7.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 254/1

BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 21/2008

Tarybos priimta 2008 m. gegužės 19 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 254 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Kaip numatyta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), siekiant tausiojo pesticidų naudojimo šioje direktyvoje nustatyta bendra teisės sistema.

(2)	Šiuo metu ši direktyva turėtų būti taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai. Tačiau tikimasi, kad ateityje šios direktyvos taikymo sritis bus išplėsta ir apims biocidinius produktus.

(3)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės turėtų papildyti ir netrukdyti įgyvendinti kituose susijusiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytas priemones, ypač 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (5), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (6), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (7), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų (8) ir … m. … d. Tarybos reglamente (EB) Nr. …/… dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (9). Šios priemonės taip pat neturėtų pažeisti savanoriškų priemonių pagal Reglamentus dėl struktūrinių fondų arba pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (10).

(4)

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės turėtų pasitelkti nacionalinius veiksmų planus, skirtus nustatyti tikslus, priemones ir planus, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus bei priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Nacionalinius veiksmų planus galima suderinti su įgyvendinimo planais, kurie vykdomi pagal kitus susijusius Bendrijos teisės aktus; juose taip pat galima sugrupuoti tikslus, kurių siekiama su pesticidais susijusiais Bendrijos teisės aktais.

(5)

Šios direktyvos tikslų įgyvendinimui yra labai svarbus keitimasis informacija apie valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus tikslus ir veiksmus. Todėl reikėtų įpareigoti valstybes nares teikti reguliarias ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, visų pirma dėl jų nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo bei rezultatų ir įgytos patirties.

(6)	Derėtų numatyti, kad nacionaliniai veiksmų planai rengiami ir keičiami taikant 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (11).

(7)

Būtina, kad valstybės narės nustatytų platintojų, konsultantų ir profesionalių pesticidų naudotojų pirminio ir papildomo mokymo sistemas bei pažymėjimų sistemas to mokymo apskaitai, siekdamos užtikrinti, kad visi esami ar būsimi pesticidų naudotojai aiškiai suvoktų grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai ir žinotų apie tinkamas priemones, kuriomis galima šią grėsmę kuo labiau sumažinti. Profesionalių naudotojų mokymo kursai gali būti derinami su mokymo kursais, organizuojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

(8)

Pesticidų pardavimas, įskaitant pardavimą internetu, yra svarbus platinimo grandinės elementas ir jo metu galutiniams naudotojams, visų pirma profesionaliems naudotojams turėtų būti suteikti specialūs patarimai dėl saugos instrukcijų, skirtų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Neprofesionaliems naudotojams, kurie paprastai nėra informuoti ir apmokyti, reikėtų suteikti rekomendacijas, visų pirma susijusias su saugiu pesticidų tvarkymu ir saugojimu bei su pakuočių šalinimu.

(9)	Atsižvelgiant į grėsmę, kuri gali kilti dėl pesticidų naudojimo, gyventojai turėtų būti geriau informuojami apie bendrą pesticidų naudojimo poveikį rengiant informavimo kampanijas, perduodant informaciją per mažmenininkus ir kitomis tinkamomis priemonėmis.

(10)

Dėl pesticidų tvarkymo ir purškimo reikia nustatyti minimalius sveikatos ir saugos darbo vietoje reikalavimus, apimant tokių produktų poveikio darbuotojams grėsmę bei bendras ir specialias prevencines priemones šiai grėsmei sumažinti; tokios priemonės reglamentuojamos 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (12) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (13).

(11)

Kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/42/EB dėl mašinų (14) bus nustatytos pesticidų purškimo įrangos pateikimo į rinką taisyklės, užtikrinančios aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, siekiant kuo labiau sumažinti su šios įrangos naudojimu susijusį neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, būtų tikslinga nustatyti reguliarios jau naudojamos pesticidų purškimo įrangos techninės apžiūros sistemą. Valstybės narės turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins tų reikalavimų įgyvendinimą savo nacionaliniuose veiksmų planuose.

(12)

Pesticidų purškimas iš lėktuvų gali turėti didelį kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač dėl dulksnos dreifo. Todėl purškimas iš lėktuvų turėtų apskritai būti uždraustas numatant galimą išimtį tais atvejais, kai purškimas iš lėktuvų yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginus su kitais purškimo būdais, arba kai nėra tinkamų alternatyvų.

(13)

Vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui. Todėl būtina skirti ypač daug dėmesio tam, kad būtų išvengta paviršinio vandens ir požeminio vandens taršos, imantis atitinkamų priemonių, pvz., sukurti apsaugos zonas arba pasodinti gyvatvores išilgai paviršinio vandens telkinių, siekiant, kad dulksnos dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio poveikis vandens telkiniui būtų kuo mažesnis. Apsaugos zonų dydis turėtų visų pirma priklausyti nuo dirvožemio savybių, pesticidų savybių bei nuo žemės ūkio pobūdžio atitinkamoje vietovėje. Pesticidų naudojimas vietovėse, kuriose išgaunamas geriamasis vanduo arba eina transporto maršrutai, pvz., geležinkelio linijos ar šalia jų arba ant sandarių ar itin pralaidžių paviršių, gali kelti didesnę vandens aplinkos užteršimo grėsmę. Todėl pesticidų naudojimą tokiose vietose reikėtų kiek įmanoma mažinti arba, jei įmanoma, iš viso jų nenaudoti.

(14)

Pesticidų naudojimas gali kelti ypač didelį pavojų labai ekologiškai pažeidžiamoms teritorijoms, pvz., „Natura 2000“ teritorijoms, saugomoms pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB. Kitose vietose, pvz., viešuosiuose parkuose, sporto aikštynuose arba vaikų žaidimų aikštelėse, gyventojams kyla didelis pesticidų poveikio pavojus. Todėl reikėtų uždrausti šiose vietovėse naudoti pesticidus, šį naudojimą riboti arba kuo labiau sumažinti tokio naudojimo keliamą pavojų.

(15)

Dėl pesticidų tvarkymo, įskaitant jų saugojimą, skiedimą ir maišymą bei pesticidų purškimo įrangos valymą po naudojimo, taip pat dėl rezervuaruose esančio mišinio, tuščių pakuočių ir pesticidų likučių panaudojimo ir šalinimo susidaro ypač didelė nepageidaujamo poveikio žmonėms ir aplinkai grėsmė. Todėl derėtų nustatyti konkrečias tokią veiklą reglamentuojančias priemones, kurios papildytų 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų (15) ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (16) nustatytas priemones. Priemonės taip pat turėtų būti taikomos neprofesionaliems naudotojams, nes dėl nepakankamų šios naudotojų grupės žinių yra labai tikėtina, kad jie gali netinkamai tvarkyti pesticidus.

(16)

Jei visi ūkininkai taikytų integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus ir konkrečiam sektoriui ir kultūroms skirtas gaires, būtų kryptingiau naudojamos visos turimos kenkėjų kontrolės priemonės, tarp jų ir pesticidai. Todėl tai dar labiau sumažintų žmonių sveikatai ir aplinkai gresiančius pavojus ir priklausomybę nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės turėtų skatinti kenkėjų kiekį kontroliuoti naudojant mažai pesticidų, ypač taikant integruotąją kenkėjų kontrolę, ir sukurti sąlygas ir priemones jai įgyvendinti.

(17)

Kadangi remiantis Reglamentu (EB) Nr. …/… ir šia direktyva integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimas yra privalomas ir kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimo būdui taikomas subsidiarumo principas, valstybės narės turėtų apibūdinti, kaip jos užtikrins integruotosios kenkėjų kontrolės principų įgyvendinimą savo nacionaliniuose veiksmų planuose.

(18)

Būtina vertinti pažangą mažinant pesticidų naudojimo keliamą pavojų ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Tinkamos tokio vertinimo priemonės yra suderinti rizikos rodikliai, kurie bus nustatyti Bendrijos lygiu. Valstybės narės turėtų naudotis šiais rodikliais valdydamos riziką nacionaliniu lygiu ir teikdamos ataskaitas, o Komisija turėtų apskaičiuoti rodiklius, kad įvertintų pažangą Bendrijos lygiu. Turėtų būti naudojami pagal … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/… dėl augalų apsaugos produktų statistikos (9) surinkti statistiniai duomenys. Be suderintų bendrų rodiklių valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti savo nacionalinius rodiklius.

(19)	Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus nacionalines pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimo su pesticidų naudojimu susijusio pavojaus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(21)

Šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma ja siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(22)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (17).

(23)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus parengti šios direktyvos priedus ir juos atnaujinti. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(24)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (18) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, bei viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomi tausiojo pesticidų naudojimo pagrindai sumažinant dėl jų naudojimo kylančią riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotosios kenkėjų kontrolės bei alternatyvių metodų ir priemonių taikymą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 9 punkto a papunktyje.

2. Šios direktyvos nuostatos yra taikomos nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)	„profesionalus naudotojas“ — asmuo, naudojantis pesticidus atlikdamas savo profesinę veiklą, įskaitant operatorius, technikus, darbdavius bei savarankiškai dirbančius asmenis, dirbančius žemės ūkyje ir kituose sektoriuose;

2)	„platintojas“ — fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis pesticidus į rinką, įskaitant didmenininkus, mažmenininkus, prekiautojus ir tiekėjus;

„konsultantas“ — asmuo, kuris kaip specialistas arba kaip komercines paslaugas teikiantis subjektas, įskaitant, kai tinka, privačius savarankiškai dirbančius ir viešuosius konsultavimo paslaugų teikėjus, prekybos agentus, maisto produktų gamintojus ar mažmenininkus, konsultuoja kenkėjų kontrolės ir saugaus pesticidų naudojimo klausimais;

4)	„pesticidų purškimo įranga“ — aparatas, skirtas konkrečiai pesticidams purkšti ir šios įrangos veiksmingam funkcionavimui būtini priedai, pavyzdžiui, purkštukai, manometrai, filtrai, sietai ar rezervuarų valymo įtaisai;

5)	„purškimas iš lėktuvų“ — pesticidų purškimas iš orlaivių (lėktuvų arba sraigtasparnių);

„integruotoji kenkėjų kontrolė“ — atidus visų esamų augalų apsaugos metodų svarstymas, o vėliau tinkamų priemonių, kuriomis stabdomas kenksmingų organizmų populiacijų vystymasis, palaikomas ekonomiškai ir ekologiškai pateisinamas augalų apsaugos produktų ir kitų intervencijos formų naudojimo lygis, ir mažinama ar kuo labiau sumažinama rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, integravimas. Taikant integruotąją kenkėjų kontrolę siekiama auginti sveikus pasėlius kuo mažiau pažeidžiant žemės ūkio ekosistemas ir skatinama taikyti natūralius kenkėjų kontrolės mechanizmus;

7)	„rizikos rodiklis“ — rezultatas, gautas atlikus apskaičiavimus pagal būdą, naudojamą pesticidų pavojui žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai apskaičiuoti;

8)	terminai „paviršinis vanduo“ ir „požeminis vanduo“ vartojami tokia pat reikšme kaip ir Direktyvoje 2000/60/EB;

„pesticidas“ yra:

a)	augalų apsaugos produktas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. …/…;

b)	biocidinis produktas, kaip apibrėžta 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (19).

4 straipsnis

Nacionaliniai veiksmų planai

1. Valstybės narės patvirtina nacionalinius veiksmų planus siekdamos nustatyti tikslus, priemones ir planus, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus bei priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo.

Rengdamos ir persvarstydamos nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės atsižvelgia į numatomų priemonių socialinį ir ekonominį poveikį bei į poveikį aplinkai ir sveikatai. Valstybės narės nacionaliniuose veiksmų planuose apibūdina, kaip jos įgyvendins priemones pagal 5–14 straipsnius, kad būtų pasiekti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti tikslai.

2. Iki … (20) valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėmis pateikia savo nacionalinius veiksmų planus.

Nacionaliniai veiksmų planai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir apie visus esminius nacionalinių veiksmų planų pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai.

3. Prireikus Komisija jai pagal 2 dalį pateiktą informaciją skelbia internete.

4. Rengiant ir keičiant nacionalinius veiksmų planus taikomos Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo.

II SKYRIUS

Mokymas, pesticidų pardavimas, informavimas ir informuotumo didinimas

5 straipsnis

Mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas. Tokį mokymą sudaro pirminis ir papildomas mokymas siekiant įgyti ir atnaujinti reikalingas žinias.

Mokymas rengiamas taip, kad būtų užtikrinta, jog tokie naudotojai, platintojai ir konsultantai, atsižvelgiant į skirtingas jų funkcijas ir pareigas, įgytų pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

2. Iki … (21) valstybės narės sukuria pažymėjimų sistemas ir paskira už jų įgyvendinimą atsakingas kompetentingas institucijas. Šie pažymėjimai įrodo bent tai, kad profesionalūs naudotojai, platintojai ir konsultantai, dalyvaudami mokymuose ar kitais būdais, įgijo pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.

Pažymėjimų sistemoje numatoma su pažymėjimų suteikimu, turėjimu ir panaikinimu susiję reikalavimai ir tvarka.

3. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su I priedo pakeitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 straipsnis

Pesticidų pardavimo reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad bent tie platintojai, kurie parduoda pesticidus profesionaliems naudotojams, turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Tokie asmenys turi galėti pardavimo metu suteikti pirkėjams atitinkamą informaciją apie pesticidų naudojimą ir atitinkamų produktų saugumo instrukcijas, skirtas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos apriboti pesticidų, kuriuos leista profesionaliai naudoti, pardavimą parduodant juos tik asmenims, turintiems 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą.

3. Valstybės narės reikalauja, kad platintojai, parduodantys pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą riziką, visų pirma apie pavojų, poveikį, tinkamą saugojimą, tvarkymą, purškimą ir saugų šalinimą laikantis Bendrijos teisės aktų dėl atliekų, o taip pat apie mažo pavojaus alternatyvas. Valstybės narės gali reikalauti, kad pesticidų gamintojai pateiktų tokią informaciją.

4. 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės įdiegiamos iki … (22).

7 straipsnis

Informavimas ir informuotumo didinimas

Valstybės narės imasi priemonių gyventojams informuoti, skatinti informuotumo didinimą ir jį palengvinti, taip pat skatinti tikslios bei subalansuotos informacijos apie pesticidus prieinamumą gyventojams ir jį palengvinti, visų pirma apie pesticidų keliamą pavojų žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai, bei necheminių priemonių naudojimą, ir sudaryti tam palankias sąlygas.

III SKYRIUS

Pesticidų purškimo įranga

8 straipsnis

Naudojamos įrangos techninė apžiūra

1. Valstybės narės užtikrina profesionalių naudotojų naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarią techninę apžiūrą. Laikotarpis tarp techninių apžiūrų neturi būti ilgesnis nei penkeri metai iki 2020 m., ir ne ilgesnis nei treji metai po 2020 m.

2. Iki … (23) valstybės narės užtikrina, kad pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra būtų atlikta bent vieną kartą. Po šios dienos profesionaliai naudoti bus leidžiama tik tą pesticidų purškimo įrangą, kurios tinkamumas patvirtintas techninės apžiūros metu.

Nauja įranga tikrinama bent vieną kartą per 5 metus po pirkimo.

3. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių reikalavimų bei atsižvelgdamos į rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimą, įskaitant įrangos naudojimo masto įvertinimą, gali:

pesticidų purškimo įrangai, kuri nenaudojama pesticidams purkšti, rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai ir papildomai pesticidų purškimo įrangai, kuri įtraukta į 4 straipsnyje numatytą nacionalinį veiksmų planą ir naudojama labai retais atvejais, taikyti kitokius planus ir nustatyti skirtingus laikotarpius tarp apžiūrų;

Niekada nelaikoma, kad labai retais atvejais yra naudojama ši papildoma pesticidų purškimo įranga:

i)	traukiniuose ar orlaiviuose sumontuota purškimo įranga;

ii)	ilgesni nei 3 m purkštuvai su sija, įskaitant sumontuotus sėjai skirtoje įrangoje;

b)	netaikyti techninės apžiūros rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai.

4. Apžiūros metu patikrinama, ar pesticidų purškimo įranga atitinka II priede išvardytus atitinkamus reikalavimus, kad būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.

Laikoma, kad pesticidų purškimo įranga, atitinkanti pagal 18 straipsnio 1 dalį parengtus suderintus standartus, atitinka ir pagrindinius sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

5. Profesionalūs naudotojai, remdamiesi 5 straipsnyje numatytuose atitinkamuose mokymo kursuose įgytomis žiniomis, reguliariai atlieka pesticidų purškimo įrangos kalibravimą ir techninius patikrinimus.

6. Valstybės narės paskiria už techninių apžiūrų sistemų įdiegimą atsakingas įstaigas ir apie tai praneša Komisijai.

Kiekviena valstybė narė nustato pažymėjimų sistemas, pagal kurias būtų galima patikrinti, ar atlikta techninė apžiūra, ir pripažįsta kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus pagal 4 dalyje nurodytus reikalavimus, kai laikotarpis po paskutinės kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros yra lygus laikotarpiui tarp techninių apžiūrų, taikomam jos pačios teritorijoje, arba yra trumpesnis.

Valstybės narės stengiasi pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, jeigu atitinkamos 1 dalyje nurodytos sąlygos dėl laikotarpių tarp techninių apžiūrų.

7. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su II priedo pakeitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

IV SKYRIUS

Konkretūs metodai ir naudojimo būdai

9 straipsnis

Purškimas iš lėktuvų

1. Valstybės narės užtikrina, kad purškimas iš lėktuvų būtų uždraustas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, purškimas iš lėktuvų gali būti leidžiamas tik specialiais atvejais, jeigu atitinkamos šios sąlygos:

a)	nėra jokių veiksmingų alternatyvių priemonių, arba šis purškimo būdas yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginti su pesticidų purškimu nuo žemės paviršiaus;

b)	valstybė narė yra suteikusi aiškų patvirtinimą, kad galima purkšti iš lėktuvų atitinkamus pesticidus po to, kai buvo atliktas konkretus purškimo iš lėktuvų rizikos įvertinimas;

c)	purškimą iš lėktuvo vykdantis operatorius turi turėti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kol pažymėjimų sistemos dar neįdiegtos, valstybės narės gali priimti kitokį kompetencijos įrodymą;

d)	įmonė, atsakinga už purškimo iš lėktuvų vykdymą, turi institucijos, kompetentingos suteikti leidimus naudoti įrangą ir lėktuvus pesticidų purškimui iš oro, leidimą.

3. Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis galima vykdyti purškimą iš lėktuvų, ir viešai paskelbia informaciją apie žemės ūkio kultūras bei teritorijas, kurias galima purkšti iš lėktuvų, bei aplinkybes, kuriomis galima purkšti, ir konkrečius purškimui taikomus reikalavimus, įskaitant susijusius su oro sąlygomis.

Kompetentingos institucijos nurodo būtinas gyventojų ir pašalinių stebėtojų įspėjimo bei greta purškiamos teritorijos esančios teritorijos aplinkos apsaugos priemones.

4. Profesionalus naudotojas, kuris nori purkšti pesticidus iš lėktuvų, kompetentingai institucijai iš anksto pateikia prašymą dėl pesticidų purškimo iš lėktuvų kartu pateikdamas įrodymą, kad įvykdytos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos. Valstybės narės gali nustatyti, kad jeigu atsakymas apie dėl prašymo priimtą sprendimą nepateikiamas per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį, laikoma, jog prašymas patenkintas.

5. Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, vykdydamos atitinkamą stebėseną.

6. Kompetentingos institucijos saugo duomenis apie prašymus, pateiktus pagal 4 dalį.

10 straipsnis

Konkrečios vandens aplinkos ir geriamojo vandens apsaugos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės vandens aplinkai ir geriamajam vandeniui nuo pesticidų poveikio apsaugoti. Šios priemonės remia atitinkamas Direktyvos 2000/60/EB ir Reglamento (EB) Nr. …/… nuostatas ir yra su jomis suderinamos.

2. 1 dalyje nurodytas priemones sudaro:

pirmenybės teikimas pesticidams, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (24), ir kurių sudėtyje nėra prioritetinių pavojingų medžiagų, nurodytų Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 3 dalyje;

b)	pirmenybės teikimas veiksmingiausiems purškimo metodams, pavyzdžiui, mažu dulksnos dreifu pasižyminčios pesticidų purškimo įrangos naudojimui, visų pirma purškiant aukštąsias žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, apynius ir sodų bei vynuogynų kultūras;

riziką mažinančių priemonių, kurios kuo labiau sumažina taršą už tikslinės teritorijos ribų, susidarančią dėl dulksnos dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio, naudojimas. Šios priemonės prireikus apima atitinkamo dydžio apsaugos zonų, skirtų apsaugoti netikslinius vandens gyvūnus, ir paviršinio bei požeminio vandens, iš kurio išgaunamas geriamasis vanduo, apsaugos zonų sukūrimą;

kuo didesnis purškimo ant arba šalia kelių, geležinkelio linijų, labai pralaidžių paviršių arba kitos infrastruktūros šalia paviršinio ar požeminio vandens, arba ant nepralaidžių paviršių, kai yra didelė nuotėkio į paviršinį vandenį ar nuotekų sistemas rizika, sumažinimas arba, jei tinkama, panaikinimas.

11 straipsnis

Pesticidų naudojimo arba rizikos konkrečiose vietovėse sumažinimas

Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į būtinus higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus bei biologinę įvairovę arba atitinkamų rizikos vertinimų rezultatus, užtikrina, kad pesticidų naudojimas būtų uždraustas, apribotas ar kuo labiau sumažinta tokio naudojimo keliama rizika:

1)	teritorijose, kur lankosi gyventojai arba pažeidžiamos gyventojų grupės, pavyzdžiui, parkuose, viešuosiuose soduose, sporto ir mokyklų aikštynuose bei žaidimų aikštelėse;

2)	saugomose teritorijose, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, arba kitose teritorijose, nurodytose siekiant nustatyti būtinas apsaugos priemones pagal Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB nuostatas;

3)	neseniai pesticidais apdorotose teritorijose, kuriose lankosi, ar į kurias gali patekti žemės ūkio darbuotojai.

12 straipsnis

Pesticidų tvarkymas bei saugojimas ir jų pakuočių bei likučių apdorojimas

1. Valstybės narės patvirtina būtinas priemones, skirtas užtikrinti, kad toliau išvardytos profesionalių naudotojų ir, kai tinka, platintojų atliekamos operacijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai:

a)	pesticidų saugojimas, tvarkymas, skiedimas ir maišymas prieš naudojimą;

b)	pesticidų pakuočių ir likučių tvarkymas;

c)	po pesticidų naudojimo rezervuaruose likusių jų mišinių šalinimas;

d)	naudotos įrangos plovimas po purškimo;

e)	pesticidų likučių ir jų pakuočių surinkimas ar šalinimas pagal Bendrijos teisės aktus atliekų srityje.

2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių dėl pesticidų, dėl kurių suteikti leidimai neprofesionaliems naudotojams, kad būtų išvengta pavojingų tvarkymo operacijų. Šios priemonės gali apimti nedidelio toksiškumo pesticidų ir naudoti paruoštų mišinių naudojimą bei talpų arba pakuočių dydžio apribojimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad profesionaliam naudojimui skirtų pesticidų saugojimo vietos būtų suprojektuotos taip, jog būtų išvengta nepageidaujamo pesticidų ištekėjimo ar išbyrėjimo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietovei, dydžiui ir statybos medžiagoms.

13 straipsnis

Integruotoji kenkėjų kontrolė

1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę metodams, pagal kuriuos nenaudojami chemikalai, ir apskritai — iš visų tai konkrečiai kenkėjų problemai spręsti naudotinų produktų ir veiklos būdų teikti pirmenybę produktams ir veiklos būdams, kurie kelia mažiausią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Kenkėjų kontrolė naudojant mažai pesticidų apima integruotąją kenkėjų kontrolę bei ekologinį ūkininkavimą pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (25).

2. Valstybės narės sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą. Visų pirma jos užtikrina, kad profesionalūs naudotojai būtų tinkamai informuoti ir turėtų tinkamus įrankius, leidžiančius vykdyti kenkėjų stebėseną ir priimti sprendimus, bei galėtų pasinaudoti konsultacijų paslaugomis integruotosios kenkėjų kontrolės klausimais.

3. Iki 2013 m. birželio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai apie 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimą ir visų pirma, apie tai, ar sudarytos būtinos sąlygos integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti.

4. Valstybės narės 4 straipsnyje nurodytuose nacionaliniuose veiksmų planuose apibūdina, kaip jos užtikrina, kad visi profesionalūs naudotojai iki 2014 m. sausio 1 d. įgyvendintų III priede išdėstytus integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su III priedo pakeitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Valstybės narės nustato atitinkamas paskatas, skirtas paskatinti profesionalius naudotojus savanoriškai įgyvendinti konkrečioms žemės ūkio kultūroms ar konkretiems sektoriams nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires. Viešosios institucijos ir (arba) organizacijos, atstovaujančios konkretiems profesionaliems naudotojams, gali parengti tokias gaires. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose, rengiamuose pagal 4 straipsnio nuostatas, nurodo tas gaires, kurias jos laiko aktualiomis ir tinkamomis.

V SKYRIUS

Rodikliai, ataskaitų teikimas ir informacijos mainai

14 straipsnis

Rodikliai

1. Nustatomi suderinti rizikos rodikliai, kaip nurodyta IV priede. Tačiau valstybės narės, be suderintų rodiklių gali toliau naudoti ir esamus nacionalinius rodiklius arba pradėti taikyti kitus tinkamus rodiklius.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su IV priedo pakeitimu, kad būtų atsižvelgta į mokslinę ir techninę pažangą, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Valstybės narės:

a)	apskaičiuoja 1 dalyje nurodytus suderintus rizikos rodiklius remdamosi statistiniais duomenimis, surinktais pagal Reglamentą (EB) Nr. …/… kartu su kitais susijusiais duomenimis;

b)	nustato tam tikrų veikliųjų medžiagų naudojimo tendencijas;

nustato prioritetus, tokius kaip veikliosios medžiagos, žemės ūkio kultūros, regionai ar praktika, kuriems reikia skirti ypač daug dėmesio, arba gerą praktiką, kuri gali būti naudojama kaip pavyzdys siekiant šios direktyvos tikslų sumažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti įvesti ir plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo.

3. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia pagal 2 dalį atliktų vertinimų rezultatus.

4. Komisija apskaičiuoja rizikos rodiklius Bendrijos lygiu naudodama statistinius duomenis, surinktus kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. …/…, ir kitus susijusius duomenis, kad nustatytų pesticidų naudojimo keliamos rizikos tendencijas.

Komisija taip pat naudojasi šiais duomenimis ir šia informacija, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant kitų Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama sumažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslus.

15 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie įgyvendinant šią direktyvą pasiektą pažangą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų.

VI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

16 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų vykdymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas iki … (20) ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius pakeitimus.

17 straipsnis

Mokesčiai ir rinkliavos

1. Valstybės narės, nustatydamos mokesčius arba rinkliavas, gali susigrąžinti išlaidas, susijusias su darbu, kurį jos atlieka vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto mokesčio arba rinkliavos dydis būtų nustatytas skaidriai ir atitiktų faktinę atlikto darbo kainą.

18 straipsnis

Standartizavimas

1. Šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti standartai nustatomi vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (26), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Prašymas sukurti šiuos standartus gali būti pateikiamas pasikonsultavus su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu.

2. Informaciją apie standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad standartas nevisiškai atitinka esminius jo taikymo srities reikalavimus, Komisija arba ta valstybė narė išdėsto savo argumentus ir pateikia šį klausimą pagal Direktyvą 98/34/EB įsteigtam komitetui. Komitetas nedelsdamas pateikia savo nuomonę.

Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija nusprendžia, ar Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti nuorodas į atitinkamą suderintą standartą, jų neskelbti, jas skelbti su apribojimais, palikti esamas nuorodas, palikti esamas nuorodas su apribojimais ar jas panaikinti.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (27), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

20 straipsnis

Išlaidos

Siekdama remti suderintos politikos ir sistemų kūrimą tausiojo pesticidų naudojimo srityje, Komisija gali finansuoti:

1)	suderintos sistemos rengimą, įskaitant atitinkamą duomenų bazę, kurioje bus renkama ir saugoma visa su pesticidų keliamos rizikos rodikliais susijusi informacija, ir prieigą prie šios informacijos kompetentingoms institucijoms, kitoms suinteresuotosioms šalimis bei gyventojams;

2)	tyrimų, būtinų teisės aktams rengti ir tobulinti, įskaitant šios direktyvos priedų derinimą atsižvelgiant į technikos pažangą, atlikimą;

3)	gairių bei geriausios praktikos rengimą siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą.

21 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję iki … (28) įgyvendina šią direktyvą.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 48.

(2) OL C 146, 2007 6 30, p. 48.

(3) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) 2008 m. gegužės 19 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Tarybos sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

(6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(7) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(8) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(9) OL L …

(10) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(11) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(12) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(13) OL L 158, 2004 4 30, p. 50. Ištaisyta redakcija OL L 229, 2004 6 29, p. 23.

(14) OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(15) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(16) OL L 377, 1991 12 31, p. 20.

(17) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(18) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(19) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(20) Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(21) Ketveri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(22) Šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(23) Septyneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(24) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(25) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(26) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(27) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(28) Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

I PRIEDAS

5 straipsnyje nurodyto mokymo dalykai

1.	Visi susiję teisės aktai dėl pesticidų ir jų naudojimo.

Su pesticidais siejamas pavojus bei rizika ir jų nustatymo bei kontrolės būdai, visų pirma:

a)	žmonėms (operatoriams, gyventojams, pašaliniams stebėtojams, į pesticidais apdorotas teritorijas patenkantiems žmonėms, taip pat produktus, apdorotus pesticidais, tvarkantiems ar valgantiems žmonėms) kylanti rizika ir kaip ją padidina tokie veiksniai, kaip, pavyzdžiui, rūkymas;

b)	apsinuodijimo pesticidais simptomai ir pirmosios pagalbos priemonės;

c)	netiksliniams augalams, naudingiems vabzdžiams, laukinei gamtai, biologinei įvairovei ir aplinkai apskritai kylanti rizika.

Bendros žinios apie integruotosios kenkėjų kontrolės strategijas bei metodus, integruotosios žemės ūkio kultūrų kontrolės strategijas bei metodus ir ekologinio ūkininkavimo principus ir informaciją apie bendruosius principus ir konkrečioms žemės ūkio kultūroms ar sektoriams nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires.

Palyginamojo vertinimo inicijavimą naudotojų lygiu, siekiant padėti profesionaliems naudotojams iš visų leistų naudoti produktų, skirtų konkrečiai kenkėjų problemai konkrečioje situacijoje, pasirinkti pačius tinkamiausius pesticidus, pasižyminčius mažiausiu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

Priemonės kuo labiau sumažinti riziką, kylančią žmonėms, netiksliniams organizmams ir aplinkai: saugi darbo praktika saugant, tvarkant ir maišant pesticidus bei šalinant tuščias pakuotes, kitas užterštas medžiagas ir pesticidų (koncentruotų ar praskiestų) perteklių (įskaitant mišinius rezervuaruose); rekomendacijos, kaip kontroliuoti pesticidų poveikį operatoriui (asmens apsaugos įranga).

6.	Pesticidų purškimo įrangos paruošimo darbui procedūros, įskaitant įrangos kalibravimą, ir jos naudojimo procedūros, keliančios kuo mažesnį pavojų naudotojui, kitiems žmonėms, netikslinėms gyvūnų bei augalų rūšims, biologinei įvairovei ir aplinkai.

7.	Pesticidų purškimo įrangos naudojimas bei jos priežiūra ir specialūs purškimo metodai (pavyzdžiui, purškimas mažais kiekiais, purkštukai, nuo kurių dulksnos dreifas yra mažesnis), taip pat techninės naudojamų purkštuvų apžiūros tikslai ir purškimo kokybės gerinimo būdai.

8.	Skubūs veiksmai žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti netyčinio nuotėkio ir taršos atvejais.

9.	Sveikatos stebėsena ir galimybės informuoti apie bet kokius nelaimingus atsitikimus ar įtariamus nelaimingus atsitikimus.

10.	Pesticidų naudojimo apskaitos vedimas, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.

II PRIEDAS

Su pesticidų purškimo įrangos technine apžiūra susiję sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai

Pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra apima visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant aukšto lygio saugos ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos. Visapusišką purškimo operacijos veiksmingumą reikėtų užtikrinti tinkamu prietaisų ir įrangos veikimu, kad būtų garantuojama, jog bus pasiekta toliau nurodytų tikslų.

Pesticidų purškimo įranga turi veikti patikimai ir būti tinkamai naudojama pagal paskirtį, užtikrinant, kad pesticidai būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi. Įranga turi būti tokios būklės, kad ją būtų galima saugiai, lengvai ir pilnai užpildyti bei ištuštinti, ir kad būtų galima užtikrinti, kad pesticidai neišsilietų ar neišbyrėtų. Taip pat turi būti įmanoma nesunkiai ir visiškai įrangą išvalyti. Turi būti užtikrintas saugus įrangos veikimas, turi būti galimybė ją valdyti ir nedelsiant sustabdyti iš operatoriaus sėdėjimo vietos. Prireikus reguliavimas turi būti paprastas, tikslus ir toks, kurį galima pakartoti.

Aspektai, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį:

1) Galios perdavimo dalys

Galios perdavimo velenų apsauga ir galios jungties apsauga turi būti sumontuota ir geros būklės, o apsauginių priemonių ir judančių ar besisukančių galios perdavimo dalių veikimas neturi būti trukdomas, kad būtų užtikrinta operatoriaus apsauga.

2) Siurblys

Siurblio galingumas turi būti pritaikytas prie įrangos parametrų ir siurblys turi tinkamai veikti, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas pesticidų purškimo tempas. Iš siurblio neturi būti jokio nuotėkio.

3) Maišymas

Maišikliai turi užtikrinti tinkamą maišymą, kad rezervuare esančio purškimo tirpalo koncentracija visame rezervuare būtų vienoda.

4) Purškimo skysčio rezervuaras

Purškimo rezervuarai, įskaitant tirpalo lygio skalę, pripildymo įtaisus, įpylimo angos sietus ir filtrus, išleidimo ir išplovimo sistemas ir maišiklius, turi veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta netyčinio nuotėkio ir pesticidų poveikio operatoriui tikimybė, būtų palaikoma vienoda koncentracija ir liktų kuo mažiau likučių.

5) Matavimo, kontrolės ir reguliavimo sistemos

Visi matavimo, įjungimo ir išjungimo, slėgio ir (arba) srovės reguliavimo įtaisai turi būti tinkamai kalibruoti bei veikti tiksliai ir turi būti sandarūs. Įrangos veikimo metu turi būti lengva patikrinti slėgį ir slėgio reguliavimo prietaisų veikimą. Slėgio reguliavimo įtaisais turi būti palaikomas nuolatinis darbinis slėgis ir nuolatinis siurblio sukimasis, siekiant užtikrinti stabilų pesticidų purškimo tempą.

6) Vamzdžiai ir žarnos

Žarnos ir vamzdžiai turi būti tinkamos būklės, kad įvykus gedimui būtų išvengta skysčio srauto pertrūkių ar atsitiktinio nuotėkio. Naudojant įrangą pačiu didžiausiu slėgiu, iš vamzdžių ar žarnų neturi būti jokio nuotėkio.

7) Filtravimas

Siekiant išvengti nevienalyčio ar netolygaus purškimo, įrengiami filtrai turi būti geros būklės, o tinklelio akučių dydis turi būti suderintas su ant purkštuvo tvirtinamų purkštukų dydžiu. Kur tai taikoma, turi teisingai veikti indikacinė sistema, pranešanti apie filtro užsikimšimą.

8) Purkštukų sija (naudojama įrangoje, purškiančioje pesticidus, horizontaliai įtaisant siją, esančią arti žemės ūkio kultūrų ar kitų apipurškiamų objektų)

Purkštukų sija turi būti geros būklės ir būti stabiliai įtvirtinta visomis kryptimis. Turi tiksliai veikti fiksavimo ir reguliavimo sistemos ir nenumatytų judesių slopinimo bei nuolydžio kompensaciniai įtaisai.

9) Purkštukai

Purkštukai turi tinkamai veikti, kad nustojus purkšti nelašėtų. Siekiant užtikrinti purškimo tolygumą, kiekvieno atskiro purkštuko purškimo srovė neturi labai nukrypti nuo gamintojo pateiktose duomenų lentelėse nurodytų purškimo srauto normų.

10) Paskirstymas

Kur tai taikoma, purškiant į šonus ir vertikaliai (jei purškiamos aukštosios žemės ūkio kultūros), purškiamas tirpalas tiksliniame plote turi būti paskirstomas tolygiai.

11) Ventiliatorius (įrangoje, kurioje pesticidai purškiami oro srautu)

Ventiliatorius turi būti geros būklės ir užtikrinti stabilų ir patikimą oro srauto tiekimą.

III PRIEDAS

Integruotosios kenkėjų kontrolės bendrieji principai

Kenksmingų organizmų prevenciją ir (arba) slopinimą reikėtų užtikrinti arba remti pasitelkiant, be kitų, visų pirma šias priemones:

—	sėjomainą;

—	tinkamų kultivavimo metodų naudojimą (pvz., sėklos guoliavietės formavimą, sėjos laiką ir tankumą, įsėlius, dirvosauginį žemės dirbimą, genėjimą ir sėją neįterpus sėklų);

—	kai tinkama, atsparių veislių ir standartinių ir (arba) sertifikuotų sėklų ir sodinamųjų medžiagų naudojimą;

—	subalansuotos tręšimo, kalkinimo ir irigacijos ir (arba) drenažo praktikos taikymą;

—	kenksmingų organizmų plitimo prevenciją taikant higienos priemones (pvz., reguliariai plaunant agregatus ir įrangą);

—	svarbių naudingų organizmų apsaugą ir stiprinimą, pavyzdžiui, taikant tinkamas augalų apsaugos priemones arba naudojant ekologines infrastruktūras gamybos vietose ir už jų ribų.

Turi būti vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena naudojant tinkamus metodus ir priemones, jei jų esama. Šios tinkamos priemonės turėtų apimti, kai tai įmanoma, tam tikros srities pastabas, moksliškai pagrįstus įspėjimus, prognozes arba ankstyvos diagnozės sistemas, bei turi būti remiamasi profesionaliai kvalifikuotų konsultantų patarimais.

Remdamasis stebėsenos rezultatais profesionalus naudotojas turi nuspręsti, ar taikyti augalų apsaugos priemones ir kada jas taikyti. Priimant sprendimus ypač svarbu remtis tiksliomis ir moksliškai pagrįstomis ribinėmis vertėmis. Kai įmanoma, prieš apdorojant būtina atsižvelgti į konkrečiam regionui, konkrečioms vietovėms, konkretiems pasėliams ir konkrečioms klimato sąlygoms nustatytas kenksmingų organizmų ribines vertes.

4.	Pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, pagal kuriuos naudojami chemikalai, jei šios alternatyvos užtikrina pakankamą kenkėjų kontrolę.

5.	Purškiami pesticidai turi būti kuo labiau konkrečiai pritaikyti tikslui ir pasižymėti mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

Profesionalus naudotojas turėtų užtikrinti, kad naudojamų pesticidų ir kitų intervencijos formų mastas neviršytų būtinybės, pavyzdžiui, mažinti dozes, purkšti rečiau ar ne visoje teritorijoje, laikant, kad augalams kylančios rizikos lygis yra priimtinas, ir kad sumažintas naudojimo lygis nedidina kenksmingų organizmų populiacijų atsparumo vystymosi rizikos.

Tais atvejais, kai turima informacijos apie atsparumo augalų apsaugos priemonėms riziką ir kai dėl kenksmingų organizmų lygio ant žemės ūkio kultūrų pesticidus būtina purkšti kelis kartus, reikėtų taikyti esamas kovos su atsparumu strategijas, kad purškiami produktai būtų naudojami veiksmingai. To siekiant gali prireikti naudoti įvairius pesticidus bei skirtingus jų panaudojimo būdus.

8.	Remdamasis duomenimis apie pesticidų naudojimą ir kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, profesionalus naudotojas turėtų patikrinti, ar taikytos augalų apsaugos priemonės buvo sėkmingos.

IV PRIEDAS

Suderinti rizikos rodikliai

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

1.	2006 m. liepos 18 d. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo. Pasiūlymas grindžiamas Sutarties 175 straipsnio 1 dalimi.

2.	2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamentas patvirtino nuomonę pirmuoju svarstymu (1). Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas pateikė nuomones atitinkamai 2007 m. kovo 14 d. ir vasario 1 d.

3.	2008 m. gegužės 19 d. Taryba patvirtino bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

II. TIKSLAI

Pasiūlymu siekiama apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinką nuo pesticidų naudojimo ūkininkavimo veikloje ir ekosistemoje neigiamo poveikio. Juo siekiama mažinti dėl pesticidų naudojimo kylančią grėsmę, kartu užtikrinant būtiną pasėlių apsaugą.

Pasiūlyme visų pirma numatyta:

—	nacionalinių veiksmų planų rengimas siekiant sumažinti dėl pesticidų naudojimo kylančią grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

—	konsultantų ir profesionalių pesticidų naudotojų informavimas, informuotumo didinimas ir mokymas;

—	konkretūs pesticidų pardavimo reikalavimai;

—	reguliari purškimo įrangos apžiūra;

—	draudimas purkšti iš lėktuvų, numatant galimas leidžiančias nukrypti nuostatas;

—	konkrečios priemonės vandens aplinkai apsaugoti nuo taršos pesticidais;

—	pesticidų naudojimo apribojimas konkrečiose vietovėse;

—	pesticidų, jų pakuočių ir likučių tvarkymo bei saugojimo reikalavimai;

—	privalomų integruotosios kenkėjų kontrolės standartų parengimas; ir

—	rizikos rodiklių parengimas siekiant įvertinti pesticidų naudojimo pažangą.

III. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1. Bendros pastabos

Tarybos bendroji pozicija iš esmės atitinka Komisijos ir Parlamento poziciją ir ja:

—	patvirtinami Komisijos pasiūlyti tikslai bei dauguma priemonių, kuriems pritarė Europos Parlamentas;

—

įtraukiama daugelis Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimtų pakeitimų.

Pakeitimai 6, 17, 43, 49, 52, 60, 61, 62, 63, 68, 85, 93, 95, 103, 106, 112, 122, 137 ir 155 įtraukti visiškai.

Pakeitimams 13, 18, 29, 35, 36, 39, 42, 48, 51, 54, 59, 64, 87, 90, 114, 146 ir 164 pritarta iš esmės arba jie įtraukti iš dalies.

Pakeitimai 1, 5, 16, 22, 23, 28, 30, 32, 37, 40, 55, 57, 58, 69, 72, 77, 84, 88, 91, 96, 98, 99, 102, 104, 120, 121, 138, 139 nebuvo įtraukti, Tarybai laikantis tokios pačios pozicijos kaip ir Komisija.

Pakeitimai 2–4, 7–11, 15, 19–21, 24–27, 31, 33, 44, 46, 47, 50, 53, 56, 65, 66, 70, 71, 74, 76, 78, 79, 81–83, 92, 94, 97, 100, 101, 105, 107–111, 113, 115–119, 133, 135, 141, 143, 151 ir 153, kuriems pritarė Komisija, nebuvo įtraukti į bendrąją poziciją, Tarybos požiūriui nesutapus su Komisijos požiūriu.

Į bendrąją poziciją įtraukti ir kiti, Europos Parlamento nenumatyti, pakeitimai, kuriais sprendžiami derybų metu valstybių narių išsakyti susirūpinimą keliantys klausimai.

Taip pat buvo atlikti techniniai ir redakciniai pakeitimai siekiant apibrėžti kai kurių nuostatų taikymo sritį, aiškiau suformuluoti direktyvą ir ją labiau suderinti su reglamento dėl pateikimo į rinką projekto tekstu, taip pat užtikrinti teisinį tikrumą arba labiau suderinti ją su kitais Bendrijos teisės aktais.

Komisija pritarė Tarybos bendrajai pozicijai, dėl kurios susitarė Taryba.

2. Konkrečios pastabos

Teisinis pagrindas

Taryba nepritarė pakeitimui 1, nes, jos manymu, 175 straipsnio 1 dalis yra teisingas ir pakankamas teisinis pagrindas.

Sąvokų apibrėžtys

Buvo padaryti šie pirminio pasiūlymo pakeitimai:

—	„naudojimo“ sąvokos apibrėžtis buvo išbraukta nutarus, kad ji nereikalinga;

—	specialisto arba kaip komercines paslaugas teikiančio subjekto sąvoka buvo įtraukta į „konsultanto“ sąvokos apibrėžtį;

—	„pesticidų purškimo įrangos“ ir „pesticidų purškimo įrangos priedų“ sąvokų apibrėžtys buvo sujungtos;

—	„integruotosios kenkėjų kontrolės“ sąvokos apibrėžtis iš pasiūlymo dėl reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką buvo perkelta į šį pasiūlymą; ir

—	buvo papildomai įrašytos„paviršinio vandens“ ir „požeminio vandens“ sąvokų apibrėžtys.

Pakeitimas 29, kuriuo siekiama įtraukti pesticidų kaip augalų apsaugos produktų sąvokos apibrėžtį, buvo įtrauktas į bendrąją poziciją, nors Komisija ir atmetė jį. Taryba išplėtė šią apibrėžtį, taikydama ją ir biocidiniams produktams.

Nacionaliniai veiksmų planai

Parlamento ir Tarybos nuomonės sutapo dėl šių aspektų:

—	valstybės narės turėtų atsižvelgti į numatytų priemonių poveikį sveikatai;

—	nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti apibūdinta, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą (visų pirma 5–14 straipsniuose numatytas priemones), siekdamos sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo;

—	turėtų būti sudaryta galimybė internete susipažinti su Komisijos gauta informacija apie šiuos nacionalinius veiksmų planus.

Tarybos manymu, buvo netikslinga atsižvelgti į kitus pakeitimus, visų pirma į pakeitimą, susijusį su kiekybiniais naudojimo mažinimo tikslais. Taryba pirmenybę teikė grėsmės mažinimui, užuot apibrėžus naudojimo mažinimo tikslus.

Mokymas

Taryba įtraukė nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų organizuojamas pirminis ir tolesnis mokymas. Šiam požiūriui pritarė Europos Parlamentas. Taryba taip pat įtraukė vieną iš Europos Parlamento pasiūlymų dėl I priedo, susijusį su palyginamojo vertinimo inicijavimu siekiant padėti profesionaliems naudotojams pasirinkti gerus pesticidus, darančius kuo mažesnį neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai.

Taryba taip pat laikėsi nuomonės, kad verta patikslinti, jog mokymuose turėtų būti atsižvelgta į įvairias su pesticidais dirbančių asmenų pareigas ir užduotis: naudotojų, platintojų ir konsultantų. Be to, Taryba įtraukė nuostatą, kad į valstybių narių sukurtas mokymo sertifikavimo sistemas turi būti įtraukti reikalavimai ir procedūros, susijusios su sertifikatų suteikimu, turėjimu ir panaikinimu.

Pesticidų pardavimo reikalavimai

Taryba įtraukė Parlamento siūlymą, kad profesionaliems naudotojams pesticidus parduodantys asmenys konsultuoja ne tik pesticidų naudojimo klausimais, bet ir teikia su žmonių sveikatos bei aplinkos apsauga susijusias instrukcijas.

Taryba taip pat įtraukė reikalavimą, kad neprofesionaliems naudotojams pesticidus parduodantys platintojai papildomai teiktų informaciją apie mažai rizikos keliančius produktus. Taip pat ji pakeitė šį straipsnį, kad sertifikatą turinčiam asmeniui nebūtų privaloma asmeniškai dalyvauti, tačiau su juo būtų galima susisiekti kitu būdu. Taryba laikėsi nuomonės, kad reikia nustatyti tokį lankstumą nedideliems mažmeniniams prekybininkams.

Informavimas ir informuotumo didinimas

Europos Parlamentas gana smarkiai išplėtė 7 straipsnį, bet Taryba negalėjo pritarti visiems pasiūlymams. Vis dėlto Taryba įtraukė reikalavimą, kad visuomenei teikiama informacija dėl pesticidų turi būti tiksli ir subalansuota.

Naudojamos įrangos techninė apžiūra

Taryba pritarė visiems Parlamento pakeitimams, išskyrus vieną, susijusį su profesionaliam naudojimui skirtos įrangos technine apžiūra. Taryba, kaip ir Parlamentas, laikėsi nuomonės, kad būtina tiksliau nustatyti laikotarpius tarp apžiūrų, tačiau nustatė griežtesnį reikalavimą po 2020 m. taikyti dažnesnes apžiūras.

Tačiau Taryba laikėsi nuomonės, kad būtų neproporcinga reikalauti, kad būtų vykdoma visos rankinės ar ant nugaros nešiojamos pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra ir įtraukė nuostatą dėl reikalavimų netaikymo šiai įrangai. Taip pat ji įtraukė nuostatą dėl galimybės įvertinus riziką tam tikrų tipų, nedideliam pesticidų kiekiui purkšti naudojamai įrangai taikyti įvairius apžiūros tvarkaraščius ir apžiūros dažnumą.

Be to, Taryba taip pat laikėsi nuomonės, kad būtina nustatyti reikalavimą, jog profesionalūs naudotojai turi reguliariai atlikti purškimo įrangos kalibravimą ir techninę apžiūrą.

Galiausiai Taryba nusprendė, kad valstybės narės turėtų nustatyti sertifikavimo sistemą taikydamos tarpusavio pripažinimą.

Purškimas iš lėktuvų

Nors Taryba pritaria Parlamentui dėl bendro požiūrio į šį klausimą ir pritarė 63 pakeitimui bei iš dalies pritarė 64 pakeitimui, ji mano, kad pakeitimai, dėl kurių kompetentingoms institucijoms gali tekti nereikalinga administracinė našta, nėra būtini.

Taryba pakeitė pirminį pasiūlymą patikslindama, kad naudojami produktai turi būti patvirtinti atliktus rizikos įvertinimą, ir kad iš lėktuvų purškiančios įmonės turi būti sertifikuotos, ir numatydama galimybę, kad praėjus tam tikram laikui kompetentingoms institucijoms pateikti prašymai leisti purkšti iš lėktuvų būtų automatiškai patvirtinti.

Specialios vandens aplinkos apsaugos priemonės

Siekdama pabrėžti geriamojo vandens apsaugos svarbą, Taryba įtraukė 68 pakeitimą. 10 straipsnis taip pat buvo pakeistas siekiant teikti pirmenybę pesticidams, kurių sudėtyje nėra prioritetinių pavojingų medžiagų.

70 pakeitimo dėl privalomo apsaugos zonų nustatymo klausimu Taryba laikėsi nuomonės, kad labiau vertėtų išplėsti 10 straipsnį, kad jis apimtų daugiau poveikį švelninančių priemonių, kurias prireikus būtų galima taikyti.

Pesticidų naudojimo arba rizikos konkrečiose vietovėse mažinimas

Teksto redakcija buvo pakeista siekiant valstybėms narėms nustatyti galimybę iki minimumo sumažinti pesticidų naudojimo konkrečiose vietovėse riziką. Taryba negalėjo pritarti Parlamento pakeitimams šioje srityje.

Pakuočių ir likučių tvarkymas, saugojimas ir apdorojimas

Taryba pakeitė 12 straipsnio 1 ir 3 dalių teksto formuluotę siekdama paaiškinti, kad nurodytos priemonės taikomos tik profesionaliems naudotojams ir, jei taikytina, konsultantams. Taip pat ji įtraukė nuostatą dėl pesticidų likučių ir pakuočių panaudojimo ar šalinimo. Taryba nemanė, kad Parlamento pakeitimai yra aktualūs.

Integruotoji kenkėjų kontrolė (IKK)

Tarybos ir Parlamento nuomonės dėl šio klausimo iš esmės sutampa. Visų pirma Taryba gali pritarti 85 ir 122 Parlamento pakeitimams, kad į pasiūlymą būtų įtrauktas naujas priedas, kuriame būtų išdėstyti integruotosios kenkėjų kontrolės bendrieji principai. Taip pat ji iš dalies gali pritarti 164 ir 87 pakeitimams.

Be to, Taryba terminą „ūkininkavimas naudojant mažai pesticidų“ pakeitė terminu „kenkėjų kontrolė naudojant mažai pesticidų“ ir patikslino, kad ši sąvoka apima IKK ir ekologinį ūkininkavimą.

Rodikliai

Taryba pritarė Komisijai ir laikėsi požiūrio, kad su naudojimu susiję pakeitimai nėra aktualūs. Taryba tik iš dalies pritarė 93 pakeitimui ir pritarė 95 pakeitimo principui.

Komitologija

Taryba įtraukė pakeitimus, kuriais tam tikri straipsniai patikslinami atsižvelgiant į naują sprendimą dėl komitologijos (17, 52, 62, 103, 137 ir 155 pakeitimai).

IV. IŠVADOS

Taryba laikosi nuomonės, kad jos bendroji pozicija išreiškia subalansuotą ir realų daugelio Komisijos pasiūlymo atžvilgiu iškeltų probleminių klausimų sprendimą, ir tikisi konstruktyvios diskusijos su Europos Parlamentu siekiant įgyvendinamo susitarimo dėl šios direktyvos.

(1) 14183/07.