19.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/70

Regionų komiteto nuomonė — „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas“ ir „Kūrinių platinimas prijungties režimu“

(2008/C 325/12)

REGIONŲ KOMITETAS

—

prašo Tarybos ir Europos Parlamento toliau ugdyti ES žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą (numatant strateginius tikslus ir kontroliuojant padarytą pažangą) ir priimti rekomendaciją dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, atsižvelgiant į šią RK nuomonę ir subsidiarumo principą. Į būsimą MEDIA programą turėtų būti įtrauktas specialus skyrius apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą. Lygiagrečiai ar alternatyviai imtis bandomųjų programų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, kuriuos finansuos ES,

—

pažymi, kad ataskaitos, numatytos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 26 straipsnyje ir Komisijos bei valstybių narių su tuo susijusi veikla privalo leisti išlaikyti skirtumus ir pasiektą pažangą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje Europos regionuose ir skleisti vietos bei regionų vadžios institucijų ir kitų suinteresuotų subjektų vykdomos geros praktikos pavyzdžius,

—

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas remti iniciatyvas, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu, ir palengvinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą šioje veikloje. Rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms vystyti šios srities bendradarbiavimo projektus tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo ir mokymo srityse, skirtus piliečiams,visų pirma vaikams, jaunimui, neįgaliems asmenims ir socialinėms grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis,

—

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis pagrindinio vaidmens tvarkant savo kultūros ir kalbų paveldą, taikant kūrinių platinimą prijungtiems režimu, propaguoti naujus verslo modelius kūrybinėse įmonėse ir žiniasklaidoje, skatinti kūrinių leidybą, (bendrai) finansuojamą žiniasklaidos organizacijų ar netgi praktikuojant elektroninę vyriausybę,

—

kritiškai vertina Europos Komisijos nesugebėjimą atsižvelgti į kūrinių platinimą prijungtiems režimu, kadangi ji neįvertino atsirandančio kūrinių platinimo prijungties režimu kultūrinių ir socialinių pasekmių; siūloma Rekomendacija ir Kūrinių platinimas prijungtiems režimu platforma turėtų praturtinti kultūrinę įvairovę.

Pranešėja

Evangelia SCHINARAKI-ILIAKI (EL/ESP), Herakliono departamento prefektė

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“

COM(2007) 833 galutinis

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kūrinių platinimas prijungties režimu bendrojoje rinkoje“

COM(2007) 836 galutinis

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas (1)

turėdamas užduotį skatinti socialinę sanglaudą regionų mastu (o tai daugiausia vyksta skaitmeninės konvergencijos būdu), labai palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma jame pateiktą integruotą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo apibrėžtį. Iš tiesų ši apibrėžtis apima gebėjimą ir galimybę turėti prieigą prie šių žiniasklaidos priemonių ir jomis naudotis, supratimą apie tai, kaip jos veikia ir mokėjimą kritiškai vertinti jų turinį;

pritaria Komisijos komunikate nustatytiems prioritetams ir tikslams, kartu pabrėžia, kad konkrečiai jo nuomone, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas reiškia:

a)	paramą piliečiams aktyviai ir kūrybiškai naudojant žiniasklaidos priemones, visų pirma paramą jaunajai kartai, kuri ne tik vartoja, bet ir kuria platinamą turinį, vyresnio amžiaus ir darbingo amžiaus žmonių žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžių tobulinimą ir išlaikymą;

b)	paramą piliečiams formuojant kritišką visų žiniasklaidos priemonių vertinimą;

c)	skirtingų požiūrių žiniasklaidos priemonėse propagavimą;

d)	indėlį į diskusijas dėl komercinių pranešimų (reklamos) ir klausimų, susijusių su pagarba asmeniniam gyvenimui ir jo apsauga;

e)	aktyvaus piliečių dalyvavimo skatinimą, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos priemonės turi lemiamos reikšmės Europos audiovizualinio paveldo, vietos ir regionų identiteto, kultūrų dialogo ir demokratijos propagavimui;

f)	socialinės integracijos skatinimą;

g)	vienodos prieigos prie naujų žiniasklaidos priemonių ir naujų technologijų užtikrinimą, turint omeny, kad telekomunikacijos ir žiniasklaidos priemonės įgauna vis didesnės reikšmės beveik visose gyvenimo srityse;

norėtų atkreipti dėmesį į 2008 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas (2), todėl:

—	primena, kad jau nuo 2004 m. prašė nurodyti, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra prioritetinis klausimas,

—	pripažįsta Tarybos dedamas pastangas jam skatinti, net jei valstybėse narėse taikoma praktika ir pasiekta pažanga skiriasi,

—	pritaria Tarybai, kad siekiant didesnio raštingumo labai svarbu sukaupti informaciją ir gerąją praktiką, bet kartu pabrėžia, kad tai galima derinti su vietos ir regionų valdžios institucijų priemonėmis, kadangi jos gali atlikti svarbų vaidmenį priimant sprendimus šioje srityje,

—	raštingumą galima skatinti skiriant didesnius finansinius išteklius tiek priimtoms, tiek naujoms iniciatyvoms įgyvendinti.

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas ES lygiu

primena, kad jau 2004 m. (3) prašė Komisijos ypatingą dėmesį skirti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti visose ES valstybėse narėse ir joms visoms užtikrinti būtiniausios informacijos teikimą. Todėl Komitetas džiaugiasi, kad šiuo aptariamu komunikatu Komisija pradėjo vykdyti Bendrijos politiką žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje;

ragina Komisiją labiau vystyti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo politiką (programas, kuriose numatyti strateginiai tikslai ir pažangos kontrolė), bendradarbiaujant su visomis ES institucijomis ir vietos bei regionų vadžios institucijomis, ir stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje su UNESCO ir Europos Taryba;

prašo Tarybos ir Europos Parlamento priimti rekomendaciją dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kaip minima komunikate, ir atsižvelgti į šią nuomonę, subsidiarumo principą, nustatytas ES vietos ir regionų kompetencijas sprendžiant klausimus, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu;

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą teikti ataskaitas, kaip tai numatyta naujosios Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 26 straipsnyje; tačiau pažymi, kad šiose ataskaitose ir vykdant kitą susijusią Komisijos ir valstybių narių veiklą reikės vertinti išliekančius skirtumus ir pasiektą pažangą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje Europos regionuose ir skleisti vietos bei regionų vadžios institucijų ir kitų suinteresuotų subjektų vykdomos geros praktikos pavyzdžius;

džiaugiasi, kad Komisija imasi vis daugiau veiksmų, siekdama panaudoti įgytą patirtį įgyvendinant vietos ir regionų programas, susijusias su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu visoje Europoje, ir rengiant dialogo platformas, pristatymus bei steigiant tinklus geriausios praktikos pavyzdžiais keistis;

prašo ES institucijų į būsimą MEDIA programą įtraukti specialų skyrių apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kadangi dabartiniame programos dokumente šiai temai skiriama labai mažai dėmesio; prašo Komisijos paraleliai ar alternatyviai imtis bandomųjų projektų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, kuriuos finansuotų ES;

10.

pabrėžia, kad dabartinių programų ir ES iniciatyvų (pavyzdžiui, skirtų saugesniam internetui) potencialas vystyti praktikos pavyzdžius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje ir jais keistis yra daug labiau ribotas; todėl prašo Komisijos suderinti šias programas, kai ji pradės jų persvarstymą, ir į jas įtraukti su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu susijusias temas.

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais

11.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas remti iniciatyvas, projektus ir programas, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu ir daugiausia skirtus:

visų suinteresuotų subjektų (šiuo atveju — audiovizualinės pramonės subjektų: kino, televizijos, radijo darbuotojų, interneto turinio tiekėjų ir kūrėjų), žiniasklaidos organizacijų, švietimo įstaigų, reguliavimo institucijų, mokslinių tyrimų institutų, kultūros centrų ir visuomenės organizacijų bendradarbiavimui;

b)	žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo tarnybų darbui;

c)	pažangos, pasiektos vietos ir regionų mastu žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje, vertinimui;

d)	informacijos kampanijoms apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, „medias desks“ (informacijos apie MEDIA programas centrai) propagavimą, regionų lygiu veikiančių informacijos centrų, nagrinėsiančių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo klausimus, steigimą;

e)	teikti paskatas ir propaguoti Europos turinio kūrimo ir platinimo politiką bei skatinti pilietinės visuomenės atstovus vystyti žiniasklaidą;

f)	dalyvavimui Bendrijos ir nacionaliniuose bendradarbiavimo tinkluose;

12.

ragina valdžios institucijas sudaryti geresnes sąlygas pilietinės visuomenės dalyvavimui, kadangi labai nedaug pilietinės visuomenės organizacijų dalyvauja diskusijose dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo; kartu pritaria aktyvesniam valstybių narių ir regionų reguliavimo institucijų dalyvavimui;

13.

džiaugiasi, kad Komisija aiškiai nurodo, jog vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį remiant iniciatyvas neformalaus švietimo srityje, bet priduria, kad daugeliu atvejų vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat yra atsakingos už žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo integravimą į formalųjį švietimą visais lygmenimis;

14.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti temas, susijusias su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu, į dėstytojų ir mokytojų rengimo, mokyklų programas ir mokymosi visą gyvenimą planus bei skatinti šviečiamąją žiniasklaidą ir mokinius bei studentus naudoti ir kurti daugialypės terpės produktus;

15.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas vystyti ilgalaikį bendradarbiavimą skatinant viešojo ir privataus sektoriaus suinteresuotų subjektų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo ir mokymo srityse (pavyzdžiui, tarp vietos ir regionų laikraščių leidėjų, propaguojančių švietimą spaudoje ir elektroninę žurnalistiką mokyklose, kino festivalių rengėjų, kadangi festivalių metu vyksta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skatinanti veikla, bei tarp nacionalinių garso ir vaizdo kanalų ir kompiuterinės bei programinės įrangos įmonių, organizuojančių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo kampanijas);

16.

ragina valstybes nares aktyviau propaguoti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą taikant Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, susijusios su Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumu (5).

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas komercinėje komunikacijoje (reklama)

17.

laikosi pozicijos, išdėstytos nuomonėje dėl naujos direktyvos dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (6), kurioje prašė išnagrinėti galimybę uždrausti nutraukti programas vaikams ir naujienų programas įterpiant reklamą. Deja, į šią poziciją nebuvo atsižvelgta; be to, išreiškia nepritarimą Komisijos požiūriui, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo propagavimas yra geriau, negu reklamos uždraudimas (7); nėra abejonių, kad reikėtų gerinti piliečių, visų pirma vaikų ir jaunimo, švietimą ir plėtoti racionalų bei kritišką požiūrį į žiniasklaidą, tačiau RK nerimauja dėl vaikų gebėjimų skirti laidas nuo reklamos ir teisingai įvertinti reklaminę informaciją; todėl jis teigiamai vertina galimybę reguliuoti ir griežtinti valstybių narių teisės aktų nuostatas;

18.

pritaria Komisijos nuomonei, kad būtina vystyti geros praktikos pavyzdžius šioje srityje ir jais keistis. Tai apima profesinės etikos kodeksų bei, prireikus, savireguliacijos ir bendro reguliavimo sistemų rengimą ir įgyvendinimą. Be to, būtina ginti su turinio paslaugų teikimu susijusias vartotojų teises siekiant užtikrinti, kad paslaugų kokybė atitinka patikimumo ir tinkamumo kriterijus;

19.	ragina žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo programas taikyti visais valdymo lygmenimis, skiriant valstybinį ar privatų finansavimą, tik, suprantama, laikantis skaidrumo, kad būtų akivaizdi nauda jų dalyviams (visų pirma privataus sektoriaus atstovams).

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, susijęs su prijungtiems režimu platinamais audiovizualiniais kūriniais ir turiniu

20.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti (remiant valstybėms narėms ir Europos Sąjungai) veiklą, pagrįstą Komisijos komunikate apibrėžtais prioritetais. Ši veikla, skirta piliečiams, visų pirma vaikams, jaunimui, neįgaliems asmenims ir socialinėms grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis, apima:

a)	susipažinimą su Europos kultūros paveldu ir skatinimą labiau domėtis Europos audiovizualiniais kūriniais;

b)	galimybę piliečiams iš arčiau susipažinti su audiovizualinių darbų ir paslaugų kūrimu bei ugdyti gebėjimus kūrybos srityje, pasvarstyti ir išreikšti savo nuomonę apie jų kultūrinį identitetą;

c)	intelektinės nuosavybės teisių reikšmės supratimą;

d)	kritišką interneto turinio vertinimą ir vartotojų geresnį paieškos sistemų naudojimą;

e)	piliečių skatmeninės įtraukties skatinimą, kaip tai pabrėžė Komitetas šiuo klausimu parengtoje savo nuomonėje (8);

21.

pabrėžia būtinybę Europos audiovizualinį paveldą įtraukti į valstybių narių, regionų ir miestų švietimo ir kultūros politiką ir remti jaunuosius kūrėjus, kurie iš tiesų yra Europos audiovizualinio sektoriaus ateitis; todėl Komitetas anksčiau pateiktose rekomendacijose (9) jau išdėstė savo poziciją dėl didesnio finansavimo ir paramos vietos ir regionų audiovizualiniams festivaliams, kad būtų galima aktyviau propaguoti jaunųjų Europos kūrėjų darbus, gerinti audiovizualinio sektoriaus specialistų mokymą tose šalyse ir tuose regionuose, kur audiovizualinių kūrinių išleidžiama mažai ir (arba) ribotoje geografinėje ar kalbinėje erdvėje.

B. Kūrinių platinimas prijungties režimu bendrojoje rinkoje (10)

22.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl kūrinių platinimo prijungties režimu bendrojoje rinkoje ir pritaria Komisijos požiūriui, kad kūrinių paslaugų perkėlimas į prijungties režimo aplinką — tai esminis pokytis, kadangi skaitmeninės technologijos sudaro sąlygas audiovizualinių darbų kūrimui ir leidžia juos platinti audiovizualinėje rinkoje be sienų sudarant sąlygas prijungties režimu platinimo turinio prieinamumui naudojantis prietaisais, tinklais ir paslaugomis. Šis turinys apima prijungties režimu platinamus audiovizualinius kūrinius ir žiniasklaidą. Tai filmai, televizija, muzika, radijas, žaidimai prijungties režimu, internetinė leidyba, mokomasis turinys bei vartotojų kuriamas turinys;

23.

pabrėžia, kad reikėtų imtis daugiau priemonių siekiant visiškai sutelkti Europos kūrinių platinimo prijungties režimu potencialą, turint tikslą didinti novatoriškų ir kokybiškų Europos kūrinių gamybą, gerinti prieigą prie jų ir jų judėjimą, skatinti Europos kultūrų įvairovę ir didinti Europos konkurencingumą;

24.	pabrėžia, kad iškylančius uždavinius turės spręsti ne tik ES, valstybės narės, turinį kuriančios ir platinančios įmonės, tinklų eksploatavimo įmonės, teisių turėtojai, vartotojai ir nepriklausomos reguliavimo institucijos, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijos;

25.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis pagrindinio vaidmens valdant savo kultūros ir kalbų paveldą, propaguoti naujus verslo modelius vietos kūrybinėse įmonėse ir vietos žiniasklaidoje, skatinti kūrinių leidybą, (bendrai) finansuojamą žiniasklaidos institutų ir organizacijų ar kurti elektroninę vyriausybę (e. vyriausybę), paslaugas teikiant daugeliu kanalų;

26.

remia dvi pagrindines iniciatyvas, paskelbtas Komisijos komunikate, t.y. a) taikyti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijų kūrinių platinimo prijungties režimu sektoriui, ir b) suformuoti suinteresuotųjų šalių diskusijų ir bendradarbiavimo platformą „Turinio platinimo prijungties režimu platforma“ siekiant skatinti dialogą šiuo klausimu; be to, prašo užtikrinti atstovavimą vietoms ir regionams.

Kūrinių platinimas prijungties režimu ir kultūrų įvairovė

27.

kritiškai vertina Komisijos neapdairumą, kadangi ji neįvertino besikuriančio kūrinių platinimo prijungties režimu sektoriaus kultūrinių ir socialinių pasekmių ir nepasiūlė šiam atvejui būtinų priemonių kultūrų įvairovei skatinti ir vienodoms galimybėms naudotis IRT privalumais užtikrinti. Kaip jau yra pareiškęs nuomonėje dėl „i2010“ (11), Komitetas mano, kad naujųjų paslaugų ir skaitmeninės žiniasklaidos politika bei kūrinių platinimo politika neturi būti rengiamos remiantis vien tik ekonominiais kriterijais, būtina atsižvelgti ir į kultūrinius bei socialinius kriterijus. Todėl platinami novatoriški kūriniai turėtų padėti skatinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, visų pirma atskirties grėsmę patiriančių grupių (pavyzdžiui, moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir pan.);

28.

teigia, kad rengiant su kūrinių platinimu prijungties režimu susijusią politiką ir teisės aktus būtina išlaikyti pusiausvyrą platinamus kūrinius vertinant kaip kultūros vertybes ir kaip ekonomines vertybes. Kadangi kultūros, audiovizualinių priemonių ir IRT sektoriai labai glaudžiai susiję, būtina rengti nuoseklią pramonės, kūrybinių įmonių ir prijungties režimu platinamo turinio politiką;

29.

prašo Komisijos plėtojant kūrinių platinimo prijungties režimu politiką įtraukti kultūrų įvairovės apsaugos aspektą ir šiuo tikslu ištirti:

a)	galimybę išplėsti pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kūrinių platinimo prijungties režimu ir Turinio platinimo prijungties režimu platformos taikymo sritį įtraukiant kultūrų įvairovės aspektą;

kokiais būdais ES numato taikyti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas. Komitetas nuomonėje dėl Europos kultūros darbotvarkės ragino Europos Komisiją imtis priemonių šios visuotinės konvencijos nuostatoms įgyvendinti remiantis subsidiarumo principu (12);

c)	kaip šioje politikos srityje ES taiko kultūros suderinamumo nuostatą (EB steigimo sutarties 151 str.);

d)	valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausia praktika šioje srityje;

30.

užsibrėžia tikslą užtikrinti kultūrų įvairovę ir kultūrinį identitetą daugialypėje Europos visuomenėje, ateities skaitmeninėje aplinkoje ir primena ankstesnėse nuomonėse (13) pateiktus reikalavimus:

a)	užtikrinti turinio ir paslaugų prieinamumą visomis kalbomis, kadangi stiprėja tendencija kūrinius platinant prijungties režimu naudoti tik vieną kalbą;

b)	remti europinių audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą, dubliavimą, subtitravimą ir leidimą įvairiomis kalbomis;

c)	užtikrinti, kad „nelijininės“ žiniasklaidos paslaugų teikėjai propaguotų Europos turinio kūrėjų darbus ir nepriklausomas Europos turinio kūrėjų struktūras bei priegą prie jų kūrinių;

d)	laikytis „pozityvios diskriminacijos“ principo taikant Bendrijos paramos priemones šalims, išleidžiančioms mažai audiovizualinių kūrinių ir (arba) ribotoje geografinėje ar kalbinėje erdvėje;

e)	kuriant skaitmenines bibliotekas atsižvelgti į vartotojų poreikius įvairiuose kalbiniuose regionuose; šių bibliotekų skaitmeniniai duomenys turėtų būti prieinami ir už valstybės sienų, nepaisant naudojimosi teisių.

Specialūs veiksmai

31.

kartu su Komisija nuogąstauja dėl „kūrinių našlaičių“ ir dėl to, kad nemažai menininkų vis dar nesiryžta leisti platinti jų kūrinius internetu, kadangi baiminasi, kad nelegalus kopijavimas taps nevaldomas. Tai trukdo kurti naujas rinkas europiniams kūriniams ir skatinti kultūrų įvairovę skaitmeninėje aplinkoje. Komitetas ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas suinteresuotų subjektų dialogui, kurio tikslas — rasti tinkamus sprendimus dėl terminų, kurie būtų naudojami sudarant teisių turėtojų ir turinio platintojų internetu sutartis, kartu griežtinti jų įsipareigojimus įgyvendinti 2006 m. Europos chartiją dėl filmų platinimo internetu (European Film Online Charter);

32.

pastebi prieštaravimą tarp turinio paslaugų teikėjų internetu galimybės pasiekti pasaulinę auditoriją ir to, kad intelektinės nuosavybės teisės tradiciškai susijusios su nustatyta geografine taikymo sritimi; taip pat pastebi prieštaravimų tarp politinio — kultūrinio tikslo skatinti mainus ir kūrinių platinimą prijungties režimu bei daugelio teisių turėtojų siekio gauti leidimą ribotame skaičiuje valstybių narių, t. y. tose šalyse, kuriose turėti tokį leidimą naudinga ekonominiu požiūriu;

33.	džiaugiasi Komisijos ketinimu prieš pradedant svarstyti šį sudėtingą klausimą pasiūlyme priimti rekomendaciją (kurį rengiamasi paskelbti), suteikti daugiau informacijos apie pasirinktus būdus pagerinti esamus mechanizmus, įskaitant daugelyje teritorijų galiojančias licencijas;

34.	Komitetas, kaip ir savo ankstesnėse nuomonėse (14), atkreipia dėmesį į Komisijos indėlį kuriant skaitmeninių teisių valdymo sistemą ir kviečia suinteresuotus subjektus dalyvauti bendroje diskusijoje, kurių metu skaitmeninių teisių turėtojai bus skatinami susitarti dėl sąveikos laipsnio;

35.

kadangi didelė seniau sukurto Europos kultūros paveldo dalis nėra saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis ir su šia paveldo dalimi galima susipažinti internete, labai svarbi tampa teisės aktų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, kuriomis saugomas pastaruoju laikmečiu sukurtas paveldas, reforma (15);

36.

pritaria Komisijos ketinimui pradėti interneto paslaugų teikėjų ir (arba) prieigos teikėjų, turinio kūrėjų, teisių turėtojų ir vartotojų bendradarbiavimo procedūras (dėl elgesio kodeksų), kad būtų užtikrintos vartotojams palankios priemonės ir tinkamai apsaugoti intelektiniai kūriniai, kūrėjų teisės bei kovojama su piratavimu ir nelegaliu kopijavimu;

37.	kreipiasi į vietos ir regionų valdžios institucijas, prašydamas remti formalią ir neformalią veiklą, skirtą šviesti ir informuoti apie intelektinės nuosavybės teisių svarbą platinant turinį prijunties režimu;

38.

siūlo ES institucijų tarnyboms 2009 m., kurie paskelbti Europos kūrybos ir inovacijų metais, numatyti veiksmus vietos ir regionų lygiu; šiais veiksmais turėtų būti siekiama suteikti žinių ir padėti išaiškinti klausimus apie prijungties režimu platinimo turinio prieinamumą, intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir kovą su piratavimu;

39.	mano, kad Europos institucijų pradėti veiksmai, kuriais siekiama skatinti kurti daugiau prijungties režimu platinamų kūrinių bei juos platinti, turėtų būti glaudžiai susieti su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvomis.

Briuselis, 2008 m. spalio 9 d.

Regionų komiteto

pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE

(1) Surengusi plačias diskusijas su piliečiais ir kai kuriais suinteresuotais subjektais, pranešėja laikosi nuomonės, kad terminas „γραμματισμός“, kuris graikiškai reiškia anglų kalba vartojamą terminą „raštingumas“, yra neteisingas, kadangi aiškiai neatspindi nei sąvokos, nei jos turinio. Todėl pranešėja siūlo nuomonėje graikų kalba vartoti ne terminą „γραμματισμός“, o terminą „αγωγή“ (arba „παιδεία“), kuris reiškia žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą (vertėjo pastaba: šis terminų keitimas dokumente graikų kalba nekeičia terminologijos, vartojamos dokumente lietuvių kalba).

(2) 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje — 2868-asis Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos posėdis, 2008 m. gegužės 21 d., Briuselis.

(3) CdR 67/2004 fin.

(4) Rekomendacija 2005/865/EB.

(5) Rekomendacija 2006/952/EB.

(6) CdR 106/2006 fin.

(7) Žr. EK narės V. Reding deklaraciją ir Komisijos pranešimą spaudai IP/07/1970.

(8) CdR 5/2008.

(9) CdR 303/2004 fin.

(10) Surengusi plačias diskusijas su piliečiais ir kai kuriais suinteresuotais subjektais, pranešėja laikosi nuomonės, kad terminas „επιγραμμικό“, kuris graikiškai reiškia anglų kalba vartojamą terminą „online“, yra neteisingas, kadangi aiškiai neatspindi nei sąvokos, nei jos turinio. Todėl pranešėja siūlo nuomonėje graikų kalba vartoti ne terminą „επιγραμμικό“, o terminą „διαδικτυακό“, kuris reiškia „prijungties režimu“ (vertėjo pastaba: šis terminų keitimas dokumente graikų kalba nekeičia terminologijos, vartojamos dokumente lietuvių kalba).

(11) CdR 252/2005 fin.

(12) CdR 172/2007 fin.

(13) CdR 106/2006 fin, CdR 33/2006 fin, CdR 252/2003 fin, CdR 303/2003 fin, CdR 67/2004 fin, CdR 2004/2005.

(14) CdR 252/2005 fin.

(15) CdR 32/2006 fin.