[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.9.2008

KOM(2008) 588 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

STRATEGINIS EUROPOS TARPTAUTINIO MOKSLINIO IR TECHNOLOGINIO BENDRADARBIAVIMO PLANAS

KOMISIJOS KOMUNIKATASTARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

STRATEGINIS EUROPOS TARPTAUTINIO MOKSLINIO IR TECHNOLOGINIO BENDRADARBIAVIMO PLANAS

Šiame komunikate pateikiamas strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas. Jame analizuojami konkretūs bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje aspektai.

Vykdydama aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir sudarydama sąlygas naudoti naujas technologijas, Europa gali veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į pagrindinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria visuomenė. Glaudesnė integracija ir tarpvalstybinis investicijų į mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų veiklos koordinavimas didina Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) bei Europos konkurencingumą ir jos, kaip investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas tinkamos erdvės, patrauklumą. Europos IRT kaip pagrindinės socialinio ir ekonominio vystymosi priemonės skatinimas visame pasaulyje taip pat prisidės prie Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės[1]. EMTE turėtų būti ne tik didinama, bet ir plečiama stiprinant bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais.

Pagrindinis strateginis tikslas – tarptautinis mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas ir galimybė visiems naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis

Globalizacija spartėja ir tai turi įtakos tam, kaip mes kuriame žinias, dalijamės jomis ir jas naudojame. Pagrindinės pasaulinės problemos – klimato kaita, skurdas, infekcinės ligos, grėsmės energetikai, maisto ir vandens tiekimui bei piliečių saugumui, tinklų saugumas ir skaitmeninė atskirtis – dar kartą rodo, kad būtina veiksmingai bendradarbiauti pasauliniu mastu mokslo ir technologijų srityje siekiant darnaus vystymosi.

Mokslinių tyrimų septintąja bendrąja programa (7BP) atsižvelgiama į šį poreikį, leidžiant dalyvauti trečiosioms šalims ir įtraukiant kelias naujas tarptautinį bendradarbiavimą skatinančias priemones. Tačiau Septintoji bendroji programa – tai tik nedidelė visų Europoje vykdomų mokslinių tyrimų dalis; didžiąją dalį investicijų į mokslinius tyrimus atlieka valstybės narės. Tik stiprinant valstybių narių ir Europos bendrijos partnerystę Europos tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje gali veiksmingai prisidėti prie stabilumo, saugumo ir klestėjimo visame pasaulyje[2]. Glaudesnis bendradarbiavimas vienodai reikalingas Europos politikos tikslams remti bei skatinti naudoti Europos technologijas visame pasaulyje. Šiame komunikate pateikiamas Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas, kuriuo grindžiama strategija, besiremianti nauja ilgalaike valstybių narių ir Europos bendrijos partneryste. Taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti bendradarbiavimo su strateginiais partneriais priemones. Pagrindinis tikslas – prisidėti prie darnaus vystymosi visame pasaulyje ir skatinti Europos kompetenciją mokslo ir technologijų srityje, kuri tampa vis svarbesne ekonomikos konkurencingumui tuo metu, kai ES įmonės kaip niekad konkuruoja su besiformuojančių ekonomikų įmonėmis.

Siūlomas Europos planas grindžiamas keletu esminių principų ir veiksmų gairių. Vykdant šį planą, sustiprės Europos viešojo ir privataus sektorių dalyviai, jų bendravimas su partneriais ir konkurentais kitose pasaulio šalyse. Siūlomu planu bus prisidėta prie laisvo žinių judėjimo, kuris yra ES penktoji laisvė, pasauliniu mastu, visame pasaulyje pagerins Europos įvaizdį mokslo ir technologijų srityje ir padės skleisti Europos praktinę patirtį IRT srityje. Taip pasaulio žemėlapyje atsiras Europos mokslinių tyrimų erdvė – pasauliui atvira erdvė ir padidės Europos konkurencingumas pasaulio ekonomikoje.

Vykdant šį planą:

- bus geriau koordinuojami valstybių narių ir Europos bendrijos veiksmai strateginiam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityje ir informacinės visuomenės dialogui su partneriais visame pasaulyje stiprinti;

- bus padidinta sąveika tarp valstybės institucijų, pramonės ir pilietinės visuomenės, kad ES veiksmai šiose politikos srityse būtų efektyvesni;

- bus lengviau naudotis žiniomis bei ištekliais ir bus sudaryta daugiau galimybių patekti į rinkas visame pasaulyje;

- sutelkus pakankamai išteklių ir pasaulinėje informacinėje visuomenėje akcentuojant demokratines vertybes, visų pirma saviraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją[3], bus galima daryti teigiamą poveikį pasaulinei mokslinės ir technologinės veiklos darbotvarkei;

- bus pagerintos pagrindinės tarptautinių mokslinių tyrimų vykdymo sąlygos ir bus remiamas Europos siūlomas konvergencijos modelis, kurio tikslas – padidinti informacinės visuomenės politikos veiksmingumą;

- Europos mokslo darbuotojams ir universitetams bus sudarytos geresnės sąlygos dirbti su geriausiais mokslininkais ir naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis visame pasaulyje;

- bus sustiprintos Europos elektroninių ryšių ir kitų pažangiųjų technologijų pramonės pozicijos pasaulyje.

Šiuo komunikatu reaguojama į Tarybos 2008 m. vasario mėnesio išvadas, ir jis yra viena iš penkių Komisijos iniciatyvų, parengtų po viešų debatų apie Europos mokslinių tyrimų erdvės ateitį[4] ir apie informacinės visuomenės globalizaciją[5]. Komunikatu taip pat įgyvendinamos 2005 m. surengto Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (angl. WSIS)[6] išvados.

1. EUROPOS TARPTAUTINIO MOKSLINIO IR TECHNOLOGINIO BENDRADARBIAVIMO PLANO PRINCIPAI IR NAUJOSIOS INFORMACINėS VISUOMENėS PARTNERYSTėS

Išplėsti EMTE ir padaryti ją atviresnę pasauliui

Mokslo darbuotojų konkurencija, galimybė varžytis ir bendradarbiauti vieniems su kitais padeda užtikrinti mokslinių tyrimų kokybę.

Valstybės institucijos, mokslinius tyrimus finansuojančios agentūros ir privatūs mokslinių tyrimų institutai bei universitetai gali to pasiekti dirbdami kartu nepaisant sienų. Toks bendradarbiavimas – EMTE pagrindas. Vykdoma vis daugiau pasaulinio masto mokslinių tyrimų, todėl reikėtų išplėsti EMTE ribas įtraukiant į ją kaimynines šalis ir skatinti bei palengvinti bendradarbiavimą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais.

Užtikrinti politikos krypčių darną ir programų papildomumą

Moksliniai tyrimai nėra patys sau tikslas. Jais įnešamas indėlis į platesnę socialinės veiklos darbotvarkę ir jie turi į ją atsižvelgti.

Europos tarptautine mokslo ir technologijų strategija turėtų būti grindžiami pagrindiniai ES politikos tikslai – kova su klimato kaita, skaitmeninės atskirties mažinimas, darnus energijos išteklių tiekimas, biologinė įvairovė ir ekosistemų užtikrinimas bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas. Geriau suderinus mokslinių tyrimų veiklą su kitomis politikos sritimis bei finansavimo priemonėmis padidės mokslo ir technologijų poveikis ir įtaka toms politikos sritims.

Skatinti strateginį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis

Europa negali bendradarbiauti su visomis šalimis visais klausimais.

Reikia pasirinkti mokslinių tyrimų temas ir trečiąsias šalis partneres. Pasirinkus reikia garantuoti, kad toje srityje bus sutelkta kritinė išteklių masė. Bendradarbiavimas su mokslo srityje pažengusiais partneriais skirsis nuo bendradarbiavimo su šalimis, kuriose mokslinė bazė dar tik kuriama; tačiau abiejų rūšių bendradarbiavimas yra reikalingas. Veiksminga tarptautinio bendradarbiavimo strategija reikalaujama ilgalaikio Europos bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimo ir naujo požiūrio į bendrą prioritetinių mokslinių tyrimų sričių, kuriose bus bendradarbiaujama su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, nustatymą.

Valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių kuriama EMTE yra galimybių plėtoti glaudų šalių bendradarbiavimo pavyzdys. Jeigu kuriam nors geografiniam regionui priklausančios valstybių grupės (pvz., Pietryčių Azijos valstybių asociacija (angl. ASEAN) arba Afrikos Sąjunga) pageidauja bendradarbiauti su Europos bendrija mokslo ir technologijų srityje ir jeigu ten sukaupta kritinė masė mokslo ir technologijų srityje padėtų spręsti pagrindines pasaulines problemas, pirmenybė turėtų būti teikiama dviejų regionų bendradarbiavimui.

Bendradarbiavimo pažangiųjų technologijų, tokių kaip IRT, mokslinių tyrimų srityje geografinius ir sektorių prioritetus turėtų įkvėpti bendras pramonės, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institutų indėlis, pavyzdžiui, į Europos technologijų platformų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, informacinės visuomenės dialogą ir kitus dvišalius bei regioninius ryšius. Taip bus lengviau nuo pat pradžios į mokslinius tyrimus įtraukti trečiąsias šalis partneres.

Ypatingą dėmesį reikės skirti valstybėse taikomiems skirtingiems standartams suderinti, nes tai dažnai trukdo skleisti informacines ir ryšių technologijas ir gali kliudyti tinklų sujungimui bei sąveikai.

Didinti Europos kaip mokslinių tyrimų partnerės patrauklumą

Siekdama vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir užmegzti ryšius tarp mokslo darbuotojų bei institucijų Europoje ir visame pasaulyje, Europa turi būti mokslinių tyrimų partnere, kuriai teikiama pirmenybė. Tam būtinas pakankamas ir konkurencingas institucinis mokslinių tyrimų finansavimas, pasaulinio lygio infrastruktūros, didesnis mokslo darbuotojų judumas Europoje ir už jos ribų ir tinkamos intelektinės nuosavybės teisės normos.

Kiekvienoje paskesnėje Bendrojoje programoje tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje veikla darėsi vis svarbesnė, o Europos mokslinių tyrimų tarybos įkūrimas sustiprino Europos reputaciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje. Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (angl. ESFRI) veikla sulaukė pasaulinio susidomėjimo, o tarptautiniai partneriai išreiškė norą bendradarbiauti.

Atvira EMTE yra geriausias būdas padidinti Europos mokslo ir technologijų srities patrauklumą visame pasaulyje. Galiausiai, EMTE sėkmė priklauso nuo to, ar bus aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų, kurių veikla būtų grindžiamas konkurencingos žinių ekonomikos kūrimas. Mokslininkai, išsilavinimą gavę ir Europoje, ir trečiosiose šalyse, arba susiję per įvairius tinklus, atliks tarptautinio bendradarbiavimo ambasadorių vaidmenį.

Kurti į rezultatus orientuotas partnerystes informacinės visuomenės reglamentavimo srityje

Vienas pirmųjų žingsnių – anksti nustačius bendradarbiavimo reglamentavimo srityje ir bendrų mokslinių tyrimų prioritetus pasiekti, kad šiuo metu vykstantis politinis dialogas būtų labiau orientuotas į rezultatus. Jei reikia, šį dialogą reikėtų išplėsti ir įtraukti į jį telekomunikacijos bei žiniasklaidos sektorių konvergenciją. Verslo dialogas (pvz., verslininkų apskritojo stalo susitikimai) bei vartotojų dialogas taip pat turėtų būti orientuoti į rezultatus.

Bendradarbiavimo reglamentavimo srityje prioritetai – skatinti nepriklausomų ir veiksmingų priežiūros institucijų steigimą, negausius išteklius skirstyti nediskriminuojant, viešai skelbti licencijavimo kriterijus, taikyti skaidrias skyrimo procedūras, užtikrinti, kad sujungimas nediskriminuojantis ir atitinkantis sąnaudas, naudoti atvirąsias technologijas. Reikėtų sustiprinti netarifinių kliūčių ir reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria ES subjektai trečiųjų šalių rinkose, monitoringą.

Europos bendrija ir valstybės narės turi veikti išvien

Veikdamos išvien, valstybės narės ir Europos bendrija pasieks kur kas daugiau ES ir visame pasaulyje. Tai tinka ne tik aplinkosaugos ar energetikos politikai, bet ir mokslinių tyrimų bei informacinės visuomenės politikai.

Veikiant kartu padidės Europos mokslinių tyrimų patrauklumas ir bus sudarytos geresnės sąlygos investuoti į pagrindines rinkas ir pirkti jose. Geresnis koordinavimas taip pat padėtų atsižvelgti į daugelio partnerių visame pasaulyje susidomėjimą mūsų taikomu reglamentavimo metodu, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip konvergencija. Tuo pat metu sutelkdami pastangas Europai suteiksime daugiau ekonominių žinių apie šalis ir (arba) regionus, kurios mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės sektoriuose vaidina svarbiausią vaidmenį.

Suderintos iniciatyvos ir veiksmai atneštų daugiausia naudos, jei valstybės narės ir Europos bendrija kartu nustatytų su trečiosiomis šalimis vykdomų mokslinių tyrimų prioritetines sritis.

Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (angl. ITER) projektu demonstruojama, ko galima pasiekti, jei egzistuoja politinė valia dirbti išvien tarptautiniu mastu ir sutelkti išteklius. Galima pateikti daug pavyzdžių, kaip didelį poveikį gali turėti mažesniu mastu įgyvendinamos suderintos Europos mokslinių tyrimų darbotvarkės ir bendras finansavimas, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio plėtros tyrimų iniciatyva.

Labiau suderintas valstybių narių ir Europos bendrijos išteklių naudojimas tarptautiniam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityje padės sukaupti kritinę masę, reikalingą norint efektyviai reaguoti į politikos problemas, kurios įgyja pasaulinį mastą.

Stipresnė Europos bendrijos ir Europos tarpvyriausybinių iniciatyvų (kaip antai EUREKA ir COST) bei mokslinių tyrimų organizacijų, ypač EIRO forumo[7], ir jo atskirų narių, partnerystė taip pat gali svariai prisidėti prie šio tikslo.

Gerai suderinta ir suprantama tarptautinė mokslo ir technologijų strategija leis Europai vienu balsu reikšti nuomonę apie pagrindines pasaulines problemas ir padės ES veiksmingiau dalyvauti formuojant tarptautinių forumų, tokių kaip EBPO ir ypač JTO agentūrų, (pavyzdžiui, UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos), politikos kryptis.

2. VEIKSMų GAIRėS – KAIP EMTE PADARYTI ATVIRESNę PASAULIUI

Siekiant realizuoti visą tarptautinį EMTE potencialą reikia kurti glaudžias ir ilgalaikes valstybių narių ir Europos bendrijos partnerystes, kurios remtųsi pirmiau nurodytais principais.

Siekiant sėkmingos partnerystės reikia turėti bendrus tikslus, suformuluoti ir įgyvendinti bendras Europos mokslinių tyrimų darbotvarkes, laikytis bendros pozicijos dėl trečiųjų šalių ir bendros pozicijos tarptautiniuose forumuose, dalyvauti bendroje veikloje ir sutelkti pastangas bei išteklius.

Proceso metu vyksta judėjimas į Europą ir iš jos. Pritraukiami mokslo darbuotojai iš viso pasaulio; kartu viso pasaulio rinkose stiprinamas Europos technologijų potencialą, pavyzdžiui IRT srityje.

Geriausių rezultatų pasiekiama, kai šie pasiūlymai įgyvendinami Europos bendrijos ir valstybių narių lygmeniu, glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Kad šis procesas pajudėtų pirmyn, reikalinga tinkama institucinė struktūra.

2.1. EMTE tarptautinio aspekto stiprinimas

- Europos kaimyninių šalių integravimas į EMTE

Prisijungimas prie Septintosios bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus – intensyviausia bendradarbiavimo Bendrijos lygmeniu forma. Svarbus Europos kaimynystės politikos (EKP)[8] aspektas – galimybė Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms dalyvauti tam tikrose Europos bendrijos politikos srityse ir programose, įskaitant Septintąją bendrąją programą.

Dabar beveik visos Vakarų Balkanų šalys yra pasirašiusios asociacijos susitarimus ir taip prisijungusios prie Septintosios bendrosios programos. ES kaimyninės šalys iš pietų ir iš rytų taip pat gali pasirašyti asociacijos susitarimus. EMTE geografinės aprėpties išplėtimas įtraukiant EKP šalis partneres reikšmingai prisidės prie ES politikos tikslų, siejamų su šiomis šalimis, visų pirma siekiant darnaus ekonominio klestėjimo. Prisijungimo procesas plėtosis palaipsniui, šalys jungsis viena po kitos, atsižvelgiant į endogeninius pajėgumus mokslo ir technologijų srityje, esamus ir galimus bendradarbiavimo lygius ir Europos bendrijos bei EKP šalių partnerių abipusius interesus. EKP šalys nusipelno ypatingo dėmesio, kai kalbama apie tarptautinio bendradarbiavimo IRT srityje skatinimą, nes jos trokšta perimti ES taikomus modelius ir kai kurios iš jų gali pasiūlyti dideles rinkas ES technologijų įmonėms.

Europos bendrija, siekdama skatinti artimesnius mokslinius ryšius su šiomis šalimis ir pasirengti jų prisijungimui prie Septintosios bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus, pasitelkdama Europos kaimynystės ir partnerystės priemones bei tikslinę Septintosios bendrosios programos veiklą (pvz., Specialią tarptautinio bendradarbiavimo veiklą), imsis pajėgumų stiprinimo iniciatyvų ir bendradarbiaus mokslinių tyrimų srityje.

Svarbu plėtoti politinį dialogą su šiomis šalimis. Europos bendrijos dvišaliai susitarimai mokslo ir technologijų srityje su keliomis iš šių šalių, pavyzdžiui, su Egiptu, Maroku, Tunisu ir Ukraina, mokslo ir technologijų srityje yra geras pagrindas tokiam dialogui. Be to, bus pradėtas dvišalis politinis dialogas mokslo ir technologijų tema su šalimis, reiškiančiomis ypatingą norą prisijungti prie Septintosios bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus, tačiau kurios nėra sudariusios dvišalio susitarimo su Europos bendrija mokslo ir technologijų srityje.

Neseniai pagal Septintąją bendrąją programą pradėtais įgyvendinti INCO-Net projektais remiamos dialogui dėl mokslo ir technologijų politikos skirtos regioninės platformos ir prioritetų nustatymas regionų lygmeniu; valstybės narės ir EKP šalys partnerės dalyvauja nustatant mokslinių tyrimų prioritetus ir vykdant suderintus veiksmus.

Rusija – kaimyninė šalis, turinti didelių pajėgumų mokslo ir technologijų srityje, jau dabar yra svarbi partnerė; ji aiškiai parodė, kad vertina ES kaip ilgalaikio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje prioritetinę partnerę. 2008 m. gegužės mėnesį vykusiame ES ir Rusijos Nuolatinės partnerystės tarybos mokslinių tyrimų klausimais susitikime abi šalys pripažino, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje gali sustiprinti asociacijos susitarimas dėl Bendrosios programos. Tai prisidėtų prie ES ir Rusijos bendros mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvės sukūrimo. Tačiau galimo prisijungimo prie Bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus perspektyva turėtų būti vertinama atsižvelgiant į platesnį ES ir Rusijos santykių kontekstą ir naująjį ES ir Rusijos susitarimą, derybos dėl kurio buvo pradėtos 2008 m. birželį vykusiame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Užtikrinti suderintą ir (arba) bendrą mokslo ir technologijos srities prioritetų, nustatytų įvairiuose politiniuose dialoguose su EKP šalimis partnerėmis, įgyvendinimą, kad būtų palengvintas galimas prisijungimas prie Septintosios bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus.

- Regioniniu lygmeniu skatinti dialogą informacinės visuomenės klausimais.

- Remti Europos reglamentavimo principus ir tam padidinti sąveiką su Europos priežiūros institucijomis.

Europos Komisiją įpareigoti:

- Užmegzti dialogą dėl politikos su susidomėjusiomis EKP šalimis partnerėmis, kurios nėra sudariusios dvišalių susitarimų su Europos bendrija mokslo ir technologijų srityje, siekiant galimo jų prisijungimo prie Septintosios bendrosios programos pasirašant asociacijos susitarimus.

- Paspartinti gerosios patirties sklaidą ir politikos EKP šalyse suderinimą palaipsniui įtraukiant jas į IRT politikos paramos programą, kuri yra Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos dalis.

- Skatinti strateginį bendradarbiavimą su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis vykdant geografinę ir teminę atranką

Valstybės narės ir Europos bendrija dalyvauja labai įvairioje bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje su trečiosiomis šalimis veikloje. Kadangi nėra bendros strategijos Europos lygmeniu, bendradarbiaujama veiklą dubliuojant, o taip švaistomi ištekliai ir jo poveikis ne toks žymus[9].

Koordinuoti veiksmai būtų naudingi Europai ir trečiajai (-iosioms) šaliai (-ims) partnerei (-ėms) tais atvejais, kai yra bendras interesas ir laukiama abipusė nauda, kai mokslo ir technologijų srityje yra aukštos kvalifikacijos žmoniškieji ištekliai ir kai reikalingas bendras atsakas į tarptautinius įsipareigojimus. Todėl Europos bendrija ir valstybės narės turėtų kartu nustatyti strateginius bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis prioritetus ir nuosekliai jų siekti.

Suderinto bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su pramoninėmis ir didžiausiomis besiformuojančios ekonomikos šalims prioritetai turėtų būti sutelkti į abipusio intereso sritis, reikalaujančias didelių tarptautinių pastangų, kad būtų galima reaguoti į pasaulinio masto mokslo ir technologijų ir socialinius iššūkius. Kadangi tarptautinėje mokslo ir technologijų arenoje tebevyksta didelė konkurencija tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, reikia rasti pusiausvyrą tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendrų infrastruktūrų kūrimui, mažai tirtų sričių ir ikikonkurenciniams moksliniams tyrimams bei moksliniams tyrimams, kuriuos atlikus bus parengti bendri arba suderinti patekimą į rinką palengvinsiantys standartai. Bendradarbiaujant mokslinių tyrimų, ypač IRT, srityje, reikės spręsti skirtingų standartų problemą, nes tai dažnai trukdo technologijų sklaidai, sujungimui bei sąveikai. Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje turėtų sutelkti dėmesį į tas sritis, kurios yra naudingos ES įmonių konkurencingumui; kartu reikėtų siekti, kad nauda nesumažėtų, pavyzdžiui, dėl nepakankamos intelektinės nuosavybės apsaugos.

Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje su besivystančiomis šalimis turėtų būti susijęs su vystomojo bendradarbiavimo politika ir Tūkstantmečio vystymosi tikslais[10]. Tam tikros mokslinių tyrimų sritys – švaraus vandens, maisto bei darnaus energijos išteklių tiekimo užtikrinimas, kova su infekcinėmis ligomis, klimato kaitos poveikio problemų sprendimas, skaitmeninės atskirties mažinimas ir pavojų sausumos bei jūrų biologinei įvairovei bei ekosistemoms mažinimas – yra ypač aktualios. Tarptautinis bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis turi apimti ne tik bendrus projektus mokslo ir technologijų srityje, bet ir pajėgumų mokslo ir technologijų srityje stiprinimą (pvz., infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, mokslinių tyrimų politiką, mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų institutų tinklus). Tai leistų tų šalių mokslo darbuotojams prisidėti prie vietos, regioninių ar pasaulinių problemų sprendimo ir prie ekonominio bei socialinio vystymosi. Geresni pajėgumai mokslinių tyrimų srityje taip pat paskatintų mokslo darbuotojus konkuruoti tarptautiniu mastu siekiant mokslinės kompetencijos ir skatintų motyvaciją vykdyti mokslinių tyrimų veiklą besivystančiose šalyse.

Bendros Europos bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimo su Afrika pastangos bus skirtos įgyvendinti bendrą Afrikos ir ES strateginę partnerystę, dėl kurios susitarta 2007 m. Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime[11]. Konkreti Afrikos ir ES partnerystės priemonė „Mokslas, informacinė visuomenė ir kosmosas“ grindžiama nuostata, kad mokslas, technologijos ir naujovės yra būtini norint Afrikoje panaikinti skurdą, kovoti su ligomis ir prasta mityba, sustabdyti aplinkos blogėjimą, sukurti darniąją žemdirbystę ir užtikrinti ekonomikos augimą. Labai svarbu sumažinti mokslinę ir skaitmeninę atskirtį, jei norime sulaukti Afrikos atsako į šias problemas.

Pajėgumų stiprinimas paprastai priskiriamas vystymosi politikai ir finansuojamas iš jai skirtų lėšų, todėl Bendrijos[12] ir valstybių narių lygmeniu mokslo ir technologijų srities priemonės turi būti aktyviau derinamos su kitomis išorės veiksmams ir pagalbai skirtomis priemonėmis ir jas papildytų. Jei trečiosios šalys sutinka, turėtų būti siekiama, kad šios priemonės ir programos būtų tikslingai panaudojamos pajėgumams mokslo ir technologijų srityje stiprinti. Taip pat reikėtų siekti, kad veikla papildytų kitų finansavimo įstaigų, įskaitant tarptautines finansines institucijas, ir vykdomą pagal pasaulines mokslinių tyrimų iniciatyvas, pavyzdžiui, Tarptautinių žemės ūkio tyrimų konsultacinės grupės, veikla. Šia politika suinteresuotus subjektus besivystančiose šalyse būtina geriau informuoti apie mokslo ir technologijų svarbą siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių lygybei ir privataus sektoriaus investicijų į mokslą ir technologijas besivystančiose šalyse vaidmeniui remti.

Valstybės narės ir Europos bendrija turės nuosekliai ir suderintai įgyvendinti strateginius mokslinių tyrimų prioritetus. Šiuo metu atskiros valstybės narės bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis sudarydamos dvišalius susitarimus ir kartu įgyvendindamos nacionalines programas. Panašiai ir Europos bendrija skatina strateginį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač su tomis, su kuriomis Europos bendrija yra sudariusi dvišalius susitarimus mokslo ir technologijų srityje[13]. Šiuos susitarimus sustiprino Septintoji bendroji programa, kurioje buvo pasiūlytos specialios priemonės, padėsiančios juos įgyvendinti ir paremsiančios tikslinį požiūrį (pvz., speciali tarptautinio bendradarbiavimo veikla ir koordinuoti viešųjų pirkimų konkursai). Dalijimasis informacija apie būsimas iniciatyvas, kurios bus įgyvendinamos pagal šiuos susitarimus, prisideda prie glaudesnio Europos bendrijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimo.

Šalių grupių (pvz., Pietryčių Azijos valstybių asociacijos, Afrikos Sąjungos) dvišalis regioninis bendradarbiavimas turi pranašumų lyginant su nuolatos didinamu Europos bendrijos dvišalių susitarimų mokslo ir technologijų srityje skaičiumi. Tačiau toks dvišalis regioninis dialogas mokslo ir technologijų srityje negali būti sėkmingas, jei nėra regioninės struktūros, galinčios užtikrinti šalių grupės veiklos koordinavimą ir atlikti svarbų vaidmenį nustatant mokslo ir technologijų srities prioritetus ir gaunant finansavimą moksliniams tyrimams. Ilgainiui toks politinis dialogas galėtų paskatinti sudaryti dvišalius regioninius susitarimus mokslo ir technologijų srityje. Šiuo metu pagal Septintąją bendrąją programą įgyvendinant INCO-Net projektus sudaromos sąlygos tokioms dviejų regionų platformoms ir pristatomas naujas požiūris į valstybių narių ir trečiųjų šalių dalyvavimą nustatant būsimas prioritetines mokslo ir technologijų sritis.

Tais atvejais, kai nėra tikslinga sudaryti visapusiškus dvišalius arba dvišalius regioninius Europos bendrijos susitarimus mokslo ir technologijų srityje, Europos bendrija užtikrins, kad konkretūs mokslo ir technologijų srities komponentai Europos bendrijos ir valstybių narių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis būtų sustiprinti.

Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Kartu nustatyti ir susitarti dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerėmis mokslo ir technologijų srityje prioritetų tais atvejais, kai bendradarbiavimas teikia aiškią naudą Europai, nes padeda spręsti pagrindines pasaulines problemas, o taip pat dalyvauti bendrose iniciatyvose. Tai turėtų būti daroma taikant Komisijos komunikate „Bendras mokslinių tyrimų programavimas . Bendradarbiavimas siekiant veiksmingiau spręsti bendrus uždavinius“[14] ir i2010 veiksmų plane[15] pasiūlytas požiūris į IRT ir žiniasklaidos politiką;

- Dalytis įgyta patirtimi ir dvišaliuose susitarimuose mokslo ir technologijų srityje numatytomis iniciatyvomis, skatinti veiksmingo Europos bendrijos ir valstybių narių patarėjų mokslo, IRT ir žiniasklaidos klausimais, dirbančių Europos bendrijos delegacijose ir valstybių narių ambasadose trečiosiose šalyse, tinklo kūrimą;

- Užtikrinti, kad tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje politika būtų nuosekli, ir kad finansavimo mechanizmai Europos bendrijos (Pagrindų programai skirtos lėšos bei išorės veiksmams ir pagalbai skirtos priemonės) ir valstybių narių lygmeniu papildytų vienas kitą;

- Stiprinti ES ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje įgyvendinant ES ir Afrikos strateginę partnerystę ir veiksmų planą, ypač aštuntąją partnerystės priemonę, skirtą mokslui, informacinei visuomenei ir kosmosui; tam prireiks Europos bendrijos ir valstybių narių išteklių ir aktyvaus Afrikos Sąjungos komisijos, regioninių ekonominių bendrijų ir atitinkamų suinteresuotų viešojo ir privataus sektorių atstovų dalyvavimo.

Europos Komisiją įpareigoti:

- Peržiūrėti įvairias Septintosios bendrosios programos priemones siekiant užtikrinti, kad bus išnaudotas visas jų strateginio bendradarbiavimo su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis skatinimo potencialas;

- Sustiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, įskaitant IRT, srityje regioninių šalių grupių lygmeniu (pvz., Pietryčių Azijos valstybių asociacijos, Afrikos Sąjungos), plėtoti politinį dialogą su atitinkamomis regioninėmis struktūromis ir, jei reikia, sudaryti dvišalius regioninius susitarimus mokslo ir technologijų srityje;

- Skatinti trečiąsias šalis į savo nacionalines ar regionines orientacines programas Europos bendrijos išorės pagalbai gauti, ir į bendradarbiavimo programas įtraukti pajėgumų mokslo ir technologijų srityje stiprinimą, įskaitant lyčių lygybės aspektą ir IRT naudojimą.

- Trečiosioms šalims toliau teikti techninę pagalbą informacinės visuomenės politikos klausimais, naudojantis patirtimi, įgyta vykdant pagalbos programas ir konkrečiam geografiniam regionui skirtus projektus, pavyzdžiui, @LIS ( Lotynų Amerikai ); EUMEDIS (Europos ir Viduržemio jūros šalių regionui) ar ES ir Azijos IT&C (Azijos šalims) ;

2.2. Pagerinti pagrindines tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sąlygas

- Spręsti mokslo srities problemas pasitelkus pasaulines mokslinių tyrimų infrastruktūras

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų bendras kūrimas ir galimybė jomis naudotis – pasaulinės reikšmės mokslo sritis, ypač tinkama tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti. Norint pasiekti reikšmingų mokslo laimėjimų, daugeliui mokslo ir technologijų disciplinų reikia didelių investicijų į infrastruktūrą.

Yra keletas pavyzdžių, kaip valstybės narės, Europos bendrija, tarpvyriausybinės mokslinių tyrimų organizacijos ir trečiosios šalys veiksmingai veikia kartu kurdamos mokslinių tyrimų infrastruktūras, pvz., Pasaulinę žemės stebėjimo sistemų sistemą (angl. GEOSS), Europos akademinį kompiuterių tinklą (angl. GEANT). GEANT – labai galingas ir labai spartus ryšių tinklas, jungiantis Europos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus – pradžioje jungė pramoninių valstybių (Šiaurės Amerikos ir Japonijos) mokslinių tyrimų tinklus. Dabar atsirado naujų ryšių su Kinija, Indija, Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos, Šiaurės Afrikos, Viduriniųjų Rytų ir Balkanų šalimis. Išplėstu tinklu gali naudotis mokslinių tyrimų ir švietimo bendruomenės skirtinguose pasaulio regionuose, ir sudarytos sąlygos taikyti daugelio sričių regionų ir Europos bendradarbiavimo platformas. Ateinančiais metais šios iniciatyvos ir toliau bus plečiamos laiko, geografinės aprėpties ir apimties požiūriu.

Tačiau reikalingas geriau struktūriškai apibrėžtas požiūris į bendrą pasaulinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant elektronines infrastruktūras, kūrimą. Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas[16] Europoje žengė pirmuosius žingsnius šia kryptimi, parengdamas Europos naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų planą, į kurį įtrauktos tos infrastruktūros, kurios jau dabar yra pasaulinio masto arba gali tokiomis tapti.

Tarptautiniu mastu tebevyksta diskusijos apie pasaulinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus, apimančius įvairias disciplinas ir mokslinių tyrimų sritis, kurių įgyvendinimui reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas (pvz.: Ekosistemų biologinės įvairovės mokslinių tyrimų infrastruktūra (angl. LIFEWATCH on biodiversity), Integruota anglies ciklo stebėjimo programa, Kvadratinio kilometro dydžio radioteleskopas).

IRT sektoriuje Europos bendrija kartu su JAV, Australija ir Japonija, pasitelkusios patikimas infrastruktūras, remia pasaulinę mokslinių tyrimų darbotvarkę, įskaitant dalijimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi mokslinių tyrimų srityje, kad būtų padidintas esamų ir būsimų pasaulinių tinklų ir infrastruktūrų atsparumas.

Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kuriant didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūras, kad prireikus būtų lengviau pasidalyti išlaidas;

- Ieškoti naujų būdų, kaip besivystančiose šalyse sumažinti skaitmeninę atskirtį, įskaitant valstybės ir privataus sektoriaus partnerystes.

- Dalyvauti specialioje vyresniųjų pareigūnų grupėje, kurią sudaro didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių ir kitų šalių atstovai, ir remtis egzistuojančių forumų, tokių kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos organizuojamas Pasaulinis mokslo forumas, veikla, kad būtų tęsiamas dialogas šioje srityje.

- 2009–2010 m. sustiprinti bendradarbiavimą dėl pasaulinės mokslinių tyrimų darbotvarkės infrastruktūrų IRT sektoriuje, įskaitant pastangas koordinuoti mokslinių tyrimų ir kitas politikos kryptis.

- Į kiekvieną šiuo metu vykstantį ir būsimą visuomenės dialogą su trečiosiomis šalimis ir regionais įtraukti saugumo bei pasitikėjimo klausimus, ir teikti jiems pirmenybę.

- Mokslo darbuotojų judumas ir pasaulinių tinklų kūrimas

Mokslo darbuotojų judumas – esminis tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje bruožas, o konkurencija dėl geriausių protų yra didelė . Esant tokiomis aplinkybėms labai svarbu, kad trečiosiose šalyse dirbantys Europos mokslo darbuotojai ir toliau priklausytų EMTE ir būtų naudingi ne tik užsienyje, bet ir kilmės šalyje. Taip pat ir iš besiformuojančios ekonomikos ar besivystančių šalių atvykstantys mokslo darbuotojai turi turėti galimybę prisidėti prie savo šalies vystymosi. Tinklų kūrimas arba išmokos sugrįžtantiems mokslo darbuotojams užtikrins ryšio palaikymą ir sudarys sąlygas, kad protų apykaita taptų realybe. Be to, turėtų būti skatinama galimybė įkurti bendras ES ir trečiųjų šalių fizines arba virtualias mokslinių tyrimų laboratorijas.

Imtasi veiksmų[17] , kad būtų užtikrintas aukštos kokybės mokymas, patrauklios karjeros galimybės ES dirbantiems mokslo darbuotojams ir kad nebūtų daroma jokių kliūčių jų judumui. 7BP programoje „Žmonės“ mokslo darbuotojams suteikiamos įvairios judumo Europoje ir visame pasaulyje galimybės. Kai visos valstybės narės visiškai įgyvendins su „mokslo viza“ susijusių priemonių rinkinį[18], mokslo darbuotojams iš trečiųjų šalių bus lengviau patekti į Europą. Tačiau galima ir reikėtų padaryti dar daugiau.

Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis toliau kurti tinklus užsienyje dirbantiems Europos mokslo darbuotojams ir Europoje dirbantiems mokslo darbuotojams, kurie atvyko ne iš Europos.

Valstybes nares įpareigoti:

- Perkelti su „mokslo viza“ susijusių priemonių rinkinį (įskaitant Europos bendrijos rekomendaciją dėl trumpalaikių vizų mokslo darbuotojams) į nacionalinius teisės aktus ir užtikrinti sklandžias vizų patvirtinimo administracines procedūras;

- Padidinti konkrečius finansavimo mechanizmus ir (arba) grįžtantiems į Europą Europos mokslo darbuotojams ir grįžtantiems į savo kilmės šalis trečiųjų šalių mokslo darbuotojams skiriamas reintegracijos išmokas.

Komisiją įpareigoti:

Optimizuoti esamas Europos bendrijos tarptautinio judumo didinimo priemones, įskaitant 7BP programą „Žmonės“.

- Atviresnės mokslinių tyrimų programos

Europos bendrijos dvišaliai susitarimai mokslo ir technologijų srityje remiasi lygiateisės partnerystės, bendros nuosavybės, abipusės naudos, bendrų tikslų ir abipusiškumo principais. Nors šie principai ne visuomet būdavo visiškai įgyvendinti, reikėtų stengtis užtikrinti abipuses galimybes naudotis mokslinių tyrimų programomis ir lėšomis, kad tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje atneštų daugiau abipusės naudos.

Trečiosios šalys partnerės gali dalyvauti Septintojoje bendrojoje programoje. Finansavimas paprastai skiriamas dalyviams iš tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių[19]. Tačiau kadangi atvira konkurencija didina mokslinių tyrimų kompetenciją, reikėtų išplėsti bendradarbiavimo projektų finansavimą, kad jis apimtų mokslinių tyrimų organizacijas ir mokslo darbuotojus pramoninėse trečiosiose šalyse, kur Europos mokslo darbuotojai gauna abipusį finansavimą.

Valstybės narės rengia finansavimo planus, kad palengvintų tarptautinį bendradarbiavimą; kai kurios jų pradeda taikyti šiuos planus mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai užsienyje finansuoti. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pradėtos įgyvendinti bendradarbiavimo iniciatyvos mokslinių tyrimų srityje su trečiosiomis šalimis, ir palaipsniui pradėti taikyti atitinkamus planus (įskaitant finansavimo) nurodytose srityse toms šalims, kurios pasirengusios sudaryti abipuses galimybes tuo naudotis.

Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Dažniau taikyti Septintosios bendrosios programos koordinavimo priemones (pvz.: ERA-NET schemas), taip skatinant naudoti Europos bendrijos ir pačių šalių išteklius bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimi.

Valstybes nares įpareigoti:

- Palaipsniui suteikti galimybes kitoms šalims dalyvauti nacionalinėse mokslinių tyrimų programose tiksliai apibrėžtų mokslinių tyrimų srityse su trečiosiomis šalimis; jos turėtų rengti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas ir programas su trečiosiomis šalimis, jei šalių partnerių programose egzistuoja (ar gali būti sudarytos) abipusės sąlygos.

Komisiją įpareigoti:

- Europos bendrijos dvišaliuose susitarimuose mokslo ir technologijų srityje taikyti abipusiškumo principą sudarant abipuses galimybes naudotis viešomis mokslinių tyrimų programomis ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis. Tam reikėtų palaipsniui pradėti finansuoti mokslininkus iš pramoninių trečiųjų šalių pagal Septintąją bendrąją programą skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus, jeigu šalies partnerės mokslinių tyrimų programoje yra numatytos abipusės sąlygos.

- Intelektinės nuosavybės klausimai

Sugebėjimas tinkamai išspręsti intelektinės nuosavybės klausimus svarbus sėkmingam ir ilgalaikiam tarptautiniam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityje, nes jis skatina pasitikėjimą, dalijimąsi žiniomis ir jų panaudojimą bendradarbiavimu grįstoje mokslinių tyrimų veikloje.

Jis turi remtis bendrais principais ir veikla, užtikrinančiais abipusiškumą, vienodas sąlygas ir abipusę naudą. ES ir trečiosios šalys viena su kitos juridiniams asmenims atitinkamas taisykles turėtų taikyti ir su jomis elgtis vienodai. Intelektinės nuosavybės principai ir praktika toliau bus skatinami dvišaliuose bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimuose, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims bus sudaromos sąlygos naudotis mokslinių tyrimų rezultatais.

- Valstybes nares ir Komisiją įpareigoti:

- Pasauliniu mastu ir įgyvendinant dvišalius Europos bendrijos ir valstybių narių tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus mokslo ir technologijų srityje, skatinti laikytis principų, nustatytų Rekomendacijoje ir su ja susijusiame Intelektinės nuosavybės klausimų sprendimo kodekse[20]. Jos turėtų juos plėtoti užtikrindamos sąžiningas bei abipusiškai naudingas sąlygas visoms šalims ir atsižvelgdamos į mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius.

- Išankstinė standartizacija

Bendradarbiaujant mokslinių tyrimų IRT srityje, ypatingas dėmesys bus skiriamas skirtingų standartų problemas, nes tai dažnai trukdo technologijų sklaidai ir sujungimui bei sąveikai.

Komisiją įpareigoti:

- Skatinti stiprinti ryšį tarp mokslinių tyrimų programų rezultatų ir standartizacijos, labiau akcentuoti tarptautinį bendradarbiavimą ikikonkurencinių pramoninių mokslinių tyrimų srityje ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui išankstinės standartizacijos srityje remiantis atviraisiais standartais.

3. DARNIOS PARTNERYSTėS įGYVENDINIMAS

Kaip išdėstyta šiame komunikate, Europos bendrija ir valstybės narės turi stiprinti strateginį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje su pagrindiniais partneriais visame pasaulyje. Tai geriausiai galima pasiekti kuriant stiprią valstybių narių ir Europos bendrijos partnerystę. Šiuo metu nėra tam skirtos institucinės struktūros, kuri sudarytų sąlygas tokią partnerystę pradėti įgyvendinti ir jai vadovauti.

Todėl svarbu, kad:

- Valstybės narės, Taryba ir Komisija įsipareigotų vykdyti siūlomą strateginį Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planą, įskaitant šiame komunikate nurodytą partneryste grindžiamą veiklą;

- Taryba nustatytų tinkamą institucinę struktūrą, reikalingą veiksmingam strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano įgyvendinimui atsižvelgdama į specifinius informacinės visuomenės politikos bruožus;

- Taryba stebėtų ir prižiūrėtų tolesnio EMTE atvėrimo pasauliui pažangą ir, jei reikia, apsvarstytų tolesnius veiksmus, kad užtikrintų veiksmingą siūlomų veiksmų įgyvendinimą.

- Europos Parlamentas remtų suderintą tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje planą ir, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, tęstų diskusijas apie pasaulines problemas tokiuose forumuose kaip, pavyzdžiui, Forumas dėl interneto valdymo.

[1] ES vykdo daugiau kaip 15 % pasaulio prekybos IRT prekėmis ir paslaugomis. IRT prekės ir paslaugos taip pat sudaro nemažą bendros ES prekybos su ekonominiais partneriais dalį. Jos sudaro 10.2 % viso ES papildomo prekių eksporto ir 14.4 % viso importo.

[2] Europos mokslinių tyrimų erdvė: Naujos perspektyvos (COM(2007) 161, 2007 4 4.

[3] 2006 m. balandžio 27 d. komunikate „Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje “ Komisija kreipėsi į pramonės įmones, kad šios parengtų elgesio kodeksus, kurie neleistų netinkamai naudoti IRT saviraiškos teisei apriboti. Iki šiol nebuvo sureaguota į šį raginimą imtis veiksmų.

[4] SEC(2008) 430, 2008 4 2.

[5] Viešos konsultacijos apie ES tarptautinio bendradarbiavimo IRT srityje strategiją vyko nuo 2007 m. birželio 18 d. iki spalio 1 d.

[6] Rezoliucijoje dėl informacinės visuomenės (2004/2204) Parlamentas „ragina Sąjungą ir valstybes nares pasaulio viršūnių susitikimą informacinės visuomenės klausimais vertinti kaip bendradarbiavimo tradicinėse geografiškai ar istoriškai artimose srityse (...), taip pat naujo bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis skatintoją“. Rezoliucijoje dėl Forumo dėl interneto valdymo (B6-/2008) Parlamentas „ragina atitinkamas ES institucijas leidžiant teisės aktus atsižvelgti į Tuniso darbotvarkę.“

[7] EIRO forumą sudaro: Europos branduolinių tyrimų organizacija, Europos termobranduolines sintezes plėtros susitarimas, Europos molekulines biologijos laboratorija, Europos kosmoso agentūra, Europos pietine observatorija, Europos sinchrotronines spinduliuotės įrenginys, ir Laue-Langevin institutas .

[8] COM (2006) 724 galutinis, 2006 12 4, Europos Sąjungos Taryba, 10657/07, 2007 6 18.

[9] CREST ataskaita 1207/07, 2007 12 13.

[10] SEC (2008) 434, ES Taryba 9907/08, 2008 5 27.

[11] ec.europa.eu/development/eu-africa-summit-2007.

[12] Tai: Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), Europos plėtros fondas (EPF), Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP).

[13] www.ec.europa.eu/research/inco

[14] COM(2008) 468 galutinis, 2008 7 15.

[15] COM(2005) 229 galutinis, 2005 6 1.

[16] Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas, http://cordis.europa.eu/esfri/home.html.

[17] COM 317 galutinis, 2008 5 23.

[18] Tarybos direktyva (2005/71/EB) OL L 289/15, 2005 11 3, 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/761/EB), OL L 289/23, 2005 11 3.

[19] Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006, 2006 12 18.

[20] C(2008) 1329, 2008 4 10.