[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.6.2008

KOM(2008) 356 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

apie Europos profesinio mokymo plėtros centro nepriklausomą vertinimą

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Europos profesinio švietimo ir mokymo plėtros centras 3

2.1. Pagrindinė informacija apie CEDEFOP 3

2.2. Prioritetai ir veikla 3

2.3. Ankstesni vertinimai, tyrimai ir apžvalgos 4

2.4. Finansavimas 4

3. Nepriklausomo vertinimo apžvalga 5

4. Pagrindinės vertinimo išvados 5

4.1. Aktualumas ir papildomumas 5

4.2. Veiksmingumas 6

4.3. Efektyvumas 6

4.4. Papildoma nauda ir poveikis 7

5. PAGRINDINĖS NEPRIKLAUSOMO VERTINIMO REKOMENDACIJOS 7

5.1. Strategijos klausimai 7

5.2. Veiklos klausimai 8

5.3. Vidinio valdymo klausimai 8

6. Išvada 9

1. ĮžANGA

Ši ataskaita yra apie Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP), 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 337/75[1] įsteigtos Bendrijos agentūros, nepriklausomą vertinimą. Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[2] 27 straipsnio 4 dalyje ir įgyvendinimo taisyklių[3] 21 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad Komisija agentūrų veiklą reguliariai vertina ir vertinimo rezultatus pateikia lėšas naudojančioms, teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijoms.

2001–2006 m. veiklos nepriklausomas vertinimas vyko 2006–2007 m.

Ši ataskaita grindžiama vertintojo pateiktos galutinės ataskaitos, kuri drauge su priedais pateikiama tinklalapyje http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm , išvadomis ir rekomendacijomis.

2. EUROPOS PROFESINIO šVIETIMO IR MOKYMO PLėTROS CENTRAS

2.1. Pagrindinė informacija apie CEDEFOP

CEDEFOP[4] yra Europos Sąjungos profesinio švietimo ir mokymo (toliau – PŠM) agentūra, esanti Salonikuose[5], Graikijoje. CEDEFOP padeda Europos Komisijai, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams plėtoti ir įgyvendinti Europos PŠM politiką.

Ją administruoja keturšalė valdyba, kurią sudaro valstybių narių vyriausybių, darbdavių bei darbuotojų organizacijų ir Europos Komisijos atstovai. Centrui vadovauja direktoratas, kurį sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, jame dirba apie 130 darbuotojų (specialistų ir pagalbinių darbuotojų). Bendras metinis CEDEFOP biudžetas yra apie 17 mln. EUR. Išsami informacija apie CEDEFOP pateikiama jo svetainėje (žr. 4 išnašą).

2.2. Prioritetai ir veikla

Pagal CEDEFOP steigimo reglamentus jo prioritetai ir veikla nustatyti atsižvelgiant į vidutinės trukmės (3 metų) prioritetus ir metines darbo programas[6].

2000 m. priimta Lisabonos strategija paskatino sparčią išsamios Europos darbotvarkės profesinio švietimo ir mokymo srityje plėtotę. Per šį laikotarpį CEDEFOP pakoregavo savo strategiją, kad remtų Europos Komisiją, valstybes nares bei socialinius partnerius, plėtojant ir įgyvendinant Europos PŠM politiką.

Pasikeitusi CEDEFOP strategija matyti iš centro prioritetų:

1. remti PŠM politikos formavimą, atsižvelgiant į tyrimų veiklos, statistinių duomenų ir politikos analizės rezultatus;

2. valstybėse narėse gausinti žinias apie PŠM politiką bei praktiką ir skatinti tarpusavio mokymąsi šioje srityje, teikiant rezultatų ir politinių sprendimų ataskaitas;

3. stiprinti europinį bendradarbiavimą PŠM politikos plėtotės srityje, teikiant specialiąsias žinias, skirtas padėti kurti ir remti bendras Europos PŠM iniciatyvas ir priemones;

4. didinti PŠM klausimų matomumą ir suprantamumą veiksmingai informuojant visuomenę.

Siekdamas šių tikslų, CEDEFOP naudojasi savo ekspertų žiniomis, tyrimų ir politikos analizės įgūdžiais, darbo tinkluose patirtimi, duomenų ištekliais ir sklaidos priemonėmis, kad:

5. pažintiniais vizitais, kuriamais tinklais, rengiamomis konferencijomis ir seminarais remtų informacijos bei patirties mainus ir geros politikos pavyzdžius;

6. suinteresuotosioms šalims ir piliečiams teiktų aktualią informaciją elektronine ir spausdintine forma;

7. glaudžiai bendradarbiaudama su Europos mokymo fondu (EMF), valstybes kandidates įtrauktų į ES PŠM politikos programą.

CEDEFOP veikla išsamiai aptariama metinėse darbo programose.

2.3. Ankstesni vertinimai, tyrimai ir apžvalgos

Po 2001 m. baigto nepriklausomo įvertinimo[7] buvo priimta Komisijos pozicija[8] ir CEDEFOP veiksmų planas[9].

2.4. Finansavimas

Bendras CEDEFOP biudžetas ir jo paskirstymas pagal skirtingas antraštines dalis:

Metai | Bendras biudžetas, EUR | 1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos, EUR | 2 antraštinė dalis. Administracinės išlaidos, EUR | 3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos, EUR |

2008 | 17 604 322 | 10 603 000 | 1 409 000 | 5 592 322 |

2007 | 17 374 402 | 9 881 740 | 1 928 260 | 5 564 402 |

CEDEFOP 2001–2006 m. biudžeto apžvalga pateikiama 2 priede. Išsami informacija pateikiama metinėse ataskaitose CEDEFOP svetainėje (žr. 4 išnašą).

3. NEPRIKLAUSOMO VERTINIMO APžVALGA

Atlikti CEDEFOP nepriklausomą vertinimą Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (toliau – DG EAC) pasamdė įmonę Ecotec Research and Consulting Ltd[10] . Rangovui remti ir jo veiklai prižiūrėti buvo sudarytas komitetas, kurį sudarė po vieną skirtingų CEDEFOP valdybos šalių atstovą bei du CEDEFOP darbuotojai, ir kuriam vadovavo DG EAC.

Nustatyti bendrieji vertinimo tikslai:

- įvertinti CEDEFOP veiklos ir organizacijos aktualumą, papildomumą, veiksmingumą, efektyvumą, papildomą naudą ir poveikį siekiant pagrindinių tikslų, prioritetų ir uždavinių, iškeltų 2001–2006 m. politikos gairėse (pvz., vidutinės trukmės laikotarpio prioritetų dokumente, metinėse darbo programose ir t. t.);

- sukaupti naudingos patirties ir pateikti rekomendacijų, kaip CEDEFOP galėtų spręsti ateinančių metų uždavinius. Ypač svarbios rekomendacijos, kurios padėtų pagerinti CEDEFOP veiklos planavimą, valdymą, veiklą ir padidintų jo veiklos bei paslaugų poveikį ir atskaitomybę biudžeto valdymo institucijai ir plačiajai visuomenei. Vertinimas turėtų būti formuojančio pobūdžio.

Nepriklausomi vertintojai laikėsi DG Budget gairėse[11] nustatyto vertinimo metodo bei terminologijos ir naudojo keletą metodologinių priemonių. Išanalizavę literatūrą, politikos dokumentus, informaciją internete, apžvelgę CEDEFOP veiklą ir atlikę keturis išsamius atvejo tyrimus, vertintojai sukaupė išsamios informacijos. Tyrimui paremti, surengus apklausas ir tikslines grupes buvo surinkta daugiau kaip 100 pagrindinių veikėjų nuomonių, o per dvi internetines apklausas – daugiau kaip 650 respondentų nuomonių (išsami informacija pateikiama ataskaitos 3 priede).

4. PAGRINDINėS VERTINIMO IšVADOS

Šiame skyriuje apibendrinamas vertintojų atliktas tyrimas ir pateikiamos pagrindinės išvados. Padaryta bendra išvada, kad CEDEFOP yra svarbi ir veiksminga organizacija, teikianti aiškios naudos. Įvertinant platų veiklos spektrą ir sąnaudų bei rezultatų santykį, CEDEFOP taip pat laikytina produktyvia organizacija.

4.1. Aktualumas ir papildomumas

Vertinime pateikiama labai teigiama išvada apie CEDEFOP tinkamumą ir papildomumą. Pažymima, kad CEDEFOP ne tik veikia pagal kuriamą ES PŠM politikos programą, tačiau taip pat prisideda prie jos plėtotės. CEDEFOP tapo aktyviu aukščiausio lygmens ES PŠM politikos rėmėju. Vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nuo pat įsteigimo CEDEFOP atliko lemiamą vaidmenį kaip visai PŠM bendruomenei „viešai prieinamas informacijos šaltinis“, pelnė puikią reputaciją ir yra gerai žinomas visoje Europoje.

Vertinime nurodyta, kad CEDEFOP kaip „viešai prieinamo informacijos šaltinio“ vaidmuo plačiajai PŠM bendruomenei buvo sėkmingas, tačiau šiuo metu CEDEFOP turėtų daugiau dėmesio skirti tiesioginių suinteresuotųjų šalių poreikiams, visų pirma susijusiems su politikos plėtote. Vertinime teisingai konstatuota, kad tokia dvejopa veikla (t. y. „viešai prieinamas informacijos šaltinis“ ir parama politikos plėtotei) nėra nesuderinama. Nors CEDEFOP dabar labiau remia politikos plėtotę, daug veiksmų skiriama ir plačiajai PŠM bendruomenei. Šis klausimas susijęs ne su nesuderinamumu, o su pusiausvyra, kuri turėtų būti numatyta strategijoje.

Vertintojai taip pat nurodo, kad bendradarbiaudamas su kitomis agentūromis, CEDEFOP atlieka papildantį vaidmenį, ir pateikia įrodymų, kad CEDEFOP žinojo apie poreikį vengti veiksmų pasikartojimo ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gerai atliktų savo funkcijas. Atsižvelgiant į didėjančią CEDEFOP dvejopo vaidmens (politikos plėtotojas ir „viešai prieinamas informacijos šaltinis“) svarbą, šiai bendradarbiavimo su kitomis agentūromis veiklai reikės aktyviai vadovauti ir ateityje.

4.2. Veiksmingumas

CEDEFOP gerai atlieka savo darbą, tenkina daugumą savo vartotojų, turi labai gerą reputaciją ir įvaizdį Europos PŠM srityje. Jis yra vertingas PŠM informacijos ataskaitų teikimo, rinkimo bei tyrimo Europos lygmeniu šaltinis ir yra pelnęs pripažinimą už tyrimus PŠM srityje ir šios srities informacijos skleidimą. Vertintojai nustatė, kad CEDEFOP veiklą teigiamai vertino įvairiausios suinteresuotosios šalys.

Vertinime nurodoma keletas CEDEFOP stipriųjų ir silpnųjų pusių. Stipriosios pusės yra tinklų kūrimas, skatinimas mokytis vieniems iš kitų ir lyginamosios informacijos teikimas. Daugiausia naudos teikia CEDEFOP veikla, susijusi su politikos ir tyrimų integravimu, ypač kai tyrimų rezultatai naudojami plėtojant politiką. Taip CEDEFOP aktyviai prisidėjo prie Kopenhagos proceso, skirto glaudesniam Europos bendradarbiavimui PŠM srityje[12] užtikrinti, įgyvendinimo – itin plataus užmojo ir sudėtingumo uždavinio, kuris mažomis sąnaudomis buvo sėkmingai išspręstas. Be to, CEDEFOP vykdo įgūdžių, kurių prireiks ateityje, prognozavimo veiklą, užpildančią žinių spragas Europos lygmeniu.

CEDEFOP silpnosios pusės – komunikacijos strategija, ypač kalbant apie interneto svetaines, ir tai, kad nėra tinkamos vertinimo kultūros. Būtina atkreipti dėmesį į kitus darbo su RefNet – pagrindiniu CEDEFOP informacijos teikimo tinklu – aspektus, ypač į RefNet gebėjimą pateikti nacionalinių valdžios institucijų patikrintą informaciją, kuri tiksliai atspindėtų laimėjimus PŠM srityje ir šio tinklo matomumą valstybėse narėse.

4.3. Efektyvumas

Pasirodė, jog įvertinti agentūros efektyvumą buvo sunkiau, negu manyta. Vertinant efektyvumą, būtina patikrinti, kaip ištekliai (personalas ir pinigai) „virsta veiksmais“, kad būtų įmanoma įvertinti ekonominę naudą bei santykines sąnaudas. Pagal esamus finansinių ir projektų ataskaitų duomenis vertintojai negalėjo efektyvumo apskaičiuoti moksliškai. Vertintojų žiniomis, sudaryti veikla grindžiamą biudžetą pradėta baigiantis vertinimo laikotarpiui, o pirmieji veiklos rodikliai pirmą kartą nustatyti tik 2005 m., todėl buvo galima iš dalies palyginti 2005 m. ir 2006 m. rezultatus.

Vertindami CEDEFOP efektyvumą, kad išspręstų mokslinių duomenų trūkumo klausimą, vertintojai naudojo keletą alternatyvių priemonių. Jie padarė išvadą, kad veiklos mastas buvo itin didelis ir, įvertinant sąnaudų bei rezultatų (platus veiklos ir produktų spektras) santykį, CEDEFOP veikla laikytina efektyvi.

Vertintojai nurodė, kad kai kuriuos iš šių klausimų jau buvo ėmęsi spręsti dabartiniai vadovai, tačiau per vėlai, kad jų pastangų rezultatus būtų galima įtraukti į šį vertinimą. Siekiant palengvinti vertinimą ateityje, labai svarbu 2008 m. visiškai įgyvendinti CEDEFOP biudžeto lėšų skirstymą pagal veiklos sritis.

4.4. Papildoma nauda ir poveikis

Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad CEDEFOP yra organizacija, teikianti labai aiškią papildomą naudą. Tokios veiklos nevykdo jokios kitos agentūros ir didelės dalies jos veiklos tiesiog nėra su kuo palyginti. Jokia kita organizacija nėra sukaupusi tiek patirties ir žinių Europos PŠM srityje.

Vertinime atkreipiamas dėmesys į keletą sričių, kuriose CEDEFOP daro teigiamą poveikį ir teikia papildomos naudos. Organizacijai ypač sekasi:

- analizuoti Kopenhagos proceso pažangą, siekiant skatinti europinį bendradarbiavimą PŠM srityje atsižvelgiant į turimą informaciją, ir rengti ataskaitas ministrų posėdžiams. Dėl to CEDEFOP suteikta daugiau teisių stebėti ir teikti ataskaitas apie valstybių narių pažangą įgyvendinant Europos PŠM politiką;

- apjungti atitinkamų PŠM tyrimų medžiagą, siekiant nustatyti dabartines tendencijas ir siekti, kad PŠM klausimai būtų sprendžiami Europos mastu;

- užpildyti žinių spragas, atliekant tyrimus apie dabartinį ir būsimą įgūdžių poreikį Europoje;

- padėti stiprinti europinį bendradarbiavimą, teikiant specialiąsias žinias, padedančias kurti, plėtoti ir įgyvendinti tokias Europos priemones kaip Europasas, Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) ir Europos kreditų perkėlimo sistema (EKPS);

- skatinti tarpusavio supratimą ir abipusį mokymąsi, suburiant PŠM praktikus, tyrėjus ir ypač – socialinius partnerius. 2006 m. Europos Komisija pakvietė CEDEFOP 2008–2013 m. koordinuoti naują konsoliduotą pažintinių vizitų programą, vykdomą pagal Mokymosi visą gyvenimą[13] programą.

5. PAGRINDINĖS NEPRIKLAUSOMO VERTINIMO REKOMENDACIJOS

Šiame skyriuje apžvelgiamos 16 vertintojo pateiktų rekomendacijų. Jos suskirstytos į tris grupes: strategijos, veiklos ir vidinio valdymo klausimai.

5.1. Strategijos klausimai

- CEDEFOP turėtų toliau ieškoti galimybių mažinti jos kompetencijai priklausančios veiklos apimtį. Savo išteklius jis turėtų sutelkti į mažiau, tačiau svarbesnių veiklos sričių, ir konsoliduoti valdymą, kad visose centro veiklos srityse vadovavimas būtų kiek įmanoma labiau sustiprintas. 2009–2011 m. vidutinės trukmės prioritetai, kuriuos CEDEFOP nustato šiuo metu, yra gera proga siekti strateginės pusiausvyros tarp jo kaip „laisvai prieinamo informacijos šaltinio“ veiklos ir jo siekio įgyvendinti ES PŠM politikos prioritetus. Patobulinus komunikacijos politiką, suinteresuotosios šalys ir vartotojai turėtų paremti galimus strateginius CEDEFOP pokyčius. (2, 3, 4 ir 5 rekomendacijos);

- CEDEFOP turėtų labiau atsižvelgti į aiškius ir nuoseklius strateginius tikslus, kad kasdieniniame darbe formuotų tikslais paremtą vadovavimo kultūrą, kuria vadovautųsi visi darbuotojai (1 rekomendacija);

- Laikydamasis galiojančių taisyklių, CEDEFOP turėtų imtis priemonių investicijų ir (arba) restruktūrizavimo fondui sukurti, kad galėtų skirti lėšų naujai veiklai plėtoti ir išvengtų dėl jų sumažinimo atsiradusio vadinamojo nulinės sumos ciklo (6 rekomendacija).

Šiame skyriuje vertintojas dvi konkrečias rekomendacijas teikia ir Komisijai:

- padėti CEDEFOP išsiaiškinti, kaip jis galėtų lanksčiau reaguoti į jam keliamus strateginius reikalavimus (7 rekomendacija);

- drauge su atitinkamomis Europos tarnybomis ir institucijomis ištirti, kaip, laikantis galiojančių taisyklių, CEDEFOP būtų galima suteikti daugiau laiko veiksmams planuoti.

5.2. Veiklos klausimai

- Tyrimai, konsultavimas ir politikos parama. Daugiau dėmesio turi būti skiriama tam, kad politikos kūrėjai gautų išsamią, savalaikę ir tikslią informaciją. CEDEFOP yra tarsi tarpininkas tarp politikos ir tyrimų. Siekiant pabrėžti unikalų CEDEFOP vaidmenį sprendžiant ES PŠM problemas ir užpildant žinių spragas atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus, reikėtų geriau informuoti vartotojus ir suinteresuotąsias šalis. CEDEFOP turėtų toliau plėtoti prognozavimo procesą, tirdamas, kokių su PŠM susijusių klausimų galėtų kilti po 2010 m., ir siekti, kad į juos būtų atsižvelgta rengiant ES PŠM darbotvarkę (12, 13 ir 14 rekomendacijos).

- Komunikacija, informavimas ir informacijos sklaida. Siekiant labiau atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių ir tikslinių grupių poreikius, reikėtų persvarstyti CEDEFOP komunikacijos strategiją. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant visiškai išnaudoti ReferNet potencialą ir visus šio modelio privalumus (9 ir 10 rekomendacijos);

- Mainai ir bendradarbiavimas. Pažintinių vizitų programos turėtų būti išplėstos ir parengta sistema, kuri padėtų visoje ES nustatyti, skleisti ir keistis gerąja PŠM srities patirtimi (11 rekomendacija).

5.3. Vidinio valdymo klausimai

- Sudaromą veikla grindžiamą biudžetą reikėtų papildyti pagal veiklos sritis teikiamomis finansinėmis ataskaitomis. Tai leistų CEDEFOP tiksliai įvertinti veiklai naudojamus faktinius, o ne planuojamus išteklius. Žinant kiekvienos veiklos alternatyvias sąnaudas, bus lengviau priimti strateginius sprendimus (15 rekomendacija);

- Siekiant sustiprinti CEDEFOP vertinimo kultūrą, turi būti nustatyti ekonominės naudos ir veiksmingumo kriterijai (vieneto kaina, lyginamoji išlaidų analizė), kuriais remiantis būtų periodiškai vertinami veiklos rezultatai. Kartu reikėtų vertinti poveikį ir matomumą (16 rekomendacija).

Komisija ir CEDEFOP iš esmės sutinka su vertintojų rekomendacijomis. CEDEFOP turi ribotus išteklius ir svarbu juos naudoti kuo tinkamiau. Atsižvelgiant į pagrindinių suinteresuotųjų šalių (kaip antai, vyriausybės, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos, Europos Komisija) ir vartotojų bendruomenės (nuo politikos formuotojų iki praktikų) įvairovę, svarbu rasti tinkamą veiksmų, susijusių su politikos plėtra bei įgyvendinimu, ir veiksmų, susijusių su „atviro informacijos šaltinio“ PŠM srities klausimais būdu teikiama parama, kombinaciją ir pusiausvyrą. Komisija ir CEDEFOP sudarys išsamius veiksmų planus, skirtus stebėti nepriklausomo vertinimo rezultatų ir rekomendacijų įgyvendinimą.

6. IšVADA

Komisija sutinka su bendru teigiamu CEDEFOP veiklos vertinimu. Ji mano, kad CEDEFOP įnašas į Bendrijos veiklą PŠM srityje buvo labai didelis. Nuo 2000 m. Lisabonos strategija, darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“, Kopenhagos procesas ir ES plėtra iš esmės pakeitė Europos PŠM kontekstą. Vertinime pripažįstama, kad CEDEFOP per pastaruosius šešerius metus dirbo vis sudėtingesnėje ir vis didesnius reikalavimus keliančioje aplinkoje. Daroma išvada, kad CEDEFOP dirbo tinkamai, tapo lankstesnė, darė didesnį poveikį ir teikė didesnę naudą.

Visų pirma CEDEFOP rėmė politikos plėtotę, padėdamas įgyvendinti programą „Švietimas ir mokymas 2010“ ir stebėdamas bei teikdamas ataskaitas apie valstybių narių laimėjimus įgyvendinant Kopenhagos procesą nustatytus Europos PŠM politikos prioritetus. Padėdamas plėtoti europines priemones, tokias kaip Europasas ar Europos kvalifikacijų sąranga, ir skatindamas mainus ir tarpusavio mokymąsi per pažintinių vizitų programas, CEDEFOP skatino europinį bendradarbiavimą.

Vertinime daroma išvada, kad CEDEFOP turi gerą įvaizdį, teikia labai aiškią naudą ir daugeliu atžvilgių vykdo unikalią veiklą?. „Jokia kita organizacija nėra sukaupusi tiek patirties ir žinių Europos PŠM ir srityje. Galima pagrįstai teigti, kad jei CEDEFOP nebūtų, tikriausiai reikėtų įsteigti panašią organizaciją.“

2001–2006 m. CEDEFOP tradicinis plačiajai PŠM bendruomenei „atviro informacijos šaltinio“ vaidmuo pakito ir jis ėmė aktyviai remti ES PŠM politikos plėtotę. Šio strateginio pokyčio pradžia – 2002 m., kuomet buvo priimta Kopenhagos deklaracija, vėliau jį paspartino Mastrichto bei Helsinkio komunikatai ir tikimasi, kad jis dar nesibaigė.

Vertinimo rezultatai parodė, kad valdyba aktyviai remia CEDEFOP strateginę pertvarką. Kad šie pokyčiai būtų sėkmingi, būtina tinkamai nustatyti veiklos prioritetus ir išteklius, tačiau CEDEFOP tebelieka Europos PŠM „atviras informacijos šaltinis“, drauge išlaikydamas politinę savo misiją. Vertintojai mano, kad „tai nekels problemų, jei ištekliai bus tvarūs, o organizacijos darbuotojų kompetencija bus pakankama abiems uždaviniams spręsti.“

Vis dėlto tikimasi, kad CEDEFOP labiau rems politikos plėtotę bei įgyvendinimą, todėl, atsižvelgiant į ribotus išteklius, svarbu turimus išteklius paskirstyti mažiau, tačiau svarbesnių veiklos sričių. CEDEFOP turi šiek tiek atitolti nuo savo „atviro informacijos šaltinio“ vaidmens. Tai reiškia skaudų sprendimą nutraukti veiklą, kuri yra savaime vertinga, tačiau suinteresuotosioms šalims papildomos naudos neteikia.

CEDEFOP turi persvarstyti savo informacijos bei komunikacijos strategiją ir tarnybų, suinteresuotosioms šalims teikiančių skirtingų tipų ir formatų informaciją, darbą. Svarbu, kad CEDEFOP įtrauktų plačiąją PŠM bendruomenę ir jai paaiškintų savo strateginę pertvarką, skirtą politikos plėtotei remti.

CEDEFOP 2008 m. biudžeto sudarymas pagal veiklos rūšis būtų svarbus žingsnis siekiant įvertinti ir išsiaiškinti investicijų į skirtingą veiklą ir šios veiklos rezultatų santykį, o drauge ir skirtingos veiklos strateginę vertę organizacijai ir suinteresuotosioms šalims. Vertintojai rekomendavo, kad CEDEFOP turėtų ištirti, kaip ši sistema galėtų būti panaudota finansinei stebėsenai ir ataskaitoms teikti, siekiant tiksliai įvertinti veiklai naudojamus turimus, o ne planuojamus išteklius. Taip pat reikėtų naudotis atitinkamais išmatuojamais rodikliais, kurie palengvintų tikslų ir uždavinių stebėseną ir CEDEFOP poveikio vertinimą.

CEDEFOP vadovybė turėtų toliau stengtis sukurti aiškią viziją, o strategine misija turėtų vadovautis visi darbuotojai.

Nepriklausomo vertinimo ataskaitoje pateikiama naudingų išvadų ir rekomendacijų tolimesnei CEDEFOP, kaip ES PŠM agentūros, plėtotei. Konkreti vertinimo rezultatų ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena bus užtikrinama dviem lygiais:

- CEDEFOP valdybai pateiktas veiksmų planas, kuriame nurodyta analizė ir siūlomi su vertinime pateiktomis rekomendacijomis susiję veiksmai. Veiksmų plano įgyvendinimą stebės valdyba.

- DG EAC veiksmų planas, sudarytas atsižvelgiant į CEDEFOP veiksmų planą, skirtas CEDEFOP kompetencijai nepriklausantiems klausimams, susijusiems su pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis ir visų pirma skirtiems Komisijai, spręsti.

[pic]

2 priedas

BIUDŽETO RAIDA 2001–2006 M.

Bendrijos parama | Įplaukos (įtrauktos į galutinį biudžetą ir surinktos) | Išlaidų asignavimai (įtraukti į galutinį biudžetą) pagal antraštines dalis | Išlaidų asignavimai (įsipareigoti ir apmokėti) | Žmogiškieji ištekliai |

Metai | |Nurodytos įplaukos

1000 EUR | Surinktos įplaukos

1000 EUR | Personalas

(1 antraštinė dalis)

1000 EUR | Administravimas ir infrastruktūra

(2 antraštinė dalis)

1000 EUR | Veikla

(3 antraštinė dalis)

1000 EUR | Įsipareigojimai

1000 EUR | Išmokos

1000 EUR | Personalo planas

| Bendras darbuotojų skaičius (gruodžio 31 d.) | | 2001 | B3-1030: 8,5 mln. EUR

B3-1031: 4,7 mln. EUR

Iš viso 13,2 mln. EUR |13 600 |13 500 |7 500 |1 000 |5 000 |13 500 |10 600 |81 darbo vieta |127 | | 2002 | B3-1030: 9,2 mln. EUR

B3-1031: 4,5 mln. EUR

Iš viso 13,7 mln. EUR |14 200 |12 600 |8 100 |1 100 |5 000 |13 900 |10 900 |83 darbo vietos |123 | | 2003 | B3-1030: 9,4 mln. EUR

B3-1031:5,1 mln. EUR

Iš viso 14,5 mln. EUR |14 700 |15 300 |8 000 |1 200 |5 500 |15 400 |11 300 |83 darbo vietos |125 | | 2004 | 15 03 01 03:

10,638 mln. EUR

15 03 01 04:

5,162 mln. EUR

Iš viso 15,8 mln. EUR |16 546 |14 466 |9 243 |1 395 |5 958 |16 313 |12 270 |88 darbo vietos |137 | | 2005 | 15 03 01 03:

10,662 mln. EUR

15 03 01 04:

5,438 mln. EUR

Iš viso 16,1 mln. EUR |17 093 |16 989 |9 468 |1 372 |5 578 |15 290 |14 381 |91 darbo vieta |123 | | 2006 | 15 03 01 03:

10,962 mln. EUR

15 03 01 04:

5,438 mln. EUR

Iš viso 16,4 mln. EUR |17 563 |15 313 |9 443 |1 419 |5 978 |15 872 |13 475 |95 darbo vietos |123 | |Nuo 2004 m. biudžetas imtas sudarinėti pagal veiklos sritis – B3-1030 keičiamas į 15 03 01 03; B3-1031 keičiamas į 15 03 01 04.

[1] OL L 39, 1975 2 13, p. 1–4.

[2] 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1525/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento.

[3] 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 478/2007, iš dalies keičiantis 2002 m. gruodžio 23 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002.

[4] CEDEFOP svetainė – http://www.cedefop.europa.eu/.

[5] 1975 m. įsteigtos agentūros pirma būstinė buvo Berlyne, tačiau 1995 m. pagrindinė CEDEFOP būstinė perkelta į Salonikus.

[6] Vidutinės trukmės prioritetai ir metinės darbo programos pateiktos CEDEFOP svetainėje (žr. 4 nuorodą).

[7] http://www.ec.europa.eu/education/programmes/evaluation/cedefop/final_report_pl_ramboll_en.pdf

[8] http://www.ec.europa.eu/education/programmes/evaluation/cedefop/annex_position_paper_en.pdf

[9] http://www.ec.europa.eu/education/programmes/evaluation/cedefop/actionpl_en.pdf

[10] Konkurso būdu bendroji sutartis įvertinti DG EAC veiklą buvo sudaryta su Ecotec Research and Consulting Ltd .

[11] „ES veiklos vertinimas. Komisijos tarnyboms skirtos praktinės gairės“, Biudžeto generalinis direktoratas, 2004 m. liepos mėn.

[12] Informacija apie Kopenhagos procesą pateikiama http://ec.europa.eu/education/policies/2010/vocational_en.html.

[13] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (1720/2006/EB). Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 327/45, 2006 11 24.