[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.6.2008

KOM(2008) 383 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

ES ir užjūrio šalių ir teritorijų būsimieji santykiai

{SEK(2008) 2067}

ŽALIOJI KNYGA

ES ir užjūrio šalių ir teritorijų būsimieji santykiai

1. ĮVADAS

Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) ketvirtąją dalį užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT) yra glaudžiai asocijuotos su Europos bendrija. Istoriškai UŠT daugiausia priklausė šalys ir teritorijos, vėliau tapusios nepriklausomomis suvereniomis šalimis, daugiausia AKR šalys. Tai paaiškina, kodėl ES ir UŠT bendradarbiavimas didele dalimi grindžiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ES ir AKR šalių bendradarbiavimas, nepaisant to, kad UŠT EB sutartyje numatytas skirtingas teisinis pagrindas.

Vis dėlto toks UŠT ir AKR šalių gretinimu grindžiamas mąstymas neatitinka tikrovės, konkrečių šiuo metu UŠT kylančių socialinių, ekonominių ir su aplinka susijusių sunkumų bei glaudžių istorinių, institucinių ir politinių UŠT ir ES ryšių. Tokiu mąstymu taip pat neatsižvelgiama į UŠT, kaip strategiškai svarbių po visą pasaulį pasklidusių ir ES vertybes skleidžiančių nutolusių postų potencialą. Be to, pasikeitė tarptautinė padėtis, visų pirma dėl globalizacijos, vykstančio tarptautinės prekybos liberalizavimo, taip pat didesnės AKR šalių regioninės integracijos. Dėl visų šių veiksnių UŠT ir ES partnerystę reikia iš esmės atnaujinti.

UŠT ir keturios valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios (Danija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė) nuo 2003 m. ragino geriau suprasti UŠT ypatingą padėtį. Kartu Komisija ir vis daugiau valstybių narių pareiškė esančios nusistačiusios prieš UŠT ir EB asociacijos ir Bendrijos vystymosi bendradarbiavimo politikos, kurios tikslas – kovoti su skurdu ir siekti tūkstantmečio vystymosi tikslų, samplaiką. Komisija savo ruožtu jau nuo 2005 m. siūlė kurti naujus santykius, pagrįstus UŠT ir ES priklausymu tai pačiai šeimai, o ne UŠT vystymosi poreikiais.

Todėl Komisija nori visapusiškai persvarstyti ES ir UŠT santykius ir išnagrinėti, kaip būtų galima iš esmės pakeisti UŠT ir EB asociaciją. Ji norėtų ištirti, kaip pakeisti klasikinį vystymosi bendradarbiavimo požiūrį, kartu skatinant UŠT konkurencingumą ir jų palaipsnį integravimą į regionų ir pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant ne tik į sunkumus, su kuriais UŠT susiduria, bet ir į jų potencialą. Siekdama padėti pamatus tokiam santykių modernizavimui Komisija priėmė šią žaliąją knygą, kuri turėtų palengvinti visapusiškas ir skaidrias diskusijas dėl ES ir UŠT santykių ateities, visų pirma dėl bendro pagrindo, kuriuo turėtų būti grindžiami jų santykiai ilgesniu laikotarpiu.

Todėl šia žaliąja knyga nėra siekiama parengti naują politiką ar sukurti naujas finansines priemones ar išsamias procedūras, bet, prieš nustatant naują ES ir UŠT partnerystę, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinio Užjūrio asociacijos sprendimo galiojimas baigiasi 2013 m. pabaigoje, išnagrinėti įvairius sunkumus ir galimybes bei surinkti suinteresuotųjų šalių atsiliepimus.

2. PRELIMINARI INFORMACIJA APIE UŠT

2.1. 21 UŠT: asociacija su Bendrija, įvairovė ir bendros savybės

Remiantis EB sutartimi, UŠT yra ne Europos šalys ir teritorijos, kurios palaiko ypatingus santykius su Danija, Prancūzija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste. Jos yra asocijuotos su Europos Bendrija, siekiant skatinti jų ekonominį ir socialinį vystymąsi ir sukurti glaudžius ekonominius UŠT bei UŠT ir visos Bendrijos ryšius. EB sutartyje nustatyta, kad UŠT asociacija su Bendrija „pirmiausia turi būti naudinga šių šalių ir teritorijų gyventojų interesams ir gerovei, kad ekonominė, socialinė ir kultūrinė raida atitiktų jų siekius“.

Susijusios šalys ir teritorijos yra išskirtinai išvardytos EB sutarties II priede. Iš viso nurodyta 21 UŠT: Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos, Volis ir Futūna, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilų salos (t. y. Bonairė, Kiurasao, Saba, Sent Eustatijus, Sent Martinas), Angilija, Kaimanų salos, Folklendo salos, Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos, Montseratas, Pitkernas, Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Britanijos Indijos vandenyno teritorija, Terkso ir Kaikoso salos, Britanijos Virdžinijos salos ir Bermudų salos. Bermudų vyriausybės pageidavimu asociacijos nuostatos niekada nebuvo taikomos Bermudams.

UŠT yra konstituciškai susijusios su valstybe nare, tačiau nepriklauso Europos bendrijai. Iš tiesų, remiantis EB sutarties 299 straipsnio 3 dalimi, Sutarties nuostatos iš principo netaikomos UŠT, išskyrus Sutarties ketvirtąją dalį, kurioje išskirtinai numatyta UŠT ir EB asociacija. Todėl yra esminis skirtumas tarp UŠT ir EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytų atokiausių regionų. Skirtingai nei UŠT, atokiausi regionai ne tik yra konstituciškai susiję su valstybe nare, bet ir yra neatsiejama Bendrijos dalis bei yra iš principo saistomi visų Bendrijos acquis . Todėl nei kiekybiniu, nei kokybiniu požiūriu UŠT negalima lyginti su atokiausiais regionais pagal jų iš ES gaunamą pagalbą ir jų įsipareigojimus ES.

Labai skiriasi ir pačios UŠT pagal jų autonomijos nuo valstybės narės, su kuria jos susijusios, lygį, taip pat ekonominiu ir socialiniu požiūriu bei geografine ir klimato prasme. Vis dėlto, nepaisant didžiulės UŠT įvairovės, joms visoms būdingos šios savybės: nė viena jų nėra suvereni valstybė, visose veikia parlamentinė demokratija, visos yra salos, jų gyventojų skaičius labai mažas, o jų ekologinis turtingumas, palyginti su žemynine Europa, yra išskirtinai didelis. Visos yra gana jautrios išorės poveikiui ir apskritai yra priklausomos nuo siauros ekonominės bazės, kuri daugiausia yra susijusi su paslaugomis. Jos taip pat yra labai priklausomos nuo prekių ir energijos importo. Apskritai prekių iš UŠT eksportas į ES arba atitinkamuose jų geografiniuose regionuose yra ribotas.

Išsamesnė UŠT įvairovės ir bendrųjų charakteristikų apžvalga pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente šios žaliosios knygos I priede. Be to, atskirų UŠT apžvalga su statistiniais duomenimis pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento II priede.

2.2. Dabartinė UŠT ir EB asociacija: 2001 m. lapkričio 27 d. Užjūrio asociacijos sprendimas

Pagrindinės UŠT asociacijos su Bendrija nuostatos nustatytos EB sutarties ketvirtojoje dalyje (182–188 straipsniuose), tačiau išsamias UŠT ir EB asociacijos taisykles ir procedūras pagal EB sutarties 187 straipsnį nustatė Taryba, nuo 1964 m. priimdama Užjūrio asociacijos sprendimus[1]. Šios išsamios nuostatos, konkrečiai nustatytos 2001 m. lapkričio 27 d. Užjūrio asociacijos sprendime[2], gali būti išskirtos į dvi pagrindines kategorijas: nuostatos dėl bendradarbiavimo vystymosi finansavimo srityje ir nuostatos dėl bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityse. Šių nuostatų santrauką galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame šios žaliosios knygos III priede.

Esamos Užjūrio asociacijos sprendimo nuostatos dėl bendradarbiavimo vystymosi finansavimo srityje skirtos skatinti UŠT tvarų vystymąsi, akcentuojant skurdo mažinimą, prevenciją ir, galiausiai, išnaikinimą. Atitinkamai bendradarbiavimą su UŠT vystymosi finansavimo srityje iki šiol finansavo EPF – finansinė priemonė, kuri taip pat naudojama bendradarbiavimui vystymosi finansavimo srityje su AKR valstybėmis.

Dabartinis Užjūrio asociacijos sprendimas iš pradžių galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d., bet po 2007 m. atliktų techninių pakeitimų jo galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad jo trukmė sutaptų su 10-ojo Europos plėtros fondo, apimančio 2008–2013 m. laikotarpį, ir 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos trukme. Vis dėlto šie techniniai pakeitimai neprieštarauja paskesnei sprendimo peržiūrai prieš jo galiojimo pasibaigimą 2013 m., visų pirma paskesniam EB sutarties ketvirtojoje dalyje nustatytų principų, susijusių su UŠT ir EB asociacija, taikymui[3].

3. UŠT IR ES SANTYKIų ATEITIES PERSPEKTYVOS

Dėl glaudaus UŠT ryšio su Bendrija per su jomis susijusią valstybę narę, UŠT taikomas prekybos režimas, kurio nuostatų santrauka pateikiama šios žaliosios knygos III priede, yra vienas palankiausių kada nors Bendrijos suteiktų prekybos režimų. Šie glaudūs ryšiai taip pat paaiškina, kodėl vienam gyventojui tenkanti Bendrijos finansinė parama UŠT yra gerokai didesnė nei AKR teikiamos pagalbos vidurkis[4]. Su šiais ypatingais ryšiais, grindžiamais EB sutarties preambulėje minimu Europos ir UŠT solidarumu, taip pat tiesiogiai susijusios specialios procedūros, taikomos bendradarbiavimui su UŠT vystymosi finansavimo srityje, palyginti su bendradarbiavimui su AKR valstybėmis taikomomis taisyklėmis, bei UŠT galėjimu pasinaudoti Bendrijos programomis[5].

Remiantis EB sutarties preambule, kuri minima EB sutarties 182 straipsnyje dėl UŠT asociacijos su Europos bendrija, aukštosios susitariančiosios šalys, nutarusios įkurti Europos Bendriją, siekė „pagal Jungtinių Tautų chartijos principus stiprinti Europą ir užjūrio šalis siejantį solidarumą bei užtikrinti jų gerovės kilimą“.

Vis dėlto dažnai buvo abejojama dėl UŠT ir EB asociaciją grindžiančio solidarumo ir visų pirma Bendrijos pasirengimo skatinti tvarų UŠT vystymąsi, teikiant didelę finansinę paramą. Visų pirma nurodomas faktas, kad dabar padėtis yra gerokai pasikeitusi, nes Bendrijos ir UŠT solidarumo idėja siekia laikus, kai ji daugiausia buvo taikoma valstybių narių Afrikos kolonijoms ir Europos muitų sąjungai, kuri pakeitė ankstesnius dvišalius prekybos susitarimus su šiomis buvusiomis kolonijomis.

1997 m. spalio 2 d. pasirašius Amsterdamo sutartį, tuometinių 15 valstybių narių vyriausybių atstovai pripažino, kad pirminiai UŠT asociacijos su Bendrija susitarimai daugiau nebegalėjo veiksmingai spręsti UŠT vystymosi uždavinių. Kita vertus, jie taip pat dar kartą iškilmingai pareiškė, kad asociacijos tikslas – skatinti UŠT ekonominę bei socialinę plėtrą ir įtvirtinti glaudžius UŠT ir visos Bendrijos ekonominius santykius[6]. Nors UŠT ir EB asociacijos susitarimai vėliau buvo peržiūrėti ir 2001 m. Užjūrio asociacijos sprendime priimta daug pakeitimų, konkrečiai dėl finansinės priemonės, apskritai bendras požiūris į UŠT liko stipriai paveiktas AKR ir EB partnerystės susitarimo ir jo įprastos bendradarbiavimo, kurio tikslas – kova su skurdu, logikos, nepaisant to, kad toks požiūris neatitiko esamos UŠT padėties.

Abejones dėl esamo požiūrio reiškia įvairios suinteresuotosios šalys – Komisija, UŠT ir su jomis susijusios valstybės narės, taip pat valstybės narės, neturinčios UŠT. Viena vertus, reikia išsamiai išnagrinėti, kaip UŠT ir EB asociacijoje galėtų būti atsižvelgiama į UŠT konkrečią situaciją, konkrečius sunkumus, su kuriais jos susiduria, jų esamą ar potencialią svarbą visai ES, taip pat į šiandienos globalizuoto pasaulio realijas. Kita vertus, ypač po 2004 m. gegužės 1 d. ES plėtros, keliama klausimų dėl Bendrijos intereso skatinti UŠT tvarų vystymąsi, ypač kai UŠT BVP vienam gyventojui yra artimas Bendrijos vidurkiui arba kai valstybė narė nustojo teikti tiesioginę dvišalę vystymosi pagalbą savo pačios UŠT.

Todėl Komisija nori šia žaliąja knyga pradėti visapusiškas ir skaidrias diskusijas dėl būsimų ES ir UŠT santykių, ypač susijusių su bendru pagrindu, kuriuo turėtų būti grindžiami šie santykiai ilgesniu laikotarpiu. Šiame dokumente keliami klausimai yra susiję su ES ir UŠT solidarumo priežastimis, tikslais ir pobūdžiu. Be to, konkretesni klausimai, susiję su UŠT taikomu prekybos režimu ir UŠT ypatybėmis, nagrinėjami Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame šios žaliosios knygos IV ir V prieduose.

Toliau pateikiami uždaviniai nesusiję su Bendrijos finansinės paramos UŠT apimtimi ar šaltiniu, todėl jie nelemia būsimų derybų dėl 2013–2020 m. daugiametės finansinės programos ir EPF biudžeto baigties. Jie taip pat nesusiję su tuo, kaip Komisija ateityje administruos Bendrijos finansinę paramą, nes tai Komisijos vidaus organizacinis reikalas.

3.1. Bendrijos ir UŠT partnerystė

3.1.1. Specialių UŠT ir su jomis susijusių ES valstybių narių santykių poveikis

Nors pagal EB sutarties 182 straipsnį UŠT priskiriamos ne Europos šalims ir Bendrijos acquis joms netaikomas, tikrovės taip pat neatitiktų požiūris, jog UŠT yra tik trečiosios šalys. Iš tiesų, nors dauguma UŠT nėra sudėtinė ES dalis, jos priklauso ES valstybei narei arba bent jau yra su glaudžiai su ja susijusios, o tai reiškia, kad jos negali būti atskirtos nuo ES ir tam tikra prasme jose yra Europos Sąjungos „galutinės sienos“.

Pirma, visa pačios EB sutarties dalis skirta UŠT asociacijai su Bendrija, kurioje nustatytas pagrindas UŠT laikyti ne vien tik trečiosiomis šalimis. Pagal EB sutarties struktūrą UŠT ir EB asociacija nepriklauso Bendrijos vystymosi bendradarbiavimo ar apskritai Bendrijos išorės veiksmų sričiai.

Be to, dėl UŠT istorijos ir ypatingų santykių su ES valstybėmis narėmis, UŠT sudaro visuomenė, gerbianti vertybes, kuriomis grindžiama ES, ir bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis paremtus principus, kaip antai pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėmis. Šios vertybės ir principai, kuriuos ES taip pat skleidžia į trečiąsias šalis, praktiškai įgyvendinti UŠT.

Be to, skirtingai nuo trečiųjų šalių, UŠT piliečiai iš principo yra Europos Sąjungos piliečiai pagal EB sutarties 17 straipsnį, kuriame nustatoma, kad kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Europos Sąjungos pilietis. Tiksliau, visi Grenlandijos ir Prancūzijos bei Nyderlandų UŠT piliečiai taip pat automatiškai turi susijusios valstybės narės pilietybę. Nuo 2002 m. gegužės 21 d. visų Jungtinės Karalystės UŠT piliečiai taip pat yra Jungtinės Karalystės piliečiai, tačiau jie gali atsisakyti šios pilietybės ir pasilikti tik JK užjūrio teritorijos pilietybę ir neprivalo turėti paso, kuriame būtų nurodyta, jog jie yra Jungtinės Karalystės piliečiai. Kaip Europos Sąjungos piliečiai, UŠT piliečiai iš principo taip pat gali naudotis teisėmis, kurias suteikia Europos Sąjungos pilietybė (nustatytas EB sutarties 18–22 straipsniuose), pavyzdžiui, teise laisvai judėti ir apsigyventi (tačiau ne dirbti) valstybių narių teritorijoje. Be to, UŠT piliečiams gali būti suteikta teisė balsuoti ir dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, laikantis susijusios valstybės narės pagal Bendrijos teisę nustatytų sąlygų. Šios nuostatos galioja, pavyzdžiui, Prancūzijos UŠT piliečiams.

Specialų Sen Pjero ir Mikelono bei Majoto ryšį su ES taip pat rodo tai, kad šiose UŠT naudojamas euras, nors jų pinigų režimas EB sutartyje nėra apibrėžtas, nes jos nepriklauso Bendrijai[7]. Šiuo metu daugiau nė viena UŠT nenaudoja euro, tačiau Prancūzijos UŠT Ramiajame vandenyne nagrinėja galimybę savo valiutas pakeisti euru[8].

Taip pat pažymėtina, kad nors, nesant aiškaus paminėjimo, bendrosios EB sutarties nuostatos netaikomos UŠT, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcija apima preliminarius nutarimus, kuriuos pagal EB sutartį prašo pateikti teismas, kurio jurisdikcija apima UŠT, taip pat pagal EB sutartyje nustatytas sąlygas UŠT ieškovų bylas, iškeltas prieš Bendrijos priimtus teisės aktus.

Kai kurios UŠT siekia glaudesnės integracijos su su jomis susijusiomis valstybėmis narėmis, kurios svarsto teikti Tarybai prašymą pataisyti sutartis, kad šios teritorijos būtų įtrauktos į Bendriją kaip atokiausi regionai. Vis dėlto Bendrija lieka neutrali galimų UŠT ir su jomis susijusių valstybių narių vidaus santykių raidos klausimu, taip pat skirtingų UŠT konstitucinių santykių su su jomis susijusiomis valstybėmis narėmis, visų pirma daugelio UŠT tendencijos siekti didesnės autonomijos ir nepriklausomybės, klausimu. Šie klausimai priklauso išskirtinei atitinkamų valstybių narių ir jų UŠT kompetencijai. Tik jei UŠT taptų visiškai nepriklausoma, jos piliečiai iš principo nustoti būti Europos Sąjungos piliečiais ir jos glaudūs ryšiai su ES per susijusią valstybę narę dingtų.

Nedarant poveikio tokiai įvykių ateityje raidai, iš pirmiau nurodytų aspektų matyti, kad UŠT santykių su Bendrija statusas skiriasi nuo bet kurios trečiosios šalies, įskaitant trečiąsias šalis, asocijuotas su Bendrija specialiais susitarimais, pavyzdžiui, AKR valstybių ar šalių, kurioms taikoma Bendrijos kaimynystės politika. Vis dėlto UŠT nepriklauso Bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu mastu su ja susijusios valstybės narės teisė galioja konkrečioje UŠT.

Todėl kyla klausimas dėl UŠT padėties jų santykiuose su Bendrija, turint omenyje, kad Bendrijos ir jos narių (įskaitant atokiausius regionus) santykiai negali būti taikomi UŠT ir kad UŠT ir Bendrijos asociacija neturi daryti poveikio UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos susijusios, konstituciniams santykiams.

1 klausimas. Kaip Bendrijos ir UŠT solidarumas turėtų būti įgyvendinamas politikos lygmeniu, atsižvelgiant į specialius UŠT ir Bendrijos santykius?

3.1.2. UŠT ir EB asociacijos tikslo šiuolaikinis aiškinimas

Remiantis EB sutarties 182 straipsniu, UŠT ir EB asociacijos tikslas – skatinti UŠT ekonominę bei socialinę plėtrą ir įtvirtinti glaudžius UŠT ir visos Bendrijos ekonominius santykius.

Dabartinio Užjūrio asociacijos sprendimo 1 straipsnyje aiškinama, kad UŠT ir EB asociacijos tikslų siekiama akcentuojant skurdo UŠT mažinimą, prevenciją ir, galiausiai, panaikinimą, tvarų vystymąsi (įskaitant jo aplinkos aspektą) bei palaipsnį jų integravimą į regionų ir pasaulio ekonomiką. Dėl kovai su skurdu skiriamo dėmesio ir Bendrijos finansiniam bendradarbiavimui su UŠT taikomos vystymosi bendradarbiavimo logikos dažnai UŠT ir AKR šalys sutapatinamos, ypač dėl to, kad finansinė priemonė – EPF – yra ta pati.

Vis dėlto, tiek UŠT, tiek su jomis susijusios valstybės narės vis labiau mano, kad dabartinis dėmesys kovai su skurdu yra kliūtis veiksmingai spręsti UŠT, kaip labai mažų salų ūkių pažeidžiamumo problemą, visų pirma dėl to, kad dabar Bendrijos bendradarbiavimas su UŠT vystymosi finansavimo srityje grindžiamas standartais, kurie panašūs į vystymosi bendradarbiavimui su AKR šalimis taikomus standartus ir kuriuose ne iki galo atsižvelgiama į UŠT savitumą, t. y. jų itin mažą dydį, institucinę ir konstitucinę padėtį, geografinę ir klimato įvairovę, skirtingą išsivystymo lygį, taip pat inovacijoms, verslumui ir konkurencingumui teikiamą reikšmę.

UŠT įtraukimą į Bendrijos vystymosi bendradarbiavimą taip pat vis labiau kritikuoja UŠT neturinčios valstybės narės ir AKR šalys – tai buvo matyti, pavyzdžiui, derybose dėl 10-ojo EPF vidaus susitarimo. Pagrindinės kritikos priežastys – tai, kad UŠT gauna EPF finansuojamą vystymosi pagalbą, nors kai kurias UŠT vargu ar galima laikyti besivystančiomis šalimis, nė viena UŠT nėra mažas pajamas gaunanti teritorija[9], jų neapima AKR ir EB partnerystės susitarimas ir joms netaikomas EB sutarties vystymosi bendradarbiavimo nuostatos. Be to, EPF UŠT skiriama pagalba vienam gyventojui yra gerokai didesnė už pagalbos AKR šalims vidurkį[10] – tai yra susiję su tuo, kad UŠT sieja glaudesni ryšiai su ES nei AKR šalis, bet ne su pačiais UŠT poreikiais.

Viena vertus, iš tiesų atrodytų logiška, kad vystymosi bendradarbiavimas visų pirma turėtų teikti naudą toms šalims, kurioms jos labiausiai reikia. Kita vertus, neteisinga atsižvelgti vien tik į pajamas vienam gyventojui, kaip UŠT poreikių rodiklį, nes taip neatsižvelgiama į labai mažų salų ūkių pažeidžiamumą ir ypač į tai, kad jų mažas dydis ir priklausomybė nuo labai siauros ekonominės bazės labai veikia jų institucinius gebėjimus ir vystymosi potencialą. Be to, reikia atminti, kad kelios UŠT yra labai priklausomos nuo finansinių pervedimų iš susijusios valstybės narės – tai užtikrina gana aukštą socialinių ir viešųjų paslaugų lygį, tačiau to pasekmė taip pat gali būti labai didelis ir vyraujantis viešasis sektorius ir nepakankamai išsivystęs privatusis sektorius.

Vis dėlto, sunkumams, susijusiems su UŠT, kaip labai mažų salų ūkių pažeidžiamumu, spręsti nebūtinai tinka įprastas vystymosi bendradarbiavimo požiūris. Priešingai, tvarus UŠT vystymasis šiandienos globalizuotame pasaulyje geriausiai galėtų būti užtikrintas padidinus jų konkurencingumą ir palaipsniui jas integruojant į regionų ir pasaulio rinkas, tinkamai atsižvelgiant ne tik į sunkumus, su kuriais jos susiduria, kaip antai didelės gamybos ir gabenimo išlaidos, masto neekonomiškumas ir santykinis institucinių gebėjimų trūkumas, bet ir į jų potencialą, pavyzdžiui, praktines žinias ir patirtį kai kuriose srityse, gana aukštą, palyginti su kaimyninėmis šalimis, jų gyventojų išsilavinimo lygį ar tam tikrų gamtinių išteklių buvimą. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti aplinkos klausimams, atsižvelgiant tiek į UŠT pažeidžiamumą vykstant klimato kaitai, tiek į jų potencialą, susijusį su biologine įvairove.

Siekiant spręsti UŠT pažeidžiamumo problemą nebūtų tvaru paprasčiausiai daryti išimtis esamose taisyklėse ir procedūrose, užuot nustačius tikrą UŠT skirtą strategiją, nes vien tik darant išimtis Bendrijos vystymosi politikoje būtų pakenkta šios politikos, kaip nustatyta Europos konsensuse dėl vystymosi[11], darnai. Be to, tai iš esmės prieštarautų kai kurių UŠT neturinčių valstybių narių išdėstytai pozicijai. Dėl to pirma būtina aptarti politikos nuostatas, o ne procedūras.

2 klausimas. Ar sutinkate, kad santykius su UŠT reikėtų grįsti nauju požiūriu, skirtingu nuo įprasto, kova su skurdu grindžiamu vystymosi bendradarbiavimu požiūriu? Jei taip, kokius veiksmus rekomenduotumėte siekiant labiau skatinti UŠT tvarų vystymąsi ir stiprinti jų konkurencingumą ir atsparumą?

3.1.3. Abipusiai interesai

UŠT yra išsidėsčiusios daugiau ar mažiau nutolusiuose pasaulio geografiniuose regionuose. Nepaisant to, kad jos yra už ES išorės sienų, UŠT ir su jomis susijusios valstybės narės dažnai pažymi UŠT, kaip „Europos galutinių sienų“ ar „ES priešakinių postų“, strateginę svarbą būtent dėl to, kad jos arba priklauso ES valstybei narei, arba yra artimai su ja susijusios. Su tuo susiję du klausimai: kokia iš tiesų strateginė UŠT svarba visai ES ir kokios atsakomybės sritys turėtų būti suteiktos UŠT, kad jos atliktų savo vaidmenį atitinkamuose savo regionuose?

Karibų jūros, Ramiojo ir Indijos vandenynų regionuose UŠT kaimyninės šalys yra AKR valstybės. Kaip ir Prancūzijos atokiausi regionai Karibų jūroje ir Indijos vandenyne kai kurios iš šių UŠT turi praktinių žinių ir patirties, kuri ne visada yra prieinama kaimyninėms šalims ir kuria su šiomis šalimis būtų galima naudingai pasidalinti. UŠT taip pat galėtų aktyviai prisidėti kuo plačiau skleidžiant jų puoselėjamas europines vertybes atitinkamuose jų geografiniuose regionuose.

Pasiūlymu sukurti patirties ir praktinių žinių centrus UŠT siekiama padėti UŠT atlikti tilto tarp ES ir atitinkamų jų regionų vaidmenį. Jų vaidmuo galėtų būti susijęs, pavyzdžiui, su aukštų standartų aplinkos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, įgyvendinimu ir skatinimu, taip pat gerų kaimyninių santykių, rinkos ekonomikos principų, inovacijų ir tvaraus vystymosi skatinimu.

Taip pat svarbus UŠT ekologinis turtingumas ir skirtingos klimato sąlygos, galinčios teikti didelių galimybių moksliniams tyrimams. Jie jau vykdomi kai kuriose UŠT, pavyzdžiui, Prancūzijos Polinezijoje, kur vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su biologine įvairove, į kuriuos įtraukti Prancūzijos ir JAV mokslinių tyrimų institutai. Grenlandijoje naujų galimybių galėtų teikti angliavandenilių ir kitų mineralų eksploatavimas ir nauji jūros maršrutai per šiaurės ašigalį.

Tačiau dabartinę Bendrijos ir UŠT partnerystę vargu ar galima laikyti pagrįsta abipusiais interesais. Iš tiesų UŠT atsakomybės sritys yra labai ribotos – joms tenka tik vystymosi partnerių ir lengvatinio prekybos režimo gavėjų vaidmuo. Europos bendrijos ir Grenlandijos partnerystė[12] tam tikra prasme galėtų būti laikoma išimtimi, nors ir Grenlandijos atsakomybės sritys kitose srityse nei žvejyba yra gana mažos (nedarant poveikio politikos dialogui dėl Grenlandijos tvaraus vystymosi programos).

Pagal dabartinę partnerystę UŠT atsakomybės sritys iš tiesų yra gana ribotos. Pavyzdžiui, Užjūrio asociacijos sprendime nustatyta, kad UŠT ir EB asociacijos tikslų be kita ko siekiama skatinant UŠT palaipsnę integraciją į regionų ir pasaulio ekonomiką. Šiuo požiūriu Sprendimu taip pat skatinamas UŠT tarpusavio bendradarbiavimas bei UŠT ir AKR regioninis bendradarbiavimas, solidarumas ir integracija; juo taip pat skatinama sukurti labiau subalansuotus UŠT, AKR, valstybių narių ir kitų pasaulio regionų ekonominius ir socialinius ryšius. Kartu UŠT daug kartų pažymėjo, kad jos galėtų atlikti konkurencingų tarpininkų tarp ES ir jų atitinkamų regionų vaidmenį, ir tai Komisija palankiai įvertino. Tačiau tam reikia sustiprinti bendradarbiavimą tiek atitinkamuose regionuose, tiek su ES, pagerinti veiksmingą praktinių žinių ir patirties perdavimą ir aukštos kokybės standartų įgyvendinimą. Vis dėlto, nors Sprendimo nuostatomis leidžiamas ir skatinamas regioninis UŠT bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis (tiek su Bendrijos atokiausiais regionais, tiek su AKR valstybėmis ir kitomis trečiosiomis šalimis), jame nėra numatyta tikrų paskatų ar atsakomybės tai daryti, ir iki šiol pasiekti rezultatai yra gana riboti, nepaisant įvairiems susijusiems partneriams šiuo tikslu suteiktų lėšų.

Kitas ribotų atsakomybės sričių pagal esamą UŠT ir EB asociaciją pavyzdys susijęs su UŠT aplinkos paveldu. Be UŠT aplinkos tvarumo svarbos jų pačių gerovei, UŠT biologinės įvairovės išsaugojimas yra nepaprastai svarbus Bendrijai ir visam pasauliui, atsižvelgiant į jos tarptautinio masto svarbą moksliniams tyrimams, tvariai gamtinių išteklių eksploatacijai ir kovai su klimato kaita. Vis dėlto dabartiniu Užjūrio asociacijos sprendimu UŠT nesuteikta jokios atsakomybės remiantis Bendrijos standartais veiksmingai rūpintis aplinkos apsauga ir vykdyti išsaugojimo veiklą, kontroliuoti žuvininkystės veiklos teisėtumą, imtis veiksmingų taršos kontrolės priemonių ir kurti tinkamus reagavimo į krizines padėtis gebėjimus, kur gali būti išnaudotos naujos komercinės galimybės, taip pat vykdyti mokslinį bendradarbiavimą su Europos mokslinių tyrimų institutais ir tyrėjų grupėmis iš kitų valstybių narių, nei tos, su kuriomis UŠT yra susijusios. Kelios UŠT laikosi pavyzdinių aplinkos standartų, atitinkančių Bendrijos standartus, tačiau negalima teigti, kad tai bendra UŠT praktika, nes jose dažnai matoma netvaraus ekosistemų naudojimo pavyzdžių.

Visos UŠT pasižymi kur kas turtingesne biologine įvairove nei visa kontinentinė Europa. Šios salose įsikūrusios ir izoliuotos šalys ir teritorijos yra labai palankios endeminėms tiek jūros, tiek sausumos gyvūnų ir augalų rūšims. Pavyzdžiui, Naujojoje Kaledonijoje yra daugiau nei 2 000 endeminių augalų ir daugiau nei 1600 žuvų rūšių. Majote nustatyta 200 koralų rūšių. UŠT taip pat svarbios migruojančioms gyvūnų rūšims: labai didelė juodakakčių albatrosų dalis veisiasi Folklendo salose, Pietų Georgijoje ir Krozės bei Kergeleno archipelaguose (kurie priklauso Prancūzijos Pietinėms ir Antarkties teritorijoms), Grenlandijoje gyvena 25 jūrinių žinduolių rūšys, o kupročiai banginiai daugintis migruoja į Prancūzijos Polineziją. Taigi, UŠT vaidmuo pasaulio biologinei įvairovei labai didelis. Tvariam šios biologinės įvairovės naudojimui ir apsaugai padėtų geresnė mokslinė dokumentacija ir galimybė naudotis mokslinių tyrimų rezultatais. Komisija laikosi nuomonės, kad UŠT biologinė įvairovė ir kiti gamtos turtai galėtų būti sustiprinto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir išsaugojimo srityje pagrindas.

UŠT potencialas, susijęs su biologine įvairovę, jau pripažintas tarptautiniu mastu, vykdant mokslinius projektus, kuriais siekiama geriau suprasti ekosistemas, jų sąveiką ir svarbą pasaulio aplinkos pusiausvyrai. Šiais mokslinių tyrimų projektais taip pat siekiama rasti sprendimus, kaip apsaugoti šį potencialą, kuriam kyla didelė grėsmė, pavyzdžiui, dėl vietovėms nebūdingų rūšių, kurios sunaikina esamas gyvūnų rūšis arba išstumia būdingas augalų rūšis (pavyzdžiui, ožkos Bonairėje ir Kiurasao, mikonijos Prancūzijos Polinezijoje ir Naujoje Kaledonijoje), įvežimo arba dėl klimato kaitos poveikio koralams. Tarptautinė bendruomenė yra vis labiau susirūpinusi biologinės įvairovės praradimu. 2006 m. gegužės 22 d. komunikate „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje – Ekosistemų funkcijų išsaugojimas žmonių gerovei“ Europos Komisija pabrėžia, kad „tarptautiniu mastu pasitikėjimą ES labai sustiprintų efektyvūs veiksmai didele biologine įvairove pasižyminčiose užjūrio šalyse ir teritorijose, priklausančiose valstybėms narėms“.

Komisija taip pat siekia plėtoti aktyvesnę partnerystę su UŠT, susijusią su bendradarbiavimu kitose srityse, kaip antai ekonominės politikos, įmonių, užimtumo ir socialinės politikos, prekybos ir investicijų, infrastruktūros (taip pat susijusią su Galileo sistema, nes UŠT yra tikros ar potencialios kandidatės sausumos infrastruktūrai plėtoti), mokslinių tyrimų, jūrų reikalų ir valdymo, energijos tiekimo, energijos veiksmingumo ir atsinaujinančios energijos šaltinių, gero valdymo (įskaitant mokesčių, finansų ir teismų sistemos sritis), pilietinės visuomenės vystymo, kultūrinių mainų, žiniasklaidos, švietimo ir mokymo, migracijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, terorizmu, pinigų plovimu, sukčiavimu mokesčių srityje, mokesčių vengimu, narkotikais ir neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, taip pat administraciniu, policijos ir teismų bendradarbiavimu. Be to, bendradarbiavimas jūrų ir oro transporto srityje, įskaitant bendrąją aviacijos erdvę, gali labai padėti integruoti UŠT į jų regioną ir glaudesniems UŠT ir Bendrijos santykiams.

Bet kuriuo atveju veiksmų siekiant abipusių konkrečios UŠT ir ES (bei kaimyninių besivystančių šalių) interesų galimybės priklauso nuo UŠT potencialo ir pasirengimo plėtoti tam tikrus jų paveldo elementus ir jais dalytis bei nuo jų patrauklumo ES, kaimyninėms šalims ir kitiems galimiems partneriams, taip pat nuo ES pasirengimo susijusioje srityje aktyviau bendradarbiauti su UŠT. Šiuo požiūriu būtina atsižvelgti į didžiulę UŠT įvairovę, ypač į dėl geografinių, politinių ar kitų priežasčių ypatingai izoliuotų UŠT padėtį. Taip pat svarbus klausimas, susijęs su tam tikrų šalių skirtinguose regionuose, kuriuose įsikūrusios UŠT, kaip antai: JAV, Brazilija ir Venesuela Karibų jūros regione arba JAV, Japonija, Kinija, Australija ir Naujoji Zelandija Ramiajame vandenyne, vaidmeniu ir įtaka.

2003 m. UŠT ir valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios, nurodė, kad tikros partnerystės reikėtų siekti sudarant susitarimą (kuris galėtų būti papildytas reikiamais atskirais protokolais), o ne Tarybai priimant sprendimą. Vis dėlto šioje žaliojoje knygoje šie pasiūlymai nenagrinėjami, nes EB sutarties 187 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad išsamias UŠT ir EB asociacijos taisykles ir procedūras nustato Taryba.

3 klausimas. Kaip UŠT ir ES partnerystę padaryti aktyvesnę ir abipusiškesnę, siekiant abipusių abiejų partnerių interesų? Kokios atsakomybės sritys turėtų būti suteiktos UŠT ar valstybėms narėms, su kuriomis jos susijusios (jų konstitucinių įgaliojimų ribose)?

4 klausimas. Kokios, Jūsų požiūriu, svarbiausios abipusio UŠT ir ES bendradarbiavimo sritys?

5 klausimas. Kokią naudą UŠT galėtų teikti didesnis regioninis bendradarbiavimas ir integracija? Kaip būtų galima skatinti UŠT žinių ir praktinės patirties perdavimą kaimyninėms šalims?

6 klausimas. Ką manote dėl galimo ES, UŠT ir valstybės narės, su kuria ji susijusi, politinio dialogo stiprinimo, ypač situacijose, kai ES ir atitinkamos UŠT interesai skiriasi?

3.2. Bendrijos ir UŠT prekybos susitarimai

Negalima persvarstyti esamų Bendrijos ir UŠT prekybos susitarimų neatsižvelgiant į pokyčius pasaulyje, kurie veikia Bendriją ir pačias UŠT, taip pat UŠT pagrindinius prekybos partnerius, visų pirma jų kaimynines AKR šalis. Bendrija daugelį metų nuolat rėmė regioninę ekonominę integraciją, laikydama tai prioritetu AKR šalims, nes regioninė integracija ir integravimasis į daugiašales prekybos sistemas teikia naujų prekybos galimybių, kurios gali skatinti ekonomikos augimą ir taip padėti šioms šalims išeiti iš skurdo. Tokia pačia vystymosi bendradarbiavimo logika vadovaujamasi su AKR valstybėmis sudarant ekonominės partnerystės susitarimus.

Faktas taip pat yra tai, kad teorinė nauda UŠT, kurią teikia esamas UŠT ir EB prekybos režimas, kuriuo suteiktas lengvatinis patekimas į Bendrijos rinką, mažėja dėl palaipsnio prekybos liberalizavimo pasauliniu ir regioniniu mastu. Tai neišvengiamas procesas, kuriam UŠT turi pasirengti, visų pirma dėl to, kad UŠT jau taikomas palankiausias Bendrijos kada nors suteiktas tarifų režimas, todėl jau nebėra kaip gerinti jų lengvatinį pateikimą į ES rinką.

Komisija nuo 2003 m. ragino UŠT AKR regione ir valstybes nares, su kuriomis jos yra susijusios, apsvarstyti jų poziciją dėl regioninės ekonominės šių UŠT integracijos su kaimyninėmis AKR šalimis, ir ką šios UŠT prarastų ar gautų dalyvaudamos tokioje regioninėje ekonominėje integracijoje. Tai yra ypač susiję su kilmės taisyklėmis ir būtent su UŠT ir AKR kilmės kumuliacija.

Be to, maksimaliai UŠT ir EB prekybos režimo teikiama nauda UŠT, nepaisant mažėjančios teorinės tarifinių lengvatų vertės, galėtų būti padidinta modernizuojant kilmės taisykles (visų pirma žuvininkystės produktų), jas specialiai pritaikant konkrečiai UŠT situacijai ar stiprinant UŠT gebėjimus laikytis prekių importui į Bendriją keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, sanitarijos ir fitosanitarijos srityje (tai taip pat esminis EPS elementas). Tuo pačiu reikėtų kritiškai įvertinti dabartinę perkrovimo procedūrą.

Remiantis šios žaliosios knygos IV priede pridedamu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu Komisija norėtų sužinoti Jūsų nuomonę šiais klausimais:

7.1 klausimas. Kokia, Jūsų manymu, didesnės regioninės ekonominės integracijos nauda kai kurioms UŠT vykstant globalizacijai ir mažėjant jų prekybos lengvatoms Bendrijos atžvilgiu?

7.2 klausimas. Kaip UŠT galėtų įsitraukti į platesnę regioninę prekybą ir kaip Bendrija galėtų ją palengvinti?

8.1 klausimas. Ką manote dėl UŠT ir AKR kilmės kumuliacijos teikiamos pridėtinės vertės UŠT?

8.2 klausimas. Kurios UŠT ir kaip dažnai naudoja UŠT ir AKR kumuliaciją? Ar tai apima žaliavų iš AKR valstybių tiekimą ir jų perdirbimą vietoje UŠT?

8.3 klausimas. Kaip kilmės taisyklių modernizavimas galėtų būti pritaikytas konkrečiai skirtingų UŠT situacijai?

9.1 klausimas. Kokia, Jūsų manymu, bendradarbiavimo su UŠT su prekyba susijusiose srityse, vykstant globalizacijai ir mažėjant prekybos lengvatoms Bendrijos atžvilgiu, pridėtinė vertė?

9.2 klausimas. Kaip šiuo atžvilgiu UŠT ir EB asociacija galėtų būti aktyviau gerinama UŠT situacija?

10.1 klausimas. Ką manote apie dabartiniame Užjūrio asociacijos sprendime numatytos esamos perkrovimo procedūros tikrąją pridėtinę vertę?

10.2 klausimas. Kaip UŠT ir EB asociacija galėtų būti pritaikyta labiau skatinti transporto (oro, kelių ir uostų) infrastruktūros plėtojimą?

10.3 klausimas. Ar turite pasiūlymų, kaip dar padėti padaryti gerai išvystytą, tačiau neišnaudojamą UŠT uostų infrastruktūrą konkurencingesnę?

3.3. UŠT konkrečios savybės

1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartį priėmusių valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijoje priimta UŠT skirta deklaracija, kurioje paraginta persvarstyti UŠT ir EB asociacijos susitarimus, siekiant be kita ko labiau atsižvelgti į atskirų UŠT įvairovę ir savitumus[13]. Todėl 2001 m. Užjūrio asociacijos sprendime šiuo atžvilgiu priimta nemažai naujovių. Iki 8-ojo EPF programuojama pagalba buvo skirstoma tarp Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės UŠT kaip grupės, paliekant susijusioms valstybėms narėms paskirstyti išteklius savoms UŠT, o 2001 m. Užjūrio asociacijos sprendime numatyta skirti Bendrijos finansinę pagalbą tiesiogiai atskiroms UŠT ir numatytas didesnis subsidiarumas, susijęs su finansinės priemonės valdymu. Į Sprendimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl labiausiai izoliuotų ir mažiausiai išsivysčiusių UŠT poreikių. Vis dėlto, remiantis nuo tada įgyta patirtimi, reikia nedelsiant apsvarstyti kitus su UŠT pažeidžiamumu ir įvairove susijusius uždavinius, nedarant poveikio pirmiau iškeltiems klausimams.

Konkrečiai, remiantis šios žaliosios knygos V priede pridedamu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, Komisija norėtų sužinoti Jūsų nuomonę šiais klausimais:

11 klausimas. Kaip Bendrija turėtų skatinti UŠT tvarų vystymąsi, kad būtų sprendžiamas jų, kaip labai mažų salų ūkių, pažeidžiamumas?

12 klausimas. Ką manote dėl indekso santykiniam UŠT pažeidžiamumui įvertinti, kuriuo būtų galima palyginti ne tik UŠT, bet ir kitų šalių ir teritorijų pažeidžiamumą, sukūrimo? Jei toks indeksas būtų sukurtas, kokie kriterijai turėtų būti naudojami?

13 klausimas. Atsižvelgiant į daugelio UŠT pažeidžiamumą stichinių nelaimių atžvilgiu, kaip į būsimus UŠT ir ES santykius reikėtų įtraukti nelaimių rizikos mažinimo nuostatas?

14 klausimas. Kaip, nedidinant UŠT ir Komisijos administracinės naštos, UŠT ir EB asociacija galėtų būti pritaikyta, kad būtų labiau atsižvelgiama į UŠT įvairovę?

4. IšVADOS

EB sutartyje nustatoma, kad UŠT asociacijos su Europos Bendrija tikslas – skatinti UŠT ekonominę bei socialinę plėtrą ir įtvirtinti glaudžius UŠT ir visos Bendrijos ekonominius santykius. Joje taip pat nustatomi su prekyba susiję tikslai ir pagrindiniai šios asociacijos principai. Vis dėlto EB sutartis suteikia daug veiksmų laisvės ES ir UŠT santykiams modernizuoti, kad jie būtų pritaikyti prie nūdienos realijų ir kad juose būtų atsižvelgiama į ypatingą UŠT, kaip po visą pasaulį pasklidusių labai mažų salų ūkių, padėtį ir jų teikiamas galimybes, taip pat į tarptautinį kontekstą ir regionines realijas, tuo pačiu iki galo atsižvelgiant į unikalų UŠT santykių su Bendrija statusą.

Šia žaliąja knyga siekiama pradėti plataus masto viešąsias diskusijas įvairiais svarbiais klausimais, susijusiais su esminiu UŠT ir EB asociacijos modernizavimu, kad Komisija, remdamasi kuo išsamesne informacija, galėtų nustatyti tinkamą politiką ilgalaikei UŠT asociacijos su Bendrija strategijai, kuri visiškai ar iš dalies pakeistų esamą strategiją dabartiniam Užjūrio asociacijos sprendimui nustojus galioti 2013 m. gruodžio 31 d., parengti. Šis tikslas nedaro poveikio galimybei persvarstyti Sprendimą, remiantis jo 62 straipsniu, iki 2011 m. pabaigos.

Viešosios konsultacijos prasidės 2008 m. liepos 1 d. ir baigsis 2008 m. spalio 17 d.

Europos Komisija kviečia pateikti atsakymus naudojant elektroninę formą, kurią galite rasti tinklalapyje šiuo adresu:

http://europa.eu/yourvoice/consultations/index_en.htm.

Gautus atsakymus Komisija atidžiai išanalizuos, kad parengtų naują UŠT skirtą politiką. Konkrečiai atsakymai bus išnagrinėti siekiant nustatyti, ar ir kokia apimtimi išdėstyti požiūriai gali būti įtraukti į būsimus UŠT skirtus politikos pasiūlymus. Gauti atsakymai bus skelbiami internete, kartu nurodant atsakymą pateikusio asmens tapatybę, nebent ji(s) prieštarautų, kad jo(s) asmeniniai duomenys būtų paskelbti, remdamasi(s) tuo, jog tai pakenktų jo(s) teisėtiems interesams. Tuomet pateikta informacija gali būti skelbiama anonimiškai. Kitu atveju atsakymas nebus skelbiamas ir iš principo į jį nebus atsižvelgta. Organizacijų prašoma nurodyti savo tapatybę. Komisija praneš apie gautą nuomonę, tačiau nebūtinai pateiks individualų atsakymą dėl jų turinio.

Siekdama tinkamai informuoti nuomonę pateikusias šalis ir plačiąją visuomenę, Komisija prie teisės aktų pasiūlymų pridedamuose aiškinamuosiuose memorandumuose arba Komisijos pranešime dėl ES ir UŠT santykių pateiks šios konsultacijos rezultatus ir paaiškinimus, kaip atsižvelgta į jos rezultatus.

Raginame naudoti elektroninę atsakymų formą, kuri šios konsultacijos metu padės lengviau apdoroti Jūsų nuomones.

Tačiau taip pat atsakymus galite siųsti raštu šiuo adresu:

Green Paper on the future relations between the EU and the OCTs

European Commission

Directorate-General Development and Relations with African, Caribbean and Pacific States

DG DEV/D/1

SC-15 07/130

B-1049 Brussels

Norėdami paklausti, taip pat galite rašyti e. paštu DEV-DIR-D@ec.europa.eu.

[1] Prie 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties pridėtoje įgyvendinimo konvencijoje nustatytos išsamios UŠT asociacijos su Bendrija sąlygos ir procedūra pirmiesiems penkeriems Sutarties galiojimo metams, t. y. iki 1962 m. gruodžio 31 d. Vėliau išsamios EB ir UŠT asociacijos nuostatos ir procedūros nustatytos Tarybos 1964 m. vasario 25 d., 1970 m. rugsėjo 29 d., 1976 m. liepos 29 d., 1980 m. gruodžio 16 d. ir 1986 m. birželio 30 d. priimtuose sprendimuose, kurių galiojimo trukmė – penkeri metai. 1991 m. liepos 25 d. ir 2001 m. lapkričio 27 d. Taryba priėmė tolesnius UŠT asociacijos su Bendrija sprendimus, kurių galiojimo trukmė – dešimt metų. Vis dėlto 2001 m. lapkričio 27 d. Užjūrio asociacijos sprendimo galiojimas 2007 m. pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad jo trukmė sutaptų su 10-ojo Europos plėtros fondo ir 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos trukme.

[2] 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EC dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (OL L 314, 2001 11 30, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/249/EB (OL L 109, 2007 4 26, p. 33).

[3] Žr. pakeisto Užjūrio asociacijos sprendimo 62 straipsnį, taip pat Tarybos sprendimo 2007/249/EB 14 konstatuojamąją dalį.

[4] Pagal 10-ąjį EPF (2008–2013 m.), vidutinė vienam gyventojui tenkanti Bendrijos finansinė parama UŠT yra maždaug šešis kartus didesnė už vienam gyventojui tenkančią Bendrijos finansinę paramą AKR valstybėms.

[5] Remiantis Užjūrio asociacijos sprendimo 58 straipsniu. Taip pat žr. šios žaliosios knygos III priedą.

[6] Deklaracija Nr. 36 dėl Užjūrio šalių ir teritorijų, pridedama prie Amsterdamo sutartį priėmusių valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos baigiamojo akto (OL C 340, 1997 11 10).

[7] Žr. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos sprendimą 1999/95/EB dėl piniginio susitarimo Sen Pjero ir Mikelono bei Majoto Prancūzijos teritorinėse bendruomenėse, OL L 30, 1999 2 4, p. 29.

[8] Prancūzija 2003 m. pranešė, kad prašymas įsivesti eurą Prancūzijos UŠT Ramiajame vandenyne Europos institucijoms bus pateiktas, tik jei visos trys UŠT sutiks įsivesti eurą. Volis ir Futūna paskelbė, kad prisiderins prie Prancūzijos Polinezijos ir Naujosios Kaledonijos sprendimų. 2006 m. Prancūzijos Polinezijos asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria pasisakoma už euro įvedimą, o Naujoji Kaledonija dar nepriėmė jokio sprendimo.

[9] Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros pagalbos komiteto (OECD/DAC) apibrėžtį. Išsamesnė informacija pateikiama prie šios žaliosios knygos pridedamuose I ir II prieduose.

[10] Žr. 4 išnašą.

[11] Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos Konsensusas“ (OL C 46, 2006 2 24, p. 1).

[12] Žr. 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (OL L 208, 2006 7 29, p. 28).

[13] Deklaracija Nr. 36 dėl Užjūrio šalių ir teritorijų, pridedama prie Amsterdamo sutartį priėmusių valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos baigiamojo akto (OL C 340, 1997 11 10).