3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/152

1.1

Paprastais, netgi vaikams suprantamais žodžiais, paaiškinti Europos Sąjungos susikūrimo ištakas, jos vertybes ir tikslus.

1.2

Europos lygmeniu nustatyti mokiniams skirtą bendrą žinių pagrindą, kuris būtų išverstas į 22 oficialias Europos Sąjungos kalbas. Jį turėtų patvirtinti Europos Parlamentas. Šis pagrindas turėtų būti įtrauktas į mokyklines pilietinio ugdymo programas ir jis pirmiausia sudarys galimybę mokyti nuomonės formuotojus: pedagogus, deputatus ir žurnalistus. Už šių mokymų organizavimą būtų atsakingos valstybės narės.

1.3

Turėtų būti parengta ir visų institucijų vykdoma bendra komunikacijos politika. Komunikate „Diskutuokime apie Europą“ pateikti pasiūlymai šia linkme teikia vilčių, tačiau turėtų būti einama dar toliau. Komunikate turėtų būti vengiama Briuselyje vartojamo eurožargono.

1.4

Šią bendrą komunikacijos politiką turi įgyvendinti Europos Sąjungos institucijoms vadovaujantys politikai ir politikės bei Europos Sąjungos vyriausybių atstovai, kurie priima sprendimus ministrų tarybose ir yra žinomi savo šalyse. Norint, kad informacija iš Briuselio pasiektų 495 milijonus europiečių, komunikacijos veiklą reikia nukreipti į nuomonės formuotojus (pilietinės visuomenės atstovus, vietos savivaldos atstovus, žurnalistus, pedagogus ir t. t.).

1.5

Nacionaliniu lygmeniu pilietinės visuomenės atstovai ir vietos savivaldos atstovai turėtų būti Europos dalyvaujamosios demokratijos ugdytojai: jie kartu turi išklausyti piliečių nuomonę apie Europos Sąjungos projektus. Vietos savivaldos nariai turi daugiausia galimybių atkreipti vietos spaudos, kuri yra labiausiai skaitoma, dėmesį. Jei jie kalbės apie Europą, vietos spauda apie tai informuos. Tie, kuriems suteiktas europinis mandatas, kartą per metus turėtų pateikti juos išrinkusiems piliečiams ataskaitą apie savo atliktą veiklą. Vietos lygmeniu reikėtų sudaryti sąrašą asmenų, sukaupusių europinės patirties ir galinčių skleisti informaciją mokyklose, asociacijose ir asamblėjose.

1.6

Europos Sąjungos lygmeniu jiems (vietos savivaldos nariams, žurnalistams, pedagogams, nacionalinėms ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms ir kitiems pilietinės visuomenės atstovams) reikėtų sudaryti galimybę naudotis atnaujintais informacijos šaltiniais bei įvairių Europos Sąjungos valstybių lyginamąja medžiaga visais klausimais. Ši informacija visų pirma galėtų būti perduodama gausiai pilietinės visuomenės žiniasklaidai.

1.7

Nacionaliniu lygmeniu reikia skatinti tiesioginius piliečių susitikimus ir mainus: dvynių programas, sporto varžybas, kitos valstybės narės atstovų dalyvavimą įvairiuose mokymuose, susijusiuose su Europos Sąjunga, numatant paprastą ir decentralizuotą kelionės išlaidų apmokėjimo tvarką (Europos komunikacijos fondai), kuri papildytų veikiančias judumo programas.

1.8

Geriau panaudoti turimus išteklius, visų pirma išverstus dokumentus, kuriais šiandien labai dažnai naudojasi tik institucijų pareigūnai, ir skatinti daugiakalbystę, kaip būtiną europiečių bendravimo sąlygą (2).

1.9

Pasiūlyti valstybėms narėms sukurti visavertes Europos reikalų ministerijas. Užsienio reikalai yra susiję su valstybėmis, esančiomis už ES ribų, o ES klausimai yra vidaus politikos reikalas. Tokio principo turėtų laikytis ir organizacijos bei žiniasklaida.

1.10

Nacionaliniu lygmeniu pasinaudoti vykstančiais renginiais (Europos ir tarptautinės sporto varžybos, Europos Parlamento rinkimai, Europos diena, įvairių įvykių, pavyzdžiui Berlyno sienos nugriovimo metinių minėjimas) ir organizuoti renginius, kurių metu būtų kalbama apie Europą naudojant Europos Sąjungos simbolius, himną ir vėliavą.

2.1.1

Po to, kai prancūzai ir olandai pasakė „ne“ Sutarties dėl Konstitucijos projektui, buvo sutarta, kad visuomenę būtina geriau informuoti apie Europą, tačiau Airijos referendumo rezultatai rodo, kad šis tikslas dar nėra veiksmingai įgyvendintas nei nacionaliniu, nei Europos lygmeniu.

2.1.2

Komisija parengė daug dokumentų, kurie jau apsvarstyti, o EESRK pateikė puikių nuomonių šiuo klausimu, kurių turinio nekartosime. Baltojoje knygoje dėl Europos komunikacijos politikos (CESE 972/2006 (3)) nurodoma, kad „nacionalinės valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir Europos Sąjungos institucijos turi drauge dirbti, siekdamos atrasti Europos vaidmenį viešojoje sferoje“. Šio darbo tikslas nėra pateikti naujų pasiūlymų, o peržiūrėti jau pateiktus, nustatant, kas už ką yra atsakingas — nacionalinės valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir Europos Sąjungos institucijos, taip pat apibrėžti prioritetinius veiksmus.

2.2.1

Europos Sąjungos projektas niekada neturėjo vieningo palaikymo, visada buvo kritikų, iš kurių vieni mažiau, kiti daugiau palaikė Europos Sąjungą, o treti norėjo, kad viskas vyktų greičiau. Taigi subalansuotas ir suprantamas informavimas apie Europą — tai kova. Turima omenyje, kad reikia ne „parduoti“ Europą, o suteikti piliečiams galimybę gyventi Europos erdvėje ir gerai išmanant padėtį dalyvauti renkantis Sąjungos ateitį nulemsiančias gaires.

2.2.2

Informuoti apie Europą — tai padėti suprasti unikalią žmonijos istorijoje politinę realybę ir pasiūlyti projektą. Būtina rasti pusiausvyrą tarp informavimo apie projektą (tai priklauso nuo atsakingų politikų) ir būtinos informacijos apie tai, ką veikia konkrečios institucijos (už tai atsakingos pačios institucijos ir ši informacija skirta konkrečiai auditorijai).

2.2.3

Pradinis projektas turi būti atnaujintas. Paaiškinti, kad „Europa — tai taika“, kartoms, kurios augo ne Antrojo pasaulinio karo griuvėsiuose ir kurios pradėjo domėtis pasauliu tuomet, kai bombos krito ant Sarajevo, nėra paprasta. Kartos, gimusios po 1970 m., jaučiasi taip, lyg Europos Sąjunga joms būtų brukama per prievartą, mano, kad ji jų neapsaugojo nei nuo karo prie jų durų, nei nuo to, ką kai kurie laiko globalizacijos kraštutinumais.

2.2.4

Reikėtų paaiškinti, kad „Europa — tai horizonto išplėtimas“ naikinant sienas, konkrečiai parodant, kaip žingsnis po žingsnio nyksta kliūtys, trukdančios tarpusavio supratimui, dialogui, judėjimui, prekybai, darbui, įsikūrimui kitoje šalyje ir pan., parodant, kad Europos Sąjunga išplečia galimybes, suteikdama Europos piliečiams didesnę teritoriją gyventi, atvirą įvairioms kultūroms, štai kas gali labiau motyvuoti. Konkrečią Europos Sąjungos naudą taip pat galima parodyti aiškinant, kad Europa sudaro galimybę, lyginant skirtingas sistemas, plėtoti tai, kas kiekvienoje jų yra geriausia.

2.2.5

Galiausiai reikia pasakyti, kad visi kartu mes esame stipresni kovoje su klimato kaita, saugant aplinką, užtikrinant maisto saugą, vartotojų teises ir pan. Europai reikia paprastų koncepcijų, kokios naudojamos valstybėse narėse. Vaikas nesunkiai supras, jog keliai ir geležinkeliai reikalingi tam, kad būtų galima nuvažiuoti į kitą vietą, jog kiekvienas turi mokėti skaityti, kad suprastų pasaulį, jog reikia bausti tuos, kurie skriaudžia kitą žmogų ar jų grupę, ir kad šias paslaugas — teritorijų planavimą, švietimą, teisėtvarką, kurios reikalingos visiems, teikia valstybė ir kad valstybė tam ir yra, kad užtikrintų sveikatos apsaugą, saugumą ir solidarumą. Kadangi tai nauja struktūra, kurią kai kurie piliečiai sunkiai supranta, ne lengviau paaiškinti ir tai, kas yra Europos Sąjunga, kam ji reikalinga ir naudinga. Vaikams ir jų tėvams reikėtų paaiškinti, kad visiems kartu lengviau sukurti didesnę erdvę gyventi, būti stipresniems ir kūrybingesniems.

2.2.6

Nors ir neapima visų Europos Sąjungos valstybių narių, euro įvedimas yra pasiekimas, kurį reikėtų labiau populiarinti kaip sienų panaikinimo simbolį, kaip priklausymo Europos Sąjungai ženklą ir kaip priemonę visiems kartu būti stipresniems.

2.2.7

Europos Sąjungos tapatybę taip pat reikia sieti su iškiliomis asmenybėmis ir ryškiais simboliais, kuriuos žino visi, pvz., Europos Sąjungos vėliava.

3.1.1

Reikia paminėti, kad kiekviena Europos Sąjungos institucija, ir tai yra numatyta teisės aktuose, skiria nemažai išteklių tam, kad informuotų apie savo veiklą: veikia viešųjų ryšių tarnybos, kuriose dirba daug kvalifikuotų pareigūnų, internetiniai tinklalapiai, skelbiami straipsniai, vaizdo medžiaga ir t. t. Pilietis, besilankantis institucijose, išeina iš jų su šūsnimi dokumentų, tačiau tai nereiškia, kad jis suprato, kaip visa tai veikia ir kaip tai yra susiję su jo kasdieniu gyvenimu. Šis šūsnis dokumentų veikiau sukelia sudėtingumo ar net chaoso įspūdį. Informuoti reikia ne daugiau, bet geriau. Priemonių netrūksta, reikia tik jas tinkamai panaudoti. Informavimo priemonės nėra blogos kokybės, tačiau joms trūksta nuoseklumo ir ilgalaikiškumo. Jos yra blogai orientuotos tiek kalbant apie jų turinį, tiek apie asmenis ir institucijas, kuriems jos siunčiamos. Yra per daug brošiūrų.

3.1.2

Kadangi visiškai nepasitikima Europos Sąjungos gebėjimu veiksmingai bendrauti su savo piliečiais, ES turėtų iš esmės keisti savo komunikacijos kultūrą. Dabartinės Europos pastangos geriausiu atveju yra neadekvačios, kad būtų galima pasiekti nieko apie ES nežinančius žmones (tokių piliečių ES daugiausia), o blogiausiu atveju jos gali būti žalingos. Taip yra todėl, kad nustatydamos informavimo strategijas ES institucijos ir valstybės narės „nemąsto kartu“.

3.1.3

Sudėjus visas lėšas, skiriamas institucijų vykdomai komunikacijos veiklai, gaunami labai dideli skaičiai. Šie pinigai, skirti politinei komunikacijai, turėtų būti panaudojami geriau. Būtų tikslinga paskaičiuoti, kiek lėšų komunikacijai skiria kiekviena institucija ir valstybė narė, taip pat reikėtų nustatyti, kas už jas atsakingas.

3.1.4

Sutariama, kad informavimas apie Europą yra tik priemonė, tarnaujanti konkrečiam projektui, tačiau jei pats projektas nėra geras, tai negali būti ir geros komunikacijos. Bet sunkumai nėra susiję vien tik su gera arba bloga projekto kokybe, problema yra ta, kad nėra priemonių projektui propaguoti: išteklių yra tik atskirose institucijoje. Europos projektą į pirmą vietą turi iškelti aukščiausio lygio politikai: Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės vadovas (būsimas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pagal Lisabonos sutartį), valstybių ir vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas. Taryboje dalyvaujantys ministrai savo šalyse gali geriausiai paaiškinti kolektyviai priimtus sprendimus.

3.1.5

Institucijų vykdoma komunikacijos veikla yra aiški, nes ji dažniausiai skirta supažindinti su institucijų veikla. Informavimo apie projektą veikla dėl savo pobūdžio visuomet yra stipriai kritikuojama. Specialių lėšų trūkumas, kritika iš visų pusių ir faktas, kad už savo šalies ribų mažai žinomi politikai dažnai labiau rūpinasi savo įvaizdžiu šalyje, kur yra išrinkti, paaiškina, kodėl Europos politinė komunikacija yra tokia silpna ir nepastebima.

3.1.6

Vykdydamos vienu metu politinę ir institucinę komunikaciją, Europos Sąjungos ir nacionalinės institucijos gali tinkamai plėtoti naują bendrą komunikacijos politiką. Tai bus iššūkis XXI amžiaus Europos Sąjungai, kuri savo struktūra skiriasi nuo vienalyčių darinių kitose pasaulio dalyse. Henry Kissinger žodžiai, jog Europa neturi telefono numerio, vis dar yra aktualūs.

3.1.7

Reikia sukurti bendrą komunikacijos politiką, kuri sujungtų ES institucijas ir valstybes nares nustačius bendrus pagrindinius ES komunikacijos ir informacijos strategijos principus. Tokia politika paremtų įvairią vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios kiekvienoje šalyje vietos lygmeniu siekia geriau informuoti apie Europą, veiklą.

3.1.8

Ši politika taip pat labai svarbi siekiant užtikrinti, kad visos ES institucijos „pūstų į vieną dūdą“. Tikrai juokinga, kai institucijos varžosi tarpusavyje. Žinoma, jos turi atsižvelgti į skirtingus informacijos poreikius ir reikalavimus, tačiau juk visos jos siekia vieno tikslo, nors atrodo, kad besiteisindamos ir besirūpindamos savo „ego“ tai pamiršta.

3.1.9

Europos Sąjungai atėjo laikas dėmesį sutelkti į vieną iš svarbiausių uždavinių, kuris tikrai bus labai svarbus per ateinantį dešimtmetį — siekti, kad jos piliečiai iš tiesų pasijustų esantys perspektyvą turinčio projekto dalimi.

3.2.1

Net ir pasitelkus internetą, neįmanoma iš Briuselio apie Europą informuoti 495 milijonus piliečių.

3.2.2

Institucijų komunikacijos veikla turi būti tikslinga, skirta ne plačiai auditorijai, o tiems, kurie turi kvalifikaciją, leidžiančią imtis su projektais susijusios išankstinės veiklos, nes tai yra jų kompetencijos sritis, ir tiems, kurie vėliau gali pasinaudoti priimtais dokumentais juos taikydami ir (arba) supažindindami su jais suinteresuotuosius asmenis. Jie ir yra tie tarpininkai, kurie gali geriausiai paaiškinti praeities ir dabartinius Europos Sąjungos kūrimo laimėjimus. Šiuo požiūriu EESRK yra tinkamas tarpininkas, kadangi jis vienija visų visuomenės sudedamųjų dalių atstovus.

3.2.3

Prieš rengiant dokumentą, popierinį ar elektroninį, reikia išsiaiškinti, kam jis bus skirtas, kadangi, atsižvelgiant į tai, vartojamos skirtingos kalbos bei vaizdai. Daugelis dokumentų, regis, neranda savo adresato, kadangi savo forma jie skirti plačiajai visuomenei, o turiniu — specializuotai skaitytojų grupei.

3.2.4

Reikia kreiptis į tam tikroje kompetencijos srityje specializuotą tarpininkų auditoriją. Šiuo požiūriu EESRK iniciatyva dėl elektroninio informacinio biuletenio „e-bridge“, pritaikyto kiekvienam nariui ir siunčiamo jo tarpininkams, yra geras pavyzdys. Galima paminėti ir Europos Parlamento projektą, kurio tikslas — suvienyti Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų narius, kadangi dirbdami kartu jie gali užmegzti ryšį su daugeliu jų šalyse įtakingų asmenų.

3.2.5

Speciali informacija turi būti teikiama deputatams, nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų nariams, žurnalistams ir pedagogams, išsiaiškinus, kokios informacijos jiems reikia, kad būtų galima skleisti Europos idėją bei informuoti apie Europos Sąjungos laimėjimus. Reikia labiau atsižvelgti į jų poreikius, o ne į institucijų poreikį informuoti apie savo darbus.

3.2.6

Taip pat svarbu rengti susitikimus su nuomonės formuotojais, ten, kur jie vykdo savo veiklą. Vis daugiau dėmesio sulaukia „socialinė žiniasklaida“. Informacijai skleisti turi būti pasirinkta tinkama žiniasklaidos priemonė.

3.3.1

Politinio pobūdžio pranešimas turi pasiekti 495 milijonus europiečių. Jame pateikiama informacija apie Europos Sąjungos projektą, paaiškinama, ką veikė, veikia ir ketina nuveikti Europos Sąjunga, kokie yra jos privalumai, kam ir kodėl Europa padeda. Už šią informaciją atsakingos valstybės narės, ypač ministrai, dalyvaujantys Taryboje ir geriausiai informuoti apie sprendimus, politiniai lyderiai bei pilietinės visuomenės nariai, kurie gali kalbėti piliečiams savo kalba, yra jiems pakankamai artimi ir žinomi, kad būtų išklausyti. Nors Europos Sąjungos laimėjimai yra vienodai svarbūs visiems europiečiams, tačiau bulgarui, estui arba švedui negalime tokiu pat būdu paaiškinti, kodėl jie yra reikšmingi jam ir jo šaliai.

3.3.2

Šis informavimas apie Europos projektą turi būti dalyvaujamasis, būtina atsižvelgti į piliečių poreikius, lūkesčius ir nuomonę. Todėl politikai turi sugebėti išgirsti kito nuomonę. Šis konsultavimasis su piliečiais negali vykti iš Briuselio ar Strasbūro. Piliečių forumai gali padėti perteikti visuomenės nuomonę, tačiau to nepakanka, kad visi piliečiai jaustųsi išklausyti.

3.3.3

Arčiausiai savo rinkėjų yra vietos savivaldos deputatai, kurių įgaliojimai įgyti atstovaujamosios demokratijos keliu. Būtent deputatai, o ne apklausų vykdytojai gali sužinoti tikrąją piliečių nuomonę apie Europos projektus. Taip pat ir pilietinės visuomenės veikėjai turėtų pasiteirauti piliečių, kuriems jie atstovauja, jų nuomonės dėl klausimų, svarstomų Europos lygmeniu ir priklausančių jų kompetencijai. Jei deputatai kalbės apie Europą, spauda tai paskelbs. Būtent taip Europa turėtų atsidurti pačiame žiniasklaidos (vietos spauda, televizija ir radijas) ir politikų interneto dienoraščių dėmesio centre.

3.3.4

Valstybių narių atstovai, ministrai, Europos Parlamento nariai, EESRK ir Regionų komiteto nariai, socialiniai partneriai, NVO atstovai arba valstybės pareigūnai programų komitetuose, visi turi kasmet informuoti savo rinkėjus arba tuos, kuriems jie atstovauja, apie savo veiklą Briuselyje (metinė ataskaita ir posėdis vietoje). Norint sukurti Europą nepakanka veikti Briuselyje, kiekvienas, kuris darbuojasi šioje srityje, turi gimtinėje paaiškinti, kokie sprendimai priimami Briuselyje. Reikia tęsti iniciatyvą „Atgal į mokyklą“ (Back to school).

3.4.1

Europos lygmeniu reikėtų sukurti bendrąjį žinių pagrindą visiems suprantama kalba apie Europos Sąjungos kūrimąsi, jos veikimą, vertybes ir planus, kuris būtų skirtas moksleiviams. Svarbu, kad jis būtų vienodas visam Europos jaunimui ir jį patvirtintų Europos Parlamentas. Kad su juo būtų supažindinti mokiniai, visų pirma su juo turėtų susipažinti vietos savivaldos nariai, kurie yra arčiausiai piliečių esantys valdžios atstovai. Bendras žinių pagrindas turėtų būti sutelktas viename suprantamame dokumente. Jame turėtų būti pristatyta Europos Sąjungos vėliava, Europos žemėlapis ir „Europos piliečių chartija“, taip pat turėtų būti pateikta informacija apie projektą, jo istoriją ir vertybes bei informacija apie Europos Sąjungos politiką ir jos poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui (sienų panaikinimas, euras, struktūriniai fondai, judumo programos ir pan.). Šis dokumentas išreiškia visumą, padaro įvairovę suprantamesnę ir jis bus išverstas į 22 Europos Sąjungos kalbas. Jis turėtų būti įteikiamas kiekvienam piliečiui kartu su asmens pasu.

3.4.2

Mokymas apie Europą yra pirmasis iššūkis, kurį būtina atremti: kiekviena valstybė turėtų pasistengti šį bendrą žinių pagrindą diegti visais įmanomais lygmenimis: įtraukti į mokymo programas, pilietinio ugdymo vadovėlius, taip pat į mokymus Europos Sąjungos klausimais, skirtus pedagogams, pareigūnams, žurnalistams, pilietinės visuomenės veikėjams ir deputatams bei įvairioje konsultavimo, koordinavimo ir sprendimų priėmimo veikloje Briuselyje dalyvaujantiems asmenims. Vykstant tęstiniam profesiniam mokymui su juo galėtų būti supažindinami ir samdomieji darbuotojai.

3.4.3

Siekiant patikrinti, ar minėtos žinios įsisavintos, reikėtų užduoti klausimus apie Europos Sąjungą per baigiamuosius egzaminus, priimant į darbą pedagogus ir pareigūnus, taip pat žurnalistų mokyklose. Reikėtų sudaryti pedagogų, dėstančių apie Europos Sąjungą, tinklą.

3.4.4

Bendrasis žinių pagrindas apima Europos Sąjungos pasirinktas vertybes, dėl kurių ji skiriasi nuo kitų pasaulio vietų:

3.5.1

Tarpininkaujančioms institucijoms jau dabar tenka svarbus vaidmuo informuojant visuomenę ir didinant jos sąmoningumą. Reikėtų šias institucijas aprūpinti priemonėmis, leisiančiomis dar geriau atlikti šį vaidmenį.

3.5.2

Pilietinės visuomenės organizacijų (profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, savidraudos, žemdirbių federacijų, NVO ir kt.) spauda yra labai veiksminga tarpininkė. Be informacijos apie Europos Sąjungos projektus, susijusius su jų veiklos sritimis, šios žiniasklaidos priemonės galėtų pateikti bendresnių palyginimų, aprašydamos, kas kuriuo nors konkrečiu klausimu daroma kitose Europos šalyse. Šie palyginimai paskatintų nacionalines diskusijas dėl būtinų reformų.

3.5.3

Europos Sąjunga galėtų šiai žmonėms artimai, tačiau pakankamai išteklių neturinčiai spaudai sudaryti galimybę naudotis duomenų bankais, kuriuose informacija pateikiama įvairiomis kalbomis.

3.6.1

Kaip parodė mainų programos, tarp jų ir programa ERASMUS, niekas kitas taip neskatina priklausymo Europai jausmo, kaip tiesioginiai ryšiai tarp europiečių. Mokyklinės ir verslo kelionės, miestų, mokymo įstaigų, senelių namų, visuomeninių ir humanitarinių asociacijų ir kt. dvynių programos yra puikiausios tarpusavio supratimo skatinimo priemonės. Tačiau yra ir kitų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti: priimti sprendimą, kad į profesinių sąjungų, darbdavių ar asociacijų mokymus būtų kviečiamas dalyvauti atstovas iš kitos valstybės narės. Taip pat kiekvienoje savivaldybės taryboje bent kartą per metus būtų galima priimti deputatą iš kitos Europos Sąjungos valstybės. Europos civilinė tarnyba jauniems savanoriams galėtų sudaryti sąlygas įgyti profesinės patirties kitoje Europos valstybėje.

3.6.2

Vietos mokinių tarybų, trečiojo amžiaus universitetų dvynių programos bei sporto renginiai yra tik keletas išvardytų galimybių susitikti ir susipažinti. Jei kelionės išlaidos nebekeltų problemų, šie susitikimai greitai taptų įprastu dalyku.

3.6.3

Organizuojant daugiau valstybių narių piliečių susitikimų įvairiais klausimais, reikia lėšų svečių iš kitų ES šalių kelionės išlaidoms finansuoti. Įgyvendinant Švietimo ir kultūros generalinio direktorato iniciatyvą „Auksinė žvaigždė“ (Golden star), kuria skatinami dvynių komitetų ir vietos iniciatyvų kūrėjų susitikimai, einama gera linkme. Reikėtų sukurti paprastą ir decentralizuotą sistemą, kuri leistų už palyginti nedidelę sumą pasiekti labai veiksmingų rezultatų. Pinigai, sutaupyti mažinant brošiūrų skaičių, galėtų būti pervedami į decentralizuotą fondą, kurio lėšomis būtų skatinamas Europos partnerių dalyvavimas profesinių sąjungų, miestų bendruomenių, pramonės federacijų, dvynių komitetų veikloje. Siekiant aktyvesnio vietos atstovų dalyvavimo, iš šių pinigų būtų padengiamos tik kelionės išlaidos ir juos laikydamiesi paprastos ir greitos procedūros suteiktų vietos tarpininkai, pvz., Europe direct arba Europos namai. Skiriant šiuos pinigus būtų konsultuojamasi su Europos Sąjungos vietos veikėjais pasitelkus leidinį, kuriame būtų pateikiama informacija apie visus vietos veikėjus, turinčius įgaliojimus koordinavimo ir sprendimų priėmimo institucijose Briuselyje ar kitur (Europos įmonių komitetas, universitetiniai mainai ir pan.).

3.6.4

Būtų galima skatinti idėją, jog kiekvienas europietis turėtų siekti kartą gyvenime nuvykti į Briuselį, Strasbūrą ir Liuksemburgą, kad apsilankytų institucijose ir geriau suprastų, kaip veikia Europos Sąjunga.

3.6.5

Būtų naudinga, kad į institucijų bendrai finansuojamus projektus būtų įtrauktos pasienio bendradarbiavimo iniciatyvos, kaip numatyta Komisijos komunikate dėl D plano „Diskutuokime apie Europą“.

3.7.1

EESRK nuomonės naudingos ne tik savo turiniu (jos yra visiems prieinamos, jose apibendrinami klausimai, aptariami reglamentuojantys dokumentai (nuomonės, gavus prašymą pateikti nuomonę), išdėstomos piliečiams rūpinčios problemos (nuomonės savo iniciatyva)), bet ir dėl to, kad dokumentai verčiami į visas Europos Sąjungos kalbas, o tai galėtų tapti pagrindu bendriems apmąstymams.

3.7.2

Tam, kad žinotume, kas vyksta kitur, reikalinga Europos žiniasklaida. Sienų panaikinimas taip pat reiškia sužinoti, kaip estai šalina atliekas, kaip šildomos patalpos Barselonoje, kiek dienų motinystės atostogų suteikiama Airijoje, koks darbo užmokestis Rumunijoje. Sužinoti, kad vietos problemos yra tos pačios, kaip ir už daugybės kilometrų, taip pat sužinoti, ką kiti daro, kad jas išspręstų, ir tai padės kiekvienam pasijusti tos pačios Europos nariu.

3.7.3

Tarptautinės garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, Europos TV naujienų kanalas EuroNews, turi atlikti ypač svarbų vaidmenį transliuojant vaizdus ir reportažus. Reikėtų numatyti, kad Europos Sąjungos reikalų pristatymas būtų viena iš konkrečių nacionalinių viešųjų audivizualinių paslaugų teikėjų pareigų, ir būtina vystyti Europos viešąsias audiovizualines paslaugas.

3.7.4

Siekiant atkreipti dėmesį į tam tikrus įvykius ir padėti piliečiams geriau suvokti Europos projektą, būtų galima labiau panaudoti Eurovizijos idėją, pavyzdžiui, transliuoti Europos Komisijos pirmininko sveikinimus visomis kalbomis, Europos sporto varžybas ir pan.

3.8.1

Daugelyje Europos Sąjungos vyriausybių Europos Sąjungos reikalai pavedami užsienio reikalų ministerijoms, dar daugelyje žiniasklaidos priemonių informacija apie Europos Sąjungą pateikiama skiltyje „Užsienyje“, daugelyje įstaigų Europos Sąjungos klausimus sprendžia tarptautinių ryšių skyriai. Tačiau, turint galvoje tai, kad Europos Sąjungos direktyvas įgyvendina nacionaliniai parlamentai ir jos yra susijusios su visomis visuomenės sritimis, taigi yra ne užsienio, o vidaus reikalų sritis. Šiuo metu Europos klausimai aktualūs visose Europos Sąjungos valstybių narių vidaus politikos srityse. Reikėtų sukurti pilnavertes Europos reikalų ministerijas, kurios turėtų savus analizės, prognozių, komunikacijos ir paramos pilietinei visuomenei skyrius.

3.8.2

Be to, kiekvieną kartą, svarstant konkretų klausimą, reikia aptarti jo europinį aspektą ir pasidomėti, kaip šis klausimas sprendžiamas kitose valstybėse narėse.

3.8.3

Užsienis prasideda už Europos Sąjungos, o ne už valstybių narių sienų. „Europos modelio“ patrauklumas žvelgiant iš Sąjungai nepriklausančių šalių perspektyvos padeda suprasti Europos Sąjungos projekto naudą, nesvarbu, ar tai būtų didelės rinkos kūrimas, ar tarptautinis demokratiškas įvairovės valdymo modelis.

3.8.4

Informacinių susitikimų kitų žemynų atstovams organizavimas, aiškinant jiems, kaip Europos Sąjunga sukurta ir kaip ji veikia, gali padėti sukurti geresnį įvaizdį tiek Europos išorėje, tiek ir viduje.

3.9.1

Visi ryšių specialistai žino, kad norint informuoti apie save reikia organizuoti renginius ir naudotis organizuojamais renginiais. Pavyzdžiui, ar per tarptautinius sporto renginius teikiant medalius čempionams nereikėtų kartu su nacionaline vėliava iškelti ir Europos Sąjungos vėliavos? Gal ant dalyvių aprangos greta nacionalinės vėliavos būtų galima pavaizduoti ir Europos Sąjungos vėliava? Suskaičiuoti, kiek medalių Olimpinėse žaidynėse iškovojo Europa?

3.9.2

Europos Parlamento rinkimai, Berlyno sienos nugriovimo datos minėjimas — tai galimybės, kuriomis būtina pasinaudoti. Be to, Europos diena — gegužės 9 d. — turėtų būti nedarbo diena. Taip pat reikėtų išvaduoti europinius renginius iš Briuselio kontrolės, o švenčiant nacionalines šventes joms suteikti europinį aspektą.

4.1

Komitetas primena savo ankstesnes Komisijai pateiktas rekomendacijas dėl komunikacijos, visų pirma tas, kurios buvo išdėstytos 2005 m. spalio mėn. nuomonės dėl Apmąstymų laikotarpio: diskusijos apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, klausimai ir kontekstas (CESE 1249/2005 (4)) priede, 2005 m. gruodžio mėn. nuomonėje dėl Komisijos indėlio apmąstymų laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) (CESE 1499/2005 (5)), 2006 m. liepos mėn. nuomonėje dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos (CESE 972/2006 (6)) ir 2008 m. balandžio mėn. priimtoje nuomonėje dėl Europos komunikacinės partnerystės (CESE 774/2008).