2008 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis
P6_TC2-COD(2005)0240

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2008 m. rugsėjo 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2008/…/EB, nustatančią pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Reikėtų, kad būtų palaikomas aukštas bendras saugumo lygis Europos jūrų transporto sektoriuje ir kad būtų imtasi visapusiškų pastangų siekiant sumažinti jūrų laivų avarijų ir incidentų skaičių.

(2)	Operatyviai atliekami techniniai jūrų laivų avarijų tyrimai pagerina jūrų saugumą ║, nes jie padeda išvengti tokių avarijų, sukeliančių žmonių žūtis, laivų praradimą ir jūrų aplinkos užteršimą, pasikartojimo.

(3)	Europos Parlamentas 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijoje dėl saugumo jūroje pagerinimo (4) paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl avarijų laivyboje tyrimo.

(4)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (║ UNCLOS) 2 straipsnyje pakrančių valstybėms suteikiama teisė tirti visų jūrų laivų avarijų, įvykusių jų teritoriniuose vandenyse priežastis, jei tokios avarijos gali sukelti pavojų gyvybei arba aplinkai, įtraukti pakrantės valstybės paieškos ir gelbėjimo tarnybas arba kitaip paveikti pakrantės valstybę.

(5)	UNCLOS 94 straipsnyje nustatyta, kad laivo vėliavos valstybės privalo reikalauti, kad tinkamai kvalifikuotas asmuo (kvalifikuoti asmenys) atliktų atviroje jūroje įvykusių konkrečių avarijų arba incidentų tyrimą arba kad toks tyrimas būtų atliktas jam (jiems) stebint.

(6)

1974 m. lapkričio 1 d.Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje taisyklėje I/21 (║ SOLAS 74), 1966 m. balandžio 5 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos nustatyta laivo vėliavos valstybės atsakomybė atlikti avarijos tyrimą ir gautą susijusią informaciją pateikti Tarptautinei jūrų organizacijai (║ TJO).

(7)

Kodekse dėl privalomų TJO priemonių įgyvendinimo, pridėtame prie 2005 m. gruodžio 1 d. TJO Asamblėjos rezoliucijos A.973(24) laivo vėliavos valstybėms primenama apie jų pareigą užtikrinti, kad jūrų laivų saugumo tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, kompetentingi jūrų laivų avarijų ir incidentų klausimais. Tame Kodekse taip pat reikalaujama, kad laivo vėliavos valstybės būtų pasirengusios paskirti kvalifikuotus tyrėjus tokiam tikslui, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje įvyko avarija ar incidentas.

(8)

Reikėtų atsižvelgti į prie 1997 m. lapkričio 27 d. TJO Asamblėjos rezoliucijos A.849(20) pridėtą Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksą (║ TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksas), kuriame numatomas bendros metodologijos dėl jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo įgyvendinimas ir valstybių bendradarbiavimas nustatant jūrų laivo avariją ar incidentą sukėlusius veiksnius. Taip pat reikėtų atsižvelgti į 1997 m. lapkričio 27 d. TJO Asamblėjos rezoliuciją A.861(20) ir 2004 m. gegužės 17 d. TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.163(78), kuriose pateikta reiso duomenų registravimo sąvokos apibrėžtis.

(9)

Atlikdamos jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gaires, pridėtas prie 2006 m. balandžio 27 d. TJO Teisės reikalų komiteto ir ║ Tarptautinės darbo organizacijos vadovaujančios institucijos Rezoliucijos LEG.3(91)▐.

(10)

1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (5) reikalaujama, kad valstybės narės atitinkamose savo teisės sistemose apibrėžtų teisinį statusą, suteikiantį joms ir kiekvienai kitai iš esmės suinteresuotai valstybei narei teisę dalyvauti, bendradarbiauti atliekant arba, jeigu numatyta TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse, atlikti jūrų laivo avarijos ar incidento, ištikusio ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą, tyrimą.

(11)

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB, įdiegiančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (6), reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso nuostatų bei užtikrintų, kad tyrimo rezultatai būtų kuo greičiau paskelbti.

(12)

Tam, kad būtų veiksmingai nustatytos avarijų ar incidentų aplinkybės ir priežastys, labai svarbu, kad tokių avarijų arba incidentų, susijusių su jūrų laivais arba kitais laivais uostuose arba kitose apribotose jūrų teritorijose, saugumo tyrimai būtų atliekami nešališkai. Todėl, siekiant išvengti interesų konflikto, tokius tyrimus turėtų atlikti kvalifikuoti tyrėjai, kontroliuojami nepriklausomos įstaigos, kuriai suteikti nuolatiniai įgaliojimai priimti sprendimus, arba tokio subjekto .

(13)

Valstybės narės, laikydamosi savo teisės aktų, reglamentuojančių už teisminį tyrimą atsakingų valdžios institucijų įgaliojimus ir prireikus bendradarbiaudamos su šiomis institucijomis, turėtų užtikrinti, kad už techninį tyrimą atsakingiems subjektams jiems pavestas užduotis būtų leidžiama vykdyti kuo geresnėmis sąlygomis.

(14)	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teisės sistemos leistų joms ir visoms kitoms iš esmės suinteresuotoms valstybėms narėms dalyvauti arba bendradarbiauti atliekant saugumo tyrimus arba pačioms juos atlikti remiantis TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksu.

(15)	Valstybė narė gali kitai valstybei narei perleisti vadovavimo jūrų laivo avarijos ar incidento saugumo tyrimui (║ saugumo tyrimas) užduotį arba konkrečias tokio tyrimo užduotis, jei abi valstybės narės dėl to susitaria.

(16)

Valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad nebūtų reikalaujama apmokėti išlaidų, susijusių su parama, kurios buvo paprašyta atliekant saugumo tyrimus, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių. Jeigu paprašoma valstybės narės, kuri nedalyvauja atliekant saugumo tyrimą, paramos, valstybės narės turėtų susitarti dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

(17)

SOLAS 74 taisyklėje V/20 reikalaujama, kad keleiviniuose laivuose ir kituose laivuose, kurių bendroji talpa yra 3 000 tonų ir daugiau, pastatytuose 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau, turi būti reiso duomenų registravimo sistema, kuria būtų galima remtis tiriant avarijas. Atsižvelgiant į tokios sistemos svarbą formuojant laivų avarijų prevencijos politiką, turėtų būti sistemingai reikalaujama, kad tokia įranga būtų nacionaliniais arba tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose, kurie atplaukia į Bendrijos uostus.

(18)

Reiso duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų duomenys gali būti naudojami po jūrų laivo avarijos arba incidento, tiriant jų priežastis, taip pat ir prevenciniais tikslais – siekiant įgyti patirties apie aplinkybes, kurios gali sukelti tokius įvykius. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jei tokių duomenų yra, jie būtų tinkamai naudojami abiem tikslais.

(19)

Reikėtų tirti ar kitaip nagrinėti iš laivo pasiųstus pavojaus signalus arba iš bet kokio kito šaltinio gautą informaciją apie tai, kad laivas arba laive esantys asmenys ar asmenys iš laivo yra pavojuje, arba, kad atsirado rimtas galimas pavojus, jog asmenys patirs sužalojimų, bus padaryta žala laivo konstrukcijai arba aplinkai dėl laivo eksploatavimo metu įvykusio įvykio.

(20)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1406/2002 (7) reikalaujama, kad Europos jūrų saugumo agentūra (║ Agentūra) kartu su valstybėmis narėmis ieškotų techninių sprendimų Bendrijos teisės aktams įgyvendinti ir teiktų techninę pagalbą juos įgyvendinant. Saugumo tyrimų srityje Agentūrai skirtas specifinis uždavinys – tinkamai atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės sistemas, palengvinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą rengiant bendrąją jūrų laivų avarijų tyrimo ║ metodiką pagal sutartus tarptautinius principus.

(21)	Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 Agentūra palengvina bendradarbiavimą teikdama paramą valstybėms narėms veikloje, susijusioje su tyrimais, ir padėdama joms analizuoti turimas avarijų tyrimo ataskaitas.

(22)	Tobulinant ar keičiant bendrąją jūrų laivų avarijų tyrimo metodiką turėtų būti atsižvelgta į visas išvadas, kurios gautos išanalizavus turimas avarijų tyrimo ataskaitas ir kurios gali būti naudingos siekiant ateityje išvengti avarijų ir gerinti jūrų saugumą Europos Sąjungoje.

(23)	Valstybės narės ir Bendrija turėtų tinkamai atsižvelgti į saugumo rekomendacijas, kurios buvo parengtos remiantis saugumo tyrimu.

(24)	Kadangi ║ saugumo tyrimo tikslas – išvengti jūrų laivų avarijų ir incidentų, tyrimo išvadomis ir saugumo rekomendacijomis niekada neturėtų būti naudojamasi siekiant nustatyti atsakomybę arba kaltę.

(25)

Kadangi šios direktyvos tikslo, tai yra pagerinti jūrų saugumą Bendrijoje ir taip sumažinti jūrų laivų avarijų pavojų ateityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ║ ir kadangi dėl šios direktyvos masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(26)	Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(27)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šią direktyvą tam, kad tolesnius pakeitimus būtų galima taikyti su ja susijusioms tarptautinėms konvencijoms, protokolams, kodeksams ir rezoliucijoms ir patvirtinti ar iš dalies pakeisti bendrąją jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodiką. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ▐

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šios direktyvos tikslas – pagerinti jūrų ║ saugumą bei užkristi kelią taršai iš laivų ir taip sumažinti jūrų laivų avarijų pavojų ateityje taikant šias priemones:

a)	teikiant pagalbą operatyviai atliekamiems saugumo tyrimams ir tinkamai analizuojant jūrų laivų avarijas ir incidentus siekiant nustatyti jų priežastis; ir

b)	užtikrinant, kad saugumo tyrimų ataskaita ir pasiūlymai, kaip ištaisyti susidariusią padėtį, būtų tikslūs ir pateikiami laiku.

2.   Pagal šią direktyvą atliekamais saugumo tyrimais nesiekiama nustatyti atsakomybės ar kaltės. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad tyrimą vykdanti įstaiga ar subjektas (║ tyrimo įstaiga) neatsisakytų pranešti apie avarijos ar incidento priežastis, jeigu remiantis rezultatais galima daryti išvadą dėl kaltės ar atsakomybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma jūrų laivų avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams , kurie:

a)	yra susiję su laivais, plaukiojančiais su vienos iš valstybių narių vėliava;

b)	įvyksta valstybių narių teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS; arba

c)	yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais.

2.   Ši direktyva netaikoma jūrų laivų avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams , kurie yra susiję tik su:

a)	karo laivais ir karinių pajėgų laivais bei kitais valstybei narei priklausančiais arba jos valdomais laivais, kurie naudojami tik vyriausybės nekomerciniais tikslais;

b)	ne mechaniniu būdu varomais laivais, mediniais primityvios konstrukcijos laivais, pramoginėmis jachtomis ir pramoginiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;

c)	vidaus vandenų keliais plaukiojančiais ir tam pritaikytais laivais;

d)	trumpesniais nei 15 metrų žvejybos laivais;

e)	pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)	„TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksas“ – prie 1997 m. lapkričio 27 d. TJO Asamblėjos rezoliucijos A.849(20) pridėto Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso naujausia redakcija.

2)

Toliau esančios sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse: a) „jūrų laivo avarija“; b) „labai sunki avarija“; c) „incidentas jūroje“; d) „jūrų laivo avarijos arba incidento saugumo tyrimas“; e) „tyrimui vadovaujanti valstybė“; f) „iš esmės suinteresuota valstybė“.

3)	Sąvokos „sunki avarija“ ir „nelabai sunki avarija“ suprantamos taip, kaip jos yra naujai apibrėžtos TJO Jūrų saugumo komiteto 953 aplinkraštyje.

4)	Sąvokos„ro-ro keltas“ ir „greitaeigis keleivinis laivas“ suprantami taip, kaip jie yra apibrėžti Direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnyje.

5)	„Reiso duomenų registravimo sistema“ (║ RDR sistema) suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta TJO Asamblėjos rezoliucijoje A.861(20) ir TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC.163(78).

6)	„Pavojaus signalas“ – iš laivo pasiųstas signalas arba iš kito šaltinio gauta informacija, nurodantys, kad laivas arba laive esantys asmenys ar asmenys iš laivo yra pavojuje jūroje.

7)

„Saugumo rekomendacija“ – pasiūlymas, įskaitant registravimo ir kontrolės srities pasiūlymus, kurį pateikia: a) saugumo tyrimą atliekančios valstybės arba tokiam tyrimui vadovaujančios valstybės tyrimo įstaiga, remdamasi tokio tyrimo metu gauta informacija; arba prireikus b) Komisija, padedama Agentūros ir remdamasi abstrakčia duomenų analize bei visų atliktų saugumo tyrimų rezultatais .

4 straipsnis

Saugumo tyrimų statusas

1.   Valstybės narės pagal savo teisės sistemas saugumo tyrimų teisinį statusą nustato taip, kad jie galėtų būti atliekami kuo veiksmingiau ir greičiau.

Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisės aktais ir prireikus bendradarbiaudamos su valdžios institucijomis, atsakingomis už teisminį tyrimą, užtikrina, kad:

a)	saugumo tyrimai būtų nepriklausomi nuo kriminalinių arba kitų lygiagrečiai atliekamų tyrimų, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę, ir suteiktų galimybę atliekant teisminius tyrimus naudoti tik pagal šią direktyvą atliekamų saugumo tyrimų išvadas arba rekomendacijas ; ir

b)	saugumo tyrimų netrukdytų, nestabdytų ir nevėlintų tokie tyrimai.

2.   Atsižvelgiant į 10 straipsnyje nurodytą nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, valstybių narių nustatytinose taisyklėse numatomos nuostatos, leidžiančios:

a)	bendradarbiauti ir teikti abipusę pagalbą atliekant saugumo tyrimus, kuriems vadovauja kitos valstybės narės, arba remiantis 7 straipsniu vadovavimą tokiam tyrimui perleisti kitai valstybei narei; ir

b)	koordinuoti atitinkamų tyrimo įstaigų veiklą tiek, kiek tai reikalinga šios direktyvos tikslui pasiekti.

5 straipsnis

Pareiga atlikti tyrimą

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įvykus sunkiai arba labai sunkiai jūrų laivo avarijai, saugumo tyrimą atliktų 8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga:

a)	jei laivas plaukioja su tos valstybės narės vėliava, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

b)	jei avarija įvyksta jos teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar patyrusių laivų vėliavos; arba

c)	jei ta valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar patyrusių laivų vėliavos.

2.    8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga ne tik tiria sunkias ir labai sunkias avarijas, bet ir nustačiusi įvykio pradinius faktus nusprendžia, ar atlikti nelabai sunkių avarijų, incidentų jūroje ar pavojaus signalų saugumo tyrimą.

Priimdama sprendimą, tyrimo įstaiga atsižvelgia į avarijos ar incidento sunkumą, su pavojaus signalu susijusio laivo ir (arba) krovinio rūšį bei į visus paieškos ir gelbėjimo tarnybų prašymus .

3.   Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga, bendradarbiaudama su lygiavertėmis kitų iš esmės suinteresuotų valstybių tyrimo įstaigomis, nustato saugumo tyrimo apimtį ir praktinę atlikimo tvarką taip, kad tai, tos tyrimo įstaigos nuomone, geriausiai padėtų pasiekti šios direktyvos tikslą ir kad būtų užkirstas kelias avarijoms ir incidentams ateityje.

4.   Saugumo tyrimai atliekami laikantis bendrosios jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodikos, kuri buvo parengta remiantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio e punktu ▐. Šios direktyvos tikslais Komisija patvirtina ar pakeičia šią metodiką.

Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinama pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija, keisdama bendrąją metodiką, atsižvelgia į avarijų tyrimų ataskaitų išvadas ir jose pateikiamas saugumo rekomendacijas ▐.

5.   Saugumo tyrimas pradedamas iškart, kai tik tai įmanoma, įvykus jūrų laivo avarijai arba incidentui, ir jokiu būdu ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo avarijos arba incidento datos .

6 straipsnis

Įsipareigojimas pranešti

Valstybė narė pagal savo teisės sistemą reikalauja, kad atsakingosios institucijos arba suinteresuotosios šalys nedelsiant praneštų jos tyrimo įstaigai apie visas avarijas, incidentus ir pavojaus signalus , kuriems taikoma ši direktyva.

7 straipsnis

Vadovavimas saugumo tyrimams ir dalyvavimas atliekant saugumo tyrimus

1.   ▐Kai įvyksta sunkių ar labai sunkių avarijų, dėl kurių yra iš esmės suinteresuotos dvi ar daugiau valstybių narių, šios valstybės narės ▐ greitai susitaria , kuri jų bus tyrimui vadovaujanti valstybė narė. Jei joms nepavyktų susitarti, kuri jų bus tyrimui vadovaujanti valstybė narė, Komisija, atsižvelgdama į Agentūros nuomonę, priima šiuo klausimu sprendimą, kuris turi būti įgyvendinamas nedelsiant .

▐

2.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, kiekviena valstybė narė toliau atsako už saugumo tyrimą ir derinimą su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis narėmis tol, kol jos susitars arba kol Komisija priims sprendimą dėl to, kuri jų bus tyrimui vadovaujanti valstybė.

3.   Nepažeisdama savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą ir tarptautinę teisę, valstybė narė, spręsdama kiekvienu atveju atskirai, abipusiu susitarimu gali kitai valstybei narei perleisti vadovavimo saugumo tyrimui užduotį arba konkrečias tokio tyrimo atlikimo užduotis.

4.   Kai ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas patiria jūrų laivo avariją, incidentą ar yra susijęs su pavojaus signalu , saugumo tyrimą pradeda ta valstybė narė, kurios teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS, įvyko ta avarija, incidentas arba pasiųstas pavojaus signalas, o jeigu tai įvyksta kituose vandenyse – paskutinė valstybė narė, kurioje tas keltas ar laivas lankėsi. Ši valstybė narė toliau atsako už saugumo tyrimą ir derinimą su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis narėmis tol, kol jos susitars arba kol Komisija priims sprendimą dėl to, kuri jų bus tyrimui vadovaujanti valstybė.

8 straipsnis

Tyrimo įstaigos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už saugumo tyrimus būtų atsakinga nešališka nuolatinė tyrimo įstaiga, kuriai suteikti būtini įgaliojimai ir kurios tyrėjai būtų tinkamai kvalifikuoti ▐ jūrų laivų avarijų ir incidentų klausimais, arba toks subjektas .

Tyrimo įstaiga veiklos požiūriu yra nepriklausoma, ypač nuo nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už tinkamumo plaukioti nustatymą, sertifikatų išdavimą, tikrinimą, laivo įgulos komplektavimą, saugų plaukiojimą, laivų priežiūrą, jūrų eismo valdymą, uosto valstybės kontrolės vykdymą bei jūrų uostų darbą, ir nuo įstaigų, vykdančių tyrimus siekiant nustatyti atsakomybę arba užtikrinti teisėsaugos institucijų darbą, ir apskritai nuo jokios kitos šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti jai pavestai užduočiai.

Priėjimo prie jūros neturinčios valstybės narės, kurios neturi laivų nei su jų vėliava plaukiojančių laivų, nustato nepriklausomus centrus, bendradarbiausiančius atliekant saugumo tyrimą pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.   Tyrimo įstaiga užtikrina, kad atskiri tyrėjai turėtų profesinių žinių ir praktinės patirties su jų įprastomis tyrimo pareigomis susijusiose srityse. Be to, tyrimo įstaiga užtikrina galimybę prireikus gauti konkrečią profesinę informaciją.

3.   Tyrimo įstaigai patikėta veikla gali būti išplėsta suteikiant teisę rinkti ir analizuoti su jūrų saugumu ║ susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais, jei tokia veikla nekenkia tokios įstaigos nepriklausomumui ir nenumato atsakomybės reglamentavimo, administraciniuose arba standartizavimo reikaluose.

4.   Valstybės narės, veikdamos pagal savo atitinkamas teisės sistemas, užtikrina, kad jų ar kitų tyrimo įstaigų, kurioms jos yra perdavusios saugumo tyrimo užduotį, tyrėjai, prireikus bendradarbiaudami su teisminį tyrimą vykdančiomis valdžios institucijomis, turėtų teisę:

a)	laisvai patekti į visas susijusias teritorijas arba avarijos vietą bei į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

b)	užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta kontroliuojama nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

c)	reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti b punkte nurodyti daiktai ir turėti teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

d)	laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų RDR sistemos duomenimis, apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ir visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

e)	laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

f)	reikalauti žmonių, dalyvavusių laivo valdyme, arba visų kitų susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

g)	apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, jei galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su saugumo tyrimu;

h)	gauti laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba kitų susijusių šalių, jei jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus apžiūros dokumentus ir susijusią informaciją;

i)	prašyti atitinkamų valstybių valdžios institucijų, tarp jų laivo vėliavos ir uosto valstybės inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo pagalbos.

5.   Tyrimo įstaigai sudaromos sąlygos bet kuriuo laiku gavus pranešimą apie avariją nedelsiant reaguoti ir surasti reikiamus išteklius savo funkcijoms atlikti nepriklausomai. Jos tyrėjams suteikiamas nepriklausomumą garantuojantis statusas.

6.   Tyrimo įstaiga gali derinti šioje direktyvoje jai numatytas užduotis su ║ ne jūrų laivų avarijų tyrimais, jei tai netrukdo jos nepriklausomumui.

9 straipsnis

Dokumentų konfidencialumas

Valstybės narės, veikdamos pagal savo teisės sistemas, užtikrina, kad toliau nurodyti dokumentai būtų naudojami tik saugumo tyrimo tikslais ▐:

a)	visi tyrimo įstaigos saugumo tyrimo metu sudaryti arba pateikti liudytojų parodymai ir kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai;

b)	dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus saugumo tyrimo metu, tapatybę;

c)	medicininė arba privati informacija apie asmenis, kurie yra susiję su avarija arba incidentu.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad atliekant saugumo tyrimus liudytojų pateiktų pareiškimų ir kitos jų suteiktos informacijos negautų trečiųjų šalių valdžios institucijos, siekiant užkirsti kelią tam, kad tokie pareiškimai ir informacija būtų naudojami atliekant kriminalinius tyrimus šiose šalyse.

10 straipsnis

Nuolatinio bendradarbiavimo sistema

1.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri sudaro sąlygas jų atitinkamoms tyrimo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje tiek, kiek tai reikalinga siekiant šios direktyvos tikslo.

2.   Dėl nuolatinio bendradarbiavimo sistemos darbo tvarkos taisyklių ir dėl reikalingos organizacinės tvarkos sprendžiama pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3.   Dalyvaudamos nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje valstybių narių tyrimo įstaigos visų pirma susitaria dėl geriausios bendradarbiavimo tvarkos siekiant:

a)	tyrimo įstaigoms sudaryti sąlygas dalytis įrenginiais, priemonėmis ir įranga techniniam nuolaužų ir laivo įrangos bei kitų su saugumo tyrimu susijusių objektų tyrimui, tarp jų informacijos iš RDR sistemos ir kitų elektroninių prietaisų išgavimui ir įvertinimui;

b)	bendradarbiauti techniniais klausimais arba dalytis patirtimi, kurios reikia vykdant specifines užduotis;

c)	rinkti informaciją, kuri yra susijusi su avarijos duomenų analize, ir dalytis ja bei teikti atitinkamas saugumo rekomendacijas Bendrijos lygmeniu;

d)	parengti bendrus saugumo rekomendacijų laikymosi ir tyrimo metodų pritaikymo atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą principus;

e)	numatyti skubaus įspėjimo priemones jūrų laivo avarijos arba incidento atveju;

f)	atsižvelgiant į nacionalines taisykles nustatyti konfidencialumo taisykles dėl dalijimosi liudytojų parodymais ir dėl 9 straipsnyje nurodytų duomenų ir kitų dokumentų tvarkymo ▐;

g)	prireikus atskiriems tyrėjams organizuoti atitinkamus mokymus;

h)	skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių tyrimo įstaigomis bei su tarptautinėmis jūrų laivų avarijų tyrimo organizacijomis šioje direktyvoje aptariamose srityse. ▐

4.     Valstybė narė, kurios infrastruktūra arba paslaugomis naudojosi arba įprastomis sąlygomis būtų naudojęsis laivas iki avarijos ar incidento ir kuri turi su saugumo tyrimu susijusios informacijos, pateikia šią informaciją tą tyrimą atliekančiai tyrimo įstaigai.

11 straipsnis

Išlaidos

1.   Jeigu atliekant saugumo tyrimus dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, atitinkama veikla vykdoma nemokamai.

2.   Jeigu valstybės narės, kuri nedalyvauja saugumo tyrime, paprašoma suteikti paramą, valstybės narės susitaria dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

12 straipsnis

Bendradarbiavimas su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis

1.   Valstybės narės, atlikdamos saugumo tyrimus, kiek įmanoma bendradarbiauja su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis.

2.   Remiantis šia direktyva, abipusiai susitarus, iš esmės suinteresuotoms trečiosioms šalims leidžiama ║ prisijungti prie valstybės narės vadovaujamo saugumo tyrimo bet kuriame tyrimo etape.

3.   Valstybės narės bendradarbiavimas iš esmės suinteresuotos trečiosios šalies atliekamame saugumo tyrime nepažeidžia šioje direktyvoje nurodytų saugumo tyrimų atlikimo ir su jais susijusios ataskaitos pateikimo reikalavimų. Kai iš esmės suinteresuota trečioji šalis vadovauja saugumo tyrimui, kuriame dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti lygiagretaus saugumo tyrimo, jeigu trečiosios šalies vadovaujamas saugumo tyrimas atliekamas pagal TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksą.

13 straipsnis

Įrodymų saugojimas

Valstybės narės tvirtina priemones, kuriomis užtikrinama, kad šalys, susijusios su šios direktyvos taikymo sričiai priskiriamomis avarijomis ir incidentais, dėtų visas pastangas siekdamos:

a)	išsaugoti visą jūrlapių, žurnalų, elektroninių ir magnetinių įrašų ir vaizdo juostų informaciją, taip pat RDR sistemos ir kitų elektroninių prietaisų informaciją, susijusią su laikotarpiu iki avarijos, jos metu ir po jos;

b)	užkirsti kelią tokios informacijos perrašymui ar kitokiam pakeitimui;

c)	užkirsti kelią bet kokiam kitos įrangos, kuri pagrįstai gali būti laikoma svarbia avarijos saugumo tyrimui, pakenkimui;

d)	operatyviai rinkti ir saugoti visus įrodymus saugumo tyrimo tikslais.

14 straipsnis

Avarijų tyrimų ataskaitos

1.   Atlikus saugumo tyrimą pagal šią direktyvą, skelbiama ataskaita pagal kompetentingos tyrimo įstaigos nustatytą formą ir pagal atitinkamus I priedo skirsnius.

Tyrimo įstaigos gali nuspręsti, kad dėl saugumo tyrimo, kuris nesusijęs su jūrų laivo sunkia arba labai sunkia avarija ir kurio išvadomis remiantis nesuteikiamos galimybės išvengti avarijų ir incidentų ateityje, būtų skelbiama supaprastinta ataskaita.

2.   Tyrimo įstaigos visokeriopai stengiasi, kad 1 dalyje nurodyta ataskaita per 12 mėnesių nuo avarijos dienos būtų paskelbta visuomenei, ypač visam jūrų transporto sektoriui, kuriam prireikus teikiamos specialios išvados ir rekomendacijos . Jei galutinės ataskaitos neįmanoma pateikti laiku, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos paskelbiama laikinoji ataskaita.

3.   Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga siunčia galutinės, supaprastintos arba laikinosios ataskaitos kopiją Komisijai. Tyrimo įstaiga atsižvelgia į galimas Komisijos pastabas ▐, kad ataskaitos kokybė būtų pagerinta taip, kaip būtų geriausia siekiant šios direktyvos tikslo.

4.     Kas trejus metus Komisija teikia Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie tai, kokiu mastu buvo įgyvendintos šios direktyvos nuostatos ir kokiu mastu jų laikomasi, taip pat nurodomi visi tolesni veiksmai, kurių, jos nuomone, reikia imtis atsižvelgiant į toje ataskaitoje pateikiamas rekomendacijas.

15 straipsnis

Saugumo rekomendacijos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad konkretūs subjektai, kuriems tyrimo įstaigos pateikė saugumo rekomendacijas, tinkamai atsižvelgtų į jas ir prireikus imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų pagal Bendrijos ir tarptautinę teisę.

2.   Prireikus tyrimo įstaiga arba Komisija, padedama Agentūros , teikia saugumo rekomendacijas remdamasi abstrakčia duomenų analize ir visų atliktų saugumo tyrimų rezultatais .

3.   Saugumo rekomendacija jokiomis aplinkybėmis nenustatoma atsakomybė arba kaltė dėl avarijos.

16 straipsnis

Išankstinio perspėjimo sistema

Nepažeidžiant valstybės narės tyrimo įstaigos teisės duoti išankstinį perspėjimą, jei, jos nuomone, reikia imtis skubių veiksmų Bendrijos lygiu siekiant išvengti naujų avarijų pavojaus, ji bet kuriuo saugumo tyrimo etapu nedelsdama informuoja Komisiją, kad reikia duoti išankstinį perspėjimą.

Jei būtina, Komisija visų kitų valstybių narių atsakingosioms institucijoms, laivybos pramonei ir visoms kitoms susijusioms šalims pateikia įspėjamąjį raštą.

17 straipsnis

Europos jūrų laivų avarijų ║ duomenų bazė

1.   Duomenys apie jūrų laivų avarijas ir incidentus saugomi Europos elektroninėje duomenų bazėje „Europos informacinė bazė apie jūrų laivų avarijas“ (║ EMCIP), kurią sukurs Komisija, ir analizuojami naudojantis ja.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie institucijas, kurios turi teisę naudotis duomenų baze.

3.   Valstybių narių tyrimo įstaigos praneša Komisijai apie jūrų laivų avarijas ir incidentus naudodamos II priedo formą. Jos taip pat pateikia Komisijai duomenis, gautus atliekant saugumo tyrimus, naudodamos EMCIP duomenų bazės struktūrą.

4.   Komisija ir valstybės narės kuria duomenų bazės struktūrą ir duomenų pranešimo per atitinkamą laiką metodą.

18 straipsnis

Sąžiningas elgesys su jūrininkais

Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, taiko atitinkamas TJO Sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gairių nuostatas.

19 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002 (9).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

20 straipsnis

Teisė daryti pakeitimus

Atsižvelgdama į šios direktyvos apribojimus, Komisija gali keisti šioje direktyvoje naudojamas sąvokų apibrėžtis ir nuorodas į Bendrijos aktus ir TJO priemones siekdama suderinti jas su įsigaliojusiomis Bendrijos arba TJO priemonėmis.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Laikydamasi tokios pačios tvarkos, Komisija taip pat gali iš dalies keisti priedus.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį šiai direktyvai gali būti netaikomi TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso pakeitimai.

21 straipsnis

Papildomos priemonės

Šioje direktyvoje nėra nieko, kas draustų valstybei narei imtis papildomų, joje nenurodytų priemonių dėl jūrų saugumo ║, jei tokios priemonės nepažeidžia šios direktyvos ar kokiu kitu būdu nedaro neigiamos įtakos jos tikslo arba Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimui.

22 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

23 straipsnis

Galiojančių teisės aktų pakeitimai

1.   Direktyvos 1999/35/EB 12 straipsnis išbraukiamas.

2.   Direktyvos 2002/59/EB 11 straipsnis išbraukiamas.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti iki …  (10). Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą ir jų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 318, 2006 12 23, p. 195.

(2)  OL C 229, 2006 9 22, p. 38.

(3)  2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 74 E, 2008 3 20, p. 546), 2008 m. birželio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 184 E, 2008 7 22, p. 23) ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL C 104 E, 2004 4 30, p. 730.

(5)  OL L 138, 1999 6 1, p. 1. ║.

(6)  OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(7)  OL L 208, 2002 8 5, p. 1. ║.

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║.

(9)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. ║.

(10)  OL: 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.