21.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/7


2007 m. gegužės 24 d. Tarybos išvados dėl kultūros ir kūrybinio sektorių indėlio siekiant Lisabonos strategijos tikslų

(2007/C 311/07)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

1)

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties 151 straipsnį,

2)

atsižvelgdama į Lisabonos strategijos atnaujinimą 2005 m. kovo 22–23 d. įvykusiame Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikime, pagrindinį dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir daugiau bei geresnių darbo vietų sukūrimui, bei į 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nurodoma, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama MVĮ potencialo stimuliavimui, taip pat kultūros bei kūrybiniuose sektoriuose, atsižvelgiant į jų vaidmenį spartinant augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijų procesą (1),

3)

primindama, kad kultūra ir kūrybiškumas atlieka daugialypes socialines, politines ir ekonomines funkcijas,

4)

pažymėdama, kad UNESCO Konvencijoje dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo pabrėžiama, kad kultūrinė veikla, prekės ir paslaugos yra ne tik kultūrinio, bet ir ekonominio pobūdžio,

5)

atkreipdama dėmesį į Komisijos užsakytą Kultūros ekonomikos Europoje studiją, viešai pristatytą 2006 m. lapkričio 14 d., ypač į joje pabrėžiamą kultūros ir kūrybinio sektoriaus svarbą siekiant Lisabonos tikslų bei milžiniškų Europos kultūros galimybių svarbą,

6)

būdama įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į tai, jog kultūra vis dažniau laikoma Europos projekto ašimi, o jos vaidmuo jame – unikaliu bei būtinu, kultūros ir kūrybinės veiklos pozicijos turi būti stiprinamos tobulinant Lisabonos darbotvarkę,

7)

atsižvelgdama į tai, kad tuo tikslu dedamos pastangos gali būti tik dalis platesnės strategijos, kuri turi būti aptarta ir apibrėžta inter alia atsižvelgiant į būsimą Komisijos komunikatą dėl kultūros, kuriame yra ketinama apibūdinti centrinį kultūros ir kūrybiškumo vaidmenį Europos projekte siekiant toliau rengti Europos kultūrai skirtą darbotvarkę,

8)

žinodama, kad strategijos sėkmė priklausys nuo to, ar bus sukurtas tvirtas veiklos pagrindas; todėl galėtų ir turėtų būti vykdoma daug skubių veiksmų, visų pirma šiose srityse: skatinti įrodymais pagrįstą politikos formavimą duomenų rinkimo srityje bei keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, stiprinti švietimo, mokymo bei kultūros ryšį ir geriau panaudoti MVĮ galimybes bei esamas struktūras ir programas,

9)

patvirtindama savo ketinimą, atsižvelgiant į valstybių narių bendradarbiavimo konkrečiais, su kultūra ir kultūrine veikla susijusiais klausimais pagal Tarybos darbo planus kultūros srityje 2002–2007 m. (2) teigiamus rezultatus, tęsti valstybių narių tokio pobūdžio bendradarbiavimą ir atėjus laikui priimti sprendimą dėl naujo darbo plano 2008 ir vėlesniems metams,

PAŽYMI, kad pirmiau minėtos studijos, skirtos kultūros ekonomikai Europoje, rezultatai įrodo, jog:

kultūrinis kūrybiškumas ir susikūrę su juo susiję ekonomikos sektoriai jau tiesiogiai ir reikšmingai prisidėjo prie ekonomikos augimo ir užimtumo – kultūros sektoriaus augimas lenkia bendrą ekonomikos augimą, o užimtumas jame didėja labiau nei užimtumas visoje ekonomikoje,

kultūrinė veikla ir kūrybinės ekonominės veiklos rūšys, pavyzdžiui, vaizduojamasis menas ir scenos menas, paveldas, filmai ir vaizdo filmai, televizija ir radijas, naujos ir besiformuojančios žiniasklaidos priemonės, muzika, knygos ir spauda, dizainas, architektūra ir reklama taip pat atlieka lemiamą vaidmenį skatinant inovacijas ir technologijas bei yra pagrindiniai tvaraus augimo ateityje varomieji veiksniai,

visų pirma aukštos kokybės kūrybinis turinys duoda pagrindinį postūmį įsisavinant naujas technologijas, visų pirma plačiajuostį interneto ryšį, skaitmeninę televiziją ir mobilųjį ryšį,

skatinant kultūros sektoriaus vystymąsi savarankiškai dirbantys asmenys, mikroįmonės, mažos ir vidutinio dydžio įmonės vaidina jame net svarbesnį vaidmenį negu kituose sektoriuose,

prekių ir paslaugų gamyba kultūros sektoriuje, atsižvelgiant į jos glaudų ryšį su konkrečia kultūrine ir kalbine aplinka bei į stiprias regionines šaknis, yra ne taip lengvai perkeliama, todėl sudaro stabilų ir tvarų vietinių ir regioninių ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos strategijų pagrindą.

PABRĖŽIA, kad kultūros ir kūrybinio sektorių indėlis į Europos konkurencingumo pasaulyje stiprinimą yra išskirtinis ir apima daugelį aspektų, nes:

turtingas Europos kultūrinis gyvenimas stiprina jos miestų ir regionų, kaip pasaulinio lygio ekonominės veiklos centrų, patrauklumą,

Europos kultūros turtai, paveldas ir įvairovė traukia kultūros turistus iš viso pasaulio,

kultūrinis turinys ir kūrybiškumas atliks vis svarbesnį vaidmenį stiprinant Europos konkurencingumą pasaulyje.

PRIPAŽĮSTA, kad

valstybių narių ir Bendrijos lygiu vis dar trūksta tvirtų lyginamųjų įrodymų, kurie leistų tinkamai įvertinti kultūros ir kūrybinio sektorių ekonominį indėlį į ES ekonomiką, visų pirma indėlį, kurį sąlygojo politinės priemonės,

trūksta informacijos, specializuoto mokymo ir konsultacijų, kurios padėtų kūrybinės veiklos ir kultūros profesionalams paversti jų kūrybą sėkmingu ekonominiu produktu ir paslaugomis,

skiriant nepakankamai dėmesio kultūros ir kūrybiniam sektoriams įgyvendinant didžiąsias Bendrijos paramos programas ir iniciatyvas, galėtų kilti pavojus pažangai siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų,

vidaus rinkoje tebeegzistuoja kliūtys, kurios trukdo laisvam kūrybinių žmonių judėjimui, kultūrinei veiklai ir produktų bei paslaugų skaitmeniniam platinimui,

kultūros ir kūrybiniame sektoriuose MVĮ vis dar susiduria su daug sunkumų, pvz., susijusių su galimybe naudotis finansavimu.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į

2007 m. pirmame pusmetyje pradėtą veiklą, kuria ekspertų lygiu, įtraukiant atitinkamus profesinės veiklos subjektus ir (arba) suinteresuotus subjektus, įvertinami konkretūs klausimai, įskaitant statistiką, susiję su kultūros ir kūrybinio sektorių indėliu į ekonomikos augimą ir užimtumą.

PRAŠO,

A.   SIEKDAMA SKATINTI ĮRODYMAIS PAGRĮSTĄ POLITIKOS FORMAVIMĄ

Komisijos

stiprinti darbą remiantis darbu, atliktu EUROSTAT sistemoje vykdant tolesnę veiklą po 1995 m. lapkričio 20 d. Tarybos rezoliucijos dėl statistinės informacijos kultūros ir ekonomikos augimo srityje skatinimo (3),

tęsti darbą kultūros statistinės informacijos srityje apibrėžčių ir metodikos požiūriu bei įvertinti jau atliktą darbą, visų pirma siekiant, kad siūlomos 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos su kultūra susijusios dalies įgyvendinimas būtų pagrįstas informacija (4),

prireikus bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis;

valstybių narių

visapusiškai remti duomenų rinkimo pastangas, visų pirma veiksmingai įgyvendinant ar prireikus rengiant duomenų rinkimo metodikas, vengiant užkrauti didesnę administracinę naštą bendrovėms ir organizacijoms,

prireikus rengti atvejų tyrimus ir poveikio tyrimus;

valstybių narių ir Komisijos

priimti sprendimą dėl būsimų prioritetų ir nustatyti naujas duomenų rinkimo sritis tam, kad būtų galima įvertinti kultūros ir kūrybinių ekonominės veiklos rūšių indėlį į Lisabonos darbotvarkę,

skatinti ir užtikrinti, kad būtų reguliariai keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais kultūros ir kūrybinio sektorių ekonomikos srityje.

B.   SIEKDAMA STIPRINTI ŠVIETIMO, MOKYMO IR KULTŪROS BEI KŪRYBINIO SEKTORIŲ RYŠĮ

valstybių narių

įvertinti, ar kultūros bei paveldo studijose ir mokymo programose yra skiriamas pakankamas dėmesys vadybos aspektams, skatinti, kad būtų užtikrinti vadybos, verslo ir verslumo mokymo pajėgumai, konkrečiai pritaikyti kultūros ir kūrybinių ekonominės veiklos rūšių profesionalams, ir stiprinti kultūros aspektą ekonomikos bei verslo studijose;

valstybių narių ir Komisijos

skatinti kūrybinio sektoriaus ir verslo pasaulio ryšius bei bendradarbiavimą, kad verslo pasaulis geriau susipažintų su kultūros ir kūrybinio sektorių galimybėmis,

skatinti kultūros ir švietimo sinergiją siekiant vystyti kūrybiškumo gebėjimus.

C.   SIEKDAMA GERIAU IŠNAUDOTI MAŽŲ IR VIDUTINIO DYDŽIO ĮMONIŲ GALIMYBES KULTŪROS BEI KŪRYBINIAME SEKTORIUOSE

valstybių narių ir Komisijos

skatinti veiklą, kuria siekiama, kad MVĮ kiek įmanoma didintų kultūros ir kūrybiškumo ekonominį potencialą, skatinant MVĮ bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą,

sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ naudotis finansavimu,

didinti subalansuotus ir abipusius mainus kultūros prekėmis ir paslaugomis su trečiosiomis šalimis, siekiant skatinti kultūros įvairovę ir stiprinti kultūrų dialogą,

tarptautiniu mastu užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir stiprinti kovą su gaminių padirbinėjimu bei piratavimu kultūros bei kūrybiniame sektoriuose.

D.   SIEKDAMA, KAD BŪTŲ GERIAU PANAUDOJAMOS ESAMOS STRUKTŪROS, PROGRAMOS IR INICIATYVOS

Komisijos

stiprinti su kultūros ir kūrybinėmis ekonominės veiklos rūšimis susijusios veiklos, kuri dabar vykdoma skirtingose ES politikos srityse, koordinavimą tam, kad būtų kiek įmanoma sustiprintas jų poveikis Lisabonos darbotvarkei ir užtikrinta, jog būtų visapusiškai atsižvelgiama į kultūros ir kūrybinį sektorius,

labiau pabrėžti kultūros ir kūrybinį sektorių kitose Bendrijos programose ir iniciatyvose,

geriau įvertinti, kokį poveikį daro įvairios Bendrijos programos ir iniciatyvos kultūros bei kūrybiniam sektoriams;

valstybių narių ir Komisijos

veiksmingiau panaudoti Sanglaudos fondą ir struktūrinius fondus, kad būtų optimizuota parama MVĮ kultūros ir kūrybiniame sektoriuose.


(1)  Dok. 7224/07, p. 4.

(2)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos rezoliucija dėl naujojo darbo plano dėl europinio bendradarbiavimo kultūros srityje ir 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvados dėl Darbo plano kultūros srityje 2005–2006 m. (kuris buvo pratęstas iki 2007 m. pabaigos).

(3)  OL C 327, 1995 12 7, p. 1.

(4)  Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos, dok. 15536/06.