiant apsaugoti ir parengti žmones, o ne konkrečias darbo vietas;

- suteikiant daugiau laisvės verslui, ypač MVĮ, kurti rinką šalių viduje ir tarptautiniu mastu;

- stiprinant Europos konkurencingumą, kartu siekiant, kad mūsų ekonomika taptų nežalinga aplinkai, ir taip kuriant naujas darbo vietas ir technologijas, įveikiant mūsų energijos saugumo apribojimus ir pasiekiant su aplinka susijusius mūsų tikslus.

Kuo veiksmingiau Europa derins savo veiksmus, tuo daugiau naudos bus pasiekta šiomis priemonėmis. Remdamiesi partnerystės principu, kuriuo grindžiama Lisabonos strategija, kviečiame valstybės nares pritarti aukštesniam veiksmų derinimo lygiui, kad galėtume įveikti šiuos naujus sunkumus.

Stabilumo ir augimo paktas

Turint omenyje, kad krizės poveikį pajuto visa ES ir kad infliacinis spaudimas silpsta, pinigų ir fiskalinė politika galėtų padėti sustiprinti paklausą. Manoma, kad valstybių biudžeto padėtis artimiausiais metais gerokai suprastės dėl mažėjančių įplaukų. Nors tai, kad mažėja įplaukų, iš dalies susiję su lėčiau augančia ekonomika, tam tikrą, ilgalaikiškesnį poveikį įplaukoms turės kai kurių sektorių, pavyzdžiui, per didelio būsto sektoriaus, sureguliavimas. Prognozuojama, kad bendra ES biudžeto būklė ateinančiais metais pablogės daugiau kaip 1 BVP procentiniu punktu, nors skirtingose valstybėse narėse šis skaičius bus labai nevienodas. Tai gali trumpam šiek tiek sušvelninti nuosmukį, bet kartu paskatinti fiskalinės padėties blogėjimą nepaisant finansinės paramos planų. Vis dėlto šiuo metu tikimasi, kad ES deficitas, ypač eurozonoje, išliks mažesnis nei 3 % BVP, pirmiausia dėl to, kad praeityje buvo įgyvendintas Stabilumo ir augimo paktas.

Nors didžioji dalis finansiniam stabilumui (garantijoms) užtikrinti paskelbtų priemonių tiesioginio poveikio deficitui neturės, realių fiskalinių išlaidų bus tiek, kiek bus suteikta valstybės garantijų. Kita vertus, dėl priemonių, kurių imtasi bankų kapitalui atkurti, jau dabar didėja įsiskolinimo lygis. Turint omenyje aiškiai blogėjančią biudžetų balansų struktūrinę būklę, gali kilti nerimas dėl ilgalaikio viešųjų finansų stabilumo, pirmiausia labiausiai krizės paveiktose šalyse.

Stabilumo ir augimo pakte numatyta tinkama politinė programa, kurioje suderinti trumpalaikiai stabilizacijos poreikiai ir ilgalaikės struktūrinės reformos reikalavimai ir aiškiai pritariama sureguliavimo procesui. Įgyvendinus šį paktą turėtų būti užtikrinta, kad į bet kokį viešųjų finansų būklės blogėjimą būtų reaguojama tai situacijai pritaikytomis struktūrinėmis reformos priemonėmis, užtikrinant, kad būtų atkurta stabili padėtis. Vykdant biudžeto politiką reikėtų iki galo pasinaudoti EB sutartyje bei peržiūrėtame Stabilumo ir augimo pakte leistinu lankstumu ir atsižvelgti į tokius principus:

- fiskalinė politika turėtų išlikti tvari, užtikrinant lūkesčius, kad krizė tikrai bus išspręsta;

- turėti omenyje, kad skirtingose šalyse galima taikyti nevienodos apimties fiskalines priemones, kadangi skiriasi nacionalinių biudžeto institucijų stiprumas ir stabilumas ir kadangi būtina atsižvelgti į vidutinės trukmės biudžeto programas;

- planuojant struktūrinės reformos darbotvarkės apimtį, pirmiausia reikėtų suplanuoti tokias reformas, kurios ilgainiui padėtų atsigauti ir sustiprintų stabilumą;

- reformos, skirtos paklausai trumpuoju laikotarpiu sustiprinti, turėtų būti vykdomos tinkamu laiku, tikslingos ir laikinos.

Perviršinio deficito procedūra turėtų būti laikoma papildoma priemone dabartiniams sunkumams įveikti ir ilgalaikiam stabilumui užtikrinti. Bus aiškiai atskirti su politinėmis klaidomis susiję padariniai biudžetui ir cikliškumo padariniai, įskaitant finansinei krizei įveikti skirto paketo poveikį. Atliekant stebėseną pirmiausia bus atsižvelgiama, ar dėl pagalbos planų padidėjo įsiskolinimo lygis.

Greitesnės reformos ir investicijos

Manoma, kad dėl Europos ekonomikai kilusių sunkumų sumažės galimas augimas ir išaugs nedarbas, kartu sumažės ir paklausa. Todėl struktūrinės reformos būtinos, kad kuo greičiau būtų galima sustiprinti paklausą, per trumpą laiką ar vidutinės trukmės laikotarpį supaprastinti judėjimą darbo rinkoje bei patekimą į ją ir ilgainiui padidinti galimą augimą.

Bus ypač svarbu užtikrinti, kad investicijos būtų kuo veiksmingesnės. Tai reiškia, kad ES ir nacionalinio viešojo sektoriaus parama verslui bus naudojama siekiant dvejopo poveikio: kompensuoti paklausos smukimą trumpuoju laikotarpiu, bet tą daryti taip, kad būtų lengviau vykdyti reformas ir modernizaciją per ilgesnės trukmės laikotarpį. Atsižvelgdamos į dabartinius reformų prioritetus, nustatytus Lisabonos strategijoje, pirmiausia valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į esmines reformas, kuriomis remiamos inovacijoms skatinti ir produktyvumui gerinti skirtos investicijos, kuriomis (taikant tikslingas socialinės apsaugos priemones) ne tik būtų prisidėta mažinant infliaciją ir užtikrintos namų ūkių pajamos, bet ir sustiprinta paklausa.

Be to, turint omenyje, kad finansų sistemą apėmęs užsitęsęs chaosas, ir tai, kad bankų sektorius tikriausiai griežčiau vertins riziką, reikės spręsti klausimus, iš kur gauti lėšų inovacinėms technologijoms, kaip išsaugoti tarptautinį Europos pramonės konkurencingumą ir kaip finansuoti MVĮ. Be to, reikės ir toliau daug dėmesio skirti klausimui, kaip Europos verslui, įskaitant mažas ir vidutines įmones, atverti trečiųjų šalių rinkas.

Komisija su valstybėmis narėmis svarstys šias priemones:

- Po praėjusį mėnesį įvykusio neoficialaus Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) posėdžio Europos investicijų banko (EIB) grupė numatė bendrą per komercinius bankus teikiamų 30 mlrd. EUR vertės paskolų Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms paketą. Ši paskolos suma daug didesnė nei EIB paprastai skolina šiam sektoriui, bet ją suteikti būtina kuo skubiau.

- Dirbdamas kartu su Komisija, EIB galėtų sparčiau vykdyti su klimato kaitos, energijos saugumo ir infrastruktūros projektų, ypač tarpvalstybinių, finansavimu susijusią veiklą. Gali reikėti sustiprinti EIB kapitalo bazę, pvz., paankstinant datą, numatytą jo kapitalui padidinti, kuri kol kas numatyta 2010 m.

- Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vaidmuo buvo labai svarbus vykdant finansinio sektoriaus reformą ir finansuojant neseniai į ES įstojusių valstybių narių privatųjį sektorių. Atsižvelgiant į dabartinę finansų srities padėtį, būtų galima sustiprinti ERPB veiklą šiose šalyse.

- Naudodamosi sanglaudos politika, kurios finansinį paketą 2007–2013 m. sudaro daugiau kaip 350 mlrd. EUR, ES valstybės narės ir regionai gauna didelę paramą valstybės investicijoms. Komisija su valstybėmis narėmis nagrinės galimybes, kaip pagreitinti investicijų projektus ir paskirti įmokas valstybėms narėms.

- Ieškoti naujų įvairių tipų infrastruktūros projektų, įskaitant transporto, energijos ir aukštųjų technologijų tinklus, finansavimo būdų, pvz., geriau naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste.

- Skatinti veiksmingą energijos ir aplinkai nekenksmingų technologijų naudojimą, pvz., pastatuose ir aplinkos neteršiančiuose automobiliuose, taip randant naujų ekonominių galimybių bei galimybių MVĮ ir padedant ES siekti su klimato kaita susijusių tikslų.

- Didinti energiją taupančių prekių ir paslaugų paklausą, mažinant mokesčius ir taikant kitas tinkamas fiskalines priemones.

- Stiprinti ir kurti naujas eksporto galimybes ES verslui, įskaitant MVĮ, remiantis aktyvia rinkų atvėrimo darbotvarke, įskaitant prekybos susitarimų ir patekimo į rinką strategijos vykdymą.

- Pasinaudoti nacionaline ir ES konkurencijos politika bei vartotojų politika ir taip siekti geresnio rinkų veikimo, sumažinant kainas vartotojams ir išnaudojant visus bendros rinkos privalumus.

Veikdamos drauge, bendradarbiaudamos ir derindamos savo veiksmus, valstybės narės ir Europos institucijos gali sutelkti nemažai lėšų, kurių reikia norint pagreitinti taip reikalingas investicijas ir padėti ES įveikti krizę ir tapti dar stipresnei.

Spręsti su užimtumu ir socialiniu poveikiu susijusius klausimus

Ekonomikos nuosmukis paveiks šeimas, namų ūkius ir labiausiai pažeidžiamus asmenis mūsų visuomenėje. Šis poveikis jau jaučiamas vertinant nedarbą. ES privalo imtis veiksmų, kad sumažintų krizės poveikį darbo vietoms ir jų praradimui, ir pasinaudoti turimais svertais, kad sušvelnintų socialinį poveikį. Nors didžiausia atsakomybė šioje srityje tenka valstybėms narėms, bus naudinga tinkamai suderinti Bendrijos ir nacionalinius veiksmus. Komisija dirbs drauge su socialiniais partneriais, kad rastų tinkamiausią būdą krizei įveikti. Tokios besiplečiančios sritys kaip asmeninės, sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kuriose didelis darbo vietų kūrimo potencialas, turėtų būti toliau skatinamos, nes šis potencialas taip pat suteikia patekimo į darbo rinką ir darbo vietų kūrimo galimybių.

Europa praeityje nesugebėjo pritaikyti aktyvių darbo rinkos priemonių, skirtų žmonėms padėti persikvalifikuoti pagal ateities poreikius, rasti naują darbą ir kurti naujas darbo vietas. Dabar būtina kuo skubiau paremti judėjimą darbo rinkoje ir patekimą į ją, pakeliant ir sulyginant pasiūlą bei paklausą ir padidinant darbo našumą. Tam bus naudojamasi Lisabonos strategijoje pasiūlytomis priemonėmis, įskaitant:

kovą su nedarbo poveikiu, valstybėms narėms suteikiant galimybę perskirstyti Europos socialinio fondo lėšas, kad jos galėtų paremti priemones, skirtas greitai bedarbių reintegracijai į darbo rinką;

- Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiksmingumo peržiūrą;

- pagalbą bedarbiams greitai ir pigiai pradėti naują verslą;

- krizės poveikio įvairiems sektoriams, kuriuose įvyko struktūrinių pokyčių, stebėseną ir naudojimąsi pagal valstybės pagalbos režimą numatytomis galimybėmis, kad ten, kur galima, būtų laiku suteikta tikslinga ir laikina pagalba;

- siekį užtikrinti rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, pirmiausia aktyvias darbo rinkos politikos priemones, mokesčių ir išmokų reformą, ir labiau suderinti turimus įgūdžius ir dirbamą darbą. Manoma, kad itin sunki bus mažiausias pajamas gaunančių rinkos dalyvių padėtis, todėl ypač svarbu kuo labiau palengvinti neišvengiamą restruktūrizavimą ir suteikti lėšų bei tikslingą su socialine apsauga susijusią paramą.

3. VISUOTINė REAKCIJA į FINANSINę KRIZę

Krizė paveikė visus pasaulio regionus, todėl nė vienas regionas veikdamas atskirai negalės įveikti jos padarinių. Darosi aišku, kad krizė prasideda ir naujai besiformuojančiose rinkose, todėl įtampa besivystančiose šalyse tik didės. Svarbu sustabdyti tokį plitimą, todėl TVF turėtų būti pasirengęs, kai įmanoma, įsikišti ir skubiai suteikti lėšų. Europa veiks drauge su TVF ir pasinaudos savo makrofinansinės paramos priemone, pirmiausia, kad padėtų kaimyninėms šalims. Europa prisideda ir toliau aktyviai prisidės prie suderintų pasaulinių veiksmų krizei įveikti.

Dabartinė finansinė krizė aiškiau nei bet kada parodė, kaip glaudžiai tarpusavyje susijusi viso pasaulio makroekonominė politika ir finansų rinkos. Norint įveikti dabartinę krizę, reikės panaikinti jos priežastis, tarp kurių – reguliavimo ir priežiūros trūkumai bei makroekonominis ir valiutų kursų nestabilumas.

Dėl finansinės krizės iškilo pasaulinio valdymo, apimant daugiau nei tik finansų sektorių, klausimas. Daugiausia dėmesio skiriama visuotinio nestabilumo klausimui, bet jį būtina vertinti plačiąja prasme, t. y. atsižvelgiant į būtinybę ES išlaikyti savo įsipareigojimą atverti prekybos ir paslaugų rinkas ir siekti glaudesnio daugiašalio bendradarbiavimo, kovojant su protekcionizmo tendencijomis ir užtikrinant teigiamus PPO Dohos derybų raundo rezultatus. Be to, reikia dalytis tvaraus augimo privalumais su besivystančiomis šalimis, ypač kai tokios nestabilios pagrindinių produktų kainos, ir spręsti su klimato kaita, visuotine gerove ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu susijusius uždavinius.

Atsižvelgdama į ES iniciatyvą, kurioje visapusiškai dalyvavo ir Komisija, JAV lapkričio 15 d. surengs tarptautinį aukščiausio lygio susitikimą dėl finansinės krizės. Vienas iš šio susitikimo tikslų – pradėti gerinti veiksmų derinimą pasauliniu lygmeniu, įvertinti tarptautinių institucijų vaidmenį prižiūrint finansų rinkas ir ateičiai pritaikyti pasaulinio valdymo struktūras. Komisija labai remia tarptautines pastangas sukurti nuoseklią programą investicijų klausimams spręsti pasauliniu lygmeniu, įskaitant TVF bendrai sutartų nepriklausomų turto fondų veiklos principų ir praktikos programą.

Siekiant sumažinti naujų finansinių krizių kilimo pavojų ateityje, reikėtų įgyvendinti pasaulinei finansų struktūrai reformuoti skirtas priemones. Šios priemonės turėtų būti bendrai susijusios su šiomis sritimis:

- tarptautinės darnos didinimu ir reguliavimo standartų kokybe, įskaitant reformų įgyvendinimą (kaip įvardyta Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) veiksmų planuose ir Finansinio stabilumo forumo (FSF) rekomendacijose) ir vykdymą pasauliniu lygmeniu;

- tarptautinio finansinės priežiūros institucijų veiksmų derinimo stiprinimu;

- makroekonominės priežiūros ir krizių prevencijos stiprinimu, įtraukiant tiek makroekonomikos, tiek mikroekonomikos aspektus, stiprinant finansinį stabilumą ir kuriant išankstinio įspėjimo sistemas; taip pat

- tolesniu gebėjimų kovoti su finansine krize ir ją įveikti stiprinimu nacionaliniu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis.

Galiausiai siekiant užtikrinti finansinį stabilumą bus būtina imtis nuodugnios atitinkamų institucijų veiklos patikros. Tik tokiu būdu galėtume darniai susieti pasaulyje vykusių aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus. Nors prasidėjus krizei paaiškėjo, kad Europos reguliavimo sistema turi tam tikrų trūkumų, Europa pasirengusi aktyviai veikti, kad sukurtų naują visuotinę struktūrą ir užtikrintų jos tinkamą veikimą. Ji turėtų būti pagrįsta šiais esminiais principais:

- Veiksmingumu. Kad sprendimai būtų priimami greitai ir kokybiškai, būtina pusiausvyra, išvengiant per didelio kišimosi.

- Skaidrumu ir atsakomybe. Naujos ar reformuotos organizacijos privalo turėti pakankamai atsakomybės, kad galėtų įgyvendinti ir vykdyti daugiau iniciatyvų.

- Atstovavimu. Į pasaulines grupes reikėtų įtraukti svarbiausias augančios ekonomikos šalis, kad pagerėtų sprendimų priėmimo proceso legitimumas. Taip pat reikia išspręsti nedarnaus atstovavimo Europos šalims ir eurozonai klausimą, kad būtų galima padidinti bendrą ES veiksmingumą ir poveikį.

Pavojai ir galimybės

Kad įveiktų krizę, ES privalo tuoj pat imtis tinkamų veiksmų. Veiksmai privalo būti gerai apgalvoti, kad jais būtų paskatinti tinkami mūsų ekonomikos pokyčiai ir užtikrinta, kad įveikę krizę galėtume iki galo pasinaudoti vėl prasidėsiančiu pakilimu. Geriausių rezultatų pasieksime, jei išnaudosime visas tolesnio mūsų ekonomikos restruktūrizavimo, piliečių mokymo ir parengimo naujiems uždaviniams galimybes, kartu pasirūpindami labiausiai pažeidžiamais asmenimis mūsų visuomenėje, kaip numatyta EB sutarties 2 straipsnyje. Iš ankstesnės patirties jau žinome, kad mūsų sėkmė pagrįsta tuo, kad atsisakėme tik nacionaliniu lygmeniu reguliuojamos ekonomikos, ir kad Europos augimą paskatino kliūčių tarp valstybių narių panaikinimas, didelio masto investicijos ir mūsų vidaus rinkos stiprumas.

ES per savo istoriją teko patirti įvairių krizių, bet jai visada pavykdavo jas įveikti ir po jų tapti dar stipresnei ir vieningesnei. Mes jau įrodėme, kad, kai mūsų 27 valstybės narės ir Europos institucijos nutaria veikti kartu, pasiekiame reikiamus rezultatus ir suteikiame savo piliečiams galimybę jais pasinaudoti. Dabartinė krizė taip pat gali tapti Europos galimybe, o iš šiame dokumente nurodytų veiksmų matyti, kokiais būdais galime bendrai dirbti, kad ES šią krizę įveiktų.

[1] Komisija priėmė Komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (OL C 270, 2008 spalio 25 d., p. 8).

[2] Grupė įgaliota apgalvoti, kaip turėtų būti organizuojamos Europos finansų institucijos, kad būtų užtikrintas tinkamas rizikos ribojimas, sklandus rinkų veikimas ir glaudesnis Europos bendradarbiavimas finansinio stabilumo, išankstinio įspėjimo mechanizmų ir krizių valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinių ir tarpsektorinių pavojų valdymą. Ji taip pat įvertins ES ir kitų svarbiausių institucijų bendradarbiavimą, kad padėtų užtikrinti finansų stabilumą pasauliniu lygmeniu. Grupės nariai: Jacques de Larosière (pirmininkas), Leszek Balcerowicz, Otmar Issing, Rainer Masera, Callum McCarthy, Lars Nyberg, José Perez Fernandez ir Onno Ruding.