17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/45

1.1

EESRK pripažįsta būtinybę parengti Europos įvairias sritis apimančią jaunimo strategiją ir yra pasiryžęs įnešti savo indėlį į šį procesą (pvz., užmegzdamas tiesioginius ryšius su vietos lygmens organizacijomis ir didindamas ES institucijų informuotumą apie vietos lygmens problemas ir sprendimus).

1.2

EESRK mano, kad sėkmingos ir tvarios kelias sritis apimančios vaikų ir jaunimo strategijos kūrimo procesą turėtų remti nuolatinė Komisijos struktūra, kuri koordinuotų įvairių dalyvaujančių GD darbą, arba tarpinstitucinė grupė, kurios veiktų įsteigus stebėjimo mechanizmą su aiškiais tikslais ir terminais.

1.3

EESRK mano, kad, prieš imantis priemonių siekiant mobilizuoti vyresnio amžiaus darbuotojus, užimtumo lygį Europos Sąjungoje visų pirma reikia kelti darant viską, kad būtų masiškai įdarbinami jauni žmonės, kadangi tai turės ilgalaikį sociologinį (susijusį su savarankiškumu, socialiniu aspektu, gimstamumu, šeima ir pan.) ir ekonominį poveikį ekonomikos augimo, socialinio finansavimo, vartojimo, taupymo, investicijų (statybos ir pan.) požiūriu. Komitetas ragina valstybes nares ir Europos institucijas imtis būtinų priemonių jaunimo nedarbui Europoje mažinti, ypač greičiau ir veiksmingiau įgyvendinant Europos jaunimo paktą ir valstybių narių Lisabonos strategijos nacionalines reformų programas.

1.4

EESRK ragina skirti daugiau dėmesio jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir varginguose miestų rajonuose. EESRK ragina valstybes nares priimti iššūkį visiškai panaikinti vaikų skurdą ir prašo imtis papildomų priemonių jaunuolių su negalia lygiateisiam dalyvavimui visuomenės gyvenime gerinti.

1.5

EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, formaliojo švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis NVO, ir toliau siekti, kad jaunimo savanoriškas darbas būtų pripažįstamas.

1.6

EESRK pakartoja savo pagrindines rekomendacijas dėl jaunimo savanoriškos veiklos:

1.7

Komitetas nepataria įtraukimo į darbo rinką klausimą spręsti laikinais ir neperspektyviais būdais: laikinas darbas, neapibrėžtas darbo laikas ir nekonkrečios darbo sutartys neturėtų būti skatinami, kadangi šių reiškinių pasekmes jaučia vis daugiau iš įvairių socialinių sluoksnių kilusių jaunų žmonių. Laikinas darbas, kaip vienas iš siūlomų tarpinių sprendimų mokslus baigusiems ir pradedantiems dirbti žmonėms, stabdo profesinį tobulėjimą ir neleidžia prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų socialiniame ir šeiminiame gyvenime. Tai, deja, patvirtina ir Dublino fondo, TDO ir Europos užimtumo observatorijos tyrimai ir stebėjimai.

1.8

EESRK remia sprendimą priimančių institucijų ir jaunimo struktūruoto dialogo plėtojimą. Šis dialogas galėtų prisidėti prie Komisijos komunikate siūlomos Europos įvairias sritis apimančios jaunimo strategijos. EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą kas trejus metus rengti ES jaunimo reikalų ataskaitą ir rekomenduoja, kad rengiant šią ataskaitą būtų užtikrintas jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės, ypač nacionalinių jaunimo tarybų, dalyvavimas.

1.9

EESRK remia stiprios ES ir jaunimo partnerystės kūrimo išraišką – deklaraciją, kurią pasirašys Europos institucijos ir jaunimą atstovaujantis jų partneris, Europos jaunimo forumas.

2.1

Jau daugiau kaip dešimt metų EESRK svarsto su jaunimu susijusius klausimus. Dauguma pastarojo meto nuomonių neprarado savo aktualumo ir jų nuostatas, bent iš dalies, galime čia pakartoti. (1)

2.2

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“, kurį kartu parengė Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas bei Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas. Kiti generaliniai direktoratai taip pat dalyvavo rengiant šį komunikatą. Komunikate svarstomos jaunimo švietimo, užimtumo, sveikatos ir pilietiškumo temos, stengiantis nagrinėti jas įvairių sektorių požiūriu. Be jo kartu buvo parengti du Komisijos tarnybų darbo dokumentai: vienas dėl savanoriškos veiklos, kitas – dėl jaunimo užimtumo.

2.3

Komunikate komentuojami kai kurie įdomūs 2007 m. balandžio mėn. Europos politikos patarėjų biuro (angl. BEPA) paskelbtos ataskaitos „Investicijos į jaunimą – galių suteikimo strategija“ rezultatai.

2.4

Apskritai, EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos požiūrį į šį procesą ir šio komunikato nuostatas. Jis su pasitenkinimu pažymi, kad rengiant šį dokumentą dalyvavo keletas generalinių direktoratų.

2.5

Tačiau Komitetui kelia susirūpinimą plano sukurti šią įvairias sritis apimančią jaunimo strategiją įgyvendinimas. Komisija neteikia rekomendacijų, kokiu būdu reikia siekti šio tikslo. Iš pirminės Tarybos reakcijos matyti, kad valstybės narės dar neturi jokių planų šioje srityje.

3.1

Beveik visa ši dalis skirta formaliajam švietimui, tačiau visą gyvenimą trunkantis mokymasis neformalusis ugdymas taip pat leidžia įgyti reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kad visą gyvenimą trunkantis mokymas būtų sėkmingas ir papildo švietimo sistemų darbą. Todėl būtina į jį atsižvelgti.

3.2

Apskritai, EESRK pritaria pasiūlymams gerinti švietimo kokybę, kadangi jie atitinka pastarojo meto strategijas ir dokumentus.

3.3

EESRK pritaria ir jaunimui skirtos „Europass“ dalies, papildančios „Youthpass“, plėtojimui, kadangi „Youthpass“ skirtas tik pagal Veiklaus jaunimo programą vykdomai jaunimo veiklai. Tačiau jaunimo veiklos, kuriai reikia pripažinimo, mastas daug platesnis.

3.4

EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, formalaus švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis NVO, ir toliau dirbti, kad jaunimo savanoriškas darbas būtų pripažįstamas.

3.5

Mokyklos nebaigusiems jaunuoliams turi būti suteikta galimybė dalyvauti neformaliose mokymo programose, kurios parengtų juos suaugusiųjų gyvenimui ir sėkmingam dalyvavimui darbo rinkoje jiems įsidarbinus arba pradėjus verslą.

4.1

EESRK pabrėžia, kad jaunimo nedarbas Europoje kelia grėsmę Europos ateičiai, ir ragina valstybes nares ir Europos institucijas imtis būtinų priemonių šiai padėčiai gerinti. Tokios priemonės visų pirma turėtų remtis greitesniu ir veiksmingesniu Europos jaunimo pakto įgyvendinimu, kadangi daugelis valstybių narių labai atsilieka šioje srityje. Šiuo metu Europos jaunimo paktas tėra deklaracija, o ne tikra darbo programa.

4.2

Ankstesnėje nuomonėje (2) EESRK prašė apsvarstyti tokių uždavinių įtraukimą į valstybių narių Lisabonos strategijos nacionalines reformų programas:

4.3

Pastaruoju metu EESRK priėmė tiriamąja nuomonę dėl lankstumo ir užimtumo garantijų (3), kuri galėtų suteikti gerą pagrindą būsimam darbui šia tema. Joje, be kitų dalykų, pažymima, jog „daugelyje valstybių narių jaunimas patenka į nepastovią darbo rinką, kurioje yra didelis nedarbas, sudaromos terminuotos sutartys, siūlomas nepakankamas socialinis draudimas ir darbas, kuriam reikia žemesnės kvalifikacijos už turimą“.

4.4

Socialinį nestabilumą, kurį ir šiandien galime laikyti neatsiejamu ir būdingu gyvenimo laikotarpio, vadinamo „jaunyste“, bruožu, vis labiau jaučia Europos ir pasaulio jaunimas. Jauni žmonės susiduria su laikino darbo problema, materialiniais sunkumais; kad tuo įsitikintume, pakanka susipažinti su paskutiniais TDO pranešimais. Vyresnės kartos taip pat turėtų susimąstyti, kokia ateitis laukia ateities kartų.

4.5

EESRK jau ragino skatinti jaunimo verslumą: teikti finansinę ir techninę paramą bei mažinti biurokratines kliūtis, susijusias su įmonių perėmimu, perdavimu ir steigimu. Todėl EESRK domina siūlomas bandomasis projektas, skirtas jaunųjų verslininkų judumui skatinti.

4.6

Kalbant apie Komisijos iniciatyvą dėl stažuočių, EESRK pritaria kokybiškos Europos stažuočių struktūros įsteigimui ir ragina įmones įsipareigoti laikytis aiškių sutarčių su jaunuoliais sudarymo principo. Šiuo metu daugeliu atvejų jauni stažuotojai ne mokomi ir rengiami būsimam darbui, o išnaudojami kaip pigi darbo jėga.

4.7

Atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą, kuriame valstybės narės skatinamos naudotis nacionalinės politikos priemonėmis ir ES fondais, kad paremtų jaunimo perėjimą nuo mokymosi prie darbinės veiklos, EESRK ragina valstybes nares sumažinti administracinę naštą teikiant paraiškas dėl finansavimo iš ES fondų, kadangi tokiu būdu jos mažina savanoriška veikla besiremiančių jaunimo NVO galimybes gauti šios rūšies finansavimą. Išankstinis NVO projektų finansavimas galėtų padėti suteikti šiems projektams daugiau galimybių.

5.1

EESRK ragina skirti daugiau dėmesio jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir varginguose miestų rajonuose. Daugelyje kaimo vietovių ir vargingų miestų rajonų jaunuoliai neturi sąlygų gauti kokybišką išsilavinimą, lankyti kursus, naudotis judumo galimybėmis, sveikatos priežiūros paslaugomiss, laisvalaikio infrastruktūromis, neturi galimybių gauti darbą ir dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime.

5.2

EESRK ragina valstybes nares priimti iššūkį visiškai panaikinti vaikų ir jaunimo skurdą, kuris daro didelį poveikį vaikams įvairiose srityse, pavyzdžiui, jų sveikatai, išsilavinimui ir netgi vaiko „būsimo gyvenimo galimybėms“ kada nors ištrūkti iš skurdo pinklių.

5.3

Komunikate nenagrinėjamas esminis ryšys tarp vaikų dienos priežiūros centrų prieinamumo ir darbo kokybės ir vėliau pasiektų rezultatų mokykloje bei profesinės veiklos sėkmės. EESRK rekomenduoja, kad, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus, būtų pabrėžiama vaikų dienos priežiūros centrų svarba pasirengimo mokyklai ir savarankiškam gyvenimui etapuose ir tai, kad šie centrai yra puiki priemonė skatinti socialinę integraciją ir įveikti atsilikimą.

5.4

EESRK prašo imtis papildomų priemonių, kad ypatingų poreikių turintys, nepalankioje padėtyje esantys ar dėl negalios kenčiantys vaikai ir jaunuoliai galėtų aktyviau lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime: lygiomis teisėmis dalyvauti Jaunimo programos veikloje, lygiomis teisėmis gauti informaciją apie jaunimo politiką, jaunimui skirtus projektus ir sąmoningumo ugdymo priemones.

5.5

EESRK iš esmės pritaria Europos Komisijos atliktam lyčių klausimų tyrimui. Tačiau EESRK apgailestauja, kad komunikate nepateikiama jokių pasiūlymų dėl kovos su lyčių stereotipais.

5.6

EESRK jau prašė Komisijos imtis veiksmų, skirtų vaikų ir jaunuolių sveikatai, ir ypač harmoningam gyvenimo būdui propaguoti:

5.7

Kaip teigiama Komiteto neseniai pateiktose nuomonėse dėl kartų solidarumo (4), solidarumo su jaunimu klausimą būtina spręsti įtraukiant jį į horizontalią įvairias sritis apimančią politiką, tačiau tai reikia padaryti vadovaujantis bendradarbiavimo ir solidarumo su kitomis pilietinės visuomenės amžiaus grupėmis (vaikais, brandaus ir vyresnio amžiaus grupėmis) principais.

5.8

Todėl EESRK teigiamai vertina tai, kad Komisija priėmė naują Sveikatos strategiją.

6.1

EESRK remia aktyvų jaunimo dalyvavimą priimdamas nuomones ir savo patalpose surengęs 2007 m. Europos jaunimo savaitę.

6.2

Ankstesnėje nuomonėje EESRK pabrėžė aktyvaus dalyvavimo ir, apskritai, jaunuolių savarankiškumo visuomenėje svarbą. Todėl EESRK rekomenduoja:

6.3

EESRK norėtų, kad jaunuolių savarankiškai veiklai skirta komunikato dalis (5.2 punktas) būtų stipresnė ir ne tokio bendro pobūdžio. EESRK apgailestauja, kad į komunikatą nebuvo įtraukta nė viena iš jo tiriamosiose nuomonėse (5) suformuluotų rekomendacijų.

6.4

Todėl EESRK pakartoja savo pagrindines rekomendacijas šia tema:

6.5

EESRK remia stiprios ES ir jaunimo partnerystės kūrimo išraišką – deklaraciją, kurią šiais metais ketina pasirašyti Europos institucijos ir jų jaunimą atstovaujantis partneris, Europos jaunimo forumas. Jis su pasitenkinimu pažymi, kad Europos jaunimo forumas siekia apsvarstyti tinkamas priemones su savo partneriais, kad užtikrintų, jog mažiau galimybių turinčių jaunuolių nuomonė taip pat būtų išgirsta ir į ją būtų atsižvelgta kaip į šio proceso dalį. (6)

6.6

Be to, EESRK remia sprendimus priimančių institucijų ir jaunimo struktūruoto dialogo vystymą. Šis dialogas galėtų prisidėti prie Komisijos komunikate siūlomos Europos horizontalios jaunimo strategijos. Tam EESRK siūlo surengti visų atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų, Tarybos, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės jaunimo atstovų pasitarimą, kad parengtų bendrą planą dėl to, kokiu būdu svarstyti su jaunimu susijusius klausimus įvairių sektorių požiūriu. EESRK mano, kad toks bendras planas taptų konkrečiu atsaku į jaunimo ir jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės raginimus, išsakytus 2007 m. kovo mėn. vykusio Romos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

6.7

Užmezgant struktūruotą dialogą su jaunimu reikėtų pasinaudoti ir esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ES pirmininkaujančių valstybių jaunimui skirtais renginiais, ir Europos jaunimo savaitėmis. Šiais renginiais reikėtų pasinaudoti aptariant kelias sritis apimančios Europos jaunimo strategijos pažangą, o raštu pateiktus jos rezultatus reikėtų susieti su šia pažanga. Naujų deklaracijų nereikia rašyti – dviračio kaskart išradinėti nebūtina.

6.8

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą kas trejus metus rengti ES jaunimo reikalų ataskaitą. Ši ataskaita turėtų būti susieta su įvairias sritis apimančia jaunimo strategija ir jos tikslais, su aiškiai nustatytais sėkmės ir nesėkmės kriterijais. Rengiant šią ataskaitą reikia užtikrinti jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės, ypač nacionalinių jaunimo tarybų dalyvavimą.