31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/23

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama suteikti didesnę paramą mikroįmonių steigimui ir augimui, verslumo skatinimui, siekiant išplėsti Bendrijos gamybos ir užimtumo bazę, kuri padėtų siekti atnaujintoje Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų — didesnio konkurencingumo, stipresnės sanglaudos ir kokybiškesnės žiniomis grindžiamos ekonomikos.

1.2

Visiškai pritardamas iniciatyvai Bendrijoje įkurti naują mikrokreditavimo rėmimo struktūrą, Komitetas mano, kad paprasčiausių valstybėms narėms skirtų skatinamųjų veiksmų nepakanka, kadangi nebankinis sektorius, kuriam netaikomos ES bankinėms institucijoms skirtos direktyvos, neturi išsamios teisės aktų bazės, ir daugelyje valstybių narių vadovaujasi labai skirtingomis pamatinėmis nuostatomis.

1.3

Bandomoji veikla socialiai atsakingų mikroinvesticijų srityje, kurioje dalyvautų bankinės ir nebankinės mikrokreditų institucijos Europos tinkle (vadovaudamosi susitarimo tarp įvairių institucijų dėl socialiai atsakingų investicijų protokolu ir remiant sektorių asociacijoms), Komiteto nuomone, pirmiausia turėtų būti skirta toms grupėms, kurios turi mažai galimybių gauti banko paskolą norėdamos:

1.4

Komitetas yra įsitikinęs, kad naujų technologijų inovatyvus panaudojimas mikrokreditų srityje galėtų, sukūrus tinklą, išplėsti mikrofinansavimo taikymo sritį, kartu padidinti konkurenciją ir sumažinti naudotojų sąnaudas.

1.5

Be to, Komitetas mano, kad remiant mikrokreditavimą reikia teikti ir kreditus mokymui, siekiant palengvinti pareiškėjų vystymąsi ir padidinti jų sėkmę rinkoje, kad būtų išvengta socialinės atskirties ir kad vis geriau būtų įgyvendinami Lisabonos strategijos tikslai.

1.6

Sutikdamas, kad mikrokreditavimo rėmimo institucinės ir teisinės bazės pakeitimai iš esmės turi vykti valstybių narių lygmeniu ir yra įgyvendinami pasinaudojant Lisabonos valdymo metinio ciklo kompleksinėmis priemonėmis, Komitetas mano esant būtina sustiprinti Europos informavimo sistemą, visų pirma siekiant:

1.7

Komitetas nuogąstauja dėl pasiūlymo sukurti specialią Bendrijos paramos struktūrą EIF Jeremie departamente. Tai nepadėtų nei suteikti iniciatyvai optimalų matomumą, — be to, jos vaidmuo koordinuojant įvairias esamas iniciatyvas apsiribotų technine pagalba. Dėl to Komitetas mano, kad derėtų sukurti savarankišką departamentą, kuris veiktų kaip Mikrokreditų fondas.

1.8

Šios naujos struktūros teikiamas finansavimas ir techninė pagalba turėtų būti skiriami ne vien naujosioms ir nebankinėms mikrokreditų institucijoms, o visiems, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

1.9

Bendrijos iniciatyva mikrofinansavimo srityje turėtų apimti ir socialinio dialogo bei dialogo tarp įvairių pilietinės visuomenės veikėjų stiprinimą ir naudojimąsi europiniais keitimosi gerąja praktika tinklais, pvz., Europos mikrofinansų tinklu, Vidurio ir Rytų Europos mikrofinansų centru ir Europos mikrofinansų platforma.

1.10

Komiteto nuomone, mikrofinansavimą skatinanti iniciatyva turi sustiprinti darbdavių asociacijų vaidmenį tikrinant šias paslaugas siūlančiųjų patikimumą ir kompetentingumą, didelio santykių ir patikimumo potencialo vystymą, pagalbą ir palaikymą, taip pat ir mokymų bei konsultacijų metu, kad būtų skatinami paramos gavėjų autonomiškumo gebėjimai, mažinama biurokratija, ypač susijusi su verslo planų rengimu.

1.11

Mikrokreditų fondo, veikiančio kartu su finansų institucijomis, valstybės administravimo institucijomis (2), sektoriaus organizacijomis, garantijų kooperatyvų ir konsorciumų („confidi“), įsteigimas gali pasirodyti svarbus orientuojant finansų inžineriją į kreditų „socialinio valdymo“ formas.

1.12

Socialinė kreditų vizija, galinti būti pagrindu kuriant mikrokreditų fondą, yra glaudžiai susijusi su įmonių socialinės atsakomybės principais ir geresnių bei labiau paplitusių darbo vietų vertybėmis.

1.13

EMAS sertifikavimo aplinkosauginiu požiūriu rėmimas gali būti puikia priemone, skatinančia socialinį įmonių augimą ir sudaryti sąlygas kompetentingai informacijos apie mikrokreditų fondą sklaidai.

2.1

2007 m. balandžio mėn. Europos MVĮ observatorija pažymėjo, jog pagrindinė kliūtis diegti gaminių ir procesų naujoves Europos MVĮ yra galimybė gauti kreditą, be to sunku rasti kvalifikuoto personalo, o didesnėms įmonėms žmoniškieji ištekliai būtų pagrindinė problema.

2.2

Pagrindinis rinkos trūkumas yra pradinio kapitalo trūkumas, lėšų pasiūlos nepakankamumas ir paklausos neadekvatumas. Šiuos klausimus Komisija svarstė savo komunikate „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: MVĮ augimo finansavimas — Europos pridėtinės vertės suteikimas“ (3), dėl kurio Komitetas ne kartą turėjo progą pareikšti nuomonę (4).

2.3

EESRK visų pirma pažymi, kad „turėtų būti aktyviau įgyvendinama politika, padedanti kurti ir plėtoti verslą, visų pirma greitesnis, mažiau sąnaudų reikalaujantis naujų įmonių steigimas, priemonės, didinančios galimybes naudoti rizikos kapitalą, daugiau verslo mokymo programų, priemonės, palengvinančios naudojimąsi viešaisiais tinklais bei komunalinėmis paslaugomis, ir tankesnis pagalbos mažosioms įmonėms paslaugų tinklas“ (5).

2.3.1

Komitetas primena, kaip tai jau buvo pabrėžęs savo ankstesnėse nuomonėse (6), kad „kooperacinės įmonės, jungtinės įmonės, savitarpio pagalbos bendrovės („mutuals“), inovacinės tik ką įsteigtos įmonės ir mikroįmonės gali prisidėti stiprinant ES konkurencingumą ir inovacinius gebėjimus“.

2.4

Be to, Komitetas pabrėžė, kad „pagrindinis klausimas yra palengvinti sąlygas pasinaudoti finansinėmis rinkomis“ ir „kad bankai ir kiti finansiniai tarpininkai, pvz., rizikos kapitalo fondai, turėtų būti skatinami prisiimti didesnę riziką“ (7).

2.5

2007 m. rudenį Komisija pranešė nagrinėsianti tam tikras MVĮ naudingas iniciatyvas, įskaitant europinę iniciatyvą kurti naują mikrokreditavimo rėmimo struktūrą (8).

2.6

Mikrokreditai visuotinai laikomi finansine priemone, darančia didelę įtaką verslumui, ekonomikos vystymui ir produktyviai socialinei aprėpčiai, bet jame dar gausu spragų ir nesklandumų, nes sunku gauti investicijų į įmonės pradinį kapitalą, ypač tais atvejais, kai prašytojas nedirba, yra neseniai imigravęs, priklauso etninei mažumai ar gyvena konvergencijos regione.

2.7

Kita problema susijusi su tuo, kad finansų institucija gali įgyvendinti masto ekonomiją sandorio pastoviųjų sąnaudų srityje, pvz., rinkdama informaciją, vertindama paskolas ar stebėdama jų panaudojimą. Šis teiginys ypač tinka kalbant apie mikrofinansavimą, skiriamą savarankiškai veiklai ir MVĮ, kadangi jos nepakankamai skaidrios ir vargiai gali suteikti finansų institucijai tikslios informacijos.

2.8

Pagal tarptautinį apibrėžimą mikrokreditas yra „nedidelės apimties paskola — mažesnė kaip 25 000 EUR Europoje (9) ir mažesnė kaip 100 000 dolerių JAV, — skiriama nedideles pajamas gaunantiems asmenims, kuriems bankai paprastai paskolų nesuteikia, kadangi jų mokumas laikomas nepakankamu ir (arba) kadangi tokių paskolų valdymo sąnaudos laikomos per didelėmis“ (10). Į mikrokredito apibrėžimą vartojimo kreditas neįeina.

2.9

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad mikrokreditai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos augimo ir užimtumo strategiją bei skatinant socialinę integraciją, tačiau mano, kad svarbiausia — išsaugoti pagrindinę jų funkciją skatinti savarankišką darbą ir mikroįmonių vystymą, mikrokreditus naudojant ne kaip paprasčiausią socialinę paramą.

2.10

Pasak Komiteto, mikrokreditais ES turi būti sprendžiamos rinkos sutrikimų sukeltos problemos, užtikrinant verslininkams galimybę gauti kreditus, būtinus produktyviai ekonominei veiklai pradėti ar vystyti, taip pat įgyvendinant pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo politiką (11).

2.11

Bendrijos lygmeniu Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) — EIF (12) remiama mikrokreditų kasa — yra vietos institucijų mikroįmonėms skiriamų mikrokreditų garantijų mechanizmas (13). Tačiau šiuo metu nėra konkrečių europinių įstatymų dėl mikrokreditų, išskyrus teisės aktus dėl bankinio mikrokreditų sektoriaus, kuriam taikomos europinės bankų taisyklės (14); apie mikrokreditus užsimenama ir įvairiose Bendrijos programose bei iniciatyvose (15).

2.12

Be to, mikrokreditų sektorius skirtingose valstybėse narėse reglamentuojamas ir valdomas skirtingai. Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys nebankinį mikrofinansų sektorių, galioja tik dviejose valstybėse narėse (16), bet keturiose kitose galioja įstatymai, draudžiantys skolinti už lupikiškas palūkanas (17).

2.13

Pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime be kita ko buvo nuspręsta, kad nedelsiant prioritetine tvarka reikia gerinti galimybes gauti finansavimą, pvz., naudotis galiojančiomis ES finansinėmis priemonėmis (18), ir apskritai skatinti aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir spręsti segmentacijos problemą, kad būtų užtikrinta aktyvi socialinė aprėptis.

2.14

Komitetas laikosi nuomonės, kad teisės ir platesnės paramos sistema galėtų labiau paskatinti steigti naujas gamybos įmones ir sudaryti palankias sąlygas joms stiprinti, drauge išvengiant marginalizacijos ir atskirties nuo gamybos sistemos, galinčių aitrinti socialines žaizdas ir skatinti nusikalstamumą, pvz., lupikavimą.

3.1

Komisija pateikia dvi veiklos linijas:

4.1

Mikrokreditai yra socialinės aprėpties svertas, padedantis ekonomiškai silpniems asmenims ir įmonėms, negalintiems pasinaudoti klasikine bankų sistema finansiniams ištekliams, būtiniems kuriant ir vystant galinčią duoti pajamų veiklą, gauti.

4.2

Bendrijos lygmeniu „Small Business Act“ (19) Europai, kurio deklaruojamas tikslas — nustatyti principus ir konkrečias priemones siekiant pagerinti sąlygas Europos MVĮ, turėtų padėti nustatyti ir pašalinti kliūtis išlaisvinti mažesnio dydžio įmonių potencialą, dedant didesnes pastangas siekiant supaprastinti procedūras, suteikiant geresnes galimybes gauti kreditą ir nustatant tinkamas taisykles energetikos ir aplinkos srityje.

4.3

Komitetas mano, kad derėtų geriau koordinuoti gausias Bendrijos priemones, taikomas mikrokreditų srityje, stengiantis pasinaudoti patirtimi, įgyta naudojant šias priemones praeityje ir dabar, kaip primena Komisija savo komunikate (20), būtent:

4.3.1

Komiteto nuomone, rengiant naują Bendrijos priemonę mikrokreditų srityje būtų naudinga atsižvelgti į teigiamą patirtį, įgytą rengiant ir įgyvendinant konkrečią daugiametę EuropeAid generalinio direktorato pagrindų programą dėl ES ir AKR mikrofinansavimo.

4.4.1

Nuo devintojo dešimtmečio pradžios finansų institucijos (24), visų pirma apmąstymais ir pasiūlymais, suformuluotais po diskusijų, vykusių „Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijose“ (25), skleidė ir rėmė finansų inžinerijos kultūrą valstybėse narėse (26).

4.4.2

Būtinybė faktiškai taikyti veiklos gaires, kurios palengvintų paskolų gavimą ir padėtų organizuoti finansų inžineriją, paskatino Komisiją ir EIB, spaudžiant Europos mažųjų įmonių organizacijoms, įsteigti EIF (27), kuris po trumpo pradinio laikotarpio, kai teikė paramą ryšių tinklams (28), sutelkė dėmesį įvairių formų garantijų teikimą, kad paremtų MVĮ ir mikroįmonėms skirtos pagalbos priemones, dažnai susijusias su finansų inžinerija.

4.4.3

Daugiamečių Komisijos programų, skirtų mikroįmonėms, MVĮ, bendradarbiavimui, o pastaruoju metu — įgyvendinant pirmąją specialiąją KIP programą (29), finansų inžinerijos veiksmai buvo plėtojami šiais būdais:

4.4.4

EESRK ne kartą palankiai įvertino priemones, kurias, ypač pastaruosius penkiolika metų, Komisija, EIB ir EIF taiko smulkesnėms įmonėms remti. Jis taip pat pritarė EIB plėtrai ir jo finansinės paramos MVĮ (32) modernizavimui. Vis dėlto EESRK mano, kad pastangas būtų galima suintensyvinti, visų pirma pasinaudojant programomis, sudarytomis pagal susitarimus su:

4.4.5

Valstybių narių lygmeniu būtų galima įsteigti „Mikrokreditų fondo“ tinklą, kuriam apyvartines lėšas skirtų EIB, o papildomas garantijas teiktų EIF, veikiantis įvairiais lygmenimis. Regionų (NUTS II) ir provincijų (NUTS III) lygiu, o paskolos galėtų būti skiriamos per kredito konsorciumus, jeigu tokių yra (33). Jie jau yra įgiję pakankamą patirtį pradinio kapitalo srityje ir, turėdami pakankamai rizikos kapitalo, kuriam papildomas garantijas suteikia EIF, galėtų savo ruožtu teikti paskolų garantijas.

4.4.5.1

Šis naujas pasiūlymas turėtų būti paaiškintas atsižvelgiant į tai, kad EIB ir Europos Komisija įsteigs mikrokreditų fondą. Iniciatyvos tikslas — paremti Europos mikrofinansines institucijas joms skiriant lėšų (subsidijas, paskolas, tarpinius kreditus „mezzanine“ ar nuosavą kapitalą) ir techninę pagalbą. EIF šiuo metu steigia šį fondą, kurio pradinis kapitalas, skirtas paramai — apie 40 mln. eurų (iš jų 20 mln. — iš EIB). EESRK nuomone, EIF taip pat turėtų ateityje administruoti šį fondą.

4.4.6

Mikropaskolos turėtų pakakti įsigyti medžiagoms ar pagrindiniai įrangai, būtinoms norint pradėti verslą ar atnaujinti įrangai, o to visada reikia mikroįmonėje (34).

4.4.6.1

Komiteto nuomone, ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterims verslininkėms teikiamiems mikrokreditams. Taigi, daugiau reikšmės reikėtų suteikti kredito teikimo lankstumui, taisyklėms ir kriterijams, kad neatsirastų objektyvių sąlygų socialiniam ir psichologiniam nepasitenkinimui, kuris gali juo labiau paaštrėti, tokiais atvejais, kai asmuo:

4.4.6.2

Moterų veiklos vystymui skirtų mikrokreditų valdymo taisyklėse visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į prioritetinę būtinybę skatinti moterų socialinę ir ekonominę integraciją ir reintegraciją į gamybos struktūrą siekiant didinti jų savigarbą, plėtoti verslumo kultūrą ir gebėjimą prisiimti didesnę atsakomybę bei riziką.

4.4.7

Mikrokreditai taip pat turėtų suteikti galimybių jaunimui, norinčiam kurti savo verslą ir turinčiam pakankamai profesinės kvalifikacijos, bet per mažai būtinų finansinių išteklių pradėti nepriklausomą veiklą.

4.4.7.1

Pirmoji paskolos, kurią bet kokiu atveju turi suteikti bankinė ar nebankinė finansų institucija, garantija yra įsigyta įranga. Tačiau finansų institucijas laikytis ne tokio griežto požiūrio į paskolų suteikimą (35) skatina tai, kad egzistuoja „Europos mikrokreditų fondas“, turintis finansinių išteklių, kompetenciją ir galintis per EIF, kredito konsorciumus ir sektorių organizacijas periodiškai padengti susikaupusias nemokių skolininkų skolas. Be to, jis gali ir nori propaguoti optimalius patikimumo, gamybos įvairinimo ir tobulinimo, skaidrumo ir kovos su lupikavimu standartus (36).

4.4.8

Per pastaruosius dešimt metų pagrindinėse Europos šalyse atliktų mikroįmonių ir mažųjų įmonių nemokumo tyrimų rezultatai rodo, kad nemokumo atvejai sudaro ne daugiau kaip 4 proc. suteiktų paskolų (37). Tai reiškia, kad procentinei daliai esant mažesnei kaip 5 proc., daugiklis, kurį galima naudoti finansų institucijos teikiamam kreditui garantuoti, yra lygus 20.

4.4.9

Kai daugiklis lygus 20, turint garantiją, padengiančią 50 proc. kiekvieno skolininko nemokumo, kredito konsorciumas, kurio rizikos kapitalas siekia 1 mln. EUR, galėtų suteikti daugeliui verslininkų paskolų garantijas iki 40 mln. EUR (38).

4.4.9.1

2007 m. „kredito konsorciumų sistema“, suteikdama garantijas padėjo Italijos amatininkų įmonėms gauti paskolas, kurių bendra vertė sudarė apie 6 mlrd. EUR.

4.4.10

Kiekvienais metais 27 valstybių narių ES atsiranda apie 500 000 naujų įmonių. Išnykstančių įmonių metinis skaičius truputį mažesnis (39). 99 proc. kasmet įsteigiamų įmonių yra MVĮ, o iš jų bent 240 000 yra individualios įmonės (40).

4.4.11

Jei grįšime prie 4.4.9 punkte minėto pavyzdžio, turint 1 mln. EUR rizikos kapitalo ir naudojantis finansų inžinerija, per Mikrokreditų kasą galima suteikti paskolų garantijas 1 600 mažųjų įmonių už 25 000 EUR.

4.5.1

Kaip jau pastebėjome, kreditai yra viena pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi ir „socialinės rinkos ekonomikos“ įgyvendinimo priemonių.

4.5.2

Todėl pamažu atsirado naujos kreditų koncepcijos, užėmusios vis svarbesnę vietą, kuriomis vadovaujantis kreditas nelaikomas tik kliento ir finansų institucijos sąsaja, o didelės socialinės reikšmės priemone, kadangi ji siejasi su geresnėmis ir saugesnėmis darbo vietomis bei su ekonominiu vystymusi.

4.5.3

Šiuo nauju ir platesniu požiūriu su kreditų teikimu susijusi rizika turi būti plačiau paskirstyta.

4.5.4

Su kreditų teikimu susijusios rizikos dalijimasis:

4.5.5

Atsižvelgiant į socialinę reikšmę, teikiant kreditą reikia vis labiau ir geriau laikytis įmonių socialinės atsakomybės principo, o darbdaviai privalo prisitaikyti prie tvaraus vystymosi vertybių ir jų paisyti.

4.5.6

EMAS aplinkosauginis sertifikavimas (41)finansų inžinerijos procese geriau derėtų negu bet kuris kitas sertifikavimas su socialiniu kreditų vaidmeniu.

4.5.7

Pastaraisiais metais Bendrijos finansinėmis priemonėmis galėjo pasinaudoti tik kelios dešimtys tūkstančių įmonių (42). Taigi, tarp problemos fenomenologijos ir praktinių rezultatų esama didelio atotrūkio. Tai turi mus paskatinti apmąstyti praktines galimybes pasinaudoti sistemomis, kurios padėtų labiau įtraukti į finansų institucijas ir duotų geresnius rezultatus.

4.5.8

1997 m. lapkričio 20–21 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime Liuksemburge, kurio vienintelis darbotvarkės punktas buvo užimtumo tema, be kita ko buvo paskelbtos trys konkrečios iniciatyvos, galinčios padėti įmonėms išlikti konkurencingoms rinkose, o Komisija buvo paraginta pateikti pasiūlymų siekiant padėti ūkio subjektams sustiprėti ir didinti užimtumą. Šios trys iniciatyvos — tai Europos technologijų priemonės (ETP) steigimo programa, programa „bendra europinė įmonė“ („Joint European Venture“) ir MVĮ garantijų priemonė. Dvi iš trijų iniciatyvų — ETP steigimo programa ir MVĮ garantijų priemonė — turėjo padidinti galimybes gauti kreditą.

4.5.8.1

2005 m. pabaigoje daugiau nei 277 000 MVĮ (43) buvo pasinaudojusios augimo ir užimtumo programos mechanizmais ir daugiamete programa.

4.5.8.2

MVĮ garantijų priemonė yra viena pagrindinių Europos programų, skirtų MVĮ (44).

4.5.9

Tačiau kalbant apie mikroįmones (Europoje jų yra 23 mln.) ir mažąsias įmones (1,1 mln. Europos įmonių), iš kurių 90 proc. yra individualiosios arba personalinės, galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu iš tiesų turėjo tik 5 ar 6 proc. šios kategorijos atstovių.

4.5.10

Dėl to būtina numatyti kreditų rėmimo formų, kurios būtų skirtos ir personalinėms įmonėms, kaip tai daroma su finansų inžinerijos priemonėmis, kad jos netaptų marginalinėmis ir kad nebūtų užkirstas kelias mikroįmonių ir mažųjų įmonių finansiniam augimui.