19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/52


Regionų komiteto nuomonė — Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga ir jos poveikis vietos ir regionų valdžios institucijoms

(2008/C 325/08)

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, svarbą, kurią vykdant Viduržemio jūros regiono klausimams Europos darbotvarkėje skirta pirmaeilė vieta ir paskatintos diskusijos bei apmąstymai, atitinkantys iškilusių problemų mastą;

yra įsitikinęs, kad ir vienoje, ir kitoje Viduržemio jūros pusėje imantis tik diplomatine strategija grindžiamų iniciatyvų nebus rasta tvarių sprendimų tol, kol diskusijų objektu netaps vietos demokratija ir nebus aptarti jos stiprinimo ir abiejų Viduržemio jūros pakrančių miestų ir regionų tiesioginio bendradarbiavimo vykdant Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga iniciatyvą;

primena, kad teritorinis lygmuo yra tas valdymo lygis, kuriuo remiantis, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucinėmis pakopomis, gali būti surasti sprendimai, kaip prisitaikyti prie globalizacijos keliamų iššūkių ir kartu tuos iššūkius atremti. Vietos ir regionų valdžios institucijos — ypač Europos — laikui bėgant įrodė, kad yra tinkama lygmuo tokiems sprendimams ieškoti;

todėl dar kartą prašo vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti pagrindiniais partneriais plėtojant Barselonos procesą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą;

nusprendžia dėti pastangas įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų tam tikras skaičius Regionų komiteto narių, Europos ir tarptautinių asociacijų, dirbančių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, atstovų ir toks pat skaičius Viduržemio jūros pietinės ir rytinės pakrantės vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų. Ši asamblėja būtų nuolatinė dialogo, mainų ir bendradarbiavimo platforma; ragina būsimas iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras minėtą asamblėją pripažinti patariamuoju organu; ši asamblėja būtų panaši į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją, atstovaujančią parlamentiniam lygiui;

Pagrindinis pranešėjas

:

Isidoro GOTTARDO, Sačilės miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos 2008 m. birželio 13 d. prašymas pateikti nuomonę dėl Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga ir jos poveikis vietos ir regionų valdžios institucijoms ir Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga

COM(2008) 319 galutinis

I.   BENDROSIOS PASTABOS

REGIONŲ KOMITETAS,

1.

pabrėžia iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, svarbą, kurią vykdant Viduržemio jūros regiono klausimams Europos darbotvarkėje skirta pirmaeilė vieta ir paskatintos diskusijos bei apmąstymai, atitinkantys iškilusių problemų mastą; reiškia pritarimą Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos inicijuoto projekto, į kurį įsitraukė 16 narių partnerių iš Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies, pragmatiniam aspektui ir politinei vizijai;

2.

džiaugiasi plėtojant Barselonos procesą iki šiol sėkmingai taikytomis tam tikromis priemonėmis ir iniciatyvomis; tačiau apgailestauja, kad didesnės pažangos nepadaryta taikos, saugumo ir žmogiškojo bei socialinio vystymosi srityse ir nepakankamai aktyviai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos;

3.

pabrėžia, kad nauja Barselonos proceso: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos forma turėtų suteikti galimybę nuo vien tik tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sistemos plėtojimo pereiti prie trijų pakrančių šalių piliečių dialogo ir ypač prie Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybių bendradarbiavimo projekto vykdymo, kartu įtraukti tų šalių vietos ir regionų valdžios institucijas vykdant konkrečius ir vieningą pritarimą pelniusius projektus, kurie būtų bendros, piliečių poreikiais ir solidarumu grindžiamos strategijos sudėtinė dalis;

4.

laikosi nuomonės, kad ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimas siekiant tvirtesnės partnerystės pasitelkus iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga bus sėkmingas tik tuomet, jei bus rastos naujos katalizatoriaus vaidmenį atliekančios temos, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie konkrečią naudą, nuo pareiškimų pereinant prie konkrečių veiksmų — į tokią veiklą būtina aktyviai įtraukti vietos ir regionų lygio politinius atstovus —, ir kad būtų plėtojama aktyvi ir aiški komunikacija;

5.

pažymi, kad ryžtingesniems vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės veiksmams viešosios politikos srityje kliūtimi dažnai tampa silpna vietos demokratija ir konkretaus decentralizacijos proceso trūkumas Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybėse;

6.

taip pat konstatuoja, kad decentralizacija ir dalyvaujamoji savivalda ne visuomet dera tarpusavyje. Kai kuriose Europos Sąjungai priklausančiose ir nepriklausančiose šalyse vietos ir regionų valdžios institucijos bendrai sprendžia rinkėjų aktyvumo problemą, o taip pat skatinant piliečių dalyvavimą ir asociacijų atstovus įtraukiant į strategijų rengimą bei svarbių miestų ir regionų projektų ruošimą;

7.

yra įsitikinęs, kad ir vienoje, ir kitoje Viduržemio jūros pusėje imantis tik diplomatine strategija grindžiamų iniciatyvų nebus rasta tvarių sprendimų tol, kol diskusijų objektu netaps vietos demokratija ir nebus aptarti jos stiprinimo ir abiejų Viduržemio jūros pakrančių miestų ir regionų tiesioginio bendradarbiavimo vykdant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga klausimai;

8.

dėl šios priežasties teigiamai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, įvykusio liepos 13 d. Briuselyje, deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad „svarbus pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų bei privačiojo sektoriaus aktyvus dalyvavimas įgyvendinant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga“;

9.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad nederėtų gretinti tų, kurie disponuoja demokratiniu teisėtumu, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tų, kurie juo nedisponuoja, pavyzdžiui, pilietinė visuomenė ir privatus sektorius;

10.

ir pritaria Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės valstybių ir vyriausybių vadovų tikslui „padidinti bendrą atsakomybę už šį procesą, valdymą pagrįsti vienodų sąlygų principu ir pereiti prie konkrečių projektų, kurie būtų geriau žinomi piliečiams“, kadangi tokiu būdu trijų Viduržemio jūros pakrančių santykiai bus „sukonkretinami ir apie juos visuomenei teikiama daugiau informacijos vykdant to regiono piliečiams skirtus papildomus regioninius ir subregioninius projektus“;

11.

pareiškia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasirengusios ir įsipareigoja išplėsti iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga skatindamos vietos demokratiją ir decentralizuotą bendradarbiavimą;

12.

primena Europos įvairių sričių politikos įgyvendinimo patirtį: dažniausiai ją taikant prireikia vietos valdžios institucijų įsipareigojimų, išteklių ir veiksmų, ir pabrėžia, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos sukaupė turtingą patirtį ir žinias spręsdamos miestams ir kaimams iškylančius klausimus, susijusius su aplinkosauga, energetika, transportu, civiline sauga, migracijos reiškiniais, ekonominiu vystymusi ir su daugeliu kitų Barselonos proceso prioritetų, kurie išlieka aktualūs, pavyzdžiui, kultūrų dialogu, švietimu, žmogiškąja ir socialine dimensija; todėl apgailestauja, kad dėl prie Paryžiaus viršūnių susitikimo išvadų pridedamų vystymosi projektų nebuvo iš anksto pasikonsultuota su vietos ir regionų valdžios institucijomis, nors jos privalės dalyvauti būsimame įgyvendinimo etape, ir pabrėžia, kad ateityje būtina keisti tokią tarpvyriausybinę strategiją aiškiai įtraukiant visus susijusius valdymo lygius;

13.

kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse šiuo klausimu, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijas svarbu įtraukti ne tik į įgyvendinimo etapo veiklą, bet ir į visą bendradarbiavimo procesą, pradedant strategijų rengimu, programų ir projektų įgyvendinimu ir baigiant strategijų įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimu, ir ypač tuo metu, kai iniciatyvos vykdomos srityse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačius ir tiesioginius įgaliojimus; būtų galima paminėti, pavyzdžiui, miestų ir teritorijų planavimą, vandentvarką, atliekų tvarkybą ir perdirbimą, aplinkosaugą ir klimato kaitos vietinius padarinius, vietos ekonominį vystymąsi, kultūros ir istorinio paveldo puoselėjimą, vietos turizmo vystymą, pirminę sveikatos priežiūrą, integravimo ir socialinės sanglaudos politiką;

14.

palankiai vertina artėjantį naujos programos CIUDAD įgyvendinimą pagal esamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kuria siekiama Viduržemio jūros regione skatinti bendradarbiavimą miestų vystymo ir dialogo srityje; pritaria, kad aplinkos tvarumas, energijos efektyvumas, tvarus ekonomikos vystymasis ir socialinių skirtumų mažinimas priklauso prioritetinėms sritims, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug ir tiesioginių įgaliojimų ir kuriose Europos vietos ir regionų valdžios institucijos gali pasidalyti didele patirtimi bei žiniomis;

15.

atkreipia dėmesį, kad iki šiol konkrečiai neapibrėžti iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga finansiniai aspektai ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali būti ne tik politiniai, bet ir techniniai bei finansiniai partneriai rengiant ir įgyvendinant strategijas ir projektus, kurie atitiktų, viena vertus, konkrečius piliečių poreikius, o antra vertus — iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga tikslus, taip pat pažymi, kad iniciatyva Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga visiškai nekeičia Europos kaimynystės politikos Viduržemio jūros regiono dimensijos nei programų, nei finansiniu požiūriu;

16.

primena, kad teritorinis lygmuo yra tas valdymo lygis, kuriuo remiantis, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucinėmis pakopomis, gali būti surasti sprendimai, kaip prisitaikyti prie globalizacijos keliamų iššūkių ir kartu tuos iššūkius atremti. Vietos ir regionų valdžios institucijos — ypač Europos — laikui bėgant įrodė, kad yra tinkama lygmuo tokiems sprendimams ieškoti.

17.

todėl dar kartą prašo vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti pagrindiniais partneriais plėtojant Barselonos procesą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą;

18.

pripažįsta įvairių nacionalinių, Europos ir tarptautinių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų ir asociacijų, dirbančių decentralizuoto Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, vaidmenį ir patirtį, o taip pat jų žinias ir padėties vietoje išmanymą (1); todėl reikia, kad pastangos taptų išties abipusės ir decentralizuoto bendradarbiavimo projektų tikslai būtų suderinti su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės tikslais siekiant užtikrinti kuo geresnius rezultatus;

19.

dar kartą patvirtina, kad pritaria Viduržemio jūros regiono ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų, 2008 m. birželio 23 d. Marselio mieste dalyvavusių Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų forume, deklaracijai;

20.

atsižvelgdamas į tai, pritaria vietos ir regionų valdžios atstovų ir jų atstovaujamųjų asociacijų siekiui sukurti institucinę priemonę, kuri užtikrintų jų nuolatinį politinį atstovavimą ir jų aktyvų indėlį įgyvendinant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, veiksmingą teritorializacijos priemonę, tokiu būdu primena tai, ko Regionų komitetas jau prašė savo ankstesnėse nuomonėse šia tema;

21.

todėl yra numatęs įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų vienodas skaičius Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios atstovų ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių valdžios atstovų; ši asamblėja būtų panaši į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją, atstovaujančią parlamentiniam lygiui (EMPA);

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

22.

ragina iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras ne tik politiniu požiūriu pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir jas oficialiai bei konkrečiai įtraukti į bendradarbiavimo procesą ir iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga;

23.

todėl ragina naujuose darbo dokumentuose apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų — lygiaverčių bendradarbiavimo proceso vykdant atnaujintą iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga partnerių — vaidmenį;

24.

reikalauja, kad rengiant dvišalius Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybių partnerių asociacijos susitarimus, strateginius dokumentus ir veiksmų planus, ypač įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, jau pradiniuose etapuose dalyvautų ne tik centrinės valdžios atstovai, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos;

25.

todėl ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono vyriausybes sukurti nacionalinio struktūruoto dialogo ir konsultavimosi su subnacionaliniais (vietos ir regionų) subjektais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene priemones neužmirštant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklus ir asociacijas;

26.

nusprendžia dėti pastangas įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų tam tikras skaičius Regionų komiteto narių, Europos ir tarptautinių asociacijų, dirbančių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, atstovų ir toks pat skaičius Viduržemio jūros pietinės ir rytinės pakrantės vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų. Ši asamblėja būtų nuolatinė dialogo, mainų ir bendradarbiavimo platforma; ragina būsimas iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras minėtą asamblėją pripažinti patariamuoju organu, kaip kad yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja nacionalinių parlamentų atveju;

27.

ragina Europos Komisiją naują veiklą suderinti, koordinuoti ir glaudžiai susieti su įvairiomis Bendrijos programomis, projektais ir priemonėmis (2), taip pat ir su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje jau vykdoma atitinkama veikla (3), kad būtų pasinaudota patirtimi, išvengta veiklos kartojimosi ir padaryta didesnė pažanga;

28.

siūlo atlikti esamų struktūrinės paramos priemonių galimybių studiją, siekiant jas pritaikyti prie Viduržemio jūros regiono sąlygų. Ši politika visų pirma būtų ekonominės ir socialinės sanglaudos politika ir ją įgyvendinant Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindą sudarytų teritorinė dimensija;

29.

ragina iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras pasinaudoti šiuo atnaujintu procesu siekiant pratęsti tam tikrų Viduržemio pietinės ir rytinės dalies valstybių savivaldos reformą ir decentralizaciją bei inicijuoti decentralizacijos procesą kitose valstybėse;

30.

siūlo pirmenybę teikti vietos ir regionų valdžios institucijų stiprinimo strategijoms ir vykdyti administracijos modernizavimo programas bei vietos ir regionų žmogiškųjų išteklių mokymo projektus;

31.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios atstovams suteikus didesnę atsakomybę, būtų galima įdiegti daugiapakopį valdymą ir įvairių pakopų institucijas įtraukti į viešosios politikos ir vystymosi politikos sprendimų priėmimo, rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus;

32.

rekomenduoja įgyvendinant projektus sutelkti vietos, techninius ir akademinius žmogiškuosius išteklius ir sudaryti optimalias sąlygas piliečių dalyvavimui, kad jie įsitrauktų į bendradarbiavimo procesą ir su juo susijusius projektus;

33.

baigdamas pareiškia, kad plėtojant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga visiems įvairių lygių subjektams gali atsiverti galimybės mokytis, užmegzti naujus ryšius, diegti naujus abipusio pripažinimo būdus ir tai įvairiems iniciatyvoje dalyvaujantiems subjektams (centrines ir decentralizuotas valdžios institucijas, vietos ir regionų valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir kt.) sudarytų sąlygas susipažinti su nauju požiūriu į vystymąsi ir vietos demokratiją.

34.

nurodo Komiteto pirmininkui šią nuomonę pateikti pirmininkaujančiajai Prancūzijai, Viduržemio jūros valstybių sąjungos bendro pirmininkavimo institucijai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ES ir Viduržemio jūros valstybių partnerystės parlamentinei asamblėjai bei Viduržemio jūros regiono pietinių ir rytinių valstybių vadovams;

Briuselis, 2008 m. spalio 20 d.

Regionų komiteto

pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  Daugelis tinklų, asociacijų, centrų ėmėsi konkrečių veiksmų, analizės ir mokslinių tyrimų, skirtų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystei ir atitinkamoms šalims. Reikėtų surinkti informaciją apie jų vykdomą veiklą, su ta veikla susipažinti, padaryti išvadas ir atsižvelgiant į tai, kas jau padaryta, parengti naują iniciatyvą. Galima paminėti, pavyzdžiui, Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos pasaulinę ataskaitą dėl decentralizacijos ir vietos demokratijos, pristatančią padėtį šalyse, kurios yra iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga partnerės.

(2)  Pavyzdžiui, tarpregioninio bendradarbiavimo fondais, ES plėtros politika tokių šalių kandidačių kaip Kroatija ir Turkija atžvilgiu.

(3)  Pavyzdžiui, Europos kaimynystės politika, tokiomis Bendrijos programomis kaip Erasmus Mundus arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendroji programa; Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono šalių ir Zagrebo šalių dialogu 5 + 5.