[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.1.2008

KOM(2008) 6 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl „Forest Focus“ programos įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) {SEC(2008) 30}

ĮžANGA IR TAIKYMO SRITIS

Ši ataskaita teikiama vykdant Reglamento 2152/2003 19 straipsnyje nustatytą reikalavimą atsiskaityti. Šiuo reglamentu nustatyta visuotinė suderinta, išsami ir ilgalaikė Bendrijos miškų būklės monitoringo programa (toliau – „Forest Focus“) 4 metams – nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE+). Kadangi LIFE+ numatytos su programos „Forest Focus“ taikymo sritimi susijusios priemonės, pasiūlymo po 2006 m. toliau plėtoti „Forest Focus“ programą nuspręsta neteikti.

Todėl ši ataskaita skirta tik „Forest Focus“ programos įgyvendinimo etapui.

„FOREST FOCUS“ – PROGRAMA IR JOS įGYVENDINIMAS

Pagrindas ir tikslai

„Forest Focus“ pagrįsta ankstesniais teisės aktais, daugiausia susijusiais su miškų būklės monitoringu pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP), kurios viena iš šalių yra Bendrija[1]. Atitinkami Bendrijos teisės aktai – 1986 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferos teršalų[2] ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2158/92 dėl Bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos[3] – nustojo galioti 2002 m. pabaigoje.

„Forest Focus“ programoje daugiausia dėmesio skirta miškų apsaugos nuo atmosferos teršalų monitoringui, miško gaisrų, jų priežasčių bei pasekmių monitoringui ir miško gaisrų prevencijai. Programoje taip pat numatyta kurti naujas dirvožemių, anglies dvideginio izoliavimo, biologinės įvairovės, klimato kaitos, miško apsauginių funkcijų monitoringo priemones ir vertinti monitoringo veiksmingumą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės šiuo metu atlieka tyrimus, vykdo eksperimentus ir įgyvendina parodomuosius projektus, kurie turi būti užbaigti 2008 metais.

Pagal šią programą buvo numatyta išlaikyti tūkstančių stebėjimo punktų ir stebėjimo plotų tinklus (I ir II lygmens plotai, žr. 1 išnašą), kad būtų galima reguliariai sudaryti miškų ekosistemų aprašus ir vykdyti nuolatinį jų monitoringą.

Veikimas

Komisija buvo atsakinga už programos koordinavimą, monitoringą ir plėtojimą. Kad įgyvendintų „Forest Focus“ programos tikslus, valstybės narės privalėjo parengti dvimetes nacionalines programas 2003–2004 ir 2005–2006 m. (suskirstyta į du – 2005 ir 2006 m. –etapus). Šios programos pateiktos Komisijai tvirtinti, taip pat atliktas jų ex-ante vertinimas.

Kiekviena valstybė narė privalėjo paskirti kompetentingą instituciją įgyvendinti nacionalinę programą. Tačiau Belgija, Vokietija ir Portugalija paskyrė po daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, todėl šiuo metu programą įgyvendina iš viso 41 kompetentinga institucija. Į šį skaičių įtrauktos ir 10 ES valstybių narių (išskyrus Maltos) kompetentingos institucijos, kurios į programos įgyvendinimą įsitraukė 2004 m.

Komisija priėmė sprendimus[4] dėl nacionalinių agentūrų, atsakingų už programos, nacionalinių programų ir jų biudžetų įgyvendinimą, paskyrimo ir apie šiuos sprendimus pranešė dalyvaujančioms valstybėms narėms. Vėliau dėl kiekvieno nacionalinių programų įgyvendinimo laikotarpio Komisija sudarė susitarimus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijoms. Remdamasi šiais sprendimais, Komisija su kompetentingomis institucijomis iš viso sudarė 123 susitarimus 2003–2006 m. laikotarpiui.

Bendras „Forest Focus“ 4 metų programos biudžetas buvo 65 mln. EUR, įskaitant 9 mln. EUR priešgaisrinės apsaugos priemonėms. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į veiklos pobūdį, finansavo 50 % arba 75 % nacionalinių programų įgyvendinimo išlaidų. I priede parodomas pagal programą įgyvendinamų veiksmų pasiskirstymas pagal metus.

Pagal kiekvieną nacionalinę programą vykdoma „Forest Focus“ veikla gali būti (žr. 1 ir 2 pav.):

- A veikla, susijusi su projekto koordinavimu ir valdymu , pvz., su nacionalinių programų koordinavimu susijusi veikla;

- B1 veikla, besiremianti I lygmens monitoringo tinklu , pvz., sisteminio tinklelio įdiegimas ir palaikymas;

- B2 veikla, vykdoma kaip II lygmens intensyvus plotų monitoringas , pvz., lajos būklės vertinimas;

- B3 veikla, susijusi su miškų gaisrų prevencija , įskaitant Europos miškų gaisrų informacijos sistemą. Šia veikla siekiama nustatyti priešgaisrines juostas, palaikoma ir plėtojama Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS), vykdomos informavimo kampanijos;

- C veikla. Tyrimai ir parodomieji projektai, pvz., miško gaisrų priežasčių nustatymo ir raidos tyrimai, stebėjimo tiriamoji veikla (taip pat žr. tyrimų sąrašą priede).

[pic]

1 pav. Biudžeto asignavimai pagal veiklos rūšis procentais. (A – projektų koordinavimas ir valdymas; B1 – I lygmens monitoringas; B2 – II lygmens intensyvus monitoringas; B3 – miškų priešgaisrinė apsauga; C – tyrimai ir parodomieji projektai).

Komisija (Jungtinio tyrimų centro (JTC) generalinis direktoratas) programai skyrė ir skiria techninę bei metodinę pagalbą. Centro tyrimų koordinavimo įstaiga sukūrė duomenų bazę programos duomenų rinkimo režimo poreikiams tenkinti ir parengė bei plėtojo Europos miškų gaisrų informacijos sistemą pagal valstybių narių ir Parlamento apibrėžtus reikalavimus. JTC valdo Komisijos Europos miškų duomenų centrą.

Pagal susitarimą dėl dotacijos, sudaryta su Komisija, „ICP-Forests“ programos vykdytojai (žr. 1 išnašą) užtikrino ekspertų komisijų veiklą ir parengė suderintus I ir II lygmenų miškų būklės monitoringo metodus ir standartus, bendrą monitoringo vadovą ir monitoringo vietoje bei laboratorijos analizių kokybės užtikrinimo ir (arba) kokybės kontrolės sistemas. Šias užduotis „ICP-Forests" programos vykdytojams padėjo atlikti 6 partneriai, daugiausia miškų tyrimo institutai.

[pic]

2 pav. Biudžeto asignavimai pagal veiklos rūšis 2003–2006 m. (A – projektų koordinavimas ir valdymas; B1 – I lygmens monitoringas; B2 – II lygmens intensyvus monitoringas; B3 – miškų priešgaisrinė apsauga; C – tyrimai ir parodomieji projektai)

ATASKAITų TEIKIMAS

Valstybės narės įvykdė įpareigojimą kasmet atsiskaityti Komisijai ir kartu su metine ataskaita pateikti metinius pagal „Forest Focus“ surinktus duomenis ir juos paskelbti[5]. Pirmojo programos laikotarpio (2003–2004 m.) ataskaitos jau pateiktos Komisijai. Galutinės ataskaitos turėtų būti parengtos, kai bus visiškai įgyvendintos visos nacionalinės programos – ne daugiau kaip per trejus metus po atitinkamo programos laikotarpio pabaigos. Atsiliekama daugiausia dėl to, kad būtina užbaigti tyrimus. Be to, programą įgyvendinančios kompetentingos institucijos privalo reguliariai informuoti Komisiją apie programos įgyvendinimo pažangą.

Paisydama reikalavimų teikti ataskaitas, Europos Komisija ir „ICP-Forests“ skelbia metines ataskaitas, be to, leidžiami įvairūs moksliniai leidiniai (žr. http://www.icp-forests.org/Reports.htm), kuriuose pateikiama informacija apie miškų ir aplinkosaugos politikos kryptis. „ICP-Forest“ ataskaitų rengimą ir leidimą Komisija bendrai finansuoja pagal susitarimą dėl dotacijos.

IšSAMūS įGYVENDINIMO ASPEKTAI

Miškų gaisrai

1998 m. Komisija ir valstybės įsteigė nuolatinę neformalią miškų gaisrų ekspertų grupę keistis informacija, kad būtų galima Europos mastu sukurti tobulesnius miškų gaisrų rizikos vertinimo metodus ir sudaryti išdegusių teritorijų žemėlapį. Per kelerius kitus metus Jungtinių tyrimų centras, remdamasis šios veiklos rezultatais, sukūrė Europos miškų gaisrų informacijos sistemą[6]. EFFIS toliau buvo remiama įgyvendinant „Forest Focus“ programą, o sistemos tolesnis veikimas pagrįstas Aplinkos ir Jungtinių tyrimų centro generalinių direktoratų administraciniu susitarimu. Valstybių narių surinkti duomenys saugojami ir analizuojami, o su gaisrų prevencija susijusi veikla Europos mastu koordinuojama remiantis EFFIS, kurios pagrindu kasdien sudaromos gaisrų prognozes, analizuojama metų gaisrų rizikos raida ir vertinami paskutinieji gaisrų sezonai, taip nustatant gaisrų valdymo ir kovos su gaisrais ES teritorijoje ir už jos ribų trūkumus. EFFIS veiklą koordinuoja Komisija, kuri užtikrina, kad informacija pasiektų galutinius vartotojus, daugiausia valstybių narių civilinės saugos ir miškų priežiūros tarnybas. EFFIS taip pat remiamasi vertinant prašymus kompensuoti už miškams padarytą žalą, teikiamus su paraiškomis dėl finansinės paramos iš Europos solidarumo fondo[7]. Miškų gaisrų ekspertų grupę sudaro nacionalinių institucijų, įskaitant civilinės saugos tarnybas, ekspertai. Ši grupė yra vienintelis bendras gaisrų ekspertų tinklas ES lygmeniu, jos nariai atstovauja visoms valstybėms narėms ir kai kurioms trečiosioms Viduržemio jūros regiono šalims, susiduriančioms su dideliu gaisrų pavojumi. Toks bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis yra labai vertingas, nes tarpvalstybinės gaisrų prevencijos priemonės ir abipusė pagalba kovojant su gaisrais grindžiama bendru Europos miško gaisrų rizikos žemėlapiu.

„Forest Focus“ sudarė galimybes finansuoti struktūrines gaisro prevencijos priemones, tokias kaip miško takų, vandens tiekimo stočių ar gaisrų aptikimo stočių įrengimas su sąlyga, kad šios priemonės nebuvo remiamos pagal Kaimo plėtros reglamentą (EB) Nr. 1257/1999[8] ir kad jos nebuvo įtrauktos į nacionalines ar regionų kaimo plėtros programas.

2004 m. iš suinteresuotųjų valstybių narių ir pagrindinių su miškų sektoriumi susijusių nevyriausybinių organizacijų atstovų buvo sudaryta ad hoc miško gaisrų prevencijos ekspertų darbo grupė, kad Komisijai teiktų pasiūlymus dėl galimo miškų gaisrų prevencijos politikos įgyvendinimo nuo 2006 m.

Greta kitų pateiktų rekomendacijų[9] ši darbo grupė pasiūlė, kad LIFE+ ir Kaimo plėtros reglamentuose būtų numatytos specialios nuostatos dėl aplinkos apsaugos nuo gaisrų. Abiejuose reglamentuose šios nuostatos yra įtvirtintos 2007– 2013 m. laikotarpiui. LIFE+ priimtos nuostatos dėl informavimo apie miškų gaisrus kampanijų, be to, numatytas specialus priešgaisrinės apsaugos operacijose dalyvaujančių asmenų mokymas. Kaimo plėtros programose numatomos priešgaisrinės apsaugos ir miškų atkūrimo priemonės. Be to, darbo grupė pritarė nuomonei, kad EFFIS yra strateginio planavimo priemonė ir pagrindinis miškų gaisrų monitoringo elementas. EFFIS veiklai, kuriai parama teikta ir pagal „Forest Focus“ programą, iki 2010 m. pabaigos skirta Europos Parlamento dotacija miškų apsaugai ir išsaugojimui.

Nuo 2000 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ekspertų grupe, skelbia metinę ataskaitą apie miško gaisrus[10], kurioje skelbiami statistiniai duomenys, susiję su miško gaisrais labiausiai paveiktose valstybėse narėse (žr. priedo lenteles „gaisrų skaičius“ ir „išdegusios teritorijos“).

Miško būklės ir kitos aplinkos monitoringas – vertinimo ataskaita

Nors daugelis pagal „Forest Focus“ programą atliekamų tyrimų iki 2008 m. nebus užbaigti, Komisija 2005 m. inicijavo nepriklausomą programos valdymo ir miškų būklės monitoringo vertinimą. Vertinimą atliko mokslo tyrimo institutai „Forest Research“ (Jungtinė Karalystė) ir „Finnish Forest Research Institute" (Suomija)

(žr. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/final_report.pdf).

Atlikus vertinimą, padarytos tokios išvados.

Programos valdymas buvo ekonomiškai veiksmingas, tačiau valstybėse narėse, kuriose veikė daugiau nei viena kompetentinga institucija, administracinė našta išaugo.

I ir II lygmenų plotų monitoringas turėtų būti taikomas ne tik tam, kokią įtaką miškų būklei turi oro tarša. Turėtų būti stebimi ir kiti parametrai, susiję su klimato kaita, biologine įvairove ir miško apsauginėmis funkcijomis.

Atliekant miškų monitoringą, reikėtų atsižvelgti į nacionalinių miškų aprašų duomenis.

Turėtų būti užtikrintas monitoringo programos tęstinumas.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad nustojus galioti „Forest Focus“ reglamentui, valstybės narės nebeprivalo ES lygmeniu vykdyti koordinuoto miškų monitoringo, todėl norint išvengti nekoordinuotos veiklos ateityje, būtina sukurti visos Europos Sąjungos sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą valdymą, sudarytų galimybes kaupti ir registruoti duomenis, analizuoti, kontroliuoti ir užtikrinti ataskaitų teikimą.

Komisija pažymi, kad nors vertinimas buvo atliktas labai ankstyvame įgyvendinimo etape, jos pagrindinės rekomendacijos dėl monitoringo praplėtimo dabar įtrauktos į LIFE+ reglamentą.

Komisija primena, kad miškų monitoringą toliau plėtoti numatyta ir 2007–2011 m. ES miškų veiksmų plane[11]. Įgyvendinant Veiksmų plano 8 veiksmą, siūloma stengtis sukurti Europos miškų monitoringo sistemą. Tarybos išvadose[12] dėl ES miškų veiksmų plano taip pat pabrėžiamas aiškus valstybių narių įsipareigojimas toliau taikyti Europos miškų monitoringo sistemą.

Pasiūlymų pagal LIFE+ dar nebuvo gauta, tačiau juose gali būti numatoma pasitelkti už miškų aprašus atsakingas nacionalines miškų sektoriaus institucijas. Kadangi LIFE+ įgyvendinamas kaip projektas, kuriame dalyvaujama savanoriškai, ateityje monitoringas turėtų būti glaudžiau siejamas su konkrečiais politikos klausimais, pvz., klimato kaita, biologine įvairove ir miško apsauginėmis funkcijomis, o ne vien pagrįstas įvairiais stebėjimais pagal tradicinius su oro tarša susijusius parametrus, kaip buvo daroma įgyvendinant „Forest Focus“ programą.

Vertindama programos valdymą, Komisija nurodė, kad vidutinis vienai programai numatytas finansavimas nėra didelis. 2003–2004 m. buvo numatyta maždaug po 0,5 mln. EUR susitariančiajai šaliai (nuo 20 000 EUR iki 2,7 mln. EUR). 2005 m. – 0,4 mln. EUR (nuo 20 000 EUR iki 2,1 mln. EUR), o 2006 m. – 0,4 mln. EUR (nuo 28 000 EUR iki 2,1 mln. EUR). Iš šių lėšų maždaug 7 % įvairios kompetentingos institucijos skyrė nacionalinėms programoms koordinuoti ir valdyti.

[1] „ICP Forests“ (Tarptautinė oro taršos poveikio miškams monitoringo ir vertinimo programa) pradėta įgyvendinti 1985 m. pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, įvertinus augantį visuomenės susirūpinimą dėl galimo neigiamo oro taršos poveikio miškams. Bendradarbiaujant su Europos Komisija pagal „ICP Forests“ vykdomas Europos miškų būklės monitoringas dviem monitoringo intensyvumo lygmenimis. Pirmasis tinklelis (I lygmuo) grindžiamas maždaug 6 000 stebėjimo vietų, nustačius 16 x 16 km dydžio įvairias valstybes apimančius plotus visoje Europoje. Intensyvaus monitoringo lygmeniui priskiriama maždaug 800 II lygmens plotų atrinktose miško ekosistemose visoje Europoje. Šie I ir II lygmenų plotai sutampa su plotais, nustatytais pagal „Forest Focus“ programą. Šiuo metu „IPC-Forest“ programoje dalyvauja 40 valstybių. Taip pat žr. http://www.icp-forests.org/Political.htm

[2] OL L 326, 1985 11 21, p.2.

[3] OL L 217, 1992 7 31, p.3–7.

[4] 2003–2004 m. sprendimai – Komisijos sprendimas C(2004)4901, galutinis

2005 m. sprendimas – Komisijos sprendimas C(2006)874, galutinis

2006 m. sprendimas – Komisijos sprendimas C(2006) 2466, galutinis

[5] Nors duomenų skelbimo ir platinimo klausimai buvo ne vieną kartą aptarti su kompetentingomis institucijomis, šiuo klausimu susitarimas nepasiektas. Todėl duomenys visuomenei prieinami tik susitarus su duomenų savininkais.

[6] EFFIS paskirtis – analizuoti miškų būklę iki ir po gaisrų ir teikti miškų apsaugai nuo gaisrų reikalingą informaciją http://effis.jrc.it/wmi/viewer.html

[7] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas 2012/2002, OL L 311, 2002 11 14, p.3.

[8] OL L 160, 1999 6 26, p.80.

[9] http://ec.europa.eu/environment/forests/wgffp.htm

[10] http://forest.jrc.it/documents/2006/ForestFiresInEurope2005.pdf

[11] COM(2006) 302, galutinis, 2006 6 15.

[12] Tarybos išvada dėl 2007–2011 m. ES miškų veiksmų plano. 2758-tasis Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis, 2006 m. spalio 24–25 d.