31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/43

1.1

EESRK pritarė Europos Vadovų Tarybos 2007 m. klimato apsaugos planams, kurie bus įgyvendinti, be kitų, taikant ir šią direktyvą.

1.2

Komitetas visiškai pritaria Komisijos teiginiui, kad pasiūlymas plėtoti atsinaujinančią energiją svarbus ne tik klimato politikos požiūriu, bet taip pat turi arba gali turėti aiškiai teigiamą poveikį energijos tiekimo saugumui, regioninės ir vietos plėtros galimybėms, kaimo plėtrai, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumo galimybėms, visų pirma tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei nepriklausomais energijos gamintojais.

1.3

Todėl EESRK pritaria direktyvos projektui ir 20 proc. atsinaujinančios energijos tikslui. Jis įžvelgia ne tik atsinaujinančios energijos indėlį į klimato apsaugą, bet ir teisingą strateginį energetikos politikos tikslą, kuris padės užtikrinti didesnį energijos nepriklausomumą ir kartu didesnį energijos tiekimo saugumą.

1.4

Tikslas „20 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekius iki 2020 m.“, kuris turi būti įgyvendintas pagal kitas direktyvas (1), ir tikslas „atsinaujinančios energijos dalis iki 2020 m. turi sudaryti bent 20 proc. visos ES suvartojamos galutinės energijos“, kuris aptariamas siūlomoje direktyvoje, tarpusavyje glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą. Tačiau vertinti juos reikia nepriklausomai vieną nuo kito. Tai juo labiau svarbu, nes kai kurios atsinaujinančios energijos rūšys ne visada daro aiškiai teigiamą poveikį klimatui (žr. „agrodegalų“ 6 punktą).

1.5

Kadangi neabejotinai būtinas mūsų energetikos sistemos pertvarkymas pareikalaus didelių investicijų išlaidų, valstybėms narėms reikia suteikti didelę veiksmų laisvę, kad jos visada galėtų veikti tose srityse, kur mažiausiomis sąnaudomis būtų galima pasiekti daugiausia naudos kalbant apie klimato apsaugą ir darbo vietų kūrimą.

1.6

EESRK pabrėžia, kad aiškiai pasisako už didesnį energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą ir žino, kad norint pasiekti Tarybos nustatytus aukštus tikslus (CO2 išmetimo mažinimas 60–80 proc. ir didesnė energinė nepriklausomybė) vidutiniu ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu reikės daugiau nei 20 proc. atsinaujinančios energijos šaltinių, numatytų iki 2020 metų.

1.7

EESRK nurodo, kad strateginis reikalavimas iš dalies pakeisti dyzeliną ar benziną agrodegalais yra viena mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonių, tai rodo ypač netinkamą finansinių išteklių paskirstymą. EESRK negali suprasti, kodėl pačios brangiausios priemonės yra politiškai labiausiai remiamos, ypač kai lieka visiškai neišspręsta daugybė aplinkos ir socialinių klausimų, ką jau kalbėti apie ekonominius (žr. 6 punktą). Todėl Komitetas nepritaria nustatytam atskiram 10 proc. agrodegalų planiniam rodikliui.

1.8

Sveikintinas yra ES planas nustatyti agrodegalų tvarumo kriterijus. Tačiau aplinkosaugos kriterijai nagrinėjami nepakankami išsamiai, socialiniai klausimai visai neaptariami, tad direktyvos projektas šiuo požiūriu yra visiškai nepatenkinamas (2).

2.1

Šia direktyva nustatomi privalomi atsinaujinančios energijos vystymo tikslai. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis turi sudaryti 20 proc. ES sunaudojamos energijos iki 2020 metų ir 10 proc. minimalus privalomas biodegalų planinis rodiklis (3) transporto sektoriuje (4) — tai tikslas, kurį turi pasiekti kiekviena valstybė narė.

2.2

Nustatytas Europos 20 proc. tikslas turi būti pasiektas taikant individualius nacionalinius planinius rodiklius, išvardytus I Priedo A dalyje. Valstybės narės privalo sudaryti nacionalinius veiksmų planus, nustatančius sektorių rodiklius elektrai, šildymui ir (arba) vėsinimui ir transportui ir (arba) agrodegalams, bei priemones šiems tikslams pasiekti.

2.3

Direktyva remiasi 2007 metų pavasarį Europos Vadovų Tarybos priimtais sprendimais. Ji paremta tuo, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai gali padėti įveikti klimato kaitą. Kartu joje teigiama, kad, „atsinaujinančios energijos sektoriuje tvirtai laikomasi minties, kad galima (…) naudoti vietos ir decentralizuotus energijos šaltinius bei skatinti aukščiausio lygio moderniųjų technologijų pramonę“.

2.4

Komisija teigia, kad „atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiausiai yra vietiniai, todėl jie nepriklauso nuo to, ar ateityje turėsime tradicinių energijos šaltinių; o atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra decentralizuoti, mažėja mūsų ekonomikos pažeidžiamumas, kurį lemia nepastovus energijos tiekimas“. Tiekimo saugumas, kartu su klimato apsauga, inovacijomis ir ekonomikos augimu, yra dar vienas svarbus Komisijos argumentas.

2.5

Komisija įrodinėja, kad „atsinaujinančių energijos šaltinių ir technologijų rinkos plėtra teigiamai veikia energijos tiekimo saugumą, regionų ir vietinės plėtros galimybes, kaimo plėtrą, eksporto perspektyvas, socialinę sanglaudą ir užimtumo galimybes; visų pirma tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei nepriklausomais elektros energijos gamintojais“.

2.6

Direktyvoje ne tik nustatyti kiekybiniai rodikliai, kurie minėti anksčiau, bet ir aptariami šie klausimai:

2.7

Priėmus naująją direktyvą, bus panaikinta Direktyva 2001/77/EB dėl Skatinimo naudoti elektrą, pagamintą iš atsinaujinančios energijos šaltinių vidaus elektros rinkoje, kuria nustatomas dabartinis rodiklis, kad iki 2010 m. 21 proc. visos sunaudojamos elektros sudarytų elektra, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir Direktyva 2003/30/EB dėl Skatinimo naudoti transportui biokurą arba kitą kurą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pagal kurią jo dalis iki 2010 metų turėtų sudaryti 5,75 proc.

3.1

2007 metais Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad įsipareigojimai visiškai sumažinti dujų išmetimą yra pasaulinės anglies dioksido rinkos pagrindas. Išsivysčiusios šalys privalo imtis iniciatyvos bendrai mažindamos savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2020 metų sumažinti 30 proc. lyginant su 1990 metais, iki 2050 metų sumažinti 60–80 proc. lyginant su 1990 metais.

3.2

Nagrinėjamas direktyvos projektas yra šio sprendimo įgyvendinimo dalis. EESRK pritarė Europos Vadovų Tarybos sprendimams dėl klimato ir pabrėžė, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių taupymas ir veiksmingumas turi būti laikomi didžiausiu prioritetu. Nėra jokios alternatyvos didžiulei energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrai; ji būtina ne tik klimato apsaugos sumetimais, bet vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu vien dėl iškastinių degalų trūkumo, kurio tikimasi ateityje. Šiuo metu pastebimi staigūs iškastinių energijos šaltinių kainų šuoliai lems, kad daugelio atsinaujinančių šaltinių rentabilumas išryškės greičiau.

3.3

EESRK ypač džiaugiasi, kad aiškinamajame memorandume Komisija ne tik įvardija klimato aspektus, bet teikia didelę reikšmę tiekimo saugumo ir darbo vietų kūrimo klausimams. Pavyzdžiui, pakartotinai pabrėžiama decentralizuotų energijos tiekimo struktūrų svarba regioninei ekonomikai ir kaimo vietovėms (2.4 ir 2.5 punktai). Komitetas pritaria šiam požiūriui. Bet taip pat mano, kad, atsižvelgiant į šiuos aspektus, būtina įvertinti pavienes, su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusias strategijas labiau diferencijuotai nei buvo daroma iki šiol ir atsižvelgti būtent į šiuos aspektus.

3.4

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad vadovaujantis Europos vaidmuo vystant ir įgyvendinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bus svarbus ne tik klimato politikos požiūriu, bet ir užtikrins ateityje Europos kaip verslo vietos konkurencinį pranašumą. Direktyvos projektas yra aiškus švarios energijos, aplinkos ir pramonės politikos ženklas. Tai taip pat yra ženklas pasaulio valstybių bendruomenei rengiantis tarptautinėms deryboms dėl klimato.

3.5

Konkrečios nuostatos, kaip pasidalyti našta, t. y. pavienių valstybių narių įnašas siekiant Europos Sąjungos tikslo 20 proc. apskritai sumažinti dujų išmetimą, yra išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyme priimti sprendimą dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (COM(2008) 17 galutinis) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB pasiūlyme, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį.

3.6

EESRK mano, kad iki 2020 metų nustatytas 20 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių rodiklis yra tinkamas politiniu ir strateginiu požiūriu, techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamas, ir tai rodo energetikos politikos pradžią, kuri neparemta iškastiniu kuru. Jis taip pat mano, kad galima pasiekti pavienius nacionalinius tikslus, juo labiau kad daugumai valstybių narių suteikiamos lanksčios galimybės (supirkimas, dalyvavimas projektuose ir kt.). Akivaizdu, kad energetikos sistemos pertvarkymas negali vykti už dyka arba be struktūrinių pokyčių. Būtina investuoti ne tik į įrenginius, generuojančius elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir statyti hidroakumuliacines elektrines netolygaus generavimo išlyginimui nesant stipraus vėjo ar nešviečiant saulei, taip pat į ES tarpvalstybinių elektros perdavimo linijų plėtrą. Akcentuojant tik energijos generavimą, laukiamų rezultatų nepasieksime.

3.7

Pavyzdžiui, Vokietijoje yra skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių remiantis elektros tiekimo įstatymu, ir šiuo metu žalioji elektra šalyje sudaro 15 proc. Papildomos išlaidos, kurias turi padengti vartotojai dėl didesnių tiekimo sąnaudų, sudaro apie 3,5 mlrd. eurų per metus. Tačiau čia neįskaityta ekonominė naujų darbo vietų nauda, žala aplinkai, kurios pavyko išvengti, ir papildomos pajamos iš mokesčių.

3.8

Siekiant kuo mažesnėmis išlaidomis pasiekti rodiklius, direktyvoje numatyta, kad pavieniai nacionaliniai rodikliai taip pat gali būti pasiekti pagalbinėmis priemonėmis, skirtomis atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai kitose valstybėse. Elektros importas iš užtikrintų atsinaujinančių energijos šaltinių taip pat leidžiamas — su kilmės garantija. EESRK nuomone, tai iš esmės gera idėja. Tačiau EESRK palaiko kai kurių valstybių narių reikalavimą, kad tokia prekyba būtų leidžiama užtikrinant, kad priemonės, skirtos skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių finansavimą, nebūtų naudojamos vienos valstybės narės (5) siekiant sutaupyti išlaidas kitoje valstybėje narėje.

4.1

EESRK mano, kad Komisijos požiūris yra teisingas nustatant bendrus rodiklius trijuose sektoriuose, kuriuose energija iš atsinaujinančių šaltinių bus svarbi (elektra, šildymas ir (arba) vėsinimas ir transportas), vietoj trijų atskirų rodiklių. Taip valstybėms narėms yra suteikiama teisė nuspręsti, kaip suderinti trijuose atskiruose sektoriuose naudojamas priemones, kad būtų pasiekti bendri nacionaliniai rodikliai.

4.2

Tačiau šis lankstumas yra varžomas, nes bus nustatytas atskiras privalomas tikslas, taikomas tik viename iš šių trijų sektorių, tai yra dyzelino ir benzino pakeitimas transporto sektoriuje.

5.1

Komisija skiria ypatingą vaidmenį agrodegalams.

5.2

Daugelyje pastaraisiais mėnesiais pateiktų mokslinių tyrimų dėl agrodegalų atkreipiamas dėmesys, kad biomasė, kitaip nei saulės energija, yra ribotas išteklius ir dėl auginimo plotų bus neišvengiamai konkuruojama su maisto produktų gamyba ar biologinės įvairovės išsaugojimu. Šiuo metu vis dar diskutuojama, kokio masto bus ši konkurencija. Kol politika nesiėmė valdymo pobūdžio priemonių, reikia atlikti labai tikslią strateginę analizę, kokioje srityje ir kokia forma energija iš atsinaujinančių šaltinių galėtų būti naudingiausia. Tam būtina atlikti labai tikslius poveikio vertinimus.

5.3

2007 m. lapkritį Vokietijos žemės ūkio ministerijos mokslinės patariamosios tarybos paskelbtoje rekomendacijoje dėl biomasės naudojimo energijai gaminti buvo išreikštas požiūris, kad ateityje svarbiausias vaidmuo tarp atsinaujinančių energijos šaltinių teks saulės ir vėjo energijai iš dalies dėl to, kad ji turi didesnį potencialą nei biomasė. Taryba įvardija tris priežastis:

5.4

Kai esamų natūralių išteklių nepakanka, o perėjimui prie naujų, atsinaujinančių ir kuo labiau decentralizuotų energijos tiekimo struktūrų prireiks gana didelių investicijų, negalima pamiršti, kad finansinius išteklius reikia naudoti veiksmingiausioms klimato apsaugos strategijoms.

5.5

Tačiau ES lygiu tokios bioenergijos formos kaip agrodegalai (taip pat biodujų gamyba iš kukurūzų), kurios gauna valstybės paramą, yra vienodai susijusios su labai aukštomis CO2 išmetimų prevencijos išlaidomis (6) (nuo 150 iki daugiau nei 300 eurų vienai CO2 tonai).

5.6

Kitų bioenergijos rūšių, pvz., biodujų gamybai iš šlapiojo mėšlo (geriausiai, kai ji yra derinama su šilumos gamyba), bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai iš medienos (miško medienos atliekos, greitai augančių augalų plantacijos) ir medienos atliekų deginimui didelėse elektrinėse CO2 prevencijai skirtos išlaidos sudaro tik 50 eurų vienai CO2 tonai (7).

5.7

Europos Komisijos jungtinių tyrimų centras padarė išvadą, kad, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienam žemės hektarui, yra gerokai veiksmingiau naudoti elektrai gaminti biomasę negu gaminti skystus agrodegalus (8). Šiuolaikinės biomasės deginimo katilų veiksmingumas yra beveik toks pats kaip ir iškastinių degalų deginimo įrangos, todėl šilumos ir elektros gamyboje 1MJ biomasės pakeičia apytikriai 0,95 MJ iškastinių degalų. Paverčiant biomasę transportui skirtais skystais degalais, energetinis efektyvumas siekia paprastai tik 30–40 proc. 1 MJ biomasės transporto sektoriuje atitinka tik apie 0,35–0,45 MJ žalios naftos.

5.8

Gaminant agrodegalus galima pasiekti CO2 prevencijos ekvivalentą apie 3 t CO2 vienam hektarui, o naudojant išvardytus bioenergijos produktus (4.6 punktas) — daugiau kaip 12 t CO2 vienam hektarui.

5.9

Todėl EESRK kyla klausimas, kodėl Komisija nori nustatyti tikslų 10 proc. rodiklį agrodegalams. Ji primena, kad pavasario Europos Vadovų Taryboje buvo pasakyta, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas „veiksmingai išlaidų požiūriu“ ir tam būtina įvykdyti šias tris sąlygas:

5.10

Kai kalbama apie tvarumą, klausimų yra daugiau negu atsakymų (žr. taip pat 9 punktą), o antrosios kartos degalų rinkoje dar nėra. Taigi, nebuvo patenkinti mažiausiai du iš trijų kriterijų, numatytų Europos Vadovų Tarybos, tačiau tai nesukliudė Komisijai įtraukti į direktyvą 10 proc. rodiklį.

5.11

Be to, Komisija tai pagrindžia argumentais, kad transporto sektorius, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, yra ekonomikos sektorius, kur greičiausiai didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kad „šiuo metu biokuro gamyba kainuoja brangiau nei kitos atsinaujinančios energijos formos, o tai gali reikšti, kad be konkrečios paklausos ją būtų sunku plėtoti“.

5.12

EESRK negali suprasti šių argumentų:

5.12.1

Iš tiesų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje tampa nevaldomas. Bet EESRK nuomone, griežtesnių reikalavimų, vertinant išmetamųjų dujų kiekį, nustatymas ir 10 proc. priedų benzinui ir dyzelinui naudojimas neišspręs problemos ir net neatlygins padarytos žalos aplinkai dėl ateinančius kelerius metus numatyto augimo transporto sektoriuje.

5.12.2

EESRK ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ši problema turėtų būti sprendžiama mažinant transporto srautus ir naudojant įvairiarūšį transportą, darantį mažesnį poveikį klimatui, kaip geležinkelis, viešasis vietos transportas ir laivai.

5.12.3

Technologijos prasme EESRK mano, kad individualaus variklinio transporto ateitis priklauso ne nuo vidaus degimo variklio, bet nuo elektros pavaros, naudojančios atsinaujinančių šaltinių energiją. Tam, kad „VW Golf“ nuvažiuotų 10 000 kilometrų su agrodyzelinu, reikėtų, EMPA (9) skaičiavimais, 2 062 m2 ariamos žemės plotą užsėti rapsais. Tokį pat energijos kiekį, kuris būtinas nuvažiuoti 10 000 kilometrų galima gauti iš saulės baterijų, dengiančių 37 m2 plotą — tai sudaro apytikriai vieną šešiasdešimtąją dalį minėto ploto.

5.12.4

Pripažinti strateginiu tikslu reikalavimą agrodegalais pakeisti dyzeliną ar benziną yra viena iš mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonių, tai labai netinkamas finansinių išteklių paskirstymas. ESSRK nesupranta, kodėl politiškai skatinama naudoti brangiausiais priemones, ypač kai daugybė aplinkos apsaugos ir socialinių klausimų, ką jau kalbėti apie ekonominius, lieka visiškai neišspręsti.

5.12.5

Todėl Komitetas nepritaria Komisijos tvirtinimui, kad, „didesnis biokuro naudojimas transporte yra viena iš veiksmingiausių priemonių“ sprendžiant problemas.

5.13

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija siekia leisti naudoti agrodegalus, jegu jie sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą mažiausiai 35 proc. palyginti su degalais, gaunamais iš iškasamos naftos, tai 10 proc. rodiklis, laikant, kad eismas nepasikeitė, reikštų, kad motorizuotų transporto priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėtų tik 3,5 proc. Kadangi transporto išmetimai sudaro tik ketvirtadalį bendros šiltnamio dujų taršos, tad bendras išmetimų mažinimo potencialas sudaro 1 proc. šiltnamio dujų išmetimo. Šis skaičius yra visiškai neproporcingas išlaidoms ir su tuo susijusioms grėsmėms.

5.14

Net jeigu transportui naudojami agrodegalai būtų laikomi tinkamu būdu panaudoti biomasę, reikėtų remtis absoliučiu efektyvumu. Tačiau direktyvos VII priede yra aiškiai matyti, kad biomasės pavertimas esteriais ar etanoliu nėra tinkamas būdas. Bet kokia (pramoninė) molekulinė konversija yra siejama su energijos sąnaudomis ir energijos nuostoliais. Būtų prasmingiau naudoti gautą biomasę tiesiogiai, neatliekant pramoninės ar cheminės konversijos.

5.15

Tas faktas, kad kai kurie traktorių gamintojai jau dabar siūlo variklius, kuriems naudojamas grynas augalinis aliejus, rodo, jog techniškai tai yra įmanoma.

5.16

Iš VII priedo matyti, kad taikant šią technologiją galima pasiekti didžiausius šiltnamio dujų kiekio mažinimo rezultatus: palyginti su degalais, gautais iš iškastinių degalų, naudojant gryną rapsų aliejų, įprastinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti 55 proc., naudojant agrodyzeliną, gautą iš rapsų — tik 36 proc., o naudojant iš kviečių gaunama etanolį — 0 proc. EESRK nesupranta, kodėl Komisija aiškiai nepasako, kad būtent šis kelias yra ypač tinkamas, juo labiau kad taip galima lengviausiai plėtoti decentralizuotas energijos tiekimo struktūras bei kurti darbo vietas kaime.

5.17

EESRK mano, kad tinkama strategija turėtų skatinti grynų augalinių aliejų, gaminamų, pvz., iš mišrių, aplinkai žalos nedarančių kultūrų, naudojimą ne tik žemės ūkyje, bet ir, pavyzdžiui, vietos ir vandens transporte (10). Taip ūkininkai galėtų tiesiogiai dalyvauti regioninės energijos ciklo plėtros procesuose ir gauti tiesioginės naudos. Pagal agrodegalų strategiją jie taptų pigiausios žaliavos mineralinės alyvos pramonei augintojais, jei ten apskritai būtų naudojama Europoje išauginta žaliava.

6.1

Komisija mano, kad tikėtina, jog didžioji dalis biomasės, naudojamos agrodegalų gamybai, bus gaminama regionuose, esančiuose už ES ribų, kur klimatas tam yra tinkamesnis. Pakeičiant naftos importą biomasės importu nereiškia, kad sumažės priklausomybė nuo importo, bet jis bus tik diversifikuotas.

6.2

Pakeisti vieną priklausomybės formą kita negali būti rimtas naujos ES energetikos politikos tikslas.

6.3

Veikiau reikėtų visų pirma taikyti metodą, leidžiantį naujoje strategijoje dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių svarbiausią dėmesį skirti prieinamų decentralizuotų, vietos ar regioninių šaltinių naudojimui. Čia svarbiausias vaidmuo gali ir turi būti skirtas bioenergijai, tačiau ne tas, kuris numatytas agrodegalų strategijoje.

7.1

Komisija teigia, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių yra artimiausias tradicinės energijos pakaitalas ir yra tiekiama per tas pačias infrastruktūras ir logistikos sistemas. EESRK nuomone, tai iš esmės klaidingas teiginys: energijos iš atsinaujinančių šaltinių rūšys, gaunamos iš decentralizuotų struktūrų, iš dalies yra diametraliai priešingos tradicinei energijai, kuri veikiau gaminama stambiose centralizuotose struktūrose.

7.2

Agrodegalų strategija, paremta energijos importu ir dyzelino bei benzino priedais, naudojasi tradicinėmis, t. y. centralizuotomis, pasaulinių naftos gamybos kompanijų struktūromis. Tai sutvirtina jų gamybos ir platinimo struktūras, ir tai visiškai atitinka šio sektoriaus interesus. Tačiau jos beveik nesukuria jokių naujų darbo vietų Europoje (11).

7.3

Kai pabrėžiamas efektyvus energijos naudojimas, pavyzdžiui, naudojant susmulkintą medieną šilumos ir energijos gamybai arba grynus, regione išaugintų augalų aliejus, biodujas automobiliams ar rajonuose be gamtinių dujų tinklo ir nesant decentralizuotų technologijų, naudojančių saulės energiją, ir kt., gali būti plėtojamos naujos, regioninės gamybos ir platinimo struktūros, kurios padės sukurti didelį naujų darbo vietų potencialą.

7.4

Naudojant šildymui saulės energiją ir decentralizuotai taikant fotoelektrinę energiją (energijos) vartotojai patys pasigamina didžiąją dalį reikiamos energijos. Tai įrodo, kad energijos tiekimas, pagrįstas atsinaujinančios energijos naudojimu, vyksta visai kitaip nei esamoje energijos tiekimo struktūroje.

7.5

Tokios priemonės kaip efektyvesnis energijos naudojimas ir energijos taupymas galėtų sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų mažosiose ir vidutinėse įmonės vien tik statybų metu. Tokie pavyzdžiai yra namų šiltinimas, saulės ir vėjo energijos įrangos montavimas, biodujų gamyklų statyba. Formuojant politiką reikia užtikrinti, kad šis potencialas tikrai būtų naudojamas. Direktyvoje numatyta agrodegalų politika nėra pats efektyviausias būdas.

7.6

Tai reiškia, kad darbo vietų klausimu būtina skubiai atlikti labiau diferencijuotą įvairių atsinaujinančių energijos rūšių analizę. Iš tikrųjų, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas gali skatinti ir sustiprinti regioninės ekonomikos struktūras, tačiau, kita vertus, jos taip pat gali padėti išsaugoti stambias, centralizuotas struktūras.

7.7

Tas pats, beje, taikytina šalims, kuriose auginama biomasė agrodegalų gamybai. 2008 m. kovo mėn. paskelbtame dokumente „Vystymosi politikos pozicija dėl agrokuro“, Vokietijos ministerija, atsakinga už vystymosi pagalbą, priėjo prie išvados, kad besivystančių šalių, ekonomikos, aplinkos ir socialinės plėtros požiūriu, į eksportą orientuotos didžiosios dalies biomasės gamybos strategija dėl labai išaugusios paklausos iš pramoninių šalių yra siejama su didele rizika ir nekuria darbo vietų. Tuo tarpu decentralizuotam energijos tiekimui skirta biomasė, kurios gamyboje dalyvauja nedideli ūkiai, sulaukia teigiamo įvertinimo.

8.1

EESRK džiaugiasi, kad Komisija taip pat rengiasi nustatyti agrodegalų gamybos tvarumo kriterijus. Tai didžiulis žingsnis į priekį, bet, Komiteto nuomone, pateikto pasiūlymo visiškai nepakanka.

8.2

Komisija ne kartą pabrėžė tvarumo politikos svarbą užtikrinant ekonomikos, aplinkos ir socialinių ramsčių pusiausvyrą. Tačiau vien dėl to, kad socialiniai klausimai į minėtus kriterijus nebuvo įtraukti, EESRK daro išvadą, kad direktyvos projekte nepateikta apgalvota tvaraus vystymosi strategija ar agrodegalams taikytini tvarumo kriterijai. Šiuo atžvilgiu visą projektą būtina parengti iš naujo.

8.3

EESRK nuomone, būtų svarbu, kad dėl netiesioginių žemės naudojimo pokyčių būtų nustatyti veiksmingi aplinkos ir socialiniai kriterijai ne tik agrodegalams, bet ir visiems importuojamiems žemės ūkio produktams, įskaitant pašarus.

8.4

Be to, iliuzija būtų manyti, kad nustačius tam tikrą datą (šiuo atveju 2008 m. sausio mėn.), pavyzdžiui, drėgni atogrąžų miškai ar durpingos žemės bus išsaugoti ir nepradėti naudoti agrodegalų gamybos tikslams. Tam būtina sąlyga — veikiančios žemės kadastro bei administracinės ir kontrolės sistemos. Patirtis rodo, kad abiejų sistemų nėra daugumoje kylančios ekonomikos ir besivystančių šalių.

8.5

EESRK mano, kad 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatomi kriterijai dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, apsaugojimo nuo naudojimo, neatitinka reikalavimų. Daugiau rajonų nei tie, kurie yra nurodyti 3 dalies a–c punktuose, yra svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui. Tas pats galioja ir 4 dalies a ir b punktams dėl didelių anglies atsargų.

8.6

VII Priedo B dalyje Komisija išvardija „tipines ir numatytąsias vertes ateities biokurui, kurio rinkoje arba nėra, arba jo kiekis yra mažas“. EESRK mano, kad turėtų būti naudojamos vertės, pagrįstos patvirtintais duomenims, o ne skaičiavimais.