[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.7.2008

KOM(2008) 481 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Aštuntasis komunikatas dėl direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“ su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2005–2006 m. [SEC(2008) 2310]

1. ĮžANGA

Šis komunikatas parengtas remiantis 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/522/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo[1] su pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB[2], („Televizijos be sienų direktyvos“, toliau – direktyvos) 4 straipsnio 3 dalimi. Šiuo komunikatu Komisija aštuntą kartą nuo tada, kai buvo priimta ši direktyva, informuoja apie 4 ir 5 jos straipsnių taikymą – šįkart 2005–2006 m. Komunikatas parengtas remiantis valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, rodančiais, kaip siekiama šiuose straipsniuose nurodytos kiekvienos tų valstybių narių jurisdikcijai priklausančios televizijos programos laiko dalies; jame taip išreiškiama Komisijos nuomonė apie šių nuostatų taikymą, įskaitant pagal valstybių narių ataskaitas padarytinas pagrindines išvadas.

Šios kas dvejus metus rengiamos ataskaitos tikslas dvejopas. Pirma, kitos valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas komunikatu supažindinami su valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis. Antra, juo siekiama patikrinti, ar valstybės narės tinkamai taiko priemones Europos ir nepriklausomai kūrybai skatinti.

Pirmą kartą pateikiami ir įvertinami dešimties valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą (ES) 2004 m. gegužės 1 d., viso ataskaitinio laikotarpio (2005–2006 m.) statistiniai duomenys[3]. Be to, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 4 ir 5 straipsniai (ypač pirmasis) sėkmingai taikomi kintančioje audiovizualinėje aplinkoje: vienos iš valstybių narių ataskaitoje pirmą kartą paminėti kanalai, kuriais transliuojama naudojant Skaitmeninio vaizdo transliavimo į delninius galinius įrenginius (DVB-H) technologiją[4].

Daugiau išsamesnės informacijos galima rasti prie komunikato pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento devyniuose aiškinamuosiuose dokumentuose. Į darbinį dokumentą įtraukti ir dviejų naujų valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d., – Bulgarijos ir Rumunijos – ataskaitinio laikotarpio statistiniai duomenys[5]. Nors šios valstybės narės nebuvo įpareigotos teikti ataskaitinio laikotarpio ataskaitos, savo statistinius duomenis jos nusprendė pateikti savo noru.

2. KOMISIJOS NUOMONė APIE 4 IR 5 STRAIPSNIų TAIKYMą

2.1. Bendros pastabos

2.1.1. 4 ir 5 straipsniai Europos garso ir vaizdo srityje

Garso ir vaizdo sritis Europoje vis plečiasi. Europos rinkoje kasmet atsiranda vis daugiau transliuotojų ir kanalų, todėl žiūrovai vis labiau pasidalija. 2003 m. Europos Sąjungoje buvo 584 kanalai, kuriems taikomi[6] 4 ir 5 straipsniai, 2004 m. jų pagausėjo iki 765, 2005 m. jų jau buvo 949, o 2006 m. – 1096[7]. Taigi per ketverius metus (2003–2006 m.) kanalų, kuriems taikomi minėtieji straipsniai, padaugėjo 512, arba 88 %. Šią tendenciją lėmė ne vien Europos Sąjungos plėtra 2004 m. (dėl jos 2004 m. prisidėjo 111 naujų kanalų, kurių 2006 m. padaugėjo iki 155): jų gerokai pagausėjo net ir 15 ES valstybių, kuriose nuo 2003 m. atsirado 357 nauji kanalai, taigi jų padaugėjo 61 %[8]. Vadinasi, Europoje televizijos programų rengiama vis daugiau, todėl Europos garso ir vaizdo pramonė išlieka gyvybinga[9].

Kita vertus, tokia raida liudija vis didėjantį Europos žiūrovų pasidalijimą. „Pagrindinių“ kanalų žiūrovų dalis sumažėjo, ir vis mažiau kanalų sugeba pritraukti pakankamai didelę žiūrovų dalį. Šis vis didėjantis išsisklaidymas pirmiausia paveiks didžiąsias nacionalines rinkas, tokias kaip Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės[10].

2.1.2. Valstybių narių taikomi įgyvendinimo ir stebėsenos metodai

Atskirų valstybių narių naudojama metodika ir stebėsenos intensyvumas gerokai skiriasi[11]. Vienos valstybės tiesiog vertina ir rengia apklausas, kitos reguliariai tikrina, kaip rengiamos programos ir vykdoma atranka. Kai kuriose valstybėse narėse už duomenų rinkimą ir nagrinėjimą atsakingos nepriklausomos priežiūros institucijos arba valdžios institucijos, o kitose ši užduotis pavesta privačioms tyrimų bendrovėms. Nemažai valstybių narių stebėsenos institucijų pasikliauna transliuotojų pateiktais statistiniais duomenimis ir tokią informaciją tik palygina su savo turimais duomenimis.

Per ataskaitinį laikotarpį daugelis valstybių narių Komisijai pateikė išsamią informaciją. Po to, kai kompetentingos institucijos pateikė tam tikrus paaiškinimus, Komisija galėjo sukaupti reikiamus duomenis. Ataskaitų kokybė labai pagerėjo – tai rodo ataskaitose paminėtų kanalų skaičius.

Nepaisant to, kai kurių valstybių narių ataskaitose išvardyta gana nemažai (10 ar daugiau) kanalų, apie kurių transliuojamus Europos ir (arba) nepriklausomų kūrėjų kūrinius nepateikta jokių duomenų[12]. Komisija dar kartą primena, kad pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ataskaitą privaloma teikti apie „kiekvieną televizijos programą, priklausančią tos valstybės narės jurisdikcijai“, neatsižvelgiant į jos transliavimo būdą ar žiūrovų dalį[13]. Kiekvienos valstybės narės pareiga – pateikti išsamų visų kanalų, kuriems taikomi direktyvos 4 ir 5 straipsniai, sąrašą ir visus jų duomenis, nebent būtų nurodytos konkrečios pagrįstos priežastys, dėl kurių tokie duomenys nepateikiami.

Direktyvos 4 ir 5 straipsniai valstybėse narėse vis dar taikomi labai skirtingai. Pavyzdžiui, pagal direktyvos 5 straipsnį reikalaujama nepriklausomų kūrėjų kūriniams skirti tam tikrą mažiausią privalomą transliuotojų transliavimo laiko dalį arba jų programų biudžeto dalį – valstybė narė tai gali pasirinkti savo nuožiūra[14]. Esama tam tikrų vertinamo transliacijos laiko sampratos skirtumų: nors dauguma valstybių narių į nacionalinę teisę tiesiogiai perkėlė 4 ir 5 straipsniuose pateiktą „neigiamą“ apibrėžtį, kai kurios iš jų į šią apibrėžtį neįtraukė tam tikrų programų arba įvedė „teigiamą“ vertinamų programų apibrėžtį, todėl įvykdyti reikalavimą skirti tam tikrą laiko dalį tapo sunkiau. Be to, nemažai valstybių narių šioje srityje nustatė išsamesnes ir griežtesnes taisykles[15].

Dėl šių ir kitų pagal direktyvą leidžiamų skirtumų sunku objektyviai įvertinti valstybių narių statistinius duomenis. Vis dėlto, remdamasi valstybių narių ataskaitų duomenimis, Komisija gali padaryti patikimas išvadas apie tai, kaip 4 ir 5 straipsniai įgyvendinami iš tikrųjų.

2.1.3. Analizės ir vertinimo priemonės

Pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį Komisija užtikrina, kad 4 ir 5 straipsniai būtų taikomi pagal Sutarties nuostatas. Siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimą teikti ataskaitas, parengti nurodymai, kuriuose apibrėžiamos tam tikros sąvokos ir paaiškinami pagrindiniai 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimo principai[16]. Be to, nustatyta nemažai rodiklių[17], sudarančių objektyvios analizės sistemą, skirtą valstybių narių pateiktoms ataskaitoms vertinti.

Šiais svarstymais grindžiama Komisijos nuomonė, išreikšta komunikate, kuriame toliau apibūdinamos priemonių, skirtų Europos Sąjungos lygmeniu skatinti kurti ir platinti Europos televizijos programas, taikymo bendrosios tendencijos[18].

2.1.4. 4 straipsnio taikymas

Šioje dalyje nagrinėjama, kaip laikomasi įsipareigojimo skirti, jei įmanoma ir taikant atitinkamas priemones, didžiąją transliavimo laiko dalį Europos kūriniams, kaip nustatyta direktyvos 4 straipsnyje.

Europos Sąjungoje visi į 25 ES valstybių narių ataskaitas įtraukti kanalai 2005 m. Europos kūriniams vidutiniškai skyrė 63,52 %, o 2006 m. – 65,05 % transliavimo laiko, vadinasi, per ataskaitinį laikotarpį ši laiko dalis padidėjo 1,53 procento. Palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2003 m. – 65,18 %, 2004 m. – 63,32 %), Europos kūriniams vidutiniškai skirta transliavimo laiko dalis per ketverius metus (2003–2006 m.) sumažėjo 0,13 procento. Per šešerius metus (2001 m. – 66,95 %, 2001 m. – 66,10 %) vidutinė laiko dalis sumažėjo 1,90 procento.

Taigi laikotarpio vidurio tendencija tarsi rodytų, kad šie rodikliai šiek tiek mažės. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokie palyginimai ne visai patikimi. Pirma, 2001–2003 m. ataskaita parengta tik pagal 15 ES valstybių duomenis. Į paskutinę 2003–2004 m. ataskaitą teįtraukti valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., riboto kelių mėnesių laikotarpio statistiniai duomenys. Ataskaitiniu laikotarpiu (2005–2006 m.) šiose šalyse Europos kūriniams vidutiniškai skirta transliavimo laiko dalis 2005 m. buvo 64,15 %, 2006 m. – 67,30 %, o laikotarpiu po įstojimo (nuo 2004 m. gegužės iki gruodžio) šis vidurkis buvo gerokai mažesnis – 61,77 %. Turint omenyje, kad naujosioms valstybėms narėms dar reikėjo laiko prisitaikyti prie direktyvos reikalavimų, jų pasiekti rezultatai verti pagyrimo. Jų skirta laiko dalis gerokai didesnė už 15 ES valstybių (2005 m. už 15 ES valstybių didesnė 1,05 procento, o 2006 m. – 3,75 procento). Kitaip tariant, dabar pasitvirtino ankstesnėje ataskaitoje išreikštos prognozės, kad tose valstybėse narėse 4 straipsnis bus sėkmingai įgyvendinamas. Šie palankūs rezultatai leidžia tikėtis, kad galimą sąstingį 15 ES valstybių atsvers 10 ES valstybių vyraujanti teigiama tendencija.

Antra, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo paskutinės ataskaitos vidutinė Europos kūriniams skirta laiko dalis apskaičiuojama remiantis visų kanalų, o ne tik tų, kurių žiūrovų dalis yra bent 3 %, duomenimis[19]. Šiam sektoriui vis labiau skaidantis, atsirado gana daug labai specializuotų kanalų, kuriems iš pradžių gali kilti sunkumų Europos kūrinius transliuoti didžiąją laiko dalį. Galiausiai būtina pabrėžti, kad rodikliai liko gana pastovūs, o vidurkis gerokai didesnis už 50 % minimumą – tai liudija, kad visoje Europos Sąjungoje 4 straipsnis apskritai taikomas tinkamai.

Atskiros valstybės narės Europos kūriniams 2005 m. vidutiniškai skyrė nuo 47,31 % (Slovėnija) iki 81,14 % (Danija), o 2006 m. – nuo 45,44 % (Švedija) iki 81,07 % (Lenkija) transliavimo laiko. Per ataskaitinį laikotarpį Europos kūriniams vidutiniškai skirta transliavimo laiko dalis penkiolikoje valstybių narių padidėjo, o dešimtyje sumažėjo. Vertinant ankstesnį ataskaitinį laikotarpį ir vėlesnę raidą, per vidutinės trukmės laikotarpį pasiekta nevienodų rezultatų: vykdydamos reikalavimą Europos kūriniams skirti 50 % laiko, trylika valstybių narių nepadarė jokios pažangos, o dvylikoje valstybių narių per ketverius metus (2003–2006 m.) arba nuo ataskaitų teikimo pradžios 2004 m. (10 ES valstybių) vidutiniškai skiriama didžioji laiko dalis padidėjo. Tačiau šie iš pažiūros ne itin teigiami rezultatai atrodo mažiau nepalankūs atsižvelgus į tai, kad devyniose valstybėse narėse per ketverius metus jie suprastėjo tik penkiais procentais. Tik trims valstybėms narėms kilo sunkumų 2005 ar 2006 m. įvykdyti 4 straipsnyje nurodytą reikalavimą skirti didžiąją laiko dalį[20].

4 straipsnyje nustatyto didžiosios laiko dalies reikalavimo 2005 m. vidutiniškai laikėsi 68,60 %, o 2006 m. – 72,88 % visų į ataskaitas įtrauktų valstybių narių kanalų. Vadinasi, per ataskaitinį laikotarpį šis rodiklis padidėjo 4,28 procento, o 2003–2006 m. – 4,60 procento (2003 m. – 68,28 %, o 2004 m. – 72,80 %). Nors šis sektorius išsiskaidęs ir daugėja specializuotų bei siauros srities kanalų, paskutinėje ataskaitoje paminėta raidos tendencija tebėra teigiama, nes reikalavimų laikomasi gana neblogai. 2005 m. reikalavimus atitiko nuo 30 % (Slovėnijoje) iki 100 % (Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje) visų valstybių narių lygmeniu vertinamų kanalų. 2006 m. tokių kanalų buvo nuo 41 % (Slovėnijoje ir Švedijoje) iki 100 % (Estijoje, Maltoje ir Slovakijoje). Per ataskaitinį laikotarpį reikalavimus atitinkančių kanalų padaugėjo dvylikoje, liko tiek pat penkiose, o sumažėjo aštuoniose valstybėse narėse.

Šie rezultatai rodo, kad 4 straipsnyje nustatytų tikslų apskritai siekiama sėkmingai. 4 straipsnyje nustatyto didžiosios dalies reikalavimo laikosi dauguma valstybių narių, įskaitant naująsias valstybes nares, ir pasiektas gana didelis – virš 63 % – laiko dalies vidurkis, gerokai didesnis už direktyva nustatytą 50 % minimumą, taip pat tolydžio gerėja reikalavimų atitikties rodikliai. Be to, kaip parodė Rumunijos ir Bulgarijos savo noru pateikti rezultatai[21], kitą ataskaitinį laikotarpį šioms naujosioms valstybėms narėms neturėtų kilti sunkumų įgyvendinant direktyvos reikalavimus, susijusius su Europos kūrinių skatinimu.

2.1.5. 5 straipsnio taikymas

Antrojoje komunikato dalyje nagrinėjama, kaip laikomasi direktyvos 5 straipsniu nustatyto būtinojo reikalavimo.

Europos Sąjungoje visi į valstybių narių ataskaitas įtraukti kanalai nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams (nepriklausomai kūrybai) 2005 m. vidutiniškai skyrė 36,44 %, o 2006 m. – 37,59 % transliavimo laiko, vadinasi, per ataskaitinį laikotarpį ši laiko dalis padidėjo 1,15 procento. Taigi rodikliai pagerėjo, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2003–2004 m.), per kurį jie padidėjo tik 0,11 procento (2003 m. – 31,39 %, 2004 m. – 31,50 %). Todėl per ketverius metus (2003–2006 m.) ši vidutinė laiko dalis padidėjo 6,20 procento. Per šešerius metus (2001–2006 m.) padėtis stabilizavosi, nes, 2001–2004 m. gerokai (6,25 procento) sumažėjusi, ši procentinė dalis vėliau padidėjo (iki 37,59 %) ir beveik pasiekė 2001 m. lygį (37,75 %). Todėl valstybių narių transliuotojus būtina skatinti išlaikyti šiuos pagerėjusius rezultatus. Be to, reikia neužmiršti, kad nuo 2004 m. gegužės teikti ataskaitas privalo daugiau – 25 valstybės narės. Savaime suprantama, dešimties naujųjų valstybių narių transliuotojams, turintiems nedaug patirties taikant direktyvos 5 straipsnį, gali būti sunkiau investuoti į nepriklausomus kūrinius. Vidutiniai dešimties naujųjų valstybių narių rodikliai (2005 m. – 30,54 %, 2006 m. – 31,64 %) iš tikrųjų mažesni už 15 ES valstybių pasiektą vidutinę procentinę dalį (2005 m. – 40,38 %, 2006 m. – 41,55 %). Apskritai didžiosios daugumos valstybių narių skirta laiko dalis buvo gerokai didesnė už direktyva nustatytą 10 % minimumą: aštuoniolika valstybių narių nepriklausomų kūrėjų kūriniams nuolat skyrė gerokai daugiau kaip 25 % – kitaip tariant, ketvirtį – viso vertinamo transliavimo laiko. Tik vienai naujajai valstybei narei reikia pagerinti šį rodiklį, kad pasiektų 10 % minimumą[22].

2005 m. reikalavimus atitiko vidutiniškai 75,92 %, o 2006 m. – 79,20 % visų Europos Sąjungos valstybių narių kanalų, taigi per ataskaitinį laikotarpį šis rodiklis pagerėjo 3,28 procento. Palyginti su dviem ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais (2001 m. – 90,67 %, 2002 m. – 89,13 %, 2003 m. – 78,40 % ir 2004 m. – 81,92 %), per ketverius metus (2003–2006 m.) reikalavimus atitinkančių kanalų padaugėjo 0,80 procento, tačiau per šešerius metus (2001–2006 m.) jų sumažėjo 11,47 procento. Šis nuosmukis nemažas, bet paaiškinamas, nes dabar rezultatai grindžiami ir dešimties naujųjų valstybių narių duomenimis. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad per ataskaitinį laikotarpį reikalavimų atitikties rodikliai pasiekė buvusį lygį, nepaisant to, kad naujųjų valstybių narių pasiekti rezultatai buvo palyginti prastesni ir kad nuo paskutinės ataskaitos pateikimo buvo pakeista metodika.

Atskirose valstybėse narėse reikalavimus atitinkančių kanalų vidurkis 2005 m. buvo nuo 20 % (Kipre ir Čekijoje) iki 100 % penkiose valstybėse narėse (Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje), o 2006 m. – nuo 20 % (Kipre) iki 100 % šešiose valstybėse narėse (Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje, Slovakijoje ir Suomijoje). Reikalavimus atitinkančių kanalų vidurkis padidėjo dešimtyje valstybių narių, liko nepakitęs devyniose ir sumažėjo šešiose valstybėse narėse. Palyginti su ankstesnėje ataskaitoje pateiktais rezultatais, tai rodo, kad direktyvos 5 straipsnio laikomasi sėkmingiau.

Nepriklausomų kūrėjų sukurtiems naujiems Europos kūriniams (naujiems kūriniams[23]) 2005 m. Europos Sąjungoje vidutiniškai skirta 68,65 %, o 2006 m. – 66,75 % visiems nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams (naujiems ir senesniems) skirto laiko, taigi per ataskaitinį laikotarpį ši laiko dalis sumažėjo 1,90 procento. Palyginti su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais (2001 m. – 61,78 %, 2002 m. – 61,96 %, 2003 m. – 71,66 % ir 2004 m. – 69,09 %), per ketverius metus (2003–2006 m.) ši dalis sumažėjo 4,91 procento, o per šešerius metus padidėjo 4,97 procento. Šis pokytis ne toks įspūdingas, koks buvo nuo 1999 m. iki 2004 m., kai naujų kūrinių pagausėjo beveik 30 %, tačiau jis rodo, kad po laikotarpio, per kurį padaryta didelė pažanga naujų kūrinių rodymo srityje, pasiekta labai palankių rezultatų.

Atskirose valstybėse narėse ši vidutinė procentinė dalis 2005 m. buvo nuo 26,13 % (Estijoje) iki 100 % (Kipre ir Slovakijoje), o 2006 m. – nuo 24,80 % (Airijoje) iki 100 % (Slovakijoje). Dešimtyje valstybių narių naujiems kūriniams skirta laiko dalis padidėjo, vienoje nepakito, o penkiolikoje valstybių narių sumažėjo. Taip pat verta paminėti, kad naujiems nepriklausomų kūrėjų kūriniams tebeskiriama daugiau kaip 25 % (2005 m. – 25,02 %, o 2006 m. – 25,09 %) viso vertinamo transliavimo laiko. Tai patvirtina teigiamą tendenciją į programas įtraukiant naujus kūrinius, kuriems skirta laiko dalis per ketverius metus (2003–2006 m.) padidėjo 2,59 procento[24].

Šie rezultatai rodo, kad direktyvos 5 straipsnyje nustatytų tikslų į programas įtraukti nepriklausomų kūrėjų kūrinius, įskaitant pakankamą dalį naujų kūrinių, Bendrijos lygmeniu siekiama sėkmingai. Bulgarijos ir Rumunijos savo noru pateikti duomenys[25] leidžia tikėtis, kad per kitą ataskaitinį laikotarpį šios šalys galės prisidėti prie 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

3. IšVADOS

Remiantis valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, per pastarąjį ataskaitinį laikotarpį Bendrijos lygmeniu Europos kūriniams skirta programų laiko dalis padidėjo, nors per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį ji buvo sumažėjusi. Ketverių metų tendencija buvo gana pastovi, o per šešerius metus (2001–2006 m.) ši dalis šiek tiek sumažėjo. Tačiau apskritai Europos kūriniams Europos Sąjungos ekranuose skiriama gana didelė laiko dalis – daugiau kaip 63 %. Vis dėlto visiškai nuosekliai vertinti rezultatus kliudo keturi veiksniai. Pirma, jau ankstesnėje ataskaitoje rezultatai skaičiuoti remiantis ir 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių dešimties valstybių narių statistiniais duomenimis. Antra, pakeistas skaičiavimo metodas: jau ankstesnėje ataskaitoje skaičiuojant vidurkį įtraukti ir kanalų, kurių žiūrovų dalis mažesnė nei 3 %, duomenys. Trečia, sektoriui vis labiau skaidantis, didėja ekonominis spaudimas transliuoti pigaus bei lengvai prieinamo turinio laidas, todėl prastėja sąlygos investuoti į Europos kūrinius ir įtraukti juos į programas. Galiausiai sumažėjo kanalų, apie kuriuos nepateikta jokių duomenų.

Nepaisant to, į programas įtraukiamų Europos kūrinių dalis neabejotinai tampa pastovi; tai patvirtina ir didėjantis į ataskaitas įtrauktų kanalų, kurie atitinka reikalavimus, vidurkis. Per ataskaitinį laikotarpį jis padidėjo daugiau kaip 4 procentais, tokių kanalų gausėjo ir per ketverių metų laikotarpį (2003–2006 m.). Taigi Europos Sąjungos televizijos kanalais apskritai transliuojama pakankamai Europos kūrinių, nors tam tikros valstybės narės dar turėtų pasistengti. Europos lygmeniu Europos kūriniams nuosekliai skiriama gerokai daugiau kaip 60 % programų laiko, o ateityje bus galima užtikrinti 65 % ar dar didesnę dalį. Teigiamai vertintinos ir dešimt naujųjų valstybių narių – jų ataskaitinio laikotarpio rezultatai iš tikrųjų geresni nei valstybių narių senbuvių, o tai rodo, kad ES naujokės nuo pat pradžių sėkmingai laikėsi 4 straipsnio reikalavimų.

Teigiama tendencija pastebima ir įgyvendinant direktyvos 5 straipsnį: 2001–2004 m. sumažėję net 6,25 procento, 2006 m. nusistovėjo beveik tokie patys rodikliai, kokie buvo užfiksuoti 2001 m. (37,59 % palyginti su 37,75 %). Taigi nepaisant nurodytų veiksnių poveikio, per ketverius metus vidutinė skiriamo laiko dalis padidėjo gana nemažai – 6,20 procento. Būtina paminėti, kad didžioji dauguma valstybių narių nepriklausomai kūrybai nuolat skyrė gerokai daugiau kaip 25 % – kitaip tariant, ketvirtį – viso vertinamo transliavimo laiko.

Nepriklausomų kūrėjų naujų kūrinių transliavimo rezultatai taip pat labai neblogi: nors per ataskaitinį laikotarpį ir per ketverius metus rodikliai šiek tiek suprastėjo, jie pagerėjo per šešerių metų laikotarpį. Per ataskaitinį laikotarpį daugiau kaip 25 % viso vertinamo transliavimo laiko skirta naujiems kūriniams.

Šie rezultatai, gauti nuodugniai išanalizavus valstybių narių pateiktas ataskaitas[26], rodo, kad per pastarąjį ataskaitinį laikotarpį ir Bendrijos, ir valstybių narių lygmeniu direktyvos 4 ir 5 straipsniuose nustatyti tikslai nesunkiai įgyvendinti.

[pic]

[1] OL L 298, 1989 10 17.

[2] OL L 202, 1997 7 30.

[3] Paskutiniame (septintajame) komunikate (COM(2006) 459 galutinis) buvo pateikta tik atitinkamos ataskaitinio laikotarpio dalies, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d., ataskaita apie tai, kaip šios dešimt naujųjų valstybių narių laikosi 4 ir 5 straipsnių reikalavimų.

[4] Italija ataskaitoje paminėjo keturis tokius kanalus. Žr. prie šio komunikato pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento SEC (galutinis) XYZ (toliau – darbinis dokumentas) 4 aiškinamąjį dokumentą, p. 88.

[5] Žr. darbinio dokumento 5 aiškinamąjį dokumentą.

[6] Žr. darbinio dokumento 1 aiškinamojo dokumento 1 rodiklį.

[7] Žr. darbinio dokumento 2 aiškinamojo dokumento 1 diagramą.

[8] Žr. darbinio dokumento 2 aiškinamojo dokumento 1 lentelę.

[9] Žr. darbinio dokumento 2 aiškinamojo dokumento 1 diagramą.

[10] Žr. darbinio dokumento 4 aiškinamąjį dokumentą.

[11] Ten pat.

[12] Čekijos ataskaitoje išvardyta 13 kanalų, apie kurių transliuotus Europos kūrinius 2005 m. nepateikta jokių duomenų, ir 20 kanalų, apie kurių transliuotus nepriklausomų kūrėjų kūrinius tais pačiais metais nėra duomenų. Italijoje 2006 m. buvo 10 tokių abiem kategorijoms priklausančių kanalų. Prancūzijoje 2005 ir 2006 m. nepateikta 18 kanalų duomenų, susijusių su nepriklausomų kūrėjų kūriniais; Slovėnijos ataskaitoje išvardyta 11 tokių kanalų.

[13] Kaip patvirtinta siūlomų 1999 m. birželio 11 d. „Televizijos be sienų“ direktyvos 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimo stebėsenos gairių dokumente, „(...) jei transliuotojas transliuoja daugiau kaip vieną kanalą, iš principo nustatomos kiekvieno susijusio kanalo laiko (skirto Europos ir nepriklausomų kūrėjų kūriniams) dalys“; šį dokumentą galima rastihttp://ec.europa.eu/avpolicy/docs/reg/tvwf/eu_works/controle45_en.pdf.

[14] Dar neseniai Prancūzija buvo vienintelė valstybė narė, pranešusi Komisijai, kad pasirinko antrąjį variantą. Nepriklausomai kūrybai skirta biudžeto dalis Prancūzijoje apskaičiuojama pagal skaitmeninių antžeminių kanalų apyvartą ir pagal kabelinių bei palydovinių kanalų programų biudžetą; žr. darbinio dokumento 4 aiškinamąjį dokumentą, p. 83. Dabar šiuo pavyzdžiu pasekė Italija, kuri, užuot nepriklausomai kūrybai skyrusi bent 10 % transliacijos laiko, įsipareigojo į tokius kūrinius investuoti bent 10 % kanalo pajamų; žr. darbinio dokumento 4 aiškinamąjį dokumentą, p. 97.

[15] Tai aiškiai leidžiama direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje. Nemažai valstybių narių pasinaudojo šia galimybe, pvz., įpareigodamos kai kuriuos arba visus transliuotojus taikyti didesnę procentinę dalį nei ta, kuri numatyta Direktyvos reikalavimuose.

[16] Žr. 13 išnašą.

[17] Žr. darbinio dokumento 1 aiškinamąjį dokumentą.

[18] Išsami informacija, kaip kiekviena valstybė taiko šias priemones, pateikta darbinio dokumento 4 aiškinamajame dokumente.

[19] Ankstesnė metodika, pagal kurią į ataskaitas nebuvo įtraukiami kanalai, kurių žiūrovų dalis mažesnė nei 3 %, galėjo būti naudinga dėl to, kad ją taikant būdavo gaunami „svaresni“ rezultatai. Tačiau ji buvo pasirinkta todėl, kad tuo metu kanalai, kurių žiūrovų dalis mažesnė nei 3 %, laikyti nereikšmingais. Gerokai pagausėjus kanalų, šis argumentas nebepagrįstas. Vis dėlto, siekiant pabrėžti santykinį „pagrindinių“ kanalų reikšmingumą, darbinio dokumento 7 aiškinamajame dokumente nurodyta, kokią transliavimo laiko dalį Europos kūriniams skyrė kanalai, kurių žiūrovų dalis didesnė kaip 3 %.

[20] Lietuva 2006 m. vidutiniškai transliavo 46,98 %, Slovėnija 2005 m. – 47,31 %, o Švedija 2006 m. – 45,44 % Europos kūrinių.

[21] Bulgarija 2005 m. Europos kūriniams vidutiniškai skyrė 67,65 %, o 2006 m. – 72,83 % transliavimo laiko. Rumunijoje šie rodikliai 2005 ir 2006 m. atitinkamai buvo 51,08 % ir 57,95 %.

[22] Kipras nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams 2005 m. skyrė 9,70 %, o 2006 m. – 6,48 % transliavimo laiko.

[23] T. y. kūriniams, parodytiems per penkerius metus nuo sukūrimo.

[24] Žr. darbinio dokumento 2 aiškinamojo dokumento 2 diagramą.

[25] Bulgarijoje 2005 ir 2006 m. nepriklausomų kūrėjų kūriniams skirta atitinkamai 17,42 ir 14,94 % transliavimo laiko; Rumunijoje – 36,22 ir 38,62 %.

[26] Žr. darbinio dokumento 3 aiškinamąjį dokumentą.