31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/6

—

mano, kad regionai ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kadangi priartina šios srities politiką prie piliečių ir yra arčiau minėtoje erdvėje veikiančių subjektų kasdieninių poreikių.

—

sutinka, kad būtų sukurtas Bendrijos teisinis pagrindas, kurio prašė valstybės narės siekdamos supaprastinti kompetencijos infrastruktūras, kurios skatina mokslinius tyrimus ir galiausiai padidina Europos galimybes konkuruoti su trečiosiomis šalimis, kūrimą ir veiksmingą įgyvendinimą Europoje.

—

siūlo, kad siekiant užtikrinti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) tarptautinį pobūdį, kai joje dalyvauja regionai arba vietos valdžios institucijos, mažiausiai trys regionai priklausytų skirtingoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, kam atstovauja kiti ERI nariai.

—

ragina pagalvoti, ar ETBG negalėtų tapti alternatyvia teisine priemone Europos masto mokslinių tyrimų infrastruktūroms steigti. Todėl naujojo Tarybos reglamento 5 ir 9 konstatuojamosiose dalyse tai reikėtų paminėti dar aiškiau.

—

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos situaciją, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse.

—

mano, kad labai svarbu „paskirstytosiomis“ mokslinių tyrimų infrastruktūromis pasiekti kiek įmanoma didesnį regionų ir vietos poveikį; reikėtų atsižvelgti į tai, kokia parama ERI taptų virtualaus Europos infrastruktūrų tinklo sukūrimas.

Pranešėjas

:

Iñaki Aguirre ARIZMENDI (ES/LDAE), Baskų krašto autonominės bendrijos užsienio reikalų generalinis sekretorius

1.

mano, kad regionai ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kadangi priartina šios srities politiką prie piliečių ir yra arčiau minėtoje erdvėje veikiančių subjektų kasdieninių poreikių. Todėl Komitetas tvirtina, kad regionams reikėtų skirti strateginį vaidmenį EMTE stiprinti ir plėsti skirtose iniciatyvose, visų pirma tose, kurios susijusios su tvirtos mokslinių tyrimų infrastruktūros steigimu novatoriškoje aplinkoje ir bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje;

2.

palankiai vertina dvi pristatytas iniciatyvas ir pripažįsta, kad jos yra svarus indėlis stiprinant ir plečiant EMTE. Komitetas savo nuomonėje „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (1) jau yra pabrėžęs, kad būtina imtis reikiamų veiksmų EMTE kūrimo procesui paspartinti, jeigu norime, kad Europos ekonomika taptų dinamiškiausia pasaulyje;

3.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti laikomos svarbiais regioninio ir ekonominio valdymo elementais; Komitetas taip pat mano, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti didelį vaidmenį įgyvendinant naująją Lisabonos darbotvarkę, kuria, laikantis į inovacijas orientuotos strategijos, siekiama konkurencingesnės Europos ekonomikos;

4.

pabrėžia, kad skiriasi Europos regionų ekonomikos struktūra, išsivystymo ir specializacijos lygis. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę atsižvelgti į šiuos skirtumus, kai bus dedamos pastangos šiuos regionus susieti su priemonėmis, skirtomis pagerinti bendrą konkurencingumą. Šiuo požiūriu reikia užtikrinti, kad kai kurių regionų ypatumai, pavyzdžiui, atokumas, netaptų priežastimi, dėl kurios jų prašymai steigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą (ERI) būtų atmetami. Reikėtų priimti priemonių, siekiant atokiausiems regionams užtikrinti galimybę naudotis šiuo infrastruktūros tinklu;

5.

ragina valstybes nares koordinuojant ir kartu su jas sudarančiais regionais priimti sprendimus dėl inovacijų politikos, o taip pat dėl šios politikos skatinimo būdų ir priemonių, kad šios politikos rezultatai atitiktų ir vietos bei regionų lygmens poreikius;

6.

sutinka su Konkurencingumo tarybos išvadomis dėl EMTE valdymo gerinimo, kurios grindžiamos ilgalaike šios srities vizija, suformuota Komisijos kartu su valstybėmis narėmis, bendradarbiaujant su suinteresuotais subjektais bei piliečiais. Taigi, Komitetas remia pasiūlymą į EMTE valdymą nuo pat pradinių rengimo etapų įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač akademinę bendruomenę, vadovaujantis subsidiarumo principu ir suformuojant susiejant šį valdymą su politika švietimo, inovacijų ir sanglaudos srityse;

7.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, leidžiančių į dviejų šioje nuomonėje aptariamų iniciatyvų valdymą visapusiškai ir veiksmingai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas;

8.

sutinka, kad būtų sukurtas Bendrijos teisinis pagrindas, kurio prašė valstybės narės siekdamos supaprastinti kompetencijos infrastruktūras, kurios skatina mokslinius tyrimus ir galiausiai padidina Europos galimybes konkuruoti su trečiosiomis šalimis, kūrimą ir veiksmingą įgyvendinimą Europoje;

9.

prašo Komisiją nustatant, kas gali dalyvauti ERI ir kokie reikalavimai bus keliami nariams, regionus, kaip ir valstybes nares, tarpvyriausybines organizacijas ir trečiąsias šalis, laikyti visateisiais nariais. Regionus reikėtų laikyti ne tam tikros valstybės narės atstovais, o savarankiškais valdymo vienetais, nes jie turi pakankamai išteklių ir pajėgumų bei pažangių mokslinių ir technologinių sistemų, leidžiančių sėkmingai dalyvauti bendrame valdymo procese steigiant ir įgyvendinant dideles infrastruktūras kompetencijai skatinti;

10.

siūlo, kad siekiant užtikrinti ERI tarptautinį pobūdį, kai joje dalyvauja regionai arba vietos valdžios institucijos, mažiausiai trys regionai priklausytų skirtingoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, kam atstovauja kiti ERI nariai;

11.

palankiai vertina tai, kad ERI gali būti finansuojamos pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą bei struktūrinių fondų lėšomis. Be to, Komitetas siūlo koordinuoti kitų valstybių narių turimų finansavimo šaltinių (tiek privačių, tiek viešųjų) naudojimą;

12.

siūlo Europos lygiu sukurti strategijos koordinavimo mechanizmus, kurie vienytų svarbiausius suinteresuotus subjektus, tuo užtikrinant veiksmingą nuoseklios ERI politikos įgyvendinimą. Tie mechanizmai būtų skirti tokiems svarbiems klausimams kaip iniciatyvų vertinimas ir problemų, susijusių su naujų ERI steigimo vieta, sprendimas;

13.

pritaria Komisijai, kad reikia skatinti suinteresuotų subjektų veiklos koordinavimo iniciatyvas siekiant sudaryti palankias sąlygas keistis informacija bei žiniomis, kad padidinti jų teikiamos naudos skirtingų vietos ir regionų valdžios institucijų ekonominei, mokslinei, akademinei ir technologijų struktūroms daugiklio poveikį. Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina neseniai Europos Komisijos kartu su Europos mokslo fondu sukurtus interneto vartus, skirtus mokslinių tyrimų infrastruktūroms;

14.

pripažįsta, kad esamos juridinio statuso rūšys ne visiškai tinka Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms steigti, taip pat pripažįsta, kad būtina Europos lygiu sukurti sistemą, siekiant užtikrinti, kad infrastruktūros veiktų efektyviau ir būtų pašalintos kliūtys tarptautiniams moksliniams tyrimams;

15.

primena, kad tarptautiniu, nacionaliniu ir Europos lygiu yra kitų ERI papildančių priemonių. Nors kai kurios jų buvo sukurtos konkrečiam tikslui, kitos, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), siekia platesnių tikslų: palengvinti ir skatinti teritorinį bendradarbiavimą siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą įvairiose srityse. Todėl Komitetas rekomenduoja, kad ERI būtų nuosekliai derinama su ETBG ir kitomis jau sukurtomis priemonėmis, jomis visomis siekiant kiek įmanoma geresnių rezultatų;

16.

ragina pagalvoti, ar ETBG negalėtų tapti alternatyvia teisine priemone Europos masto mokslinių tyrimų infrastruktūroms (2) steigti. Todėl naujojo Tarybos reglamento 5 ir 9 konstatuojamosiose dalyse tai reikėtų paminėti dar aiškiau;

17.

atkreipia dėmesį į dabartinį ERI geografinį išsidėstymą. Šiuo metu visų pirma dėl istorinių priežasčių infrastruktūros telkiasi Vakaruose, tačiau jas reikėtų planuoti taip, kad jos po visą teritoriją, esant galimybei, ir tarp valstybių narių, pasiskirstytų tolygiai. Toks decentralizuotas infrastruktūrų išsidėstymas bus naudingas regionams ir tuo pat metu patenkins naujų infrastruktūrų poreikį Europos lygmenyje. Šį decentralizavimą būtų galima papildyti virtualiu tinklu, kuris sujungtų visas šias infrastruktūras, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kurios gali būti itin svarbios gilinant žinias tam tikrose strateginėse srityse ir atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų ekonominiam vystymuisi bei inovacijoms;

18.

pritaria 2008 m. gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos išvadoms, kuriose Komisija ir valstybės narės raginamos padėti Europos regionų ir vietos valdžios institucijoms teikti prašymus dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų steigimo, jų kūrimo ir įgyvendinimo. Komitetas šioje srityje siūlo tokias galimas priemones:

19.

atkreipia dėmesį į regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą kuriant novatorišką ERI aplinką, nes regioninė politika turi didelės įtakos pritraukiant mokslininkus ir skatinant ERI kaip regioninio vystymosi centrus. Todėl ERI turi galimybių duoti daug socialinės ir ekonominės naudos su jomis susijusiems miestams ir regionams;

20.

sutinka, kad sprendimus dėl ERI turi priimti Europos Komisija. Komitetas mano, kad tokiu būdu procedūra bus paprastesnė ir trumpesnė nei sprendimą dėl ERI kiekvienu atskiru atveju priimant Tarybai. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai šios procedūros metu būtų priimami visiškai skaidriai ir teisėtai, Komitetas siūlo aiškiai nustatyti Europos Komisijos vertinimo kriterijus ir įsteigti valdymo komitetą, kurį sudarytų valstybių narių ir (arba), tam tikromis aplinkybėmis, regionų arba vietos ir regionų valdžios institucijų ar jų asociacijų atstovai, kurie turėtų lemiamą balsą Komisijai priimant su ERI susijusius sprendimus. Komitetas taip pat siūlo valstybėse narėse taikyti tinkamas koordinavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad kiekvienos valstybės narės nuomonė valdymo komitete atspindėtų regionų ir vietos valdžios institucijų, kurioms ji atstovauja, poziciją;

21.

palankiai vertina tai, kad šiame reglamente ERI siūlomam juridiniam statusui būdingos mažesnės administracinės, teisinės ir mokestinės kliūtys, pavyzdžiui, lankstesnės viešųjų pirkimų procedūros ir mokesčių lengvatos, kurios Komiteto nuomone, padės supaprastinti didelių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą bei užtikrinti našesnę jų veiklą ir geresnius rezultatus;

22.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos situaciją, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse. Iš esmės įvairūs Europos regionai jau sėkmingai dalyvauja arba užima lyderio poziciją įgyvendinant mokslinių tyrimų programų koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, ERA-NET projektų atveju. Regionų komitetas siūlo, kad bendradarbiavimo susitarimus pagal bendrąją programą inicijuotų ne tik valstybės narės, bet ir regionų valdžios institucijos, kurios pirmiausia turėtų tapti šio proceso dalyvėmis;

23.

mano, kad reikia į pasiūlymą įtraukti ir tinkamai apibrėžti veiksmingesnes koordinavimo priemones, kad sklandžiai būtų įgyvendinami skirtingų, Europą sudarančių regionų ir vietos valdžios institucijų susitarimai;

24.

supranta, kad išties būtina pasiūlyti tokio pobūdžio programą; tačiau Komitetas mano, kad šios programos įgyvendinimas neturėtų tapti papildoma našta valstybėms narėms ir regionams, todėl siūlo, kad šią programą remtų Komisija, tačiau ne tik padėdama sudaryti susitarimus, bet ir skirdama finansinius išteklius, nes finansiniai įsipareigojimai yra būtini norint užtikrinti pakankamai gerus programos įgyvendinimo rezultatus. Komitetas siūlo Komisijai ateityje įkurti atskirą fondą šiai iniciatyvai paremti;

25.

siūlo, kad prieš pradėdamos įgyvendinti naujas programas Europos Sąjunga ir valstybės narės imtųsi visų priemonių tarpvalstybinės politikos ir jau taikomų bendradarbiavimo priemonių sąveikai pasiekti ir užtikrinti, kad vykdomos koordinavimo programos, pavyzdžiui, ERA-NET programa, atviro koordinavimo metodas, Europos technologijų platformos, duotų kuo didesnę naudą;

26.

pripažįsta, kad svarbu imtis iniciatyvų, skirtų Europos mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir inovacijų srityje veikiančių subjektų veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui. Tai prisidėtų prie Lisabonos strategijoje nustatyto tikslo, kad Europos ekonomika turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje. Komitetas siūlo, kad šis koordinavimas būtų vykdomas pagal principą „iš apačios į viršų“ atsižvelgiant į kintamosios geometrijos ir subsidiarumo principus. Šiuo požiūriu savanoriškas regionų dalyvavimas turėtų būti suprantamas kaip žingsnis didesnio masto kintamosios geometrijos link;

27.

pritaria Komisijai, kad būtina kartu spręsti klausimus, kurie peržengia nacionalines ribas, nes regionai ir vietos valdžios institucijos geriausiai supranta problemas ir sunkumus, su kuriais jie susiduria, o išteklių, žmonių ir žinių sutelkimas padidintų galimybes išspręsti sudėtingiausias mokslines ir technologines uždavinius;

28.

ragina bendrosios programos prioritetinius klausimus spręsti vadovaujantis visuotinio sutarimo principu, atsižvelgiant į didelį regionų, kurie turi reikiamų įgūdžių ir patirties, skaičių ir specialiai konsultuojantis su akademine bendruomene bei visais atitinkamos srities suinteresuotais subjektais;

29.

siūlo, kad, atsižvelgiant į programos struktūrą ir novatorišką pobūdį, pagal ją būtų vykdomas pragmatiškas, lankstus ir visapusiškas vystymosi procesas, kuriame svarbus vaidmuo tektų regioniniams mokslinių tyrimų prioritetams.