Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (šalutinių gyvūninių produktų reglamentas)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnio 4 dalies b punktu, 2008 m. liepos 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (šalutinių gyvūninių produktų reglamentas)

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. spalio 8 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Leif E. NIELSEN.

448-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 21, 22 ir 23 d. (2008 m. spalio 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 82 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1.1. Naudojant šalutinius gyvūninius produktus būtina užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos saugos lygį. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kuris paremtas išsamiais parengiamaisiais darbais ir įvertinta patirtimi. Klasifikacija, kaip ir buvo pasiūlyta, turėtų būti keičiama tik po konkretaus keliamo pavojaus įvertinimo, kurį atliktų atitinkamos mokslo įstaigos. Vertėtų taip pat paaiškinti, kaip pasiūlymas susijęs su kitais teisės aktais, įskaitant atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos teisės aktus.

1.2. Taip pat būtina aiškiau išdėstyti reglamente pateiktas apibrėžtis dėl šalutinių gyvūninių produktų leidimo bei naudojimo biodujų įmonėse nuostatų. Be to, būtina tiksliau formuluoti keletą specialių veiksnių, taip pat patikrinti, ar iš kiaulių ir paukščių šalutinių gyvūninių produktų gautų baltymų naudojimas žuvų pašarui tam tikromis aplinkybėmis pateisinamas, jei nepastebėta pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai.

2.1. Komisija pageidauja, kad būtų nustatyta labiau į riziką orientuota klasifikacija ir kontrolė Reglamente dėl šalutinių gyvūninių produktų (1) ir aiškiau atskirtos nuostatos dėl maisto produktų, pašarų, atliekų, kosmetikos gaminių, farmacijos ir medicinos prietaisų. Komisijos nuomone, priėmus pasiūlymą taip pat turi sumažėti atitinkamų įstaigų administravimo našta ir padidėti ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybė, ypač naudojant šalutinius gyvūninius produktus srityse, nesusijusiose su pašarų ir maisto produktų grandine.

2.2. Kaip ir anksčiau, galioja produktų skirstymas į tris kategorijas. Ir toliau bus draudžiama naudoti pašarams medžiagą, keliančią pavojų užsikrėsti užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE). Vis dėlto medžiaga, nekelianti pavojaus arba kelianti nedidelį pavojų, gali būti naudojama, tačiau tik atsižvelgus į medžiagos rūšį ir Europos maisto saugos tarnybai (EMST), Europos vaistų agentūrai arba Vartotojų produktų moksliniam komitetui atlikus rizikos vertinimą. Remiantis pasiūlymu, kai kurie 2 kategorijos produktai perklasifikuojami ir priskiriami 3 kategorijai, todėl dabar jie galės būti naudojami tam tikriems pašarams. Jei pradinės medžiagos, gamybos procesas ir naudojimo tikslas nekelia abejonių, nuo šiol visų kategorijų šalutiniai gyvūniniai produktai gali būti naudojami praktiniais tikslais. Be to, bus leidžiama gaišenas laidoti ir deginti ligos protrūkių atvejais, taip pat tokiais atvejais, kai surinkti gyvūnų gaišenas yra sunku.

2.3. Deginti šalutinius gyvūninius produktus reikėtų vadovaujantis Direktyvos 2000/76/EB nuostatomis (2). Vis dėlto dabar šiuos produktus siūloma leisti naudoti kaip kurą tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų visuomenės ir gyvūnų sveikatą ir atitinkamus aplinkosaugos standartus. Be to, taip pat turi būti laikomasi draudimo eksportuoti atliekas (3), skirtas naudoti biodujų arba komposto įmonėse, į trečiąsias šalis, kurios nėra OECD narės.

3.1. Nuostatos dėl šalutinių gyvūninių produktų naudojimo išsamios ir sudėtingos, tačiau jomis labiausiai siekiama užtikrinti, kad teisėkūra ir administravimas būtų optimalūs ir kad šioje srityje ES ir toliau galėtų užtikrinti aukštą visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. USE ir infekcinių gyvūnų ligų plitimas gali turėti rimtų ekonominių ir socialinių padarinių. Iš esmės EESRK iš esmės pritaria požiūriui, kad klasifikacija būtų keičiama remiantis konkrečiais atitinkamų mokslo įstaigų atliktais rizikos vertinimais; taip pat tikslinga taikyti RASVT principus (4) su sąlyga, kad valstybėse narėse jie bus įgyvendinami ir taikomi vienodai.

3.2. Dėl didėjančios žuvų pašarams naudojamų baltymų paklausos turėtų būti svarstoma pataisius TSE reglamentą (5), ar iš kiaulių ir paukščių šalutinių gyvūninių produktų gautų baltymų naudojimas žuvų pašarui tam tikromis aplinkybėmis pateisinamas, jei nepastebėta pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai.

4.1. Pasiūlyme numatoma, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai gali būti šalinami deginant arba naudojami kaip kuras. Šalutinių gyvūninių produktų naudojimas kurui pasiūlyme nelaikomas atliekų šalinimu ir turi būti atliekamas sąlygomis, kurios leistų užtikrinti visuomenės bei gyvūnų sveikatą ir laikytis atitinkamų aplinkosaugos standartų. Vengiant galimų interpretavimo problemų, reglamentą dėl šalutinių gyvūninių produktų būtina aiškiau atskirti nuo atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos teisės aktų, taip pat paaiškinti ir tiksliau apibrėžti reglamento 3 straipsnio ir direktyvos dėl atliekų sąvokas.

4.2. Biodujų įmonėms, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai transformuojami laikantis standartinių parametrų, taikomos nuostatos dėl registravimo ir atsekamumo, tačiau, remiantis 7 straipsnio 1 dalies c punktu, iš jų nereikalaujama patvirtinimo pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Vis dėlto, rengiant įgyvendinimo nuostatus, joms turėtų būti taikomos taisyklės dėl savikontrolės, skirstymo į „švarias“ ir „nešvarias“ zonas, taip pat reikalavimas pateikti dokumentus apie žaliavų gavimą, apdorojimą ir tolesnį vežimą.

4.3. Kalbant apie šalutinių gyvūninių produktų naudojimą biodujų įmonėse, būtina apsvarstyti galiojantį reikalavimą 3 kategorijos medžiagas vieną valandą apdoroti 70 °C temperatūroje taikant higienizaciją ir, be pasiūlytos alternatyvių metodų tvirtinimo galimybės, leisti naudoti kitokią temperatūrą ir proceso trukmę.

4.4. EESRK visiškai pritaria, kad glicerolio frakciją, gaunamą gaminant biodyzeliną, būtina leisti naudoti biodujų gamyboje, nepriklausomai nuo kategorijos. Moksliškai įrodyta, kad nei biodyzelino gamyba, nei jos metu susidarantys bet kurios kategorijos šalutiniai produktai nekelia pavojaus, jei gamyba vykdoma laikantis galiojančių reikalavimų (6).

4.5. Pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą patvirtinimo reikalavimas netaikomas tam tikrai veiklai, jei įrenginys arba gamybos įmonė patvirtinimą vykdyti šią veiklą gavo pagal kitus teisės aktus. Vis dėlto, atsižvelgiant į veterinarinius patikrinimus, verta, pvz., eksporto įmonėms gauti patvirtinimą pagal reglamento dėl šalutinių produktų nuostatas.

4.6. Išteklių tausojimo požiūriu tinkamų skersti gyvūnų šalutiniai produktai (pvz., ant žemės nukritę produktai, lėtiškai pakitusi medžiaga ir pan.) turėtų būti priskiriami 3 kategorijai, jeigu šie produktai neturėjo sąlyčio su 2 kategorijos medžiaga.

4.7. Reikėtų rasti sprendimą, kaip kraujo produktams netaikyti 25 straipsnio 1 dalies c punkto, kad būtų galima lengviau šiuos produktus naudoti trąšoms.

4.8. Pagal 28 straipsnio 1 dalies d punktą nuostatos dėl šalinimo gali būti netaikomos nedideliems šalutinių gyvūninių produktų kiekiams. EESRK nuomone, dėl nepakankamo atsekamumo tokį metodą būtina taikyti ypač atsargiai.

4.9. Gyvūnų mėšlas 12 straipsnyje apibrėžiamas kaip 2 kategorijos medžiaga ir todėl turi būti šalinamas ir naudojamas pagal 20 straipsnio nuostatas. Čia turėtų būti tiksliau nurodyta, kad gyvūnų mėšlas, naudojamas energijai gaminti, išskyrus biodujų gamybos įrenginiuose naudojamas išmatas, neturi būti vertinamas kaip atliekos ir todėl turi būti deginamas patvirtintose arba registruotose deginimo įmonėse.

Briuselis, 2008 m. spalio 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Mario SEPI

(1) 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms.

(3) 2006 m. birželio 14 d. Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo.

(5) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles.

(6) 2004 m. balandžio 22 d. EMST nuomonė ir 2005 m. sausio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 92/2005 dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų pašalinimo ar panaudojimo, su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2067/2005.