9.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 257/76

Regionų komiteto nuomonė — Branduoliai ir branduolių kūrimo politika

(2008/C 257/12)

REGIONŲ KOMITETAS

—

ragina Europos Komisiją parengti pagrindų programą, kuri padėtų visoms dalyvaujančioms administravimo institucijoms bendradarbiauti ir užmegzti dalykinius ryšius, bei gaires, kaip įkurti branduolius ir užmegzti tarpusavio, įskaitant ir tarpvalstybinius, ryšius. Branduolių tarpusavio bendradarbiavimas yra laikomas perspektyviu būdu Europos inovaciniams gebėjimams stiprinti ir investuotojams bei novatoriams iš viso pasaulio pritraukti, todėl branduolių organizacijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas turėtų vykti net tik Europos, bet ir pasaulio lygiu, kad galutinis tikslas būtų pasaulio lygmens branduolių kūrimas;

—

mano, kad turėtų būti sukurta bendra strateginė struktūra, vienijanti įvairių subjektų — viešojo valdymo institucijų, universitetų ir įmonių — mokslinius požiūrius, kad būtų galima darniai įgyvendinti tris pirmiau minėtus procesus:

—	sudaryti galimybes sukurti branduolių steigimui ir plėtotei skatinti būtinas sąlygas,

—	skatinti branduolių pasiūlytų iniciatyvų įgyvendinimą,

—	susieti branduolius tarpusavyje nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygiu, kad būtų galima bendradarbiauti ir keistis patirtimi;

—	todėl siūlo kuriant bendrą strateginę struktūrą visų pirma sudaryti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų šį klausimą ir apibrėžtų kriterijų nustatymo ir suderinimo gaires, skirtas Tarybai ir Komisijai.

Pranešėjas

Antonio González Terol (ES/ELP), Madrido savivaldybės Europos reikalų departamento generalinis direktorius

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

KADANGI Konkurencijos Taryba 2006 m. gruodžio 4 d. posėdyje nurodė, kad branduoliai yra vienas iš devynių Europos lygio veiksmų inovacijų srityje prioritetų;

KADANGI pirmininkaujanti Slovėnija paragino Regionų komitetą iki birželio mėn. pabaigos parengti nuomonę, kad Europos Komisijos rengiamame komunikate dėl branduolių kūrimo politikos (2008 m. liepos mėn.) būtų atsižvelgta į jo poziciją;

ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje įvykusios Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, jog „turėtų būti geriau koordinuojamos pastangos, kuriomis siekiama gerinti bendrąsias sąlygas inovacijoms, pavyzdžiui, stiprinant mokslo bei pramonės sąsajas ir skatinant pasaulinio lygio inovacijų grupių kūrimą ir plėtojant regionų grupes bei tinklus“ ir raginama „sudaryti palankesnes sąlygas novatoriškoms MVĮ aktyviau dalyvauti inovacijų grupėse ir viešuosiuose pirkimuose“;

Bendros pastabos

1.	ragina pirmininkausiančią Prancūziją skatinti rengti pranešimus, tyrimus ir politines diskusijas dėl branduolių bei tirti naujas iniciatyvas, kurias būtų galima vystyti pagal Komisijos rengiamą strategiją dėl branduolių kūrimo politikos;

sąvoką „branduolys“ supranta kaip viename sektoriuje besispecializuojančių bendrovių, susijusių su konkrečiais tiekėjais ir kitomis tarpusavyje susijusių pramonės šakų įmonėmis, kurios ne tik konkuruoja tarpusavyje, bet ir bendradarbiauja, geografinę koncentraciją. Šis sektorius apima daug pramonės šakų bei abipusius ir naudingus disciplinų ir veiklos sričių mainus. Branduoliai išvysto visą savo potencialą, kai tarpusavio priklausomybę sugeba panaudoti papildomai veiklai vykdyti, sukurti sinergiją, padedančią visam sektoriui augti ir duodančią naudą visiems branduolio dalyviams. Sąvoka „koopeticija“ vartojama verslo strategijai apibūdinti, pirmiausia kai kalbama apie branduolius, kurie vykdo dvejopą politiką — konkuruoja ir bendradarbiauja — kuo labiau didindami konkurencingumą. Branduolio dalyviai turi išsiugdyti abipusį pasitikėjimą, jų tam tikri tikslai ir prioritetai turi būti bendri, kad pasiektų visapusišką koordinavimą įvairiais lygiais;

pripažįsta, kad Europos Sąjungai sunkiai sekasi idėjas paversti naujais produktais ir paslaugomis ir pripažįsta, kad turi būti priimta nauja viešoji politika, skirta padėti įvairiems socialiniams subjektams užmegzti dalykinius ryšius kuriant, perduodant ir taikant žinias. Kalbant konkrečiau, reikia rasti naujus viešojo valdymo institucijų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimo būdus;

4.	mano, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą yra būtinos, bet dabartinis jų lygis nepakankamas. Kad Europoje būtų skatinamos inovacijos, svarbu suvienyti pastangas ir nukreipti investicijas į mokslinių tyrimų požiūriu strategiškai svarbias sritis;

pabrėžia, kad paprasta įmonių geografinė koncentracija dar neužtikrina branduolių — arba tinklo ekonomijos, sinergijos arba didesnio konkurencingumo — atsiradimo. Turi būti pasiekta kritinė masė arba pakankamas gamybos mastas; jeigu tokio masto nepasiekiama, negalima teigti, kad branduoliai yra sukurti. Reikia atsižvelgti į kokybės aspektus ir išorės sąlygas, pirmiausia abipusį įmonių pasitikėjimą ir jų tvirtus tarpusavio santykius, kad bendri veiksmai būtų sėkmingi ir ilgalaikiai;

mano, kad nepakanka statistinių duomenų šiems dviem aspektams įvertinti ir siūlo Europos branduolių observatorijai atlikti tyrimą sąlygų, kurioms esant būtų galima atsižvelgti į šiuos du aspektus, parodančius, ar branduolys yra sukurtas, ar ne; remdamasis patirtimi ir artumu regionams, siūlo savo paramą;

7.	sutinka, kad branduoliai yra svarbūs inovacijas skatinantys veiksniai, didinantys pramonės ir paslaugų konkurencingumą ir tvarų vystymą, spartinantys regionų ekonominį vystymąsi kurdami gerovę ir darbo vietas, tvirtindami teritorinę sanglaudą, vieną iš Lisabonos sutartyje ES nustatytų tikslų;

8.	mano, kad valdžios institucijoms ir privačioms įstaigoms vertėtų skatinti branduolių kūrimą ir padėti jiems išlaikyti pagrindines pozicijas savo sektoriuose;

Valstybinis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį įveikiant sunkumus, su kuriais susiduria branduolių kūrimo iniciatyvos, būtent:

—	padėti nustatyti tikslus ir stebėti rezultatus,

—	ilgainiui palengvinti branduolių kūrimo iniciatyvos procesą nuo pradžios iki galutinio etapo (kaip nurodyta tolesniame punkte),

—	branduolių kūrimo iniciatyvą įtraukti į platesnę politikos darbotvarkę;

10.

taip pat mano, kad valstybiniam sektoriui turėtų būti pavesta sudaryti sąlygas, kurioms esant branduoliai galėtų klestėti, pavyzdžiui:

—	užtikrinti, aukštos kvalifikacijos žmogiškąjį kapitalą,

—	supaprastinti branduolių sudarymo ir vystymo administracinę tvarką,

—	skatinti kurti informacijos centrus ir integruotų paslaugų centrus,

—	remti švietimo įstaigų ir branduolių bendradarbiavimą pirmiausia steigiant bendrus specialiuosius mokymo centrus; reikėtų, kad kiekviena valstybė narė turėtų bent po vieną tokį mokymo centrą branduolių kūrimui,

—	užtikrinti, kad būtų pakankamai tinkamų finansinių priemonių branduolių reikalavimams patenkinti ir užtikrinti gerus verslininkų, inovacijų centrų, investuotojų ir finansavimo šaltinių santykius,

—	palengvinti koordinavimo priemones pačiuose branduoliuose ir su kitais branduoliais bei branduolių ir viešojo valdymo institucijų santykius,

—	skatinti ieškoti galimybių branduoliams išorėje, skatinti jų veiklą tarptautiniu mastu ir kurti tarpvalstybinius tinklus. Tinkama viešoji politika gali padėti sukurti regiono (kartu ir branduolio) įvaizdį, kad būtų sudarytos geresnės išorinės augimo galimybės,

—	skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas šioje veiklos srityje konkretų dėmesį skiriant pagrindiniams veiksniams inicijuoti ir vystyti inovacines iniciatyvas, kurios, be kita ko, darytų poveikį privačiam sektoriui,

—	remti ir spartinti privačias iniciatyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad trys administravimo lygiai — Bendrijos, nacionalinis ir regioninis — turi būti tarpusavyje susiję, o regionai vaidintų svarbiausią vaidmenį rengiant ir įgyvendinant branduolius remiančią politiką.

Vis dėlto, pabrėžia, kad valdžios institucijos privalo stengtis nepadaryti dviejų didelių klaidų:

—	jos turėtų vengti kurti branduolius nuo nulio: branduoliai susidaro savaime, o dirbtinas jų kūrimas gali būti nesėkmingas,

—	dėl tų pačių priežasčių dirbtinai netęsti branduolių egzistavimo, kai rinkos ir technologijos juos išstumia;

11.

mano, kad norint konkuruoti pasaulio rinkose, branduoliams reikia sukurti tvirtą tinklą, jungiantį įmones, universitetus ir valdžios institucijas, ir išvystyti nuolatinį inovacijų procesą, leidžiantį jiems įgyti naują sinergiją. Tai vienintelis būdas užtikrinti branduolių gyvybingumą ateityje. Nereikėtų pamiršti, kad nors kompetencija yra branduolių ypatumas, ne visi branduoliai gali pasiekti tokį patį išsivystymo lygį arba tarptautinį mastą. Kompetencija šioje srityje įgyjama palaipsniui, laikui bėgant, naudojant konkrečius finansinius išteklius, pasitelkiant tinkamą valdymą ir vykdant struktūrines į rinką orientuotas reformas, sudarant galimybes būtinam veiksnių mobilumui (rizikos kapitalo ir mokslo darbuotojų);

12.

mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę rinkų globalizaciją, labai svarbu per branduolius kurti „pasaulinę vertės grandinę“ (PVG), kad koordinavimas tarp įmonių vyktų sėkmingiau ir padidėtų bendras konkurencingumas. Nors inovacijos yra pagrindinis visų branduolių ypatumas, ne visi jų veikia aukštųjų technologijų sektoriuose: kai kurie branduoliai kuriami vidutinių ar žemųjų technologijų sektoriuose;

13.	nurodo, kad branduoliai itin naudingi MVĮ, nes sudaro sąlygas skatinti ryšius su universitetais ir didelėmis įmonėmis ir leidžia jiems patekti į tarptautinius prekybos tinklus;

14.	tačiau perspėja, kad kai kurios šalys ir regionai yra pernelyg sutelkę dėmesį į MVĮ ignoruodami tai, kad jeigu nebus pakankamai didelių bendrovių, branduolių ekonominis poveikis bus ribotas;

Indėlis į Lisabonos darbotvarkę

15.

mano, kad šiuo metu laisvas gamybos veiksnių judėjimas ir didelės sąnaudos išsivysčiusios ekonomikos šalyse skatina gamybą perkelti į kitas šalis; tokiam gamybos perkėlimui reikėtų pasipriešinti gamybos sistemas nukreipiant į didesnę pridėtinę vertę sukuriančią veiklą, visų pirma veiklą, reikalaujančią intensyvių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų;

16.

mano, kad Lisabonos darbotvarkė buvo atsakas į naujus globalizacijos iššūkius siekiant padidinti ES žmogiškąjį kapitalą, inovacijų politiką padaryti nuoseklesnę, sukurti įstatyminį pagrindą tokiam nuoseklumui skatinti, sudaryti palankias sąlygas inovacijas taikančių įmonių kūrimui ir augimui bei pagerinti inovacijos sistemos vidaus sąveiką. Pasiekus šiuos tikslus mums bus lengviau kurti visuomenę, atvirą inovacijoms ir žinioms; todėl ji bus konkurencinga, galbūt ne sąnaudų, o papildomos naudos požiūriu;

17.	pabrėžia, kad siekiant didesnio regionų konkurencingumo, svarbu paskatinti sektorius, kurie yra imlūs kapitalui, akivaizdžiai inovaciniai ir turintys itin specializuotus žmogiškuosius išteklius;

18.

nurodo, kad trūksta privačių lėšų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Europoje; tačiau mano, kad netikslinga vien padidinti moksliniams tyrimams ir technologijoms skiriamas viešąsias lėšas, jeigu pačios įmonės neužsibrėžia šių tikslų ir nesiima būtinų iniciatyvų. Tačiau labai svarbu, kad moksliniams tyrimams ir technologijoms skiriamos nacionalinės viešosios lėšos būtų tokio dydžio, kad būtų veiksmingos. Tai vienintelis būdas tas lėšas skirti rinkai per mokslinius tyrimus ir inovacijas. Viešosios lėšos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turėtų paskatinti skirti privačias lėšas moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms, kad gerokai padidėtų BVP santykinė dalis, kurią šiai sričiai skiria Europos regionai. Šiam tikslui pasiekti reikia imtis priemonių keturiose pagrindinėse srityse:

—	skatinti branduolių vystymą ir įmonių bei viešųjų įstaigų konglomeratus itin inovacinei veiklai vykdyti,

—	skatinti kurti šiai veiklai vykdyti tinkamas vietas, kuriose susijungtų žinios (universitetai) ir verslas (įmonės): tai mokslo ir technologijų parkai,

—	paspartinti finansinių ir kitų priemonių, padedančių kurti inovacines įmones įgyvendinimą,

—	skatinti įvairių žinių, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų centrų dalykinius ryšius, rengti forumus keistis informacija bei paspartinti regionų, kurie išsiskiria inovacijomis, tinklų kūrimą;

Bendrijos dimensijos vystymas

19.	palankiai vertina pažangą, kurios, padedant Europos Komisijai, pasiekta įgyvendinant daugelį programų ir kuriant tinklus, o tai realiai padėjo planuoti ir steigti branduolius bei keistis patirtimi;

20.

neabejoja Europos Komisijos parama naujų, patobulintų branduolių kūrimui nacionaliniu ir regionų lygiu; bet vis tik mano, kad būtina teikti daugiau informacijos apie geros praktikos pavyzdžius ir jų plėtojimą bei apie centrus, kurie gali nurodyti, kokias priemones reikėtų sistemingai naudoti ar taikyti. Veiklos vykdytojai su šiomis priemonėmis turėtų būti supažindinti paprastai ir suprantamai. Pažymi, kad šiuo klausimu Komitetas kaip tik pradeda tyrimą „Branduoliai ir branduolių kūrimo politika — vadovas regionų ir vietos politikos rengėjams“;

21.

vis dėlto, ragina Europos Komisiją parengti pagrindų programą, kuri padėtų visoms dalyvaujančioms administravimo institucijoms bendradarbiauti ir užmegzti dalykinius ryšius, bei gaires, kaip kurti branduolius ir užmegzti tarpusavio, įskaitant ir tarpvalstybinius, ryšius. Branduolių tarpusavio bendradarbiavimas yra laikomas perspektyviu būdu Europos inovaciniams gebėjimams stiprinti ir investuotojams bei novatoriams iš viso pasaulio pritraukti, todėl branduolių organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas turėtų vykti net tik Europos, bet ir pasaulio lygiu, kad galutinis tikslas būtų pasaulio lygmens branduolių (angl. world level clusters) kūrimas;

22.	mano, kad branduolių tarpusavio bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus MVĮ, nes pirmiausia padeda keistis informacija ir techninės srities patirtimi bei sudaro galimybę bendrai naudotis infrastruktūra ir gamybos ištekliais;

23.	atkreipia dėmesį, kad esama prieštaravimų tarp daugelio branduolių noro vystyti veiklą savo regionuose ir šalyse ir plačių galimybių, kurias teikia keitimasis informacija ir geriausia praktika su kitų valstybių kaimyniniais branduoliais;

24.	ragina Komisiją pašalinti visas prekybos ir investavimo Europoje kliūtis. Vidaus rinkos sukūrimas yra svarbiausia priemonė atverti rinkas konkurencijai;

25.

nurodo, kad prekybos kliūtys, kartu su skirtingais teisės aktais, socialine apsauga, administracinėmis ir mokesčių sistemomis, gali gerokai trukdyti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Galiausiai ir kalbos barjeras lemia, kad branduoliai savo veiklą verčiau administruoja ir vykdo savo šalyse ribodami tarptautinius ryšius;

RK rekomendacijos

26.	rekomenduoja Europos Komisijai pakoreguoti priemones, skirtas branduoliams ES skatinti, ir panaikinti jų fragmentiškumą bei mano, kad jos turėtų būti suskirstytos į grupes pagal vieną konkretų kriterijų — skatinti branduolius ir remti jų tarpusavio bendradarbiavimą;

27.

kadangi Komisija regionų valdžios institucijoms patiki vis daugiau užduočių skatinant, koordinuojant ir įgyvendinant branduolių kūrimo (angl. clustering) iniciatyvas, RK manymu, pati Komisija privalo geriau supažindinti regionus su jos tiesiogiai valdomomis iniciatyvomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (ypač su Septintąja bendrąja programa ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa (CIP)). Be to, tuo pačiu tikslu reikia stengtis užtikrinti tinkamą sąveiką su Komisijos įsteigtomis nepriklausomomis agentūromis, vykdančiomis veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ir bendromis technologijų iniciatyvomis;

28.

ragina nustatyti ir suderinti paramos branduoliams kriterijus Europos lygiu, kadangi tai labai svariai papildytų dabartinę bendradarbiavimo politiką visais lygiais, kad būtų parengtas bendras, struktūruotas, o ne dalinis požiūris, kurio laikosi dabartinės įvairios Europos branduolių kūrimo skirtingose srityse (moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, tarpregioninė bendradarbiavimo politika, technologijų ir (arba) konkurencijos lokalizavimas, projektų finansavimo parama, kt.) iniciatyvos;

29.

pabrėžia, kad visos priemonės, skatinamos šio integruoto požiūrio, turėtų būti nukreiptos į augimą ir konkurencingumą bei į prioritetines veiksmų sritis, kurios turi būti susijusios ne tik su keitimusi patirtimi ir informacija, bet ir apimti bendrus projektus bei iniciatyvas, keitimąsi projektų darbuotojais ir naudos gavėjais, Bendrijos tinklų ir institucijų vystymu ir kt.;

Todėl rekomenduoja:

ĮGYVENDINTI BENDRĄ STRATEGINĘ BRANDUOLIŲ KŪRIMO STRUKTŪRĄ

—	sudaryti galimybes sukurti branduolių steigimui ir plėtotei skatinti būtinas sąlygas,

—	skatinti branduolių pasiūlytų iniciatyvų įgyvendinimą,

—	susieti branduolius tarpusavyje nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygiu, kad būtų galima bendradarbiauti ir keistis patirtimi;

todėl siūlo kuriant bendrą strateginę struktūrą visų pirma sudaryti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų šį klausimą ir apibrėžtų kriterijų nustatymo ir suderinimo gaires, skirtas Tarybai ir Komisijai. Ši grupė turėtų būti visiškai nepriklausoma ir vadovaujama šioje srityje Europai nusipelniusio asmens. Joje turėtų dalyvauti visų susijusių sričių atstovai: politikos, įvairių administracijų (ypač regionų), branduolių valdymo patirties turinčių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrų, finansų institucijų ir kitų finansuoti galinčių institucijų (verslo finansinių rėmėjų tinklai, rizikos kapitalo fondai ir kt.);

mano, kad ši strateginė struktūra padės pasinaudoti įvairiomis branduolių iniciatyvomis, kurios jau įgyvendinamos konkrečiose srityse, ir sujungti jas parengiant veiksmų gaires, kurios padės skatinti su branduolių kūrimu susijusius procesus:

INKUBATORIAUS TARPSNIS

—	sudaryti vystytis būtinas aplinkos sąlygas,

—	teikti finansinę pagalbą, padedančią tos pačios srities mažų ir didelių įmonių tarpusavio sąveikai ir galimai sinergijai,

—	įtraukti varomąja jėgą turinčias įmones,

—	užmegzti santykius su sektoriaus mokslinių tyrimų centrais,

STEIGIMO TARPSNIS

—	ugdyti pasitikėjimą,

—	susieti skirtingų branduolių veiklą, kad būtų sukurti tarpvalstybiniai metabranduoliai,

—	sukurti savą organizacinę struktūrą ir įvaizdį,

—	parengti strateginio bendradarbiavimo darbotvarkę,

AUGIMO TARPSNIS

—	kurti ir vystyti nuosavus projektus,

—	įtraukti branduolius į Europos technologijų platformas;

—	kurti branduolių aljansus, bendradarbiavimo platformą tarp regionų,

—	skleisti branduolių tarpusavio bendradarbiavimo rezultatus užtikrinant, kad projekto rezultatus gautų ir kiti regionai,

—	nauji produktai įgyvendinus bendras iniciatyvas,

BRANDOS TARPSNIS

—	nuosavi patentai ir inovacijos,

—	komercinių pobranduolių atsiradimas,

—	strateginės partnerystės, skirtos ekonominiam vystymuisi,

—	naujų investicijų pritraukimas į regioną,

INICIATYVOS STRATEGINĖS STRUKTŪROS KŪRIMUI SKATINTI, KAD PROCESAS TAPTŲ ĮTIKINAMESNIS

pripažįsta, kad turi būti skatinamas branduolių įmonių tarpusavio bendradarbiavimas sudarant sąlygas sukurti pirmo lygio branduolių tinklų tinklą, kuris padėtų dalytis paslaugomis ir geriausia patirtimi Europos ir pasaulio lygiu, pavyzdžiui:

—	rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo priemones, kad būtų galima keistis regioninių branduolių įgytomis žiniomis,

—	skatinant organizuoti renginius (posėdžius, match-days) su įvairiais branduolių subjektais, pirmiausia įmonėmis,

—	parengiant bendrą metinę visų Europos branduolių veiklos ataskaitą,

—	skatinti bendrų paslaugų vystymą mokymo, informavimo ir kitose srityse;

pabrėžia, kad viešojo valdymo institucijoms labai svarbu skatinti ankstyvos paklausos projektus:

—	užmegzti observatorijų ir įvairių regionų technologijų stebėjimo įstaigų ryšius įsteigiant Europos pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo sistemą, teikti tikslesnę informaciją apie intelektinį kapitalą, kad būtų galima prognozuoti pasiūlos sprendimus ir papildomą naudą,

—	skatinti bendradarbiavimą su Europos technologijų platformomis,

—	kelete regionų įgyvendinti bendrus viešuosius projektus (bendri specifikacijų ir viešojo pirkimo procesai),

—	įvesti bendrą reglamentavimo tvarką skirtinguose regionuose, kad būtų skatinama arba numatoma inovacinių technologijų plėtra;

pabrėžia, kad labai svarbu turimą informaciją integruoti į bendrą Europos branduolių informacinę platformą (INFOCLUSTER) ir įtraukti įmonėms naudingas funkcijas, kuriomis šiuo metu galima naudotis tik iš dalies; šiuo klausimu mano, kad tinkamiausia institucija informacinės platformos veiklai vystyti būtų Europos branduolių observatorija:

—

regioninė informacinė sistema, leidžianti centralizuotai pateikti aktualius pasiūlymus dėl infrastruktūros objektų ir mokslinių tyrimų centrų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje veikiančių įmonių, universitetų ir kitų įstaigų, skatinamų mokslinių tyrimų sričių, svarbiausių techninės ir politinės srities kontaktinių asmenų ir kt. Šios priemonės padės kompetencijos centrams ir branduoliams užmegzti dalykinius tarpusavio santykius. Jas galėtų administruoti Europos Komisija kartu su RK, kuris užtikrintų ryšius su regionais ir regioniniais branduoliais,

—	dinamiškas Europos konkurencijos barometras, kuris padėtų kiekvienam branduoliui savo rezultatus palyginti su panašiais branduoliais ir sužinoti savo konkurencinę padėtį,

—	branduolių kūrimo politikos žemėlapis, kuriame išdėstyta kiekvieno geografinio regiono nacionalinė ir regioninė visų sričių politika (moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei inovacijų finansavimas, finansinės paramos priemonės, mokymas, mainų programos ir kt.) padėtų keistis informacija,

—	įvairūs pranešimai apie geriausią pasidalijimo žiniomis praktiką, kurią taiko įmonės arba branduoliai;

mano, kad būtina skatinti finansinių priemonių tarpusavio bendradarbiavimą siekiant inovacijų (kapitalo, skolų, tiesioginės pagalbos) regionuose ar šalyse, kad būtų lengviau investuoti į svarbiausius projektus, kuriuose per branduolius dalyvauja keletas įvairių Europos šalių regionų ir kurie galėtų gauti didesnę naudą iš tokių Europos fondų kaip EIB ir EIF;

mano, kad yra galimybių branduoliams pasidalyti ištekliais ir paslaugomis, kad būtų galima kartu naudotis kokybiškomis paslaugomis:

—	specialios darbo biržos ir programos, skirtos keistis mokslo darbuotojais ir mokytis privačiame sektoriuje,

—	įmonių, kurios dalijasi inkubatoriaus infrastruktūra ir paslaugomis, mobilumas,

—	keitimasis technine kompetencija, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir gamybos priemonėmis, kad būtų pasiekti užmojai ir masto ekonomija,

—	Europos sistema moksliniams tyrimams stebėti, pramonės inovacijos ir tikslesnė informacija apie intelektinį kapitalą;

IŠANKSTINIO, ATLIEKAMO IR VĖLESNIO VERTINIMO PRIEMONĖS BŪSIMOMS INICIATYVOMS VALDYTI

mano, kad vertinimas yra tam tikras mokslinis tyrimas, leidžiantis taikyti konkrečius metodus ir atsakyti, pavyzdžiui, į tokius klausimus: „Ar yra patenkinti branduolių poreikiai? Ar buvo parengta tinkama politika ir ar ji buvo tinkamai įgyvendinta? Ar jos poveikis bus sėkmingas? Ar bus iš naujo išanalizuoti nepasiekti tikslai? Ar galima padidinti politikos veiksmingumą?“

mano, kad vertinimo priemonė turėtų būti naudojama visą įgyvendinimo procesą ir, be kita ko, turėtų padidėti branduolių kūrimo politikos patikimumas.

2008 m. birželio 19 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE