LT

Briuselis, 20.5.2008

KOM(2008) 307 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

apie linų ir kanapių sektorių

{SEC(2008) 1905}

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

apie linų ir kanapių sektorių

1. Įvadas

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymus. Ataskaitoje „pateikiamas perdirbimo pagalbos poveikis gamintojams, perdirbimo pramonei ir tekstilės pluoštų rinkai. Jame nagrinėjama galimybė pratęsti pagalbos trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui perdirbti ir papildomos pagalbos po 2007/2008 prekybos metų galiojimą, o taip pat galimybė įtraukti šią pagalbos schemą į bendrą paramos ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.“

Rengdama šią ataskaitą Komisija atsižvelgė į išorės vertinimo ataskaitą apie linų ir kanapių sektorių [1], kurios statistiniai duomenys buvo atnaujinti 2007 m. Tekste nurodytus statistinius duomenis galima rasti kartu pridedamame Komisijos tarnybų darbo dokumente.

ES linų ir kanapių sektorius

2006 m. 27 ES valstybėse narėse buvo auginama 105 025 ha linų – tai yra 20 % visų pasaulyje auginamų linų ploto. Dėl linams auginti būtinų klimato sąlygų linai auginami vidutinio klimato pakrantės regionuose šiaurės Prancūzijoje (72 %), Belgijoje (15 %) ir Nyderlanduose (4 %). Šiek tiek mažiau – Lenkijoje (2,6 %), Čekijoje (2,5 %) ir Baltijos šalyse (2,4 %).

Gamyba. Linams, kurie paprastai auginami pagrindines lauko kultūras auginančiuose ūkiuose, reikia daugiau darbo sąnaudų ir lėšų nei javams. Be to, jiems reikalinga 5–7 metų sėjomaina. Papildomą didelį pavojų gamybai kelia mirkymo procesas, kurio metu nuo nupjauto augalo laukuose atskiriamas pluoštas. Su linais susijusi žemės ūkio praktika taip pat yra sudėtingesnė, palyginti su javais.

Perdirbimas. 27 ES valstybėse narėse apie 140 perdirbimo įmonių perdirba (išbraukia) 635 589 tonas linų šiaudelių (2006 m.) į ilgą (112 914 tonų) ir trumpą pluoštą (61 775 tonos). Tai sudaro 53 % viso pasaulyje pagaminamo linų pluošto kiekio.

Naudojimas. Ilgas linų pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje. Apie 80 % ES pagaminamos produkcijos eksportuojama – daugiausia į Kiniją. Trumpas linų pluoštas naudojamas gaminant kompozicines medžiagas, tekstilę ir popierių (dėl naujo pobūdžio paklausos atsiranda naujos pardavimo rinkos). Papildomos pajamos gaunamos iš sėmenų ir spalių pardavimo.

2006 m. 27 ES valstybėse narėse buvo auginama 14 577 ha pluošto gamybai skirtų kanapių – tai apie 9 % pasaulyje auginamų kanapių ploto. Daugiausia kanapių auginama Prancūzijoje (55 %), Jungtinėje Karalystėje (11 %), Rumunijoje (10 %), Vokietijoje (8 %), Čekijoje (7 %) ir Lenkijoje (5 %).

Gamyba ir perdirbimas. Kanapės auginamos didesniuose žemdirbystės ūkiuose netoli kelių pagrindinių perdirbimo įmonių. Kanapėms nereikia jokių ypatingų agronominių ar klimatinių sąlygų. 2006 m. 86 685 tonos kanapių šiaudelių buvo perdirbta į maždaug 22 863 tonas kanapių pluošto.

Naudojimas. Kanapių pluoštas daugiausia naudojamas specialaus popieriaus pramonėje (75 %). Taip pat jis naudojamas kompozicinių ir izoliacinių medžiagų gamybos sektoriuje (naujoviška paklausa). Papildomų pajamų gaunama iš šalutinių produktų (žirgininkystės sektoriuje naudojami spaliai).

ES yra pasaulinės rinkos dalis. Kanapių ir linų pluoštui netaikomi nei importo tarifai, nei eksporto grąžinamosios išmokos. Kanapėms taikomos specialios importo taisyklės – iš dalies siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršytos leistinos tetrahidrokanabinolio (THC) normos.

2. Pokyčiai linų ir kanapių sektoriuje

2.1. Dabartinės schemos raida

Pagalbos linų ir kanapių augintojams schemos taikymas buvo pratęstas du kartus, kad jos persvarstymas sutaptų su bendru 2008 m. BŽŪP reformos patikrinimu [2]. 2000 m. Taryba nusprendė nuo 2006–2007 prekybos metų (po pereinamojo laikotarpio) nebeteikti paramos už trumpą linų ir kanapių pluoštą. Kas kartą pratęsiant šios schemos taikymą buvo pabrėžiama, kad pagalba bus teikiama tik už ilgą linų pluoštą.

Leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams teikiama pagalba pagrįsta per 22 mėnesių laikotarpį iš šiaudelių, kuriems taikoma pirkimo–pardavimo sutartis, faktiškai gautu specialaus pluošto kiekiu. Pagalbos dydis:

– už ilgą linų pluoštą:

– 160 EUR už toną nuo 2002–2003 iki 2008–2009 prekybos metų;

– 200 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;

– už trumpą linų ir kanapių pluoštą (kuriame yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių):

– 90 EUR už toną nuo 2001–2002 iki 2008–2009 prekybos metų.

Valstybėms narėms taip pat leidžiama teikti pagalbą už trumpą linų pluoštą, kuriame yra nuo 7,5 % iki 15 % priemaišų ir spalių, taip pat už kanapių pluoštą, kuriame yra nuo 7,5 % iki 25 % priemaišų.

Perdirbimo pagalba teikiama laikantis didžiausio garantuojamo kiekio (DGK) – 80 878 tonų ilgam linų pluoštui ir 147 265 tonų trumpam linų ir kanapių pluoštui – per vienerius prekybos metus. Šie kiekiai paskirstomi valstybėms narėms nacionaliniais garantuojamais kiekiais (NGK). Dalį ilgo linų pluošto kvotos galima perkelti į trumpo linų pluošto kvotą (ir atvirkščiai), taikant ekvivalentiškumo koeficientą, kuris užtikrina, kad tokia operacija nepakeistų biudžeto.

Siekiant paremti tradicinę ilgo linų pluošto gamybą tam tikrose Nyderlandų, Belgijos ir Prancūzijos vietovėse, leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams iki 2008–2009 m. teikiama papildoma pereinamojo laikotarpio perdirbimo pagalba.

Šiuo metu 27 ES valstybėms narėms perdirbimo pagalbai skirtos lėšos sudaro apie 21 mln. EUR Nors taikant šią schemą buvo užtikrintas stabilus biudžeto augimas ir buvo išvengta 10-ąjame dešimtmetyje pasitaikydavusių spekuliacinių veiksmų, jos administraciniai ir priežiūros reikalavimai yra pakankamai sudėtingi [3] ir galėtų būti supaprastinti.

Be to, dalis anksčiau linų ir kanapių augintojams skirtos paramos buvo atsieta ir įtraukta į bendrosios išmokos schemą. Susieta pagalba teikiama ūkininkams už elitines arba sertifikuotas linų ar kanapių sėklas [4].

2.2. Linai. Perdirbimo pramonė ir rinkos tendencijos

Europos Sąjungoje pastebimas ilgalaikis linų šiaudelių gamybos augimas (1–9 pav.). 27 ES valstybėse narėse veiklą tebevykdo apie 140 perdirbimo įmonių. Nors bendra ilgo linų pluošto perdirbimo apyvarta yra apie 235 mln. EUR, o trumpo linų pluošto perdirbimo apyvarta – apie 32 mln. EUR (2005 m.), vidutinis perdirbimo įmonių dydis tebėra nedidelis, išskyrus kelis Prancūzijos perdirbėjus. Dauguma perdirbėjų, kurių dalis yra kooperatyvai, yra glaudžiai susiję su vietos ūkiu ir parastai yra labai specializuoti, o kartais priklauso tiekėjų (sėklų gamybos, linų auginimo) arba vartotojų tinklui (antrinio perdirbimo).

Tolesnis linų pluošto perdirbimas daugiausia atliekamas už ES ribų. 2006 m. daugiau kaip 80 % Europos ilgo linų pluošto, kuris daugiausia naudojamas tekstilės pramonėje, buvo eksportuota – iš jo 82 % eksportuota į Kiniją. Be to, eksportuojama beveik 40 % trumpo linų pluošto, iš jo 91 % – į Kiniją. Dėl didelės ir greitos Kinijos verpimo pramonės plėtros ES – didžiausios pasaulyje linų pluošto gamintojos – pluoštas buvo labai paklausus. 1999–2006 m. eksportas į Kiniją padidėjo beveik tris kartus.

Nepaisant šios didelės eksporto paklausos ilgo linų pluošto kaina sumažėjo nuo 2 340 EUR už toną 2000–2001 iki 1 511 EUR už toną 2006–2007 prekybos metais. Šią tendenciją daugiausia lėmė spartus euro vertės augimas JAV dolerio atžvilgiu: skaičiuojant doleriais, ilgo pluošto kainos nuo 2001 iki 2006 m. sumažėjo tik 10 %.

Trumpas linų pluoštas yra ilgo linų pluošto gamybos šalutinis produktas. Todėl tik kelios ES perdirbimo įmonės užsiima pirminiu linų „techninio pluošto“ perdirbimu. Tačiau užimtumas antrinio trumpo linų pluošto perdirbimo sektoriuje ir bendrovėse, kurios prekiauja šalutiniais produktais, yra didelis.

2005 m. techninėms reikmėms buvo panaudota 38 % trumpo linų pluošto produkcijos (1999 m. – tik 9 %). Vis daugiau trumpo linų pluošto naudojama tekstilės pramonėje (30 %) – daugiausia Kinijoje. Popieriaus pramonei tenkanti produkcijos pardavimo rinkos dalis sumažėjo nuo 45 % iki 32 %, šiek tiek sumažėjo ir šioje pramonėje naudojamo linų pluošto kiekis. Nors linų pluoštui tenka šiek tiek konkuruoti su medienos ir kitos rūšies natūraliu pluoštu, popieriaus pramonė tebėra patraukli produkcijos pardavimo rinka, nes jai gali būti tiekiamas didelis produkcijos kiekis ir nebūtina aukšta kokybė.

Atsirado ne tik daugiau trumpo linų pluošto techninio naudojimo būdų, bet ir padidėjo šioms reikmėms sunaudojamo trumpo linų pluošto kiekis. Kompozicinių medžiagų gamyba automobilių pramonei yra pažangiausia nauja rinka – joje sunaudojama 18 300 tonų pluošto (27 % viso trumpo linų pluošto kiekio). Tačiau ši rinka tebėra priklausoma nuo pakaitalų kainų ir galimybės garantuoti nuolatinį pluošto tiekimą.

Trumpo linų pluošto, kuris paprastai yra ilgo linų pluošto gamybos šalutinis produktas, kainos labai skiriasi ir svyruoja nuo maždaug 300 EUR už toną specialaus popieriaus pramonei skirto pluošto, 350–650 EUR už toną tekstilei skirto pluošto iki 500–600 EUR už toną kompozicinių medžiagų gamybai skirto pluošto (2005 m.).

2.3. Kanapės. Perdirbimo pramonė ir rinkos tendencijos

Remiantis bendru darbo dokumentu, kanapių plotas sumažėjo – jis nesiekia 15 000 ha, tačiau šiaudelių gamyba išlieka ganėtinai stabili. Pagrindiniai kanapių šiaudelių brukimo pajėgumai sutelkti maždaug dešimtyje Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos (medžio ir linų pluoštas izoliacinėms medžiagoms gaminti) ir Čekijos (pluoštas popieriaus pramonei) vietų. 2006 m. šios įmonės perdirbo 86 685 tonas kanapių šiaudelių į 22 865 tonas pluošto, kurio apie 75 % sunaudojama popieriaus pramonėje. Ši tradicinė rinka yra brandi ir atrodo, kad ilgainiui bus gana stabili.

Kompozicinių medžiagų (20 %) ir izoliacinių medžiagų (5 %) rinka auga. Kanapių pluoštas yra kokybiškai pranašesnis už stiklo pluoštą, tačiau jo gamyba nėra pakankamai didelė ar stabili, kad šis pluoštas būtų pradėtas plačiai naudoti šiame sektoriuje. Naujoms reikmėms naudojami kanapių spaliai (kosmetikos, daug omega riebiųjų rūgščių turinčio aliejaus gamyba) ir visas augalas (betono, biomasės gamyba), tačiau tokie panaudojimo būdai nėra labai išvystyti. Dažnai nėra pakankamai konkurencingi ir šiuo metu tebėra priklausomi nuo valstybės paramos.

Specialaus popieriaus pramonėje naudojamo pluošto kainos (2006–2007 m. vidutiniškai 360 EUR už toną) ir techninėms reikmėms naudojamo pluošto kainos (500 EUR už toną pluoštą neaustinėms medžiagoms gaminti ir 600 EUR už toną pluošto plastiko junginiams gaminti) labai skiriasi. Ilgainiui didelį poveikį specialaus popieriaus rinkai gali padaryti medžio pluošto, kuris yra tris ar net keturis kartus pigesnis, konkurencija.

2.4. Linų ir kanapių sektorių poveikis aplinkai

Dėl linų ir kanapių kultūrų poveikio aplinkai: vertinimo tyrime pabrėžiama, kad auginant linų ir kanapių kultūras naudojama daug mažiau sintetinių trąšų ir pesticidų, nei auginant kitus pasėlius. Be to, linų ir kanapių kultūros daro teigiamą poveikį žemės ūkio ekosistemų ir kraštovaizdžio įvairovei. Linų ir kiek mažiau kanapių kultūros yra auginamos vienose iš intensyviausiai žemės ūkyje naudojamų ES vietovių, kuriose šiuo metu labiau linkstama taikyti supaprastintą sėjomainą (naudojama daugiau cheminių medžiagų, kai linai ir kanapės pakeičiami javais). Taigi pluoštiniai augalai leidžia žemei „pailsėti“, o tai yra naudinga dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.

3. Perdirbimo pagalbos vertinimas

3.1. Pagalbos ilgo linų pluošto perdirbimui poveikis

3.1.1. Poveikis gamintojams

Perdirbėjai turi užtikrinti nuolatinį linų šiaudelių tiekimą tokia kaina, kuri užtikrintų konkurencingą bendrąjį pelną iš linų, palyginti su kitais pasėliais. Nors pelnas iš linų auginimo paprastai yra didelis, dėl neseniai pakilusių javų kainų santykinis linų auginimo konkurencingumas sumažėjo. 2007 m. bendrasis pelnas iš javų viršijo bendrąjį pelną iš linų, ir dauguma perdirbėjų negalėjo kompensuoti nuostolių aukštesnėmis šiaudelių kainomis. Be to, kadangi auginant linus reikia didesnių darbo sąnaudų, auginimo procesas yra sudėtingesnis, būtinos investicijos, o oro sąlygos yra svarbesnės nei auginant javus, ūkininkai (ypač tradicinių regionų ūkininkai) gali atsisakyti šio pasėlio auginimo ir supaprastinti auginimo sistemą – net jei bendrasis pelnas būtų toks pat kaip javų auginimo pelnas.

3.1.2. Papildomos pereinamojo laikotarpio pagalbos tradicinėms vietovėms poveikis

Sprendimas ilgo linų pluošto perdirbėjams už tam tikrose Nyderlandų, Belgijos ir Prancūzijos vietovėse auginamus linus teikti papildomą pereinamojo laikotarpio pagalbą matyt buvo priimtas siekiant kompensuoti sumažėjusį paramos lygį – pagal schemą, galiojusią iki 2000 m., jis buvo didesnis. Iš pradžių tokia pagalba buvo numatyta iki 2005–2006 m., tačiau vėliau pratęsta siekiant suteikti galimybę ūkio struktūroms laipsniškai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.

Vertinimo tyrime daroma išvada, kad papildoma 120 EUR už hektarą pagalba tradiciniams auginimo regionams Nyderlanduose ir Belgijoje labai padėjo išlaikyti auginimą šiose vietovėse. Remiantis vertinimo tyrimu, panaikinus šią papildomą pagalbą, šiuose regionuose linų plotai labai smarkiai sumažėtų arba išnyktų. Kita vertus, tyrime teigiama, kad papildomos pagalbos tam tikroms Prancūzijos ir Belgijos sritims (50 EUR už hektarą), poveikis yra nedidelis. Jei ši papildoma pagalba būtų panaikinta (paliekant įprastą pagalbą), tai netrukdytų ir toliau auginti linus.

3.1.3. Poveikis perdirbėjams ir užimtumui

Linų perdirbimo pramonė vis labiau priklauso nuo Kinijos paklausos. Nors mažėjančias linų pluošto kainas (daugiausia dėl euro vertės augimo JAV dolerio atžvilgiu) iš dalies kompensavo padidėjusi apimtis, rinkoje jaučiamas didelis spaudimas, kurį iš dalies lėmė mažėjantis Kinijos tekstilės pramonės pelnas.

Remiantis perdirbimo pramonės atstovų pateiktais duomenimis, vertinimo tyrime apskaičiuota, kad nuo 2002–2005 m. daugumai (didelių) Prancūzijos ir Belgijos perdirbėjų tekusi pagalba sudarė apie 35 % bendrojo pelno ir kad panaikinus pagalbą reikėtų imtis restruktūrizavimo ir reorganizavimo priemonių. Tačiau daugeliui mažų įmonių skiriama pagalba viršija jų bendrąjį pelną. Nors vertintojų nuomone, neteikiant pagalbos apie pusė šių perdirbimo įmonių gali išnykti, restruktūrizavimas sudarytų galimybę sujungti šiuos pajėgumus.

Vietos mastu tai galėtų turėti didelės neigiamos įtakos užimtumui. Teikiama pagalba padėjo išlaikyti veiklos ir užimtumo lygmenį tradicinėse auginimo vietose (šiaurės Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose) ir sudarė sąlygas susiformuoti naujoms pramonės šakoms kitose vietovėse, įskaitant naująsias valstybes nares (Lenkiją ir Čekiją). Vertinimo tyrime nurodyta, kad iš daugiau kaip 4 050 visos darbo dienos ekvivalentų (VDDE) per trumpą laiką gali būti prarasta apie 2 000 VDDE, jei nebus teikiama speciali Bendrijos pagalba už pluoštinius augalus – visų pirma todėl, kad šios darbo vietos paprastai yra kaimo vietovėse, kur daugiausia žmonių dirba žemės ūkyje ir perdirbimo pramonėje.

Perdirbimo pagalbos teikimas pirminiams perdirbėjams nedaro didelio poveikio Europos vartotojų pramonės sektorių (verpimo, drabužių ir pan.), kurie per praėjusį dešimtmetį buvo perkelti į pietryčių Aziją, pelningumui.

Lentelė. Apskaičiuotas užimtumas linų ir kanapių sektoriuje (perskaičiuotas VDDE)

| Linai ir kanapės |

Žemės ūkis | 850 |

Pirminis perdirbimas | 2 000 |

Išorės medžiagų pirminis perdirbimas | 200 |

Antrinis perdirbimas | > 1 000 |

IŠ VISO | > 4 050 |

Šaltinis: AND International |

3.2. Pagalbos už trumpą pluoštą poveikis

Tik trumpo linų pluošto gamybai skirti plotai yra nedideli. Kadangi pagrindinės jį gaminančios valstybės narės (Prancūzija ir Belgija) didelę dalį trumpo pluošto kvotų iškeitė į ilgo linų pluošto kvotas, analizuojant pagalbos už trumpą linų pluoštą poveikį reikia įvertinti ir ilgam pluoštui skirtos pagalbos poveikį. Šiuo metu veiklą vykdo tik keli specializuoti pirminiai trumpo linų pluošto perdirbėjai, todėl pagalbos panaikinimas tiesiogiai paveiktų tik kelis smulkiuosius specializuotus perdirbėjus.

Nuo 1999 m. trumpo linų pluošto naudojimas padidėjo tik šiek tiek. Be tradicinės specialaus popieriaus rinkos, gerokai išaugo tik trumpo linų pluošto naudojimas automobilių pramonėje kompozicinėms medžiagoms gaminti.

Lyginant bendrąjį pelną iš kanapių auginimo su bendruoju pelnu iš kitų pasėlių auginimo matyti, kad be pagalbos už trumpą pluoštą pelnas būtų mažesnis, ypač atsižvelgiant į tai, kad auginant kanapes reikia daugiau darbo sąnaudų nei auginant kitus pasėlius. Dėl to gali šiek tiek mažėti auginamų kanapių plotai.

Tačiau pagrindinė kanapių pluošto rinka – specializuota popieriaus pramonė – yra stabili. 2001 m. ši pramonės šaka padėjo kompensuoti pagalbos sumažėjimą – buvo padidintos už pluoštą mokamos kainos. Nors dar nėra aišku, ar galima tikėtis panašaus didėjimo panaikinus pagalbą, daugiausia popieriaus pramonei gaminantys kanapių perdirbėjai yra ekonomiškai perspektyvūs (net jei nebūtų teikiama perdirbimo pagalba). Tačiau, kadangi kai kurių perdirbėjų finansinė padėtis yra prasta, pagalbos panaikinimas gali paveikti jų veiklos tęstinumą.

Dėl perdirbėjų, kurių veikla daugiausia susijusi su naujais pluošto naudojimo pramonės reikmėms būdais, tai panaikinus pagalbą kiltų grėsmė jų plėtros galimybėms ir išlikimui rinkoje. Vertinimo tyrimas rodo, kad didžioji jų pelno dalis tebepriklauso nuo valstybės paramos.

4. Spręstini klausimai

Vykdant 2003 m. reformą buvo tęsiamas perėjimas nuo paramos produktui prie paramos gamintojui, pasitelkiant atsietos bendrosios išmokos schemą. Tai buvo daroma siekiant skatinti konkurencingumą bei orientavimąsi į rinkos poreikius ir kartu didinti išmokų pervedimo veiksmingumą. Atliekant BŽŪP reformos patikrinimą siekiama atsakyti į klausimą dėl tolesnio susietos paramos tinkamumo, nors šiuo metu ir orientuojamasi į visišką paramos atsiejimą.

Tarybos sprendimu papildoma perdirbimo pagalba tradicinėse vietovėse linus auginantiems perdirbėjams buvo patvirtinta kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, ir ji turėtų būti panaikinta. Pagalba paskatino šių regionų (visų pirma, Belgijos ir Nyderlandų) linų auginimo konkurencingumą, tačiau nuo 2009–2010 prekybos metų jos taikymas turėtų būti nutrauktas, nes tai yra pereinamojo laikotarpio pagalba (ji skirta padėti sektoriui laipsniškai prisitaikyti) ir taikoma tik trijose valstybėse narėse.

Laikinosios pagalbos už trumpo linų ir kanapių pluošto perdirbimą tikslas – skatinti naujų (pramoninių) produktų kūrimą ir potencialių pardavimo rinkų plėtrą. Atsižvelgiant į minėtą analizę, reikėtų užduoti klausimą, ar daugelį metų teikiama parama už trumpą pluoštą pasiekė šį tikslą. 2000 m. Taryba nusprendė palaipsniui nutraukti pagalbos už trumpą pluoštą teikimą. Jos teikimas pratęstas dar trejiems prekybos metams – daugiausia todėl, kad norėta ją įvertinti per BŽŪP reformos patikrinimą. Pagal kaimo plėtros arba mokslinių tyrimų programas projektams teikiama parama padėtų mažesnėmis išlaidomis skatinti grąžinamajam perdirbimui tinkamų konkurencingų produktų kūrimą. Remiantis šiais pokyčiais ir svarstymais, specialiosios pagalbos už trumpo pluošto perdirbimą teikimas turėtų būti nutrauktas nuo 2009–2010 prekybos metų.

Tolesnis pagalbos už ilgo linų pluošto perdirbimą teikimas galėtų padėti išlaikyti užimtumą ir ekonominę veiklą gamybos regionuose. Tačiau tolesnis perdirbimo pagalbos teikimas neatitinka 2003 m. BŽŪP reformos principų. Be to, nors ir būtų teikiama ši speciali pagalba, dėl nemažėjančių aukštų javų kainų tikriausiai sumažėtų gamybos apimtys, nauda aplinkai bei užimtumas, todėl pagalbos veiksmingumas būtų abejotinas.

Taigi geriausias sprendimas būtų visiškai atsieti pagalbą ir integruoti ją į bendrosios išmokos schemą [5]. Perdirbimo pagalbos lėšos būtų integruotos į šią schemą atsiejant pagalbą – kaip ir tuo atveju, kai į bendrosios išmokos schemą integruota parama kanapių ir linų augintojams. Pasirinkus tokį variantą atsirastų galimybė gerokai supaprastinti gana sudėtingą dabartinę tvarką.

Pagalbos atsiejimas suteikia gamintojams daugiau galimybių rinktis. Ūkininkai tęs gamybą, jei ji bus pelninga, o prireikus pritaikys ją rinkos poreikiams arba gamins kitus produktus. Tačiau bet kuriuo atveju jie privalės užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę, kaip nustatyta kompleksinio paramos susiejimo taisyklėse. Apskritai, atsiejus pagalbą, ūkininkų padėtis išliks tokia pat gera kaip anksčiau, o dėl gamybos lankstumo ir orientavimosi į rinkos poreikius – gal net pagerės.

Atsižvelgiant į bendrąjį pelną iš kitų pasėlių, didesnes linų auginimo sąnaudas ir pavojus, prognozuojama, kad auginamų linų plotas mažės. Dėl perdirbimo pagalbos panaikinimo didelių problemų iškiltų pirmiausia smulkiesiems perdirbėjams, ypač tradiciniuose auginimo regionuose. Todėl būtų tikslinga laipsniškai nutraukti pagalbos už ilgo linų pluošto perdirbimą teikimą ir numatyti galimybę taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį – tai padėtų restruktūrizuoti ir modernizuoti šį sektorių.

[1] http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/lin/index_fr.htm.

[2] Komisijos komunikatas Tarybai ir Parlamentui „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui”, 2007 m. lapkričio 20 d. KOM(2007) 722.

[3] Žr. darbo dokumento 10 pav. Perdirbimo pagalbos linų ir kanapių pluoštui administracinių išlaidų vertinimas.

[4] 28,38 EUR už 100 kg pluoštinių linų sėklų, 22,46 EUR už 100 kg linų sėmenų ir 20,53 EUR už 100 kg kanapių sėklų.

[5] Žr. pasiūlymo dėl BŽŪP reformos patikrinimo poveikio vertinimą.

--------------------------------------------------