Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Regioninių patariamųjų tarybų veiklos peržiūra /* KOM/2008/0364 galutinis */

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.6.2008

KOM(2008) 364 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Regioninių patariamųjų tarybų veiklos peržiūra

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Bendrosios sistemos, nustatytos Tarybos sprendimu 2004/585/EB, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu 2007/409/EB, pagrindinių elementų vertinimas 4

2.1. Geografinė aprėptis 4

2.2. Struktūra, narystė ir darbo tvarka 5

2.2.1. Struktūra 5

2.2.2. Narystė 5

2.2.3. Statutinių organų sudėtis 6

2.2.4. Darbo tvarka 7

2.3. Ne narių dalyvavimas 7

3. Regioninių patariamųjų tarybų įnašas į BŽP sprendimų priėmimo procesą 8

3.1. Bendrosios tendencijos: patobulintas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis ir tarp jų 8

3.2. Tolesni veiksmai po Regioninių patariamųjų tarybų rekomendacijų 9

3.3. Galimi būdai RPT rekomendacijų kokybei ir terminams gerinti 10

4. Išvada 11

1 PRIEDAS. Veikiančios Regioninės patariamosios tarybos (2008 01 01) 12

2 PRIEDAS. RPT veiklos statistika 13

1. ĮVADAS

Regioninės patariamosios tarybos (RPT) įsteigtos tam, kad Bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) padėtų formuoti žvejų ir kitų suinteresuotų šalių žinios bei patirtis ir būtų atsižvelgta į skirtingas sąlygas įvairiuose Bendrijos vandenyse[1]. Tarybos, teikdamos rekomendacijas Komisijai ir valstybėms narėms, padeda siekti BŽP tikslų.

2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimu 2004/585/EB (toliau – Sprendimas) nustatyta bendra RPT sistema, kurioje numatytas jų skaičius (iš viso septynios), geografinė aprėptis, struktūra ir sudėtis, taip pat tam tikros darbo tvarkos taisyklės[2]. RPT yra organizacijos, kurioms vadovauja sektoriaus atstovai ir kurios gauna Bendrijos dotaciją daliai veiklos sąnaudų padengti.

Sprendimo 11 straipsnyje nurodyta: „ Praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai pradėjo veiklą paskutinioji regioninė patariamoji taryba, arba ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d., Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie šio sprendimo įgyvendinimą ir regioninių patariamųjų tarybų veiklą.“

RPT steigimas užtruko ilgiau negu trejus metus ir iki šiol nėra užbaigtas. Iki 2007 m. birželio 30 d. įsteigtos šešios iš septynių RPT, nors dvi iš jų – Pietvakarių vandenų RPT ir Tolimojo plaukiojimo laivyno RPT – įsteigtos tik 2007 m. pavasarį (žr. 1 priedą). Jeigu vertinimo ataskaita būtų buvusi paskelbta 2007 m. birželio mėn., kai Viduržemio jūros RPT dar nebuvo įsteigta, ji būtų apėmusi tik 4 RPT. Todėl Komisija nusprendė vieneriems metams atidėti šios peržiūros paskelbimą.

Po to, kai pirmą kartą buvo įvertintas RPT galimas įnašas plėtojant BŽP, Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti jų finansinį režimą ir pripažino, kad RPT būtinas finansinis stabilumas, kad jos galėtų veiksmingai atlikti patariamąją funkciją BŽP srityje. Šis pasiūlymas, kuriam pritarė Taryba ir Parlamentas, įsigaliojo 2007 m. birželio 15 d[3].Šioje ataskaitoje Komisija pateikia dabartinės sistemos, kuria nustatyta RPT veikla, analizę ir vertinimą[4]. Joje taip pat apžvelgiamas RPT įnašas į BŽP, bendrosios tendencijos ir siūlomi būdai konsultavimo procesui tobulinti. Remiantis Sprendimo 11 straipsniu, Komisijos vertinime nenagrinėjama, kaip galėtų būti plečiamas RPT įnašas į BŽP valdymo sistemą, apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002. Tai turėtų būti daroma vykstant BŽP reformai.

2. Bendrosios sistemos, nustatytos Tarybos sprendimu 2004/585/EB, iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu 2007/409/EB, pagrindinių elementų vertinimas

2.1. Geografinė aprėptis

Komisijos nuomone, bendra dabartinė geografinė aprėptis yra patenkinama ir nebūtina steigti papildomų RPT. Tarybos, ypač tos, kurių veikla apima labai plačias sritis, turėtų iki galo išnaudoti galimybę steigti padalinius konkretiems klausimams spręsti.

Komisijos dėmesys atkreiptas į daug konkrečių, su RPT geografine aprėptimi susijusių klausimų, kuriuos būtų galima toliau aptarti su kitomis institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.

1. Pabrėžta, kad ICES teritorijos IV rajonas (į vakarus nuo Škotijos) biologiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu turi daugiau bendro su Šiaurės jūros rajonu.

2. Pagal Tarybos sprendimą į Pelaginių žuvų išteklių RPT kompetenciją patenka tik konkrečių keturių rūšių žuvų ištekliai visose zonose, išskyrus Baltijos ir Viduržemio jūras. Iškeltas klausimas, ar nereikėtų įtraukti kitų pelaginių žuvų išteklių arba susijusių rūšių pvz., norveginių stintmenkių ir tobinių Šiaurės jūroje, žūklaviečių. Komisija laikosi nuomonės, kad RPT geografinės aprėpties ribos turėtų kuo labiau sutapti su natūraliomis ekosistemų ribomis, todėl nėra linkusi siūlyti dėl šio klausimo iš dalies keisti sprendimą.

3. Giliavandenių žuvų išteklių valdymas tapo svarbiu politiniu klausimu Europos žuvininkystės sektoriuje ir šiuo metu yra svarstomas keliose RPT darbo grupėse remiantis geografiniais kriterijais. Komisijos nuomone, nors nėra būtinybės steigti atskirą giliavandenių žuvų išteklių RPT, turėtų būti sudaromos jungtinės darbo grupės RPT rekomendacijoms šiuo klausimu koordinuoti ir veiklos dubliavimui išvengti.

4. Sprendime Juodoji jūra nėra aiškiai paminėta. Tačiau Viduržemio jūros RPT speciali darbo grupė galėtų, laikydamasi Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos veiklos principų, spręsti su Juodąja jūra susijusius klausimus. Būtent šiuo minėtos komisijos modeliu pagrįstas 2004 m. sprendimo I priedas. Kita galimybė – Rumunijos, Bulgarijos, susijusių ES nepriklausančių valstybių suinteresuotųjų šalių ir Komisijos ad hoc diskusijų forumai. Komisija nemano, kad būtina nedelsiant steigti atskirą Juodosios jūros RPT, bet laikosi nuomonės, kad būtina regioniniu lygmeniu skubiai imtis bendrų veiksmų dėl žuvininkystės valdymo, mokslinių tyrimų, duomenų rinkimo ir žuvų išteklių vertinimo Juodosios jūros regione.

Dažnai tam tikri klausimai yra susiję su dviejų ar daugiau regioninių patariamųjų tarybų bendru interesu. Tokiais atvejais RPT turėtų siekti koordinuoti savo pozicijas ir priimti bendras rekomendacijas, kaip nurodyta Sprendimo 8 straipsnyje. RPT posėdžiai suteikia galimybių RPT sekretoriatams ir pirmininkams planuoti bendro intereso klausimų diskusijas, ir ši praktika turėtų būti tęsiama.

2.2. Struktūra, narystė ir darbo tvarka

2.2.1. Struktūra

Kiekvieną regioninę patariamąją tarybą sudaro generalinė asamblėja ir vykdomasis komitetas, kuriems padeda sekretoriatas ir įvairios darbo grupės. Be to, kai kurios RPT sudarė tikslines grupes, kurios, prieš prasidedant diskusijoms darbo grupėse ir (arba) vykdomajame komitete, sprendžia konkrečius techninius klausimus. Nors tokia praktika gali palengvinti vėliau vykstančias diskusijas, turi būti užtikrinta, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant aktyvius stebėtojus (Komisija, nacionalinės ir (arba) regioninės valdžios institucijos), pageidaujant galėtų dalyvauti be tiesioginių arba netiesioginių suvaržymų, pavyzdžiui, vertimo žodžiu paslaugos trūkumo. Tačiau būtina vengti pernelyg didelio darbo grupių skaičiaus susidarymo, o ateityje gali prireikti racionalizuoti jų darbą.

2.2.2. Narystė

- Žuvininkystės sektorius

Žvejybos subsektorius žuvininkystės sektoriuje yra aktyviausias. Tai nėra netikėta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sprendimą, kiekviename vykdomajame komitete turi būti bent vienas kiekvienos susijusios valstybės narės žvejybos subsektoriaus atstovas. Perdirbėjai, prekybininkai ir kitos rinkos organizacijos, pavyzdžiui, mažmenininkai, sprendime taip pat įtraukti į žuvininkystės sektoriaus sąvokos apibrėžtį. Šie dalyviai, taip pat vartotojų organizacijos, atlieka svarbią funkciją plėtojant žuvininkystės rinką. Komisijos nuomone, šie interesai turėtų būti aktyviau reiškiami, kad BŽP būtų formuojama visuose etapuose „nuo tinklo iki lėkštės“.

Visuomenės interesams atstovaujama ne taip aktyviai, kaip tikėtasi. Tokių didelių organizacijų, kaip RPT, atveju, tai gali būti neišvengiama. Be to, dauguma žvejybos uostų neturi tinkamų patalpų RPT posėdžiams rengti. Nepaisant to, visuomenės dalyvavimas turėtų būti skatinamas.

- Kiti interesai

Kai kurių RPT veikloje aktyviai dalyvauja aplinkos ir vystymo NVO nepaisant pajėgumų problemų ir personalo, galinčio dalyvauti visuose darbo grupių posėdžiuose, trūkumo. Komisija norėtų, kad akvakultūros produktų gamintojai, poilsinės ir sportinės žūklės dalyviai ir vartotojai dalyvautų aktyviau, atsižvelgiant į tai, kad šių suinteresuotųjų šalių įnašas į dabartinę politiką ir tendencijas rinkoje, darančias poveikį BŽP, yra reikšmingas.

Galima būtų iš naujo apsvarstyti moterų tinklų įtraukimo į žuvininkystės sektoriaus grupę svarbą. Beveik visose RPT moterų tinklus atstovaujanti grupė pageidauja būti įtraukta į kitų interesų grupę, nes laikomasi nuomonės, kad jų interesai peržengia žuvininkystės sektoriaus ribas ir apima apskritai pakrančių regionų socialinius ir ekonominius aspektus.

Keletas grupių, kurių nariai yra susiję su žuvininkystės sektoriumi, išreiškė pageidavimą prisijungti prie RPT kaip kitų interesus ginanti grupė. Tokių organizacijų, siekiančių narystės vykdomuosiuose komitetuose, skaičiaus didėjimas Komisijai kelia nerimą, nes dėl to dabartinė skirtingų interesų pusiausvyra gali būti sutrikdyta.

2.2.3. Statutinių organų sudėtis

- Generalinė asamblėja

Generalinė asamblėja tvirtina metinę ataskaitą ir skiria vykdomojo komiteto narius. Sprendime nurodyta, kad atitinkamos valstybės narės susitaria dėl generalinės asamblėjos narių. Tai įgyvendinama pradiniame RPT steigimo etape. Padėtis yra ne tokia aiški, kai naujos organizacijos kreipiasi dėl narystės RPT, kuri jau įsteigta ir veikia.

Du trečdaliai vietų generalinėje asamblėjoje skiriama žuvininkystės sektoriaus atstovams, o vienas trečdalis – kitų interesų grupių atstovams. Kai RPT jau įsteigta, šią proporciją sunku išlaikyti. Pavyzdžiui, pasitraukus vienai NVO, teoriškai turėtų būti pašalintos dvi žuvininkystės organizacijos, kad proporcija būtų išlaikyta. Ši taisyklė taip pat de facto riboja narių skaičių ir užkerta kelią eiliniams žvejams arba rinkos organizacijoms prisijungti prie RPT. Todėl dabartinė sudėties taisyklė turėtų būti pakoreguota, tuo pačiu užtikrinant, kad visų grupių teisės būtų išsaugomos, ypač dėl atstovų vykdomajame komitete skyrimo.

- Vykdomasis komitetas

Tai svarbiausias RPT organas, organizuojantis darbą ir rengiantis rekomendacijas. Vietų skaičius komitete – 24. Kaip ir generalinėje asamblėjoje, du trečdaliai vietų skiriama žuvininkystės sektoriaus atstovams, o vienas trečdalis – kitų interesų grupių atstovams.

Dabartinė sistema tinkamai veikia daugelyje RPT. Tačiau dviejose RPT (Tolimojo plaukiojimo laivyno RPT ir Viduržemio jūros RPT) dėl didelio valstybių narių ir susijusių žuvininkystės sektoriaus organizacijų skaičiaus kyla didelių problemų laikantis šios taisyklės. Siekiant spręsti šią problemą, galima būtų išnagrinėti šias galimybes:

- generalinės asamblėjos bendru sutarimu vietų skaičius galėtų būti padidintas iki 30, išlaikant 2:1 proporciją. Tam reikėtų iš dalies pakeisti sprendimą; tokiu būdu žvejybos sektoriui būtų suteikta daugiau erdvės, kartu išlaikant dabartinę įvairių interesų pusiausvyrą. Tačiau kyla pavojus, kad bet koks vietų skaičiaus didinimas žvejybos sektoriaus atstovų naudai galėtų de facto dar labiau sumažinti kitų interesų grupių įtaką, nes jos ir taip sunkiai užpildo joms skirtas vietas dėl išteklių trūkumo;

- vietų toliau būtų 24, tačiau RPT tvarkos vidaus taisyklėse galėtų numatyti tų pačių interesų grupių organizacijų rotaciją, kad ilgainiui didesnis organizacijų skaičius galėtų užimti vietą vykdomajame komitete.

Šiame etape suinteresuotųjų šalių bendro sutarimo nėra. Komisija teikia pirmenybę antrajai galimybei, tačiau yra pasirengusi aptarti kitas galimybes, su sąlyga, kad dabartinė interesų pusiausvyra bus išlaikyta.

Pripažindama, kad RPT turėtų sudaryti daugiausia žvejai, Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad veiksmingas visų kitų interesų atstovavimas yra būtinas tinkamam RPT veikimui, kurį užtikrinti siekia Bendrijos teisės aktų leidėjas. Dėl netinkamo suinteresuotųjų šalių atstovavimo gali kilti pavojus, kad RPT sutelktų dėmesį į techninius klausimus, kurie aktualūs tik žvejybos sektoriui. Siekiant paskatinti kitas interesų grupes prisijungti prie RPT, į diskusijas turėtų būti įtraukti platesni klausimai, pavyzdžiui, ekologinis ženklinimas ir rinkos tendencijos.

2.2.4. Darbo tvarka

Sprendimų priėmimas RPT turi būti skaidrus. Darbo grupių ir vykdomojo komiteto funkcijos turi būti aiškiai apibrėžtos. Dėl tikslinių grupių skaičiaus didėjimo skaidrumas neturėtų mažėti. Teikdamos konsultacijas raštu, tarybos turi užtikrinti, kad visi nariai gautų susijusią informaciją. Sprendimai, jei įmanoma, turėtų būti priimami bendru sutarimu. Jeigu to padaryti nepavyksta, Komisijai perduodamose rekomendacijose turi būti aiškiai nurodytos skirtingos nuomonės. Posėdžių protokolai turi būti prieinami visiems. Apskritai šių taisyklių RPT laikosi, tačiau turėtų būti užtikrinta, kad imamasi sistemingesnių tolesnių veiksmų.

Labai svarbu informuoti visus narius ir visuomenę apie RPT veiklą. Dėl aptariamų klausimų sudėtingumo ir padidėjusio darbo krūvio kyla pavojus, kad RPT gali per daug atitolti nuo paprastų žmonių problemų ir tiesiog vykdyti savo veiklą, išlaikydamos informaciją uždarame rate, kurį sudaro daugiausia vykdomojo komiteto nariai. Pastarieji turi atstovauti tikslinių grupių interesus ir nesistengti veikti kaip nepriklausomi ekspertai. Siekdamos spręsti šią problemą, RPT ėmėsi įvairių teigiamų iniciatyvų, pavyzdžiui, kurti naudingas interneto svetaines, kuriose skelbiami visi dokumentai, nariams siųsti informacinius savaitraščius, rengti pranešimus spaudai. Kai kurios RPT mėgino didinti generalinės asamblėjos lankomumą organizuodamos posėdžius žvejybos uostuose arba įrengdamos tribūnas pasisakymams. Šios teigiamos iniciatyvos turėtų būti tęsiamos ir plėtojamos.

RPT negali teikti vertimo raštu ir žodžiu paslaugų visomis jų narių kalbomis. Tačiau jos turi užtikrinti kuo vienodesnes galimybes susipažinti su informacija. RPT pačios turi nustatyti tinkamas vertimo žodžiu ir raštu taisykles ir tam paskirti atitinkamą lėšų dalį.

RPT yra organizacijos, kurioms vadovauja sektoriaus atstovai. Pačios tarybos, laikydamosi bendros Bendrijos sistemos, nustato savo veiklos taisykles. Tačiau panašu, kad vidaus darbo tvarkos taisyklės ne visada yra pakankamai išsamios, kad būtų išvengta aiškinimo konfliktų, būtų rasti sprendimai ir būtų užtikrinta skirtingų grupių pusiausvyra. Pavyzdžiui, kilo problemų dėl narystės prašymų, nario mokesčio nemokėjimo ir t. t. Šiuo atžvilgiu svarbią funkciją atlieka sekretoriatas, kuris turi užtikrinti veiksmingą RPT veikimą, ir tai turėtų būti numatyta jų veiklos įstatuose. Komisija galėtų pasiūlyti taryboms tinkamas, gerąja patirtimi pagrįstas gaires.

2.3. Ne narių dalyvavimas

Mokslininkai dažnai dalyvauja RPT posėdžiuose, kad paaiškintų Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas ir pateiktų pastabų apie duomenis. Komisijos ir ICES pasirašytu naujuoju Susitarimo memorandumu įtvirtinta anksčiau galiojusi mokslininkų dalyvavimo posėdžiuose su suinteresuotosiomis šalimis ir atvirkščiai ad hoc tvarka. Mokslininkų sąvokos apibrėžtis sprendime galėtų būti išplėsta, kad apimtų kitus ekspertus, pavyzdžiui, ekonomistus.

Valstybių narių aktyvumas yra nevienodas. Kai kurie atstovai aktyviau dalyvauja posėdžiuose arba teikia finansinę paramą arba paramą natūra. Aktyvus valstybių narių dalyvavimas, kaip numatyta Sprendime, bus svarbus sėkmingam RPT veikimui.

Komisija teikia finansinę paramą RPT ir, konsultuodama dotacijų susitarimų ir finansinio reglamento įgyvendinimo klausimais, padeda sekretoriatams valdyti lėšas, gaunamas pagal Bendrijos bendrą finansavimą. Kiek leidžia ištekliai, Komisijos ekspertai taip pat dalyvauja darbo grupių posėdžiuose. Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad gali būti netinkama pareigūnams dalyvauti visuose RPT posėdžiuose, nes be jų diskusijos galbūt būtų labiau nepriklausomos. Trumpa darbotvarkė, kurioje bendrai nurodyti su Komisijos dalyvavimu susiję lūkesčiai, turėtų būti atsiųsta iš anksto.

Trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas yra naudingas ir turėtų būti skatinamas, nors aptariant galimas ES pozicijas derybose su trečiosiomis šalimis, tokį dalyvavimą gali tekti riboti. Nesant abipusiškai galiojančių susitarimų, prarandama pusiausvyra informacijos mainų lygmenyje. Reikėtų apsvarstyti galimybę derėtis dėl RPT teisės dalyvauti atitinkamų suinteresuotųjų šalių posėdžiuose trečiosiose šalyse ir atvirkščiai.

Sprendime numatyta, kad Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas dalyvauja RPT posėdžiuose. Minėtas komitetas yra BŽP valdymo antrasis ramstis. Komiteto ir RPT veiksmų koordinavimas yra būtinas siekiant išvengti veiklos dubliavimo, tačiau RPT ir komiteto pareigos ne visada aiškiai atskirtos. Galbūt per daug paprasta skirstyti RPT ir komiteto darbą į atitinkamai regioninius ir horizontalius klausimus, nes pavyzdžiui, paprastinimo, BLSK ir kvotų, techniniai klausimai gali pagrįstai būti regioninio pobūdžio. Lygiai taip pat RPT rekomendacijų poveikis gali būti jaučiamas labai plačiu mastu. Komisija turi parengti komiteto rezultatų ir susijusių finansinių priemonių vertinimą iki 2008 m. birželio mėn. Po šio vertinimo bus aptariamas komiteto ir RPT bendradarbiavimo ir jų funkcijų klausimas.

3. Regioninių patariamųjų tarybų įnašas į BŽP sprendimų priėmimo procesą

3.1. Bendrosios tendencijos: patobulintas dialogas su suinteresuotosiomis šalimis ir tarp jų

RPT padeda geriau susipažinti su informacija ir geriau suprasti ES lygmeniu priimamus sprendimus. Suinteresuotosioms šalims nauji pasiūlymai teikiami per RPT, kurios taip pat turi galimybę susipažinti su Komisijos darbo programa ir gali atitinkamai planuoti savo darbotvarkę ir prašyti papildomos informacijos. Regioninės patariamosios tarybos yra atstovaujamos Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros patariamojoje taryboje ir dalyvauja jos darbe[5]. Informacija perduodama iš apačios į viršų: RPT nariai teikia Komisijai naudingą informaciją apie vietos padėtį. RPT taip pat padėjo sukurti regioninius tinklus, kuriuose laisvai keičiamasi patirtimi ir idėjomis.

RPT aktyviai dalyvauja BŽP. Komisijai teikiamų rekomendacijų skaičius, taip pat ir posėdžių ir (arba) seminarų (žr. 2 priedą) skaičius, didėja. Daug rekomendacijų pateikta reaguojant į Komisijos prašymus, tačiau RPT dažnai imasi iniciatyvos ir organizuoja renginius ir praktinius užsiėmimus įvairiais klausimais, pavyzdžiui, teisėmis pagrįsto valdymo sistemos arba kontrolės ir vykdymo[6] temomis. Dažnai RPT rengė jungtinius seminarus arba kvietė kitas RPT dalyvauti jų posėdžiuose[7]. Be to, kai kurios RPT išreiškė pageidavimą aptarti jūrų politikos klausimus[8].

RPT rekomendacijomis naudojasi ne tik Komisija. Jomis diskusijose su Ministrų Taryba taip pat remiasi valstybės narės, taip pat Europos Parlamento nariai. RPT taip pat dalyvavo keliuose Europos Parlamento narių rengtuose posėdžiuose. Keletas valstybių narių pasinaudojo galimybe RPT posėdžiuose su suinteresuotosiomis šalimis aptarti BŽP klausimus, pavyzdžiui, saugomų jūrinių zonų nustatymą.

Apskritai RPT padėjo sumažinti priešiškumą BŽP ir tokiu būdu sudarė sąlygas lengviau palaikyti suinteresuotųjų šalių, ES pareigūnų, valstybių narių ir mokslininkų tiesioginius ryšius. Tačiau RPT tebežengia pirmuosiuos žingsnius. Norėdamos susitarti dėl bendrų rekomendacijų, suinteresuotosios šalys turi pirmiausia geriau pažinti vienos kitas ir sukurti naujus darbo metodus. Kai kurioms RPT naudos davė esamos regioninės iniciatyvos, tuo tarpu kitose srityse ir (arba) sektoriuose tokio pobūdžio tarybos neturi precedento ir todėl joms kilo rimtų pajėgumų stiprinimo problemų. Dėl šių priežasčių ne visos RPT buvo įsteigtos vienu metu ir jų veikla plėtojama skirtingu tempu.

3.2. Tolesni veiksmai po Regioninių patariamųjų tarybų rekomendacijų

Pagal Sprendimo 7 straipsnio 3 dalį Komisija per tris mėnesius pateikia atsakymą į visas RPT rekomendacijas ir nagrinėja visus iškeltus klausimus. Komisijos atsakymai perduodami RPT nariams ir dažnai skelbiami RPT interneto svetainėse.

Konsultuodamasi su RPT, Komisija ypač tikisi praktinių pastabų, kurios galėtų jai padėti veiksmingiau atsižvelgti į regiono ir vietos padėtį, arba su konkrečiais žuvų ištekliais susijusių pastabų. Šiuo atžvilgiu RPT rekomendacijų kokybė pagerėjo, jos pateikiamos tinkamu laiku. Kai kurios RPT pateikė labai gerai pagrįstas rekomendacijas dėl ilgalaikių valdymo planų, o Komisija į šias rekomendacijas atsižvelgė.

Tačiau būta atvejų, kai Komisija negalėjo atsižvelgti į RPT rekomendacijas. Kai kurios RPT skundžiasi, kad derėdamasi su trečiosiomis šalimis, Komisija nesilaiko bendru sutarimu priimtų RPT rekomendacijų. Tačiau tokiose derybos Komisija negali vienašališkai primesti savo nuomonės, bet turi siekti kompromiso su savo partneriais. Kartais RPT rekomendacijose reikalaujama veiksmų, kurie nepatenka į Komisijos kompetenciją.

Vienas iš tokių sudėtingų atvejų – RPT įnašas pasiūlymuose, susijusiuose su BLSK ir kvotomis. Dėl šio kasmet vykstančio proceso gali kilti pavojus, kad žvejybos sektorius sutelks dėmesį į trumpalaikius interesus, dėl kurių RPT nariams gali būti sudėtinga tarpusavyje pasiekti sutarimą. Iš tiesų keletas aplinkos organizacijų pasitraukė iš diskusijų ir atsisakė pritarti RPT pasiūlymams šiuo klausimu. Keletu atveju Komisija, nepaisydama, kad RPT rekomendacijos pateiktos vėlai, vis dėlto į jas atsižvelgė galutinėse derybose su valstybėmis narėmis.

Tolesni Komisijos veiksmai po RPT rekomendacijų pateikimo priklauso nuo to, ar rekomendacijos suderinamos su BŽP tikslais ir tausios žvejybos principais. Būtent šiuo kriterijumi Komisija remiasi vertindama RPT rekomendacijas ir neatsižvelgia į tai, ar rekomendacija parengta remiantis bendru sutarimu. Komisija keletą kartų aiškino, kad ji negali laikytis RPT rekomendacijų kai jos pernelyg skiriasi nuo mokslinės informacijos, prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams arba Bendrijos ilgalaikiams valdymo planams.

Komisija pripažįsta, kad ji turi nustatyti aiškias gaires, kuriose būtų nurodyti kriterijai, naudojami RPT rekomendacijų kokybei vertinti. Komisija ketina nustatyti šiuos kriterijus, kuriais remdamosi RPT galėtų vykdyti veiklą, ir ateityje su kiekviena RPT atskirai rengs kasmetinius posėdžius, skirtus tolesniems veiksmams po jų rekomendacijų pateikimo aptarti.

3.3. Galimi būdai RPT rekomendacijų kokybei ir terminams gerinti

RPT turi skirti laiko tinkamai konsultuotis su nariais, platinti pasiūlymus ir surinkti reikiamą informaciją. Informacijos kaupimo procesas leidžia daugiau laiko skirti konsultacijoms ir diskusijoms su mokslininkais, nes iki liepos mėn. parengiama dauguma mokslinių rekomendacijų. Poveikio vertinimo procesas gali padėti padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą pradiniuose Komisijos svarstymo etapuose. Komisija patobulins planavimo procesą, kad galėtų geriau ir anksčiau duoti nurodymus RPT ir sudarytų joms galimybę planuoti savo darbą ir nustatyti prioritetus.

Komisijos RPT siunčiami dokumentai gali atrodyti labai techniški ir sunkiai suprantami, ypač kai jie tėra parengti viena kalba. Tai kliudo konsultuotis su paprastais žvejais ir gali toliau iškreipti įtakos pusiausvyrą tų atstovų, kurie turi būtinų techninių žinių, naudai. RPT nariai kartais jaučiasi užversti informacija ir nesupranta, ko iš jų tikimąsi. Komisija peržiūrės konsultavimosi metodus. Dokumentai bus rengiami vartojant paprastesnę kalbą, juose bus pateiktas konkrečių klausimų ir (arba) problemų, kuriomis Komisijai reikalingos rekomendacijos, sąrašas.

Konsultuojantis su RPT dėmesys neturėtų būti sutelktas į trumpalaikių problemų, turinčių tiesioginį ekonominį poveikį, sprendimą. Tai tik skatina RPT narių susiskaldymą ir silpnina jų teisėtą funkciją. Užuot dalyvavusi diskusijoje apie atskiroms žuvų rūšims taikomus BLSK, Komisija, pavyzdžiui, teiktų pirmenybę sisteminėms diskusijoms, skirtoms aptarti principus, įtrauktus į metinį politikos pareiškimą dėl žvejybos galimybių. RPT atlieka svarbią funkciją ilgalaikių strateginių klausimų diskusijoje, pavyzdžiui ilgalaikių valdymo planų, išmetimo į jūrą arba ekosistemų metodo tema. 2007 m. Komisijos surengta mokomoji išvyka į Norvegiją suteikė įdomių galimybių aptarti šiuos klausimus su RPT atstovais[9].

RPT funkcija – išgauti suinteresuotųjų šalių nuomonę apie mokslines rekomendacijas ir politikos galimybes, o ne stengtis atstoti mokslininkus. Nepaisant to, RPT rekomendacijos turėtų būti pagrįstos tiksliausia turima informacija. Naujasis ICES ir Europos bendrijos pasirašytas susitarimo memorandumas suteikia naujų RPT ir ICES bendradarbiavimo galimybių: ICES rekomendacijų teikimas, ilgalaikių valdymo planų tikslinės grupės, praktiniai užsiėmimai duomenų klausimais ir t. t. Remdamasi RPT pasiūlymais, Komisija taip pat gali paprašyti ICES atlikti tyrimus tam tikrais klausimais. Toks bendradarbiavimas galėtų būti sėkmingai plečiamas įtraukiant Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekonomistus ir sociologus. Remdamosi naujosiomis duomenų rinkimo taisyklėmis[10] RTP galės lengviau susipažinti su duomenimis.

Akivaizdu, kad yra ryšis tarp RPT rekomendacijų kokybės bei poveikio ir šių organizacijų sudėties. Įvairių sektorių atstovavimas yra geriausias būdas užtikrinti kokybiškas ir suderintas rekomendacijas, atitinkančias BŽP tikslus.

4. Išvada

Dabartinė teisinė sistema iš esmės yra tinkama ir sudarė sąlygas steigti RPT ir orientuoti jų veiklą. Remiantis sukaupta patirtimi, galima tobulinti arba aiškiau išdėstyti tam tikras sprendimo nuostatas. Komisija nurodė sritis, kuriose būtų galima svarstyti tam tikrus pakeitimus, ir, prieš siūlydama keitimus, norėtų šiuos klausimus aptarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu galima imtis keleto veiksmų RPT veiklai gerinti nenustatant naujų teisinių taisyklių. Todėl Komisija:

- populiarindama organizacijos įvaizdį ir funkcijas skatins dalyvauti suinteresuotąsias šalis iš įvairesnių sektorių;

- sudarys RPT geresnes galimybes susipažinti su moksline informacija ir duomenimis, kad su ICES pasirašytas Susitarimo memorandumas ir naujojo duomenų rinkimo reglamento nuostatos organizacijoms duotų kuo daugiau naudos;

- įtrauks RPT į svarstymus ilgalaikio BŽP plėtojimo tema, įskaitant dalyvavimo mokomosiose išvykose būdu;

- tobulins konsultavimo procesą įtraukdama RPT ankstesniame etape, suteikdama joms pakankamai laiko atsakymui pateikti ir parengdama aiškesnius ir lengviau prieinamus dokumentus;

- siūlys vertinimo kriterijus RPT rekomendacijų ir BŽP tikslų nuoseklumui didinti. Komisija taip pat svarstys galimybę su RPT rengti kasmetinius posėdžius, skirtus tolesniems veiksmams po rekomendacijų pateikimo aptarti;

- didins RPT matomumą pasitelkdama Komisijos interneto svetainę; taip pat

- teiks darbo tvarkos taisyklių ir Bendrijos teikiamo bendro finansavimo finansinio valdymo gairių pasiūlymą.

Per anksti objektyviai vertinti RPT, nes jų veiklos pažanga ir darbo sąlygos yra labai skirtingos. Tačiau nepaisant steigimo etape patirtų sunkumų, RPT jau teigiamai prisidėjo prie BŽP vystymo.

Prieš siūlydama bet kokius tolesnius dabartinės teisinės sistemos keitimus, Komisija išklausys Europos Parlamento, Tarybos ir suinteresuotųjų šalių nuomones.

I PRIEDAS. Veikiančios Regioninės patariamosios tarybos (2008 01 01)

Susijusios valstybės narės: | 9: Belgija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė | 10: Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė | 6: Belgija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė | 8: Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija | 12: Danija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Jungtinė Karalystė | 5: Belgija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Nyderlandai |

Narių skaičius: | 32 | 60 | 55 | 42 | 72 | 115 |

2 PRIEDAS. RPT veiklos statistika

Komisijai išsiųstos RPT rekomendacijos

[pic]

RPT posėdžiai

[pic]

[1] 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002/EB dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, OL L 358, 2002 12 31, p. 59–80.

[2] OL L 256, 2004 8 3, p. 17–22.

[3] 2007 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimas 2007/409/EB, OL L 155, 2007 6 15, p. 68–70.

[4] Komisijos vertinimas grindžiamas pačios Komisijos su RPT veikla susijusia patirtimi ir klausimyno, kuris 2006 m. gruodžio mėn. buvo pateiktas valstybėms narėms ir RPT, rezultatais.

[5] 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, OL L 128, 2005 5 21, p. 1–14.

[6] Pavyzdžiui, Baltijos jūros RPT Kontrolės ir taisyklių laikymosi konferencija (2007 m. kovo mėn.).

[7] Pavyzdžiui, Jungtinis RPT posėdis atviroje jūroje esančių saugomų zonų tema (2008 m. kovo mėn.) arba Šiaurės jūros RPT ir Šiaurės vakarų vandenų menkių išteklių atkūrimo simpoziumas (2007 m. kovo mėn.).

[8] Diskusijos apie „Nord Stream“ projektą Baltijos jūroje.

[9] 2006 m. birželio pradžioje Komisija surengė mokomąją išvyką su suinteresuotosiomis šalimis į Kanadą ir JAV, skirtą sužinoti, kaip valdymo sistemos veikia praktiškai už ES ribų. Į išvyką pakviesti RPT pirmininkai ir aktyviai RPT veikloje dalyvaujanti NVO. 2007 m. surengta mokomoji išvyka į Islandiją ir Norvegiją, kurios tikslas – aptarti išmetimo į jūrą politikos patirtį šiose šalyse.

[10] 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, OL L 60, 2008 3 5, p. 1–12.

52008DC0364