19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/90

1.1

Komitetas dar kartą ragina Komisiją imtis spręsti komunikacijos politikos teisinės bazės nebuvimo problemą. Tačiau pripažindamas, kad esama teisinių ir politinių kliūčių, Komitetas neprieštarauja, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija sudarytų Institucinį susitarimą (IS). Komitetas kiek įmanoma stebės, kaip vykdomi šiame IS išdėstyti ketinimai.

1.2

Komitetas atkreipia dėmesį į dvejopą su finansiniais ištekliais susijusią problemą: lėšų stygių ir pernelyg sudėtingas ir trukdančias biurokratines jų išmokėjimo procedūras. Komitetas ragina Komisiją supaprastinti dotacijų skyrimo tvarką ir ragina Komisiją į būsimas bendrąsias sutartis, pvz., dėl garso ir vaizdo informacijos teikimo, „Europos per palydovą“ (EbS), viešosios nuomonės apklausų, įtraukti ir tokius patariamuosius organus kaip EESRK.

1.3

Komitetas pritaria nuoseklios ir integruotos komunikacinės partnerystės idėjai, kuri stiprina Europos piliečių vaidmenį ir plėtoja Europos viešąją erdvę. Norint, kad piliečiai mus suprastų, reikia 1) aiškių, paprastų ir patrauklių pranešimų; aiškios vizijos, kurią piliečiai priimtų kaip savo viziją; ir 2) atitinkamų komunikavimo būdų ir priemonių. Šį tikslą pasiekti padėtų metinis darbo planas, parengtas atsižvelgiant į ES komunikacijos prioritetus. EESRK, turėdamas būtinų lėšų, pasirengęs ir nori šioje srityje dirbti drauge su kitomis institucijomis, pripažindamas, kad ES — tai ne tik Briuselis ir kad ES turi veikti „vietos lygmeniu“.

1.4

EESRK mano, kad labai svarbu, jog jis dalyvautų Institucinėje informacijos grupėje (angl. IGI). Po baltosios knygos paskelbimo priimtame 2007 m. gegužės 31 d. pasirašyto Europos Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo protokolo priedėlyje faktiškai numatytas puikus pagrindas Europos Komisijos (EK) ir Europos Parlamento (EP) valstybėse narėse įkurtiems „Europos namams“ į nacionalinę ir regionų veiklą aktyviai įtraukti 344 EESRK narius. Komunikuodama su pilietine visuomene Komisija skatinama pripažinti vaidmenį, kurį Komitetas galėtų atlikti būdamas tiltu tarp ES institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės. Komitetas mano, kad aktyvus jo narių dalyvavimas siūlomuose kurti internetiniuose bandomuosiuose informacijos tinkluose (BIT) turėtų pridėtinę vertę. Komitetas su malonumu parengs Komisijos departamentuose siūlomus paskirti asmenis ryšiams su pilietine visuomene ir palaikyti su jais bei kitais atitinkamais tinklais, pvz. tokiais kaip EESRK kontaktiniai centrai ES atstovybėse ir Europe Direct, ryšius. Komitetas kaip toks skatina Komisiją pagalvoti, kaip būtų galima padidinti tokiems jų tinklams kaip Europe Direct ir Team Europe paramą.

2.1

Europos Komisijos komunikatas (COM(2007) 568) „Europos komunikacinė partnerystė“ buvo priimtas 2007 m. spalio 3 d. Tai jau ketvirtas Europos Komisijos priimtas dokumentas komunikacijos klausimais. Europos Komisijos baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos (COM(2006) 35 galutinis) buvo priimta 2006 m. vasario 1 d. Kiti du dokumentai — tai 2005 m. liepos 20 d. priimtas vidaus veiksmų planas (SEC(2005) 985 galutinis) ir Europos Komisijos komunikatas „Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)“, (COM(2005) 494 galutinis), priimtas 2005 m. spalio 13 d.

2.2

Dokumente „Europos komunikacinė partnerystė“ pabrėžiama didžiulė institucijų bendradarbiavimo teikiant informaciją ES klausimais svarba ir išdėstomos prielaidos sėkmingai komunikacijos politikai, pagrįstai partneryste su svarbiausiais politiniais, ekonominiais ir socialiniais veikėjais visais lygmenimis. Siekdama 1.2 dalyje nurodyto tikslo ir vadovaudamasi Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos komunikacijos politikos, Komisija tą pačią dieną priėmė ir pasiūlymą dėl Institucijų susitarimo (COM(2007) 569) dėl Europos komunikacinės partnerystės. Tai padaryta norint sustiprinti visų ES institucijų įsipareigojimus kasmet siekti ES komunikacijos prioritetų, kartu dalyvaujant ir suinteresuotoms valstybėms narėms. Pripažįstant ES institucijų savarankiškumą ir vaidmenis, šiuo institucijų susitarimu pabrėžiamas geresnio jų komunikacijos ES klausimais koordinavimo poreikis ir jo sukuriama pridėtinė vertė. Šiuo tikslu jis kartu sudaro ir nuoseklų veiksmų pagrindą. Atsižvelgdama į tai, kad 2008 metai bus ypač svarbūs dėl Lisabonos reformų sutarties ratifikavimo proceso valstybėse narėse ir pasirengimo 2009 m. Europos Parlamento rinkimams, Komisija kviečia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pareikšti savo nuomonę dėl šio komunikato.

2.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, savo ruožtu, priėmė dvi naujas nuomones komunikacijų srityje: pirmoji — nuomonė dėl apmąstymų laikotarpio: diskusijos apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, klausimai ir kontekstas (CESE 1249/2005 (1)), priimta 2005 m. spalio 26 d. ir skirta Europos Parlamentui, antroji — 2005 m. gruodžio 14 d. priimta nuomonė dėl Komisijos „D plano“ komunikato (CESE 1499/2005 (2)). Abiejose šiose nuomonėse pateikiama nemažai veiklos rekomendacijų. Trečioji EESRK nuomonė priimta 2006 m. liepos 6 d. dėl baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos (CESE 972/2006 (3)). Šioje naujausioje nuomonėje Komisija raginama spręsti komunikacijos politikos teisinės bazės nebuvimo problemą ir pritariama, kad reikia stiprinti institucijų bendradarbiavimą decentralizuotu lygmeniu.

2.4

Todėl šioje nuomonėje dėl komunikato „Europos komunikacinė partnerystė“ neturėtų būti kartojama tai, ką Komitetas jau yra išdėstęs ir dėsto kitur. Joje turėtų būti sprendžiami šie trys pagrindiniai komunikato klausimai. Būtent:

2.5

Be pirmiau išvardytų trijų Komiteto nuomonių ir Komisijos komunikato „Europos komunikacinė partnerystė“, ši nuomonė dar remiasi dar keliais papildomais šaltiniais:

2.6

Ši nuomonė dėl komunikato „Europos komunikacinė partnerystė“ padalyta į tris dalis, atitinkančias tris Komisijos dokumento sritis ir kiekvienoje dalyje sprendžiami tik keli svarbiausi tos srities klausimai.

3.1.1

Šioje specifinėje Europos komunikacijos srityje pilietinės visuomenės vaidmuo yra esminis. Atnaujintu D planu norima į šį procesą įtraukti daugelį Europos Sąjungos vystymo dalyvių, įskaitant NVO, įvairias profesines asociacijas ir vis daugiau įmonių, norinčių daugiau sužinoti apie Europą, jos politiką, programas ir procesus. EESRK pritaria Romos jaunimo deklaracijos raginimui, kad ES garantuotų, jog NVO, kurios yra pagrindinės neformalaus ugdymo teikėjos ir pilietinės visuomenės aktyvumo, žmogaus teisių ir demokratijos skatintojos, būtų skiriama daugiau lėšų.

3.1.2

Komitetas visiškai pritaria daugiakalbystės, kaip bendravimo būdo, koncepcijai. Ne tik pats komunikatas turėtų būti pateiktas įvairiomis kalbomis — jame turėtų būti vartojama paprasta ir plačiajai visuomenei suprantama kalba. Tai buvo aiškiai pasakyta 2007 m. lapkričio mėn. spaudos atstovams surengtame EESRK seminare.

3.1.3

EESRK ne kartą yra pabrėžęs, kad ES — tai ne vien Briuselis. Kaip toks, EESRK savo veiksmais pritaria „įsipareigojimų vietos lygmeniui“ koncepcijai. Komitetas džiaugiasi Komisijos iniciatyva skirti visose EK atstovybėse kontaktinį asmenį ryšiams su EESRK. Tai buvo logiškas šių dviejų institucijų bendradarbiavimo protokolo priedėlio pasirašymo padarinys. Šis priedėlis — tai tolesnio institucijų darbo santykių plėtojimo pagrindas. EESRK turi 344 narius, dirbančius visose 27 ES valstybėse narėse. Šie nariai dirba įvairiose nacionalinėse organizacijose, atstovaujančiose trims Komiteto grupėms. Šie nariai turi ir nacionalinių, ir regioninių žinių, o dirbdami Komitete yra susipažinę ir su Europos požiūriu. EK atstovybės ir EP informacijos biurai turėtų pasinaudoti šiais vertingais ištekliais. Pirmas įdomus iššūkis teks kontaktiniams asmenims, kurie turės kartu su EESRK nariais imtis iniciatyvų dėl EESRK 50-mečio paminėjimo 2008 m. gegužės mėn.

3.1.4

Tokiomis aplinkybėmis tinklai, kurių daug įkurta visoje Europoje, tampa svarbiu veiksniu siekiant informuoti apie Europą vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, Europe Direct centrai turėtų skleisti informaciją apie Europos politiką nepamiršdami nei vienos ES institucijos. EESRK norėtų prisidėti savo žiniomis prie šių tinklų, teikdamas reikalingą informaciją ir, jei reikės, rengdamas mokymus. Komisija turėtų peržiūrėti šiems tinklams skiriamą santykinai nedidelę finansinę paramą. Turėdami daugiau lėšų ir esant labiau diferencijuotam Komisijos požiūriui, centrai galėtų veiksmingiau įgyvendinti siekį „veikti vietos lygiu“. Be to, Komisija ir Europos Parlamentas turėtų pagalvoti, kaip į ES komunikacijos veiklą įtraukti po visą Europą išsibarsčiusių Europos agentūrų tinklą. Be to, EESRK iš patirties žino, kad iniciatyvos kultūros srityje pažadina piliečių susidomėjimą ir kitomis sritimis, todėl jos yra svarbi priemonė Europos idėjoms propaguoti.

3.1.5

Komisijai konsultuojantis dėl baltosios knygos buvo patvirtintas stiprus pilietinės visuomenės poreikis aktyviau dalyvauti Europos procese. EESRK nori paminėti 2007 m. lapkričio mėn. Briuselyje jo surengto spaudos atstovų seminaro išvadas, kuriomis buvo raginama konsultacijoms naudoti esamas struktūras ir tinklus užuot kaskart viską pradėjus iš pradžių. EESRK, atstovaujančiam organizuotai Europos pilietinei visuomenei, šioje srityje tenka labai svarbus vaidmuo, ir tai turi pripažinti ir kitos Europos Sąjungos institucijos.

3.1.6

EESRK pritaria Komisijai, kad švietimas ir mokymas aktyvaus pilietiškumo klausimais yra valstybių narių atsakomybė. EESRK atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių ir Europos piliečio pareigų tema patenka į mokyklų mokymo programas tik mažiau nei pusėje ES valstybių narių. 2007 m. spalio mėn. Dubline vykusiame EESRK Jaunimo forume buvo patvirtinta, kad piliečiai dalyvaus diskusijose Europos klausimais, jei jiems bus suteikta tokia galimybė. Šioje srityje svarbus švietimas ir ES tema turėtų būti įtraukta į mokyklų programas. Seminare buvo raginama užtikrinti aktyvesnį jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procese. Akivaizdu, kad ES gali skatinti geresnę savanorišką veiklą ir mainų programas neprarandant nacionalinio savitumo — ir net tik akademinei visuomenės daliai, bet ir visoms grupėms. EESRK ragina šioje srityje imtis konkrečių iniciatyvų.

4.1.7

EESRK pritaria tokioms iniciatyvoms kaip „Pavasario diena Europoje“ ir „Atgal į mokyklą“. Komitetas ragina Komisiją pagalvoti, kaip būtų galima geriau įtraukti į šias iniciatyvas esamus regioninius ir vietinius tinklus. Šios iniciatyvos turėtų apimti visus mokyklos lygmenis, įskaitant pradinį.

3.2.1

Komisija pabrėžia, kad labai svarbu vykdyti savo politiką, nes tai geriausias būdas užsitikrinti visuomenės paramą Europos projektui. Per mažas informavimas apie Lisabonos reformų sutarties ratifikavimą neprisideda prie Europos viešosios erdvės kūrimo. Savo 2007 m. gegužės mėn. rezoliucijoje 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai EESRK paragino pripažinti dalyvaujamosios demokratijos svarbą, ypač reikalaudamas, kad Europos institucijos vestų skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir ES piliečiais.

3.2.2

EESRK, kaip ir Komisija bei Europos Parlamentas, kelia sau tikslą aktyviau dalyvauti artėjančiuose 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą. Tai gali pasiekta įgyvendinus Komisijos iškeltas mintis nustatyti bendrus sutartus komunikacijos prioritetus. EESRK nori prisidėti prie šių bendrų tikslų formulavimo. ES reikia tikro projekto ir turinio, kuriam pritartų piliečiai. Kad ir kokį uždavinį norėtume, kad Europa įvykdytų, nuo jo neatsiejamas socialinis sektorius ir užimtumas, o EESRK čia yra pagrindinis veikėjas. Geras bendravimas visuomet turi būti pagrįstas aiškiu ir tiksliu planu, o šiuo atveju — naudos Europos piliečiams teikimu. Kalbant konkrečiau, EESRK nariai turėtų būti pakviesti padėti Komisijai kurti internetinius bandomuosius informacijos tinklus (BIT).

3.2.3

Garso ir vaizdo žiniasklaida yra galingiausia komunikacijos priemonė. Didesnės institucijos, pvz., Komisija ir Europos Parlamentas, turi galimybę šiomis priemonėmis naudotis. Neabejotinai, sudarant sutartis su transliuotojais, teikiančiais paslaugas iš „Europos per palydovą“ (EbS) arba internetu, bus užtikrinta transliuotojų nepriklausomybė. Užmegzdama tokius ryšius Komisija bus skatinama apsvarstyti, kaip atverti duris ir kitoms institucijoms ir ES organams, kad būtų užtikrinta pusiausvyra komunikacijos srityje, kartu nepamirštant, kad patariamiesiems organams ir kitiems ES organams sunku laikytis administracinių sutarčių ir susitarimų sudarymo procedūrų. Komisija taip pat galėtų užtikrinti, kad būtų sukuriama tinkama sinergija. Tas pat galioja nustatant sritis, kuriose reikės tirti viešąją nuomonę.

3.3.1

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos propaguojamai partnerystės idėjai. Čia kalbama ne tik apie ES institucijas, bet ir apie valstybes nares, nacionalinius ir regioninius politikus ir sprendimus priimančius pareigūnus, kuriems reikia prisiimti atsakomybę už jų priimtus ES sprendimus. EESRK džiaugiasi, kad su nacionaliniais komunikacijos vadovais užmezgami ryšiai, ir ragina užtikrinti sinergiją su pilietinės visuomenės organizacijomis ir jų komunikacijos ištekliais. EESRK vykdo analogišką programą per savo spaudos atstovų tinklą. Reikia pabrėžti, kad daugumoje ES valstybių narių veikia nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir kad EESRK nariai palaiko glaudžius ryšius su savo organizacijomis jų valstybėse narėse. Tai galingas tinklas, kuriame EESRK, kaip institucija, gali būti stiprus kitų institucijų partneris.

3.3.2

Komitetas visokeriopai įsitraukęs į Institucijų informacijos grupės darbą, kuriame jis šiuo metu dalyvauja kaip stebėtojas. EESRK nori pabrėžti tinkamo techninio šios grupės posėdžių rengimo svarbą. EESRK susiduria su praktinėmis problemomis dėl dalyvavimo, nes IGI posėdžiai visuomet rengiami Strasbūre tuo pačiu metu kaip EESRK biuro ir plenariniai posėdžiai Briuselyje. EESRK norėtų, kad būtų pakeistas IGI posėdžių laikas ir vieta, kad EESRK juose galėtų dalyvauti aukščiausiu įmanomu lygmeniu. EESRK taip pat džiaugiasi, kad buvo atvertos durys į Tarybos informacijos darbo grupės posėdžius, ir tikisi, kad šios durys liks atviros ir kad posėdžiuose, kuriuose formuojama ES komunikacijos politika, galės dalyvauti ir EESRK.

3.3.3

Nors EESRK jau anksčiau yra propagavęs tinkamos teisinės bazės sukūrimo komunikacijai idėją, EESRK pritaria pasiūlymui, kad Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba sudarytų institucijų susitarimą dėl komunikacijos. Savo ruožtu, Komitetas toliau įgyvendina ir atnaujina savo strateginį komunikacijos planą. Tam jis nuolat persvarsto savo komunikacijos priemones ir jų taikymą ir ieško naujoviškų metodų. Nubrėždamas savo komunikacijos prioritetus, Komitetas jau svarsto Komisijos pasiūlytus komunikacijos tikslus. EESRK reikalauja, kad šie uždaviniai būtų aiškūs, orientuoti į tikslą, aktualūs piliečiams ir kad jų skaičius būtų ribotas.

3.3.4

EESRK pritaria, kad per D plano iniciatyvą būtų teikiamos dotacijos, ir toliau pabrėžia skaidrių ir mažesnės biurokratijos reikalaujančių administracinių procedūrų svarbą, kad projektuose galėtų dalyvauti visos pilietinės visuomenės organizacijos. EESRK laukia D plano tęsinio, vadinamojo projekto „Diskusijos dėl Europos“, kaip yra paskelbusi Komisija.

4.1

Komitetas primena savo ankstesnes rekomendacijas Komisijai dėl komunikacijos, visų pirma tas, kurios išdėstytos 2005 m. spalio mėn. Komiteto nuomonėje dėl Apmąstymų laikotarpio: diskusijos apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, klausimai ir kontekstas (CESE 1249/2005), 2005 m. gruodžio mėn. nuomonėje dėl Komisijos indėlio apmąstymų laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) (CESE 1499/2005) ir 2006 m. liepos mėn. nuomonėje dėl baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos (CESE 972/2006).