[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008.6.9

KOM(2008) 340 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl trumpojo laikotarpio statistikos, reikalaujamos 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1165/98

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl trumpojo laikotarpio statistikos, reikalaujamos 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1165/98

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1158/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos, 14 straipsnyje nustatyta, kad „iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie statistinius duomenis, parengtus pagal šį reglamentą, ir ypač apie jų tinkamumą bei kokybę ir rodiklių patikslinimą. Ataskaitoje taip pat konkrečiai nurodomas statistikos sistemos sąnaudų ir įmonėms tenkančių prievolių, taikant šį reglamentą, ir naudos santykis. Joje pateikiami įmonėms tenkančių prievolių mažinimo geros praktikos pavyzdžiai ir nurodomi prievolių ir sąnaudų mažinimo būdai.“

Pagrindines šios ataskaitos išvadas galima apibendrinti taip: pirmame skirsnyje primenama, kad pagal šį reglamentą rengiama statistika – tai svarbiausi trumpojo laikotarpio ekonominiai statistiniai duomenys, kurie būtini Europos ekonominei ir pinigų politikai vykdyti. Dėl šio reglamento gerokai padaugėjo galimybių gauti šiuos duomenis, padidėjo jų aprėptis ir palyginamumas ir pagerėjo jų pateikimas laiku; pasiekti 2002 m. EPS veiksmų plane išdėstyti dideli tikslai. Iš antro ir trečio skirsnių aišku, kad rodiklių kokybė, atsižvelgiant į jų paskirtį, apskritai yra gera, o atliekant patikslinimus neperžengiamos nepagrįstos ribos. Iš paskutinio skirsnio aišku, kad su šia statistika susijusios sąnaudos ir įmonėms tenkanti našta nėra didelės; jame taip pat aprašomi įgyvendinti gerosios patirties pavyzdžiai, kaip šią naštą mažinti. Kad būtų laikomasi 14 straipsnio, Komisija (Eurostatas) iš nacionalinių statistikos tarnybų atstovų sudarė darbo grupę ir įgaliojo ją parengti priemonę, kurią pasitelkus būtų galima vertinti dėl Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento taikymo įmonėms tenkančią naštą ir statistikos sistemos sąnaudas. Priemonė parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pagal ES grynųjų sąnaudų modelį ir taip pat susijusi su Komisijos įsipareigojimu mažinti naštą[1].

2007 m. darbo grupė parengė Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento naudos vertinimo dokumentą, kuriame aptariama keletas su ES ir euro zonos ekonomika susijusių klausimų: didėjantis statistinės informacijos kiekis, pateikimas laiku, statistikos aprėptis, kokybė ir tikslinimas, statistikos punktualumas, galimybės ją lyginti, pvz., su JAV arba Japonijos duomenimis. 2007 m. pavasarį dokumentas pateiktas pagrindiniams trumpojo laikotarpio statistikos naudotojams Europos ir šalių lygiu.

Ataskaitos projektas buvo apsvarstytas ir sulaukė Trumpojo laikotarpio statistikos darbo grupės ekspertų ir Statistikos programų komiteto pritarimo.

1 SKIRSNIS: TRUMPOJO LAIKOTARPIO STATISTIKOS SVARBA IR TRUMPOJO LAIKOTARPIO STATISTIKOS REGLAMENTO TEIKIAMA NAUDA

Europos trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu (kuris buvo priimtas 1998 m. ir gerokai iš dalies pakeistas 2005 m.[2]) ES valstybėms narėms nustatytas bendras rodiklių ir apibrėžčių rinkinys, kad būtų galima geriau analizuoti verslo ciklą ES ir nacionaliniu lygiu; to iš dalies reikėjo euro zonos kūrimui įgyvendinant bendrą pinigų politiką. ECB ir Komisija ne kartą pareiškė, kad statistiniai duomenys reikalingi euro zonos pinigų politikos formavimui ir stebėsenai[3]. Europos centrinio banko (ECB), nacionalinių centrinių bankų, Europos Komisijos ir ES valstybių narių vyriausybių trumpalaikės statistikos poreikiai yra dideli. Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento įgyvendinimas buvo svarbus etapas siekiant teikti kokybiškus visos euro zonos trumpojo laikotarpio ekonominius rodiklius. Dėl Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento struktūrinių reikalavimų Eurostatas galėjo sistemingai rengti Europos suvestinius rodiklius.

2002 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią euro zonos statistikos ataskaitą, kurioje pritarta Pagrindinių Europos ekonominių rodiklių (PEER) plėtojimui ir jų visapusiškam įgyvendinimui. PEER – tai devyniolikos trumpesnio nei metų laikotarpio makroekonominių rodiklių, skirtų euro zonai ir ES, sąrašas, kuriems gerinti nustatyti dideli tikslai. Trumpojo laikotarpio statistikos reglamente numatyti aštuoni[4] iš devyniolikos PEER (žr. 1 lentelę). Pasitelkus ne tik septynis turimus PEER, bet visus 39[5] rodiklius, kurie tvarkomi vadovaujantis Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu, galima laiku gauti tikslią ir apibendrintą informaciją apie ES ir euro zonos ekonomiką.

Trumpojo laikotarpio statistikos rodikliai sudaro 40 % visų reguliarių Eurostato spaudos pranešimų ir yra nuolat priskiriami prie interneto svetainėje dažniausiai ieškomų rodiklių. Eurostatas per metus parengia 60 mėnesinių spaudos pranešimų apie trumpojo laikotarpio rodiklius (pramonės gamybos indeksas, parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas, pramonės naujų užsakymų indeksas, statybos sektoriaus produkcija, mažmeninės prekybos apyvartos indeksas)

Daugiau statistinės informacijos apie ES ir euro zonos ekonomiką

Pagerėjus duomenų tiekimui, atliekant ekonomines analizes buvo galima daugiau naudotis trumpojo laikotarpio statistika. Jei 1999 m. (EPS trečiojo etapo pradžia) pramonės gamyba buvo vienintelis kas mėnesį reguliariai skelbiamas Europos trumpojo laikotarpio statistikos rodiklis, 2007 m. buvo intensyviai naudojamasi mėnesiniais ir ketvirtiniais parduotos produkcijos, paklausos, kainų, atlyginimų ir užimtumo rodikliais pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir rinkos paslaugų srityse. Duomenys naudojami einamajai ekonominei analizei ES ir euro zonos lygiu, šalių analizei ir šalių palyginimui, prognozavimui, ekonominiams tyrimams, taip pat priimant sprendimus ekonominės ir pinigų politikos srityje. Atliekant ekonomines analizes ir formuojant politiką trumpojo laikotarpio statistiniai duomenys yra unikalus duomenų rinkinys, papildantis kitus statistikos šaltinius, pvz., ketvirtines nacionalines sąskaitas arba kokybinius (nuomonių) tyrimus. Trumpojo laikotarpio statistinių duomenų rinkinys neseniai pradėtas taikyti ir paslaugų sektoriui. Taip padedama tenkinti svarbų su politikos formavimu susijusį poreikį, nes ir toliau didėja paslaugų svarba ekonomikai, tačiau 2005 m. iš dalies keičiančio reglamento (žr. 2 išnašą) leidžiančių nukrypti nuostatų teikiama visapusiška nauda bus tik 2009 m. Duomenų apimtis taip pat gerokai padidėjo dėl neseniai įstojusių valstybių narių ir dėl to, kad ES15 valstybių narių siunčia daugiau duomenų. Kadangi duomenis siunčia 31 šalis (27 valstybės narės, Turkija ir Kroatija, Norvegija ir Šveicarija), šiuo metu eilučių skaičius yra keturis kartus didesnis negu prieš 5 metus.

ES ir euro zonos ekonomikos statistinių duomenų pateikimas laiku

Siekiant tenkinti didesnius poreikius, susijusius su duomenų pateikimu laiku ir su Europos pinigų sąjungos analize, 1998 m. Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu nustatyti duomenų siuntimo terminai. 2005 m. iš dalies keičiančiame reglamente buvo nustatyti gerokai trumpesni terminai. Kaip parodyta 1 lentelėje, nauji terminai beveik sistemingai atitinka „ES tikslinius terminus“, nustatytus Komisijos komunikate Europos Tarybai ir Parlamentui dėl euro zonos statistikos (COM(2002)661). Pastaraisiais metais pagerėjo trumpojo laikotarpio statistikos pateikimas laiku; to pavyko pasiekti sistemingai ir laipsniškai gerinant valstybių narių darbą siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybę. Tačiau skelbiant kai kuriuos ES rodiklius dar atsiliekama nuo JAV ir Japonijos duomenų pateikimo terminų.

2005 m. iš dalies keičiančiu reglamentu nustatyta keletas Europos imčių, kurios ypač tinka siekiant laiku atlikti pirmuosius skaičiavimus Europos lygiu ir dėl to vykdomi pagrindiniai naudotojų reikalavimai, mažinamos valstybių narių sąnaudos bei našta.

1 lentelė: pateikimas laiku dienomis pasibaigus su trumpojo laikotarpio statistika susijusių pagrindinių Europos ekonominių rodiklių ataskaitiniam laikotarpiui

PEER sąrašas verslo rodikliams | Periodiškumas | 2002 m. | Tikslas 2008 m. | dabartinis pateikimo terminas[6] (nuo 2007 m. gegužės mėn.) |

3.1. Pramonės gamybos indeksas | Kas mėnesį | 48 | 40 | 40 |

3.2. Vidaus rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas | Kas mėnesį | 35 | 35 | 33 |

3.3. Pramonės naujų užsakymų indeksas | Kas mėnesį | Nebuvo | 40/50 | 50 |

3.4. Pramonės importo kainų indeksas | Kas mėnesį | Nebuvo | 45 | 45 (Planuojama 2007 m.) |

3.5. Statybos sektoriaus produkcija | Kas mėnesį | 75 ir kas ketvirtį | 45 | 45 (nuo 2007 m. sausio mėn.) |

3.6. Mažmeninės prekybos ir remonto apyvartos indeksas | Kas mėnesį | 60 | 30 | 30 – pirmasis įvertis / 60 išsamūs duomenys |

3.7. „Kitų paslaugų“ apyvartos indeksas | Kas ketvirtį | iš dalies | 60 | 60 |

3.8. Paslaugų produkcijos kainų indeksas | Kas ketvirtį | Nebuvo | 60(*) | 90 daliniai duomenys 2008 m. |

(*) Pradinis tikslas panaikintas 2005 m. reglamentu, kuriame nustatytas privalomas 90 dienų terminas paslaugų produkcijos kainoms pateikti.

ES ir euro zonos ekonomikos statistikos aprėptis ir kokybė

Europos duomenis galima gauti anksčiau. Taip pat pagerėjo šalių duomenų aprėptis per pirmąjį duomenų skelbimą. Tai svarbus kokybės požymis, nes taip mažinama pirmųjų pranešimų tikslinimo rizika. Daugelio naudotojų nuomone, faktiškai duomenys teikiami laiku; jie rekomendavo nespartinti duomenų teikimo, kad nenukentėtų jų tikslumas: naudotojams naudingiau gauti pastovius pirmuosius įverčius, o ne greitesnius, tačiau mažiau pastovius rezultatus.

Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo[7] (EĮPSM) programa gali padėti valstybėms narėms ir Komisijai (Eurostatui) nustatyti naujus poreikius, susijusius su Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento taikymo sritimi.

Trumpojo laikotarpio statistikos kokybę naudotojai bendrai įvertino gerai arba patenkinamai. Trumpojo laikotarpio statistika vertinama kaip objektyvi ir tiksli.

ES ir euro zonos ekonomikos statistikos tikslinimas

Trumpojo laikotarpio statistika nebuvo daug tikslinama, ypač euro zonos ir ES lygiu; tačiau norint pagerinti pirmųjų įverčių patikimumą, reikia daugiau padirbėti rengiant kai kuriuos rodiklius (pvz., mažmeninės prekybos apyvartos).

Nacionalinių ir Europos naudotojų vertinimu, tikslinimų apimtis yra priimtina; jie pabrėžė, kad tikslinimų apimtis nebūtinai yra svarbiausias veiksnys, palyginti su tikslinimų dažnumu, ir kad tikslinimų priežastimi neturėtų būti duomenų rinkimo ir skaičiavimų atlikimo spartinimas.

ES ir euro zonos ekonomikos statistikos punktualumas

Kaip ir daugelis ES šalių, Eurostatas parengė daugelio rodiklių išankstinio skelbimo kalendorių, kuris svarbus duomenų naudotojams. Laikomasi Eurostato interneto svetainėje iš anksto visiems metams nurodytų duomenų skelbimo datų. Trumpojo laikotarpio statistikos punktualumas vienbalsiai vertinamas kaip optimalus, labai geras arba patenkinamas. Išankstiniame skelbimo kalendoriuje nustatytų terminų laikymasis yra labai svarbus siekiant vienodos statistinės praktikos.

ES ir euro zonos ekonomikos ir, pvz., JAV ir Japonijos palyginimas

Teikiančios trumpojo laikotarpio statistinius duomenis šalys taiko Tarybos reglamentą, taip pat Komisijos reglamentą dėl apibrėžčių ir metodines gaires. Šia reguliavimo ir metodine sistema (įskaitant bendrąsias priemones, pvz., klasifikatorius, suderintus koregavimo metodus kalendoriniam arba sezoniniam poveikiui panaikinti) užtikrinamas geras nacionalinių duomenų palyginamumas ir aukštos kokybės Europos suvestiniai rodikliai.

Tačiau šalių rengimo procesai ir pasirenkama metodika neprivalo būti absoliučiai vienodi – taip šalys gali geriau pasinaudoti turimais duomenimis. Šalys gali taikyti ekonomiškiausius skirtingus duomenų rinkimo metodus (tyrimus, administracinių šaltinių naudojimą) ir skirtingus duomenų skaičiavimo būdus.

ES ir euro zonos šalių ir kitų didžiųjų šalių taikomos apibrėžtys, metodai ir duomenų kokybė gerai dera, todėl galima atlikti geresnę ekonominę analizę. Kad užtikrintų metodikų palyginamumą ir bendrų priemonių naudojimą, Eurostatas glaudžiai bendradarbiauja su EBPO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

Lyginant kai kurių statistinių duomenų pateikimą laiku, JAV ir Japonija, palyginti su Europos šalimis, kol kas duomenis (užimtumo, darbo jėgos ir užmokesčio) teikia greičiau. Tačiau reikėtų užtikrinti tinkamą kokybės ir duomenų pateikimo laiku pusiausvyrą.

2 SKIRSNIS: DUOMENų KOKYBė

Statistinių duomenų kokybei skirti penki Europos statistikos praktikos kodekso (patvirtinto 2005 m.) principai: tinkamumas, tikslumas ir patikimumas, pateikimas laiku ir punktualumas[8], nuoseklumas ir palyginamumas[9], galimybė gauti ir aiškumas.

Per 2007 m. pavasarį vykusias konsultacijas su nacionalinio ir Europos lygmens duomenų naudotojais trumpojo laikotarpio statistinių duomenų tinkamumas buvo įvertintas gerai. trumpojo laikotarpio statistiniai duomenys atitinka jų poreikius (žr. 1 skirsnį). Galima gauti daugumą ilgesnio nei 10 metų laikotarpio Europos lygmens trumpalaikės statistikos rodiklių, todėl galima atlikti verslo ciklo analizę. Eurostatas kas šešis mėnesius tikrina, kaip valstybės narės laikosi duomenų patikimumo, pateikimo laiku, nuoseklumo ir palyginamumo reikalavimų; pastebima, kad padėtis nuolat gerėja: 2007 m. balandžio 1 d. ES27 vidutinis balas buvo 9,0 (iš 10), 2005 m. balandžio 1 d. – 8,5, o 2004 m. sausio 1 d. – 6,6. Dauguma valstybių narių laikosi beveik visų Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento reikalavimų.

Statistinių duomenų tikslumas užtikrinamas tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygiu: kiek įmanoma mažinamos ne imties paklaidos (paklaidos dėl apibrėžčių, apdorojimo klaidos, matavimo paklaidos, aprėpties paklaidos), skaičiuojamos imties paklaidos ir nagrinėjami bei analizuojami patikslinimai (žr. su duomenų tikslinimu susijusį 3 skirsnį). Išsamesnė techninio pobūdžio informacija pateikiama leidiniuose, kuriuose skelbiami pramonės gamybos indeksas mažmeninės prekybos apyvartos indeksas ir vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainų indeksas.

Visus trumpojo laikotarpio statistinius duomenis galima rasti Eurostato interneto svetainėje. Nuo 2006 m. Eurostato interneto svetainėje yra atskiras trumpojo laikotarpio verslo statistikos skirsnis[10], kuriame pateikiami naujausi leidiniai, galima rasti duomenis, papildomos informacijos (teisinės ir metodinės) ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Kas mėnesį trumpojo laikotarpio statistikos pranešimai patenka į 10 dažniausiai iš Eurostato svetainės parsisiųsdinamų dokumentų sąrašą. Aiškumas užtikrinamas pasitelkus išsamų ir nuoseklų metaduomenų, lentelių ir diagramų, susijusių su paskelbtomis eilutėmis, rinkinį. Metaduomenys yra viešai prieinami. Nuo 2000 m. Eurostatas sukūrė duomenų bazę „Trumpojo laikotarpio statistikos šaltiniai ir metodai“, kurioje kaupiama visų valstybių narių metainformacija ir visi rodikliai. Trumpojo laikotarpio statistikos šaltinių ir metodų duomenų bazėje (paskutinį kartą atnaujinta 2007 m.) pateikiama informacija, susijusi su aprėptimi, periodiškumu, pateikimu laiku, skelbimu, teisine baze ir konfidencialumo taisyklėmis, kokybe ir metodika.

3 SKIRSNIS: TIKSLINIMAI

Trumpojo laikotarpio statistika nebuvo daug tikslinama, ypač euro zonos ir ES lygiu; tačiau norint pagerinti pirmųjų įverčių patikimumą, reikia daugiau padirbėti rengiant kai kuriuos rodiklius. EBPO, ECB, Eurostato ir valstybių narių ekspertų darbo grupė siekia suvienodinti tikslinimo politiką pagal rodiklius ir šalis.

Egzistuoja skirtingi trumpojo laikotarpio statistikos tikslinimo šaltiniai. Trumpojo laikotarpio statistikos indeksai daugiausia grindžiami tyrimų duomenimis. Todėl vienas iš tikslinimo šaltinių nacionalinių lygiu – pavėluotai gauti kai kurių bendrovių atsakymai į tyrimų klausimynų klausimus. Pirmieji apytikriai skaičiavimai gali būti gaunami remiantis vertinimo nuovoka arba statistiniais metodais ir gali būti tikslinami, kai atsiranda daugiau duomenų arba atlikus lyginamąją analizę.

Antrasis tikslinimo šaltinis – įvairūs metodiniai pokyčiai (statistinių metodų pasikeitimai, sąvokų, apibrėžčių ar klasifikatorių pasikeitimai): pagerėjo duomenų šaltiniai (parengtas naujas tyrimas arba administraciniai duomenys), įgyvendinta nauja tvarka, grindžiama Europos arba tarptautiniais reikalavimais.

Trečiasis tikslinimo šaltinis – nacionaliniu ir Europos lygiu atliekami statistiniai koregavimai siekiant atsižvelgti į sezoninį ir kalendorinį poveikį laiko eilutėms.

Pagaliau kartais gali tekti tikslinti dėl incidentų, pvz., pirminių duomenų arba skaičiavimo procesų klaidų.

2 lentelėje pateikiama informacija apie tai, kaip didėjo skelbiamų penkių Europos suvestinių rodiklių tikslinimo apimtys nuo pirmojo indekso paskelbimo iki antrojo pranešimo (praėjus vienam mėnesiui). Iš visų šių penkių rodiklių, labiausiai buvo tikslinami pramonės naujų užsakymų duomenys ir statybos sektoriaus produkcija (vertinant dvejų metų absoliutų vidutinį patikslinimą). Mažiausiai tikslintas vidaus rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainų indeksas.

2 lentelė : Penkių trumpalaikių rodiklių tikslinimo apimtis (ES lygiu)

Absoliutus vidutinis patikslinimas[11] | Vėlesnio augimo vidurkis | Vidutinis patikslinimas | Santykinis absoliutus vidutinis patikslinimas[12] |

Pramonės gamyba SK[13] | 0,1 | 0,3 | 0,0 | 0,18 |

Pramonės naujų užsakymų SK | 0,4 | 0,8 | 0,2 | 0,23 |

Vidaus rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos | 0,1 | 0,3 | 0,0 | 0,27 |

Statybos sektoriaus produkcija SK[14] | 0,2 | 0,4 | -0,2 | 0,43 |

Mažmeninės prekybos sumažėjusi apyvarta SK | 0,1 | 0,2 | 0,0 | 0,27 |

Tikslinimo politika gali priklausyti nuo šaltinio. Pvz., kai kuriose šalyse darbo sąnaudų rodiklis (dirbančiųjų skaičius) skaičiuojamas atliekant darbo jėgos tyrimą: tai namų ūkiais grindžiamas tyrimas, o įverčiai paprastai n netikslinami.

Pramonės sektoriuje dažnai netikslinamas parduotos produkcijos kainų indeksas. Gamybos indeksas – tai rodiklis, kuriam būdingas didžiausias atotrūkis tarp paskelbtų pirmųjų įverčių ir galutinių duomenų: nuo 3 mėnesių iki 2 arba 3 metų dėl lyginimo su struktūriniais arba nacionalinių sąskaitų duomenimis.

Mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuje nedarbo rodikliui būdingas ilgas tikslinimo laikotarpis, palyginti su apyvarta. Kai kuriose šalyse verslo tyrimų duomenimis grindžiami trumpalaikiai užimtumo rodikliai baigiami rengti praėjus nuo14 mėn. iki 2–3 metų po ataskaitinio ketvirčio pabaigos, siekiant jų suderinamumo su struktūriniais duomenimis.

Taigi, skiriasi atskirų trumpalaikių rodiklių tikslinimo politika, be to, skiriasi ir atskirų šalių tikslinimo politika. Tačiau įgyvendinus Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentą, ypač 2005 m. iš dalies keičiantį reglamentą (nustačius valstybėms narėms privalomus duomenų perdavimo terminus), valstybės narės turėjo pagerinti bendrą trumpojo laikotarpio statistikos rengimo procesą ir kiek įmanoma sumažinti jos tikslinimą.

4 SKIRSNIS: SąNAUDOS IR NAšTA; GEROJI įMONėMS TENKANčIOS NAšTOS MAžINIMO PATIRTIS

Sąnaudos ir našta

2005 m. sudaryta trumpojo laikotarpio statistikos specialistų darbo grupė, kuri turėjo parengti įmonėms tenkančios statistinės naštos[15] ir statistikos sistemos sąnaudų, patiriamų dėl Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento taikymo, vertinimo priemonę pagal bendrą Europos metodiką. Priemonė parengta pagal ES grynųjų sąnaudų modelį. Tačiau matavimai yra išreikšti tik per metus dirbtų valandų skaičiumi ir nėra verčiami į eurus.

Matuojama našta – tai laikas, kurį įmonės turi skirti parengti visus duomenis, kad atsakytų į statistinį užklausimą. Vertinamos sąnaudos – tai laikas, kurį kompetentingos nacionalinės statistikos institucijos turi skirti veiklai, susijusiai su Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento laikymųsi.

Matavimai buvo baigti 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Remiantis dvidešimt šešių šalių duomenimis, pavyko gerai įvertinti bendrą padėtį Europos Sąjungoje.

Tipiniais metais 930 000 Europos įmonių pildė statistinio tyrimo klausimyną, susijusį su 39 trumpojo laikotarpio statistikos rodikliais. Kiekviena tyrime dalyvavusi įmonė statistinių klausimynų, susijusių su Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu ir 39 rodikliais, pildymui vidutiniškai skyrė 4 valandas ir 20 minučių per metus (21 minučių per mėnesį). Respondentai – daugiausiai didelės įmonės, nes mažosios ir vidutinės įmonės paprastai atleidžiamos nuo šios prievolės (žr. 4.2 skirsnį). Apskritai (per metus rinkti duomenis ir atlikti skaičiavimus 39 rodikliams) statistinės sistemos sąnaudos daugmaž atitinka įmonėms tenkančią naštą. Kadangi Trumpojo laikotarpio statistikos reglamente ir duomenų rinkimo sistemoje vyrauja pramonės sektorius (21 rodiklis iš 39), rengiant pramonės duomenis dalyvauja 44 % visų įmonių (atitinkamai 38 % įmonių mažmeninėms prekybos ir paslaugų sektoriuje ir 18 % įmonių statybos sektoriuje).

Daugiausia bendrų statistinių sąnaudų patiriama ir didžiausia našta (80 %) įmonėms tenka rengiant mėnesinius rodiklius, tačiau jie labai naudingi naudotojams; mėnesiniai rodikliai skelbiami siekiant užtikrinti, kad būtų laiku atliekamos ekonominės analizės.

Reikėtų pabrėžti, kad pirmiau apibūdintos sąnaudos – tai bendros šių statistinių duomenų rengimo sąnaudos, o ne papildomos dėl ES reglamento taikymo patiriamos sąnaudos. Trumpojo laikotarpio reglamentas įsigaliojo 1998 m. – tuo metu ES šalyse buvo pradėta rengti daug trumpojo laikotarpio statistinių duomenų. Be to, daugiau kaip du trečdaliai Trumpojo laikotarpio statistikos reglamente nurodytų trumpojo laikotarpio rodiklių naudojami pagal kitus ES reglamentus teikiamiems duomenims rengti (nacionalinėms sąskaitoms, darbo sąnaudų indeksui) arba yra rengiami naudojantis pagal kitus ES reglamentus renkamais duomenimis (darbo jėgos tyrimo).

Geroji naštos mažinimo patirtis

Vykdydamos Trumpojo laikotarpio statistikos reglamento reikalavimus, valstybės narės siekia kiek įmanoma sumažinti įmonėms tenkančią statistinę naštą, taip pat laiku parengti duomenis ir užtikrinti ekonominių analizių patikimumą. Todėl daugelyje šalių įgyvendintos atitinkamos procedūros ir tvarka, o kitose – kuriamos. Toliau pateikti keli pavyzdžiai:

Apie 20 šalių įgyvendintas elektroninis duomenų rinkimas – tai įmonėms siūloma galimybė, kad užpildytų klausimynų nereikėtų siųsti paštu arba faksu. Renkant duomenis elektroniniu būdu bendrovėms suteikiamas lankstumas atsakyti šiek tiek vėliau, pirmą kartą duomenis patvirtinus bendrovės lygiu. Kai kurių šalių statistikos tarnybos įdiegė sąsają su standartine įmonės apskaitos programine įranga, kurią naudoja daug įmonių.

Nacionalinės statistikos institucijos trumpojo laikotarpio statistikai rengti naudojasi ir a dministracinių duomenų šaltiniais. Akivaizdi nauda yra tai, kad, nors išlieka administracinė našta, bendrovės nepatiria papildomos statistinės naštos.

PVM arba kiti mokestiniai arba administraciniai duomenys yra labai plačios verslo informacijos šaltinis. Juos naudoti statistikos tikslais naudinga dėl įvairių priežasčių; visų pirma bendrovėms mažinama statistinė našta. Kita vertus, jei sąvokos labai neatitinka statistinių poreikių arba laiku bėgant keičiasi, duomenys gali būti prastesnės kokybės. Buvo keletas atvejų, kai vienas administracinis šaltinis staiga dingo ir statistikos specialistams neliko nieko kito kaip vėl kurti statistinį tyrimą.

Kai administraciniai duomenys naudojami trumpojo laikotarpio statistiniams rodikliams rengti, apie 50 % šių duomenų gaunama iš PVM registro arba deklaracijų, o likusi dalis – iš užimtumo registro. Administracinių duomenų šaltiniai dažniau naudojami ketvirtiniams duomenims, nes jie paprastai nebūtinai teikiami laiku, palyginti su konkrečiam tikslui skirtais mėnesiniais statistiniais tyrimais.

Dažnai administracinių duomenų šaltiniai naudojami tyrimų duomenims papildyti, nes galima gauti su mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis susijusios informacijos.

Visos valstybės narės stengiasi, kad mažosios įmonės nepatirtų naštos , ir todėl nustato ribas arba įgyvendina imčių strategijas. Kalbant apie Trumpojo laikotarpio statistikos reglamente nurodytus rodiklius, šalys taiko ribas renkant duomenis daugeliui rodiklių – dėl šios priežasties daug mažųjų įmonių nėra įtraukiamos į imtį, kuri bet kuriuo atveju yra sudaryta taip, kad būtų reprezentuota visa tiriamoji visuma, ir užtikrina gerą konkretaus kintamojo aprėptį[16]. Mažų dydžių imtys taikomos daugiausia mažmeninei mažųjų įmonių (kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų) veiklai ir dėl to galutiniai įverčiai gali būti ne tokie tikslūs. Siekiant mažinti naštą mažosioms įmonėms, gali būti naudojamos kai kurios apytikrio skaičiavimo procedūros, pvz., remiantis ketvirtinės anketos duomenimis galima prognozuoti mėnesinį modelį, arba galima naudoti informaciją iš administracinių šaltinių (pvz., PVM).

Techniniai imčių sprendimai , pvz.,, labai dažnai didesnės valstybės narės taiko rotacines imtis (kasmet keičiama 20 % įmonių). Imčių dydžiai optimizuojami naudojant išankstines statistinio priskyrimo procedūras. Imčių strategijos turi būti derinamos atsižvelgiant į paklausą: kartais be ES reglamentu reikalaujamo nacionalinio rodiklio, siekiant tenkinti naudotojų poreikius, gali būti papildomai rengiami regioniniai arba vietos rodikliai ir reikės gerokai didesnių imčių.

Siekiant mažinti statistinių duomenų dubliavimą ir tuo pačiu įmonėms tenkančią naštą (neprašant keletą kartų atsakyti į tą patį klausimą), nacionalinės statistikos tarnybos atlieka svarbų tyrimų koordinavimo (tyrimų Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu reikalaujamiems rodikliams rengti ir kitų tyrimų) vaidmenį.

Kai kurios nacionalinės statistikos tarnybos sėkmingai atliko eksperimentą, susijusį su duomenų teikimu taikant „vieno langelio“ principą, kuris ypač buvo sėkmingas didelių bendrovių atveju: „ didelių įmonių profilio “ ( angl . large business profiler) programa. Šia visapusiška strategija kuriam labai geri ilgalaikiai įmonių ir statistikos tarnybų ryšiai, racionalizuojami statistikos tarnybos duomenų reikalavimai ir sudaromos sąlygos valdyti dėl atsakymų teikimo patiriamą naštą.

Trumpojo laikotarpio statistikos reglamentu leidžiama gerokai sumažinti naštą – kai kuriems kintamiesiems pradėjus taikyti europinių imčių sistemų koncepciją. Tokiais atvejais šalys gali nuspręsti rengti tik tų pramonės šakų ar produktų, kurie yra labai svarbūs, duomenis ir kuriuos rengiant gerokai prisidedama prie Europos lygmens suvestinių rodiklių rengimo. 2005 m. iš dalies keičiančiame reglamente nustatytos ribos mažosioms valstybėms narėms . Abiem atvejais mažinama įmonėms tenkanti našta, o Komisija (Eurostatas) gali skaičiuoti patikimus ES suvestinius rodiklius.

Kitos europinės iniciatyvos : metodiniai nurodymai arba specialūs seminarai siekiant sukurti Europos statistikos bendruomenės dalyvių sąveiką ir skatinti gerosios patirties mainus bei diskusijas. Pagal 2005 m. iš dalies keičiantį reglamentą Eurostatas, bendradarbiaudamas su EBPO, parengė metodinius nurodymus, susijusius su paslaugų produkcijos kainų indeksų taikymu, ir surengė keletą s eminarų dėl konkrečių paslaugų.

Priedas: Trumpojo laikotarpio statistinių rodiklių sąrašas (PEER paryškintu šriftu)

Sektorius | Rodiklis | Periodiškumas M: Mėnesinis Q: Ketvirtinis | Reglamente nustatytas terminas[17] |

Pramonė | Produkcija | M | 1 mėn. 10 dienų |

apyvarta, apyvarta vidaus rinkoje, apyvarta ne vidaus rinkoje (atskirai euro zonos ir ne euro zonos). | M | 2 mėn. |

gauti nauji užsakymai, nauji užsakymai vidaus rinkoje, nauji užsakymai ne vidaus rinkoje (atskirai euro zonos ir ne euro zonos) | M | 1 mėn. 20 dienų |

dirbančiųjų skaičius | Q | 2 mėn. |

dirbtos valandos | Q | 3 mėn. |

bruto darbo užmokestis | Q | 3 mėn. |

parduotos produkcijos kainos, vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos, ne vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos (atskirai euro zonos ir ne euro zonos) | M | 1 mėn. 5 dienos |

importo kainos (atskirai euro zonos ir ne euro zonos) | M | 1 mėn. 15 dienų |

Statyba | Produkcija, pastatų statybos produkcija, inžinerinių statinių statybos produkcija | M / Q[18] |

dirbančiųjų skaičius | Q | 2 mėn. |

dirbtos valandos | Q | 3 mėn. |

bruto darbo užmokestis | Q | 3 mėn. |

statybos sąnaudos, medžiagų sąnaudos, darbo sąnaudos | Q | 3 mėn. |

statybos leidimai: būstų skaičius; statybos leidimai: m² naudingo ploto | Q | 3 mėn. |

Mažmeninė prekyba | apyvarta | M | 1 mėn.[19] / 2 mėn. |

dirbančiųjų skaičius | Q | 2 mėn. |

sumažėjusi apyvarta | M | 1 mėn. / 2 mėn. |

Kitos paslaugos | Apyvarta | Q | 2 mėn. |

dirbančiųjų skaičius | Q | 2 mėn. |

parduotos produkcijos kainos | Q | 3 mėn. |

[1] KOM(2005) 97 "Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti"

[2] 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1158/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos.

[3] Pavyzdžiui, „Europos centrinio banko statistikos reikalavimai bendrajai ekonominei statistikai“, ECB, 2000 m. rugpjūčio mėn.

[4] Paslaugų produkcijos kainų rodiklių kol kas nėra Europos lygiu, nes dauguma valstybių narių paprašė ilgą laiką leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą – iki 2008 m. rugpjūčio mėn.

[5] Sąrašas pateikiamas priede.

[6] 2005 m. iš dalies pakeistu reglamentu mažesnėms valstybėms narėms suteiktas papildomas 15 dienų laikotarpis.

[7] Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programa yra tai šešerių metų trukmės programa (2008–2013). Pagrindinės jos tikslas – kurti tikslinius rodiklių rinkinius ir persvarstyti prioritetus.

[8] žr. 1.2 ir 1.5

[9] žr. 1.6

[10] Tema - Pramonė, prekyba ir paslaugos.

[11] Patikslinimas – tai pirmojo paskelbto indekso ir antrojo skaičiavimo praėjus vienam mėnesiui skirtumas. Duomenys apima laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. Pvz., pirmajame pranešime apskaičiuotas 2007 m. vasario mėn. euro zonos pramonės produkcijos augimas, palyginti su 2007 m. sausio mėn., buvo 0,6. Po mėnesio apskaičiuotas augimo lygis buvo 0,5; tai reiškia, kad augimo lygio patikslinimas – -0,1, o absoliutus patikslinimas – 0,1.

[12] Santykinis absoliutus vidutinis patikslinimas – tai bendro absoliutaus patikslinimo ir bendros absoliučių vėlesnių įverčių sumos santykis.

[13] SK“ reiškia sezoninis koregavimas; „Bendri“ reiškia bendrus duomenis.

[14] Nuo 2006 m. lapkričio mėn. statybos sektoriaus produkcijos indeksas skaičiuojamas kas mėnesį. Patikslinimai nuo 2005 m. 1-ojo ketvirčio iki 2006 m. 3-iojo ketvirčio buvo skaičiuojami remiantis ketvirtiniais duomenis, o nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. – remiantis mėnesiniais duomenimis.

[15] Vertinama tik dėl statistinių tyrimų įmonėms tenkanti našta. Kai trumpojo laikotarpio statistikai rengti naudojami administraciniai šaltiniai, atliekant vertinimą į tai neatsižvelgta, nes našta bet kuriuo atveju patiriama dėl administracinių tikslų.

[16] Pramonės sektoriuje gali būti taikomos ribos siekiant į tyrimą neįtraukti mažųjų įmonių (dažniausiai tų, kuriose dirba mažiau negu 10 asmenų), tačiau išlieka labai aukšto lygio aprėptis (virš 70–80 %). Kai veikla mažiau koncentruota, pvz.,. statybų sektoriuje, mažmeninės prekybos arba restoranų sektoriuje, visiško neįtraukimo ribos netaikomos. Mažosioms įmonėms našta mažinama įgyvendinant įvairaus dydžio imtis atsižvelgiant į apyvartą arba užimtumo duomenis.

[17] Mažesnėms valstybėms narėms terminas gali būti 15 kalendorių dienų ilgesnis.

[18] Priklausomai nuo valstybės narės dydžio.

[19] Vienas mėnuo – suvestiniams duomenims, du mėnesiai – išsamiems duomenims.