[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.2.2008

KOM(2008) 115 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendroji Europos pozicija dėl nepriklausomų turto fondų

TURINYS

I. Įvadas 3

II. NTF investicijos. Pagrindiniai klausimai ir atsakymai į juos 4

2.1. Aplinkybės. Greita NTF plėtra tarptautinėje finansų sistemoje 4

2.2. Su NTF investicijomis susiję klausimai 4

2.3. Tarptautinės diskusijos dėl NTF – pradedama ieškoti bendrų principų 5

III. NTF investicijų programos gerinimas 6

3.1. NTF investicijoms taikomos tarptautinės taisyklės ir Europos teisės aktai 6

3.2. Bendroji pozicija 7

IV. Žingsnis į priekį. ES politikos su NTF susijusiais klausimais principai 8

4.1. Bendrosios ES pozicijos dėl NTF galimybės 8

4.2. Bendrosios ES pozicijos dėl NTF laikymo investuotojais principai 8

4.3. Pasitikėjimo NTF veikla stiprinimas. Europos parama kuriant finansuojančių šalių ir NTF elgesio kodeksą 9

V. Išvados 11

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendroji Europos pozicija dėl nepriklausomų turto fondų(Tekstas svarbus EEE)

I. Įvadas

Nepriklausomi turto fondai paprastai apibūdinami kaip valstybei priklausančios investicinės priemonės, kuriomis valdomas diversifikuotas nacionalinio ir tarptautinio finansinio turto portfelis. NTF pradžia siejama su 6-uoju XX a. dešimtmečiu, kai kai kurios daugiausia prekių eksportuojančios šalys, ypač turinčios daug naftos, ėmė ieškoti būdo investuoti lėšas, gautas iš turto užsienio valiuta. Jau daugiau kaip 50 metų veikiantys fondai per paskutinį dešimtmetį ėmė sparčiai plėstis ir tapo labai svarbiu investicijų šaltiniu. Šie fondai gali pasiūlyti investicijų šaltinį ir jų likvidumą sudėtingu metu. Vis dėlto šios investicinės priemonės priklauso valstybei, todėl gali kilti susirūpinimas, ar šios investicijos netrukdys rinkos ekonomikai normaliai veikti. Visuotinai manoma, kad NTF dydis bei skaičius ir toliau greitai augs. Dėl tokio greito augimo daugėja ir jų teikiamų galimybių, ir susirūpinimo dėl jų.

Todėl nekeista, kad NTF augimas atkreipė kai kurių išsivysčiusios ekonomikos šalių dėmesį ir paskatino diskusijas tarptautiniuose forumuose. Kelios Europos Sąjungos šalys svarsto, ar reikėtų imtis politinių priemonių.

Atvirumo investicijoms ir laisvo kapitalo judėjimo įsipareigojimas jau seniai yra pagrindinis ES principas ir sėkmės garantas vis labiau globalizuotoje tarptautinėje sistemoje. Europos Sąjungai, kuri pirmauja pagal prekybą pasaulyje ir pagal tiek į ES patenkančias tiesiogines užsienio investicijas, tiek jos pačios tiesiogines užsienio investicijas, atvira pasaulio ekonomikos sistema yra ypač naudinga. ES įsipareigojusi užtikrinti, kad jos rinkos išliktų atviros investicijoms[1].

Dėl teisėtų Europos piliečių ir rinkos dalyvių interesų bei patiems NTF naudingo tikrumo ši sritis turi būti skaidresnė, geriau nuspėjama ir labiau suderinta. ES, kaip pasaulio lyderė, turi ir gebėjimų, ir stimulą skatinti imtis bendrų veiksmų sunkumus, kylantiems dėl NTF, spręsti bei ryžtingai dalyvauti diskusijose pasaulio ekonomikos forumuose. Šią bendrąją poziciją reikėtų laikyti valstybių narių išskirtinių teisių naudoti nacionalinę teisę laikantis EB sutarties papildymu.

Komunikate nagrinėjami su NTF susiję klausimai, juos priskiriant atskirai tarptautinių investicijų kategorijai. Komunikate nurodoma, kaip bendrąja pozicija galima nustatyti tinkamą pusiausvyrą, įveikiant su NTF susijusius sunkumus ir išsaugant bendrą atviros investicijoms aplinkos naudą.

II. NTF investicijos. Pagrindiniai klausimai ir atsakymai į juos

2.1. Aplinkybės. Greita NTF plėtra tarptautinėje finansų sistemoje

Per paskutinįjį dešimtmetį NTF sparčiai augo. Iš pradžių jie veikė tik nedaugelyje šalių. Dabar NTF priklauso daugiau nei 30 šalių[2], kuriose nuo 2000 m. įkurta 20 naujų NTF. Dėl nuolatinio naftos gamybos pertekliaus ir augančios Azijos ekonomikos atsargos stipriai viršijo jų poreikį valdant valiutos keitimo kursą. Dalis tokių atsargų buvo nukreipta į NTF. NTF valdomo turto vertė yra apie 1,5–2,5 trilijonų USD ir lygi maždaug pusei oficialių pasaulio fondų turimų atsargų arba visų rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo įmonių bendram turtui. Tad NTF priklauso nedidelė, bet svarbi pasaulio kapitalo rinkos kapitalizacijos dalis – 50 trilijonų USD. Net jeigu ateityje NTF padėtis keisis, aišku, kad jie ir toliau augs[3].

Pagrindinis skirtumas tarp NTF ir kitų investicinių priemonių – NTF lėšas gauna iš valstybės. Apskritai NTF lėšos teikiamos iš sukauptų užsienio valiutos atsargų juos finansuojančiose šalyse, bet tos atsargos valdomos atskirai nuo oficialiųjų atsargų. Paprastai NTF turi diversifikuotą investavimo strategiją, kai siekiant didesnės grąžos leidžiama didesnė rizika. NTF portfelį sudaro įvairesnių rūšių finansinis kapitalas, įskaitant pastoviųjų pajamų vertybinius popierius, taip pat nuosavybės vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir alternatyvias investicijas.

2.2. Su NTF investicijomis susiję klausimai

NTF investicijos suteikia galimybių jas gaunančių šalių ekonomikai

Nors didelė NTF vykdomų investicijų dalis skirta juos finansuojančių šalių vietos ekonomikai, šie fondai veikia tarptautiniu lygiu. Tokiu būdu jie padeda veikti pasaulio kapitalo rinkoms ir teikia lėšų pasaulinėms investicijoms. NTF paprastai būdinga ilgesnio laikotarpio strateginė perspektyva taip pat gali padėti išlaikyti tarptautinės finansų sistemos stabilumą.

Dabartinė finansinė situacija padėjo pabrėžti galimą NTF, kaip stabilizuojančios jėgos, naudą. Dėl problemų kredito rinkose nuo 2007 m. vidurio sumažėjo likvidumo galimybė kai kuriose svarbiausiose finansinėse rinkose ir padidėjo spaudimas finansinėms institucijoms dėl kapitalo bazės. Kai kurios tokios institucijos pradinį kapitalą padidino padedamos NTF investicijų. Taigi NTF padėjo sustiprinti pasaulinę bankų sistemą ir sugrąžinti pasitikėjimą pačia tarptautine finansų sistema.

Kita su NTF siejama galima nauda, kuri ypač svarbi ES, yra susijusi su euru. Atsižvelgiant į investicijų įvairovės tendenciją, NTF investicijomis būtų galima sustiprinti tarptautinę euro įtaką vidutinės trukmės laikotarpiu. Užsienio valiutos atsargų tikslas yra likvidus ir saugus turtas, išreikštas valiuta, kurią būtų galima su nedidelėmis išlaidomis konvertuoti į užsienio valiutą. Tai palankiau daryti su JAV doleriu. NTF turi daugiau laisvės rinkdamiesi, kur investuoti. Tai gali reikšti didesnę nei dabartinėse atsargose kapitalo dalį eurais. Nors didesnis euro naudojimas tarptautiniu lygiu tikrai duotų naudos, staigus NTF posūkis į Europos valiutą sukeltų nepageidaujamą didėjantį spaudimą, todėl to reikia išvengti.

NTF investicijos taip pat kelia susirūpinimą

Nepaisant pripažįstamos NTF investicijų naudos, investicijas gaunančios šalys bei ES iškėlė kelis nerimą keliančius klausimus. Makroekonominiu lygiu NTF augimas rodo didelį pasaulio ekonomikos einamosios sąskaitos disbalansą, atsiradusį kai kuriose šalyse dėl pertekliaus, susijusio su valiutų operacijomis. NTF investicijoms skirtų atsargų kaupimas neturėtų tapti savitiksliu. NTF savininkai privalo parodyti, kad jie nestabdo savo valiutų kurso kilimo, kad NTF sukauptų daugiau užsienio turto.

Kitas klausimas dėl NTF investicijų į kapitalą susijęs su nepakankamai aiškiu kai kurių NTF veikimo būdu ir galimybe juos panaudoti kaip priemonę strateginei kontrolei įgyti. Šis klausimas juos išskiria iš visų kitų investicinių fondų. Tiksliau, nerimaujama, kad nepaisant pradinio tikslo NTF investicijos tam tikruose sektoriuose gali būti panaudotos ne grąžai kuo labiau padidinti, bet kitiems tikslams. Pavyzdžiui, investiciniai tikslai gali būti labiau susiję su siekiu gauti technologiją ir patirtį, kuri naudinga siekiant nacionalinių strateginių interesų, nei su įprastais komerciniais interesais kurti naujus produktus ar plėstis į naują rinką. Be to, kontroliuojančios bendrovės gali daryti įtaką įmonių, veikiančių su strateginiu interesu susijusioje srityje ar valdančių finansuojančioms šalims svarbius tiekimo kanalus, sprendimams. Apibendrinant NTF savininkų politinis interesas gali turėti įtakos verslo ir investiciniams sprendimams. Nors dažniausiai NTF investuoja į akcijų portfelius ir neįsigyja kontrolinio akcijų paketo bei nesiekia oficialaus vaidmens priimant sprendimus įmonėse, išsakytas susirūpinimas dėl NTF galimybės siekti įsigyti įmonių kontrolinį akcijų paketą. Kai kurie NTF savininkai, atsižvelgdami į svarstymus dėl nacionalinio saugumo, paprašė užtikrinti aiškumą ir tikrumą investicijų srityje, nurodant, kokios investicijos galimos ir kokiose srityse NTF veikla gali būti ribojama.

2.3. Tarptautinės diskusijos dėl NTF – pradedama ieškoti bendrų principų

NTF investicijos nėra tik Europai svarbus klausimas. Dėl savo pobūdžio jos glaudžiai susijusios su tarptautiniu interesu. NTF vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje yra pagrindinė NTF savininkų ir investicijas gaunančių šalių diskusijų tema.

Šios šalys pabrėžė, kad NTF investiciniai sprendimai privalo būti pagrįsti griežtai ekonominiais tikslais ir kad NTF konkurencija su privataus sektoriaus investuotojais turi būti sąžininga. Dėl šios priežasties investicijas gaunančios šalys prašo NTF siekti didesnio veiklos skaidrumo. Tai taikoma tokiems klausimams, kaip antai informacijos apie valdomo turto vertę pateikimo standartai, investicijų tikslai ir strategija, portfelio sudėties nustatymas, rizikos valdymo sistemos ir vidaus kontrolė. Didesnis skaidrumas svarbus ir užtikrinant, kad NTF būtų įtraukti stebint viso pasaulio finansų rinkas. Be to, investicijas gaunančios šalys pakvietė sukurti tinkamą NTF valdymo struktūrą, kaip antai užtikrinti aiškų finansuojančių vyriausybių ir NTF vadovų teisių ir atsakomybės atskyrimą bei veiksmingą investicinių sprendimų patikros ir pusiausvyros sistemą. Investicijas gaunančios šalys pritarė, kad bet kokį NTF investicijų varžymą būtina pagrįsti objektyviu faktų įvertinimu pagal nustatytą taisyklių ir procedūrų sistemą.

Kai kurios paramą gaunančios šalys jau pradėjo tikrinti NTF investicijas arba pareiškė apie savo ketinimą tai daryti, kad apsaugotų savo teisėtus nacionalinius interesus. JAV pataisė savo teisės aktus dėl tam tikrų pervedimų, susijusių su užsienio vyriausybės priežiūra ir turinčių įtakos nacionaliniam saugumui, tikrinimų. JAV pabrėžė lėšas finansuojančių ir investicijas gaunančių šalių atsakomybę bei nurodė principus, kurių turėtų laikytis investuotojai. 2007 m. spalio mėn. G7 finansų ministrai pakvietė didžiąsias daugiašales organizacijas, kaip antai TVF ir EBPO, apsvarstyti NTF vaidmenį ir mechanizmus, kuriais būtų galima išspręsti dėl šių fondų kylančius sunkumus.

TVF, bendradarbiaudama su NTF savininkais, dabar rengia NTF elgesio kodeksą. Šiame kodekse turėtų būti nustatyta valdymo ir (arba) institucinė struktūra, rizikos valdymas, skaidrumas ir (arba) informacijos atskleidimas bei atskaitingumas. Kai kurie NTF savininkai atkreipė dėmesį į išreikštą susirūpinimą ir parėmė elgesio kodekso ar gerosios patirties idėją. 2007 m. lapkričio mėn. įvyko TVF nepriklausomo turto ir atsargų valdytojų apskritojo stalo diskusija, kurioje daugiausia dėmesio skirta NTF skaidrumo klausimams. TVF šiuo metu vykdo apklausą dėl esamos NTF praktikos ir parengs dokumentą apie gerąją patirtį. EBPO taip pat ėmėsi veiksmų investicijas gaunančiose šalyse, kad nustatytų NTF investicijų programų gerosios patirties atvejus, kurie grindžiami nediskriminavimo, skaidrumo, nuspėjamumo ir atskaitingumo principais.

III. NTF investicijų programos gerinimas

3.1. NTF investicijoms taikomos tarptautinės taisyklės ir Europos teisės aktai

Ryžtingas siekis pagerinti NTF valdymą nereiškia, kad šiuo metu NTF veikia nesaistomi jokių teisinių normų. Europoje ES ir valstybių narių lygiu taikomas visapusiškas reglamentavimo režimas, skirtas reguliuoti užsienio investuotojų įsisteigimą ir jų veiksmus – jo NTF privalo laikytis taip pat kaip ir bet kuris kitas užsienio investuotojas. Investavę į Europos turtą, NTF turi laikytis tų pačių ES bei nacionalinių, ekonominių ir socialinių teisės aktų, kurie taikomi bet kuriems kitiems investuotojams.

Tarptautinė teisinė sistema sukurta ne iki galo, bet PPO ir EBPO taisyklėse, dvišaliuose ir sektoriniuose susitarimuose nurodomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriais apibrėžti galimi ES veiksmai.

EB ir jos valstybės narės turi laikytis šių įsipareigojimų, spręsdamos dėl NTF investicijoms taikomų priemonių, kaip ir dėl priemonių bet kokioms kitoms investicijoms. Be to, ir PPO, ir EB dvišaliuose susitarimuose numatomos išimtys dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, kuriose leidžiama imtis priemonių tik dėl su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių.

Dėl ES teisinės sistemos , NTF investicijoms ES taikomos tos pačios taisyklės ir jos taip pat kontroliuojamos kaip bet kuris kitas užsienio ar vidaus investavimo būdas, kuriam galioja EB sutarties 56 straipsnyje nustatyti laisvo kapitalo judėjimo valstybėse narėse bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių principai.

Laisvas kapitalo judėjimas nėra absoliutus. Jį, pagrindinį EB sutarties principą, pagal šios sutarties 57 straipsnio 2 dalį Europos lygmeniu galima reguliuoti dviem būdais. Pirma, Bendrija gali kvalifikuota balsų dauguma nustatyti su tiesioginėmis investicijomis susijusias priemones dėl kapitalo judėjimo iš trečiųjų šalių. Antra, neatmestina galimybė, kad Komisija vienbalsiu sprendimu gali įvesti priemones, kuriomis tiesioginės investicijos apribojamos.

Susijungimų reglamente valstybėms narėms leidžiama imtis atitinkamų priemonių, siekiant apsaugoti kitus – ne konkurencijos – teisėtus interesus. Tokios priemonės privalo būti reikalingos, nediskriminuojančios ir proporcingos bei suderinamos su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis. Teisėtais interesais laikomas visuomenės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir priežiūros taisyklės, o kiti interesai gali būti laikomi teisėtais tam tikrais atvejais, kiekvienąkart pranešus apie tai Komisijai.

Nacionalinės teisės aktuose valstybės narės yra nustačiusios nacionalines priemones, kurias gali taikyti NTF investicijoms ar kitiems investuotojams kontroliuoti ir prižiūrėti; jos taip pat gali nustatyti naujas priemones, skirtas specialiems poreikiams, jei tokių atsiranda, patenkinti, jeigu šios priemonės suderinamos su EB sutartimi, proporcingos ir nediskriminuojančios bei nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

Europos Teisingumo Teismas pateikė tolesnes gaires, kaip valstybės narės laikydamosi EB sutarties gali naudoti nacionalines priemones, ir pabrėžė, kad EB sutartimi draudžiamų kliūčių[4] negalima pateisinti vien ekonominiais sumetimais. Teismas taip pat nurodė kriterijų, kuriuo galima nustatyti leidimų sistemų proporcingumą: jomis turi būti siekiama apsaugoti teisėtą visuotinį interesą ir numatyti griežtus laiko, per kurį galima pareikšti prieštaravimą, apribojimus; sistemose numatytas turtas ar valdymo sprendimai privalo būti tiksliai išvardyti, o sistemos tikslus ir nekintamus kriterijus turi veiksmingai peržiūrėti teismai[5].

Galiausiai yra galimybė nuolat stebėti ir kontroliuoti NTF kaip investuotojų elgseną, naudojantis reguliavimo sistema, kuria galima veiksmingai apsaugoti visuomenės interesus, nepaisant, kam priklauso investicijos. Taip ypač būdinga tinklų pramonei.

3.2. Bendroji pozicija

ES turi priemonių išspręsti problemas, kurių gali kilti dėl NTF veiklos. Valstybės narės pagal EB sutartį taip pat turi pakankamai įgaliojimų, kad užtikrintų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Be to, iki šiol NTF veikė kaip patikimi investuotojai, ir dėl jų veiklos nekilo jokio pavojaus vidaus rinkos veikimui. Tačiau remiantis naujausia patirtimi ne iki galo aiški kai kurių NTF veikla gali sukelti pasipriešinimą. Iš tiesų kelis pastaruosius mėnesius kai kurios valstybės narės buvo spaudžiamos atnaujinti nacionalinius teisės aktus ir taikyti laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principų išimtis. Dėl prognozuojamo NTF didėjimo ir svarbos augimo toks spaudimas tik stiprės. Todėl reikia didinti NTF operacijų skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitingumą. Pašalinus nereikalingą susirūpinimą bus lengviau išlaikyti investicijoms atvirą aplinką, kurioje ES ir valstybės narės galės toliau naudotis NTF investicijų teikiamais privalumais.

Bendroji ES pozicija dėl NTF reikalinga dėl trijų priežasčių.

- Pirma, kadangi NTF yra visuotinės svarbos klausimas, daugiašaliai sprendimai naudingesni nei atskiri nacionaliniai veiksmai. Tarptautinė pozicija galėtų suteikti tikrumo ir leisti NTF priimti investicinius sprendimus atsižvelgiant į bendrąją poziciją. Dėl šiuo metu tarptautiniu lygiu rengiamų iniciatyvų sustiprės bendros žinios apie dėl NTF kylančius sunkumus ir galimus mechanizmus, kuriais naudojantis tuos sunkumus galima įveikti. Bendroji ES pozicija sustiprins Europos įtaką tolesnėse tokio tipo diskusijose. Taip pat reikia toliau tęsti dialogą su trečiosiomis šalimis, įskaitant tas, kurioms priklauso ir (arba) kurios valdo NTF.

- Antra, bendrosios pozicijos reikia laikytis dėl būtinybės išsaugoti gerai veikiančią vidaus rinką, pagrįstą atviromis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis. Nekoordinuoti veiksmai suskaidytų vidaus rinką ir pakenktų visai Europos ekonomikai. Integruotoje bendrojoje rinkoje individualūs veiksmai ne visada yra privalumas. Dėl skirtingo supratimo ir pozicijos gali atsirasti naujų būdų apeiti taisykles ir nukreipti investicijas nuo Europos. Tai būtų atgrasomas poveikis ne tik NTF, bet ir kitiems galimiems investuotojams. Toks pavojus realus, jeigu valstybės narės veiktų atskirai ir nekoordinuotai bei kurtų apsunkinančius ir privalomus mechanizmus investicijoms kontroliuoti ir prižiūrėti. Taikant ES sutarties nuostatas, užtikrinama, kad taip neatsitiktų.

- Galiausiai vienas iš pagrindinių ES prekybos politikos tikslų yra atverti trečiųjų šalių rinkas ES investuotojams, remiantis tais pačiais principais, kurie naudojami vidaus rinkai valdyti. To siekti būtų daug sunkiau, jeigu būtų manoma, kad ES kuria kliūtis savo teritorijoje.

IV. Žingsnis į priekį. ES politikos su NTF susijusiais klausimais principai

4.1. Bendrosios ES pozicijos dėl NTF galimybės

ES pozicija siekiama išlaikyti aiškią, nuspėjamą ir patikimą teisinę aplinką bei skatinti kapitalo rinkų atvirumą ir investicijas visame pasaulyje. ES ir jos valstybės narės gali ir privalo galėti apsaugoti teisėtus politinius tikslus ir išvengti protekcionizmo. Kartu ES turi išsaugoti priemonių, kurių imtasi dėl trečiųjų šalių investicijų, ir veiksmų dėl ES investicijų vidaus rinkoje pusiausvyrą.

Viešojoje diskusijoje buvo įvairių pasiūlymų, kokių veiksmų Europa turėtų imtis dėl NTF. Siūlyta pagal JAV pavyzdį įkurti ES užsienio investicijų komitetą, visoje ES veikiantį patikros mechanizmą arba „auksinių akcijų“ mechanizmą ne ES užsienio investicijoms. Visi šie pasiūlymai gali būti neteisingai suprasti – kad ES atsisako savo įsipareigojimų dėl atviro investavimo režimo. Juos taip pat būtų sudėtinga suderinti su ES teise ir tarptautiniais įsipareigojimais.

Todėl, Komisijos nuomone, teisingiausia pozicija yra skatinti investicijas gaunančių šalių, NTF ir juos finansuojančių šalių bendras pastangas sukurti principus, kuriais būtų užtikrintas NTF investicijų skaidrumas, nuspėjamumas ir atskaitingumas. Būtina, kad visos susijusios šalys aktyviai įsitrauktų ir pačios kurtų proporcingą ir stabilią NTF investicijų sistemą.

Yra du šios pozicijos aspektai. EB tikisi, kad NTF savanoriškai įsipareigos laikytis tam tikrų skaidrumo ir valdymo standartų, kad suteiktų pakankamai aiškumo, jog būtų išsklaidytas visuomenės susirūpinimas. Todėl reikia visapusiškai remti veiksmus, kurių jau ėmėsi TVF – sukurti NTF elgesio kodeksą – ir EBPO – nustatyti gerąją NTF investicijų jas gaunančiose šalyse patirtį. ES turėtų būti tolesnės tarptautinės veiklos šioje srityje varomoji jėga. Kartu tai, kad NTF atitiks šiuos standartus, leis užtikrinti investuojančioms šalims aiškią, nuspėjamą ir stabilią investavimo sistemą ES ir valstybėse narėse bei kitose investicijas gaunančiose šalyse.

Todėl Komisija siūlo bendrąją poziciją, kuria ES prisidėtų prie tarptautinių pastangų sukurti NTF skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitingumą gerinančią sistemą.

4.2. Bendrosios ES pozicijos dėl NTF laikymo investuotojais principai

Bendroji ES pozicija dėl NTF laikymo investuotojais turėtų būti pagrįsta šiais principais:

- Įsipareigojimu dėl investicijoms atviros aplinkos. Laikydamasi Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ES turėtų dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą atverti rinkas užsienio kapitalui ir sukurti investuotojams palankią investavimo aplinką. Bet koks protekcionistinis ar tokiu galimas palaikyti veiksmas gali paskatinti trečiąsias šalis sekti tokiu pat pavyzdžiu, ir protekcionizmo mastas išaugs. ES klesti dėl savo atvirumo likusiam pasauliui ir dėl savo užsienio investicijų, todėl sustiprėjus protekcionizmui ji nukentėtų pirmoji. Kartu ES turėtų siekti atverti NTF savininkų šalis ES investuotojams ir jiems užtikrinti sąžiningas ir teisingas sąlygas, pirmiausia per derybas dėl LSP.

- Parama daugiašalei veiklai. ES turėtų aktyviai prisidėti prie tarptautinių organizacijų, ypač TVF ir EBPO, vykdomos veiklos. ES skatina atviras diskusijas su NTF savininkais ir pripažįsta bendrosios pozicijos dėl bendros NTF investicijų sistemos naudą.

- Esamų priemonių naudojimu. ES ir valstybės narės jau turi specialias priemones, kuriomis naudodamosi jos gali tinkamai įveikti dėl tarptautinių investicijų, įskaitant NTF investicijas, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui kilusį pavojų ar sunkumus.

- EB sutartyje nustatytų pareigų ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi. ES bei jos valstybės narės ir toliau veiks iki galo laikydamosi EB steigimo sutartyje nustatytų principų ir ES tarptautinių įsipareigojimų.

- Proporcingumu ir skaidrumu. Priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti visuomenės interesus ar investicijas, turėtų būti naudojamos tik tiek, kiek reikia norint pasiekti pagrįstą tikslą, laikantis proporcingumo principo, o teisinė sistema turėtų būti nuspėjama ir skaidri.

Šiais pagrindiniais principais turėtų būti pagrįsta bendroji ES pozicija, kuri turėtų būti pasiūlyta kaip priemonė investicijas gaunančioms šalims tinkamai suprasti NTF investicijas. Tarptautiniu lygiu ši bendroji pozicija turėtų būti pagrįsta pirmiau minėtais atvirumo tarptautinėms investicijoms, daugiašalių sprendimų, esamų tarptautinių įsipareigojimų laikymosi bei taisyklių proporcingumo ir nuspėjamumo principais.

4.3. Pasitikėjimo NTF veikla stiprinimas. Europos parama kuriant finansuojančių šalių ir NTF elgesio kodeksą

Yra du veiksmingi susirūpinimo dėl NTF neapibrėžtumo ir nuspėjamumo sprendimo būdai, ir ES turėtų jais pasinaudoti prisidėdama prie bendrų pastangų kurti bendrą NTF investicijų sistemą. Pirmas būdas – aiškiau ir geriau suvokti NTF valdymą. Antras būdas – suteikti daugiau skaidrumo jų veiklai ir investicijoms. Šių dviejų elementų turi laikytis finansuojančios šalys ir nepriklausomi fondai.

a) Valdymas

Aiškumas, iki kokio laipsnio galimas politinis kišimasis į NTF veiklą, yra būtina sąlyga norint panaikinti susirūpinimą dėl politinių ir kitų nekomercinių svarstymų apie fondų veiklą. 2001 m. TVF Užsienio valiutos atsargų valdymo gairėse [6] nustatyti svarbūs principai, kuriuos būtų galima taikyti ir NTF. OEDC Valstybei priklausančių įmonių valdymo gairėse [7] taip pat nurodomi ir tarptautines investicijas vykdantiems NTF svarbūs principai.

Gero valdymo principai:

- tiksliai nustatyta ir atskirta atsakomybė vidinėje NTF valdymo struktūroje;

- investicijų politikos, kurioje nustatomi bendri NTF investicijų tikslai, kūrimas ir paskelbimas;

- subjekto veiklos autonomiškumas, leidžiantis pasiekti nustatytus tikslus;

- viešai prieinama informacija apie bendruosius principus, kuriais pagrįsti NTF ryšiai su valdymo institucijomis;

- vidaus valdymo, kuriuo užtikrinamas veiklos vientisumas, bendrųjų principų atskleidimas;

- rizikos valdymo politikos kūrimas ir paskelbimas.

b) Skaidrumas

Nepriklausomų fondų valdymo skaidrumas turi disciplinuojantį poveikį, nes atitinkamos suinteresuotosios šalys tam tikru lygiu gali prižiūrėti investuotojų veiklą ir stebėti, ar fondai nenukrypsta nuo savo paskelbtų tikslų. Todėl skaidrumas skatina atskaitingumą. Kiek tai susiję su NTF, skaidrumas ne tik leidžia išsaugoti rinkos drausmę, bet ir mažina vyriausybės norą įsikišti. Todėl tai yra esminė sąlyga, norint užtikrinti pasitikėjimą, būdingą investicijoms atvirai aplinkai.

Kadangi NTF valdomi nepriklausomai iš šalies užsienio valiutos atsargų, jiems netaikomi skaidrumo mechanizmai, kokius, pvz., užsienio valiutos atsargoms taiko TVF (TVF Duomenų platinimo specialusis standartas (DPSS)). Reikia apsvarstyti galimybę dėl specialių skaidrumo standartų taikymo ir NTF. Esamose TVF ir EBPO gairėse jau yra tokie standartai, o kai kurie NTF, kaip antai priklausantys Norvegijai ir Singapūrui, yra valdomi taikant panašius principus. Tačiau nereikia tikėtis, kad NTF laikytųsi išsamesnės nei TVF ir EBPO nustatytos skaidrumo praktikos, kuri jau taikoma panašiems valstybei priklausantiems investuotojams.

Skaidrumo praktiką, kurios taikymo galimybę reikėtų apsvarstyti, sudarytų:

- metinis investavimo pozicijų ir turto pasiskirstymo atskleidimas (ypač tų investicijų, kurios tiesiogiai valdomos);

- nuosavybės teisių vykdymas;

- informacijos apie sverto poveikio taikymą ir valiutų krepšelio sudėtį atskleidimas;

- subjekto atsargų dydis ir šaltinis;

- informacijos apie reguliavimą ir priežiūrą, kurią fondo kilmės šalis taiko NTF, atskleidimas.

V. Išvados

Pavasario Europos Vadovų Taryba siūlo valstybėms narėms patvirtinti nuoseklią poziciją dėl NTF investicijų, kad jos nebekeltų susirūpinimo. Tokia suderinta pozicija nepažeidžiamos išskirtinės nacionalinės teisės bei esamos priemonės, skirtos apsaugoti teisėtus viešosios politikos tikslus ir interesus. Ja siekiama konkrečiai įvardyti lūkesčius dėl NTF veiklos skaidrumo, nuspėjamumo ir atskaitingumo bei sustiprinti ES įnašą visam pasauliui ieškant šios problemos sprendimo.

Laikydamasi EB sutarties principų ir atnaujintos Lisabonos strategijos, Europa privalo išlaikyti savo įsipareigojimo dėl atvirumo kapitalo investicijoms tradiciją, nes tokios investicijos yra svarbiausias Europos ekonomikos stiprybės globalizuotame pasaulyje šaltinis. Kartu atvirumą būtina stiprinti įtraukiant NTF į bendrus veiksmus gerinant jų valdymo standartus ir informacijos, kurią jie pateikia rinkoms, kokybę. Tai naudinga ne tik ES, bet ir visoms investicijas gaunančioms bei finansuojančioms šalims.

Bendroji ES pozicija skirta prisidėti prie TVF pastangų sukurti NTF ir jų savininkų elgesio kodeksą bei EBPO veiklos, skirtos nustatyti principus, kuriuos investicijas gaunančios šalys taikytų bendradarbiaudamos su NTF. Ji turėtų padėti pasiekti susitarimą (pageidautina iki 2008 m. pabaigos) dėl gairių, kuriomis būtų užtikrintas reikalingas pasitikėjimas, kad NTF veikla yra sąžininga ir skaidri.

[1] Šis atvejis išsamiai aprašytas „Globalioji Europa – konkuravimas pasaulyje“, COM(2006) 567, 2006 10 4 ir „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“, COM(2007) 581, 2007 10 3.

[2] Didžiausiems fondams lėšas teikia Jungtiniai Arabų Emyratai (du fondai), Norvegija, Rusija, Saudo Arabija, Kuveitas, Kinija ir Singapūras (du fondai).

[3] Pagal kai kurias prognozes jie išaugs keturis kartus per artimiausius dešimt metų, ir iki 2015 m. jų vertė gali siekti iki 12 trilijonų USD.

[4] Be to, kaip reikalaujama EB sutarties 58 straipsnio 3 dalyje, valstybių narių taikomos priemonės neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo (EB sutarties 56 straipsnis).

[5] Žr. pvz., 2002 m. birželio 4 d. sprendimą, byla Nr. C-503/99, Komisija prieš Belgiją , 48–52 punktai.

[6] http://www.imf.org/external/np/mae/ferm/eng/index.htm.

[7] http://www.oecd.org/dataoecd/46/51/34803211.pdf.