Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus Nuomonė dėl Žaliosios knygos „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. kovo 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jorge Pegado Liz.

449-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gruodžio 3–4 d. (2008 m. gruodžio 3 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 161 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1.1 2008 m. kovo 6 d. paskelbta Žalioji knyga „Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas“ (COM(2008) 128 galutinis) paremta Žaliąja knyga dėl banko sąskaitų arešto (COM(2006) 618 galutinis) ir yra viena iš daugelio Komisijos priemonių, priimtų siekiant sukurti Europos teisminę erdvę, kuria būtų galima pagrįsti teisminius bendrosios rinkos įgyvendinimo aspektus.

1.2 EESRK pritaria daugeliui šių iniciatyvų, tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad jas reikėtų tinkamai pagrįsti subsidiarumo ir proporcingumo principais. Iniciatyvos taip pat turėtų atitikti pagrindinius visoms valstybėms narėms bendrus civilinio proceso teisės principus, jose turėtų būti visapusiškai paisoma ir pagrindinių žmogaus teisių.

1.3 Tiek nuomonėje dėl ankstesnės žaliosios knygos dėl banko sąskaitų arešto, tiek šioje nuomonėje EESRK pastebi, kad šios iniciatyvos nevisiškai pritaikytos toms konkrečioms aplinkybėms, kurioms pagerinti jos skirtos. Daugelis pasiūlytų priemonių proporcingumo požiūriu gerokai viršija tai, kas būtina ir ko nebūtų galima pasiekti esamomis nacionalinėmis priemonėmis. Kai kuriais atvejais jomis netgi būtų pažeidžiamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į privatumą arba lygios galimybės gintis.

1.4 EESRK mano, kad aptariamose srityse galima ir reikia siekti geresnių rezultatų, todėl nacionalinės valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, esamos nacionalinės sistemos turėtų veikti veiksmingiau ir sparčiau, reikėtų suteikti geresnes galimybes naudotis esamais registrais ir informacija, dažniau keistis informacija ir siekti geresnio abipusio supratimo dėl to, kaip veikia nacionalinės sistemos ir kaip suteikti joms daugiau lankstumo.

1.5 Todėl EESRK kategoriškai prieštarauja sumanymui a) sukurti centrinį Europos piliečių registrą, b) visiems kreditoriams suteikti besąlygišką galimybę gauti duomenis iš mokesčių ir socialinio draudimo registrų ir c) Bendrijos lygiu taikyti standartinę viso skolininko turto deklaracijos formą.

1.6 Komitetas mano, kad nacionalines teismo sprendimų vykdymo sistemas ir jų veikimo būdą būtų galima geriau suprasti sukūrus palyginamąją, nuolat atnaujinamą teisės duomenų bazę, kurią tvarkytų kvalifikuoti specialistai.

1.7 Pagaliau EESRK siūlo ypatingą dėmesį skirti ir kitoms iniciatyvoms (5.8 punktas), kuriomis siekiama to paties tikslo kaip ir žaliojoje knygoje, tačiau dėl kurių nereikėtų priimti naujų Bendrijos teisės aktų.

2.1 Žaliąja knyga Komisija pradeda antrąjį konsultacijų su suinteresuotomis šalimis etapą (1), norėdama išsiaiškinti, kaip būtų galima pagerinti teismo sprendimų vykdymą ir ypač kaip išspręsti problemas, kylančias dėl to, kad sunku gauti patikimą informaciją apie skolininkų buvimo vietą ar jų turtą.

2.2 Komisija mano, kad sprendimų vykdymo procedūros tikrai būtų sklandžiau vykdomos, jei būtų žinomas tikslus skolininko adresas ir būtų galima gauti tikslios informacijos apie jo turtą. Tačiau ji konstatuoja, kad nacionalinės registrų ir skolininkų turto deklaracijų sistemos (nors ir panašios) labai skiriasi viena nuo kitos informacijos gavimo sąlygų, tvarkos ir informacijos turinio požiūriu – dėl to nukenčia šių sistemų patikimumas ir sparta.

2.3 Komisija pripažįsta, kad skoloms kitoje valstybėje išieškoti trukdo nacionalinių teisinių sistemų skirtumai ir nepakankamos kreditorių žinios apie kitų valstybių narių informacines struktūras. Taigi žalioji knyga yra žingsnis pirmyn europinių priemonių link, kurios turėtų padidinti skolininkų turto skaidrumą ir sustiprinti kreditorių bei nacionalinių vykdymo institucijų teisę gauti informaciją, kurią turint būtų galima užtikrinti veiksmingą teismo sprendimų mokėti privačias ir įmonių skolas vykdymą laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų asmens duomenų apsaugos principų.

2.4 Šiuo tikslu Komisija išsamiai nagrinėja minėtas priemones ir apibendrina jas suformuluodama dešimt klausimų.

3.1 Ši iniciatyva labai gerai dera su kitomis priemonėmis, kurias Komisija priėmė siekdama pagirtino tikslo – sukurti Europos teisminę erdvę, kad būtų galima pagrįsti teisminius bendrosios rinkos kūrimo aspektus (2). Svarbiausias iniciatyvos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti teismo sprendimus Europos Sąjungoje taikant priemones, skirtas nustatyti skolininko namų arba registruotosios buveinės adresą, kuriuo jam būtų galima pateikti vykdomąjį raštą, ir gauti tikslią informaciją apie bet kurioje valstybėje narėje esantį skolininko turtą, kuriuo būtų galima padengti neapmokėtą skolą.

3.2 Šį kartą Komisija dėjo daug pastangų – už tai ją galima pagirti – ir konsultavosi ne tik su 15 valstybių narių, kurių padėties tyrimu pagrįsta ši žalioji knyga (3), bet ir su kitomis 12 valstybių narių, kurios dabar irgi yra Europos Sąjungos narės. Tačiau ne visi sukaupti duomenys tikslūs ir kartais jie aiškinami klaidingai.

3.3 Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad šioje iniciatyvoje atsižvelgta į EESRK nuomonėje dėl Žaliosios knygos dėl banko sąskaitų arešto pateiktą rekomendaciją dėl to, kad reikalingas „tinkamas priemonių vertinimas, kurio tikslas – užtikrinti didesnį skolininko turto (…) skaidrumą“.

3.4 Tenka apgailestauti, kad Komisija nepateikia jokių statistinių duomenų apie problemos, kurią ji mėgina išspręsti, mastą. Trūksta ir aiškaus problemos pobūdžio apibrėžimo bei informacijos apie tai, kam būtų naudingos Komisijos siūlomos priemonės.

4.1 Nuomonėje aptariama žalioji knyga yra pagrįsta Žaliąja knyga dėl banko sąskaitų arešto (COM(2006) 618 galutinis) ir ją papildo. Dėl ankstesnės žaliosios knygos EESRK 2007 m. liepos 31 d. yra priėmęs nuomonę (4), su kuria skaitytojai gali susipažinti.

4.2 Kaip jau minėta, šioje žaliojoje knygoje nagrinėjamas klausimas paprastai iškyla anksčiau nei imamasi areštuoti banko sąskaitas ir labai aiškiai atspindi poreikį turėti pakankamai informacijos apie skolininko turtą, kad kreditoriams būtų galima suteikti realią bendrą garantiją, kuri yra pagrindinis ir neginčijamas civilinio proceso teisės principas. Tačiau prieš pradedant svarstyti šį klausimą būtina pagalvoti apie daugelio materialinės civilinės teisės sričių, kurios paprastai paliečiamos anksčiau nei šioje nuomonėje svarstomas klausimas, suderinimą Bendrijos lygiu.

4.3 Todėl EESRK pripažįsta, kad už teismo sprendimų vykdymą bet kurioje valstybėje narėje atsakingos institucijos turi gauti tikslią informaciją apie skolininko buvimo vietą, visų pirma registruotosios buveinės arba namų adresą, ir apie nesvarbu kur esantį jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

4.4 Tačiau, kaip ir pirmiau minėtoje nuomonėje, EESRK rimtai ir pagrįstai abejoja, ar tikrai reikia imtis specialių priemonių šios srities teisės aktams Bendrijos lygmeniu suderinti, nors pripažįsta, kad Europos Sąjungai suteikta kompetencija šioje srityje ir kad esama teisinio pagrindo imtis tokių priemonių.

4.5 Iš tiesų nė dėl vieno iš šioje žaliojoje knygoje išvardytų reikalavimų dėl geresnio informavimo, geresnių duomenų ir geresnės galimybės jais naudotis nebūtina sudaryti naujų Bendrijos lygmens registrų arba įpareigoti skolininkus Bendrijos lygiu deklaruoti savo turtą. Be to, ši priemonė vargu ar atitiktų proporcingumo principą ir gal net pažeistų pagrindines teises, o tai netoleruotina.

4.6 EESRK mano, kad užuot steigus centralizuotus Briuselyje tvarkomus visų gyventojų, įmonių ar vartotojų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, mokesčių ir socialinio draudimo registrus, nacionalinės institucijos turėtų efektyviau keistis informacija ir reikėtų sudaryti sąlygas paprasčiau ir greičiau gauti turimus duomenis – tai padėtų užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį nustatant skolininkų turtą, neatsižvelgiant į kreditoriaus tipą ir pilietybę.

4.7 Tai nereiškia, kad Bendrijos lygiu neturėtų būti kuriamos iniciatyvos ir gairės, skirtos pirmiau minėtų viešųjų registrų ir kitų privačių duomenų bazių turiniui ir darbui patobulinti ir sudaryti palankesnes sąlygas jomis naudotis, jei duomenys bus deramai tvarkomi laikantis Bendrijos direktyvų ir su sąlyga, kad informacija bus naudojama tik prašyme nurodytu tikslu ir tik tiek, kiek būtina nesumokėtoms skoloms apmokėti.

4.8 Ir privatūs, ir viešieji kreditoriai turėtų turėti lygias galimybes naudotis duomenimis, o viešiesiems kreditoriams (užimantiems geresnę padėtį) neturėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos greičiau ir paprasčiau naudotis viešaisiais registrais (mokesčių, socialinio draudimo, skolininkų turto ir kt.).

4.9 Be to, reikėtų užtikrinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač su Andora, Šveicarija, Lichtenšteinu ir kitomis šalimis, glaudžiai susijusioms su „mokesčių rojumi“ ar Europos finansų rinkomis.

5.1.1 Dešimt žaliojoje knygoje pateikiamų klausimų iš tikrųjų sudaro aštuonis, kiekvienas iš jų toliau išsamiai nagrinėjamas.

5.1.2 Dėl klausimo, ar skolininkų turto skaidrumo didinimo priemones reikėtų priimti Bendrijos lygmeniu, EESRK, atsižvelgdamas į pirmiau „Bendrosiose pastabose“ išreikštas abejones, mano, kad Bendrijos lygio iniciatyvas reikėtų įgyvendinti tik siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei gerinti turimų nacionalinių registrų turinį ir sudaryti palankesnes sąlygas jais naudotis, nes taip būtų galima atskleisti skolininkus ir nustatyti jų buvimo vietą bei nesumokėtoms skoloms atlyginti reikalingą turtą.

5.2.1 EESRK mano, kad reikėtų remti ir skatinti visas priemones, galinčias suteikti daugiau žinių ir informacijos apie valstybių narių įstatymus ir praktiką. Tačiau žinodamas, koks šis klausimas sudėtingas, Komitetas nemano, kad šį tikslą būtų galima pasiekti parengus paprastą „vadovą“. Šio vadovo negalima supaprastinti iki tokio lygio, kad juo galėtų naudotis plačioji visuomenė, nes jį paprastinant gali atsirasti netikslumų ir pablogėti kokybė.

5.2.2 Todėl EESRK siūlo Komisijai verčiau apsvarstyti galimybę sukurti 27 valstybių narių palyginamąją teismų sprendimų vykdymo tvarką reglamentuojančios teisės duomenų bazę; duomenys būtų nuolat atnaujinami, pateikiami paaiškinimai, ja būtų galima naudotis elektroninėmis priemonėmis visų valstybių narių kalbomis. Šią duomenų bazę turėtų kurti kompetentingi ir kvalifikuoti atitinkamų valstybių narių specialistai.

5.3 Ar reikėtų padidinti įmonių registrų informacinę bazę bei išplėsti prieigą prie šių registrų?

5.3.1 Šioje srityje minėtiems tikslams pasiekti turbūt užtektų dabartinio suderinimo lygio. EESRK mano, kad Bendrijos lygiu steigti centrinius įmonių registrus nėra prasmės ir netikslinga, tačiau neatmetama galimybė suderinti bendrus aspektus.

5.3.2 Niekas netrukdo priimti priemonių registrų informacijos turiniui pagerinti – visų pirma į juos būtų galima įtraukti informaciją apie kiekvieną verslininką; ši informacija turėtų būti atnaujinama, turėtų būti sudarytos geresnės galimybės ja naudotis, ypač elektroninėmis priemonėmis.

5.3.3 Kaip rodo Europos nekilnojamojo turto informacinės tarnybos (angl. European Land Information Service (EULIS) – Europos nekilnojamojo turto registrų konsorciumo – pavyzdys, tokius pat reikalavimus reikėtų taikyti ir nekilnojamojo turto registrams (5).

5.4.1 Dėl tos pačios priežasties neįmanoma sudaryti centrinio visų Europos gyventojų registro, nes tvarkyti savo centrinį arba vietos gyventojų registrą ir nustatyti sąlygas, kaip šiais registrais turi būti naudojamasi (užkertant kelią neleistinai diskriminacijai), – valstybių narių kompetencija.

5.4.2 Tačiau vis tiek reikėtų užtikrinti, kad šie registrai būtų lengvai prieinami visų šalių teismo sprendimų vykdymo priežiūros institucijoms ir kad jos galėtų gauti (ypač elektroninėmis priemonėmis) informaciją apie konkrečių skolininkų adresą.

5.5 Ar reikėtų sudaryti geresnes sąlygas naudotis mokesčių ir socialinio draudimo registrais?

5.5.1 EESRK kategoriškai prieštarauja tam, kad plačiam asmenų ratui (be jokių apribojimų) būtų sudarytos galimybės naudotis mokesčių ir socialinio draudimo registrais.

5.5.2 Komitetas mano, kad galimybę gauti tokią informaciją aiškiai apibrėžtais atvejais reikėtų suteikti tik teisminėms institucijoms, užtikrinant, kad šiuose registruose sukaupti asmens duomenys būtų deramai apsaugoti.

5.5.3 Bet kuriuo atveju, jei norima gauti duomenis iš kitos valstybės nei ta, kuriai priklauso vykdymo institucija, turi būti bendradarbiaujama su tos šalies teisminėmis institucijomis, kurioje registras tvarkomas.

5.6 Ar reikėtų patobulinti teismo sprendimų vykdymo institucijų keitimąsi informacija?

5.6.1 Kaip nurodyta bendrosiose pastabose, EESRK mano, kad Bendrija savo iniciatyvas turėtų įgyvendinti būtent geresnio nacionalinių vykdymo institucijų bendradarbiavimo informacijos keitimosi srityje, įdiegdama tiesioginio keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis sistemą, skirtą atskleisti skolininkus, nustatyti jų buvimo vietą ir įvertinti jų turtą.

5.6.2 Tačiau svarbu užtikrinti, kad tose valstybėse narėse, kuriose vykdymo institucijos nėra viešosios institucijos, gautą informaciją kontroliuotų kompetentingos vykdymo procedūrą prižiūrinčios teisminės institucijos.

5.6.3 Atlikus reikalingus pakeitimus, patartina naudoti tokias sistemas, kurios nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1206/2001 (6) dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose arba Direktyvoje 76/308/EEB (7).

5.6.4 Vienas svarbiausių klausimų būtų apsvarstyti galimybę naudotis elektroninėmis priemonėmis arba net sukurti intraneto sistemą, prie kurios būtų prijungtos visos nacionalinės institucijos.

5.6.5 Šiuo bendradarbiavimo tinklu perduodama informacija turėtų būti prieinama tik už teismo sprendimų vykdymą atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, už vykdymą atsakingiems pareigūnams, vykdymo reikalaujančioms šalims, teismams ir skolų administravimo specialistam. Be to, skolininkams visada reikėtų pranešti rezultatus.

5.6.6 Nereikėtų atmesti galimybės nacionalinėms vykdymo institucijoms tarpusavyje keistis informacija naudojantis vidaus rinkos informacine sistema.

5.7.1 EESRK kategoriškai prieštarauja tam, kad Bendrijos lygmeniu būtų priimta standartinė deklaracijos forma, kurioje teismo sprendimų vykdymo tikslais reikėtų atskleisti informaciją apie visą skolininko turtą, ir visiškai nepritaria tam, kad neįvykdžius šios pareigos būtų galima skirti laisvės atėmimo bausmę.

5.7.2 Prieštaraujama visų pirma todėl, kad ne visą skolininkų turtą galima areštuoti, be to, valstybės narės apibrėžia, kokio turto visiškai negalima areštuoti, kokį galima areštuoti iš dalies arba su tam tikra sąlyga.

5.7.3 Reikėtų pridurti, kad skolininko pareigą atskleisti informaciją apie savo turtą reikėtų apriboti tuo turtu, kurio reikia skolai apmokėti, ir kad nacionalinės teisminės sistemos atsako už tai, kad skolininkų turto deklaracijos būtų užpildytos tiksliai, nes kitaip reikėtų skirti finansines sankcijas.

5.7.4 Komitetas taip pat mano, kad nustačius vienodą Bendrijos lygmens standartinę, visiems vienodą turto deklaravimo formą būtų akivaizdžiai viršyti tokio tipo priemonės tikslai. EESRK nuomone, būtų geriau, jei vykdymo institucijos šioje srityje tiesiog glaudžiau bendradarbiautų. Jos turėtų veikti kartu, naudotis turimomis įstatyminėmis priemonėmis, kad galėtų nustatyti tą skolininkų turtą, kurio reikia skoloms apmokėti, ir ypač suteikti vykdymo pareigūnams įgaliojimą patiems išsiaiškinti, kokį turtą turi skolininkas.

5.7.5 Bet kuriuo atveju skolininkas turėtų turėti galimybę neatskleisti informacijos apie areštuotiną turtą, jei jis jau grąžino nesumokėtą skolą, įrodė, kad turi pakankamai turto skolai apmokėti arba pateikė vertybinius popierius arba atitinkamas mokėjimo garantijas, pavyzdžiui, banko garantijas ar panašias užtikrinimo priemones. Skolininkas taip pat turėtų turėti galimybę nesutikti su turto, viršijančio kreditoriaus reikalavimą grąžinti nesumokėtą skolą, areštu arba su kitomis įstatyme numatytomis papildomomis sumoms.

5.7.6 Kitas iš karto atmestinas dalykas – skolininko turto deklaracijų skelbimas viešajame registre („skolininkų sąrašas“), nes tokie veiksmai pažeidžia pagrindinius skolininko privatumo principus.

2008 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generalinis sekretorius

Martin WESTLAKE

(1) Pirmą kartą konsultuotasi parengus Žaliąją knygą dėl banko sąskaitų arešto (COM(2006) 618 galutinis); EESRK nuomonė, OL C 10, 2008 1 15, p. 2.

(2) Gana išsamus tokių priemonių sąrašas pateiktas, EESRK (OL C 10, 2008 1 15, p. 2) dėl Žaliosios knygos dėl banko sąskaitų arešto, su kuria skaitytojai gali susipažinti.

(3) Kad būtų galima suprasti visus šios žaliosios knygos aspektus, reikėtų atsižvelgti ne tik į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos darbo dokumentą SEC(2006) 1341, bet ir į 2004 m. vasario 18 d. atnaujintą tyrimo Nr. JAI/A3/2002/02, kurį atliko Heidelbergo universiteto Lyginamosios tarptautinės privatinės teisės instituto direktorius prof. dr. Burkhard Hess, redakciją, kurios tekstą galima rasti internete adresu http://europa.eu.int.comm/justice_home/doc_centr/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm.

(5) Šis nekilnojamojo turto registrus vienijantis konsorciumas įsteigtas 2006 m. Tai pirmas žingsnis teikiant informaciją apie nekilnojamojo registrus konsorciumo šalyse narėse (Anglijoje, Airijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Velse, Nyderlanduose ir Švedijoje). Tinklalapio adresas: www.eulis.org.

(6) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas Nr. 1206/2001, OL L 174, 2001 6 27. Šiuo atveju labai svarbus vienas punktas – institucijų bendravimas skirtingomis kalbomis. Reglamento 5 straipsnis nesugebėjo šios problemos išspręsti.

(8) Kaip siūloma EESRK nuomonėje savo iniciatyva CESE dėl Europos greitkelių kodekso ir transporto priemonių registro, kurios pranešėjas yra šios nuomonės autorius (OL C 157, 2005 6 28, p. 34).