9.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 257/46

—

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.). Lisabonos tikslų, kuriais siekiama paversti Europą moderniausia žinių visuomene, įgyvendinimas yra grindžiamas kūrybiniu Europos potencialu,

—

pabrėžia, kad kultūra, kūrybiškumas ir naujovės yra pagrindiniai Europos miestų, regionų ir vietos lygmens ekonomikos augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai,

—

pabrėžia ypatingą ankstyvojo ikimokyklinio bei pradinio mokymo vaidmenį ugdant svarbiausius gebėjimus, kurie suprantami kaip žinių, įgūdžių ir požiūrių visuma, sudaranti žmonėms palankias sąlygas gyventi, dirbti ir įgyti papildomų žinių modernioje Europos visuomenėje,

—

pabrėžia, kad ši iniciatyva galėtų būti puikus Europos kultūrų dialogo metų tęsinys. Skirtingoms temoms skirtų Europos metų sąsaja padeda užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį šios veiklos poveikį,

—

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veiklos vykdymui nenumatytas atskiras finansavimas. Kūrybiškumas yra esminis Europos visuomenės vystymosi veiksnys, todėl jis neturėtų būti apribotas tik švietimu ir kūryba. Tarpdalykinis mąstymas sudaro sąlygas naujiems, kūrybiškiems sprendimams.

Pranešėjas

:

Gerd Harms (DE/ESP), Brandenburgo žemės federacinių reikalų ir Europos reikalų įgaliotasis atstovas ir Brandenburgo žemės valstybės sekretorius

1.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų (2009 m.). Kūrybiškumas, Komisijos pasiūlyme plačiąja prasme visiškai teisingai suprantamas kaip gebėjimas rasti naujus sprendimus įvairiausiose žmogaus veiklos srityse, yra būtina techninių, kultūrinių ir visuomeninių naujovių sąlyga. Lisabonos tikslų, kuriais siekiama paversti Europą moderniausia žinių visuomene, įgyvendinimas yra grindžiamas kūrybiniu Europos potencialu;

2.

pritaria Europos Komisijos pateiktai kūrybiškumo ir naujovių vystymui reikalingų pagrindinių sąlygų analizei. Šiuo atveju reikėtų pabrėžti ypatingą ankstyvojo ikimokyklinio bei pradinio mokymo vaidmenį ugdant svarbiausius gebėjimus, kurie suprantami kaip žinių, įgūdžių ir požiūrių visuma, sudaranti žmonėms palankias sąlygas gyventi, dirbti ir įgyti papildomų žinių modernioje Europos visuomenėje;

3.

remia Komisijos nuomonę, kad švietimas yra svarbus ugdant kūrybiškumą, ir mano, kad kūrybiškumas turėtų užimti svarbią vietą ne tik ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo planuose, bet ir tolesniuose švietimo etapuose. Estetinis lavinimas turėtų išlikti svarbus visą mokyklinio ugdymo laikotarpį. Kūrybiškumo ugdymas neturėtų apsiriboti vadinamaisiais „meniniais dalykais“. Gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas ir kūrybiškai mąstyti turi būti sudedamoji visų formaliojo švietimo procesų dalis. Regionų komitetas ypač pabrėžia daugiakalbystės svarbą šiame kontekste;

4.

pabrėžia, jog būtina ne tik ugdyti kompetenciją ir siekti puikių laimėjimų, bet ir užtikrinti sklandų kiekvieno regiono gyventojų mokymą ir lavinimą, kuris yra asmeninės ir visuomeninės gerovės bei regionų gebėjimo diegti naujoves pagrindas;

5.

pabrėžia, kad kultūra, kūrybiškumas ir naujovės yra pagrindiniai Europos miestų, regionų ir vietos lygmens ekonomikos augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai. Norėdami sėkmingai konkuruoti Europos ir pasaulinės konkurencijos sąlygomis, regionai privalo vystyti savo kūrybiškumo ir naujovių potencialą. Paprastai regionų ir vietos valdžios institucijos yra atsakingos už visą gyvenimą trunkančio mokymosi organizavimą, aktyvios darbo rinkos politikos vykdymą, regioninių naujovių strategijų kūrimą ir pažangių bei kūrybiškų ekonomikos sektorių skatinimą;

6.

vėl atkreipia dėmesį į didžiulę vietos valdžios institucijų ir regionų svarbą kuriant naujovišką aplinką. Šioje srityje yra svarbi vietinių naujovių politika, technologijų centrai, verslo inkubatoriai, mokslo parkai ir rizikos kapitalas;

7.

primena, kad tai pasakytina ne tik apie kūrybinį sektorių ir žiniomis grindžiamas šiuolaikinės pramonės šakas. Veikiau priešingai: įveikiant ekonominius ir socialinius iššūkius, su kuriais šiuolaikinė visuomenė susiduria visuose lygmenyse, reikia pasitelkti kūrybiškus socialinių, ekologinių ir ekonominių problemų sprendimus;

8.

ypač palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos teisės aktų pasiūlyme aiškiai pripažįstamas regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo pabrėžiant, kad

9.

pritaria tokiam vertinimui ir palaiko aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veikloje;

10.

pritaria Europos kūrybiškumo ir naujovių metų užsibrėžtiems tikslams (2 straipsnis). Šių tikslų įvairiapusiškumas suteikia galimybę plačiau pažvelgti į Europos kūrybinio potencialo plėtotę ir naudojimą neapsiribojant vien meniniais ir estetiniais aspektais. RK aiškiai pareiškia, kad Europos kūrybiškumo ir naujovių metais būtina ypač skatinti ir pabrėžti kelias sritis apimančią visą gyvenimą trunkančio mokymosi įstaigų, kultūros institucijų ir suinteresuotų subjektų bei ekonomikos, mokslo ir pilietinės visuomenės veiklą. Taip pat būtina skatinti mokymąsi, ugdantį kūrybingumą ir žingeidumą, o ne mėgdžiojimu ir žinių įsiminimu grindžiamą mokymą;

11.

pabrėžia, kad ši iniciatyva galėtų būti puikus Europos kultūrų dialogo metų tęsinys. Skirtingoms temoms skirtų Europos metų sąsaja padeda užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį šios veiklos poveikį. Su Europos kultūrų dialogo metais susijusia veikla siekiama skatinti atviresnę, tolerantiškesnę ir lankstesnę Europos visuomenę. Ši veikla glaudžiai susijusi su kūrybiškumu ir naujovėmis. Būtent polemika ir pažintis su kitokiomis kultūrinės raiškos formomis ir kryptimis bei domėjimasis jomis skatina kūrybiškumą ir padeda ieškant naujų atsakymų į rūpimus klausimus;

12.

atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija savo pasiūlyme ypatingą dėmesį skiria bendriesiems visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimams, kuriuos apibrėžė Europos Parlamentas ir Taryba. RK atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl šios rekomendacijos (1), kurioje jis pabrėžė ypatingą gamtos ir tiksliųjų mokslų gebėjimų svarbą. Be to, Regionų komitetas pabrėžė moterų skatinimo šioje srityje svarbą pasitelkiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemones. Ateityje Europos dar labiau padidės visuomenės poreikis patraukti jaunus žmones, ypač jaunas moteris, studijuoti tiksliuosius ir technikos bei inžinerijos dalykus ir siekti karjeros su jais susijusiose srityse;

13.

pastebi, kad trys veiksniai „darbinė veikla, visuomenė, aukštasis išsilavinimas“ yra svarbus naujovių ir augimo vietos ir regionų lygiu pagrindas. Be to, reikia tinkamos infrastruktūros ir nediskriminuojančios aplinkos, kurios skatintų aktyvų pilietiškumą ir dalijimąsi atsakomybe taip prisidėdamos prie socialinės sanglaudos ir tvaraus vystymosi;

14.

ragina užtikrinti geresnį švietimą ir mokymą, kurie labiausiai padidintų didžiausio ES kapitalo — jos jaunimo — vertę. Švietimo srityje ypatingą dėmesį reikia skirti technologijų studijoms siekiant pagyvinti Europos mokslinius tyrimus, technologijų vystymą ir naujovių diegimą, tačiau taip pat negalima pamiršti humanitarinio mokymo ir humanitarinių vertybių. Švietimo sistemoje deramas dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas Europos kultūros ir istorijos mokymui;

15.

ne kartą pabrėžė ypatingą mokslinių tyrimų skatinimo, jaunų mokslininkų rengimo, mokslininkų judumo ir mokslinio bendradarbiavimo Europos lygmeniu svarbą. Moksliniams tyrimams palankios aplinkos sukūrimas, patentų skatinimas ir jų veiksminga apsauga teikia paramą visuomenės ir ekonomikos inovaciniams procesams;

16.

pabrėžia, jog būtina sukurti intelektinės nuosavybės standartus ir apsaugos teises, Europos chartijos sukūrimas būtų svarbus indėlis;

17.

pabrėžia šiame kontekste didžiulę struktūrinių fondų, ypač Regioninės plėtros fondo, svarbą teikiant paramą mokslo laimėjimų diegimui į naujus produktus ir inovacijas;

18.

apgailestauja, kad ši iniciatyva pateikta tik dabar. Tokio trumpo pasirengimui skirto laiko gali neužtekti norint sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą. Todėl labai svarbu, kad Europos Komisija dėtų visas pastangas siekdama įtraukti į procesą kuo daugiau partnerių;

19.

pabrėžia ypatingą garso ir vaizdo žiniasklaidos vaidmenį kuriant kūrybinę aplinką., Daugelyje Europos regionų kuriami sėkmingai veikiantys ekonominiai branduoliai derinant talentų puoselėjimo, aukšto lygio mokymo ir lavinimo institucijų ir žiniasklaidos veiklą. Europos kūrybiškumo ir naujovių metais tokia veikla turėtų būti ypač vertinama;

20.

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme neatsižvelgiama į įvairialypes galimybes, kurias teikia Europos judumo programos. Besimokančiųjų judumas, teikiantis galimybę įgauti tarpregioninių mainų Europoje patirties, gali labai prisidėti prie jaunų žmonių kūrybinio ir inovacinio potencialo išlaisvinimo;

21.

apgailestauja, kad pasiūlyme nenumatomos iniciatyvos sėkmingo įgyvendinimo stebėjimo nuostatos ir neapibrėžiamos pagrindinės sąlygos, reikalingos siekiant numatytų tikslų;

22.

mano, kad Europos kūrybiškumo ir naujovių metų iniciatyva gali būtų sėkmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei pati Europos Komisija imsis šios užduoties ir išnaudos visas generalinių direktoratų turimas galimybes. Be to, reikės stiprios valstybių narių ir miestų bei regionų paramos. Todėl Regionų komitetas turėtų raginti į Europos metų veiklos vykdymą kartu su švietimo politika aktyviai įtraukti ir kitas politikos sritis;

23.

turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kūrybiškumo ir naujovių skatinimas yra daugelio regionų ir vietovių vystymo strategijų sudėtinė dalis. Vykdant Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veiklą nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad šiuos išteklius galima panaudoti tik pasitelkus Europos Komisijos iniciatyvą. Būtent šiais metais reikėtų pabrėžti vietos lygiu regionuose ir valstybėse narėse sėkmingai taikomus naują požiūrį ir remti geriausios patirties pavyzdžių skleidimą. Visos Komisijos iniciatyvos turi išsaugoti subsidiarumo principą.

24.

atkreipia dėmesį į įvairialypę vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų patirtį, pavyzdžiui, veiksmus vietos ir regioninės politikos ir RK rengiamų ATVIRŲ DIENŲ srityje. Šia patirtimi atkreipiamas dėmesys į įvairius kūrybiškumo ir inovacijų paramos ir vystymo būdus, kurie būdingi mūsų vietos lygmeniui ir regionams;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veiklos vykdymui nenumatytas atskiras finansavimas. Kalbėdama apie veiklos finansavimą, Komisija savo pasiūlyme daro nuorodas tik į „2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą“ ir į „2007–2013 m. kultūros“ programoms skirtas lėšas. Tačiau rūpimi kūrybiškumo ir naujovių klausimai apima daug daugiau, nei šiose programose numatyta. Visų pirma reikėtų paminėti mokslo sritį, pramonės ir mokslo bendradarbiavimą, Europos judumo sritį, kaimo plėtros klausimą ir socialinę politiką, tačiau nepamiršti ir kitų svarbių sričių. Kūrybiškumas yra esminis Europos visuomenės vystymosi veiksnys, todėl jis neturėtų būti apribotas tik švietimu ir kūryba. Tarpdalykinis mąstymas sudaro sąlygas naujiems, kūrybiškiems sprendimams;

26.

Komisijos pasiūlymo 4 punkto 4 dalyje kalbama apie „didesnį dėmesį su Europos metais susijusiai komunikacinei veiklai“. Tačiau siūlomose priemonėse tai nėra išsamiau apibrėžta. RK turi aiškiai pareikšti, kad šias priemones būtina koordinuoti Bendrijos, valstybių, regionų, ir vietos lygmeniu;

27.

palaiko Komisiją ir siūlo jai savo praktinę paramą vykdant Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veiklą. Miestai, regionai ir vietos valdžios institucijos yra tikrieji šio projekto partneriai, tai vietos, kuriose gimsta daug kūrybiškų sprendimų. RK tikisi aktyviai dalyvauti Europos metų veikloje ir laiku bei išsamiai gauti informaciją apie visas planuojamas priemones.