[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.2.2008

KOM(2008) 112 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas {SEC(2008) 269}

TURINYS

1. Ataskaitos aprėptis 3

2. EAR 2006 m. patikinimo pareiškimo išvados dėl pasidalijamojo valdymo 3

3. Valstybių narių pastabos dėl dažniausiai pasitaikiusių klaidų struktūrinių veiksmų srityje 7

4. Atsižvelgimas į valstybių narių poziciją rengiant EAR metinę ataskaitą 9

5. Valstybių narių tolesni veiksmai dėl klaidų, susijusių su žemės ūkio politika ir struktūriniais veiksmais 10

6. Išvada 11

1. ATASKAITOS APRėPTIS

Kiekvienais metais Europos Audito Rūmai (toliau – EAR) pateikia Europos Bendrijų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[1]. Patikinimo pareiškimas iš esmės paremtas EAR atliktų auditų rezultatais. Auditai daugiausia atliekami valstybėse narėse, nes pastarosios realiai atsakingos už daugiau nei ¾ visų iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto (toliau – EB biudžetas) išmokėtų lėšų.

Paskelbus EAR 2006 m. metinę ataskaitą[2], Komisija, laikydamasi Finansinio reglamento reikalavimų[3], nedelsdama valstybėms narėms perdavė visas EAR pastabas ir su jų šalimi susijusių nustatytų klaidų sąrašą. Valstybės narės buvo paragintos užpildyti klausimyną ir nurodyti, kaip jos atsižvelgė į EAR pastabas ir nustatytus faktus. Valstybės narės buvo taip pat paragintos nurodyti, kokios, jų nuomone, buvo dažniausiai pasitaikiusių klaidų struktūrinių veiksmų srityje pagrindinės priežastys.

Šioje ataskaitoje apibendrinami valstybių narių Komisijai pateikti atsakymai. Į ataskaitą įtrauktos tik tos sritys, kuriose valdymą dalijasi Komisija ir valstybės narės, t. y. pajamų surinkimas ir išlaidos bendrai žemės ūkio politikai ir struktūriniams veiksmams.

Komisija šią apibendrinančią ataskaitą turi pateikti Tarybai, EAR ir Europos Parlamentui iki 2008 m. vasario 28 d.[4] Neįmanoma , kad Komisija iki šio termino patikrintų valstybių narių pateiktų atsakymų turinį, todėl turi būti laikoma, kad juose išreikšta tik valstybių narių nuomonė.

Ataskaita teikiama kartu su Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu[5], kuriame pateikta papildomos informacijos apie valstybių narių atsakymus.

2. EAR 2006 M. PATIKINIMO PAREIšKIMO IšVADOS DėL PASIDALIJAMOJO VALDYMO

Pasidalijamojo valdymo srityse už kasdieninį valdymą ir kontrolę visų pirma atsakingos valstybės narės, o Komisija prižiūri valstybių narių darbą. Siekiant išvengti klaidų mokėjimuose ir surenkant pajamas, būtina, kad valstybėse narėse būtų įdiegtos patikimos valdymo ir kontrolės struktūros.

2006 m. metinėje ataskaitoje EAR pateikė priežiūros ir kontrolės sistemų vertinimą ir įvertino tikėtiną klaidų kiekviename EB biudžeto sektoriuje finansinį poveikį. Šie vertinimai atlikti remiantis sistemų auditų ir mokėjimų imčių finansinių auditų, kuriuos EAR atliko valstybėse narėse ir Komisijoje, rezultatais.

Kiek tai susiję su pajamomis ir beveik 70 % bendros žemės ūkio politikos išlaidų, kontroliuojamų Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), EAR nustatė, kad 2006 m. priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai, plg. 1 lentelę . Dėl likusios žemės ūkio išlaidų dalies, laikoma, kad priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies patenkinamos.

EAR nuomone, struktūrinių veiksmų srityje kontrolės sistemos valstybėse narėse buvo iš esmės neveiksmingos arba jų veiksmingumas buvo ribotas; be to, EAR nuomone, siekdama sumažinti riziką, kad kontrolės sistemomis valstybėse narėse galėtų būti neužkirstas kelias per didelėms deklaruotoms ar netinkamoms išlaidoms, Komisija vykdė tik riboto veiksmingumo priežiūrą[6].

1 lentelė. Sričių, kuriose valdoma daugiausia pasidalijamuoju principu, EAR vertinimas 2005 ir 2006 m.

Priežiūros ir kontrolės sistemos | Sritys, kuriose daugiausia valdoma pasidalijamojo valdymo principu | Klaidos |

2005 m. | 2006 m. | 2005 m. | 2006 m. |

Patenkinama | Patenkinama | Nuosavi ištekliai | Mažiau nei 2 % | Mažiau nei 2 % |

Bendra žemės ūkio politika, kurios: | EAR nenustatyta | 2–5 % |

Patenkinama | Patenkinama | IAKS | Mažiau nei 2 % | Mažiau nei 2 % |

Iš dalies patenkinama | Iš dalies patenkinama | ne IAKS | Daugiau nei 5 % | Daugiau nei 5 % |

Nepatenkinama | Struktūriniai veiksmai | Daugiau nei 5 % | Daugiau nei 5 % |

Šaltinis: EAR nario Josef Bonnici pranešimas apie Audito Rūmų patikinimo pareiškimą, padarytas Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitete (COCOBU) 2006 m. gruodžio 20 d. EAR 2006 m. metinės ataskaitos 1.2 lentelė.

Nuosavų išteklių srityje EAR nustatė labai nedaug ir nedidelių reikšmingų klaidų (t. y. finansinį poveikį turinčių klaidų), todėl apskaičiuota, kad bendras klaidų lygis šioje srityje nesiekia EAR nustatytos 2 % reikšmingumo ribos.

Žemės ūkio politikoje ir struktūrinių veiksmų srityje 2006 m. nustatytos šiek tiek skirtingos reikšmingos klaidos, plg. 2 lentelę .

2 lentelė. Tipiškos reikšmingos klaidos, susijusios su žemės ūkio politika ir struktūriniais veiksmais

Bendra žemės ūkio politika | Struktūriniai veiksmai |

IAKS | EAR nustatė, kad lauko plotas buvo mažesnis nei deklaravo ūkininkas. | EAR paprašė dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti projekto vadovo deklaruotas išlaidas, tačiau projekto vadovas negalėjo pateikti dokumentų laiku. EAR nustatė, kad projekto vadovas deklaravo reikalavimų neatitinkančias išlaidas (pavyzdžiui, jeigu atlyginimų sąnaudos buvo neteisingai apskaičiuotos arba išlaidos padarytos pasibaigus nustatytam terminui). EAR nustatė, kad nebuvo taikomos viešųjų pirkimų procedūros (pavyzdžiui, nebuvo surengtas konkursas, nors tą reikėjo padaryti). EAR nustatė, kad projektas davė pajamų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant bendro finansavimo normą. EAR nustatė, kad deklaruotos didesnės nei faktiškai turėtos išlaidos (pavyzdžiui, projekto vadovas deklaravo biudžete numatytas, o ne faktiškai turėtas išlaidas). |

ne IAKS | EAR nustatė, kad ūkininkas nevisiškai taikė vieną ar kelias agrarinės aplinkosaugos priemones. |

Žemės ūkio srityje EAR nustatė, kad rinkos priemonių ir tiesioginės pagalbos, kurios kartu sudaro 85 % EŽŪOGF Garantijų skyriaus išlaidų (įskaitant IAKS), klaidų lygis nesiekė 2 % ribos. Dėl mokėjimų kaimo plėtros schemoms, EAR pabrėžė, kad agrarinės aplinkosaugos priemonių atveju pasitaiko daug klaidų, kadangi ūkininkai neatitinka (dažnai sudėtingų) reikalavimų[7]. Vis dėlto žemės ūkio srities mokėjimuose nustatytas bendras klaidų lygis tik šiek tiek viršija 2 %.

Struktūrinių veiksmų srityje nustatytų klaidų finansinis poveikis iš esmės buvo daug didesnis nei klaidų, susijusių su žemės ūkio politika. EAR teigė esą pagrįstai įsitikinę, kad 2006 biudžetiniais metais bent 12 % visų išlaidų, kompensuotų pagal struktūrinės politikos projektus, neturėjo būti kompensuota[8]. EAR nustatyti faktai pagrįsti 177 projektų, kuriems 2006 m. Komisija atliko tarpinius mokėjimus[9], imties auditu.

Komisija ir EAR pripažino, kad struktūriniai veiksmai – tai EB biudžeto sektorius, kuriame klaidos vis dar dažnos[10] ir turi didesnį finansinį poveikį nei kituose EB biudžeto sektoriuose. Kasmet kartojamos tos pačios klaidos (nors jų sąlyginė reikšmė gali būti skirtinga) ir tai rodo, kad kontrolės sistemos neveikia gerai.

Valstybė narė privalo įdiegti keturių lygmenų kontrolės sistemą, o Komisija privalo prižiūrėti, ar kontrolės sistemos tinkamai įdiegtos ir ar veikia veiksmingai, plg. 3 lentelę . Komisija atlieka visapusišką audito darbą valstybėse narėse, o jų sistemose nustačiusi trūkumų, dėl kurių klaidos gali būti neaptiktos, valstybes nares įpareigoja vykdyti taisomuosius veiksmų planus, taip pat gali sustabdyti tarpinius mokėjimus arba pritaikyti finansines korekcijas.

3 lentelė. Struktūrinių veiksmų srities kontrolės sistema

Valstybė narė | Valdymo institucija | Kasdieninis projektų veiklos tikrinimas (įskaitant vadinamąsias 4 straipsnyje numatytas patikras) |

Mokėjimo institucija | Projekto išlaidų tvirtinimas |

Audito įstaiga | Sistemų auditai ir projektų veiklos imties ex post tikrinimas |

Uždarymo įstaiga | Galutinės projekto išlaidų deklaracijos tvirtinimas |

Komisija | Priežiūra vykdoma atliekant auditus, taikant veiksmų planus, sustabdant mokėjimus ir taikant finansines korekcijas. |

2006 m. metinėje ataskaitoje EAR pateikė 19 kontrolės sistemų devyniose valstybėse narėse vertinimus[11]. Kiekvienu atveju EAR įvertino, ar atitinkamu kontrolės lygmeniu kontrolė buvo patenkinama, iš dalies patenkinama arba nepatenkinama, plg. 4 lentelę .

4 lentelė. 2006 m. metinėje ataskaitoje EAR pateiktas 19 kontrolės sistemų devyniose valstybėse narėse vertinimas

Nepatenkinama | Iš dalies patenkinama | Patenkinama | Iš viso |

Valdymo institucijos Mokėjimo institucijos Audito įstaigos Uždarymo įstaigos | 11 10 4 0 | 7 6 7 8 | 1 3 8 11 | 19 19 19 19 |

EAR nustatė, kad pagrindinės problemos susijusios su pirmojo lygmens kontrole valstybėse narėse (kiek daugiau nei pusė tikrintų valdymo ir mokėjimo institucijų buvo įvertintos nepatenkinamai); tačiau galutinio lygmens kontrolė buvo gana gera (nei viena uždarymo įstaiga nebuvo įvertinta nepatenkinamai).

3. VALSTYBIų NARIų PASTABOS DėL DAžNIAUSIAI PASITAIKIUSIų KLAIDų STRUKTūRINIų VEIKSMų SRITYJE

Atsižvelgdama į EAR nustatytus faktus Komisija paprašė valstybių narių suteikti daugiau informacijos apie pagrindines dažniausiai pasitaikiusių klaidų struktūrinių veiksmų srityje priežastis ir apibūdinti veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi, kad tokių klaidų būtų išvengta. Atsakymus pateikė beveik visos valstybės narės.

Pagrindinės priežastys, kurias dažniausiai nurodė valstybės narės, susijusios su šiomis sritimis:

- Teisės aktai. ES bendro finansavimo sąlygos nustatytos pagrindiniuose struktūrinius veiksmus reglamentuojančiuose teisės aktuose[12]. Teisės aktus siūlo Komisija, o priima Taryba – kai kuriais atvejais gavusi Europos Parlamento pritarimą. Valstybės narės dažnai nurodė, kad ES teisės aktai yra per daug sudėtingi. Kitais atvejais painiavos kilo dėl nacionalinių ir ES teisės aktų skirtumų (pavyzdžiui, dėl dokumentų saugojimui taikomų nacionalinių ir ES taisyklių skirtumų). Kelios valstybės narės taip pat paminėjo, kad kai kuriais atvejais jos išaiškino ES teisės aktus skirtingai nei EAR.

- Darbuotojai. Kelios valstybės narės nurodė, kad pagrindinė klaidų priežastis – įgyvendinančių organizacijų darbuotojų kompetencijos stoka. Taip pat paminėtos dėl darbuotojų aplaidumo ar nerūpestingumo padarytos klaidos.

- Dokumentavimas. Kelios valstybės narės nurodė tokias pagrindines priežastis: dokumentai nebuvo sisteminami, sisteminama buvo nenuosekliai arba dokumentai buvo prarasti (kai kuriais atvejais dėl projekto valdymo skyriaus pertvarkymo arba panaikinimo).

Komisija valstybių narių klausė, ar jos ėmėsi priemonių, kad būtų išvengta dažniausiai pasitaikančių klaidų. Į šį klausimyno klausimą visos valstybės narės atsakė, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų. Dažniausiai imtasi veiksmų šiose srityse:

- Informavimas. Daugelis valstybių narių atsakė, kad jos ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdamos pagerinti darbuotojų, atsakingų už kasdieninį projektų valdymą, taisyklių ir procedūrų išmanymą.

- Kontrolė. Kai kurios valstybės narės pakeitė savo kontrolės procedūras arba pabandė pagerinti šių procedūrų taikymą, pavyzdžiui, įvedė naujus kontrolinius sąrašus, kurie turi būti naudojami per patikras.

- Teisės aktai. Kad paaiškintų ar supaprastintų procedūras, kai kurios valstybės narės priėmė naujus nacionalinės teisės aktus.

Valstybės narės negalėjo pateikti konkrečių rezultatų, kurių pasiekė imdamosi veiksmų; paprastai jos tikėjosi, kad ateityje klaidų bus mažiau (ir mažesnių).

Komisija valstybių narių prašė nurodyti, kokios, jų nuomone, pagrindinės priežastys, dėl kurių daromos klaidos, susijusios su viešaisiais pirkimais, pajamomis ir trūkstamais dokumentais.

Kalbant apie viešųjų pirkimų taisyklių taikymo klaidas, valstybės narės laikėsi panašios nuomonės ir dažniausiai nurodė dvi priežastis – „Taisyklių išmanymo stoka“ ir „Nevienareikšmis taisyklių aiškinimas“.

Kalbant apie su pajamomis susijusias klaidas, valstybės narės dažniausiai nurodė dvi priežastis – „Įgyvendinančioms institucijoms trūksta žinių“ ir „Taikomų taisyklių neaiškumas“. Kita nurodyta priežastis – „Paramos gavėjai per mažai įvertina pajamas“.

Kalbant apie klaidas, susijusias su trūkstamais dokumentais, valstybių narių nuomonė dėl pagrindinių priežasčių nevisiškai sutapo. Du dažniausiai pateikti atsakymai: „Dokumentai egzistavo, tačiau audituojamam subjektui buvo neaišku, kokių dokumentų reikia Audito Rūmams“ ir „Audituojamasis subjektas negalėjo rasti dokumentų dėl netinkamai tvarkomo archyvo. Dokumentai rasti vėliau“. Rečiau pateikti atsakymai: „Audituojamasis subjektas per klaidą saugojo dokumentus remdamasis tik nacionalinėmis, o ne ES taisyklėmis“ ir „Audituojamasis subjektas negalėjo rasti dokumentų dėl netinkamai tvarkomo archyvo. Dokumentų vis dar nerasta“.

Ispanija ir Jungtinė Karalystė

Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pateikti atsakymai buvo itin svarbūs, nes kiekybiniu požiūriu šioms dviem valstybėms narėms priskiriama beveik pusė visų 2006 m. EAR nustatytų klaidų struktūrinių veiksmų srityje[13].

Ispanijos atsakymuose nagrinėjami tik su Europos socialiniu fondu (toliau – ESF) susiję klausimai, nors daugiausia 2006 m. EAR Ispanijoje nustatytų klaidų susijusios su Europos regioninės plėtros fondu. Ispanijos nuomone, pagrindinės dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastys „ Bendrijos teisėje nustatytų reikalavimų supratimo problemos, ypač kiek tai susiję su Bendrijos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų skirtumais “. Ispanijos ESF administravimo padalinio (UAFSE) tinklavietėje 2008 m. bus paskelbta Ispanijai pateiktų klausimų ir jos atsakymų suvestinė. Ispanija taip pat numato parengti vadovą ESF lėšų gavėjams, kuriuo siekiama išaiškinti neaiškumus, dėl kurių padaryta daugiausia klaidų. Veiksmais, kurių bus imtasi 2008 m., tikimasi sumažinti klaidų skaičių, nes daugiausia klaidų padaryta dėl žinių stokos arba neteisingo Bendrijos teisės aktų aiškinimo.

Jungtinė Karalystė pabrėžė, kad pagrindinės klaidų priežastys: 1) nepakankama audito seka[14], 2) reglamentų ir nacionalinių taisyklių nesupratimas, 3) sunkiai suprantamos taisyklės. Ji pranešė, kad 2007 m. valdymo institucijos tęsė kelių priemonių įgyvendinimą, įskaitant valdymo institucijos atliekamų 4 straipsnyje numatytų patikrų gerinimą. Paskelbtos rekomendacijos projektų vadovams siekiant jiems priminti, kad dokumentus reikia saugoti, ir kokio tipo dokumentų reikia auditui. Buvo tikimasi, kad iš pradžių, nustačius daugiau problemų, klaidų padaugės, o išsprendus šias problemas, jų sumažės. Tikimasi, kad pabaigus uždarymo procedūras, ex post patikrų (10 straipsnyje numatytų patikrų) metu nustatytų klaidų lygis sumažės.

4. ATSIžVELGIMAS į VALSTYBIų NARIų POZICIJą RENGIANT EAR METINę ATASKAITą

Audito įrodymus, kuriais remiamasi rengiant metinę ataskaitą, EAR renka auditų Komisijoje ir valstybėse narėse metu. Tikrinama operacijų imtis, taip pat tikrinama, ar įdiegtos priežiūros ir kontrolės sistemos ir ar jos gerai veikia. EAR taip pat atsižvelgia į Komisijos generalinių direktorių metines veiklos ataskaitas ir deklaracijas (ir jų suvestinę), taip pat į kitų auditorių darbą[15].

N metų metinę ataskaitą ir patikinimo pareiškimą EAR privalo pateikti iki N+1 metų lapkričio 15 d. Tai labai trumpas laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad per jį EAR privalo atlikti auditus Komisijoje (valstybėse narėse), išanalizuoti auditų metu nustatytus faktus, parengti raštą (pranešimą apie preliminarias audito išvadas, PPAI) atitinkamam Komisijos nariui (nacionalinei aukščiausiai audito institucijai), sulaukti Komisijos nario (valstybės narės) atsakymo (įprastas terminas – du mėnesiai), išanalizuoti atsakyme išdėstytas pastabas, kartais parengti antrą raštą atitinkamam Komisijos nariui (nacionalinei aukščiausiai audito institucijai), kuriame išdėstoma galutinė EAR pozicija dėl nustatytų faktų. Kiekvienu etapu gali prireikti laiko dokumentų vertimui.

2006 m. metinės ataskaitos projektą EAR baigė 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje (birželio mėn. pradžioje), plg. 5 lentelę . Tada pradėta EAR ir Komisijos tarnybų prieštaringų nuomonių nagrinėjimo procedūra.

5 lentelė. PPAI, atsakymai ir jų analizė pasidalijamojo valdymo srityje, 2006 m. metinė ataskaita

2006 m. | 2007 m. |

Pastaba. Į lentelę įtraukti valstybėms narėms išsiųsti raštai, tai pat valstybių narių raštai, dėl nuosavų išteklių, bendros žemės ūkio politikos ir struktūrinių veiksmų srityse atliktų auditų, kurie įtraukti į 2006 m. metinę ataskaitą. Šviesus fonas – išsiųsta 1–3 raštų. Vidutinio tamsumo fonas – išsiųsta 4–6 raštų. Tamsus fonas – išsiųsta daugiau nei 6 raštai.

Nagrinėjant prieštaringas nuomones EAR ir Komisijos tarnybos susitikdavo aptarti EAR nustatytų faktų ir Komisijos atsakymų į audito pastabas atsižvelgiant į naują turimą informaciją, įskaitant valstybių narių atsakymus[16]. Daugiausia susitikimų įvyko 2007 m. liepos mėn., o keli susitikimai – 2007 m. rugsėjo mėn. pirmąją pusę. 2007 m. rugsėjo 27 d. EAR priėmė 2006 m. patikinimo pareiškimą.

Deja, 2007 m. liepos 1 d. dar nebuvo gauta beveik trečdalio valstybių narių atsakymų į PPAI pateiktas pastabas. Tokiais atvejais Komisija neturėjo informacijos, kad galėtų nuspręsti, ar EAR nustatyti faktai vis dar buvo pagrįsti. Į tai dėmesį atkreipė ir Prancūzija, pateikusi bendro pobūdžio pastabą, kad „ audito, kuriuo [EAR] remiasi rengdami savo 2006 m. metinę ataskaitą, prieštaringų nuomonių nagrinėjimas vis dar tęsiasi ir [EAR] dar turi pateikti savo galutines išvadas “.

5. VALSTYBIų NARIų TOLESNI VEIKSMAI DėL KLAIDų, SUSIJUSIų SU žEMėS ūKIO POLITIKA IR STRUKTūRINIAIS VEIKSMAIS

Komisija kiekvienos valstybės narės paprašė nurodyti, kokių veiksmų ji ėmėsi dėl kiekvienos EAR jai priskirtos klaidos, taip pat nurodyti laiką, kada veiksmų imtasi, kokių veiksmų imtasi ir kokių rezultatų tikimasi įgyvendinus veiksmus. Jeigu valstybės narės nesiėmė veiksmų ir neplanavo jų imtis, buvo paprašyta nurodyti neveikimo priežastis.

Valstybės narės pateikė atsakymus dėl maždaug 60 % patikinimo pareiškime nurodytų klaidų, susijusių su žemės ūkio politika ir maždaug dėl trijų ketvirtadalių klaidų, susijusių su struktūriniais veiksmais. Šiek tiek daugiau nei pusė klaidų, dėl kurių atsakymo negauta, susijusios su Ispanija, maždaug ketvirtadalis – su Italija ir Portugalija, o likusios klaidos susijusios su kitomis penkiomis valstybėmis narėmis. Šioms valstybėms narėms nusiųsti priminimai, todėl jų atsakymų dar galima sulaukti.

Kai kuriais atvejais valstybės narės nurodė, kad veiksmų dėl EAR nustatytos klaidos nesiėmė, nes nepripažįsta klaidos. Skirtingų kategorijų klaidoms nepritarta nevienodai. Daugiausia nepripažinta reikšmingų klaidų, susijusių su struktūriniais veiksmais (5 iš 10). EAR nustatytiems faktams ypač nepritarė Jungtinė Karalystė. Žemės ūkio politikos srityje nepripažinta daug mažiau reikšmingų klaidų (2 iš 10).

Nepripažinta daug formalių klaidų (4 iš 10), susijusių su žemės ūkio politika, ypač dėl Graikijos atvejų. Klaidų, susijusių su struktūriniais veiksmais, nepripažinta šiek tiek mažiau (mažiau nei 3 iš 10); nepripažintų klaidų skaičius beveik vienodai pasiskirstė keliose valstybėse narėse.

Jeigu valstybės narės pripažino EAR nurodytą klaidą, jos beveik visais atvejais nurodė, kokio veiksmo ėmėsi arba planuoja imtis. Dėl formalių klaidų imtasi daug įvairių veiksmų. Tipiški veiksmai žemės ūkio politikos srityje: vėluojančių mokėjimų atlikimas, įvairių duomenų registravimo gerinimas arba patikrų atlikimas tais atvejais, jeigu EAR nustatė, kad nevisiškai paisoma kontrolės procedūrų reikalavimų.

Veiksmai struktūrinių veiksmų srityje apėmė: vėluojančių mokėjimų atlikimą, užtikrinimą, kad apie ES finansavimą tinkamai pranešama visuomenei, viešųjų pirkimų arba laiko apskaitos procedūrų keitimą.

Kalbant apie reikšmingas klaidas, susijusias su žemės ūkio politika, paprastai valstybės narės teigė, kad susigrąžino sumokėtas lėšas arba vykdo lėšų susigrąžinimo procedūras. Kai kuriais atvejais papildomoms patikroms vietoje pasirinktas atitinkamas ūkis.

Kalbant apie struktūrinius veiksmus, valstybės narės teigė, kad iš paraiškos kompensuoti išlaidas išbraukė netinkamas finansuoti išlaidas arba pradėjo susigrąžinimo procedūras (beveik pusė atvejų). Kiti veiksmai apėmė: audito sekos gerinimą, patikrų kartojimą arba paramos gavėjų informavimo apie taisykles gerinimą.

6. IšVADA

Beveik visos valstybės narės atsakė į Komisijos klausimyno dėl Europos Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos klausimus, nors kai kurios valstybės narės tai padarė tik iš dalies. Kai kurioms valstybėms narėms nusiųsti priminimai, todėl jų atsakymų dar galima sulaukti.

Atsakymai rodo, kad:

- Valstybių narių nuomone, ES teisės aktai struktūrinių veiksmų srityje yra sudėtingi, o už kasdieninį projektų valdymą atsakingi darbuotojai nepakankamai gerai išmano taisykles. Kartais dokumentai netinkamai archyvuojami arba nesaugomi pakankamai ilgai. Dėl šių problemų kartojasi kai kurio tipo klaidos. Norėdamos sumažinti klaidų struktūrinių veiksmų srityje valstybės narės privalo šias pagrindines problemas spręsti veiksmingai ir efektyviai – teisėkūros proceso metu.

- EAR darbo tvarkaraštis labai įtemptas, todėl valstybėms narėms sunku savo pastabas dėl daugelio EAR nustatytų klaidų pateikti laiku, t. y. prieš EAR priimant savo patikinimo pareiškimą. EAR jau deda daugiau pastangų greičiau informuoti valstybes nares apie nustatytas klaidas. Šiuo metu EAR informuoja valstybes nares siųsdami raštą atitinkamai nacionalinei aukščiausiai audito institucijai, kuri paskui surenka informaciją iš audituoto subjekto. Valstybės narės galėtų pateikti atsakymus greičiau, jeigu EAR savo raštą taip pat nusiųstų audituotai institucijai (įstaigai) ir daugiau naudotųsi elektroninėmis ryšio priemonėmis. EAR kiekvieną nustatytą faktą pateikia standartiniu formatu (patikinimo pareiškimo klaidų forma). Galbūt vertėtų šią formą papildyti įtraukiant standartinę atsakymui skirtą dalį, kurią pildytų audituotas subjektas, jeigu valstybių narių nuomone, tai galėtų padėti joms greičiau pateikti reikiamą informaciją EAR (ir Komisijai).

- Komisija turėtų pagerinti savo tolesnę veiklą dėl EAR nustatytų faktų valstybėse narėse, kad padėtų užtikrinti, jog valstybės narės pateikia atsakymus į pastabas laiku ir kad atsakymai yra geros kokybės. Šiuo tikslu Komisija ketina įdiegti valstybių narių atsakymų dėl EAR nustatytų faktų stebėsenos sistemą, pavyzdžiui, reguliariai teikti valstybėms narėms nustatytų faktų apžvalgą, jeigu valstybių narių įnašas bus svarbus Komisijai prieštaringų nuomonių nagrinėjimo procedūros metu. Be to, Komisija ir toliau su valstybėmis narėmis bei EAR aptars dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis ir praktines priemones, kurių reikia imtis, kad klaidų būtų išvengta.

- Jeigu valstybės narės pripažįsta EAR nustatytas klaidas, paprastai jos imasi atitinkamų veiksmų – susigrąžina atitinkamas lėšas arba atšaukia finansuoti netinkamas išlaidas, jeigu klaidos turi finansinį poveikį.

- Valstybės narės ne visada sutinka su EAR nustatytomis klaidomis. Tai ypatinga problema finansinį poveikį turinčių klaidų struktūrinių veiksmų srityje atveju. Šiuo metu Komisija ir EAR diskutuoja, kaip ateityje sumažinti nesutarimų dėl taisyklių aiškinimo.

Komisija džiaugiasi greitai gavusi daug valstybių narių atsakymų. Tai svarbus įnašas į Komisijos vykdomą tolesnę veiklą dėl EAR nustatytų faktų. Jeigu valstybės narės sutinka su EAR nustatytais faktais, paprastai jos tinkamai imasi tolesnių veiksmų, įskaitant lėšų susigrąžinimą. Vis dėlto klaidų prevencija turi būti pagerinta: turi būti užtikrinta, kad už kasdieninį valdymą atsakingi asmenys išmanytų taikytinas taisykles ir procedūras ir turėtų tinkamus išteklius.

[1] Plg. Europos bendrijos steigimo sutarties 248 straipsnį.

[2] Audito Rūmų 2006 finansinių metų metinė biudžeto vykdymo ataskaita su institucijų atsakymais, OL C 273, 2007 11 15.

[3] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006.

[4] Plg. Finansinio reglamento 143 straipsnio 6 dalį.

[5] SEC (2008) 269.

[6] Plg. patikinimo pareiškime išdėstytą EAR nuomonę apie operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, 2006 m. metinės ataskaitos 1 skyrius.

[7] Plg. 2006 m. metinės ataskaitos 5.72 dalį.

[8] Plg. 2006 m. metinės ataskaitos 6.39 dalį.

[9] Struktūrinių veiksmų srityje kiekviena valstybė narė priima veiklos programas tam tikro tipo projektams finansuoti. Per programos laikotarpį nacionalinės valdžios institucijos atrenka finansuotinus projektus, o projektų vadovai joms pateikia kompensuotinų išlaidų deklaraciją. Paskui nacionalinės valdžios institucijos Komisijai kelis kartus per metus deklaruoja savo išlaidas, joms sumokamos tarpinės sumos, kad būtų kompensuota už ES įnašą į išlaidas. Kai pasibaigus programos laikotarpiui nacionalinės valdžios institucijos Komisijai pateikia galutinę išlaidų deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos išduotą deklaraciją dėl užbaigimo, joms sumokama likusi ES įnašo dalis. Atliekant kontrolę įvairiais programos ciklo etapais siekiama išvengti klaidų arba jas ištaisyti. Klaidos taisomos susigrąžinant išmokėtas lėšas iš paramos gavėjo, sumažinant kitas mokamas sumas arba pakeičiant netinkamas finansuoti išlaidas kitomis tinkamomis finansuoti išlaidomis.

[10] Išskyrus EŽŪOGF Orientavimo skyrių.

[11] Plg. 2006 m. metinės ataskaitos 6.1 priedą. Devynios valstybės narės: Vokietija, Lenkija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, JK (Škotija), Italija, Graikija, Austrija / Vengrija.

[12] Pagrindinių struktūrinių veiksmų srities teisės aktų apžvalgą rasite Komisijos tinklavietėje: http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/reglem_lt.htm .

[13] Abiejose valstybėse narėse Komisija, vykdydama savo audito veiklą, nustatė sistemų trūkumų, todėl buvo taikomi taisomieji veiksmų planai arba mokėjimų sustabdymo procedūros.

[14] Jungtinė Karalystė atkreipė dėmesį, kad „mažoms trečiojo sektoriaus organizacijoms taip pat gali būti sunku saugoti dokumentus, nes taisyklėse gali būti nustatytas apsunkinantis reikalavimas dokumentus saugoti 13 ir daugiau metų“.

[15] Plg. 2006 m. metinės ataskaitos 1.38 dalį.

[16] Atsižvelgiant į Europos Bendrijų steigimo sutartyje nustatytą atsakomybės paskirstymą Audito Rūmų ir valstybių narių prieštaringų nuomonių nagrinėjimo procedūra nėra taikoma.