31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/109

—

Komitetas pastebi, kad ši tema įgyja vis stipresnį politinį ir ekonominį atspalvį ir apgailestaudamas konstatuoja, kad Komisija nepasiūlė konkrečios programos, kuri taptų jos 2005 m. „naujos daugiakalbystės strategijos“ tąsa, o priešingai — nusprendė savo kadencijos pabaigai pateikti naują strategiją.

—

Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau diskutuoti dėl siektinų tikslų prieš priimant sprendimus dėl veiksmų, kuriuos reikėtų vykdyti koordinuotai kultūros ir švietimo srityse.

—

Kalbant apie konkretų pirmosios užsienio kalbos, kurios mokoma ir mokomasi mokykloje, pasirinkimą, Komitetas ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti besimokančius rinktis ne tik anglų kalbą, bet ir kitas kalbas, ir plėtojant ryšius su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti Europos kalbų mokymąsi bei vartojimą.

—

Pastebi tamprią Europos piliečių poreikių kalbos srityje, Europos užimtumo strategijos, Europos struktūrinių fondų (pirmiausia Sanglaudos fondo) programų konvergencijos tikslų sąsają ir ragina pasinaudoti minėtais fondais siekiant, kad žmonės geriau išmoktų savo gimtąją kalbą ir dar dvi užsienio kalbas ir siūlo, kad tai taptų šių fondų naudojimo prioritetu. Komitetas taip pat mano, kad šis tikslas turėtų apimti du kokybinius uždavinius: išsaugoti Europos kalbų gyvybingumą ir skatinti mokytis ne ES šalių kalbas, kurios naudingos palaikant kultūrinius, socialinius, politinius ir ekonominius ryšius, siekiant susipažinimo su įvairiomis kultūromis, taikos ir tautų draugystės.

—

Pastebi, kad mažiausias galimybes dirbti padorų, t.y. įteisintą ir socialinę apsaugą užtikrinantį, darbą turinčių visuomenės grupių padėtis negerėja lygiai kaip ir nuo miestų arba turistų traukos centrų toliausiai gyvenančių asmenų padėtis, todėl Komitetas prašo Komisijos ir valstybių narių dėti pastangas, kad numatomais veiksmais nebūtų didinama diskriminacija arba sudaromos nevienodos sąlygos ir kad šie veiksmai nesukeltų atskirties ir nepasitenkinimo. Tuo tikslu Komitetas rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms konsultuotis su socialiniais partneriais ir atitinkamose srityse veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

—

Kadangi Komisija ketina vykdyti vidaus tarnybų konsultacijas, siūlant priemones reikėtų atsižvelgti į geresnio reglamentavimo siekį ir dėti pastangas, kad priemonės nepažeistų mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo.

—

Komisija ir valstybės narės turėtų dėti pastangas pagal Europos sertifikavimo sistemą tiksliai įvertinti ne tik savišvietą, bet ir formalų mokymąsi, kad būtų nustatyta jų vertė ir remiantis jais būtų perkeliama ir pripažįstama piliečių ir samdomųjų darbuotojų, koks bebūtų jų statusas, kvalifikacija.

—

Vykstant socialinėms konsultacijoms Komitetas taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją remti su kalbomis susijusias profesijas: mokytojų, vertėjų raštu ir vertėjų žodžiu, kad būtų užtikrintas oficialių kalbų vartojimas plėtojant institucijų komunikaciją, ir primena, jog ir ekonominėje sferoje poreikis yra nepakankamai patenkintas.

—

atlikti veiklos įgyvendinant ankstesnę Komisijos strategiją ir Komiteto tuo metu pateiktų rekomendacijų vertinimą,

—

apžvelgti Komisijos veiksmus šioje srityje,

—

atsakyti į klausimus, kurie Komitetui buvo pateikti Komisijos surengtų plataus masto viešų konsultacijų ir 2008 m. balandžio 15 d. klausymo metu, kad Komisija, rengdama savo komunikatą, kurį ketina paskelbti 2008 m. rugsėjo mėn., turėtų galimybę atsižvelgti į Komiteto rekomendacijas.

2.1

Komitetas konstatuoja, kad daugiakalbystės reikšmė nuolat didėja. Šio reiškinio priežastis — ne madingos tendencijos, o konkrečios globalizacijos sąlygos, kai sąveikauja vis daugiau ir vis įvairesnių subjektų. Nauja padėtis reikalauja rasti naujus sprendimus ir išeitis. Kinta ne vien pasaulio ekonomika ar technologijos — pokyčiai vyksta ir socialinėje, politinėje, kultūrinėje ir pilietinėje srityse. Kai kurie reiškiniai egzistavo visuomet arba jau seniai, tačiau dabar jie suintensyvėjo ir jų poveikis tapo ypač pastebimas, galbūt net lemiamas.

2.2

Įvairiausiose srityse — darbo veikloje, plėtojant verslą, pramogų ir turizmo srityse kultūrinė dimensija kinta, todėl EESRK privalo dėti pastangas išnagrinėti visus šio proceso aspektus, kad atsižvelgdamas į mūsų bendrapiliečių poreikius pateiktų protingų ir praktinių pasiūlymų institucijoms, visų pirma dalyvaudamas konsultacijose ir inicijuodamas diskusijas.

Europos piliečių nuomonių įvairovė ir gausa rodo, kad jiems šis klausimas labai svarbus, kadangi jis įkūnija bendrą jų žmoniškąją prigimtį.

2.3

Pirmiau minėtoje nuomonėje pateiktos tokios Komiteto rekomendacijos:

2.4

Taigi, EESRK pabrėžė, kad būtina kuo daugiau piliečių įtraukti į kalbų mokymosi, jų vartojimo ir žinių gerinimo strategijas bei rasti praktinių priemonių šiam tikslui įgyvendinti. Komitetas įspėjo, kad tai neturi tapti dar viena socialinio diskriminavimo priežastimi. Komitetas ragino pagalvoti apie visas Europos Sąjungos kalbas, kad ji galėtų peržengti savo pačios kalbines, kultūrines ir ekonomines ribas. Komitetas nurodė, kad priimant sprendimus būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonominių, kultūrinių, pilietinių interesų ir daugiau dėmesio skirti užimtumo ir darbo aspektams.

2.5

Komitetas primena, kad pasaulyje kinta tiek politiniai ekonominiai blokai, tiek ir kalbinės kultūrinės sritys. Deja, vykstant tam tikrų socialinių politinių grupių asimiliacijai arba joms dingstant kartu išnyksta ir kai kurios kalbos. Europa susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir kiti pasaulio regionai: 1) ryški tendencija tarpvalstybiniuose santykiuose vartoti vieną dominuojančią kalbą, 2) Europoje yra daug įvairių regioninių kalbų ir kyla toks pat pavojus, kad išnyks kai kurios tarmės. Vis dėlto yra tam tikrų skirtumų: Europos oficialių nacionalinių kalbų statusas suvienytoje politinėje ir ekonominėje erdvėje (arba dar tik besivienijančioje, priklausomai nuo mūsų ES integracijos lygio vizijos).

2.6

ES susiduria su tapatybės problema, kuri neatsiejama nuo bet kokių kultūrinių ir kalbinių strategijų, tačiau integracijos proceso metu ji įgijo tam tikrų privalumų. Būtų galima paminėti socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo priemones, bendrus atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos kriterijus, tam tikru solidarumu pagrįstus socialinius modelius.

2.7

Vis dėlto demografinių problemų ir kultūrinių interesų sandūros akivaizdoje reikia išdrįsti užduoti keletą esminių klausimų: ar tikrai europiečiams rūpi jų kalbos, ar jie nori jomis bendrauti, jas saugoti, puoselėti ir išlaikyti, t.y. kalbėti jomis tarpusavyje ir su kitais?

3.1

2007 m. rugsėjo 14 d. Komisija inicijavo viešų konsultacijų procedūrą, kurios baigiamuoju akordu tapo 2008 m. balandžio 15 d. įvykusi konferencija. Šio renginio metu Komisija gausiai dalyvavusioms kultūros ir pedagogikos srityse veikiančioms asociacijoms ir organizacijoms pristatė šių darbo grupių rezultatus:

3.2

Diskusijų metu atkreiptas dėmesys į tokius iššūkius:

3.3.1

ES skatinti įvairių kalbų mokėjimą („vien anglų kalbos nepakanka“).

Už daugiakalbystę atsakingo Europos Komisijos nario L. Orban siekis, kurį jis aiškiai išreiškė minėto klausymo metu ir kitomis progomis, — pabandyti pakeisti „viskas anglų kalba“ tendenciją.

3.3.2

Socialiniai tikslai:

3.3.3

Ekonominiai tikslai:

3.3.4

ES išorės politikos daugiakalbystės aspektas:

Komisija patvirtina siekianti „Barselonos tikslo“, t.y. kiekvienas pilietis be gimtosios kalbos privalo mokėti dar dvi užsienio kalbas, bet šis tikslas patikslinamas taip: reikia mokėti gimtąją kalbą, vieną tarptautinę kalbą ir dar vieną „mėgiamą“ arba „priimtinę“ kalbą (ši sąvoka „perimta“ iš grupės, kuriai pirmininkavo Amin Maalouf, pranešimo).

3.3.5

Priemonės ir metodas:

Komisija siekia skatinti savišvietą naudojant sistemą „business literacy system“, kuri suteikia galimybę greitai suprasti kalbą ir yra lengvai įsisavinama, tačiau ji šio metodo išsamiai nepristatė. Komisija nurodė, kad Europos piliečiams bus sudaryta galimybė su užsienio kalbų sakiniais susipažinti, pavyzdžiui, autobusuose ar kitose viešose vietose. Mokymasis vyks pripratimo principu.

3.3.6

Ateities planai:

Komisija pageidauja vystyti valstybių narių struktūrinį bendradarbiavimą įgyvendinant vidutinės trukmės strateginį planą ir sukurti Europos pridėtinę vertę, kuri leistų plėtoti šią politikos kryptį.

3.4.1

M. Davignon vadovaujamo Verslo forumo (Business forum) ataskaita (3):

2008 m. birželio mėn. pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje pateikiami Verslo forumo argumentai, kodėl svarbu skirti lėšų užsienio kalbų įgūdžiams lavinti. Ataskaitoje apžvelgiami veiksmai, kurių jau buvo imtasi kalbų mokymuisi verslo bendruomenėje skatinti, bei pateikiamos rekomendacijos įmonėms, kaip gerinti įgūdžius bendrauti daugiakalbėje verslo aplinkoje: įvertinti kalbinius įgūdžius įmonėje; persvarstyti įdarbinimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo strategijos politiką; skirti lėšų kalbų mokymuisi; įdarbinti kitomis kalbomis kalbančius darbuotojus, kuriems ta kalba yra gimtoji; naudoti lingvistines technologijas; bendradarbiauti su vertėjais raštu ir žodžiu, informacijos skleidėjais ir kultūros tarpininkais; skatinti tarpvalstybinį darbuotojų judumą. Ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijas Europai ir jos institucijoms, vietos ir regionų institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms. Be to, dokumente aptariami daugiakalbystės privalumai.

4.1

Komitetas laikosi nuomonės, kad nepaisant akivaizdžiai gerų Komisijos ketinimų, ji tik kartoja argumentus, bet nesiūlo konkrečių veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu, apsiribodama valstybių narių raginimu pritaikyti savo mokymo sistemas.

4.2

Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms toliau laikytis strategijos, kurią įgyvendinant būtų siekiama tarptautinio bendravimo kalbų įvairovės neapsiribojant anglų kalba.

4.3

Valstybės narės turėtų toliau skatinti kalbinės arba geografinės giminystės ar kaimynystės ryšius nustatydamos Europos kalbų, pasirenkamų įvairiuose mokymo lygmenyse (ikimokykliniame, pradiniame, viduriniame, aukštajame ir mokymosi visą gyvenimą), pasiūlą bei užtikrinant jos įvairovę.

4.4

Komisijos numatytas suaugusiųjų mokymas  (7) turi vykti atsižvelgiant į poreikį kuo daugiau piliečių įtraukti į jiems rekomenduojamą gimtosios kalbos ir dar dviejų užsienio kalbų mokymąsi, pritaikant pasiūlą, piliečius sudominant ir motyvuojant praktiškomis, vietos lygiu taikomomis priemonėmis, pasitelkiant vietoje jau veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų patirtį, viešojo ir privataus sektorių specialistus, skatinant socialinį ir pilietinį dialogą ir užtikrinant, kad vykdant naująsias iniciatyvas nebūtų diskriminuojami piliečiai, turintys mažai galimybių dalyvauti kultūrų mainuose.

4.5

Komisijos propaguojama savišvieta ir demokratizavimas turėtų būti tiksliai vertinami pagal Europos sertifikavimo sistemą, kad:

4.6

Vietos ir regionų valdžios institucijas konkrečiai įtraukti į kalbų mokymo pasiūlos ateityje nustatymą, kad ši pasiūla atitiktų Komisijos užsibrėžtus siekius.

4.7

Kadangi Komisijos teiginiai dėl įmonių ekonominių poreikių daro tiesioginį poveikį pačioms įmonėmis ir samdomiesiems darbuotojams, valstybės narės ir Komisija privalo skatinti socialinius partnerius šią temą svarstyti pasitelkiant socialinį dialogą, kad kartu būtų aptartos problemos ir rasti geriausi sprendimai ir tinkamiausia praktika.

4.8

Visais lygmenimis reikia sudaryti sąlygas ir skatinti visų socialinių grupių bendravimą natūralioje kalbinėje aplinkoje, nes toks bendravimas būtinas tobulinant kalbą ir yra neatskiriama kompleksinio mokymosi proceso dalis. Šis poreikis galbūt ypač svarbus tarpvalstybiniuose mainuose mažiausiai dalyvaujančioms socialinėms grupėms, t.y. mažiausiai judiems asmenims, todėl jiems būtina skirti konkrečias priemones ir išteklius. Piliečių negalima versti keliauti, tačiau vieni piliečiai tam turi mažiau lėšų negu kiti. Anglų kalbos nepakanka, televizija taip pat ne išeitis.

4.9

Sprendžiant migrantų mokamų kalbų klausimą, būtina akcentuoti, kad jos yra vertingas išteklius. Šiuo klausimu yra keletas skirtingų nuomonių. Vieni mano, kad imigrantai privalo išmokti priimančios šalies kalbą siekdami integruotis, galbūt net norėdami patekti į ES teritoriją. Kitų nuomone, imigrantai tik turi teisę išmokti juos priimančios šalies kalbą, kad galėtų joje dirbti, gyventi ir ginti savo teises, o už jų mokymo organizavimą yra atsakingos valdžios institucijos. Bet kuriuo atveju nuo teorijos iki praktinio jos įgyvendinimo tolimas kelias. Konkreti patirtis rodo, kad ne kiekviena gera praktika buvo skatinama, priešingai, daugelis asociacijų neteko finansavimo. Šiuo metu mums yra iškilęs milžiniškas pedagoginis iššūkis, nes skirtingo amžiaus žmonės mokosi nevienodai. Todėl Komitetas rekomenduoja naudotis tyrimais, kuriuose pateikta duomenų apie kultūrų mainus — bet kokio kalbų mokymosi pagrindą  (8). Komitetas pabrėžia, kad būtina konsultuotis ir įtraukti į veiklą švietimo ir pedagoginės veiklos specialistus, pradedant ikimokykliniu ugdymu, baigiant mokymusi visą gyvenimą ir neužmirštant suaugusiųjų mokymosi. Pagrindinės labiausiai suinteresuotos šalys yra besimokantys asmenys ir dėstytojai, taip pat ir kalbant apie savišvietos būdu įgytų gebėjimų vertinimą ateityje (9).

4.10

Europoje vartojamos regioninės ir nacionalinės kalbos bei migrantų kalbos. Jų indėlis didžiulis, o Europos kultūrų įvairovės valdymo sėkmė bus tampriai susijusi su dviem iššūkiais: Europos kultūrų įvairovės skatinimu, tolerancija ir pagarba migrantams. ES socialinė ir teritorinė sanglauda nebėra vien ekonominė ar politinė — rytoj ji bus, ir net jau šiandien yra, neatskiriama nuo jos kultūrinio aspekto.

4.11

Taigi, migrantų kalbos kaip ir Europos kalbos turi būti perteiktos palikuonims, o kadangi nė viena kalba neišlieka, jei ja nekalbama, migrantai taip pat turėtų būti laikomi ištekliumi, skirtu savo gimtąją kalbą perduoti arba dėstyti tiems, kas nori plėsti bendravimo akiratį.

4.12

Tai reiškia, kad šiandien Europos pilietinės visuomenės siekiai platesni ir jai jau nepakanka aukštinti daugiakalbiškumą įvairiakalbėje aplinkoje. Ji norės, kad būtų pripažintos jos pačios iniciatyvos, įgyvendinamos įvairių asociacijų, kad būtų pripažinti jos poreikiai ir bet kuriuo atveju pageidaus išteklių, tiek viešųjų, tiek privačių, iniciatyvoms sėkmingai įgyvendinti ir poreikiams patenkinti.

4.13

Todėl reikia, kad socialiniai partneriai sutiktų apsvarstyti ilgalaikę perspektyvą ir kartu nustatytų, kokius kvalifikacinius reikalavimus, bazinius išsilavinimus ir mokymosi visą gyvenimą sistemas reikia įdiegti, kokias viešąsias ir privačias investicijas reikia numatyti siekiant pagerinti įmonių konkurencingumą.

4.14

Jei kalbų mokymasis laikomas būtina sąlyga konkurencingumui stiprinti ir Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti, pirmiau pateikta rekomendacija tampa ypač prasminga.

4.15

Pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose nurodyta, kad bus skatinama kalbų įvairovė ir draudžiama diskriminacija dėl kalbos. Todėl Komisija privalo išnagrinėti, kurios valstybės narės turi šią sritį reguliuojančius teisės aktus, ir, prireikus, kreiptis į Pagrindinių teisių agentūrą bei ištirti, ar valstybėse narėse, kur galioja skirtinga tvarka, nėra iškraipymų ir europiečiams sudaromos vienodos sąlygos jiems judant, įsidarbinant ir pan. Šiuo atveju, pavyzdžiui, turi būti skiriami du mokėjimo lygiai: kalbos žinių lygis, būtinas su užimamomis pareigomis susijusioms užduotims atlikti (bendravimas su interesantais arba klientais iš užsienio), ir lygis, leidžiantis būtinus nurodymus, kaip atlikti užduotis, perduoti jas vykdančio asmens kalba.

4.16

Kalbant būtent apie šių nuostatų įgyvendinimą, Komitetas įdėmiai stebės, kokie pasiūlymai bus pateikti Komisijos strategijoje, kurią ji pristatys 2008 m. rugsėjo mėn., ir kaip ji bus patobulinta palyginti su ankstesne strategija.

4.17

Spręsdama Europos piliečių ir gyventojų, kurie nėra europiečiai, kultūrinių teisių ir ES išorės bendradarbiavimo klausimus, Komisija galbūt turėtų remtis UNESCO konvencija dėl įvairovės ir pasiūlyti pagrindines gaires, kuriose būtų atsižvelgta į šios konvencijos ratifikavimo valstybėse narėse poveikį Europai bendradarbiaujant su kultūros srityje jau dirbančiomis asociacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

4.18

Darbuotojų judumą kaip visagalę priemonę kovoti su nedarbu ir darbo jėgos trūkumu siūlo socialiniai partneriai, su juo atitinkamus lūkesčius sieja tam tikras skaičius darbdavių, dirbančiųjų ir valdžios institucijų, viena kurių — Komisija. Kalbinėms kliūtims kol kas skiriama per mažai dėmesio. Paminėtina tai, kad mokymosi visą gyvenimą proceso metu sudėtinga kartu siekti profesinio tobulėjimo ir mokytis kalbų, be to, nėra galimybės leisti mokytis savo vaikus į pasirinktą mokyklą, jei jie kartu keliauja su tėvais, judančiais dėl darbo priežasčių. Pavyzdžiui, romai su šiomis kliūtimis susiduria įvairiose Europos šalyse, tai pasakytina ir apie atskiras italų bendruomenes Vokietijoje. Komisijai nederėtų šiuos klausimus palikti spręsti vien valstybėms narėms, ji turėtų surinkti informaciją apie mokyklose pasitaikančią įvairių Europos šalių tautybių vaikų diskriminaciją dėl kalbos.

4.19

Reikia paminėti ir sunkumus, su kuriais susidūrė valstybių narių valdžios institucijos, taikydamos direktyvą „dėl darbuotojų komandiravimo“, ir socialiniai partneriai, bandydami ją vietoje suprasti. Komisija į tuos sunkumus atsižvelgė, tačiau, kaip minėta pirmiau, juos turėtų iš esmės spręsti visos suinteresuotos šalys (Komisija, valstybės narės, socialiniai partneriai, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, užimtumo tarnybos ir t. t.) (10).

4.20

Galiausiai reikia apsvarstyti institucijų kalbų naudojimo tvarkos finansavimo klausimą turint omenyje ne tik oficialų institucijų bendravimą. Komitetas pastebi, kad padėtis šioje srityje tebėra sudėtinga, kadangi daug viešųjų dokumentų dar nėra verčiama, todėl dar kartą kyla lėšų klausimas. Akivaizdus pavyzdys yra Europos institucijų interneto svetainių puslapiai, į kuriuos patenkama iš pradžios tinklalapių, konkrečiai — Europos Vadovų Tarybos ar ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės tinklalapių.