[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 10.7.2008 KOM(2008) 443 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarnybos nuostatų XI priedo KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarnybos nuostatų XI priedo 1. ĮžANGA Tarnybos nuostatų XI priedo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad XI priedo nuostatos peržiūrimos ir taisomos ketverių metų laikotarpio pabaigoje nuo 2004 m. liepos 1 d., visų pirma atsižvelgiant į jų padarinius biudžetui. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Komisijai pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą iš dalies keisti šį priedą remiantis EB sutarties 283 straipsniu. Šia ataskaita įgyvendinama nurodyta nuostata. Joje dėmesys sutelkiamas į tai, ar XI priedas taikomas pagal paskirtį ir ar reikalingi kokie nors pakeitimai sklandžiam metodo taikymui užtikrinti. 1.1. Pagrindiniai metodo tikslai ir principai Dabartinio atlyginimų ir pensijų patikslinimo metodo nuostatos galioja nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir yra išdėstytos Tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65a straipsniuose ir XI priede. Pagrindiniai metodo tikslai yra: - automatinis darbo užmokesčių patikslinimas[1] siekiant išvengti visų Bendrijos institucijų ir agentūrų darbo sutrikimo dėl kasmetinių derybų ir socialinių neramumų, - skaidrios, veiksmingos ir gana paprastos visų ES institucijų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio patikslinimo nustatymo taisyklės. Siekiant užtikrinti tinkamą metodo veikimą buvo nustatyti šie principai: - ES ir valstybių narių pareigūnų perkamosios galios raidos panašumas, - vienoda tarnautojų skirtingose darbo vietose perkamoji galia. Šioje ataskaitoje nagrinėjama, ar Tarnybos nuostatų XI priede nustatytas metodas taikomas pagal šiuos principus ir tikslus. 2. SPECIFINIS RODIKLIS Specifinis rodiklis naudojamas valstybių narių centrinių vyriausybių tarnautojų perkamosios galios pokyčiams įvertinti. 2.1. Atskirų valstybių specifinio rodiklio tendencijos Nėra kiekvienos iš 27 ES valstybių narių visų chronologinių duomenų (Bulgarija ir Rumunija prisijungė 2007 m., o Estija nepateikė duomenų). 1 LENTELĖJE pateikiama atskirų valstybių turimų 2004–2007 m. duomenų santrauka ir to paties laikotarpio paprasto aritmetinio vidurkio vertė. Kitoje lentelėje pateikiami tie patys duomenys, išreikšti suvestiniu indeksu (2003 m. = 100). 2.2. Bendro specifinio rodiklio pagal dabartinę apibrėžtį tendencija Pagal 2004 m. gegužės mėn. Tarnybos nuostatus bendras specifinis rodiklis apskaičiuojamas pagal aštuonių atskaitos šalių imties, o ne visų ES valstybių narių duomenis. Aštuonios šalys yra: Belgija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Šios šalys buvo pasirinktos įvertinus, kad darbo užmokesčio raida imties šalyse bus panaši kaip EU-15. Iki 2004 m. buvo skaičiuojamas visos ES (t. y. EU-12 – 1987–1994 m., EU-15 – 1995–2003 m.) bendras specifinis rodiklis. Dėl 2007 m. plėtros ir pastarojo meto ekonomikos raidos laikui bėgant sumažėjo šios imties šalių BVP procentas Europos Sąjungoje ir panašu, kad ateinančiais metais ši tendencija tęsis. XI priede nustatoma supaprastinta procedūra, pagal kurią Taryba Komisijos pasiūlymu pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 3 dalį gali patvirtinti naują imtį. Tokios imties šalyse turėtų būti sukuriama bent 75 % Europos Sąjungos BVP. Metiniai ir suvestiniai duomenys (pagal valstybes) 2 LENTELĖJE pateikiami šių aštuonių šalių chronologiniai duomenys nuo 2004 m. ir to paties laikotarpio paprasto aritmetinio vidurkio vertė. 3 LENTELĖJE pateikti tie patys duomenys, išreikšti suvestiniu indeksu (2003 m. = 100). Matyti, kad realusis valstybių narių tarnautojų neto darbo užmokestis šiuo laikotarpiu Vokietijoje sumažėjo apie 6 % , Liuksemburge – apie 3 % ir Ispanijoje – apie 1 %. Tuo pačiu laikotarpiu Italijoje darbo užmokestis padidėjo maždaug 1 %, o Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystė – apie 2 %. Bendras aštuonių valstybių specifinis rodiklis 4 DIAGRAMOJE parodyti bendro specifinio rodiklio, apskaičiuoto pagal šių aštuonių atskaitos šalių duomenis (atsižvelgiant į BVP), chronologiniai duomenys nuo 2004 m. kartu su tarptautiniu Briuselio indeksu ir vėlesniais ES darbuotojų užmokesčių kasmetiniais patikslinimais. 5 LENTELĖJE pateikti tie patys chronologiniai duomenys, išreikšti suvestiniu indeksu (2003 m. = 100). Bendras specifinis rodiklis, apskaičiuotas kaip paprastas ketverių metų vidurkis, yra - 0,3 %, kaupiamasis poveikis iki 2007 m. liepos mėn. (2003 m. = 100) yra -1,0 %. Šio laikotarpio vidutinė metinė infliacija Briuselyje buvo +1,9 %, kaupiamasis poveikis yra +7,8 %. Vidutinis kasmetinis atlyginimų ir pensijų patikslinimas buvo +1,7, kaupiamasis poveikis yra +6,8%. Kaupiamasis poveikis parodytas 6 DIAGRAMOJE. Kadangi suvestinis specifinis rodiklis buvo neigiamas (-1 %), ES tarnautojų perkamoji galia sumažėjo. 2.3. Kiti galimi bendrų specifinių rodiklių skaičiavimo būdai Galimi įvairūs alternatyvūs bendro specifinio rodiklio skaičiavimo būdai. Eurostatas atliko šiuos bandomuosius skaičiavimus: - paprastas Briuselio ir Liuksemburgo verčių vidurkis (vadovaujantis logika, kad tai atspindi ES institucijų būstinių situaciją) - EU-25 duomenys, - EU-15, euro zonos ir kitų šalių grupių duomenys, - alternatyvūs BVP korekciniai koeficientai, - šalių verčių apskaičiavimas pagal visos valstybės narės populiacijos duomenis, - šalių verčių apskaičiavimas pagal valstybių narių centrinės viešosios administracijos tarnautojų duomenis, - šalių verčių apskaičiavimas pagal kvalifikuotos balsų daugumos teises. Hipotetinis bendras specifinis rodiklis, apskaičiuotas pagal turimus visų valstybių narių duomenis (t. y. EU-25 be Bulgarijos ir Rumunijos chronologinių duomenų ir be Estijos duomenų), labai skirtųsi nuo aštuonių imties šalių duomenų. Paprastas ketverių metų vidurkis būtų +0,2 %, o ne -0,3 %; kaupiamasis poveikis iki 2007 m. liepos mėn. (2003 m. = 100) būtų +0,8 %, o ne -1,0 %. 2.4. Nukrypimas nuo bendro panašumo principo 2.4.1. ES socialinių įmokų poveikis Šiuo metu naudojama metodika skirta stebėti, kaip vystosi valstybių narių tarnautojų neto darbo užmokestis, siekiant užtikrinti vienodą ES darbuotojų neto darbo užmokesčių perkamąją galią. Svarbu pažymėti, kad valstybių narių tarnautojų neto darbo užmokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į valstybėse narėse mokamų pensijų įmokų, medicininio draudimo ir kt. poveikį. Vienoje ar daugiau šalių padaryti privalomų įmokų pokyčiai turėtų įtakos vertinamai neto darbo užmokesčio raidai, kuri yra pagrindinis ES pareigūnų bazinio darbo užmokesčio kasmetinio padidinimo rodiklis. Tačiau į rizikos padengimo pokyčius neatsižvelgiama. a) ES pareigūnų mokamos socialinės įmokos ES pareigūnai moka privalomas socialines įmokas, kurios išskaičiuojamos iš faktinio darbo užmokesčio. Tai yra pensijų įmokos ir medicininio (sveikatos ir nuo nelaimingų atsitikimų) draudimo įmokos. Šios įmokos periodiškai didinamos ir nustatomos visiškai nepriklausomai nuo įmokų atskaitos šalyse. Dėl to dabartinėje sistemoje yra dvigubos apskaitos elementas. 7 LENTELĖJE mėginama įvertinti nukrypimo nuo panašumo dėl socialinių įmokų kaupiamąjį poveikį (2004 m. gegužės mėn. situacija = 100), atimant darbuotojų mokamų pensijų įmokų pokyčių poveikį iš kasmetinio patikslinimo, kad būtų galima nustatyti faktinį sudėtinį poveikį. Dėl pensijų įmokų normos pokyčių tolesnio poveikio 2004–2007 m. faktinis suvestinis darbo užmokesčio patikslinimas yra maždaug 0,7 % mažesnis nei paskelbtas metinis patikslinimas. b) rizikos padengimas Valstybių narių tarnautojai gali mokėti įvairias socialines įmokas, užtikrinančias apsaugą nuo tam tikrų rūšių rizikos. Rizikos padengimas yra specifinis kiekvienoje valstybėje narėje. Be to, pagal ES socialinės apsaugos sistemą padengiam tik tam tikrų rūšių rizika. Dėl rizikos padengimo skirtumų ir bet kokių padengimo pakeitimų duomenis lyginti sunku ir tokios padėties nebandoma keisti. Tačiau dėl to iš dalies nukrypstama nuo panašumo. Bet kokie rizikos padengimui skirtų socialinių įmokų valstybėse narėse pokyčiai turi įtakos ES tarnautojų, kurie patys gali neturėti teisės pasinaudoti tokia apsauga, darbo užmokesčiams. Jie ypač nukenčia, jei padidinamos valstybių narių tarnautojų įmokos, tačiau jiems palanku, kai valstybių narių tarnautojų įmokos sumažinamos. 2.4.2. ES specialaus mokesčio poveikis Specialus mokestis yra papildomai išskaičiuojamas iš ES pareigūnų atlyginimo. Dėl to atsiranda dar vienas dvigubos apskaitos elementas. 8 LENTELĖJE mėginama įvertinti nukrypimo nuo panašumo dėl specialaus mokesčio kaupiamąjį poveikį (2004 m. gegužės mėn. situacija = 100), atimant specialaus mokesčio pokyčių poveikį iš kasmetinio patikslinimo, kad būtų galima nustatyti faktinį sudėtinį poveikį. 2004–2007 m. dėl tarnautojų mokamo specialaus mokesčio įvedimo ir (nuolatinių) kasmetinių pokyčių tolesnio poveikio faktinis suvestinis darbo užmokesčio patikslinimas yra maždaug 0,6 % mažesnis nei paskelbtas kasmetinis patikslinimas. 2.4.3. Bendras ES socialinių įmokų ir ES specialaus mokesčio poveikis 9 LENTELĖJE parodytas sudėtinis papildomas poveikis pensijų įmokų ir specialaus mokesčio raidos kasmetiniam patikslinimui nuo 2004 m. Kaupiamasis poveikis parodytas 10 DIAGRAMOJE. Jei nuo 2003 m. liepos mėn. pritaikomas +6,8 % darbo užmokesčių kaupiamasis poveikis (kasmetiniai patikslinimai 2004–2007 m.) tam, kad būtų atsižvelgta į kaupiamąjį pensijų įmokų normos ir specialaus mokesčio pokyčių poveikį nuo 2004 m. gegužės mėn., faktinis kaupiamasis pokytis iš viso yra tik +5,4 %, t. y. 1,3 % mažesnis. Tai yra mažiau nei +7,8 % sukaupta infliacija Briuselyje tuo pačiu laikotarpiu. 2.5. Iškilusios problemos ir įgyvendinti arba pasiūlyti sprendimai 2.5.1. Duomenų ir metaduomenų teikimas Valstybės narės gali susidurti su praktinėmis problemomis, susijusiomis su reikalingos informacijos teikimu Eurostatui. Vertinimo problemos gali būti susijusios su teisingos bruto darbo užmokesčio apibrėžties taikymu, darbo užmokesčio informacijos susiejimu su teisingu ataskaitiniu laikotarpiu, teisingos tiriamos populiacijos informacijos surinkimu valdžios institucijose, šios informacijos perdavimu Eurostatui. Šie klausimai toliau aptariami išsamiau. Vertinimo problemos, susijusios su tam tikromis bruto darbo užmokesčio dalimis ir jų apibrėžtimi Pagal dabartinius metodinius nurodymus skaičiuojant Eurostatui perduodamus bruto atlyginimo duomenis, reikia atsižvelgti į visas atlyginimo dalis, turinčias įtakos valstybių narių tarnautojų perkamajai galiai. Reikėtų pateikti informaciją ne tik apie bazinius darbo užmokesčius, bet ir visus bendrus priedus ir priemokas, įskaitant su pensija nesusijusias vienkartines išmokas bei pašalpas (pvz., išmoka vaikui, šeimos pašalpos). Kad būtų lengviau vertinti, nepiniginės pajamos paprastai yra neįskaičiuojamos. Anksčiau iškilusios aiškinimo problemos buvo dvišaliai išspręstos kiekvienu atskiru atveju. Tačiau šiuo metu yra parengti standartiniai metodiniai nurodymai[2] dėl bruto darbo užmokesčio dalių aiškinimo, nereguliarių mokėjimų tvarkymo, tiriamos populiacijos nustatymo siekiant padėti duomenų teikėjams geriau suprasti pagrindinius duomenis, kuriuos reikia apskaičiuoti ir pateikti Eurostatui, ir padėti galutiniams vartotojams geriau suprasti Eurostato sudarytus rodiklius. 2.5.2. Tarnybos nuostatų aiškinimas Privalomų įmokų pavertimas savanoriškomis Klausimas, susijęs su kai kurių privalomų įmokų pavertimu savanoriškomis, iškilo 2006 m., kai viena valstybė narė pateikė du praėjusių metų duomenų rinkinius. Valstybė narė paaiškino, kad taip atsitiko, nes buvo padaryta sveikatos draudimo sistemos pakeitimų ir dalis privalomų įmokų tapo savanoriškomis, todėl valstybės tarnautojai galėjo pasirinkti iš trijų standartinių paketų. Valstybės narės teigimu, vidutinis paketas turėtų būtų laikomas privalomu, tačiau Komisijos manymu, privalomu turi būti laikomas pigiausias paketas, kurį pasirinkus laikomasi galiojančių teisės aktų, nes valstybės tarnautojai kitus paketus gali pasirinkti savo noru. Tokiam aiškinimui pritarė Tarybos teisės tarnyba, pareiškusi, kad Komisijos pasiūlymas atitiko susijusias Tarnybos nuostatų nuostatas, o dėl valstybės narės prašymo atsirado specifinių išlygų, kurias ji išdėstė savo nuomonėje. Kadangi Tarybos tarnybos nuostatų darbo grupės nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, darbo grupė paprašė Komisijos jį išnagrinėti 65 straipsnio darbo grupėje, kad būtų pasiektas bendras susitarimas. Komisijos 65 straipsnio darbo grupė pasiūlė bendro susitarimo tekstą, kurį patvirtino darbo grupės narių dauguma. Vėliau tekstas buvo įtrauktas į 2008 m. kovo mėn. 65 straipsnio darbo grupės priimtą metodinį vadovą[3]: - Socialinės apsaugos arba mokesčių sistemos pokytis nereiškia darbo užmokesčio skalės pokyčio. Einamųjų metų rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į pasikeitimus tarp t-1 ir t metų. - Padidėjus privalomiems atskaitymams arba įvedus naujus, sumažėja neto darbo užmokesčiai, pagal kuriuos apskaičiuojamas specifinis rodiklis. O sumažėjus privalomiems atskaitymams arba juos panaikinus, neto darbo užmokesčiai padidėja. - Kai savanoriška socialinė įmoka tampa privaloma, į tai atsižvelgiama sumažinant neto darbo užmokesčius. Kai privaloma įmoka tampa savanoriška, į tai nebeatsižvelgiama. Kai galima rinktis iš kelių paketų, privalomu laikomas pigiausias paketas, kurį pasirinkus minimaliai laikomasi galiojančių teisės aktų. 2.5.3. Darbo užmokesčio skalės pokyčiai Darbo užmokesčio skalės pokytis nebūtinai turi įtakos dabartinių darbuotojų atlyginimui. Kai kurios kategorijos panaikinamos, kai kurios sukuriamos, esami darbuotojai perkeliami į naujas kategorijas. Socialinės apsaugos arba mokesčių sistemos pokytis nereiškia darbo užmokesčio skalės pokyčio. Tokie didelio masto pokyčiai yra reti. Tačiau jie sukelia praktinę problemą: kaip palyginti tam tikru metu (t) turimą informaciją ir nustatyti vystymąsi nuo to meto (t-1). Praktinis šios problemos sprendimas buvo pasiūlytas 65 straipsnio darbo grupei ir vėliau įtrauktas į metodinį vadovą[4]. Kai kiti dalykai nesikeičia, pagrindinis principas yra tas, kad iš karto prieš pakeitimą ir iš karto po pakeitimo bendras darbuotojų skaičius ir bendra visų darbuotojų darbo užmokesčių suma išlieka nepakitusi. 2.5.4. Mažiau nei 100 % darbuotojų apimančios imtys Kiekvienos funkcinės grupės (administratoriai, asistentai) atrinktos kategorijos turi būti tipiškos toje kategorijoje (pvz., modalinės vertės) ir apimti bent 75 % faktinių darbuotojų. Praktiškai dauguma šalių pateikia 100 % darbuotojų apimančius duomenis. Problema gali kilti, kai siūloma pakeisti imties sudėtį, nes tai gali turėti įtakos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui tam tikru metu (t) ir palyginimui su (t-1). Praktinis sprendimas buvo pasiūlytas 65 straipsnio darbo grupei ir vėliau įtrauktas į metodinį vadovą[5]. Pagal tam tikrą darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčių pasiskirstymą galima iš pradžių pasirinkti skirtingas imtis, kurios abi atitinka bent 75 % darbuotojų aprėpties reikalavimą. Jei praėjus dvylikai mėnesių kategorijų imtis pakeičiama (pvz., įvykus dideliems darbuotojų pokyčiams), galima daryti logišką išvadą, kad priėmus sprendimą neapimti 100 % darbuotojų ir pasirinkus tipišką imtį, ateityje lyginant duomenis ši imtis turėtų būti nekeičiama. Apie bet kokį siūlymą keisti imtį turėtų būti pranešta iš anksto ir sprendimas priimtas tik pasitarus su Eurostatu. 2.5.5. Duomenų peržiūra atgaline data Proceso metu ar jam pasibaigus gali pasitaikyti, kad valstybė narė arba Eurostatas randa klaidą. Apie tokias klaidas turi būti oficialiai pranešta (Eurostatas praneša valstybei narei arba atvirkščiai). Tada kyla su biudžetu ir administraciniais dalykais susijusių klausimų – ar ir kaip daryti pataisymus atgaline data. Tokių klaidų nustatymo atveju Tarnybos nuostatuose nenumatyti jokie patikslinimo atgaline data apribojimai. Tačiau siekiant sumažinti administracinę ir finansinę naštą, 2005 m. sausio mėn. buvo sudarytas garbės susitarimas, kuris yra įtrauktas į metodinį vadovą[6]. Peržiūra galima šiais atvejais: - jei klaida nustatoma prieš Tarybai patvirtinant reglamentą, Eurostato ataskaita bus peržiūrėta ir Tarybai pateiktas naujas reglamento projektas, - šešis mėnesius po reglamento priėmimo yra galimybė pradėti patikslinimo peržiūrą (po kurios gali reikėti padaryti pataisymus atgaline data), - praėjus šešiems mėnesiams t metų duomenys yra laikomi galutiniais. 2.5.6. Keli tų pačių metų duomenų rinkiniai 2006 m. lapkričio mėn. Tarybai buvo pateikta neigiama teisinė nuomonė dėl to, kad tam tikrais metais pateiktas daugiau nei vienas duomenų rinkinys. Jei kurių nors metų duomenų rinkinyje randama klaidų, reikėtų numatyti oficialią peržiūrą. Tarybos teisės tarnyba savo nuomonėje[7] paaiškino kelis svarbius dalykus: - kai Eurostatas šiais tikslais skaičiuoja specifinius rodiklius, turi būti atsižvelgta tik į tuos praėjusių metų duomenis, kurie buvo naudoti atitinkamų metų duomenims patikslinti, - dėl pateisinamų priežasčių būtų galima pakeisti konkrečiais metais naudotus statistinius duomenis, bet dėl to reikėtų pagal taikytiną procedūrą pataisyti apskaičiavimo, kuriam atlikti buvo naudojami šie duomenys, rezultatus – t. y. iš dalies pakeisti Reglamentą dėl metinio pareigūnų atlyginimų tikslinimo ankstesniems metams, - kai privalomi atskaitymai tampa savanoriškais, Taryba negali traktuoti šių duomenų kaip privalomų atskaitymų. 3. TARPTAUTINIS BRIUSELIO INDEKSAS Tarptautinis Briuselio indeksas (TBI) yra paprasčiausias vartotojų kainų infliacijos Briuselyje matas. Tai yra Laspeireso kainų indeksas, apskaičiuojamas kaip sudedamųjų kainų indeksų vidurkis, kaip koeficientus naudojant šeimų biudžetų tyrime nustatytus ES valstybės tarnautojų Briuselyje išlaidų modelius. 11 GRAFIKE parodyti TBI chronologiniai duomenys (metinis padidėjimas nuo birželio iki birželio, lyginant su praėjusiais metais) ir palyginimui pateikiami Belgijos SVKI duomenys. Tendencijos skiriasi dėl to, kad naudojami skirtingi tam tikrų pagrindinių išlaidų kategorijų indekso duomenų šaltiniai ir skirtingi koeficientai susumavimui. 2004–2007 m. vidutinis TBI buvo 101,9. Viso laikotarpio iki 2007 m. birželio mėn. (bazinis 2003 m. birželio mėn. = 100) suvestinis indeksas yra 107,8. Vidutinis Belgijos SVKI tuo pačiu laikotarpiu buvo 102,2, o suvestinis indeksas – 109,1. 4. KOREGAVIMO KOEFICIENTAI Ne Briuselyje ir Liuksemburge dirbančių pareigūnų atlyginimas yra išreiškiamas eurais ir atsižvelgiant į jų darbo vietą patikslinamas taikant koregavimo koeficientą, kuris yra didesnis arba mažesnis nei 100 % arba lygus 100 %. Koregavimo koeficientai yra matematiniai faktoriai, kuriuos taikant eurais išreikštai pinigų sumai (pvz., darbo užmokesčiui Briuselyje) ir remiantis oficialiu euro keitimo kursu (pvz., konkrečiame darbo vietos mieste) nustatomas ekonominis paritetas – statistinė vertė, parodanti pragyvenimo išlaidų skirtumą (pvz., tarp darbo vietos miesto ir Briuselio). Ekonominis paritetas yra vidutinis kainų santykis. Juo parodoma nacionaline valiuta išreikšta suma, reikalinga norint konkrečioje vietovėje nusipirkti prekių ir paslaugų krepšelį, kurio vertė Briuselyje būtų vienas euras. 4.1. Koregavimo koeficientų tendencijos 12 LENTELĖJE parodytos skirtingų darbo vietų koregavimo koeficientų vertės 2003–2007 m. Duomenys šioje lentelėje aiškiai rodo, kad skirtingų vietų koregavimo koeficientų tendencijos keičiantis metams skyrėsi. Dešimtyje vietų nurodytu laikotarpiu jie sumažėjo, o dvidešimtyje – padidėjo. Šiuos duomenis reikia aiškinti šiek tiek atsargiai, nes su jais susiję ekonominiai paritetai yra skirti parodyti patikimą vietų skirtumų įvertį kiekvienu momentu, o ne chronologinį vystymąsi. Vis dėlto galima padaryti keletą pastabų. Daugiausia darbuotojų dirba Briuselyje ir Liuksemburge. Kitos darbo vietos pagal darbuotojų skaičių, kurioms buvo pritaikytas koregavimo koeficientas, yra: Varezė (IT) (2,5 %), Alikantė (ES) (1,6 %), Karlsrūhė/Frankfurtas (DE) (1,2 %), Dublinas (IE) (0,7 %) ir Haga (NL) (0,6 %). 4.2. Iškilusios problemos ir įgyvendinti arba pasiūlyti sprendimai 4.2.1. Patikimų vartotojų išlaidų koregavimo koeficientų gavimas (mažos populiacijos) Laikui bėgant valstybių narių gyventojų ir ES pareigūnų išlaidų struktūros palyginimas pakartotinai parodė, kad užsienyje dirbančių darbuotojų pirkimo įpročiai gali labai skirtis. Todėl siekiant susumuoti ekonominius paritetus ir gauti bendrą vertę nėra tinkama naudoti nacionalinius duomenis. Vietoj to reikia surinkti informaciją iš ES pareigūnų įvairiose darbo vietose. Šie vartotojų išlaidų korekciniai koeficientai paimami iš šeimų biudžetų tyrimo, kuris atliekamas periodiškai (kas 5–7 m.). Nors tikslinės populiacijos ir imtys yra akivaizdžiai mažesnės, tačiau atsakymų procentas panašus į valstybėse narėse atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo atsakymų lygį. 4.2.2. Patikimų tyrimų paritetų gavimas Iš Europos palyginimų programos paimti kainų duomenys yra laikomi patikimais. Tačiau peržiūros proceso metu nustatant, kurie duomenys tinkami daugiašaliams perkamosios galios paritetams apskaičiuoti, dėmesys logiškai sutelkiamas į rezultatus, o ne duomenų tinkamumą dvišaliams perkamosios galios paritetams su Briuseliu nustatyti. Todėl pageidautina dar kartą išnagrinėti pagrindinius duomenis, kad būtų galima pagerinti dvišalių paritetų kokybę. 4.2.3. Plėtra (perėjimas nuo ne ES prie ES) Iš 12 LENTELĖJE pateiktų duomenų matyti, kad kai kuriose darbo vietose, būtent kai kuriose naujose valstybėse narėse, vyko reikšmingas kainų lygių vystimasis, palyginti su Briuseliu. Tipiškos šio reiškinio priežastys ir kiekybiniai duomenys pateikti Eurostato metinėje ataskaitoje. 13 DIAGRAMOJE parodytas bendras perkamosios galios pariteto (PGP) vystymasis naujose valstybėse narėse 2004–2007 m. (2003 m. = 100). Iš šios diagramos matyti, kad 2003–2007 m. bendras paritetas Čekijoje ir Slovakijoje sumažėjo 15–25 %, Lietuvoje ir Lenkijoje – 5–10 % ir Maltoje – mažiau nei 5 %. Tuo tarpu Estijoje, Kipre, Vengrijoje paritetas didėjo, o Slovėnijoje ir Latvijoje išaugo daugiau nei 5 %. 4.2.4. Galutinių vartotojų neteisingai suvokiama informacija Paskelbus 2007 m. liepos mėn. koregavimo koeficientus, Varezėje (Italija) ir Ispanijoje gauta labai daug klausimų, susijusių su darbo vietomis kai kuriose naujose valstybėse narėse. Darbuotojų atstovai Liuksemburge irgi iškėlė klausimų dėl skirtingų pragyvenimo išlaidų, palyginti su Briuseliu. 2007 m. buvo dedama daug pastangų išaiškinti metodiką darbuotojų atstovams (socialinio dialogo metu) ir delegacijoms (intensyviai susirašinėjant su jomis laiškais), kurioms buvo sukurtas standartinis informacijos pristatymo būdas. 4.3. Išlyginamosios priemonės (pvz., slenkamasis vidurkis) Kad būtų lengviau išsiaiškinti duomenų tendencijas, analitikai dažnai taiko įvairias išlyginamąsias priemones, skirtas sumažinti arba panaikinti duomenų nepastovumą. Slenkamasis vidurkis yra paprasta išlyginamoji priemonė, kurią taikant periodiniai duomenys konsoliduojami į ilgesnius laiko vienetus, pavyzdžiui, išvedamas kelerių metų duomenų vidurkis. Kuo daugiau metų apimama skaičiuojant vidurkį, tuo lygesni duomenys. Tačiau slenkamojo vidurkio naudojimas duomenims išlyginti turi trūkumų: kadangi skaičiuojama naudojant istorinius duomenis, kintamasis rodiklis praranda dalį savalaikiškumo. Be to, taikant slenkamąjį vidurkį gali atsirasti perkamosios galios neatitikimų skirtingose darbo vietose. Kitos priemonės nagrinėjamos 64 straipsnio darbo grupėje. 5. ATLYGINIMų IR PENSIJų PATIKSLINIMO METODO TAIKYMO PADARINIAI BIUDžETUI Metodo tikslai įgyvendinti, nes ES pareigūnų realusis darbo užmokestis didėjo pagal valstybių narių pareigūnų darbo užmokesčio didėjimo tendencijas. Metodo rezultatai | ES pareigūnų bazinis darbo užmokestis (ir pensijos) | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Padidėjimas galiojančiomis kainomis | 0,7 % | 2,2% | 2,3% | 1,4% | Tarptautinis Briuselio indeksas | 1,9 % | 2,2% | 2,1% | 1,4% | Realusis bazinio darbo užmokesčio padidėjimas | -1,2% | 0,0% | 0,2% | 0,0% | Bendras realusis padidėjimas | -1,2% | -1,2% | -1,0% | -1,0% | ES pareigūnų ir EU-8 valstybių narių pareigūnų skirtumas | Realusis darbo užmokesčio padidėjimas | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | ES pareigūnų bazinis darbo užmokestis | -1,2% | 0,0% | 0,2% | 0,0% | Valstybių narių pareigūnų neto darbo užmokestis (ES-8 vidurkis) | -1,2% | 0,0% | 0,2% | 0,0% | ES pareigūnų ir EU-8 valstybių narių pareigūnų skirtumai | 0,0% | 0,0% | 0,0% | 0,0% | Bendras ES pareigūnų ir EU-8 skirtumas | 0,0% | 0,0% | 0,0% | 0,0% | Atsižvelgus į pensijų įmokų ir specialaus mokesčio normų pokyčius ES pareigūnų realusis darbo užmokestis didėjo mažiau nei valstybių narių pareigūnų. Neto darbo užmokesčio padidėjimas atsižvelgus į specialaus mokesčio ir pensijų įmokų normų pokyčius | ES pareigūnų neto darbo užmokestis | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | Realusis bazinio darbo užmokesčio padidėjimas | -1,20% | 0,00% | 0,20% | 0,00% | Specialaus mokesčio normos pokyčio neto poveikis | -0,2% | -0,2% | -0,2% | Pensijų įmokų normos pokyčių neto poveikis | -0,35% | -0,35% | Realusis neto darbo užmokesčio padidėjimas | -1,55% | -0,55% | 0,0% | -0,2% | Bendras realusis neto darbo užmokesčio padidėjimas | -1,5% | -2,1% | -2,1% | -2,3% | ES pareigūnų ir EU-8 valstybių narių pareigūnų neto darbo užmokesčio skirtumas | Realusis neto darbo užmokesčio padidėjimas | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | ES pareigūnų neto darbo užmokestis | -1,55% | -0,55% | 0,0% | -0,2% | Valstybių narių pareigūnų neto darbo užmokestis (EU-8 vidurkis) | -1,2% | 0,0% | 0,2% | 0,0% | ES pareigūnų ir EU-8 valstybių narių pareigūnų skirtumas | -0,35% | -0,55% | -0,2% | -0,2% | Bendras ES pareigūnų ir EU-8 skirtumas | -0,3% | -0,9% | -1,1% | -1,3% | Numatomas administracinių išlaidų, kurių didžiąją dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiams ir pensijoms, vystymasis atitinka finansinę programą. Finansinio programavimo 5 išlaidų kategorijos lentelė(ištrauka iš 2009 m. preliminaraus biudžeto projekto, (dok. V)): (Sumos mln. EUR, galiojančiomis kainomis) | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | Komisija (neskaitant pensijų) | 3 441 | 3 553 | 3 709 | 3 822 | 3 934 | 4 045 | 4 164 | Pensijos | 960 | 1 055 | 1 135 | 1 220 | 1 312 | 1 410 | 1 516 | Kitos institucijos (neskaitant pensijų) | 2 577 | 2 674 | 2 803 | 2 972 | 3 083 | 3 214 | 3 346 | 5 išlaidų kategorija, iš viso* | 6 978 | 7 282 | 7 648 | 8 014 | 8 328 | 8 669 | 9 025 | 5 išlaidų kategorijos riba su išnaša** | 7 115 | 7 457 | 7 777 | 8 088 | 8 415 | 8 755 | 9 181 | Numatoma marža pagal 5 išlaidų kategoriją | 137 | 175 | 129 | 74 | 87 | 86 | 156 | * Skirtumas tarp bendros sumos ir sumos atsiranda dėl suapvalinimo. ** Į 5 išlaidų kategorijos ribą įeina darbuotojų pensijų sistemos įmokos. | 6. IšVADOS Tarnybos nuostatuose nustatyta atlyginimų sistema užtikrinama vienoda Bendrijos pareigūnų perkamoji galia atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir pragyvenimo išlaidas įdarbinimo vietoje. 2004 m. metodas yra Tarybos, Bendrijos institucijų administracijų ir institucijų darbuotojų atstovų derybų rezultatas. Jis galioja nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., jį naudojant gauti šie rezultatai: 1. Nuo 2004 m. aštuonių atskaitos valstybių narių tarnautojų darbo užmokesčių perkamoji galia sumažėjo (2004–2007 m. suvestinis bendras specifinis rodiklis yra -0,1 %). 2. Naudojant alternatyvių šalių grupių duomenis arba taikant alternatyvius koeficientus arba alternatyvias darbo užmokesčio apibrėžtis būtų gauti skirtingi duomenys. Pavyzdžiui, 2004–2007 m. EU-25 ekvivalentiškas suvestinis bendras specifinis rodiklis būtų +0,8 %. 3. Metodui būdingas panašumo principas buvo automatiškai taikomas šiam Bendrijos pareigūnų neto darbo užmokesčių sumažinimui (-1,0 %). 4. Dėl padidėjusios pensijų įmokų normos ir specialaus mokesčio pokyčių perkamoji galia sumažėjo dar labiau (-1,3 %). 5. Todėl kaupiamasis poveikis buvo Bendrijos pareigūnų perkamosios galios sumažėjimas (-2,3 % per ketverius metus). 6. 2004–2007 m. XI priedo poveikis biudžetui buvo realusis išlaidų darbo užmokesčiui ir pensijoms sumažėjimas 1 %. 7. Vien dėl to, kad metodas taikomas automatiškai, buvo išvengta konfliktų dėl kasmetinių derybų. 8. Galima teigti, kad Komisijos pareigūnų darbo užmokesčiai keitėsi pagal ekonominės ir socialinės padėties pokyčius, o perkamosios galios sumažėjimas neatitiko valstybių narių tarnautojų perkamosios galios tendencijų. 9. Eurostatas nustatė kelis probleminius dalykus. Tačiau jie buvo išnagrinėti arba bus išnagrinėti 64 straipsnio ir 65 straipsnio darbo grupėse, todėl Tarnybos nuostatų keisti nereikia. 10. 2004–2007 m. dabartinės imties atskaitos šalių, pagal kurių duomenis apskaičiuojamas specifinis rodiklis, BVP dalis Europos Sąjungoje sumažėjo ir artėja prie 75 %. Nėra poreikio skubiai atnaujinti šią imtį. Vis dėlto Komisija gali apsvarstyti galimybę pasiūlyti ją atnaujinti ateinančiais metais. Dėl išvardytų priežasčių Komisija mano, kad metodo tikslai įvykdyti ir buvo laikomasi XI priede nustatytų principų, o patobulinimus galima padaryti ir skubiai neperžiūrint XI priedo. Todėl Komisija mano, kad nereikia padaryti jokių Tarnybos nuostatų pataisymų. PRIEDAS 1 LENTELĖ[pic][pic] 2 LENTELĖ [pic] 3 LENTELĖ [pic] 4 DIAGRAMA [pic] 5 LENTELĖ [pic] 6 DIAGRAMA [pic] 7 LENTELĖ [pic] [pic] 8 LENTELĖ [pic] 9 LENTELĖ [pic] 10 DIAGRAMA [pic] 11 GRAFIKAS [pic] 12 LENTELĖ [pic] 13 DIAGRAMA [pic] [1] Automatinis darbo užmokesčių patikslinimas galioja tik Tarybos, Komisijos ir darbuotojų atstovų sutartą laikotarpį (nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruod˛io 31 d.). Toks yra specialaus mokesčio taikymo laikotarpis. [2] Žr. 2008 m. kovo mėn. 65 straipsnio darbo grupės priimto metodinio vadovo („Specifinių rodiklių skaičiavimas pagal ES tarnybos nuostatų 65 straipsnį“) 3 priedą. [3] Ten pat, 4 priedo 4 dalis. [4] Ten pat, 4 priedo 4 dalis. [5] Ten pat, 4 priedo 3 dalis. [6] Ten pat, pagrindinio teksto 9 skyrius. [7] 2006 m. lapkričio 30 d. Tarybos teisės tarnybos nuomonė Nr. 15190/06 STAT 38 FIN 556, 10, 11 ir 12 dalys.